Gintarė Paulauskaitė. (A. Šilausko nuotr.)

Palangoje vykusiose varžybose ieties metikai iš Vilkyčių pagrindinės mokyklos vėl lipo ant nugalėtojų pakylos.

Lietuvos vaikų čempionė Gintarė Paulauskaitė ieties metimo rungtyje varžėsi su dviem metais vyresnėmis varžovėmis ir tapo prizininke – 500 g ietį ji nusviedė 32,8 m ir pelnė bronzos medalį.

3 kg rutulio stūmimo rungtyje ji pasiekė asmeninį rezultatą – 10,12 cm, bet liko septinta.

Tadas Bružas, pasiekęs asmeninį 41,02 m rezultatą, liko aštuntas.

Parengta pagal Broniaus Mulskio inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šilutės skyrius išsirinko naują pirmininką. Juo tapo Vytautas Laurinaitis, Šilutės rajono savivaldybės meras.

Vaidas Pavilonis, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, kuris partijos skyriui vadovavo pastaruosius 6 metus, jo paties teigimu, atsistatydino iš pareigų. Tačiau jis sutiko būti pirmininko pavaduotoju.

Mieli Mokytojai,

Jūsų darbas – neįkainojamas ir įtakojantis šimtus jaunų likimų bei mūsų visų ateitį,
tad nuoširdžiai sveikinu Jus profesinės šventės proga ir linkiu tvirtybės, sveikatos ir įdomių idėjų kasdien!
Būkite laimingi!

Raimundas Ambrozaitis,
LR Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas

Užsakymo nr. 151002

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pratybose „Baltic Piranha“ dalyvaujančios tarptautinės pajėgos spalio 4 d. trumpam buvo užsukusios į Šilutę.

.

Daugiau nuotr. – https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10156123278195228.1073742029.410916130227&type=3

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Tradiciškai kas dvejus metus Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pakviečia Šilutės krašto penkių gimnazijų gimnazistus susitikti Vilniaus universiteto „Žinių ir karjeros mugėje“. Renginiai telkia Šilutės krašto gimnazistus planuoti ir pasirinkti interesus atitinkančią karjerą, skatina profesinę motyvaciją, pilietinę brandą, sudaro galimybę geriau suvokti gyvenimo pašaukimą. Renginio metu pristatomos VU studijų naujovės.

Rugsėjo 24 d. Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje vykusioje „Keliaujančioje žinių ir karjeros mugėje“ dalyvavo Žemaičių Naumiesčio, Vainuto bei Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniai. Čia surengtos bendros integruotos pamokos „Vilniaus universiteto kaitos ženklai: atviras, besikeičiantis, augantis“ metu universiteto Karjeros ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistės Jurgita Norvaišienė ir Roberta Kutulytė pristatė universiteto istoriją, dabartį, studijų programas bei sąlygas.

Vėliau vyko darbas sekcijose „Pažink. Planuok. Pasirink“. Renginio dalyviai pasiskirstė į 8 sekcijas. Didžiausią susidomėjimą tarp dalyvių sukėlė filosofijos fakulteto profesoriaus dr. Albino Bagdono tema „Besimokančios smegenys“ (27 dalyviai) bei prof. habil. dr. Fizikos fakulteto dekano Vytauto Balevičiaus paskaita „Taikomoji fizika – aukso vidurys tarp fizikos ir inžinerijos“ (20 dalyvių).

Sekcijoje „Nuo klasikos iki įvairovės, nuo kalbos iki Europos kultūros“ doc. dr. Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetonapristatė studijų tvarką bei kitokios studentų veiklos galimybes, lietuvių bei kitų kalbų subtilybes ir kaitą. Sekcijoje „Besimokančios smegenys“ klausytojams ne tik buvo pristatytas Filosofijos fakultetas, bet ir priminta smegenų sandara bei funkcijos. Sekcijoje „Taikomoji fizika – aukso vidurys tarp fizikos ir inžinerijos“ mokiniai išgirdo apie dažniausiai pasitaikančius fizikinius reiškinius, atradimus, Fizikos fakultetą bei jo laukiančius pokyčius.

Sekcijoje „Šiandieninis istorikas: studijų pasirinkimo ir karjeros galimybės“ Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas pristatė Istorijos fakultetą, jo prioritetus, galimas pasirinkti istorijos mokslo sritis, mokslinį darbą apie vieną iš Lietuvos istorijos laikotarpių. Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys sekcijoje „Komunikacija: studijų naujovės, pasirinkimų ir karjeros galimybės“ ne tik kalbėjo apie studijų tvarką, naujoves, bet ir diskutavo apie karjeros galimybes plačiąja prasme. Dr. Vida Petrylaitė, Teisės fakulteto lektorė, sekcijoje „Šiandienos teisininkas: žinios, erudicija ir…?“ supažindino su teisininkų – advokatų, antstolių, prokurorų, teisėjų – funkcijomis, studijų tvarka, pristatė savo veiklą fakultete. Sekcijoje „Žmonijos gamtamokslis raštingumas ir jo poreikis“ doc. dr. Regina Prapiestienė, Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanė, išsamiai pristatė visas bakalauro studijų programas: koks reikalingas konkursinis balas, studijų kainas ir kt. Ji papasakojo, ką gebės baigusieji šias studijų programas.

Didžiausią įspūdį dalyviams paliko darbas sekcijose „Matematika-informatika – harmoningai suderintos studijos. Kas tai?“ (dr. Linas Būtėnas, Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas), „Žmonijos gamtamokslis raštingumas ir jo poreikis“ (doc. dr. Regina Prapiestienė, Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanė), „Besimokančios smegenys“ bei „Šiandienos teisininkas: žinios, erudicija ir…?“.

Gausi Šilutės miesto gimnazistų auditorija su Vilniaus universiteto atstovais susitiko Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Po trumpų Pirmosios ir Vydūno gimnazijų direktorių Laimos Spirgienėsir Marinos Stirbienės sveikinimų žodžių, universiteto Studijų direkcijosKarjeros ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistės Jurgita Norvaišienė ir Roberta Kutulytė jaunuomenei pristatė seniausią ir didžiausią Lietuvos aukštąją mokyklą – Vilniaus universitetą.

Viešnios paminėjo, jog universitetas 2013 m. tapo pirmuoju universitetu pasaulyje, įvertintu Tarptautinės nevyriausybinės kultūros paveldo kokybės valdymo organizacijos HERITY, o 2014 m. skirtas Study Portals apdovanojimas, kaip vienam geriausiai studentų įvertintų Europos universitetų (9+ balai iš 10).Universitete daugiau kaip 70 bakalauro ir 110 magistratūros studijų programas renkasi ir studijuoja per 19 tūkstančių studentų, kuriems žinias ir informaciją teikia apie 250 profesorių, 500 docentų, 600 lektorių, 450 asistentų. Gretutinės studijos studentams sudaro galimybes greta pagrindinės studijų krypties programos studijuoti kitos studijų krypties programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Dalyvavimas ERASMUS praktikoje praverčia norint tobulėti, pasisemti vertingos profesinės patirties užsienio šalies įmonėje ar organizacijoje. Pranešėjos supažindino ir su studentams teikiamomis paslaugomis. Jų patogumui septynias dienas per savaitę ištisą parą veikia visiems atvira biblioteka, Kultūros, Sveikatos ir Sporto centrai, teikiamos Karjeros ir konsultavimo paslaugos, savo gabumus studentai gali patikrinti ar pareikšti dalyvaudami Studentų atstovybės veikloje. Apie studijų naujoves jaunuoliai kasmet informuojami Mokslo ir studijų mugėse Vilniuje ir Kaune, naujienas galima sužinoti ir dalyvaujant Mokymosi visą gyvenimą programos „Studentas vienai dienai“ veikloje, individualių konsultacijų ir grupinių susitikimų metu, internetiniame puslapyje www.kviečia.vu.lt ar oficialioje universiteto „Facebook“ paskyroje, kasmet išleidžiamas elektroninis leidinys „Kviečia Vilniaus universitetas“.

Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys sekcijoje „Komunikacija: studijų naujovės, pasirinkimų ir karjeros galimybės“ kartu su mokiniais pirmiausia gilinosi į komunikacijos reiškinį, jos sampratą. Komunikacija – tai bendravimo ryšys, tam tikras pranešimas, kurį turime profesionaliai sukurti ir perduoti. Profesorius pripažino, kad šiuolaikinės informacinės technologijos žmonių bendravimą paverčia techniniu, neleidžiančiu išreikšti jausmų, nuotaikų. Galbūt todėl daliai jaunų žmonių pastaruoju metu trūksta aktyvumo, motyvacijos. Ieškant savęs, atsakymų visada randama knygose. Jos verčia mąstyti, padeda suvokti, suprasti gyvenimo prasmę. A. Vaišnys patarė pirmiausia skaityti žymių autorių knygas, neeikvoti laiko nesudominančioms knygoms ir niekada nekreipti dėmesio į vis dar pasitaikančias rimtai skaitymo nevertinančių jaunuolių pašaipas.

Susitikimo metu mokiniai labiausiai domėjosi žurnalistikos studijomis. Vilniaus universitetas kasmet parengia apie 40 žurnalistų, programos nuolat atnaujinamos, nemaža dalis universiteto absolventų šiandien – žymūs šalies žurnalistai ir reporteriai. Tačiau dekanas A. Vaišnys perspėjo, jog žurnalistika, tai ne priemonė ar galimybė save parodyti, kaip kartais mano jaunas žmogus. Žurnalisto esminis tikslas – perduoti naujieną. Kaip jis tai padarys priklauso nuo asmens pastangų, noro, užsispyrimo.

Mokiniams taip pat pristatytos ir archyvistikos, kūrybos komunikacijos, informacijos bei bibliotekų paslaugų ir kitos Komunikacijos fakulteto bakalauro studijų programos.

Gimnazistai dalyvavo Vilniaus universiteto keliaujančio žinių ir karjeros knygynėlio sutiktuvėse.

Vilniaus universiteto profesoriai, dekanai, atvykę į Pamario kraštą, kasmet viešajai bibliotekai dovanoja knygų, kurios praturtina bibliotekos fondus, jos paklausios tarp studijuojančio jaunimo. Ir šiemet bibliotekos lentynos gausiai papildytos mokslinio, pažintinio, informacinio turinio leidiniais.

Tad penktadienį, rugsėjo 25 dieną, bibliotekos INFO taško jaunuomenei surengtos Vilniaus universiteto keliaujančio žinių ir karjeros knygynėlio, padovanoto F. Bajoraičio viešajai bibliotekai, sutiktuvės. Jose dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazijos mokytoja Jūratė Gusevienė su savo mokiniais. Prie jų prisijungė ir Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai.

Renginio dalyviams pristatytos prieš keletą metų ir šiemet padovanotos knygos. Gimnazistams aktualiausi tie leidiniai, kur galima rasti vertingos informacijos apie studijų Vilniaus universitete naujoves, karjeros galimybes.

Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti ir su bibliotekos 70-mečiui išleistu leidiniu „Biblioteka – durys, atviros visiems“.

Knygynėlio sutiktuvių metu veikė paroda „Vilniaus universiteto dienų Šilutėje akimirkos“.

Ar sugrįš į Šilutę baigusieji Vilniaus universitetą?

Diskusijų klubo 17.17 nariai Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos konferencijų salėje rinkosi diskusijai su Vilniaus universiteto dėstytojais, šilutiškiais pedagogais. Diskusijos tema – „Profesija, karjera, darbdavys: ar esame atviri iššūkiams?“ Diskusijai vadovavo klubo 17.17 atstovas, pedagogas Jonas Jaunius.

Jis trumpai priminė diskusijų klubo tikslus ir apžvelgė pasirinktos temos aktualumą. Savo kalboje diskusijos vedėjas rėmėsi kelių pastarųjų metų žurnalo „Veidas“ straipsniais apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, profesijų pasirinkimą. Straipsniuose pateikiami faktai nedžiugina. Apie pusę baigusiųjų aukštąją mokyklą ar kolegiją papildo Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių gretas. Tiesa, faktai liudija, kad įsidarbinimo problemos aplenkia Žemaitijos kolegijos, kuri glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, absolventus. Šios kolegijos steigėja yra Plungės pramonininkų sąjunga.

Viename „Veido“ numeryje rašoma apie į darbo rinką ateinančią naują darbuotojų kartą. Jai atstovaujantys darbuotojai pasižymi lojalumo, atsakomybės stoka, nenoru susikalbėti, nenoru būti pavaldiniais, tačiau su didelėmis ambicijomis.

Ar laukiami Šilutėje?

Jonas Jaunius klausė susirinkusiųjų: „Ar esame krašto patriotai, ar laukiame mokslus baigusių studentų sugrįžtančių įsidarbinti rajono įstaigose, įmonėse? Kiek pastaraisiais metais baigusių mokslus pamariškių įsidarbino Šilutės rajone?“ Vienas didžiausių darbdavių AB „Šilutės baldai“ per pastaruosius dvejus metus įdarbino 4 Kauno technologijos universiteto diplomantus, 2 iš Klaipėdos universiteto ir 5 – iš įvairių kolegijų. Baldininkai pageidautų glaudesnio bendradarbiavimo su gimnazijomis bei ryšių su aukštosiomis mokyklomis. UAB „Šilutės durpės“, pasiruošusi per metus įdarbinti 3 specialistus, pasigenda bakalauro išsilavinimą turinčių specialistų. Prieš kelerius metus UAB „Šilutės vandenys“ buvo pasiruošę įdarbinti studijuojantį šilutiškį. Deja, pasiūlę darbą Šilutėje, išgirdo, kad baigęs mokslą jaunuolis į Šilutę neplanuoja sugrįžti. O štai jauni medikai mieliau renkasi darbą Šilutės ligoninėje. Šilutės rajone prekybos verslą plėtoja UAB „Šilutės prekyba“, kuriai vadovauja profesionalūs prekybininkai ir UAB „Egmina“, kuriai vadovauja kitų profesijų žmonės. Kitas pavyzdys, kad verslą įkurti galima neturint specialybės. Iškart po mokyklos baigimo įkūręs Verslo paslaugų centrą šilutiškis neneigia, kad kurdamas verslą daug ką darė spėliodamas, o jei būtų turėjęs išsilavinimą, daug ko būtų nė nepradėjęs daryti…

Absolventai darbo ieško miestuose

Diskusijų klubo narys Antanas Čepys, projektavimo firmos „Nemuno deltos projektai“ direktoriaus pavaduotojas, džiaugėsi, kad Vilniaus universiteto dėstytojai sutiko padiskutuoti su diskusijų klubo nariais. Projektavimo įmonės vadovas apgailestavo, jog surasti jauną kvalifikuotą architektą yra didelis iššūkis. Tai nėra problema Kaune ar Vilniuje, ten architektų per daug. Kasmet paruošiama apie 150 architektų, o jų reikia gal tik provincijoje. Tam įtakos turi globalizacijos procesai, traukiantys jaunus žmones iš provincijos į miestus. Tik sukurdami išskirtines sąlygas tam tikroms darbo vietoms provincijoje galime tikėtis sulaukti jaunų specialistų.

Visuomenė diskutuoja, ar ne per daug turime universitetų, ar jie ne per daug paruošia specialistų, vėliau nerandančių sau vietos, dirbančių ne pagal specialybę? A. Čepys nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, visuomenė tampa labiau išsilavinusi, daugiau žmonių turi aukštąjį išsilavinimą.

Klubo narys Petras Skutulas, „Pamario“ laikraščio redaktorius, kalbėjo, kad šiais laikais sunku tikėtis, kad redakciją papildys žurnalistikos studijas baigusieji VU studentai. Vilnius – toks akivaras, kuriame visko sutelpa labai daug… Ten ir „kelias į žvaigždes“ daug artimesnis. Mūsų poreikius tenkina ir Klaipėdos universitete rengiami žurnalistai – šiuo metu dirba du žurnalistiką KU baigę korespondentai.

Diskusijų klubo narys Edvardas Jurjonas, ne vienerius metus besiverčiantis metalo dirbinių prekyba, neseniai baigė rekreacijos studijas. Pasak jo, jam studijos padėjo atrasti naują užsiėmimą, padedantį skleisti sveiką gyvenseną.

Ar tėvai skatina grįžti?

VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys pastebėjo, kad tėvai ne visada savo vaikus skatina grįžti. Taigi atsakymo reikėtų ieškoti tarpusavio santykiuose. Ugdant jauną žmogų būtina jam įdiegti, jog jis pats yra kūrėjas.

Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas atkreipė dėmesį, kad universitetinių studijų esmė – gauti kuo daugiau žinių, ugdyti asmenybę. O tėvai, mokytojai turi skatinti mokinius rinktis specialybes, kurios jiems artimos pagal polinkius. Diskusijai pakrypus apie ankstyvą studentų profesinę karjerą, dekanas sakė, kad dirbantys studentai yra jų studijų stabdis – prastėja paskaitų lankomumas, nukenčia studijų kokybė.

Teisės fakulteto lektorė dr. Vida Petrylaitė nesutiko, kad reikėtų riboti visų studentų darbinę veiklą. Dauguma studijuojančių teisę pagal specialybę pradeda dirbti ketvirtame kurse. Tai idealu, atlikdami praktinį darbą studentai sužino daugiau.

Filologijos fakulteto dekanas doc. Dr. Antanas Smetona kalbėjo apie tai, jog reglamentuojamos profesijos yra teisė ir medicina. Tačiau žiūrint į tokią universiteto misiją pamatome, kokia sistema yra valstybėje. Į kolegijas stoja mažiau negu į universitetus, universitetas paruošia daugiau negu reikia specialistų. Tačiau lazda turi du galus. Jei ir toliau taip bus, tai ateityje pamatysime bankrutuojantį Klaipėdos universitetą, kuris, kaip teko išgirsti, yra Šilutės kraštui užuovėja.

Fizikos fakulteto dekanas profesorius habil. dr. Vytautas Balevičius pateikė Olandijos švietimo sistemos pavyzdį. Sistemos esmė yra glaudus ryšys: mokykla – valstybė – įmonė. Toks bendradarbiavimas suteikia naują požiūrį. Jis užsiminė, kad iš Lietuvos ne tik išvažiuoja, bet ir sugrįžta. Neretai grįžtantieji norėtų pasirodyti patriotais, tačiau yra „tarsi išsunkti vaisiai“.

Pasak Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanės Reginos Prapiestienės, studentai sutiktų grįžti į namus, tačiau trūksta valstybinio požiūrio. Gamtos fakultetas netenkina geologijos firmų specialistų poreikio. Tokios įmonės, bendradarbiaujančios su Europos valstybėmis, studentus praktikai siunčia padirbėti Prancūzijoje, Olandijoje ar Skandinavijos šalyse. Ten padirbėję bakalauro studijų studentai pamiršta planus siekti tolimesnių studijų.

Ankstyva profesinė karjera

Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja Renata Petrenkienė pasidžiaugė diskusijoje iškelta problematika apie mokinį, mąstantį apie savo studijas, jas pabaigus ketinimus grįžti į namus bei gilesnę pažintį su būsima profesija jau mokantis. Karjeros ugdymas turi naują kryptį, yra individualios, grupinės konsultacijos, paskaitos, ryšiai su darbdaviais.

Svečiai aplankė unikalią, neįprastos, trikampės plano formos Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčią, Žemaičių Naumiesčio muziejų bei naujai besikuriantį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialą.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Žodžio galia sunkiai išmatuojama.

Vakar mūsų savivaldybės tarybos opozicijos nariai rinkosi į susitikimą su Kaimo reikalų skyriaus vedėju Povilu Budvyčiu. Iki paskirtos valandos – 4-tos po pietų – dar buvo per akis laiko, tad visi tarpusavyje draugiškai šnekučiavosi, kai staiga vienas iš jų ėmė ir prisiminė kadais girdėtą posakį (tiksliau, sutrumpintą ir gerokai universalesnį jo variantą) „kas be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia akmenį“.

Vos tatai išgirdęs, instinktyviai griebiau sau už kišenės, kurioje visada nešiojuosi akmenį (tiesą sakant, dabar nė pats neprisimenu, kada ir kokia proga aš jį ten įsidėjau, ir nerandu jokio logiško paaiškinimo, mat vaikystėje labiau mėgau rinkti kankorėžius ir kitų išbarstytus pinigėlius – pirmųjų derlius gausesnis būdavo rudenį, o rublių – po švenčių, ypač po Naujųjų sutiktuvių Laisvės kvartale, – ir, neslėpsiu, man sekdavosi – kartą sniege aptikau net 25 rublius, neskaitant smulkiųjų irisams…) ir… paskutinę akimirką susilaikiau, suvokęs, kad joks aš nenuodėmingas. Anaiptol, gerai pagalvojus, išeitų bent du pilni kamazai. Ir dar su dideliu kaupu. Todėl nugrūdau tą akmenį į giliausią kampą ir užsiuvau kišenę. Kam man ta kišenė, kad kyšių niekas neduoda. Matyt, nesu patikimas. Kita vertus, akmuo kišenėje – vis šioks toks balastas – kad vėjas nenupūstų. Ir iš karto ramiau ant širdies pasidarė. Po to dar toptelėjo mintis, kad ir į kitos pusės kišenę reikėtų tokį patį įsidėti. Dėl pusiausvyros. O tai pastaruoju metu pradėjau jausti, kad mane traukia į dešinę (prisipažinsiu, nemėgstu kraštutinumų, man mieliau – prieš srovę, tiek gyvenime, tiek ir vasarą Atmatoje – nors toli ir nenusiiri, užtat jauti, kad gali…). Taigi, šiandien ryte taip ir padariau. Nors kelnės ir apsunko, tačiau jaučiuosi nepalyginamai tvirčiau stovintis ant žemės. Tik nereikia čia… gerai suprantu, ką dabar apie mane pagalvojote. Aš tik taip atrodau (kaimynas Petras taip sakė). Gerai žinau, kad yra kitokių būdų savo stabilumui užtikrinti. Bet dauguma atveju jie tikrosios laimės neatneša. Pavyzdžiui, Virgilijus Pozingis. Tas žmogus turi daug žemės – tai kuo tvirčiausias pagrindas gyvenimo stabilumui užtikrinti. Bent jau iki 2020-ųjų. Tačiau ėmė žmogus ir nesusilaikė. Sugalvojo pagerinti savo hektarų būklę ir su kitais 7 žemių savininkais (bent jau tiek jų vakar suskaičiavo P. Budvytis) sumanė teikti paraišką dėl europinės paramos savo žemių melioracijos įrenginiams rekonstruoti. Ir įsteigė jie (greituoju būdu) tokią asociaciją, kuri kreipėsi į savivaldybės tarybą su prašymu būti partneriu teikiant paraišką. Ir tarybos dauguma (tiesa, per plauką) tam pritarė. Tik štai bėda – tarybos opozicionieriai suuodė, kad V. Pozingis galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai, eidamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, galimai pats derino tarybos sprendimo projektą dėl savivaldybės partnerystės su asociacija, kurios vienas iš steigėjų jis pats yra. Būtent ši tema ir buvo viena iš pagrindinių, kurias vakarykščiame susitikime su Kaimo reikalų skyriaus vedėju norėjo aptarti tarybos opozicionieriai. Bet nutiko taip, kad į šį susitikimą atėjo ir V. Pozingis. Beje, niekieno nekviestas. Ir elgėsi jis taip, tarsi būtų pasaulio bamba. Tačiau opozicionieriai buvo kantrūs. Matyt, skaito mano raštus, nes iš kur kitur būtų sužinoję, kad kantrybė dangų atidaro. O ką jau bekalbėti apie V. Pozingį, kuris, nors (galimai) kartais ir jaučiasi pasaulio bamba, bet jam iki dangaus… tiek to, susilaikysiu. Juk susilaikymas dorybė. Tai kodėl ir man nors retą syki nepabūti tokiu. Bent jau dėl akių. O štai V. Pozingis vakar – begaliniam opozicionierių džiaugsmui – ėmė ir nesusilaikė. Ir išklojo: „Sprendimo projektas paruoštas. Už kurį aš atsakingas. Aš peržiūrėjau ir pasakiau, kad jisai teisingai paruoštas. Ir viskas…“ Ir viskas. Dabar lauksime naujienų iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos… Kažkodėl prisiminiau seną kvailą (kvailas – nebūtinai blogas) anekdotą apie vieną vaikiną, kurio kažkas (tiksliai neprisimenu) pasiteiravo, kaip jo naujoji draugė. Tai tas atsakė: „Dar nežinau, bet draugai sako, kad gera“…

Ir tegul saugo jus angelai sargai. O pastarieji tegul tokie ir būna. Ne mentai, ne farai, ne molicininkai, ne mentozaurai, o angelai sargai.
Su profesine švente, policijos pareigūnai.

Kaip visada,
Orestas

Ne į temą
Šiek tiek neįgalus, tskant…

Mano nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Rusnėje, ant Atmatos upės kranto, iškilmingai atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatmai Gandžiui ir jo bendražygiui žydų kilmės architektui, gyvenusiam Rusnėje, Hermanui Kallenbachui.

Iškilmėse dalyvavo LR Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, Indijos žemės ūkio ministras Mohanbhai Kundariya, Mahatmos Gandžio vaikaitis Tushar Gandhi , Hermanno Kallenbacho dukterėčios anūkas ir Kallenbachų šeimos archyvo sergėtojas Eli Sarid, kiti pamario krašto svečiai iš Lietuvos ir Indijos.

Grojo pučiamųjų instrumentų ansamblis “Pamario brass”, buvo sakomos kalbos, o Atmatoje ant bangų suposi laivai…

Susijęs: „Dėmesio centre: Rusnėje bus atidengta skulptūra Gandžiui ir Kallenbachui“

Daugiau nuotraukų –
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10156118038975228.1073742027.410916130227&type=3

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas ir Belgijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgų vienetai 2015-10-04 planuoja vykdyti pratybas „Baltic Piranha“, kurių metu kariai atliks žygį su transporto priemonėmis bendro naudojimo keliais.

Spalio 4 d. nuo 10.00 iki 11.00 val. Šilutės mieste, senojo turgaus aikštėje (prie namo Turgaus g. Nr. 7), planuojamas trumpas technikos ir karių sustojimas.

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį ir sekmadienį sulauksime šiltų ir gražių orų, tačiau nuo antradienio oras ims vėsti, LRT radijui sakė sinoptikė Natalija Nikolajenko.

Anot sinoptikės, penktadienį žymesnio lietaus nenumatoma, pūs stiprokas vėjas, vietomis jo gūsiai sieks 15–18 m/s. Oras įšils iki 14–18 laipsnių.

Šeštadienį turėtume sulaukti dar šiltesnių orų. Naktį bus 6–11 laipsnių šilumos, o dieną temperatūra gali pakilti iki 15–20 laipsnių. Vėjas aprims, lietaus tikimybė bus maža.

Pirmadienį kai kur gali palyti. Dieną temperatūra neviršys 13–18 laipsnių.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: savaitgalis dar nudžiugins šiluma, tačiau kuo toliau – tuo vėsiau“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Egidijus Vičkus iš Usėnų ir Steponas Mockus iš Makių kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen.) pripažinti geriausiais savo kategorijose 2007–2013 m. laikotarpio kaimo plėtros projektų vykdytojais.

Lietuvoje tokių viso labo 9.

Daugiau apie geriausiųjų rinkimus ir jų nugalėtojus – www.nma.lt: “Išrinkti geriausių 2007-2013 m. projektų vykdytojai!”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

P. Sirtautas aplinkosaugininko uniformą vėl keičia į dalykinį kostiumą. Tačiau nuo gamtos jis pernelyg nenutols – darbuosis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriuje vyr. specialisto-gamtosaugininko pareigose.

Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus šįryt teigė telefonu, kad įsakymo dėl P. Sirtauto paskyrimo į pareigas dar nematė, tačiau esą darbo vieta jam jau paruošta.

Esą P. Sirtautas, kaip valstybės tarnautojas, į naująsias pareigas perkeliamas tarnybinio keitimo būdu.

Anot Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio, departamento vadovybė P. Sirtautui, kaip aplinkos apsaugos agentūros vyresniajam specialistui, neturi jokių priekaištų. Esą šis pats nusprendė pakeisti mundurą.

Beje, P. Sirtautui darbas savivaldybės administracijoje – jokia naujiena. Jis čia jau yra dirbęs Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriuje. Dabar nusprendė pasidarbuoti savivaldybės gamtosaugininko pareigose.

Policijos nuotr.

Spalio mėnesį policijos pareigūnai vykdo šias respublikines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones:

spalio 1-18 d. – atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimo tamsiuoju paros metu kontrolė;

iki spalio 4 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė;

spalio 5-11 d. – autobusų ir krovininių automobilių kontrolė (tai Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuota prevencinė priemonė, vykdoma daugelyje Europos šalių). Taip pat – važiavimo greičio kontrolė;

spalio 16-18 d. - transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai;

spalio 19-25 d. - saugos diržų, šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė; naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant kontrolė;

spalio 26-lapkričio 1 d. – važiavimo greičio kontrolė.

Per devynis šių metų mėnesius policijos pareigūnai šalies keliuose išaiškino:
- 88 727 transporto priemonių greičio viršijimo atvejus;
- 16 693 naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant atvejus;
- 16 078 pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus;
- 5 425 neblaivius vairuotojus, tarp kurių – 144 pradedantieji vairuotojai (jiems taikoma 0 promilių riba), 69 neblaivūs mopedų vairuotojai, 14 motociklų ir 9 neblaivūs keturračių vairuotojai. Taip pat nustatyta ir 7 680 neblaivių dviračių vairuotojų.

Parengta pagal www.policija.lt inf.