www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos Tarnyba rugsėjo mėnesį skelbia fotografijų konkursą „Rudeninis rūkas“.

Fotografijų autoriai kviečiami siųsti po vieną fotografiją, kurioje atsispindėtų konkurso tema, žinute „Facebook“ puslapyje arba el. paštu konkursas@meteo.lt.

Konkurso sąlygos

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvoje vidutiniškai per metus būna 41–105 rūko dienos, tai sudaro nuo 200 iki 670 valandų. Rūkas – tai pakibusių vandens ar ledo dalelių sankaupa pažemio sluoksnyje, kurio atsiradimas pirmiausia siejamas su atšalimo procesais.

www.meteo.lt inf.

Ūkininkai 'gaudo' kiekvieną saulėtą akimirką javų derliui nuimti. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Dėl liepos ir rugpjūčio mėnesiais iškritusio kaip niekada gausaus kritulių kiekio Šilutės rajono ūkininkams gali nepavykti nuimti viso derliaus.

Šilutės rajono savivaldybė, reaguodama į Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau – LŪS) Šilutės skyriaus pagalbos šauksmą, jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją su prašymu rasti galimybę nors iš dalies kompensuoti krašto žemdirbių patirtus nuostolius (jie dar bus skaičiuojami).

Anot LŪS Šilutės skyriaus, grūdai jau sudygę varpose, o didžiausi dirvų plotai vis dar sunkiai įvažiuojami dėl juose telkšančio vandens, todėl iškilo reali grėsmė, kad dalis derliaus taip ir liks laukuose. Esą ypač nepavydėtina padėtis tų ūkininkų, kurie turi finansinių įsipareigojimų ir yra sudarę išankstines grūdų pirkimo-pardavimo sutartis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vakarų Lietuvos keliais riedės karinė technika.

Rugsėjo 6-9 dienomis Klaipėdos ir Šilutės rajonuose organizuojamos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” taktinės lauko pratybos „Vikrus Grifonas 16″, kurių metu vyks karinių transporto priemonių judėjimas nurodytuose rajonuose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” inf.

Eimanto Chachlovo, ve.lt, nuotr.

Rugsėjo 5 d. naktį Šilutės padangę gali nutvieksti neįprastos šviesos – tuo metu ant AB „Šilutės baldai“ tvoros bus perkeliamas miesto istorijos metraštis.

Specialiais projektoriais apšvietę atskirus sienos segmentus, dailininkai ant jos pažymės būsimųjų piešinių kontūrus.

„Žengiame į finalinį „Šilutės sienos“ projekto įgyvendinimo etapą – po to, kai dailininkai perkels piešinių kontūrus, kartu su Šilutės meno mokyklos mokiniais imsimės jų spalvinimo. Prie šių darbų, manau, laisvalaikiu prisidės ir „Šilutės baldų“ darbuotojai, dažus į rankas kviesime kartu paimti ir mūsų fabriko svečius, ir visus norinčius prisidėti šilutiškius, – sakė AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė. – Kaip visada, būsime dėkingi Šilutės miesto policijai už dailininkų saugų darbą naktį.“

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vienintelis toks Lietuvoje bendruomenės projektas „Šilutės siena“, kuriuo siekiama viešoje erdvėje įamžinti visą miesto ir krašto istoriją, pradėtas įgyvendinti gegužės 28 d., minint 505-ąjį Šilutės gimtadienį. Projekto sumanytojai ir iniciatoriai – AB „Šilutės baldai“ ir ją valdančio koncerno SBA darbuotojai – ant 500 metrų ilgio fabriką juosiančios tvoros šilutiškius pakvietė sukurti savo krašto metraštį.

Susijęs: “VE.lt: Šilutėje pradėta kurti miesto istorinė siena”

„Žinia, finaliniai Sienos darbai itin priklausomi nuo oro sąlygų, netikėtai šlapias rugpjūtis sutrukdė startuoti anksčiau numatytu grafiku, tačiau tikimės palankaus rugsėjo ir planuojame, kad projektas bus pristatytas visai bendruomenei rugsėjo paskutinę savaitę, Šilutei skaičiuojant 75 metų, kai jai suteiktas miesto vardas, jubiliejų“, – pasakojo A.Dijokienė.

„Šilutės siena“ itin demokratiškas projektas – miesto istorikai atrinko svarbiausius miesto istorijos įvykius, žymiausias ir labiausiai Šilutės kraštui nusipelniusias čia gyvenusias asmenybes ir jų sąrašus pateikė šilutiškių teismui.

Iš 24 pasiūlytų išskirtinių istorinių įvykių daugiausiai palaikymo sulaukė potvynis, Šilutės uostas bei garsieji Šilutės turgūs. Toliau sekė įvykis, kad 1944 metų rudenį Šilutėje liko tik 7 senieji gyventojai – dauguma prieš frontą pasitraukė. Palaikymo sulaukė ir „Šilutės baldų“ fabrikas – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys.

Iš asmenybių, gyvenusių Šilutės krašte ir jį garsinusių, daugiausiai balsų buvo skirta Hermanui Zudermanui. Po jo – H.Šojus. Trečiasis – Vydūnas. Deramą vietą turėtų rasti ir kraštotyrininkas Petras Jakštas, o taip pat ir privilegiją steigti karčemą šile gavęs Georgas Talatas – tapęs Šilokarčemos gyvenvietės pradininku.

Laimei, „Šilutės baldų“ siena ilga – beveik pusės kilometro ilgio, sudaryta iš 85 segmentų, kurių kiekvienas gali virsti piešiniu ar jo dalimi, tad metraštyje savo vietą ras dauguma istorinių įvykių ir su Šilutės kraštu susijusių žmonių.

Organizatorių inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prasidedantys naujieji mokslo metai žada nemažai pokyčių mokyklose. Griežtinama pamokų lankymo tvarka, siekiant kelti vaikų raštingumo lygį į lietuvių kalbos pamokas grąžinamas diktantas, kyla mokytojų algos.

Priešmokyklinis ugdymas tampa privalomas

Nuo šių mokslo metų į mokyklas ateinantys pirmokėliai privalės būti lankę priešmokyklinio ugdymo grupę ir jau įgavę raidžių ir skaičių pažinimo įgūdžių.

Planuojama, kad į priešmokyklines grupes šiais metais turėtų ateiti kiek daugiau kaip 30 tūkst. vaikų, puse šimto daugiau nei pernai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iki šiol ikimokyklinis ugdymas buvo neprivalomas. Tiesa, statistikos duomenimis, vis dėlto priešmokyklines grupes ir anksčiau lankė 98 proc. šešiamečių.

Privalomo vienerių metų trukmės priešmokyklinio ugdymo tikslas – padėti vaikams pasirengti mokyklai, nes tyrimai rodo, kad nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pradžia, didele dalimi priklauso ir tolesni mokymosi pasiekimai.

Gali būti nustatytos lanksčios priešmokyklinio ugdymo grupės darbo valandos – 4, 6, 8, 10 ar 12 valandų per dieną, tačiau valstybė finansuoja tik 4 valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Kitą dalį dengia savivaldybė (jei ugdymo įstaiga yra savivaldybės) arba tėvai (jei įstaiga privati).

Mokysis pagal naują lietuvių kalbos programą

Nuo šių mokslo metų jau pradedama mokytis pagal naujas, visoms mokykloms, taip pat ir tautinių mažumų, bendras 1-10 klasių lietuvių kalbos programas. Tyrimai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto, todėl per visų dalykų pamokas bus akcentuojami vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimai.

5–10 klasėse grįžtama prie tradicinių raštingumo ugdymo būdų – diktantų ir atpasakojimų rašymo. Taip pat mokoma modernių komunikavimo formų: rašyti elektroninius laiškus, žinutes, dirbti su įvairiais šaltiniais internetinėje erdvėje. Siekiant ugdyti mokinių kūrybiškumą, programoje numatyta daug kūrybinio skirtingų žanrų tekstų – interviu, esė ir kt. – rašymo praktikos.

Į programą įtraukta meniniu požiūriu vertingiausia lietuvių klasikos ir šiuolaikinė literatūra, taip pat užsienio literatūros kūriniai, kuriuos skaito bendraamžiai kitose Europos Sąjungos šalyse. Taip pat atsirado daugiau programinių kūrinių, kurie formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir pilietinę savimonę.

Griežčiau bus kontroliuojamas lankomumas

Žadama daugiau dėmesio skirti pamokų lankomumo kontrolei, kai pamokos praleidinėjamos be pateisinamos priežasties. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, tyrimų duomenys rodo, kad pamokų praleidinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokinio rezultatus. Pavyzdžiui, bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienerius ar net pora metų.

“Europos Sąjungos valstybėse lankomumas yra didelė vertybė mokymo pasiekimams. Būti nušalintam nuo pamokų kitose valstybėse yra didelė nelaimė vaikui, pas mus gi kol kas – lyg ir džiaugsmo gaidelė, kad nereiks eiti į mokyklą. Šioje vietoje reikia dar daug padirbėti ir mūsų pasikeitimas mąstyme turi būti visais lygiais – ir tėvų, ir vaikų, visų, kurie tik prisiliečia prie švietimo“, – yra sakiusi A.Pitrėnienė.

Duomenys rodo, kad mokiniui tenka nuo 30 iki 120 praleistų pamokų per mokslo metus, nemažai jų praleidžiama be pateisinamos priežasties, kai mokinys tiesiog pramiega pamoką ar iš jos pabėga. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) iškėlė tikslą mažinti šiuos skaičius griežtinant mokinių lankomumo kontrolę.

Didesnis dėmesys mokymo kokybei

Šiais metais prioritetu paskelbta mokymo kokybė. Tiesa, kol kas šiam siekiui įgyvendinti numatytas priemonių kompleksas skamba gana neapibrėžtai: individualios kiekvieno mokinio pažangos matavimas, mokytojo kvalifikacijos tobulinimo stiprinimas, pamokos veiksmingumo didinimas.

Taip pat, siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir mažinti kokybinį atotrūkį tarp mokyklų, numatyta tikslinė parama mokykloms. Šiais metais ŠMM pradėjo projektą „Iniciatyva savivaldybėms“. Jo tikslas – profesionali pagalba mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemesni. Taip pat numatoma skelbti Pažangos skatinimo projektų konkursą, kuriame galės dalyvauti savivaldybės ir jų mokyklos ir gauti tikslinę paramą kokybei gerinti.

Šiemet atnaujinami 209 švietimo įstaigų pastatai ir 11 sporto aikštelių prie jų, numatytas 1 mln. eurų profesinių mokyklų bendrabučiams atnaujinti. Daugiau kaip 0,5 mln. eurų skirta mokytojų darbo vietoms kompiuterizuoti.

Daugiau vaikų galės vykti geltonaisiais autobusiukais

Atokiuose rajonuose gyvenantiems moksleiviams vežti į mokyklas papildomai nupirkti 82 geltonieji autobusiukai. Kasdien jais į mokyklas vyksta beveik 22 tūkst. mokinių.

Mokinių vežimas geltonaisiais autobusiukais bus griežčiau reglamentuojamas. Nustatyta, kad mokyklinio autobuso sustojimo vietos parenkamos ten, kur yra nuolatinės maršrutinių autobusų stotelės, kelio neužstoja kliūtys, yra geras matomumas. Į mokyklą atvežtus mokinius rekomenduojama išleisti taip, kad jiems nereikėtų pereiti kelio. Nepatartina sudaryti maršrutų, kurių trukmė į vieną pusę yra ilgesnė kaip viena valanda.

Mokiniai turi būti instruktuoti, kaip elgtis, jeigu autobusas vėluoja ar neatvažiuoja. Jeigu patys mokiniai nuolat vėluoja į mokyklinį autobusą, vairuotojas turi apie tai pranešti už organizuotą mokinių vežimą mokykloje atsakingam asmeniui.

Didės mažiausiai uždirbusių mokytojų atlyginimas

Nuo šių mokslo metų didės dalies pedagogų algų koeficientai. Mokytojų algoms didinti papildomai skirta 8 mln. eurų.

Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d. minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Taigi pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą.

Auklėtojams, vykdantiems ikimokyklinio ugdymo programą, ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, siekiant jų atlyginimus artinti prie bendrojo ugdymo mokytojų darbo užmokesčio, 3 proc. didinami jų maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai.

Skaičiuojama, kad atlyginimų koeficientai iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

Didėja profesinių mokyklų populiarumas

Šiemet moksleivius pasitiks 1185 mokyklos. Nors statistika rodo, kad moksleivių skaičius mažėja, per pastaruosius metus užsidarė tik 8 mokyklos. Beje, šiemet pirmokų laukiama netgi daugiau negu pernai, tačiau mažesnis abiturientų skaičius (atitinkamai 600 ir 700).

Nors bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius sumažėjęs net 7200, teigiama, kad auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu.

Inga Saukienė, 15min.lt

Policijos nuotr.

Rugsėjį – ypatingas policijos dėmesys eismo saugumui.

Kiekvienų naujų mokslo metų pradžioje šalies policija siekia dar kartą atkreipti kiekvieno visuomenės nario, ypač jaunųjų eismo dalyvių dėmesį į atsakingumą už savo elgesį kelyje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Stiprinant policijos pajėgas viešajai tvarkai ir eismo saugumui užtikrinti viešose vietose, valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, šių metų rugsėjo mėnesį policijos pareigūnai visoje šalyje vykdys šias respublikines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones:
rugsėjo 1–2 d. ir 21 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai;
rugsėjo 1–4 d. ir rugsėjo 26–30 d.– pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė;
rugsėjo 1–7 d. ir rugsėjo 19–25 d. – transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė,
rugsėjo 1–11 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų ir vadeliotojų kontrolė;
rugsėjo 12–18 d. – privalomų saugos priemonių (diržai, šalmai) naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė (inicijuota Europos kelių policijos tinklo TISPOL ir vykdoma daugelyje Europos šalių);
rugsėjo 21 d. – bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos policijos eismo kontrolės prevencinė priemonė kelyje „Via Baltica“. Ši prevencinė priemonė skirta Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuotam projektui EDWARD – European Day Without A Road Death, dienai be žūčių Europos keliuose, paminėti.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad specialios policinės priemonės gali būti vykdomos įvairiuose šalies kelių ruožuose, stabdant kaip pavienes transporto priemones, taip ir kelias transporto priemones vienu metu.

Sėkmės kelyje!

www.policija.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 1 d. visoje šalyje prasideda aplinkosauginė akcija „Lašiša 2016“, skirta lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugai užtikrinti.

Šiemet akicjos pradžia paankstinta dėl anksčiau nei paprastai prasidėjusios šių žuvų rudeninės migracijos.

„Visą akcijos laiką aplinkosaugininkai bus „kovinės“ parengties – organizuos reidus ir budės lašišinių žuvų migracijos bei neršto vietose, stabdys ir tikrins transporto priemones. Brakonierius įspeisime į kampą. Jiems aptikti naudosimės visomis šiuolaikinėmis priemonėmis – pradedant bepilotėmis skraidyklėmis,vadinamaisiais dronais, ir baigiant sraigtasparniu“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos ministerija, pasak viceministro, itin tikisi visuomenės pagalbos. Pastebėjus pažeidėją, reikia apie jį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Aplinkosaugos pareigūnams labai praverstų ir nufilmuoti ar nufotografuoti vaizdai pažeidimui įrodyti.

Aplinkosaugininkai primena, kad žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose. Nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose. Norintieji gaudyti lašišines žuvis tam skirtose nustatytose vietose privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Ją galima nusipirkti naudojantis elektronine aplinkosaugos leidimų informacine sistema ALIS.

Lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti tik iki saulės laidos. Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną iš šių žuvų ir ir ne mažesnę kaip 65 cm ilgio. Sugavus lašišą ar šlakį ir nepaleidus atgal į vandens telkinį, reikia nuplėšti pažymėtą žvejo mėgėjo kortelės dalį ne vėliau kaip per 5 minutes. Ją nuplėšus, kortelė jau nebegalioja. Be to, per 10 dienų privaloma el. paštu info@am.lt arba faksu, ar per ALIS, jeigu žvejo mėgėjo kortelė buvo įsigyta per šią sistemą, pateikti ataskaitą – nurodyti žvejybos datą, upės atkarpą, sugautos žuvies svorį, ilgį ir kt. duomenis. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais draudžiama.

Lašiša – nuo seniausių laikų viena labiausiai vertinamų žuvų mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje labai sumažėjo ir XX a. 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu. Kasmet į šalies upes paleidžiama tūkstančiai lašišinių žuvų.

Šios žuvys kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti ir buvo pradėjo rengti akcija „Lašiša“.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje oro temperatūra svyruos tarp 17–22 laipsnių, vietomis sulauksime lietaus, LRT radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

Penktadienį šalyje vyraus nepastoviai debesuoti orai, antroje dienos pusėje vietomis gali trumpai ir nesmarkiai palyti. Temperatūra kils iki 19–22, kai kur – iki 23 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį vietomis ims lynoti, temperatūra vakarinėje šalies pusėje sieks 11–13, pajūryje – apie 15 laipsnių šilumos. Dieną gali palyti. Temperatūra sieks 17–22 laipsnius šilumos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Drėgnas, bet šiltas žada būti ir pirmadienis. Tačiau jau nuo antradienio Lietuvoje turėtų įsivyrauti sausi orai.

Daugiau: LRT.lt: „Sinoptikė: savaitgalį laukia drėgnesni orai“