silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Atkuriamas Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis“.

Siekiant sustabdyti hidroenergetikų planus užtvankų kaskadomis patvindyti ne tik mažesnes upes ir upelius, bet ir Nemuną bei Nerį, 2004 m. LR Seimas priėmė Vandens įstatymo pataisą, draudžiančią statyti užtvankas Nemune ir kitose ekologiniu bei kultūriniu požiūriais vertingose upėse. Į šių upių sąrašą buvo įrašytos 169 per stebuklą išlikusios nepatvenktos ir melioracijos darbų įkarštyje kanalais nepaverstos upės.

Per pastaruosius 10 metų jau trečią kartą bandoma panaikinti šią pataisą ir pradėti masinę užtvankų statybą. 2009 m. prasidėjus eilinei hidroenergetikų atakai pasidarė aišku, kad pavienių gamtininkų, mokslininkų ar kultūros ir visuomenės veikėjų pastangomis šių gerai organizuotų ir gerai finansuojamų pastangų sustabdyti nepavyks, todėl buvo įsteigtas Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis“. Bendromis pastangomis tada pavyko įrodyti valdžios institucijoms, kad lygumų šalyse upių energinis potencialas yra itin menkas, o užtvindomi žemės plotai ir padaroma ekologinė žala didžiulė ir tam kartui Lietuvos upes pavyko išgelbėti, tačiau jau tada buvo aišku, kad laimėtas tik mūšis, o ne karas.

Supratę, kad jau nebepavyks manipuliuoti tariamai didele hidroenergetikos nauda, upių tvenkimo iniciatoriai pradėjo ieškoti naujų pretekstų upėms tvenkti. Tuo tikslu šį pavasarį Seime buvo užregistruota Vandens įstatymo pataisa, kuri turėtų panaikinti draudimą statyti užtvankas ir kurioje nurodoma, kad dabar užtvankų tikslas yra jau nebe energetika, o tinkamų laivybos sąlygų užtikrinimas ir kultūros paveldo vertybių atkūrimas, nors ir vienu ir kitu atveju užtvankų statybos ar atstatymo realioji priežastis, kaip ir aukščiau, liko ta pati – hidroenergetika. Kaip matyti iš anksčiau paskelbtų straipsnių ir ataskaitų, žemiau Kauno HE siūloma pastatyti 5 (4 iš jų žemiau santakos su Nerimi), o Neryje 3 užtvankas ir absoliučiai visose užtvankose be šliuzų laivų praplaukimui numatyta įrengti hidroelektrines. Nemune įrengtų hidroelektrinių galia sudarytų 69,4 MW. Nors tokie pajėgumai valstybės mastu nėra reikšmingi, bet tai sudarytų galimybes hidroelektrinių savininkams kasmet gauti 23,5 mln. eurų (81 mln. LT) pajamų. Tuo ir galima paaiškinti tą didžiulį suinteresuotų grupių spaudimą su kokiu periodiškai, nesiskaitant nei su ES direktyvomis nei su Lietuvos įstatymais, nei su elgesio etikos normomis bandoma „prastumti“ Seime įstatymų pataisas naikinančias draudimą statyti užtvankas. Priėmus tokią pataisą antrame darbų etape numatyta „įsisavinti“ ir Nemuną aukščiau Kauno marių iki pat Baltarusijos, o toliau eilė Nevėžiui ir Minijai.

Upėms visiškai nesvarbu kokiais tikslais statomos užtvankos, tuo labiau, kad hidroenergetika ir šiuo atveju lieka pagrindiniu užtvankų statybų tikslu. Pastačius užtvankas suardoma pati svarbiausia upių gyvybingumą garantuojanti jų savybė – upės vientisumas, sutrikdoma biologinė ir geologinė (nešmenų) migracija ir prasideda negrįžtami upių degradacijos procesai. Užtvankų kaskada Nemune žemiau Kauno, kurią numatoma įrengti pirmiausiai, nepaliktų nė metro natūralios vagos nuo Kauno iki pat Vėžininkų ir dar gerokai už jų ir paverstų virš 120 km Nemuno vagos dirbtinių seklių tvenkinių grandine. Taip būtų pažeisti visi pagrindiniai Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimai pagal kuriuos turi būti užtikrinta kuo natūralesnė vandens telkinių būklė.

Pastačius šią užtvankų kaskadą būtų ne tik paskandinta per 1000 ha unikalių augalų ir gyvūnų bendrijų, jų buveinės ir veisimosi vietos, bet ir pažeista pagrindinė Europos ekologinio tinklo Natura-2000 savybė – jo vientisumas, užtikrinantis migracijos galimybę vandens ir sausumos gyvūnams, t.y. pažeista ta jo savybė dėl kurio jis ir įsteigtas. Nemune žemiau Kulautuvos yra įsteigta per 10 Natura-2000 teritorijų, kurios apima pačią Nemuno vagą, seklumas ir salas bei nemažą dalį periodiškai užliejamų pievų. Šiose teritorijose saugomos retos paukščių rūšys bei jų perimvietės, žuvys, vandens gyvūnai bei unikalios augalų bendrijos.

Dalinai arba ištisai užtvindžius šias teritorijas, Lietuva pažeistų savo įsipareigojimus įgyvendinti Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių apsaugai svarbių teritorijų reikalavimus, kas gresia šaliai didelėmis Europos Komisijos finansinėmis sankcijomis. Be to, Nemune žemiau santakos su Nerimi pastačius planuojamas 4 užtvankas, būtų užblokuotas vienintelis dar likęs migruojančių žuvų kelias Nemunu, Nerimi, ir jos intakais. Neries upyne jau daugiau kaip 10 metų vykdomi praeivių žuvų rūšių – lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo darbai, šis upynas praktiškai vienintelis Lietuvoje, kuriame natūraliai veisiasi lašišos ir kurių žvejyba pritraukia daug rekreacinės žūklės mėgėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Jau kelis metus iš eilės į Neries upę yra leidžiami aštriašnipiai eršketai ir ji yra labai svarbi europinio ungurio buveinė bei migracijos koridorius. Užtvankų įrengimas Nemuno ir Neries upėse – pagrindinėse minėtų rūšių migracijos arterijose sunaikintų visus rezultatus, kuriems pasiekti buvo įdėta daug pastangų bei lėšų.

Reiktų nepamiršti ir to fakto kad Nemunas žemiau Kauno teka per tokias svarbias saugomas teritorijas kaip Panemunių, Rambyno ir Nemuno deltos regioniniai parkai bei keletas draustinių, kuriuose pagal LR saugomų teritorijų įstatymą reguliuoti upių vandens lygį ir statyti hidrotechninius statinius yra draudžiama.

Kalbant apie kitą hidroenergetikų siūlomą tariamą užtvankų atkūrimo motyvą – kultūros paveldo (daugiausia vandens malūnų) atkūrimą, būtina žinoti, kad racionalus kultūros paveldo objektų atkūrimas galimas ir pagal galiojančius įstatymus. Iš kartu su įstatymo pataisa pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad priėmus šią įstatymo pataisą numatoma “atstatyti” 250 (!) buvusių malūnų, t.y užtvenkti absoliučiai visas ekologiniu ir kultūriniu požiūri vertingas upes, nepaliekant Lietuvoje beveik nė vienos natūralios upės.

Pagal hidroenergetikų išplatintus dokumentus akivaizdžiai matyti, kad pagrindinis šių užtvankų atkūrimo tikslas taipogi hidroenergetika. Kaip rodo patirtis vykdant tokius „atkūrimo“ darbus buvusios patvankos aukštis padidinamas bent du kartus, tai realizavus šį planą būtų paskandinta virš 10 tūkst. ha ekologiniu ir ūkiniu požiūriais labai vertingų teritorijų. Patvenktomis upėmis vanduo padidintu greičiu teka kelias valandas per parą (daugiausia ryte), o visą likusį laiką upių vaga žemiau užtvankų lieka beveik sausa. Todėl žemiau „atstatytų“ užtvankų gyvenantys kaimo žmonės dažnai nebeturi ne tik kur išsimaudyti, bet nebėra ir kur gyvulius pagirdyti.

Planuojant tolesnį Lietuvos upių naudojimą laivybai ar kitiems tikslams siūlome laikytis anksčiau suformuluotos nuostatos: „Panaikinus draudimą statyti užtvankas Nemune ir kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbiose upėse ir jas pritaikius laivybai bei kitiems poreikiams, būtų padaryta kur kas didesnė žala Lietuvos gamtai ir istoriniam, kultūriniam, archeologiniam, urbanistiniam paveldui, nei gaunamas ekonominis efektas. Šalies vidaus vandenyse laivyba turi būti pritaikoma prie Lietuvos upių hidrologinių-gamtinių sąlygų (upių vandeningumo, esamų upių gylių ir kt.), kurios nereikalautų upių tvenkimo, gilinimo ir kitų panašių darbų“.

Kviečiame tapti aktyviais Lietuvos upių gelbėjimo akcijos dalyviais ir registruotis mūsų aljanso rėmėjais bei nariais (el. pašto adresas: aljansas@melynasisvingis.lt).

www.melynasisvingis.lt inf.

A. Juočas išeina iš tarnybos šalių sutarimu. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Šilutės skyriaus vedėjas Artūras Juočas palieka tarnybą šalių sutarimu.

„Šilutės ETA žinioms“ šiandien tai patvirtino pats A. Juočas.

Pastarojo teigimu, jam buvo siūloma pereiti į žemesnes pareigas, tačiau esą jis nusprendė iš viso išeiti iš tarnybos.

Anot A. Juočo, dėl jam nepalankių NŽT išvadų būtų galima ginčytis, tačiau esą jis nusprendė nesilaikyti įsikibus skyriaus vadovo kėdės.

2009-ųjų vasarą Šyšos upėje buvo sukelta ekologinė nelaimė. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai aiškinasi, ar Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas teisėtai sumažino ieškinio „Šilutės vandenų“ bendrovei už žalą gamtai sumą nuo 666 204 eurų iki 93 900 eurų.

2009 m. liepos 3 d., sutrikus Šilutės miesto nuotekų valymo įrenginių darbui, UAB “Šilutės vandenys” į Šyšos upę kurį laiką leido tik mechaniškai valytas nuotekas. Nuotekų valymo įrenginių darbas buvo atstatytas tik po dviejų mėnesių.

Mokslininkai tuomet apskaičiavo, kad gamtai buvo padaryta 2300271,12 litų žala.

Tačiau, anot Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio, po kelių metų mokslininkai pateikė naujas išvadas, kuriomis remiantis ir ieškinys „Šilutės vandenų“ bendrovei dėl žalos gamtai atlyginimo buvo sumažintas.

STT atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir koordinuoja Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

STT ir „Šilutės ETA žinių“ inf.

am.lt nuotr.

Rekonstruotoje Ventės rago ornitologijos stotyje per 2 mėnesius apsilankė daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų. Ir dabar, įpusėjus spaliui, žmonės iš Lietuvos ir užsienio traukia čia stebėti rudeninės paukščių migracijos.

Į Ventės rago ornitologijos stotį atvažiavę žmonės sužino, kaip žieduojami paukščiai, susipažįsta su paukščių migracijų tyrimų istorija. Iš čia galima sekti paukščių kelią į žiemavietes, stebėti juos prie tinklų.

Keliaudami nutiestais patogiais takais lankytojai gali aplankyti ir paukščių gaudymo tinklus. Prie marių stovinti nauja didžioji gaudyklė – pati didžiausia Europoje. Per kelis mėnesius čia sugautos dešimtys tūkstančių paukščių.

Taip pat paženklinta 1 pilkoji meleta, 1 pelėda lututė, 2 vandeniniai strazdai, 5 volungės. Ventės rago ornitologai sužiedavo ir beveik 90 ypač retų, į Lietuvos raudonąją knygą ir Griežtai saugomų rūšių sąrašą įrašytų meldinių nendrinukių.

am.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienį pietvakariniuose rajonuose prasidės lietus, o iki vakaro jau palis daugelyje šalies vietovių, LRT radijui sakė sinoptikė Natalija Nikolajenko.

Anot sinoptikės, penktadienį oro temperatūra pakils iki 6–11 laipsnių šilumos, tačiau pūs stiprokas pietryčių, rytų vėjas.

Sekmadienį sugrįš lietus. Oro temperatūra sieks 6–11 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: oras bus gana šiltas, tačiau palis“

Estakados projektas: nors ir lėtai, bet juda. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Estakados potvynio užliejamame kelyje iš Šilutės į Rusnę statybos projektas juda į priekį: Lietuvos automobilių kelių direkcija su bendrove „Infraplanas” pasirašė 17,5 tūkst. eurų vertės sutartį estakados statybos poveikio aplinkai vertinimui atlikti, praneša interneto žiniasklaida.

Esą poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti atliktas per metus.

Šiandien ketvirtadienis, spalio 15 d.
Saulė tekėjo 7 val. 45 min.
Dienos ilgumas – 10 val. 39 min.
Sinoptikai žada neblogą orą.
Geras metas geriems darbams.

Geros visiems dienos.

Ir ko čia pykti,
Orestas

uncensoredhistory.blogspot.com nuotr.

Sovietų kariuomenės Mažojoje Lietuvoje vykdyti karo nusikaltimai sulaukė įvertinimo nepriklausomoje Lietuvoje. 2006 m. LR Seimo nutarimu spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.

Apie Mažąją Lietuvą ir jos gyventojų genocidą
(Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.)

Mažoji Lietuva – tai vakariniai baltai, kurie gyveno Priegliaus upyno ir Nemuno žemupio žemėse. Šiaurinė dalis, esanti dešinėje Nemuno pusėje, buvo vadinama Klaipėdos kraštu, o kairėje Nemuno pusėje esančios žemės – Prūsų Lietuva, arba Karaliaučiaus kraštu. Nepaisant to, kad Karaliaučiaus kraštas niekada nepriklausė Lietuvos valstybei, jis buvo lietuvių raštijos, tautinio atgimimo lopšys.

Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. Vyrai buvo žudomi, o moterys – prievartaujamos. Ne visi sovietų karininkai pritarė tokiam savo karių elgesiui, dalis jų piktinosi armijos demoralizavimu ir tokius įvykius laikė kariuomenės vardo žeminimu.

Tragiškas likimas laukė ir tų Mažosios Lietuvos bei Rytprūsių gyventojų, kurie mėgino ištrūkti, pabėgti. Štai 1945 m. žiemą tūkstančiai besitraukiančių per užšalusias Kuršių marias pabėgėlių buvo subombarduoti ir sušaudyti.. Skandinami buvo laivai su pabėgėliais. Skaičiuojama, kad per Rytprūsių operaciją sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais. Didžiausia tragedija įvyko 1945 m. sausio 30 d., kai sovietų povandeninis laivas nuskandino lainerį „Wilhelmą Gustloffą“. Katastrofos metu žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių (kur kas daugiau, nei nuskendus „Titanikui“).

Išlikę gyvi Karaliaučiaus krašto gyventojai buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas, kur jų laukdavo vergiškas darbas, neretai – ir mirtis. Atsirado tūkstančiai našlaičių, vadinamųjų vilko vaikų, kurie, gelbėdamiesi nuo bado, tiltu per Nemuną ar prekiniais traukiniais bėgo į Lietuvą.

Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno 2,6 mln. žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Didelė gyventojų dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) buvo žvėriškai išžudyta. 1945 m. pabaigoje Karaliaučiaus krašte buvo likę tik apie 160 tūkst. vietos gyventojų.

Renginio, skirto Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti, programa

Šilutės kredito unija sveikina visus Tarptautinės kredito unijų dienos proga.

Užsakymo Nr. 151012

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį, spalio 16 d., Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje bus paskelbtas šių metų geradaris.

Šilutės Rotary klubas (prezidentas Algis Bekeris) išrinko tris pretendentus į šį titulą:
Vyžių kaime veikiančio reabilitacijos centro „Gabrielius“ steigėja VšĮ „Liuteronų diakonija“ (direktorius Mindaugas Kairys),
Rusnės seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“ (pirmininkas Raimondas Plikšnys) – už bendruomeniškumą ir aplinkos tvarkymą,
Šilutės kultūros ir pramogų centras (direktorė Jūratė Pancerova) – už nemokamų koncertų ciklą „Muzikinė Verdenė“.

Pradžia 16.30 val.

Susijęs: „Metų geradaris – UAB „Egmina“ (nuotr.)“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Įpusėjus spalio mėnesiui didžiojoje Lietuvos dalyje vandens telkinius vis dar vargina hidrologinė sausra.

Šiek tiek geresnė hidrologinė situacija yra Šilutės, Skuodo, Plungės, Telšių, Kelmės, Biržų, Anykščių, Kupiškio, Utenos, Zarasų bei Švenčionių rajonų savivaldybėse, o Rokiškio, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse kai kurių upių vandens lygis atitinka vidutinį daugiametį vandens lygį (žr. žemėlapį).

Europos vidutinės trukmės meteorologinių prognozių centro duomenimis kritulių kiekis bus mažesnis nei vidutinis daugiametis. Prognozuojama, kad vandens lygis išliks stabilus.

www.meteo.lt inf.

am.lt nuotr.

Žuvų migracijos laikotarpiu – apribojimai žvejams.

Prasidėjus lašišinių žuvų ir upėtakių nerštui, rytoj, spalio 15-ąją, bus paskutinė diena šiemet, kai įsigijus žvejo mėgėjo kortelę dar galima sugauti lašišą arba šlakį. Marguosius upėtakius draudžiama žvejoti jau nuo spalio 1 d., o lašišas ir šlakius – nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.

Šiuo laikotarpiu neršiančioms lašišinėms žuvims apsaugoti bet kokia žvejyba uždrausta 161 upelyje ir 13 upių, kur neršia šios žuvys.

Neryje neleidžiama žvejoti nuo Jonavos iki valstybinės sienos su Baltarusija, išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Šilo tilto iki Valakupių tilto, kurioje galima žvejoti, bet tik tokiais įrankiais ir masalais, kurie nėra skirti plėšriosioms ir lašišinėms žuvims, ir atkarpą nuo geležinkelio tilto aukščiau Žeimenos žiočių iki Buivydžių pėsčiųjų tilto, kur leidžiama žvejoti visais mėgėjų žvejybos įrankiais ir masalais. Šventojoje šiuo laikotarpiu galima žvejoti tik Kavarsko tvenkinyje ir atkarpoje aukščiau Anykščių užtvankos.

Rekonstravus Vilnios upės Rokantiškių užtvankos žuvų pralaidą, lašišinėms žuvims atsivėrė naujos nerštavietės. Dabar jos nesunkiai praplaukia anksčiau neįveikiamą kliūtį ir sėkmingai neršia Vilnios aukštupyje. Todėl nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. šioje upėje draudžiama žvejoti ne iki Rokantiškių užtvankos, kaip buvo ligi šiol, bet iki Kenos žiočių.

Iki lapkričio 1 d. dar draudžiama žvejoti Jūros, Dubysos ir Nevėžio žiotyse ir 100 m žemyn palei dešinįjį Nemuno krantą, taip pat Nemuno atkarpoje nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių.

Baltijos jūroje lašišas ir šlakius žvejoti galima visus metus, išskyrus akvatorijas mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų, kur nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. šias žuvis žvejoti draudžiama.

Jau draudžiama žvejoti sykus (ir vidaus vandens telkiniuose, ir jūroje), o nuo spalio 15 d. – plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius.

Rudens žuvų migracijų laikotarpiu nustatyti apribojimai ir žvejams verslininkams. Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama žvejoti statomais tinklaičiais 2 km atstumu nuo rytinio Kuršių marių pakraščio, taip pat kitose Kuršių marių akvatorijose, kuriomis, mokslininkų duomenimis, daugiausia migruoja lašišų ir šlakių. Siekiant apsaugoti į Kuršių marias iš jūros migruojančius žiobrius, nuo spalio 10 d. iki spalio 30 d. draudžiama žvejoti 40-45 mm akytumo tinklaičiais.

Lašišinių žuvų nerštui apsaugoti skirta akcija „Lašiša“ vyks iki lapkričio 20 d. Pastebėję brakonieriavimo atvejus, gyventojai ir žvejai kviečiami nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro tel. (8~5) 273 2995.

am.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors žvarbus šaltukas vis labiau į savo gniaužtus spaudžia žemę, jaunavedžiai neatsisako galimybės savo vestuves rengti šiuo metų laiku. Juk ir gamta kitokia, ir medžiai nusidažę įvairiomis spalvomis. Štai šeštadienis, spalio 10-oji, išaušo kaip niekad saulėtas. Tądien Šilutės Hugo Šojaus muziejus sulaukė ypatingų svečių – jaunavedžių ir jų palydos. Tai pirmoji santuoka, įregistruota Šilutės dvare.

Šilutės H. Šojaus muziejaus inf.

Susijęs: “Norite tuoktis Šilutės (H. Šojaus) dvare? Prašom!”

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje vos per savaitę buvo gauta daugiau nei 10 pranešimų apie galimus sukčiavimo atvejus.

Anot policijos pareigūnų, pastaruoju metu sukčiai naudojasi itin populiariu scenarijumi: paskambinę asmeniui, jie prisistato policijos pareigūnais ir praneša, kad asmens vardu yra užvesta byla, todėl reikia namuose atlikti kratą, arba jo sąskaita naudojasi sukčiai, dėl to būtina nurodyti savo elektroninės bankininkystės kodus ir pan.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sukčius savo „aukos“ paprašo leisti pasinaudoti jo banko sąskaitą tam tikroms banko operacijoms atlikti, kadangi pastarojo sąskaita užblokuota. Sukčius motyvuoja, kad veiksmai teisėti, tačiau išpešęs elektroninės bankininkystės kodus, jis greitai ištuština asmens sąskaitą ir dingsta.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų, bet nedelsdami praneškite policijos budėtojų telefonu (8 446) 20 270 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Tauragės AVPK inf.

S. Tamašauskienė teigia esanti pasiruošusi siekti naujų politikos aukštumų. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – TS-LKD) Šilutės skyrius kandidate į LR Seimą Šilutės-Pagėgių vienmandatėje apygardoje kitą rudenį vyksiančiuose rinkimuose norėtų matyti savo pirmininkę, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narę, pedagogę Sandrą Tamašauskienę.

Sprendimas siūlyti TS-LKD tarybai S. Tamašauskienės kandidatūrą priimtas savaitgalį įvykusiame šios partijos Šilutės skyriaus visuotiniame narių susirinkime.

Jeigu S. Tamašauskienės kandidatūrai pritars ir TS-LKD taryba, dėl Seimo nario mandato jai teks susigrumti su labiau patyrusiais politikais. Pavyzdžiui, Lietuvos socialdemokratai kandidatu į Seimą Šilutės-Pagėgių vienmandatėje rinkimų apygardoje jau yra patvirtinę parlamentarą Artūrą Skardžių, o Šilutės „tvarkiečiai“ ir vėl nusprendė siūlyti Seimo nario Kęsto Komskio kandidatūrą.

Garbę kovoti dėl Seimo nario mandato Šilalės-Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje pamario konservatoriai patikėtų parlamentarui Stasiui Šedbarui.

Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.

Žemaičių Naumiestyje esančiame muziejaus pastate, įsikūrusiame Pergalės a. 17, net 5-erius metus nebuvo vykdoma veikla. Vis dėlto sąstingis nutrauktas – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale ekspozicija paruošta, o nuo liepos mėnesio čia laukiami ir lankytojai.

Ši žinia nudžiugino net tik įstaigos darbuotojus, bet ir visus naumiestiškius bei miestelio svečius.

Aprodyti antrame pastato aukšte įkurtą ekspoziciją ir papasakoti muziejaus šių dienų aktualijas maloniai sutiko muziejininkė Valentina Pielikienė.

Erdvioje salėje įkurti net keli skirtingų ekspozicijų kampeliai. Sukurtas etnografinis kampelis, kur galime išvysti senove alsuojantį miegamojo kambarį, taip pat eksponuojami ir buities įrankiai bei indai. Priešais – šventukų ekspozicija. Muziejuje eksponuojami ir žydų, katalikų bei evangelikų šventieji raštai. „Turime žydų Šventąjį raštą, taip pat išlikusią paskutinio Žemaičių Naumiesčio rabino Jokūbo Lesino šeimos nuotrauką. Džiaugiamės, kad galime eksponuoti 1920 metais išleistų įvairių giesmynų bei maldaknygių“, – pasakojo V. Pielikienė. Įkurta čia ir vietos meistro Dovo Srūgio pagamintų baldų ekspozicija. „Jis kadaise sukonstravo vargonus mūsų bažnyčiai, garo mašiną, taip pat gamindavo baldus. Tai buvo išties gabus vietos meistras“, – kalbėjo muziejininkė. Muziejuje taip pat galima išvysti unikalių porcelianinių indų su Šilutės ar kitų vietovių atvaizdais.

Anot V. Pielikienės, mažesnėje salėje planuojama rengti kilnojamų parodų pristatymus, mat muziejaus fondai turi daugybę vertingų eksponatų. Taip pat bus skirtas kampelis ir Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjui Benediktui Orentui.

Gali pasigirti išskirtiniais eksponatais

Vienas seniausių eksponatų Žemaičių Naumiesčio muziejuje – linų mintuvas. „Net iš Vilniaus atvykę muziejininkai sakė, kad tokio eksponato jie neturi. Jis išties unikalus“, – teigė V. Pielikienė. Taip pat čia galima išvysti druskos smulkinimo aparatą, sviesto formeles su įvairiais ornamentais, sviestamušes. Miegamojo kambario ekspozicijoje yra ir du žaisliniai vaikiški vežimukai.

Muziejaus istorijos takais

1952 metais tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje mokytojas B. Orentas įkūrė kraštotyros muziejų. Nuo tada prasidėjo didžiulę išliekamąją vertę turintis darbas, kuris džiugins dar daug ateities kartų. Iš pradžių dirbęs visuomeniniais pagrindais mokytojas kartu su mokiniais rinko eksponatus iš vietos gyventojų. Vėliau jis pradėjo susirašinėti su žymių naumiestiškių giminaičiais, gyvenančiais svečiose šalyse. Rasti laiškai, atkeliavę ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų. „Šis žmogus dirbo iš idėjos ir dėl to, kad mūsų praeitis būtų išsaugota, matoma visiems“, – gražių žodžių negailėjo V. Pielikienė.

1962-aisiais muziejui suteiktas visuomeninio muziejaus statusas, o 1970 metais jis perkeltas į pastatą, kuriame muziejus veikia ir dabar. Po dešimtmečio jam suteiktas liaudies muziejaus vardas, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992-aisiais, jis tapo Šilutės muziejaus filialu. Dar po dešimties metų šis kultūrinis židinys pervadintas Žemaičių krašto etnokultūros centro padaliniu, o nuo šių metų gegužės grąžintas Šilutės muziejaus pavaldumui.

Vis dėlto 2010 metais ryžtasi pastato renovacijai, todėl muziejus laikinai buvo uždarytas. Tuokart manyta, kad neilgam. Deja, suklysta. 2013-aisiais baigus renovacijos darbus muziejus negalėjo pradėti vykdyti savo veiklos… Praėjo dar dveji metai ir galiausiai išaušo ilgai laukta diena, kuomet muziejus atvėrė savo duris lankytojams. Tai galima pavadinti istoriniu įvykiu.

Moderniai ekspozicijai finansavimo negavo

Anot muziejininkės V. Pielikienės, prieš tai čia dirbusi Nijolė Stanelienė sukūrė labai gražią viziją, kokios ekspozicijos, kokie stendai turėtų būti įkurti muziejuje. Deja, planams įgyvendinti negautas finansavimas. „Vos pradėjusi čia dirbti taip pat rašiau projektą, kad gautume finansavimą ekspozicijos įrengimui. Deja, pinigėlių negavome. Vėliau pažiūrėjome, kam skirtas finansavimas. Labai gaila, kad remiami didmiesčių muziejai, galerijos, o maži miesteliai užmirštami, tarsi čia niekam nieko nereikėtų. Tad nuspręsta verstis su tuo, ką turime“, – atviravo V. Pielikienė.

Nors prieš renovaciją žinota, kad antrajame aukšte bus įkurtas muziejus, neatsižvelgta, jog muziejaus erdvėje turi būti kuo mažiau langų. „Užuolaidoms ar žaliuzėms taip pat nėra pinigėlių. Tačiau Žemaičių krašto etnokultūros centro darbuotoja mums padovanojo etnografiniais motyvais papuoštas popierines karpytas užuolaidėles“, – sakė muziejininkė.

Muziejaus darbo laikas:
Pirmadieniais–penktadieniais – 9.30–18.00 val.
Ekspozicijos lankymas – 11.00–18.00 val.

Šilutės H. Šojaus muziejaus inf.

Tauragės AVPK nuotr.

Sekmadienį, spalio 11 d., Leitgirių gyvenvietėje įvyko poilsio zonos atidarymas, kuriame dalyvavo ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai bei policijos rėmėjai.

Leitgirių bendruomenė mini 6 metus, kai jai yra suteiktas Saugios kaimynystės statusas. Ta proga ir buvo nuspręsta atidaryti poilsio zoną, kurioje ne tik vaikai, bet ir suaugę galėtų atsipalaiduoti po dienos darbų ir pabendrauti.

Vaikų džiaugsmui į šventę atvyko ir policijos bičiulis Amsis, kuris mažuosius mokė saugaus elgesio poilsio zonoje ir kelyje taisyklių, dalino jiems Lietuvos automobilių kelių direkcijos atšvaitus, liemenes su šviesą atspindinčiomis juostomis bei kitą prevencinę medžiagą.

Visi šventės dalyviai taip pat turėjo galimybę pažymėti vertingesnius daiktus, kurie buvo užregistruoti policijos žurnale.

Tauragės apskr. VPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai džiaugiasi turėję galimybę dalyvauti Leitgirių gyvenvietės šventėje ir tikisi, kad kitos Šilutės miesto ir rajono bendruomenės paseks jų pavyzdžiu.

Tauragės AVPK inf.

Nicoje. (Klubo 'Kumikata' nuotr.)

Spalio 1 -10 dienomis Nicoje, kurortiniame miestelyje prie Viduržemio jūros, vyko Europos sporto veteranų žaidynės European Masters Games 2015, kuriose dalyvavo daugiau nei 6,5 tūkstančio sportininkų iš įvairių Europos, Azijos bei Afrikos šalių. Lietuvai atstovavo Šilutės dziudo klubas „Kumikata“.

Mes rimtai ruošėmės šioms varžyboms, nes žinojome, kad Prancūzijos dziudo federaciją vienija apie 860 tūkstančius narių, o šios sporto šakos lygis yra labai aukštas. Tad nesitikėjome lengvų pergalių ir buvome pasiruošę rimtoms kovoms.

Mūsų lėktuvas Nicoje nusileido apie dvidešimt antrą valandą. Buvo darganotas, bet šiltas spalio antrosios vakaras. Susiradome „mikriuką“ ir po trumpos kelionės malonus taksi vairuotojas atvežė mus prie viešbučio. Kitą dieną vos prašvitus nusprendėme pabėgioti nepakartojamo žydrumo jūros krantu ir išsimaudyti vis dar šiltos jūros vandenyse. Vandens temperatūra nenuvylė, antro rudens mėnesio pradžioje jis vis dar buvo įšilęs iki 20 laipsnių. Priėjęs prancūzas pasiteiravo, ar nėra šalta, mat aštuntą valandą ryto buvome vieninteliai plaukikai visame paplūdimyje.

Dieną turėjome susirasti akreditacijos centrą „Ville De Nice“ ir užsiregistruoti. Pėsčiomis nukeliavome į miesto širdį „Messinos“ aikštę, ten susitvarkėme formalumus, gavome dovanų bei nemokama bilietą naudotis miesto transporto paslaugomis. Miestas labai gražus, jis ne tik žavėjo savita architektūra, bet ir nepaprasta žalumos gausa. Šalia egzotiškų datulinių palmių augo įspūdingo grožio juodosios pušys. Šeštadienio vakarą prapliaupė tikras tropikų lietus, lijo be perstojo gal kokias 4 valandas. Prancūzijos televizija paskelbė, jog dėl gausių kritulių nutraukiamos vietinės futbolo komandos rungtynės. Gretimuose Kanuose liūtis virto tikra stichine nelaime – žuvo 16 žmonių, o 3 dingo. Pirmadienį per varžybų atidarymo ceremoniją dalyviai tylos minute paminėjo nelaimės aukas.

Į šias dziudo varžybas Nicos „Sofija Antipolis“ universiteto mokslų fakulteto sporto salėje suvažiavo dalyviai iš visos Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos, Portugalijos, Italijos, Šveicarijos, Belgijos,Didžiosios Britanijos Rusijos, Kazachstano, Senegalo ir Prancūzijos Polinezijos.

Spalio 5 dieną pirmose kovose dalyvavo pats vyriausias iš mūsų Arimantas Pocevičius, 67 metu amžiaus dziudo meistras, vos prieš kelias savaites dalyvavęs pasaulio dziudo veteranų čempionate Amsterdame ir tapęs čempionu. Patyrusiam sportininkui finale teko pripažinti Prancūzo Ollivje pergalę. Užimta antroji vieta.

Kitą dieną ant tatamio kovojo jau penki lietuviai savo amžiaus grupėse ir svorio kategorijose iki 81, iki 90 ir iki 100 kg. Rezultatai nudžiugino: Mindaugas Zakarevičius – I vieta, Dainius Karinauskas – II vieta, Edvardas Česnakevičius – II vieta, Žilvinas Lukošius – III vieta, Eugenijus Šuldiakovas – V vieta.

Trečiadienį ant tatamio kovojo dar trys Lietuvos atstovai svorio kategorijose iki 81, iki 90 ir iki 100 kg, amžiaus grupėje nuo 45 iki 50 metų. Prieš mūsų sportininkus ant tatamio stojo keliskart pasaulio ir Europos čempionai bei prizininkai. Po sunkių kovų imtynininkams pavyko iškovoti prizines vietas: Vitalijus Tiškovas (iki 81 kg) iškovojo I vietą, Rimvydas Lukošius (iki 90 kg) – III vietą, Aidas Paulauskas (iki 100 kg) – III vietą.

Lietuviai laimėjo 8 medalius ir pelnytai užsitarnavo tokių aukštų vertinimų visoje Europoje.

Eugenijus Šuldiakovas

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šią savaitę naujos šalto oro porcijos iš šiaurės mūsų jau nebepasieks, bet didesnė šiluma irgi neatkeliaus, LRT radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

Pasak sinoptikės, pirmadienį pūs silpnas rytų vėjas, temperatūra pakils iki 6–9 laipsnių šilumos.

Antradienio naktį pietiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose temperatūra svyruos apie 1–3 laipsnius šilumos, o šiaurės rytiniuose rajonuose temperatūra kris žemiau nulio vienu laipsniu. Diena visoje šalyje bus gana debesuota, be kritulių, temperatūra kils iki 8–10 laipsnių šilumos.

Iki penktadienio kritulių nenumatoma. O savaitės pabaigoje tikimasi sulaukti lietaus, temperatūra naktimis turėtų nebenukristi žemiau nulio laipsnių.

Daugiau: lrt.lt: „Šią savaitę sulauksime šiek tiek malonesnių orų“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kitą pirmadienį, spalio 19 d., Šilutės rajone ir kitose Klaipėdos regiono savivaldybėse, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkama:

• Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
• Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos.

Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:

• Alyvų atliekos;
• Vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos;
• Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos;
• Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos;
• Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu atliekas tvarkančiai įmonei galėsite išskirtinėmis sąlygomis perduoti ir kitas atliekas.

Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite www.mesrusiuojam.lt.

Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2015 m. spalio 14 d. registruotis el. paštu atliekos@atc.lt arba telefonu 8 5 206 09 01.

Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, turėtų rašyti e-paštu atliekos@gia.lt arba skambinti telefonu 8 600 900 30.

Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.