www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į metų švėkšniškio titulą pretenduoja keturi asmenys, gražiais ir prasmingais darbais garsinę Švėkšnos vardą ir džiuginę švėkšniškių širdis.

Kandidatus siūlė „Švėkšnos naujienų” skaitytojai.

Balsavimas vyks iki sausio 8 d. vidurdienio, o nugalėtojas bus paskelbtas sausio 13 d.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pretendentai

Vytautas Raibys
Muzikantas, verslininkas, visuomenininkas. Pernai jau ketvirtą kartą rengė vestuvių muzikantų festivalį. Taip pat rengė koncertą Motinos dienos proga, vasaros palydėtuvių koncertą. Yra nuolatinis daugelio kitų kultūrinių renginių rėmėjas-įgarsintojas.

.

Vaidotas Didžiūnas
Švėkšnos „Saulės” gimnazijos ir „Diemedžio” ugdymo centro technologijų mokytojas. Po dvejų metų pertraukos rengė poezijos ir muzikos vakarą prie Kalės tvenkinio. Moliūgų-žibintų šviesos Švėkšnoje pradininkas. Pagrindinis tradicinės akcijos “Mes už šviesą” organizatorius. Mokytojas taip pat aktyviai dalyvavo kituose kultūriniuose projektuose.

.

Danutė Gailiūnienė
Kirpėja-visažistė, fotografė. Dažnai fotografuoja Švėkšnos rengnius. Danutė dalyvavo įvairiose fotografijos parodose, konkursuose.

.

.

Monika Žąsytienė
Švėkšnos muziejininkė. Pernai muziejuje vėl dažnai vyko įvairaus pobūdžio renginiai, parodų atidarymai, edukaciniai užsiėmimai, integruotos pamokos, vedamos ekskursijos.

.

.

Daugiau:
www.sveksnosnaujienos.lt: „Kviečiame rinkti 2016-ųjų metų švėkšniškį (vyksta balsavimas)“

www.silutesetazinios.lt montažas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, atrišusi rajono valdantiesiems rankas tęsti sveikatos reformą, Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – PSPC) prijungiant prie ligoninės, apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). Todėl jau visus metus buksuojanti sveikatos reforma gali ir vėl ilgam įstrigti.

Šaltinių teigimu, į LVAT su skundu kreipėsi Šilutės PSPC.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susijęs: „Trumpai: sveikatos reforma bus tęsiama“

VE.lt nuotr.

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai.

Tokiam žingsniui salos bendruomenę pastūmėjo ne noras atsiskirti nuo Vokietijos imperijos, kuriai tuomet priklausė visas Klaipėdos kraštas, o tik papildyti savo piniginių ženklų apyvartą. Nes dėl ypatingos ir izoliuotos padėties Rusnė, besibaigiant pirmajam Pasauliniam karui, pirmoji regione pajuto smulkių pinigų stoką.

Spėjama, kad tais pačiais metais, 1917-aisiais, kaip ir Rusnė, savo notgeldus išleido ir tuometinis Memelis (Klaipėda). Atskiruose Klaipėdos krašto miestuose (Rusnėje, Klaipėdoje, Šilutėje) pradėti leisti vietiniai pinigai, dar vadinti notgeldais, yra dar viena šio regiono skirtybė, daranti jį unikalų, lyginant su Didžiąja Lietuva.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusnė, kaip ir daug kitų Rytų Prūsijos vietovių, buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl griebėsi seno atradimo – notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą. Ant skirtingų Rusnės piniginių ženklų laidų pasirašė iškiliausi bendruomenės nariai: Tamošaitis – burgermeisteris, Šteinas – advokatas ir namų savininkas, Sallawitzas – pirklys, Rusnėje laikęs ir karčemą, Witee – vaistininkas.

Iki tol notgeldai, kaip karo palydovai, atskirais XVIII a. laiko tarpsniais, buvo išleisti Prancūzijoje ir Vokietijoje, XIX a. Austrijoje ir Vengrijoje. Anglai notgeldus leido „būrų karo“ metų l900 metais apsuptame Mefkinge. Rytų Prūsijoje pirmuosius notgeldus 1914 m. rugpjūčio 1 d. išleido Preussisch-Holland (Prūsijos Olandijos) apskritis.

Pirmoji ir svarbiausioji Klaipėdos krašto miestų notgeldų paskirtis buvo praktinė – atlikti trumpalaikę funkciją krašto apyvartoje. Bet kartu reiškėsi ir šių piniginių ženklų leidybos iniciatorės senosios prūsų valdininkijos, ir vokietininkų siekimas suteikti Klaipėdos kraštui plačią autonomiją arba laisvojo miesto statusą, kokį 1920-aisiais gavo kitas Prūsijos uostamiestis Dancigas (dab. Gdanskas). Ypač šios tendencijos pasireiškė 1922 m. Memelio notgeldų laidoje.

Notgeldų išleidimo aplinkybės, taip pat patys laikinieji vargo pinigai yra aprašyti pirmą kartą leidžiamoje gausiai iliustruotoje studijoje „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923 m.“, kurią dar 1979 m. parašė kolekcininkas Vladas Zenkevičius (1916-1985) iš Šilutės. Tai pirmas studijos leidimas.

Pasak šilutiškio žurnalisto ir kolekcininko Petro Skutulo, iki šiol ši sritis plačiau netyrinėta. „Deja, niekas kitas nesiėmė išsamiai laikinųjų Klaipėdos krašto pinigų tyrinėti ir atidžiai aprašyti. Priešingai, V. Zenkevičiaus rankraštis yra naudotas ne vienai apžvalgai, įvairiems straipsniams apie Klaipėdos krašto praeitį. Šiuo metu notgeldai domina daugelį kolekcininkų. Elektroniniuose bonistikos aukcionuose 1917 m. Rusnės pinigo pradinė kaina siekia 50–70 eurų, 1920-ųjų metų laidos piniginio ženklo vertė apie 25–35 €. Memelio popieriniai banknotai kainuoja kur kas daugiau negu ant jų užrašytas nominalas“, – sako P. Skutulas.

Savo pinigus taip pat buvo išleidusi Šilokarčema (Šilutė), Tilžė ir kiti Rytų Prūsijos miestai. Jokiame kitame Lietuvos regione nieko panašaus neužfiksuota.

Klaipėdos krašte notgeldų buvo atsisakyta 1923-iaisiais, kai kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos. Čia, kaip ir visoje Lietuvos Respublikoje, ėmė cirkuliuoti vieninga valiuta litas.

VE.lt inf.

15min.lt nuotr.

Šiandien ryte Šilutės rajone vairuotoja neįvertino sudėtingų eismo sąlygų, todėl nesugebėjo suvaldyti posūkyje slydusio automobilio, o sustojo tik apvirtusi apsemtame lauke.

Kaip praneša 15min skaitytojas, trečiadienį, apie 9 val., kelyje iš Šilutės į Rusnę įvyko avarija. Pirminiais duomenimis, „Renault Scenic“ vairuotoja posūkyje nesuvaldė automobilio, išslydo iš kelio ir sustojo tik apvirtusi apsemtame lauke.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Laimė, „Renault“ apvirto ne ant stogo, todėl vairuotojai pavyko išlipti iš automobilio savo jėgomis.

Į įvykio vietą atskubėję greitosios pagalbos medikai išvežė šoką patyrusią ir lediniame vandenyje sušalusią moterį. Ugniagesiai gelbėtojai rūpinosi, kaip ištraukti „Renault“ iš vandens.

VSAT nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai pasiruošė netrukus prasidėsiančiam poledinės žūklės sezonui ir žvejų antplūdžiui. Pasieniečiai iš anksto numatė savo veiksmus galimų ekstremalių situacijų metu, o Kuršių mariose įvyko ir simbolinis sargybų pasikeitimas.

Antradienį iš Kopgalio išplaukė ir Nidos uoste prisišvartavo VSAT Pakrančių apsaugos laivas ant oro pagalvės „Christina“. Žiemos sezono metu šis 12 metrų ilgio ir 7 tonas sveriantis laivas pakeitė iki šiol čia budėjusią „Madeleine“ įgulą.

Ledu galinti skrieti „Christina” periodiškai patruliuos Kuršių mariose ir esant reikalui bus pasirengusi atskubėti žvejams į pagalbą.

Tuo tarpu Pakrančių apsaugos rinktinės laivas ant oro pagalvės „Viesulas“ lieka budėti Kopgalyje. Taip paskirsčius pajūrio pasieniečių pajėgas bus užtikrintas operatyvus reagavimas į galimus incidentus Kuršių mariose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VSAT pareigūnai kartu su aplinkosaugininkais ir kitų atsakingų žinybų atstovais vertins ledo storį, kuris yra itin svarbus vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus iš tokio tipo laivų.

Savo veiksmus galimų ekstremalių situacijų metu pasieniečiai koordinuos kartu su ugniagesiais gelbėtojais, kariškiais, policija, teiks pagalbą Klaipėdos uosto tarnyboms.

VSAT primena, kad suaugusį žmogų saugiai išlaiko 10-12 centimetrų storio ledas, tačiau ir tuo metu reikia paisyti papildomų reikalavimų: žvejai ir pramogautojai neturi kelti pavojaus sau ir kitiems, užšalusiu vandens telkiniu negalima važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir pan.

Už tokių reikalavimų ignoravimą yra numatyta administracinė atsakomybė.

www.pasienis.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkosaugininkai pataria, kaip tinkamai sutvarkyti nupuoštas Kalėdų eglutes.

Medelius galima nuvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles (žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių sąrašas). Kita galimybė – sudalyvauti 2017 m. sausio 5–14 d., daugelyje Lietuvos miestų vyksiančioje akcijoje „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“.

Šilutėje kalėdinės eglutės bus surenkamos trijose vietose: Geležinkelio g. 7, prie “Šilutės agrochemijos”, Lietuvininkų g. 39, prie “Gintaro baldų”, ir Parko g. 3, prie kultūros ir pramogų centro.

Akcijos metu gyventojai raginami nupuoštas eglutes nuvežti į joms skirtus akcijos lipdukais pažymėtus didelės talpos konteinerius. Gyventojų patogumui šie konteineriai stovės itin didelio žmonių srauto sulaukiančiose vietose prie prekybos centrų ir kitur. Šie konteineriai skirti tik eglutėms, todėl kitokias atliekas į juos mesti griežtai draudžiama. Surinktos eglutės bus perdirbtos ir perduotos katilinėms, naudojančioms biokurą. Šiuo kuru bus šildomi gyventojų būstai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos ministerija ragina savivaldybes nupuoštų kalėdinių eglučių surinkimo akciją vykdyti visuose Lietuvos miestuose. Tuo tarpu gyventojams primenama, kad žaliaskarių palikti prie konteinerių ar kitose vietose nevalia. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, nustatantis baudas ir už netinkamą atliekų tvarkymą. Išmetus kalėdines eglutes tam neskirtose vietose, gresia baudos nuo 20 iki 80 Eur.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Potvynis įkinkė kelininkus.

Trečiadienį, sausio 4 d., priešpiet vandens gylis apsemtame kelyje iš Šilutės į Rusnę viršijo 20 cm žymą, todėl Šilutės kelininkams teko imtis papildomo darbo – gabenti apsemtu kelio ruožu lengvuosius automobilius.

Vandens lygis apsemtame kelyje pradėjo kilti labai greitai: dar 9 val. jo gylis tesiekė 15 cm, todėl lengvojo transporto eismas dar nebuvo ribojamas, o jau apie pusę dvyliktos pasiekė 23 cm žymą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemuno upės vandens lygis ties Rusne šį rytą viršijo stichinę 288 cm ribą (6 val. buvo 294 cm), todėl jau galima sakyti, kad pamaryje prasidėjo potvynis. Kiek jis tęsis ir kokių dar staigmenų pateiks taip netikėtai įsismarkavusi vandens stichija, niekas nesiima prognozuoti.

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai

Keliai, kuriuose eismas draudžiamas:
Šilutė–Rusnė nuo 6,31 iki 6,72 km vandens gylis 23 cm. Eismas draudžiamas;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,28 iki 4,88 km vandens gylis 45 cm. Eismas draudžiamas;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,30 iki 5,80 km vandens gylis 55 cm. Eismas draudžiamas;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,85 iki 21,30 km vandens gylis 45 cm. Eismas draudžiamas;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,35 iki 8,80 km vandens gylis 50 cm. Eismas draudžiamas;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,63 iki 5,15 km vandens gylis 45 cm. Eismas draudžiamas;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,96 iki 15,30 km vandens gylis 30 cm. Eismas draudžiamas;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 3,62 iki 3,65 km vandens gylis 15 cm. Eismas draudžiamas;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,54 iki 2,50 km vandens gylis 35 cm. Eismas draudžiamas;
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,20 iki 2,74 km vandens gylis 40 cm. Eismas draudžiamas;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,02 iki 0,68 km vandens gylis 40 cm. Eismas draudžiamas;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,40 iki 9,90 km vandens gylis 25 cm. Eismas draudžiamas;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 6,90 km vandens gylis 35 cm. Eismas draudžiamas.

Keliai, kuriuose eismas leidžiamas:
Priekulė–Stragnai II nuo 0,62 iki 1,07 km vandens gylis 5 cm. Eismas leidžiamas;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 7,80 iki 10,00 km vandens gylis 5 cm. Eismas leidžiamas;
Povilai–Minija nuo 0,60 iki 0,64 km vandens gylis 5 cm. Eismas leidžiamas;
Povilai–Minija nuo 3,29 iki 3,50 km vandens gylis 15 cm. Eismas leidžiamas;
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 7,80 iki 8,00 km vandens gylis 5 cm. Eismas leidžiamas;
Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr.2 nuo 1,50 iki 1,85 km vandens gylis 10 cm. Eismas leidžiamas.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama eismoinfo.lt.

Hidrologinę informaciją rasite www.meteo.lt.

Skaitytoją Emiliją, prieš Naujuosius metus pranešusią apie galimą vartotojų teisių pažeidimą viename iš Šilutės prekybos centrų (dėl depozitinės taros), prašome susisiekti su mumis „Kontaktuose“ nurodytu el. pašto adresu arba telefonu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien vakare pradės stiprėti vėjas, jo gūsiai gali siekti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę. Šalyje gali kilti pūgos. Sinoptikai taip pat prognozuoja, kad šį ketvirtadienį stipriai atšals.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos primena gyventojams, kaip reikia elgtis žiemą, kad šaltis, sniegas ir pūgos kuo mažiau pakenktų normaliai jų veiklai.

Jei oras labai atšąla ir jeigu pučia stiprus vėjas, jei yra galimybė, stenkitės likti patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai šiltai bei patogiai apsirenkite: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius.

Tinkamiausi drabužiai per šalčius – iš vilnos, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas (vengti pirštuotų pirštinių).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Einant į lauką, reikia patepti nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, geriau neiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius.

Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, rekomenduojame pasirūpinti vandens, maisto ir kuro atsargomis. O jeigu turite galimybę, įsigyti ir šildymo prietaisų.

Šaltyje reikia vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti jokių sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį.

Jei šaltyje tenka būti ilgiau, negalima ramiai stovėti ar sėdėti, reikia kuo daugiau judėti. Lauke stengtis nesuprakaituoti ir nesušlapti. Atėjus iš šalčio, nerekomenduojama iš karto pulti šildytis prie šildytuvo arba gerti karštų gėrimų, geriau šiek tiek, kokį pusvalandį, palaukti.

Jei pūga užklupo kelyje, sustokite ir palaukite, kol pūga aprims. Automobilį reikia pasukti prieš vėją, retkarčiais išlipti iš jo ir nukasti sniegą, kad neužpustytų. Neužsnigtas automobilis yra geras orientyras ieškantiems draugams ar gelbėtojams.

Negalima laikyti nuolatos įjungto automobilio variklio, tik periodiškai jį įjunkite. Reikia stebėti, kad išmetamojo dujų vamzdžio neužverstų sniegas. Be to, nepalikite automobilio ir neišeikite peščiomis – smarkiai sningant, matomi orientyrai tik iš pradžių gali pasirodyti patikimi, paėjus keliasdešimt metrų, juos galima pamesti iš akių.

Jei turite galimybę, per šalčius patariama valgyti šiltą, kaloringesnį maistą, gerti šiltų skysčių ir vengti alkoholio.

Kad išvengtumėme gaisro, rekomenduojama nesinaudoti savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejungti kelių elektros prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros.

Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų pasirūpinti savo šeimų ir artimųjų saugumu, nepamiršti kaimynų, ypač vienišų senolių, nes geranoriškas perspėjimas ar pagalba kartais padeda išvengti skaudžių pasekmių. O gresiant ar ištikus nelaimei skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kam įdomu – prašom: „Ledo gniaužtuose (nuotr.)“

I. Budzeikaitės, kam.lt, nuotr.

Sausio 4 d. Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromi 2017 metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, į kuriuos bus įtraukti 19–26 m. (įskaitytinai) karo prievolininkai. Kaip ir ankstesniais metais, šeši regioniniai sąrašai bus sudaromi naudojant kompiuterių programą.

Į šaukimo sąrašus bus įtraukti 1991-1997 metais gimę vaikinai, kurie pagal Krašto apsaugos ministerijos turimus duomenis nėra atleisti nuo karo prievolės arba kuriems nuolatinės privalomoji pradinė karo tarnyba nėra atidėta.

2016 metais įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pasikeitimams, nuo šių metų į sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Planuojama, kad renginio pradžią stebės krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Siekiant užtikrinti, kad atrankos procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir penki visuomenės atstovai.

2017 m. devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3 537 karo prievolininkai.

Sausio 4 d. sudaryti 2017 m. karo prievolininkų sąrašai, kaip ir ankstesniais metais, bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.kam.l. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo skyriumi.

Skirtingai nei ankstesniais metais, atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo pakeitimus, šiemet į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta tik internete. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.

Planuojama, kad 2017 m. sąrašas ir nurodymai šauktiniams bus paskelbti kitos savaitės pradžioje.

Ministerija primena, kad paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į jį nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.

Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2017 m. metinį šaukimo planą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks beveik 20-je kariuomenės dalinių. Nedidelė dalis karių tarnybą pradės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur per pirmąsias aštuonias savaites išeis bazinį karinį rengimą, o likusį devynių mėnesių tarnybos laiką tarnaus priskirtame dalinyje ir atliks kolektyvinį rengimą.

Pirmieji 2017 m. šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės balandžio viduryje, paskutinieji – gruodžio pradžioje. Spalį bus didžiausia šaukimo banga, per kurią į įvairius dalinius atvyks per 1,3 tūkst. karių.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą LR Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeistos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės, kurios papildytos reikalavimu pateikti daugiau informacijos apie atliekas jų tvarkytojui pristačiusį fizinį asmenį.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

A. Bekeris, naujasis Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas pradėjo eiti socialdemokratas Algis Bekeris.

Jis sutiko atsakyti į mūsų klausimus.

Klausėme kaip sugebame, atsakė kaip mus suprato.

- Savo įmonės (UAB „Įtampa“ – aut. pastaba) vadovo postą iškeitėte į vicemero pareigas. Kodėl?

- Jeigu atvirai, tai niekada gyvenime nesvajojau užimti kokį nors aukštesnį politinį postą, juolab savivaldybėje. Ir aš visada sakiau, kad niekada to nesieksiu. Tačiau dabar aš įsitikinęs: niekada nesakyk „niekada“. Bet kartais taip atsitinka. Ir šiuo atveju susiklostė tokia politinė situacija, kad man reikėjo pakeisti savo nusistatymą.

- Ar dėl tokio apsisprendimo nenukentės jūsų verslas?

- Nežinau… Iš kitos pusės gal ir gerai, kad įmonei tenka patirtį tokį šoką.

Visą valdymą perdaviau sūnui. Kolektyvas ten suburtas. Sūnus turi tokį patį išsilavinimą, tuos pačius vadovo atestatus, projektų vadovo. Jam 35 metai – tegul dirba. Nemanyčiau, kad man reikėtų labai jaudintis, kaip jiems seksis.

Pradžioje galvojau, kad galbūt aš galėsiu jam padėti, bet dabar, po pirmojo pusdienio savivaldybėje, matau, kad nelabai ir yra tų galimybių ir laiko. O dirbti puse jėgos aš nemoku: jeigu jau dirbti – tai dirbti, o jeigu ne – tai ne.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

- Balsuojant dėl jūsų paskyrimo į mero pavaduotojo pareigas tarybos narių balsų persvara buvo labai minimali. Jūsų manymu, kokios priežastys tai lėmė?

- Norisi tikėti, kad asmeniškumo daug nebuvo. Gal daugiau buvo politinių žaidimų. Manyčiau, kad pagrindiniai buvo politiniai žaidimai.

Aišku, buvo siekių ir kai kas iš tikrųjų norėjo, siekė to posto, ne taip, kaip aš. Galbūt ir prisidėjo tie politiniai žaidimai: galbūt dar sykį nebus paskirtas, atsiras galimybė kitiems…

Aš manau, kad tik dėl to.

- Ar valdančioji koalicija dėl to nenukentės, nesusilpnės?

- Pačioje koalicijoje gal ir reikia didesnio bendravimo, nes ji visada yra ta, kuri dirba, yra pagrindinis generatorius, o opozicija stebi, ieško silpnų vietų ir tokiu būdu skatina valdančiąją aktyviau, sąžiningiau, doriau dirbti.

Be abejo, reikia artimesnio bendravimo, siekti didesnio bendradarbiavimo su opozicija, mažinti tą atitrūkimą tarp pozicijos ir opozicijos.

- Būtent. Jie (opozicija) visą laiką kaltina valdančiuosius, kad juos nušalina nuo sprendimų.

- Jeigu taip trumpai ir konkrečiau pasakyti, tai manyčiau, kad opozicija galėtų pykti tik tokiu motyvu, jeigu jie teikia kažkokius sprendimo projektus, o pozicija juos atmeta, piktybiškai atmeta. Bet mūsų situacija… mūsų savivaldybės tarybos darbe opozicijos sprendimo projektų gana mažai arba labai mažai. Jie turėtų keisti savo darbo metodiką ir toks atitrūkimas tarp pozicijos ir opozicijos pranyktų.

Gi nėra taip, kad opozicijoje dirba nieko nenusimanantys žmonės. Jie tiktai nusimano. Yra labai daug protingų žmonių. Tik galbūt jie nesusikoncentruoja… Jie turėtų patys rodyti daugiau iniciatyvos.

- Galbūt jums, valdantiesiems, lengviau, o jie neturi už nugaros to aparato, kuris padeda ruošti sprendimus?

- Nežinau. Aš pasigendu pačių kontaktų, pačių minčių.

Nenoriu minėti rajono, kuriame man teko bendrauti su vietos tarybos nariu, ir aš nesupratau…Tiesa, aš ten vykau kaip socialdemokratas. Ir kai su manimi bendravo tarybos narys, aš buvau įsitikinęs, kad jis yra arba socialdemokratas, arba valdančiosios koalicijos narys. Taip aiškiai ir motyvuotai jis aiškino apie visą savo veiklą. Bet paaiškėjo, kad jis buvo iš opozicijos. Tai aš labai nustebau: kaip taip visi susiburia ir eina į vieną tikslą.

Tiesa, tame rajone perversmų nėra buvę.

- Ar jau žinote, kokias sritis kuruosite?

- Kol kas dar nėra visai aišku. Šiandien apie tai šnekėjome su meru ir administracijos direktoriumi. Tai panašu, kad turėtų būti statyba ir investicijos, nes šiame laikmetyje šiai sričiai reikia daugiausia dėmesio.

Galbūt aš labiau nusimanau tuose dalykuose, nors čia matau daug naujų dalykų, kuriuos reikia perprasti ir išmokti.

- Jeigu būtų jūsų valia, kokį darbą pirmiausia nudirbtumėte savivaldybėje plačiąja prasme – rajone?

- Pritraukti investuotojų į rajoną. Atgaivinti. Iš Šilutės rajono jau ir taip daug žmonių išvažiavo, nes visos įmonės, kurios čia yra, arba jos yra senos, dar iš senų laikų, sakykim, prekybos įmonės ar dar kažkokios. O tokios, kad būtų atėjusios su gamybos sfera ar kažkokiom kitokiom inovacijom, investicijom, tai jų tikrai nėra. Ir sėdėdamas čia, savivaldybėje, kabinete, jų nerasi. Reikia daugiau važiuoti, bendrauti, reikia, kaip yra tas geras posakis, atsidurti savu laiku reikalingoje vietoje.

Nebūtinai meras ar mero pavaduotojas – visi turi to siekti. Jeigu lauksime, kad kažkas mums atneš, padės ant stalo, pasiūlys, tai gero produkto jie tikrai nepasiūlys.

- Reikia pripažinti, kad Šilutės rajono savivaldybėje bent jau ši sritis iki šiol buvo apleista.

- Iš tikrųjų taip. Buvo.

- Tai gal jūs būsite tas žmogus, kuris išjudins šitą mechanizmą?

- Vienas žmogus tikrai nieko neišjudins.

- Bet reikia, kad kažkas to imtųsi.

- Vien kalbų neužtenka. Visi kalba ir rašo. Ir pats esi rašęs. Reikia visiems norėti, visiems dirbti. Kita vertus, ar mes jau nesame pavėlavę?

- Niekada ne per vėlu pradėti.

- Iš esmės taip. Bet man labai gaila praeitos kadencijos, kada mes čia „vartėmės“, siekėme antirekordų Respublikoje, o rajonas labai nukentėjo. Ir dabar dar tai matosi. Jaučiasi ir bendravime su atsakingais asmenimis. Jie nepasitiki. Dar neatgavome pasitikėjimo.

-Vadinasi, reikia ne tik investuotojų, bet dar ir gerą vardą atkurti – tai dar viena užduotis?

- Tikrai taip.

- Asociacija “Šilutės miesto VVG”. Ar liksite jai vadovauti, ar perduosite pareigas kitam?

- Vasario mėnesį turbūt bus ataskaitinis susirinkimas. Jeigu atsiras kas nors, jeigu bus norinčių, tai kodėl ne.

Nieko saldaus ten nėra. Dabar prasidės patys darbai. Tačiau tie pinigai skirti taip vadinamiems minkštiesiems projektams. Todėl nei kažkokios gatvės nesuremontuosi, nei dar kažko.

Kaip bus – taip bus. Aš į kėdes iš viso nesu įsikibęs. Aš tik noriu, kad būtų geriau.

- Horoskopai, prietarai – tikite jais?

- Visiškai ne.

- Kuo tikite?

- Pats savimi: ką padarai, ką matai, tą turi.

Mero pavaduotoją kalbino Orestas Lidžius

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

16 val. duomenimis, vandens gylis krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 397 metrai (nuo 6,317 iki 6,714 km), buvo 12 cm. Eismas leidžiamas, praneša portalas eismoinfo.lt.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiojoje šalies dalyje magistraliniai, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia šlapi, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia šlapi, Vilniaus apskrityje vietomis, ypač miškingose vietovėse, provėžoti, slidūs. Vykstančiųjų šiais keliais prašome atkreipti dėmesį į tai, kad yra slidžių ruožų, todėl neskubėkite, nedarykite staigių manevrų. Šiaulių, Utenos apskrityse bei Telšių, Šilalės rajonuose šlapdriba, Klaipėdos, Kretingos bei Mažeikių rajonuose silpnas snygis, kitur kritulių nėra. Oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis ir snygis! Vairuokite atidžiai!

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį numatomi krituliai, daugiausia snygis, šlapdriba. Daug kur formuosis plikledis. Pūs šiaurės vakarų, vakarų, 7–12 m/s vėjas, pajūryje gūsiai sieks 15 m/s. Žemiausia oro temperatūra – nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio.

www.am.lt pav.

Nuo sausio 2 d. šalies vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, draudžiama masalui naudoti žuvelę (bet žuvies gabalėlį – leidžiama).

Toks draudimas pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles turėtų įsigalioti sausio 1-ąją, bet pagal nustatytą išimtį, kai draudimo pradžios ar pabaigos data sutampa su valstybine švente, jis įsigalioja kitą dieną po valstybinės šventės.

Šiuo metu vis dar draudžiama gaudyti vėgėles, taip pat žvejoti tamsiu paros metu Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto. Šie draudimai turėtų baigtis sausio 15-ąją, bet tai bus sekmadienis, todėl pagal minėtąją išimtį jie tądien nebegalios.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau baigėsi draudimo žvejoti upėtakius ir draudimo žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 bei 5 priede nurodytose upėse (jose žvejyba draudžiama siekiant apsaugoti upėtakius, lašišas ir šlakius) laikas. Šio draudimo paskutinė diena turėjo būti gruodžio 31-oji. Tačiau tai buvo šeštadienis, ir šie draudimai jau nebegaliojo.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savaitės pradžioje Lietuvoje sulauksime šlapdribos, temperatūra dar smarkiai nekris, tačiau nuo trečiadienio oro sąlygos darysis sudėtingos, sulauksime bene didžiausių šalčių šią žiemą, LRT radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

Pirmadienį įdienojus daugelyje rajonų protarpiais kris šlapdriba, pūs vidutinio stiprumo vėjas iš vakarų, šiaurės vakarų, truputį smarkesni gūsiai numatomi pajūryje. Temperatūra dieną svyruos tarp 1–4 laipsnių šilumos, bet vakare ji jau kris ir peržengs 0 laipsnių ribą.

Antradienio naktį daug kur, o dieną vietomis gali retkarčiais nesmarkiai pasnigti. Temperatūra naktį – 1–5 laipsniai šalčio, dieną ji daug kur svyruos apie 0–2 laipsnius šalčio.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienio naktį temperatūra nukris iki 2–7 laipsnių šalčio, dieną ji dar trumpam keliais laipsniais pakils, tačiau vakare termometro stulpeliai ims staigiai kristi.

Ketvirtadienio rytą jau daug kur paspaus 12–14, vietomis ir 15 ar net didesnis šaltis.

Daugiau: LRT.lt: „Orai: nuo savaitės vidurio sulauksime nemalonių siurprizų“

ve.lt nuotr.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios naujovės socialinės apsaugos srityje išplėtė vaiko išmokas gaunančių šeimų ratą, padidino išmokas, neįgalumo pensijas ir kt. praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau pagalbos šeimoms

Nuo 2017 metų sausio 1 d. daugėja šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Ne vien turintys tris ir daugiau vaikų, bet ir auginantys (globojantys) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų gaus periodinę vaiko išmoką (vadinamuosius „vaiko pinigus“), kuri šiuo metu yra 15,2 Eur.

Iki 2017 m. buvęs pajamų vertinimas išliks, tad ši išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių žmonių pajamos vienam žmogui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).

Šeimų, auginančių ar globojančių tris ir daugiau vaikų, taip pat laukia gera naujiena: išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 metų bus skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Šiais pakeitimais siekiama paremti šeimas, auginančias vaikus, ir išmokos vaikui mokėjimą laipsniškai grąžinti į prieškrizinį lygį. Planuojama, kad 2017 m. išmoką vaikui gaus apie 167 tūkst. vaikų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsiranda ir dvi naujos išmokos: išmoka besimokančio ar studijuojančios asmens vaiko priežiūrai ir išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bus 152 Eur dydžio (4 BSI). Ji mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ši išmoka bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai. Planuojama, kad 2017 m. išmoką gaus apie 4,3 tūkst. tėvų.

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų bus skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ji bus mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai. Gimus dvynukams, bus skiriama 152 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmokos dydis didinamas 152 Eur už kiekvieną vaiką. Tikimasi, kad 2017 m. šią išmoką gaus per 400 žmonių.

Dar viena nuo sausio 1 dienos įsigaliosianti naujovė – motinystės išmokai apskaičiuoti nebebus taikomos vadinamosios „lubos“, t.y. maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokai apskaičiuoti. Vadinasi mamytės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose, galės gauti didesnes išmokas.

2017 taip pat daugės socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, taigi, šeimos, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, gaus daugiau pagalbos ir konsultacijų. Nuo 2017 m. vienam socialiniam darbuotojui turi tekti ne daugiau kaip 10 socialinės rizikos šeimų. Siekiant sumažinti darbo krūvius ir gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę, papildomai savivaldybėse turės būti įsteigta apie 330 pareigybių. Naujų darbuotojų darbo užmokesčiams, socialinio draudimo įmokoms ir iš dalies profesinės kompetencijos tobulinimui papildomai skirta apie 2,6 mln. eurų.

Pradės veikti Bendruomeniniai šeimos namai

Šeimos neretai susiduria su krizinėmis situacijomis, susijusiomis su vaikų auklėjimu, skyrybomis, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimu, netektimis, negaliomis, tad siekiant padėti šeimoms bus steigiami Bendruomeniniai šeimų namai.

Jau 2017 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėse bus pradėti steigti Bendruomeniniai šeimų namai, kuriuose šeimos sulauks įvairiapusės pagalbos: pozityvios tėvystės mokymų, psichosocialinės pagalbos, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinių paslaugų.

Numatoma, jog per artimiausius 3 metus tokios paslaugos bus suteiktos apie 15 tūkstančių žmonių.

Didės socialinio draudimo išmokos

2017 metais augs socialinio draudimo pensijos, kadangi valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 eurų iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos nuo 445 eurų iki 476 eurų.

Vidutiniškai žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pensija pakils apie 20 eurų, tačiau kiekvienam didės individualiai: tai priklauso nuo žmogaus įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų. Tai palies daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų. Primename, kad socialinio draudimo senatvės pensijos (kaip ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos) mokamos už einamąjį mėnesį, o išankstinės senatvės pensijos – už praėjusį mėnesį. Jos bus didinamos automatiškai, žmonėms nereikia patiems kreiptis į „Sodrą“.

Iš „Sodros“ biudžeto padidintoms pensijoms mokėti 2017 metais reikės papildomai apie 167,4 mln. eurų. Valstybės biudžete (priedui prie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, profesinėms reabilitacijos pašalpoms ir paramai neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose) – 0,8 mln. eurų.

Paskata dirbti ir mokytis

Dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje žmonėms, kurie nedraudžiami socialiniu valstybiniu draudimu, nuo 2017 m. kas mėnesį mokama profesinės reabilitacijos pašalpa didės iki 240 Eur (buvo 224 Eur).

Studijuojantiems neįgaliesiems specialiesiems poreikiams tenkinti išmoka didės iki 60 Eur (buvo 56 Eur).

Nuo naujų metų atsiras daugiau galimybių dirbti nepilną darbo dieną tiems, kas slaugo žmogų su negalia namie: jei jų darbinės pajamos bus mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, nebus nutraukiamas draudimas valstybės lėšomis.

Iki 2017 m. valstybė pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudė tokį žmogų sumai, prilygstančiai to laikotarpio minimaliai mėnesinei algai (MMA), tačiau tik tada, jeigu jis neturėjo draudžiamųjų pajamų (t.y., pradėjęs dirbti, nors ir puse etato, žmogus tam laikotarpiui prarasdavo valstybės draudimą). Kadangi yra atvejų, kai slaugantis žmogus neketina visiškai nutraukti darbinių santykių, nori užsiimti individualia veikla, kurią derina su neįgalaus artimojo slauga, ar kt., Valstybinio socialinio draudimo įstatymas papildytas nauja nuostata. Nuo šiol jei slaugančiojo žmogaus draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, jis draudžiamas sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA socialinio draudimo įmokų sumą.

Tai padės žmonėms neprarasti darbinių įgūdžių bei dalyvauti visuomeniniame socialiniame gyvenime.

Didėja šalpos neįgalumo pensijos

Šalpos neįgalumo pensijos padidės tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais iki 24 metų ir yra netekę 100-90 proc. darbingumo, 70-65 proc. darbingumo bei 55-50 proc. darbingumo. Taip pat tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais po 24 metų ir yra netekę 70-65 proc. darbingumo.

Tai numatyta nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančiu Šalpos pensijų įstatymo pakeitimu, kurio pagrindinis tikslas – šalpos pensijų dydžius išdėstyti kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus.

Šalpos pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal žmogaus darbingumo lygį penkių procentų intervalu, t. y. kaip ir nustatomas darbingumo lygis. Taip bus išvengta didelio šalpos pensijų dydžių slenksčio: pavyzdžiui, kai žmogui vietoj 60 procentų netekto darbingumo nustatomas 55 procentų netekto darbingumo lygis, pagal iki šiol galiojusią tvarką žmogaus pensija mažėjo per pusę, nors darbingumo lygis buvo pakitęs tik penkiais procentais. Pagal naująją tvarką jis sumažės daug mažesniu skirtumu.

Daugiau žmonių bus draudžiami socialiniu draudimu

Žmonės, dirbantys pagal verslo liudijimus, ateityje galės gauti didesnę pensiją. Nuo 2017 m. sausio 1 d. jie pradedami drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Socialinio draudimo įmoka sudarys 26,3 proc. nuo MMA, tai yra, 99,9 Eur/mėn. (pagal ankstesnę tvarką socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai gauti sudarytų 60 Eur/mėn.).

Individualia veikla užsiimantys žmonės turės draustis ne vien pensijų, bet ir ligos socialiniu draudimu, šiuo atveju įmokos jiems didės 1,2 proc. punkto nuo pusės deklaruojamų pajamų. Šiuo metu individualia veikla užsiimantys asmenys draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas nuo pusės deklaruojamų pajamų.

Ūkininkai ir jų partneriai bus taip pat bus draudžiami nebe vien pensijų, bet taip pat ligos ir motinystės draudimu. Šiems asmenims įmokos didėja 3,4 proc. punkto. Šiuo metu minėti jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas.

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai nuo 2017 metų bus draudžiami ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, jei gaus pajamų arba turės prievolę mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Todėl įmokos didės 4,5 proc. punkto. Šiuo metu jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas. Naujoji tvarka sudarys sąlygas gauti socialinio draudimo išmokas susirgus, susilaukus vaiko, netekus darbo.

Žmonės, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Jie turės mokėti 26,3 proc. įmokas nuo gaunamų iš minėtos veiklos pajamų. Iki šiol šios pajamos nebuvo laikomos draudžiamosiomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad buvusios ligos bei motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpos nuo 2017 m. vadinamos nebe pašalpomis, o išmokomis, taip pat, siekiant didesnio aiškumo, „Sodros“ biudžete bei apdraustųjų bei draudėjų mokamose įmokose atskirti ligos ir motinystės draudimai.

Daugiau galimybių neturintiems nuosavo būsto

Nuo 2017 m. sausio 1 d. socialinio būsto nuomininkai nepraras teisės į socialinio būsto nuomą, kai jų turtas ir pajamos neviršys daugiau kaip 25 proc. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto ribų (iki šiol buvo 20 proc.).

Be to, jeigu šeimos ar asmens pajamos viršija šame įstatyme nustatytas ribas, savivaldybės tarybos sprendimu socialinio būsto nuomos sutartis galės būti pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tokiu būdu savivaldybė, įvertinusi su asmens ar šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius, turės teisę neiškeldinti nuomininkų iš būsto. Tai ypač aktualu tiems žmonėms, kurių būstas jau pritaikytas jų poreikiams, pavyzdžiui, žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms su mažais vaikais.

Svarbu paminėti, kad nuo 2017 m. šeimų ir asmenų pajamos, gaunamos kaip socialinė parama arba tikslinės paskirties pajamos – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas – nebus vertinamos, nustatant teisę į paramą būstui išsinuomoti ar įsigyti.

Skaidresnis atlyginimų mokėjimas

Nuo naujų metų įsigalioja nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija, kurioje išplečiamas viešais laikomų duomenų sąrašas. Nuo šiol viešai bus skelbiamas vidurkis užmokesčio, kuris sumokamas daugiau kaip 3 darbuotojus turinčiose įmonėse ir organizacijose.Tai reiškia, kad galima bus sužinoti, kokius atlyginimus moka kiekviena šalies įmonė ar įstaiga, turinti bent keturis darbuotojus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 5–14 dienomis jau dešimtus metus iš eilės vyks tradicija tapusi akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu gyventojai bus kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes ar jų šakas atnešti į specialius konteinerius, kurie įsikurs net 39-iose vietose skirtinguose Lietuvos miestuose.

Šilutėje kalėdinės eglutės bus surenkamos trijose vietose: Geležinkelio g. 7, prie “Šilutės agrochemijos”, Lietuvininkų g. 39, prie “Gintaro baldų”, ir Parko g. 3, prie kultūros ir pramogų centro.

Pasak dešimtmetį gyvuojančios akcijos iniciatorių, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės, praėjusiais metais surinktas rekordinis šių kalėdinių simbolių atliekų kiekis nuteikia optimistiškai, todėl šiemet tikimasi dar didesnio gyventojų aktyvumo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Akcijos metu surenkamos žaliaskarių atliekos yra perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu, taip tausojant gamtos išteklius bei mažinant užterštumą.

„Ecoservice“ duomenimis, praėjusių metų akcijos metu specialiuose konteineriuose iš viso buvo surinkta 890 kubinių metrų žaliaskarių atliekų, o aktyviausi buvo Vilniaus, Šiaulių bei Klaipėdos gyventojai.

Atnešti ir tvarkingai palikti atitarnavusias kalėdines puošmenas gyventojai bus kviečiami net trylikoje Lietuvos miestų – Vilniuje, Šiauliuose, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Kybartuose, Širvintose, Šilutėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Trakuose, Lentvaryje, Lazdijuose ir Klaipėdoje.

ecoservice.lt inf.