www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio 5-ąją minime Pasaulinę aplinkos dieną, kuria šiais metais norima atkreipti visuomenės dėmesį į oro taršą, praneša Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

1972 metais Jungtinių Tautų paskelbta Pasaulinė aplinkos diena skirta pasauliniam sąmoningumui ir tiesioginiam žemės išsaugojimui. Tai nėra valstybinė šventė, tai informavimo apie aplinkos problemas diena, kurią vykdo Jungtinės Tautos. Kartais ji neoficialiai vadinama „EcoDay“ arba „Aplinkos diena“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šios dienos tikslas – didinti informuotumą apie aplinką ir konkrečius aplinkosaugos klausimus, pradedant nuo oro taršos ir baigiant visuotiniu atšilimu ir tvaria maisto gamyba, laukinės gamtos apsauga.

Kadangi šiais metais Pasaulinė aplinkos diena skirta oro taršai, norime informuoti visuomenę, kad miestų bei miestelių oro kokybė priklauso nuo gyvenimo būdo, kurį pasirenkame. Gyvenamųjų vietovių oro tarša lemia ankstyvą mirtį nuo širdies ligų, insulto ir vėžio, sukelia ūmines kvėpavimo takų infekcijas. Remiantis Jungtinių Tautų paskelbta aplinkos ataskaita, 2016 m. pasaulyje mirė 7 milijonai žmonių. Kasmet nuo oro taršos miršta apie 4 mln. žmonių, daugiausia Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose.

92 proc. žmonių visame pasaulyje kvėpuoja nešvariu oru. Oro tarša pasaulinei ekonomikai kasmet kainuoja 5 trilijonus gerovės išlaidų.

Klimato kaita ir oro tarša yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl mažindami oro taršą saugome klimatą. Mes visi prisidedame prie oro taršos ir visuotinio atšilimo. Gaminame ir vartojame daugiau nei bet kada anksčiau, todėl susidaro daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, oro teršalų cheminių medžiagų ir kietųjų dalelių pavidalu.

Niekas nėra apsaugotas nuo taršos, kurią sukelia pagrindiniai žmogiškieji šaltiniai, išskirdami įvairias kenksmingas žmonių sveikatai medžiagas, tokias kaip anglies monoksidas, anglies dioksidas, azoto dioksidas, azoto oksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas, angliavandeniliai ir kt.

Oro taršai daro įtaką ir namų ūkis, ir transportas, ir atliekos bei kiti šaltiniai.

Namų ūkis

Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs, nelengvai iš aplinkos pašalinami teršalai. Viską apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis pastebimas ne iškart. Kenksmingos medžiagos kaupiasi, laikui bėgant ima veikti ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus kenksmingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir žalingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti. Pagrindinis namų ūkių oro taršos šaltinis yra iškastinio kuro, medienos ir kitos biomasės kuro deginimas patalpose, naudojant jį ir maisto ruošimui, ir šildymui, ir apšvietimui. Švaresnių, modernesnių krosnių ir kuro naudojimas gali sumažinti ligų riziką ir išgelbėti gyvybes.

Transportas

Pasaulinis transporto sektorius sudaro beveik ketvirtadalį su energija susijusių anglies dioksido emisijų ir ši dalis didėja. Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimas yra svarbi oro kokybės gerinimo priemonė, ypač miestuose. Politika ir standartai, kurie reikalauja naudoti švaresnius degalus ir pažangius transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus, gali sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.

Atliekos

Atliekų deginimas ir organinės atliekos sąvartynuose skleidžia į atmosferą kenksmingas medžiagas – dioksinus, furanus, metaną ir kitas. Kietųjų atliekų surinkimo, atskyrimo ir šalinimo gerinimas sumažina deginamų arba sąvartynuose susidarančių atliekų kiekį. Organinių atliekų atskyrimas ir pavertimas kompostu arba bioenergija pagerina dirvožemio derlingumą ir suteikia alternatyvų energijos šaltinį. Sumažinus maždaug trečdalį visų maisto produktų atliekų, taip pat gali pagerėti oro kokybė.

Kiti šaltiniai

www.smlpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį ryčiau Lietuvos įsitvirtins aukštesnio slėgio laukas. Vyraus mažai debesuoti orai, lietaus nenumatoma. Vėjas bus nestiprus, nepastovios krypties, tačiau antroje dienos pusėje jis vis dažniau papūs iš pietryčių. Temperatūra dieną sparčiai kils, po pietų termometrai rodys 22-27 laipsnių šilumą. Šilčiausia diena bus Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį dangus visai išgiedrės, lyti nebus iš kur. Dvelks nestiprus ir šiltas pietryčių vėjas. Temperatūra naktį pažemės iki 10-15 laipsnių šilumos, vėsiausia naktis bus Alytaus, Vilniaus ir Utenos apylinkėse. Dieną išsilaikys giedri ir be lietaus orai. Oras labai sparčiai šils, antroje dienos pusėje temperatūra pakils iki 24-29 laipsnių. Šilčiausia bus Vidurio Lietuvoje ir prie jūros. Papūs juntamesnis pietryčių vėjas.

Trečiadienio naktį orai nesikeis – bus giedra ir sausa. Pietryčių vėjas bus vos juntamas. Oras paryčiais atvės tik iki 13-17 laipsnių šilumos. Dieną danguje pasirodys pavieniai balti debesys, bet lietaus tikimybė išliks maža. Temperatūra šoktelės iki 26-31 laipsnio karščio. Vėl papūs juntamesnis pietryčių vėjas, bet jis tikrai negaivins. Karščiausia diena bus Vidurio Lietuvos ir Pajūrio žemumose.

Ketvirtadienio naktis daugiausia bus giedra, lietaus dar nenumatoma, o dieną vietomis formuosis pavieniai kamuoliniai lietaus debesys, iš kurių nušniokš trumpi lietūs su perkūnija. Naktį pietryčių, rytų vėjas bus nestiprus, dieną jis sustiprės iki vidutinio. Naktį oras atvės tik iki 15-19 laipsnių šilumos, dieną vėl alins 26-31 laipsnio karštis.

Penktadienio naktį iš besisklaidančių debesų trumpai palis tik kai kur, o dieną trumpalaikiai lietūs su perkūnija numatomi jau daugelyje rajonų. Vėjas pūs iš pietryčių, rytų, naktį silpnas, dieną vidutinio stiprumo. Naktį oras atvės iki 15-19 laipsnių, dieną prieš lietų suspės įkaisti iki 25-30 laipsnių.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Meldinės nendrinukės apsauga besirūpinantis Baltijos aplinkos forumas šią rūšį globojantiems ūkininkams šiemet padės nušienauti laukus, kuriuose peri šis retas paukštis, bei susidariusią biomasę išvežti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kasmet kalbėdami su ūkininkais išgirsdavome nuogąstavimų, jog siekiant išsaugoti meldinės nendrinukės vaikus ir atidedant šienavimą iki rugpjūčio vidurio, jiems yra pakankamai sunku rasti techniką, kuri galėtų nušienauti kartais jau ir užsemtus laukus. Todėl vos tik atsiradus galimybei, šiemet tokią pagalbą jiems siūlome. Šienavimą atliks speciali darbams šlapynėse skirta technika. Taip pat šiemet jau galime ir priimti jų vėlai nušienautą ir pašarui netinkamą biomasę į naujai pastatytą cechą Drevernoje. Šios dvi sąlygos turėtų pašalinti paskutinius nepatogumus ūkininkams saugoti paukščius,“ – sako meldinės nendrinukės apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Kolegai pritaria ir projekto koordinatorius Nemuno deltoje Petras Lengvinas: „Praktiškai visi ūkininkai, kuriuos kasmet aplankome, dėl to, kad jų laukuose peri globaliai nykstantys paukščiai, geranoriškai sutinka jiems padėti ir, kiek įmanoma, vėlinti šienavimą. Tačiau dažnai jie turi problemų dėl vėlyvo šienavimo ir ypač – tos nušienautos žolės išvežimo. Mūsų pagalba jiems tikrai padės.“

Susijęs: „Ministras: meldinės nendrinukės projekto pinigai gali būti skirti kitiems darbams“

Naujas biomasės perdirbimo cechas atidarytas praėjusių metų rudenį. Jame bus perdirbama žolė iš svarbiausios meldinių nendrinukių buveinės Lietuvoje – Tyrų pelkės – bei kitų šio paukščio buveinių. Nušienauta ir iš šlapynės neišvežta biomasė keičia augaliją ir ilgainiui tokia teritorija gali tapti nebetinkama retiems paukščiams. Utilizuoti susidariusią biomasę regione iki šiol nebuvo galimybių – tokia žolė nėra tinkama pašarui ir menkai tinkama pakratams, o esamos katilinės ir biomasės cechai priimdavo labai mažą tokios biomasės kiekį arba iš viso nepriimdavo. Naujas cechas šią problemą spręs.

Dėl šienavimo ir biomasės išvežimo paslaugos gali kreiptis visi, kurie deklaruoja savo plotus specialioms meldinės nendrinukės priemonėms, arba net ir savo laukų nedeklaruojantys, bet dėl juose perinčių retųjų giesmininkų sutinkantys savanoriškai vėlinti šienavimą. Tokios teritorijos yra Šilutės, Klaipėdos, Ignalinos, Visagino, Alytaus, Pagėgių, Marijampolės savivaldybėse.

www.bef.lt inf.

Mielieji,
išmintingi tėvo žodžiai, patarimai ir pagalba savo vaikams – neįkainojami, nes Jis – šeimos atrama, užuovėja ir autoritetas. Jūs savo pavyzdžiu rodote, kaip išlikti žmogumi tarp žmonių.

Mieli tėveliai, Tėvo dienos proga linkiu stiprios sveikatos, nesibaigiančios energijos ir kantrybės. Tegul Jums niekada nepritrūksta vaikų dėkingumo ir pagarbos.

.

Lietuvos Respublikos Seimo narys
Alfredas Stasys Nausėda

Užsakymo Nr. 190531

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kasmet birželio 1 dieną Lietuvoje oficialiai prasideda maudymosi sezonas. Maudynės suteikia atgaivą karštą vasaros dieną, tačiau reikėtų nepamiršti, kad vanduo, be malonumų, slepia ir didelį pavojų, kuris iškyla žmonėms neatsakingai elgiantis tiek vandenyje, tiek ir prie vandens.

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo ir savo mažamečių vaikų saugumu rūpinasi nepakankamai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Reikėtų nepamiršti, kad gelbėtojai budi tik specialiai įrengtuose paplūdimiuose, o ir jų buvimas visiškai neapsaugo nuo nelaimės, nes paskęstama dažniausiai labai greitai, net nespėjus suteikti pagalbos.

Panagrinėjus šio šimtmečio Lietuvos skendimų statistiką, matome, kad sutelkus prevencijos, gelbėjimo, pirmosios pagalbos ir gydymo įstaigų veiksmus, nuskendusiųjų skaičius mažėja. Tačiau kiekviena beprasmė mirtis suteikia begalinį skausmą artimiesiems ir neišmatuojamus nuostolius visai valstybei.

Lietuvoje vyrų mirštamumo dėl skendimo rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų! Tai galioja visoms amžiaus grupėms.

Pagrindinės skendimo priežastys:
nemokėjimas plaukti;
vaikų nepriežiūra;
pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka;
neapribota prieiga prie vandens telkinių;
galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;
alkoholio vartojimas;
maudymasis neleistinose vietose.

Vaikų iki 6 metų amžiaus mirtingumas dėl skendimo siekia 95–100 proc. Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų.

Vaikai skęsta tyliai

Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai rėks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti ir šaukti. Skęstantis vaikas chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį.

Jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje!

Kaip saugiai elgtis vandenyje?

Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi.

Turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių

Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.
Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
Būdami prie vandens telkinio akylai prižiūrėkite mažamečius vaikus, net jei jie tuo metu nesimaudo.
Nesimaudykite, jei esate labai pavargęs ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, ką tik pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.
Nesimaudykite naktį ir perkūnijos metu.
Būdami prie vandens telkinių nevartokite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, nes taip keliate pavojų sau ir negalite užtikrinti pakankamos priežiūros savo vaikams.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, netgi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal atsirado naujų pavojų,
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.
Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.
Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei kūno temperatūra. Lengva sušalti. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija.
Pirmieji šios būklės simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Žaibas gali mirtinai sužaloti!

Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.

Žinokite paplūdimio vėliavų reikšmes

Žalia vėliava – maudytis saugu, rizika itin menka.
Geltona vėliava – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti itin budriems.
Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės.
Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.

Kaip elgtis pavojingose situacijose vandenyje?

Jei vandenyje nutiko kažkas netikėto, svarbiausia nesutrikti, nepanikuoti ir prisiminti, kaip galima sau padėti tokioje situacijoje.

Keletas patarimų, kurie gali labai pagelbėti, patekus į pavojų

Jei sutraukia mėšlungis: pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi. Net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Užspringus vandeniu: reikia atsigulti ant nugaros ir iškosėti vandenį.

Nuvargus plaukiant: atsigulti ant nugaros, ramiai kvėpuoti, jei reikia, sugalvoti gelbėjimosi planą, pailsėjus jį vykdyti.

Atsidūrus vandenyje su drabužiais: nusispirti batus, po to nusimauti kelnes, išsinerti iš viršutinių drabužių.

Patekus į žoles: nemakaluoti bet kaip kojomis, stengtis rankomis atsargiai išsilaisvinti iš žolių.

Įkritus į šaltą vandenį: stenkitės laikyti galvą virš vandens, nes panėrus ją į vandenį greičiau atšąla visas kūnas.

Jūroje.
Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje.

Esant didelėms bangoms, nereikia joms priešintis, nes taip išeikvosite daug jėgų. Stenkitės išlikti ramūs. Pasistenkite balansuoti ant bangos.

Jei pajutote, kad patekote į stiprią atsitraukiančios bangos srovę, nesistenkite visomis išgalėmis plaukti į krantą. Iš pradžių plaukite lygiagrečiai kranto linijai ir tik išplaukę iš stiprios srovės zonos bandykite plaukti į krantą.

Upėje.
Ne visos vietos upėje, kaip ir kituose vandens telkiniuose, yra tinkamos maudytis. Jei nėra paplūdimio, reikėtų ieškoti kuo saugesnės vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė.

Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant prie upės vingio vidiniojo kranto.

Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.
Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
Ištraukę į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
Jeigu esate prisijungę prie interneto, ieškokite jame reikiamos informacijos apie pirmąją pagalbą.

Plaukimo valtimi taisyklės

Valtyje turi būti gelbėjimo ratas.
Visiems valtyje turi pakakti gelbėjimosi liemenių.
Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Valtyje būtinai reikia turėti indą vandeniui iš valties išsemti.
Valtyje neturi būti daugiau asmenų, nei numatyta valties naudojimo instrukcijoje.
Valtyje draudžiama irstytis neblaiviems asmenims. Jie savo sutrikusia koordinacija ir rizikingu elgesiu kelia pavojų ne tik sau, bet ir visiems kartu plaukiantiems.
Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje yra pavojinga.
Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Patariama sodinti į valtį ne daugiau kaip du vaikus vienam suaugusiajam.
Audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą.
Iškritus ar iššokus iš valties jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną – valtis lengvai persisveria ir apvirsta. Bandyti įlipti į valtį galima tik pro galinę jos dalį.

Saugių maudynių!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Grįžta ir Jagintavičienė.

Žalias valstietis Virgilijus Pozingis grįžta į Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, o jo bendrapartietė Lijana Jagintavičienė – į savivaldybės tarybą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

V. Pozingio, kaip savivaldybės tarybos nario, įgaliojimai nutraukti šiandien, birželio 2 d., Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu.
Tuo paču komisijos sprendimu tarybos nario įgaliojimai suteikti L. Jagintavičienei.
V. Pozingis administracijos direktoriaus pareigas pradės eiti nuo birželio 6 d.
L. Jagintavičienė V. Pozingio atlaisvintą vietą taryboje užims artimiausiame posėdyje.