Policijos nuotr.

Lietuvos keliuose sustiprinta greičio kontrolė.

Balandžio 17 d. – 23 d. Lietuvos policijos pareigūnai dalyvauja greičio kontrolės priemonėje „Speed Marathon” (liet. „Greičio maratonas”), kurią inicijavo Europos kelių policijos tinklas TISPOL. Reaguojant į tragiškų eismo įvykių virtinę Europos keliuose, daugelio Europos šalių kelių policijos pareigūnai keliuose vykdo aktyvią leistino greičio kontrolę.

„Greičio maratono” metu Lietuvoje stacionarūs greičio matuokliai veikia itin jautriu režimu, o magistraliniuose keliuose vykdoma papildoma greičio kontrolė policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtais automobiliais.

„Saugaus ir leistino greičio nesilaikymas, nepasirinktas tinkamas važiavimo greitis yra pagrindiniai veiksniai, įtakojantys skaudžias eismo įvykių pasekmes, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. – Greičio maratono” metu ypatingą dėmesį nukreipsime į skaudžiomis eismo nelaimėmis liūdnai pasižymintį kelią „Via Baltica”. Norime aiškiai pasakyti, kad policija netoleruos neatsakingo vairavimo, beatodairiško greičio viršijimo, pavojingo ir chuliganiško elgesio šalies keliuose. „Greičio maratonas” yra nukreiptas į vairuotojų sąmoningumo didinimą ir atsakomybės už savo elgesį skatinimą”.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pagrindinis mūsų greičio kontrolės priemonės tikslas yra prevencija. Mes norime, kad kiekvienas vairuotojas susimąstytų ir pasirinktų ne tik leistiną, bet kartu ir saugų, važiavimo sąlygas atitinkantį greitį. Tik tokiu būdu galima išvengti keliuose kylančių grėsmių, sumažinti galimų eismo įvykių tragiškas pasekmes eismo įvykių tragiškas pasekmes. Mes norime pasiekti vairuotojų sąmonę, o ne pinigines, – teigia TISPOL Prezidentas Paolo Cestra. – „Greičio maratonas” yra vienas iš mūsų strateginių priemonių, kuriomis siekiame sumažinti eismo įvykių skaičių ir pasiekti maksimalaus saugumo Europos keliuose‘.

www.policija.lt inf.

Saugaus kelio!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioniniame parke (toliau – NDRP) draudžiama žvejoti karšius.

Neršto metu (nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.) sugautus karšius reikia nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, primena NDRP direkcija.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Už neteisėtai sugautą karšį žvejas mėgėjas privalės sumokėti ne tik baudą nuo 90 eur, bet ir atlyginti žalą gamtai – 60 eur/1vnt.. Už neteisėtai sugautus karšius Minijos upėje ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate įkainiai už padarytą žalą didinami 3 kartus.

Stop kadras.

Rusnėje statomas medinis laivas, kuriuo vasarą Nacionalinės ekspedicijos dalyviai leisis į trijų savaičių kelionę nuo Vyslos iki Baltijos jūros. Trečiajam etapui pasirinktas vytinės tipo laivas, kuriuo būtent Nemuno ir Vyslos baseino upėmis būdavo plukdomos prekės.

Statyti vytinės tipo laivą Nacionalinei ekspedicijai patikėta Rusnės laivadirbiams – Viktorui ir Simui. Pastarasis prisijungs vėliau – statys stiebą ir burę, įrenginės buomų, skirtų burėms tvirtinti, dalį. O dabar dirbtuvėse pluša Viktoras.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Laivadirbys sako, kad pagrindas jau padarytas – iš pušinių lentų sukaltas dugnas, išlenktos pirmosios lentos, laivo priekyje ir gale pritvirtinti ragai. Šiems teko specialiai ieškoti tam tikro lenktumo ąžuolų.

Daugiau: LRT.lt: „Rusnėje statomas Nacionalinės ekspedicijos laivas“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutėje galima aplankyti Velykų gaidelius ir stebėti, kokią laimę jie išgiedos ir kiek norų išpildys. Prie Hugo Šojaus dvaro jų sulėkė net 12, praneša portalas alfa.lt.

Muziejininkai tikina, kad žmonės gali sugalvoti nors ir 12 norų, tiek, kiek yra gaidžių.

Daugiau: www.alfa.lt: „Šilutė kviečia aplankyti Velykų gaidelius ir stebėti, kokią laimę jie išgiedos“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, tuo tarpu 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc. šalyje suvartojamo alkoholio.

„Pastaruoju metu daug kalbama apie kovą su alkoholiu, veiksmingus ir neveiksmingus kovos būdus, būtinus kompleksinius sprendimus, tačiau mažai žinoma kaip ir dėl kokių priežasčių jis vartojamas. Norint sėkmingai spręsti alkoholizmo problemą, visų pirma reikia nustatyti priežastis ir tendencijas. Vienintelis būdas tai padaryti – išsamūs ir reguliarūs kompetentingų institucijų tyrimai“, – teigė alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimą užsakiusios LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak konfederacijos vadovo, iki šiol nebuvo tikslių duomenų apie alkoholio vartojimo įpročius atskirose socialinėse grupėse, nevykdytas detalaus pokyčių monitoringas, todėl kalbėjimas apie tikslines alkoholizmo mažinimo priemones visada vykdavo tik hipotetiniame lygmenyje. Tarptautinių organizacijų duomenys dažnai skelbdavo apie didžiulį problemos mastą, tačiau neidentifikavo konkrečių probleminių taškų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šis tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Pavyzdžiui, matome, kad didžioji dalis nesaikingai vartojančiųjų alkoholį, vaikystėje matė taip darant savo tėvus. Tačiau apie alkoholio vartojimą vaikų akivaizdoje kol kas niekas nekalba“, – sakė tyrimo bendraautorė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) docentė Aušrytė Rastenienė.

Pasak mokslininkės, apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien), populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“) ir spirituotas vynas, kurie vartojami namuose arba viešose vietose. Daugiau nei pusei (57 proc.) girtaujančiųjų buvo kilę konfliktų šeimoje ar su draugais, kai tuo tarpu 85 proc. geriančių tik progomis tokių konfliktų neturėjo.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės“, – svarstė VU EF doc. Aušrytė Rastenienė.

Tyrimas taip pat patvirtino, kad daugiausia problemų turime kaime – kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas. „Kaimuose 8,5 proc. gyventojų girtauja, tuo tarpu didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu. Atitinkamai stiprus alus daugiausia vartojamas kaimuose, kai tuo tarpu miestiečiai dažniau renkasi vyną, silpną alų ar stipriuosius gėrimus“, – teigė kita tyrimo bendraautorė doc. dr. Vita Karpuškienė. Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose; baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys.

Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį, 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2-3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėja teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau tikėtina sukelia daugiausia problemų.

„Apibendrinant galima pasakyti, jog kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu priemonės bus efektyvios tada, kai bus orientuotos į problemines grupes. Tai itin svarbu matant, kad didžiulį kiekį alkoholio suvartoja sąlyginai nedidelė gyventojų dalis“, – pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atliko Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“. Tyrimo tikslas: kiekybiškai įvertinti lietuvių alkoholio vartojimo įpročius, kiekius, vartojančių alkoholį portretą, identifikuoti konkrečias aktualias problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.

Šis tyrimas – pirmas planuojamo reguliaraus kasmetinio tyrimo etapas. Tikimasi, kad bus galima stebėti alkoholio vartojimo įpročių pokyčius, įvertinti atskirų priemonių poveikį skirtingoms socialinėms grupėms, inicijuoti konkrečių ir tikslinių priemonių taikymą problemų sprendimui.

Tyrimo metu 2016 m. gruodį apklausti 1113 15-70 m. amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų, kurių pasiskirstymas atspindi statistiškai realią situaciją. Taip pat papildomai buvo apklaustas 51 respondentas, priklausantis socialinės rizikos šeimų kategorijai. Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija buvo atlikta ir detali alkoholinių gėrimų realizacijos Lietuvoje analizė, kuri užbaigta 2017 metų pavasarį. Tyrime remtasi anksčiau Lietuvoje atliktų šešėlinės alkoholio rinkos tyrimų rezultatais.

UAB „Publicum“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 22 d. Lietuvoje vyks 10-oji aplinkos tvarkymo akcija „Darom“.

Šilutėje talkininkai kviečiami rinktis 10 val. senojo turgaus aikštėje, prie „kurėno“ (atsakingas Pranas Sirtautas).

Talkos taip pat vyks Šilutės miesto senosiose kapinaitėse (organizuoja Šilutės gražinimo draugija) ir Macikuose, miškelyje prie Hermano Zudermano namo (Šilutės Hermano Zudermano draugija).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susiję: www.silute.lt: „Talka „Darom“ Šilutėje“,
mesdarom.lt: „Kviečiame visus aktyviai dalyvauti jubiliejinėje, dešimtojoje akcijoje DAROM 2017, kuri vyks balandžio 22 d. visoje Lietuvoje! Pradžia 10 val.“.

Vyks perspėjimo sistemos patikrinimas.

2017 m. balandžio 19 d. vyks gyventojų Perspėjimo sistemos patikrinimas. Patikrinimo metu bus įjungiamos centralizuoto ir vietinio valdymo sirenos. Informacinį pranešimą bus galima išklausyti radijo stočių ,,Laluna“ ir ,,Radiogama“ transliuojamu FM dažnių diapazonais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojai taip pat bus informuojami trumpaisiais korinio transliavimo pranešimais per GPIS, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklus į gyventojų mobiliuosius telefonus. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos pateikiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos svetainėje adresu www.gpis.vpgt.lt.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos inf.

Liudo Mockaus nuotr.

Šią savaitę dienomis šiluma nepakils aukščiau 10 laipsnių šilumos, o naktimis sieks ir 8 laipsnius šalčio, LRT radijui pasakojo sinoptikė Natalija Nikolajenko.

Pirmadienį vyraus debesuoti su pragiedruliais orai, daug kur numatomi nedideli krituliai, daugiausia – šlapdriba ir sniegas. Temperatūra dieną pakils iki 1–6 laipsnių šilumos, vakare vės ir vietomis vėl formuosis plikledis. Pūs nestiprus, bet šaltokas šiaurinių krypčių vėjas.

Antradienį kritulių bus nedaug. Naktį temperatūra nukris iki 3–8 laipsnių šalčio, dieną šils iki 3–7 laipsnių šilumos.

Trečiadienį kritulių tikimybė bus maža. Naktį numatomas šaltukas iki 2–7 laipsnių, o dieną bus 3–7 laipsniai šilumos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ketvirtadienį kritulių taip pat nenumatoma, temperatūra beveik nesikeis.

Daugiau: LRT.lt: „Sinoptikė: didesnės šilumos nesulauksime, ypač šaltos bus naktys“

Liudo Mockaus nuotr.

Vietoj sveikinimo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Stop kadras.

LRT televizijos reportažas iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus.

Kam įdomu – prašom: https://www.youtube.com…

Irmanto Gelūno, 15min.lt, nuotr.

Kur migruoja šikšnosparniai? Koks ežeras yra Lietuvos gulbių lopšys? Kaip atpažinti pelėdų balsus? Kaip paukščiai prisidės prie Lietuvos šimtmečio minėjimo?…

Lietuvą nemažai ornitologinio turizmo entuaziastų iš užsienio vertina dėl unikalių šalį kertančių paukščių migracijos kelių ir čia perinčių bei žiemojančių sparnuočių rūšių įvairovės. Panašu, kad patys lietuviai mažiau žino, kokiose mūsų šalies vietose labiausiai lizdus mėgsta sukti iš šiltųjų kraštų grįžę paukščiai. Pavasarį – pats jų perėjimo įkarštis.

Todėl Turizmo departamentas šventinį savaitgalį siūlo atrasti tas ypatingas Lietuvos vietas, kuriose dabar virte verda gyvenimas ir prasideda naujas gyvosios gamtos ciklas.

1. Kur paukščių daugiau nei žmonių. Nemuno deltoje – migracijos įkarštis. Čia verta atvykti pasigrožėti ne tik potvynio užlietomis pievomis. Neseniai vien įvairių rūšių žąsų Nemuno deltos regioniniame parke suskaičiuota per 30 tūkst., t.y. žymiai daugiau nei gyventojų šalia esančioje Šilutėje (18 tūkst.)! O kur dar būriai ančių, pempių ir kitų paukščių…

Nemuno delta pasižymi ne tik kaip migruojančių paukščių poilsio bei maitinimosi vieta, bet kartu kaip svarbi daugelio retų paukščių perimvietė. Tarp 169 paukščių rūšių yra tokių, kurios peri tik čia, pavyzdžiui, smailiauodegė antis, avocetė. Čia yra didžiausios Lietuvoje juodagalvių kirų, baltasparnių žuvėdrų ir ausuotųjų kragų kolonijos, peri baltieji gandrai. Nemuno deltos regioniniame parke kiaušinius deda ir griežlės bei meldinės nendrinukės. Šios dvi rūšys yra įtrauktos į globaliai nykstančių paukščių sąrašą, todėl jų stebėjimu itin domisi ir turistai iš Vakarų Europos šalių, ypač iš Jungtinės Karalystės. Beje, čia taip pat migruoja įvairios šikšnosparnių bei drugių rūšys.

Įdomu, kad ties Kniaupo įlanka, Mingės kaimo pakraštyje, pastatytas kraštovaizdžio ir paukščių stebėjimo bokštas – vienas didžiausių Lietuvoje. Jame paukščius stebėti gali 50 žmonių vienu metu.

Informaciją norintiems stebėti paukščius suteiks saugomų teritorijų direkcijų specialistai, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos lankytojų centro darbuotojai. Jų iniciatyva organizuojami paukščių sutiktuvių renginiai, lankytojai aprūpinami žiūronais, monokliais, paukščių pažinimo vadovais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2. Nesubalansuota mėgstantiems ilgai miegoti. Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje – Ventės rago – ornitologinėje stotyje, įkurtoje dar 1929 m. profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva, yra didžiausios ir seniausios paukščių gaudyklės pasaulyje. Ornitologų teigimu, ši vieta yra unikali visais sezonais. Perėjimo laikotarpiu čia sutinkamos retos paukščių rūšys, o migracijos metu ši vieta patenka tarp svarbiausių pasaulyje paukščių migracijos kelių (Baltic Flyway), kadangi per Kuršių neriją praskrenda didelė dalis vakarų Sibire ir Skandinavijoje perinčių paukščių. Pasitaiko, kad per vieną dieną čia praskrenda 100–200 tūkst. paukščių.

Prieš auštant, t.y. apie 5 val. ryto, turi keltis tie, kurie nori stebėti paukščius Ventės rage ar net juos žieduoti! Čia pastatytos paukščių gaudyklės laikomos didžiausiomis ir vienomis seniausių visame pasaulyje. Prieš lankantis neseniai atnaujintoje Ventės rago ornitologinėje stotyje derėtų iš anksto susisiekti su jos darbuotojais.

Beje, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, prie jo šventimo prisidės ir sparnuočiai. Juk milijonai paukščių, migruodami iš Lietuvos į Europos, Azijos, Afrikos šalis, tampa tikrai šalies ambasadoriais su „lietuvišku pasu“ ant kojos – žiedu su Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus adresu. Daliai žieduojamų paukščių numatoma uždėti GPS siųstuvus ir stebėti jų migracijos kelią bei taip garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

3. Kuršių nerija – migruojančių paukščių „magistralė“. Ja kasmet praskrenda milijonai sparnuočių. Juos galima stebėti ir savarankiškai. Važiuojant dviračių taku ar žygiuojant pamario takais atkarpoje nuo Nidos iki Pervalkos galima užsukti į šešis paukščių stebėjimo bokštelius, išsidėsčiusius vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių). Bokšteliuose įrengti pažintiniai stendai, kurių pagalba galima atpažinti Kuršių mariose perinčius bei migruojančius sparnuočius. Kiekviename bokštelyje aprašytos skirtingos paukščių rūšys.

Migruojančius paukščius siūloma stebėti ir nuo Parnidžio kopos Nidoje.

Beje, balandį – kormoranų ir garnių perėjimo įkarštis, todėl dera apsilankyti ir jų kolonijoje Juodkrantėje.

Pasikonsultuoti su ornitologais ir gauti naudingos informacijos galima Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centruose Nidoje ar Smiltynėje.

4. Paslaptingos lizdavietės. Paukščių perimvietės, kaip taisyklė būna ypatingos gamtos prieglobstyje. Štai, didžiausia Lietuvos gervių populiacija peri Čepkelių raiste, valstybiniame rezervate, (Varėnos r.). Viso čia – 186 paukščių rūšys. Čepkeliuose išlikusios stambios kurtinių populiacijos, gyvena didieji apuokai, tetervinai, griežlės, juodieji gandrai, lututės, tripirščiai geniai ir dar daugelis kitų rūšių.

Su rezervato augalija ir gyvūnija galima susipažinti Marcinkonių lankytojų centre įrengtoje ekspozicijoje. Čepkelių raisto pakraštyje už 5 km nuo Marcinkonių kaimo įrengtas mokomasis takas pelkėje ir apypelkyje. Nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama tik lydint Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojui arba gidui. Rezervatuose siekiama užtikrinti kuo mažesnį natūralių gamtos procesų trikdymą, todėl žmonių lankymasis šiose teritorijose ribojamas.

Lietuvos gulbių lopšiu vadinamas Žuvinto ežeras. Būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Viso čia stebimos 231 sparnuočių rūšis, iš jų 153 peri būtent čia. Pavasarį čia girdisi praskrendančių ir perėti suskridusių paukščių šurmulys.

Žuvinto sparnuočius stebėti per teleskopus ir žiūronus galima nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos bokšto. Jame be atskiro leidimo galima būti kasdien nuo 8 val. iki 20 val. Greta driekiasi Žuvinto ežero gamtinis takas. Su rezervatui būdingais paukščiais supažindina Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro ekspozicija.

Viena didžiausių Tyrulių pelkė (Radviliškio r.) Lietuvoje savo užimamu plotu nusileidžia tik Čepkelių ir Žuvinto šlapžemių teritorijoms. Čia karaliauja raudonkojai tulikai, aidi didžiųjų baublių, pilkųjų gervių ir rudakaklių, kragų balsai. Balandis – geriausias metas naktimis čia skaičiuoti teritorijas užėmusius didžiuosius baublius ir vandens višteles.

5. Nuotykiai naktiniame miške. Įsikurti stebėjimo poste miške ir įsirengti stovyklą nakčiai, turėti miegmaišį, žiūronus, kompasą. Skamba kaip nuotykis? Nemuno kilpų regioninio parko direkcija balandžio mėnesio pradžioje Punios šile (Alytaus r.) kvietė pajusti atbundančios gamtos dvelksmą ir pasiklausyti pelėdų ūbavimų, gervių trimitavimų ir tuo pačiu prisidėti atliekant jų apskaitas, sužinant, kokia jų populiacija gyvena šile.

Parko direkcijos lankytojų centrai veikia Birštone ir Prienuose. Įsteigtoje Gamtos mokykloje rengiamos edukacinės programos, gamtos pamokos, ekskursijos. Punios šilo retenybės – juodieji gandrai, jūriniai ereliai, vidutiniai, baltnugariai, tripirščiai geniai.

Punios šilas laikomas vienu vertingiausių miškų visoje Europoje. Verta apsilankyti miško muziejuje Punios girininkijos patalpose. Prie girininkijos įrengtas žvėrių aptvaras. Punios šilo rezervato zonoje auga aukščiausia Lietuvos pušis (42 m).

6. Paukščių takas. Baltosios Vokės tvenkiniai – Šalčininkų rajone, prie Baltosios Vokės gyvenvietės, buvo įkurti prieš kelis dešimtmečius. Tvenkiniams buvo panaudoti buvę durpyno karjerai. Ši teritorija yra viena vertingiausių paukščiams Lietuvoje. Sezoninių migracijų metu teritorijoje apsistoja iki 6 tūkst. žąsų ir ančių. Čia taip pat stebimi retai kontinentinėje Lietuvos dalyje matomi vandens paukščiai, tokie kaip rudakaklis naras, raguotasis kragas, mažoji gulbė, baltaskruostė berniklė ir nuodėgulė. Čia užregistruotos net 46 paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Tvenkinių teritorijoje įrengtas pirmasis Lietuvoje pažintinis paukščių stebėjimo takas su apžvalgos bokšteliu ir informaciniais stendais.Stebėjimo takas yra pažymėtas ženklais ir eina tvenkinių pakrantėmis, kur galima pamatyti ne tik daugelį įprastų vandens paukščių rūšių – įvairių ančių, kragų, laukių bei gulbių, bet ir nemažai retų, egzotiškų rūšių – jūrinį erelį, erelį žuvininką, didįjį baltąjį garnį, gulbę giesmininkę, juodąjį gandrą, kukutį ir kitus. Apsilankiusieji Paukščių take galės sužinoti kuo skiriasi gandras, garnys ir gervė, kaip tvenkiniuose perinčią retą Lietuvoje gulbę giesmininkę atskirti nuo dažnesnės ir visiems geriau žinomos gulbės nebylės, kodėl kirai dažnai yra neteisingai vadinami žuvėdromis ir dar daugybę kitų įdomybių.

7. Stebėti paukščius nuo pilies kuorų. Šalia kempingo „Medaus slėnis“ (Šilinės k. Jurbarko r.) yra paukščių stebėjimui skirtas bokštelis. Panemunių regioninio parko direkcija gali suorganizuoti edukacinius renginius migruojančių paukščių stebėjimui ties Šiline ir nuo Raudonės pilies bokšto.

Taip pat žinomu tapęs Panemunių regioninio parko direkcijos (Raseinių g. 2, Šilinės k., Jurbarko r.) renginys Novaraisčio ornitologiniame draustinyje – migruojančių gervių stebėjimas. Jis vyksta rugsėjo mėnesį. Stebima apie 2 tūkst. gervių, kurios leidžiasi į nakvynės vietą.

8. Spėlioti paukščių balsus. Atvykus į Žemaitijos nacionalinio parko „sostinę“ Platelius, pirmiausiai vertėtų užsukti į lankytojų centrą, kuriame – visa informacija, ką aplankyti, kokie renginiai ir edukaciniai užsiėmimai vyksta. Lankytojų centro ekspozicijoje „Žemaitijos žemės slėpiniai“ galima ne tik pasimokyti žemaitiškų žodžių, bet ir išgirsti paukščių balsus.

Netoli lankytojų centro – didžiausias ir švariausias Žemaitijoje – Platelių ežeras, kurį galima apvažiuoti dviračiu arba tiesiog pasivaikščioti Šeirės pažintiniu taku. Jeigu jums pasiseks, galėsite pamatyti jūrinio erelio skrydį virš ežero, nes netoliese – šių retų paukščių buveinė. Grįždami nepamirškite užlipti į apžvalgos bokštą prie Siberijos pelkės ir dar kartą pažvelgti į gražuolį Platelių ežerą iš viršaus.

Ne tik Platelių ežeras, bet ir dar 25 ežerai parke džiugina paukščių stebėjimo mėgėjus. Prie Pakastuvos ežero įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis.

9. Geležinių varlių kaimynystėje. Metelių regioniniame parke sparnuočių kaimynai yra … vėžliai! Čia dar gyvenantys ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai, dzūkų vadinami geležinėmis varlėmis, yra parko simbolis, kaip ir vieninteliame Lietuvoje Trako miške augantis bekotis ąžuolas. Didieji parko ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija – atgyja paukščių migracijų metu.

Stebėti ežero paukščius per galingą optinę įrangą iš anksto susitarus kviečia Metelių regioninio parko lankytojų centras. Interaktyvi ekspozicija stiklinių sienų pastate ant Dusios ežero kranto nustebins daugumą lankytojų. Veiklos turės tiek suaugusieji, tiek vaikai. Norėdami atrasti, tai kas reta ir vertinga, turėsite atverti stalčiukus, dureles ar pažvelgti į medžio drevę. Čia galima susiplanuoti kelionę, susipažinti su balinių vėžlių gyvenimu, užsisakyti ekskursiją ar išsinuomoti dviratį, kanoją, inklentę.

Prie Lankytojų centro prasideda 3,5 kilometrų ilgio pažintinis pėsčiųjų takas ir dvi dviračių trasos. Keliauti galima savarankiškai arba su direkcijos specialistu. Populiariausi edukaciniai užsiėmimai – „Tarpežerio miškais ir pelkėmis“, „Pelkės ekosistema“, „Migruojančių paukščių prieglobstis“.

10. Paukščių ūkis. Paukščiais besidomintys turistai laukiami ne tik laukinėje gamtoje, bet ir ūkiuose. Vienas iš „Pieno kelio“ objektų yra išskirtinis paukščių ūkis Rietave. Jame – per 30 vištų, 10 fazanų, 3 ančių, 3 balandžių veislės, putpelės, žąsys, kalakutai. Šeimininkai organizuoja pažintines ekskursijas po ūkį, supažindina su laikomų paukščių veislėmis, jų ypatybėmis, rengia gaminių iš pieno ir kiaušinių degustaciją, porina linksmas istorijas iš paukščių gyvenimo.

Cijonų kaime (Ignalinos r.) kviečia „Paukščių kaimas“. Čia: vištos, kurių plunksnos auga priešinga kryptimi; gaidys, kuriam ant kaklo neauga plunksnos ir nebaisus joks šaltis; šilkaplunksniai paukščiai, kurių veislė išvesta prieš 1000 metų; žąsys ir antys, kurios tik bėgioja, nes nemoka skristi, o kiaušinius, kurių tryniai neturi cholesterolio, deda žaliu lukštu. Taip pat – įvairių rūšių povai, fazanai, stručių šeimyna ir daug įspūdingų kitų naminių paukščių, net Laimės paukštė!

www.tourism.lt inf.

Švėkšnos tradicinių amatų centro nuotr.

Švėkšniškiai ir miestelio svečiai, nepabūgę vėjuoto ir lietingo oro, balandžio 13-ąją rinkosi į Knygnešių skverelį, kur Tradicinių amatų centras surengė spalvingą velykinį jomarką ir mini koncertą.

Tautodailininkai, amatininkai ir prekybininkai į mugę suvažiavo nuo 10 val. ryto. Iš medžio drožtomis ir įvairiais raštais puoštomis lėkštėmis prekiavo p. Vincas iš Švėkšnos. Visa mugė kvepėjo „Anitos žuvys” rūkytomis skumbrėmis, karpiais, karšiais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Namie keptais keksiukais, tinginiu, savom rankytėm darytais atvirukais džiugino trečiokės Adrija, Liepa ir Deimantė, klasiokės Mantė ir Fausta prekiavo kvapiuoju muilu – kempine.

Ponai Raukčiai dovanojo velykinę nuotaiką, atsivežę tradiciniais raštais margintų medinių bei skutinėtų žąsų, vištų kiaušinių. Populiariausia prekė, ko gero, buvo kiaušiniai – magnetukai. Ponia, Angelė paklausta apie kiaušinių marginimą, mielai dalino patarimus.

Įvairiais papuošalais, nertomis rankinėmis, odos gaminiais prekiavo Indrė Rimkutė ir Ieva Paulauskienė. Senyvo amžiaus moterys pirko iš užsienio ar Vilniaus grįžtantiems anūkams dovanų, o vienas vyriškis nusipirkęs medinį margintą kiaušinį sakė, kad šiais metais tikrai laimės stipriausio kiaušinio nominaciją.

Žinoma, neapsieita ir be dainų, šokių, kuriuos miestui dovanojo Degučių kaimo folkloro ansamblis „Pilutė”.

Tradicinių amatų centras siekia suburti norinčius parduoti savo produkciją Šilutės krašto amatininkus, tautodailininkus ir kitus kūrėjus į vieną vietą, atgaivinti velykinių jomarkų tradicijas Švėkšnoje.

VšĮ Turizmo informacijos centro filialo Tradicinių amatų centro Švėkšnoje kultūrinės veiklos vadybininkė Neringa Birbalienė

Stop kadras.

Dokumentinis filmas apie pastangas išgelbėti vieną gražiausių Lietuvos aukštapelkių – Aukštumalą.

Kam įdomu – prašom: https://www.youtube.com…

www.glis.lt

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės kultūros ir pramogų centro nuotr.

Balandžio 9 dieną Šilutės kamerinis choras „Vox Libri” (vadovė Rasa Golubovskienė) dalyvavo Gargžduose vykusiame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso pirmame ture. Tądien Šilutės vardas skambėjo ne kartą, o „Vox Libri” choristų atlikti kūriniai sulaukė muzikos profesionalų įvertinimo.

Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursas organizuojamas periodiškai – likus metams iki Lietuvos dainų šventės. O šiemet savo jėgas priešais kompetentingą, Lietuvoje gerai žinomą chorvedžių komisiją ryžosi ir choras „Vox Libri”.

Gargžduose vykusiame konkurse tądien dalyvavo 12 Klaipėdos regiono chorų, kurie buvo vertinami pagal kūrinių atlikimo meninį lygį, programos savitumą bei sceninę kultūrą. Pirmojo turo dalyviai varžėsi dėl keturių laipsnių diplomų bei galimybės dalyvauti antrajame konkurso etape, kur jų pasirodymus vertins tarptautinė vertinimo komisija. Vilniuje vyksiančio antrojo etapo metu chorams bus suteikta ir speciali kategorija.

Pirmą kartą šio konkurso scenoje savo programą atlikę šilutiškiai choristai pavergė komisijos simpatijas – jų debiutas buvo puikiai įvertintas. Chorui „Vox Libri” skirtas aukščiausias I laipsnio diplomas, kuris garantuoja teisę varžytis Vilniuje vyksiančiame antrajame konkurso etape ir kovoti dėl Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso laureato žymens bei piniginio prizo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau tuo šilutiškių choro apdovanojimai nesibaigė. Jiems įteiktas ir specialusis prizas už debiutą Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse.

Šilutės kultūros ir pramogų centro inf.

Liudo Mockaus nuotr.

Pamaryje šią vasarą poilsiautojai galės džiaugtis ilgai laukta naujove – pradės reguliariai plaukioti keleivinis laivas iš Šilutės į Nidą ir atgal, rašo Denisas Nikitenka str. „Kuršmarių krantus jungs naujas maršrutas“ portale lzinios.lt.

Turizmo specialistai neabejoja, kad naujas maršrutas sulauks ne tik užsienio keliautojų, bet ir vietos gyventojų dėmesio. „Manome, kad galimybė tiesiai iš Šilutės mažųjų laivų uostelio nuplaukti į Nidą padės mažinti ir Kuršių nerijos užterštumą, automobilių srautų problemą, mat žmonės galės nemokamai palikti mašinas Šilutėje“, – sakė UAB „Kintai“ vadovas Rimgaudas Višinskas.

Pasak R. Višinsko, idėja kasdien plukdyti keleivius laivu iš Šilutės į Nidą plėtota palyginti ilgai, pirmiausia reikėjo rasti tinkamą laivą. „Paieškos truko beveik dvejus metus, o sėkmė mums nusišypsojo Švedijoje. Buvo svarbu, kad laivo techninės charakteristikos būtų tinkamos mūsų kraštui. Iš Šilutės mažųjų laivų uosto iki Atmatos reikia plaukti siaura Šyša. Laivą Šilutės uostelyje jau nuleidome į vandenį, dabar vyks intensyvūs parengiamieji darbai“, – pasakojo jis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ant naujojo laivo puikuosis pavadinimas „Kuršių deltos ekspresas“. 4,6 metro pločio ir 18 metrų ilgio laivas turi vos 70 centimetrų grimzlę, todėl Šyša nesunkiai gali nuplaukti iki Atmatos. „Jame telpa 90 keleivių, yra 60 sėdimų vietų. Bus galima plukdyti apie 30–40 dviračių. Bandomieji reisai vyks gegužę, o nuo birželio vidurio bus vykdomi reguliarūs reisai. Preliminariai svarstome, kad iš Šilutės laivas išplauks apie 8.30 val., o iš Nidos – apie 19 valandą. Bus galima ir iš Nidos apie 11 val. išplaukti į Šilutę, o apie 17 val. grįžti atgal“, – planus dėstė verslininkas.

Daugiau: lzinios.lt: „Kuršmarių krantus jungs naujas maršrutas“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

96–98 % kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos.

Žmogaus organizmas geriau įsisavina virtus kiaušinius, negu žalius. Taip yra dėl to, kad kiaušinio baltyme esantys fermentai slopina virškinimo fermentų veiklą, todėl žalio kiaušinio baltymo dalis lieka neįsisavinta.

Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų pilnaverčių baltymų, savo sudėtyje turinčių visas nepakeičiamąsias amino rūgštis, o biologiškai pilnaverčiai kiaušinio trynio riebalai turi daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų.

Kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų, todėl prieš vartojimą kiaušinius rekomenduojama plauti. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C – +18°C temperatūroje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klasės. Parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose gali būti parduodami ar naudojami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki 9 dienos po kiaušinių padėjimo.

B klasės kiaušiniai naudojami įmonėse, gaminančiose maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius) arba kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui.

Ženklai ant kiaušinio nurodo:

I. Pirmasis skaičius – dedeklių vištų laikymo būdą:

1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose);

2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje);

3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai;

0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).

II. Viduryje žymens esančios raidės – šalį, kur yra laikomos vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT.

III. Paskutiniai skaičiai žymenyje nurodo vištų dedeklių laikymo vietos (paukštyno) veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

vmvt.lt inf.

Liudo Mockaus nuotr.

Artėjant didžiausiai pavasario šventei pasitvirtina prasčiausios sinoptikų prognozės – laukia prasti, labiau žiemiški nei pavasariški orai. Lietus maišysis su šlapdriba ir vis labiau kris temperatūra. Šviesesnė, bet ir šalčiausia, numatoma antroji Velykų diena.

Kaip 15min pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Alva Nagelytė, šeštadienio naktį kritulių dar bus mažiau – tik vienur kitur. Termometro stulpelis rodys apie 1–3 laipsnių šalčio, šalčiausia bus Šiaurės Lietuvoje.

Dieną oras sušils nuo 6 iki 11 laipsnių, bet iš vakarinių rajonų atkeliaus lietus. Stipriausiai lis Pietų Lietuvoje, į rytinius rajonus lietus labiau atkeliaus antroje dienos pusėje. Tačiau iš esmės tai bus lietinga diena. Vėjas bus pietinių krypčių, palyginti, nestiprus.

„Šeštadienio vakarą ir Velyknaktį lietus dar labiau suintensyvės, tik ryte į šiaurinius rajonus ims skverbtis šaltesnis oras, todėl Šiaurės Lietuvoje pasirodys ne tik lietus, bet ir šlapdriba. Dieną vėjas pasisuks iš šiaurės ir vietomis jo gūsiai bus pakankamai stiprūs – iki 15–18 m/s.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naktį temperatūra bus teigiama – 1–5 laipsniai šilumos, bet dieną – ne ką šilčiau. Šiaurės Lietuvoje termometras rodys vos apie 4 laipsnius, Pietų Lietuvoje dar pakils iki 7–8 laipsnių, bet ir ten antroje dienos pusėje ims vėsti. Pajūryje, taip pat ir Šiaurės Lietuvoje, apie vidurdienį krituliai turėtų pasitraukti, tačiau pūs stiprokas vėjas ir bus vos apie 5 laipsnius šilumos. Tuo tarpu Rytų Lietuvoje diena bus itin šlapia, lietus čia maišysis su šlapdriba“, – teigė specialistė.

Pirmadienio naktį, pasak sinoptikės, išsigiedrys, tik kai kur gali pasirodyti šiek tiek sniego. Temperatūra nukris iki 3–6 laipsnių šalčio, o dieną pakils tik iki 3–7 laipsnių šilumos. Vėjas išliks šiaurės, bus jau ne toks stiprus, bet vis dar jausis vidutinio stiprumo gūsiai.

Inga Saukienė, 15min.lt

Švėkšnos muziejaus nuotr.

Ant švėkšniškių Velykų medžio šakų supasi net 7551 margutis – gal tai naujas Lietuvos rekordas?

„Pažiūrėti didžiausio Velykų medžio Lietuvoje – į Šeduvą“, – antradienį kvietė straipsnių antraštės. Esą artėjant šventoms Velykoms, Šeduvos lopšelio-darželio bendruomenė džiaugiasi rekordu – ant didžiausio Lietuvoje Velykų medžio šio darželio kieme jau supasi 5 527 įvairia technika dekoruoti margučiai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau jau trečiadienį jų rekordas buvo pagerintas: Švėkšnos neįgaliųjų draugija (pirmininkė Ingrita Riterienė), padedant Švėkšnos seniūnijos darbuotojams (seniūnas Alfonsas Šeputis), šalia savo maldos namų – šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios papuošė savo Velykų medį, ant kurio šakų supasi daugiau kaip 2000 margučių daugiau – 7551.

Anot Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkės I. Riterienės, draugijos nariai šiam įvykiui ruošėsi visus metus. Rinko kiaušinius. Galvojo, būtų gerai surinkti bent 2000. Tačiau žmonės vis nešė ir nešė…

Kiaušinius įvairia technika margino draugijos nariai, o Velykų medį padėjo papuošti seniūnijos darbuotojai.

Švėkšniškiai žada kreiptis į Lietuvos rekordus registruojančią agentūrą. „Tegul žmonės pasidžiaugia savo darbo įvertinimu“, – sako I. Riterienė.

————————————————————————————————————————————————-

A. S. Nausėda: kaltas ar ne, spręs Seimo etikos sargai. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nusprendė perduoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (toliau – SEPK) nagrinėti pranešimą dėl dvylikos Seimo narių elgesio. Šį sprendimą VTEK priėmė atsižvelgdama į tai, jog savireguliacijos principu veikianti SEPK, pagal Seimo statuto jai suteiktus įgaliojimus, yra kompetentinga minėtame pranešime nurodytas aplinkybes nagrinėti kompleksiškai.

Balandžio 7 d. VTEK gavo grupės Seimo narių (L.Balsio, A.Maldeikienės, B.Matelio, M.Navickienės, I.Šimonytės) prašymą įvertinti kitų dvylikos Seimo narių (J.Baublio, R.Karbauskio, V.Ąžuolo, A.Gaidžiūno, B.Markausko, A.S.Nausėdos, P.Nevulio, V.Rastenio, J.Rimkaus, V.Rinkevičiaus, A.Stančiko ir A.Šimo) elgesį. Pranešime teigiama, jog, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Taip pat Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Esą nurodyti asmenys, prieš jiems tampant Seimo nariais, Ūkininkų ūkių registre buvo įregistravę ūkius, kuriuos valdė vieni arba buvo partneriai kituose ūkiuose, ir už tai gavo pajamas.

Teigiama, jog, tapę Seimo nariais, jie ūkių neišregistravo, privačių interesų deklaracijų nepatikslino arba jose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VTEK atkrepia dėmesį, jog Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nepriskiria VTEK kompetencijai vertinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio atitikties Konstitucijai bei Seimo statuto nuostatoms. Šiuos įgaliojimus turi SEPK, kuri prižiūri ir nuolat kontroliuoja, kaip laikomasi šių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. SEPK taip pat turi teisę kontroliuoti, ar Seimo nariai laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas. Be to SEPK gali pradėti tyrimą dėl galimo minėtų reikalavimų pažeidimų ir inicijuoti kitus procedūrinius veiksmus.

Iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicijos spaudos konferencijos sugrįžus.

„Valdžia bloga“, – vėl suokia opozicionieriai.
Tarsi mes patys to nežinotume.
Anaiptol, mes žinome kur kas daugiau: valdžia visada bloga.
Kairieji, dešinieji ir tie, kur arčiau centro, taip pat visokie kitokie – visi jie tokie: pažiūrėti gražūs ir protingi, bet tik duok jiems vadeles į rankas, kai – žiū – jau suka iš kelio.

Orestas