Gintauto Ciunio,kariuomene.kam.lt, nuotr.

Lietuvos kariuomenė pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje tikrins mobilizacijos sistemos veikimo principus. Todėl tūkstančiui Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo karių teks vienai dienai prisistatyti į nurodytus šaukimo punktus.

Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariai iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės apskričių gaus šaukimo lapelius, kurie kvies balandžio 23 d. atvykti į nurodytus šaukimo punktus patikslinti asmens duomenų bei pasitikrinti sveikatos būklę tinkamumui privalomajai karo tarnybai dalinės mobilizacijos atveju nustatyti. Tokiu būdu kariuomenė ketina pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo patikrinti personalo rezervo mobilizacinės sistemos funkcionavimą.

„Šiomis pratybomis siekiame patikrinti mobilizacijos sistemos veikimo principus pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Turime numatę visas procedūras, taigi šiomis pratybomis patikrinsime sistemos veikimą, nustatysime trūkumus, atnaujinsime prievolininkų duomenis ir pamatysime preliminarų atvykstančiųjų prievolininkų skaičių. Labai svarbu mums – kariuomenei, žinoti, koks procentas mobilizuojamųjų prievolininkų laiku galėtų prisistatyti į šaukimo punktus esant būtinybei. Gauti pratybų rezultatai leis daryti išvadas dėl Lietuvos kariuomenės mobilizacijos sistemos efektyvumo ir jos tobulinimo. Labai svarbu, kad mobilizacijos sistema sklandžiai veiktų ne tik organizuojant karo prievolininkų pašaukimą į privalomąją karo tarnybą, bet ir juos aprūpinant, formuojant karinį vienetą. Svarbus mobilizacijos elementas yra sąveika su civilinėmis institucijomis ir ūkio subjektais. Šių pratybų metu bus pasitelkti savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų medikai, kurie vykdys karo prievolininkų sveikatos įvertinimą ir nustatys tinkamumą karo tarnybai mobilizacijos atveju. Svarbiausias momentas visgi yra įvertinti Lietuvos gyventojų, karo prievolininkų ir darbdavių požiūrį į pilietinę pareigą,“ – apie pratybų svarbą kalbėjo LK Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis.

Parengtojo rezervo kariai bus šaukiami į Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus įsteigtus šaukimo punktus. Sutikrinus asmens duomenis, prievolininkai bus siunčiami pas gydytojus, kurie šaukimo punkte vertins karo prievolininko sveikatos būklę, analizuos archyvinius duomenis apie karo prievolininko persirgtas ligas, atsižvelgs į pateiktus medicininius dokumentus, nusiskundimus. Gydytojas priims ekspertines išvadas dėl asmens tinkamumo privalomajai karo tarnybai mobilizacijos atveju. Jei karo prievolininkas turės sveikatos sutrikimų, kurie patenka į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą, karo prievolininkas bus atleistas nuo karo tarnybos arba numatytas jos atidėjimas tam tikram laikui.

Po sveikatos patikrinimo prievolininkai bus registruojami bei turės progą iš arčiau susipažinti su modernia kariuomenės naudojama karine technika, ginklais, pabendrauti su kariais apie šiandieninės tarnybos ypatumus, naujoves, tarnybos būdus ir pan. Planuojama, kad karo prievolininkas šaukimo punkte užtruks iki dviejų valandų.

Šaukimo lapeliai siunčiami tiems karo prievolininkams, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Todėl kelionės išlaidos yra padengiamos, atsižvelgiant į deklaruojamą karo prievolininko gyvenamąją vietą. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pašauktiems karo prievolininkams bus kompensuotos ne tik kelionės, bet ir maitinimosi išlaidos, išmokami dienpinigiai.

Karo prievolininkai, neįvykdę šaukime pateiktų reikalavimų be svarbios priežasties, gali būti traukiami atsakomybėn, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais (teisininko dalis).

Šis mobilizacinės sistemos patikrinimas – pirmasis šių metų didžiausių nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis 2015“, kurių metu bus vertinamos ir treniruojamos Greitojo reagavimo pajėgos, bus siekiama patikrinti Lietuvos kariuomenės mobilizacinės sistemos bei kibernetinio saugumo veikimo principus. Pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės vadas, pratybų vadovas Jungtinio štabo viršininkas.

Ateityje planuojama ir toliau organizuoti mobilizacines pratybas, mokyti kariuomenės, civilinių institucijų personalą veikti mobilizacijos metu. O karo prievolininkams ir visuomenei išsklaidyti kylančius neaiškumus dėl asmeninių veiksmų mobilizacijos metu.

Kas yra kas

Mobilizacija – valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą valstybei ginti ir (ar) Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti (LR Mobilizacijos ir priimančiosios šalies įstatymas).
Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą (LR Karo prievolės įstatymas).
Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą (LR Karo prievolės įstatymas).

Šaukimo punktai:

Klaipėdos regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius – Vytauto g. 5, Klaipėda;
Karaliaus Mindaugo husarų batalionas – Pajuosčio k., Panevėžio r.;
KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė – Pakruojo g. 49, Šiauliai;
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas – Vytauto g. 72, Marijampolė.

Iš LR Karo prievolės įstatymo

39 straipsnis. Karo prievolininkų aprūpinimas, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą
1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje dieną karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.
2. Karo prievolininkams apmokamos kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal arba į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.
3. Karo prievolininkai jų tinkamumo karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 26 d. įsakymu V-1218 „Dėl karo prievolininkų, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, aprūpinimo ir išlaidų, susijusių su aprūpinimu, apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Nustatytos normos: maistpinigiai – 5,40 EUR, dienpinigiai – 7,60 EUR, kelionės išlaidos – 0,06 EUR / 1 km arba kelionės bilietas (išskyrus taksi).

D.U.K.

Kas skelbia mobilizaciją?

Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas vienasmeniškai.

Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė.

Kur skelbiama apie mobilizacijos pradžią?

Pranešimas apie mobilizaciją nedelsiant skelbiamas per žiniasklaidos priemones.

Karo prievolininkus papildomai asmeniškai informuoja už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai.

Visuotinės mobilizacijos atveju skelbime nurodoma, kad prasideda visuotinė mobilizacija ir jos skelbimo pagrindas.

Dalinės mobilizacijos atveju skelbime nurodomas tokios mobilizacijos skelbimo pagrindas, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija yra skelbiama, kurios institucijos dalyvauja ir kokios turi būti vykdomos priemonės.

Kaip veikia mobilizacijos sistema?

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).

Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.

Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.

Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.

Paskelbus mobilizaciją: karo prievolininkų pareigos

Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–55 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje www.karys.lt/kontaktai). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujina individualius karinius įgūdžius.

Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai informuojami asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.

Šiuo metu karinį parengtumą jaunuoliai kviečiami įgyti savanoriškumo pagrindais – pasirinkdami tarnybos būdą. Tai – baziniai kariniai mokymai, kario savanorio tarnyba ar jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.

Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę, karo prievolininkai paskiriami į pareigas kariniame vienete.

Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius ryšio duomenis ir kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių.

Paskelbus mobilizaciją savivaldybės atsakingos už jose gyvenančių civilių informavimą

Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.

Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Informacija užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams

Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams galios ta pati tvarka, atsakomybė, teisės ir pareigos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Atsižvelgiant į paskelbtos mobilizacijos mastą, karinį parengtumą ir amžių, pagal poreikį piliečiai būtų šaukiami atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duomenis gali kreipdamiesi į artimiausią savo registruotai gyvenamajai vietai Lietuvoje teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje http://karys.lt/kontaktai.html).

Svarbu žinoti, kad paskelbus mobilizaciją visa reikalinga informacija taip pat būtų teikiama užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose ir konsulatuose.

Kas yra priimančiosios šalies parama?

Priimančiosios šalies parama – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą.

Tai reiškia, kad atvykstančioms pajėgoms yra suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.

Vyriausybės pavedimu valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdo priimančiosios šalies paramai teikti reikalingas funkcijas pagal savo kompetenciją.

Lietuva, būdama NATO narė, turi būti pasirengusi priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – geležinkelius, oro uostus, uostus, kelius ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Pagrindinis NATO priimančiosios šalies įsipareigojimas, kurį reglamentuoja NATO teisės aktai, yra tai, kad priimančiosios šalies paramą teikia ne tik kariuomenė, bet valstybė plačiąja prasme.

Pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą

Civilinių institucijų atstovams yra organizuojami seminarai, kuriuose suteikiama žinių apie mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemą, teisinius pagrindus, mobilizacijos sistemoje dalyvaujančių subjektų vaidmenį ir funkcijas.

Tačiau pagrindinis pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą vis dėlto yra pratybos, kurių metu yra įgyjama bendro darbo patirties, įvertinama infrastruktūra, civiliniai ir kariniai paramos teikimo pajėgumai ir galimybės, paramos teikimo procedūros. Pratybų metu sukaupta patirtis panaudojama tolesniam teisiniam reglamentavimui tobulinti ir civilinių ir karinių institucijų sąveikai gerinti.

Kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančiose pratybose „Baltijos šeimininkas“ Lietuvos kariai ir civiliai pareigūnai kartu su savo kaimynais tobulina veiksmų koordinavimą vykdant priimančiosios šalies paramos teikimo operacijas.

Galimybės jaunuoliams prisidėti prie savo krašto gynybos stiprinimo

Kario savanorio tarnyba, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnybaarba jaunesniųjų karininkų vadų mokymai suteikia pagrindinių karybos žinių ir karinį parengtumą, kurie būtini prisijungiant prie reguliariosios kariuomenės paskelbus visuotinę mobilizaciją.

Patriotiškai nusiteikę ir savo krašto saugumui neabejingi Lietuvos jaunuoliai kviečiami atlikti devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai privaloma tarnybą, kurios metu įgyjama karinė specialybė ir baigus tarnybą papildo parengtąjį kariuomenės personalo rezervą bei gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą, įvairius mokymus ir pratybas yra kviečiami 20–30 parų per metus.

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai kviečiami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juos baigusiems suteikiamas atsargos karininko laipsnis, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuosešiuo metu dalyvauja apie 230 studentų.

Daugiau informacijos apie galimybes savanoriškai pasirengti krašto gynybai arba tapti profesinės karo tarnybos eiliniu kariu pateikiama Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje http://kariuomene.kam.lt/lt/tapk_kariu.html.

Taip pat informacijos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galima gauti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12 340 arba apsilankius interneto svetainėje www.karys.lt.

Kartotinės rezervo karių pratybos ir informacija jų darbdaviams

Atnaujinti karines žinias kviečiami parengtojo rezervo kariai treniruojasi 20-30 dienų per penkerius metus, jie yra aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote, suteikiamos visos kariui priklausančios socialinės garantijos.

Karo prievolininkai apie šaukimą dalyvauti kartotinėse pratybose turi iškart informuoti ir aptarti tai su darbdaviais. Labai svarbus yra darbdavių supratingumas ir bendradarbiavimas sudarant galimybes darbuotojams vykdyti įstatymo numatytas prievoles.

Asmenims, pašauktiems į kartotines pratybas, už pratybų laikotarpį yra mokamas turimą karinį laipsnį atitinkamas tarnybinis atlyginimas arba asmens gaunamas vidutinis darbo užmokestis, jei jis didesnis nei atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Šios išlaidos dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto.

KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės inf.

Partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininko Stanislovo Buškevičiaus teiginys, esą jaunalietuvius į savivaldos rinkimus Šilutėje ves iš mūsų krašto kilęs, bet Kauno rajone gyvenantis Kazimieras Nausėda, pastarojo teigimu, neturi jokio pagrindo.

Balandžio 4 d. publikacijoje „Politinės kovos arenoje – nauji veidai“ rašėme apie Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtą užsiregistravusių politinės kampanijos dalyvių sąrašą, kurį prieš pakartotinius rinkimus Šilutės rajono savivaldybėje papildė partija „Jaunoji Lietuva“.

Šiandien sulaukėme paties K. Nausėdos skambučio. Politikas teigė, kad asmeniškai jo niekas nesieja su partija „Jaunoji Lietuva“ (K. Nausėda yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys), ir jis nesiruošiantis dalyvauti savivaldos rinkimuose Šilutės rajono savivaldybėje.

Tad kas tie jaunalietuviai, užsiregistravę politinės kampanijos dalyviais, taip ir lieka neaišku. To kol kas negali pasakyti nė Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vytautas Žiogas.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų bendras įsiskolinimas UAB „Šilutės šilumos tinklai“ per metus sumažėjo maždaug 400 tūkst. eurų ir dabar siekia maždaug 1,22 mln. Eur, teigia Šilutės šilumos tiekimo įmonės vadovas Algis Šaulys.

Didžiausią pažangą, anot A. Šaulio, padarė Šilutės rajono savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos, savo įsiskolinimą už šildymą sumažinusios daugiau kaip 300 tūkst. Eur. Maždaug 60 tūkst. Eur sumažėjo gyventojų skolos. Tuo tarpu verslo įmonės, A. Šaulio teigimu, savo įsiskolinimą už šildymą per žiemą šiek tiek padidino.

Savivaldybės tarybos posėdyje praeitą ketvirtadienį A. Šaulys prasitarė, kad tarp vėluojančių atsiskaityti už šildymą įmonių esama ir tokių, kurioms vadovauja savivaldybės tarybos nariai. Tačiau Šilutės šilumininkų vadovas neatskleidė, kas jie tokie.

Pirmadienį įvykusioje spaudos konferencijoje Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis teigė, kad tos dienos rytą sužinojo iš A. Šaulio, jog visi 3 tarybos nariai-verslininkai jau atsiskaitė už šildymą. Tuo tarpu „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovės vadovas šiandien teigė telefonu, kad tokie tarybos nariai yra tik du, ir jis tiksliai nežinantis, ar tie du padengė visą savo įmonių įsiskolinimą. Esą jie buvo atvykę pas šilumos tiekėjus ir domėjosi galimybe vietoje atsiskaityti, tačiau buvo pasiųsti į banką.

Tiesa, šiandien A. Šaulys dar nedrįso prognozuoti, kada Šilutėje bus priimtas sprendimas užbaigti šildymo sezoną, mat orų prognozė nieko gero nežada. Bent kol kas. O bent tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 10 laipsnių šilumos.

Gali būti naudinga: skolų išieškojimas

Policijos nuotr.

Visą šią savaitę, balandžio 13-19 dienomis, policijos pareigūnai vykdo Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuotą saugaus eismo akciją, skirtą transporto priemonių važiavimo greičio kontrolei užtikrinti.

Šiai akcijai skirta ir pirmą kartą Europos šalių kelių policijos pareigūnų organizuojama 24 valandas truksianti specialioji prevencinė priemonė „Greitis“. Ji bus vykdoma balandžio 16–17 d., t.y. nuo ketvirtadienio ryto 6.00 val. iki penktadienio ryto 6.00 val., 23 Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.

Mūsų šalyje ši specialioji policinė priemonė pavadinta „Pamėgink važiuoti tik saugiu greičiu. Turėtų patikti…“

Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad minėtą dieną mūsų šalies keliuose įrengtos greičio matavimo sistemos fiksuos visas transporto priemones ir vairuotojai (transporto priemonių savininkai) už Kelių eismo taisyklių pažeidimus turės atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai savo pajėgas sutelks ne tik avaringiausiame šalies magistraliniame kelyje „Via Baltica“, bet ir kitose vietose.

Europos kelių policijos tinklo TISPOL prezidentas Aidan Reid sako: „Šia prevencine priemone siekiame, kad vairuotojas pagalvotų apie važiavimo greitį, tiek leistiną nustatytą, tiek ir pasirenkamą pagal važiavimo sąlygas. Taip elgdamasis vairuotojas gali sumažinti sau ir kitiems eismo dalyviams keliamą riziką. 24 valandų prevencinė akcija yra vienas iš mūsų tinklo tikslų – mažinti eismo įvykiuose nukentėjusių žmonių skaičių ir siekti, kad Europos keliai būtų kuo saugesni“.

www.policija.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija patvirtino numatomus skirti asignavimus Kultūros ministerijos administruojamų 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonėms.

Išnagrinėjusi pateiktus rinkodaros planus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija numatė skirti finansavimą Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato renovacijai bei Hugo Šojaus dvaro kompleksui, kaip svarbiems kultūros infrastruktūros ir paveldo objektams.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Juzefa Tamavičienė nuo praeito penktadienio, balandžio 10 d., atleista iš Katyčių seniūnijos seniūno pareigų jos pačios prašymu dėl šeimyninių aplinkybių ir sveikatos būklės.

Bent jau taip teigiama Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus atsakyme į „Šilutės ETA Žinių“ paklausimą.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Panašu, kad Šilutės rajono savivaldybės merui „tvarkiečiui“ Vytautui Laurinaičiui sunkiai sekasi nuryti kartėlį dėl panaikintų savivaldos rinkimų rezultatų: nors jau ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pripažino, kad rinkimų rezultatai Šilutės rajono savivaldybėje pagrįstai buvo pripažinti negaliojančiais, tačiau V. Laurinaitis ir toliau laikosi nuomonės, kad tokią rinkimų baigtį galėjo lemti politiniai motyvai.

Šiandien ryte Šilutės rajono savivaldybėje įvyko spaudos konferencija, kurioje meras V. Laurinaitis suteikė informacijos, jo žodžiais tariant, galbūt pamąstymui, o galbūt kad ir žmonės žinotų, kokia informacija buvo pateikta…

Tai mes ir pamąstėme. O pamąstę nusprendėme, kad neprivalome atpasakoti viso to, kas buvo išsakyta šiandieninėje spaudos konferencijoje. Juolab kad visa tai, kas buvo išsakyta, tėra V. Laurinaičio nuomonė, kai kuriais apsektais, – pavyzdžiui, apie Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) atsakomybę dėl Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijos ir jos pirmininko socialdemokrato Arvydo Gorodecko aplaidaus darbo, – sutampanti su mero bendrapartiečio Seimo nario Kęsto Komskio nuomone. Juolab kad savo žodį dėl rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje jau kada tarė VRK, o jos sprendimą pagrįstu pripažino LVAT, ir apie visa tai jau buvo labai daug rašyta. Juolab kad mojavimą kumščiais po peštynių, akcentuojant politinių oponentų nuodėmes per praėjusius rinkimus, vargu ar galima laikyti garbingu. Juolab kad, rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais ir nustačius naują rinkimų datą, prasidėjo nauja politinė kampanija, ir atpasakojimas informacijos „kad ir žmonės žinotų“ gali būti suprasta kaip politinė reklama. Ir taip toliau, ir panašiai.

Faktas tas, kad rinkimų išties būta nesąžiningų ir negarbingų. Kaltieji turi būti išvesti į dienos šviesą. Geriausia, kad tai būtų padaryta dar iki pakartotinių rinkimų, kurie Šilutės rajone vyks birželio 21 d. – kad rinkėjai žinotų, kas yra kas.

Paties S. Šepučio politinė ateitis spręsis jau šį penktadienį, mat tądien vyks LSDP Šilutės skyriaus ataskaitinis- rinkiminis susirinkimas.

Vidaus reikalų ministerija ragina gyventojus teikti siūlymus, kaip būtų galima gerinti bendruomenių, suburtų teritorijų saugumui užtikrinti ir saugiai kaimynystei įgyvendinti, veiklą.

„Norime išgirsti kuo daugiau nuomonių apie saugios kaimynystės projektą: kaip jis padeda gyventojams, kaip jį būtų galima tobulinti. Tikimės siūlymų, gal ir nusiskundimų, kas trukdo steigti saugios kaimynystės bendruomenes, kokios paramos ar pagalbos iš policijos ar kitų institucijų reikia. Juk ne kas kitas, o žmonės yra savo gyvenamosios teritorijos šeimininkai, jie žino problemas ir geriausius būdus joms spręsti“, – sako vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius.

VRM, įgyvendindama Vyriausybės 2012–2016 metų programą, planuoja sudaryti darbo grupę bendruomenių kūrimosi poreikių analizei atlikti. Ji išanalizuos Lietuvoje veikiančių saugios kaimynystės bei kitų saugumui užtikrinti skirtų bendruomenių veiklą – jų patirtį, finansavimo šaltinius, veiklos rezultatus – ir iki šių metų pabaigos pateiks išvadas dėl poreikių ir veiklos gerinimo galimybių. Prireikus bus parengti sprendimai dėl paramos mechanizmų kūrimo.

„Iš praktikos žinome, kad bendruomenės efektyviausiai veikia tuomet, kai iniciatyvos kyla iš jų narių. Jų matymas ir idėjos gali būti labai vertingos priimant sprendimus dėl bendruomenių veiklos gerinimo“, – sako A. Norkevičius.

Idėjas, pastabas, nusiskundimus, pasiūlymus dėl saugios kaimynystės ir kitų bendruomenių, skirtų teritorijų saugumui užtikrinti, veiklos tobulinimo gyventojai gali siųsti VRM elektroniniu paštu saugikaimynyste@vrm.lt iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Viceministras akcentuoja, jog pastaraisiais metais pastebimas didėjantis visuomenės aktyvumas viešojo saugumo ir nusikaltimų prevencijos srityse, auga gyventojų sąmoningumas ir organizuotumas.

Viena populiariausių ir sėkmingiausių nusikalstamumo prevencijos priemonių yra saugios kaimynystės programa. Policijos, savivaldybės ir vietos bendruomenės atstovai kartu ieško būdų nusikalstamumui savo gyvenamojoje teritorijoje mažinti, bendruomeninės dvasios ir gerų kaimyniškų santykių ugdymui. Šalia gyvenantys žmonės susiburia bendrai kovai su nusikaltimais ir viešosios tvarkos pažeidimais, siekia, kad jų aplinka taptų saugesnė.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos inf.

R. Lukošiaus nuotr.

Savaitgalį Estijos Võru mieste vykusiame tarptautiniame dziudo imtynių turnyre “Võru Kevad 2015″ dalyvavo ir Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius). Geriausiai sekėsi broliams Sagalec, kurie savo svorio kategorijose iškovojo čempionų laurus. Dominykas Šatkus pelnė sidabro medalį.

Šiame turnyre dalyvavo jaunieji dziudoistai iš Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Suomijos, Rusijos ir Estijos.

Ernestas Sagalec (svorio kat. iki 55 kg) finalinėje kovoje susitiko su N. Melničenko iš Liepojos (Latvija) ir užtikrintai jį įveikė.

Neblogai kovojo Rokas Šadzevičius, Justas Pauparis ir Pijus Strukčinskas, tačiau iškovoti medalių jiems nepavyko.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

Balandžio 15 d. 11 val. 52 min. Lietuvoje vyks Perspėjimo sistemos patikrinimas. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, taip pat gaus ir trumpuosius perspėjimo pranešimus į savo mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą. Atkreipiame dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau gali būti priimami tik tais telefonais, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija.

Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama tinklalapyje adresu: www.gpis.vpgt.lt. Jeigu perspėjimo pranešimo savo mobiliajame telefone negavote, nors ir jį aktyvavote, prašome rašyti elektroniniu paštu gpis@vpgt.lt.

Patikrinimo metu sirenos kauks 3 minutes. Nustojus joms kaukti, 11 val. 55 min., per Lietuvos radijo ir televizijos programas, regionines ir vietines radijo programas gyventojams bus skelbiama informacija ir rekomendacijos.

Trumpųjų perspėjimo pranešimų perdavimas prasidės kartu su sirenų jungimo pradžia, t. y. 11 val. 52 min., ir tęsis iki 12 val. 03 min.

Tuo pačiu primename, kad išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Paprastai sirenos įjungiamos du kartus per metus, kai atliekamas Perspėjimo sistemos patikrinimas.

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai šalyje, šalies gyventojai perspėjami įjungus sirenas ar pranešimais į mobiliuosius telefonus.

PAGD inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visi šalies gyventojai už komunalinių atliekų tvarkymą, nesvarbu, kurioje savivaldybėje jie gyvena, mokės pagal vienodas taisykles. Tai numato Aplinkos ministerijos parengtos ir siūlomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisos. Jos įteisintų vieningos komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros modelį ir jų tvarkymo principus.

„Kadangi ligi šiol nėra vieningos komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros, savivaldybės, skaičiuodamos rinkliavas ir kitas gyventojų įmokas už šią paslaugą, taiko skirtingus principus, savaip interpretuoja, kurias sąnaudas įtraukti į kainą. Mes nuolat gauname gyventojų skundų dėl rinkliavų dydžių“, – sako aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.

Priėmus Aplinkos ministerijos siūlomas pataisas, visos savivaldybės nuo 2016 m. liepos 1 d. turėtų pagal vienodas taisykles apskaičiuoti rinkliavas iš gyventojų ar kitas jų įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą. Pataisos leistų užtikrinti, kad už šias paslaugas gaunamos lėšos būtų nukreipiamos jų kokybei gerinti, reikiamai infrastruktūrai plėtoti.

Aplinkos ministerija kviečia gyventojus susipažinti su siūlomomis įstatymo pataisomis ir Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir iki š. m. gegužės 8 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus el. paštu k.gedminas@am.lt.

am.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienis bus drėgna, gana debesuota ir lietinga diena. Į šalį ims skverbtis šaltesnis oras, stiprės vėjas, daugelyje rajonų jo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis gali pasiekti 23 m/s. Apniukusią dieną vyraus 7–12 laipsnių šiluma, LRT Radijui sakė sinoptikė Edita Gečaitė.

Antradienio naktį temperatūra svyruos nuo 4 laipsnių šilumos iki 1 laipsnio šalčio. Dieną temperatūra kils iki 4–9 laipsnių šilumos. Orai išliks drėgni, vyraus lietus, tačiau kai kur gali pasirodyti ir šlapios snaigės.

Trečiadienio naktį visur sulauksime kritulių, daugiausia lietaus, gali pasirodyti ir šlapdriba. Dieną taip pat lis. Naktį temperatūra kris nuo 3 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio, o dieną kils iki 6–11 laipsnių šilumos.

Savaitgalį numatomi drėgni su trumpais lietumis orai. Naktimis prognozuojama 0–5 laipsnių šiluma, o dieną bus iki 8–13 laipsnių.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: diena bus vėjuota ir lietinga“

2015 m. balandžio 13 d. “Šilutės ETA Žinios” tinklapyje internete pateikta nuoroda į filmuotą siužetą pavadinimu “Šilutėje “darbietis” į gatvę meta neįgalųjį” (http://www.silutesetazinios.lt/53968/tv-lrytas-lt-%E2%80%9Esiluteje-%E2%80%9Edarbietis%E2%80%9C-i-gatve-meta-neigaluji%E2%80%9C-video/), kuriame buvo pateikta ši tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti p. Sauliaus Stankevičiaus garbę bei orumą ir UAB “Neringos kelias”, juridinio asmens kodas 177330937, dalykinę reputaciją:

1. Neatitinka tikrovės ir žemina Sauliaus Stankevičiaus garbę ir orumą bei UAB “Neringos kelias” dalykinę reputaciją siužeto pavadinimas “Šilutėje “darbietis” į gatvę meta neįgalųjį”.

2. Neatitinka tikrovės ir žemina Sauliaus Stankevičiaus garbę ir orumą bei UAB “Neringos kelias” dalykinę reputaciją siužeto turinys, kad Saulius Stankevičius ir/arba UAB “Neringos kelias” siekia išmesti neįgalų asmenį į gatvę.

“Šilutės ETA Žinios” redakcija

Iš gyvenimo paraščių.

Jeigu jau mano priešo priešas yra mano draugas,
Tai mano priešo draugas turėtų būti mano priešu.
Tą patį būtų galima pasakyti ir apie mano draugo priešą.
Išeitų, kad mano draugo draugas yra mano draugas.

Tuomet kaip tampama priešu pačiu sau?-
Štai kur klausimas.

Per draugus?
Per priešus?
O gal vietos, laiko arba būdo aplinkybės kaltos?..

Žinoma, be pykčio,
Orestas

Policijos nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – Centras), siekdamas paminėti Saugaus eismo savaitę ir prisidėti prie Pasaulio sveikatos organizacijos Saugaus eismo dekados tikslų, organizuoja nuotraukų konkursą, skirtą mokyklinio amžiaus vaikams, „Saugokime vaikų gyvybes“.

Vaikai, norintys dalyvauti konkurse, turėtų tapti saugaus eismo reporteriais ir padaryti nuotrauką, atspindinčią vaikų saugos keliuose temą. Pasibaigus konkursui bus apdovanoti I–III vietų laimėtojai, kuriuos išrinks Centro direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

Komisija nuotraukas vertins atsižvelgdama į jų atitiktį temai, nuotraukų antrąjį planą ir jo sąsajas su vaikų saugos keliuose tema, techninę nuotraukų kokybę, idėją, originalumą, meniškumą. Nuotrauką „numylėtinę“ išrinks socialinio tinklalapio „Facebook“ vartotojai. Visos nuotraukos gegužės 11 d. bus paskelbtos Centro „Facebook“ paskyroje ir jos lankytojai balsuodami iki gegužės 15 d. išrinks nuotrauką „numylėtinę“.

Nugalėtojai bus apdovanoti konkurso rėmėjų įsteigtais prizais:
I vietos laimėtojas – 50 EUR knygyno dovanų kuponu ir specialiu atšvaitų rinkiniu.
II vietos laimėtojas – 30 EUR knygyno dovanų kuponu ir specialiu atšvaitų rinkiniu.
III vietos laimėtojas – 20 EUR knygyno dovanų kuponu ir specialiu atšvaitų rinkiniu.
Nuotraukos „numylėtinės“ autorius – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtu prizu ir specialiu atšvaitų rinkiniu.

Konkurso rėmėjai: Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, gamybos bendrovė „Safe Reflector“.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Paskelbtas Šilutės seniūnijos organizuojamų pavasarinių talkų grafikas.

Talkų grafikas

Rusniškiai M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūrą siūlo statyti kažkur čia, prie buvusios Rusnės sinagogos. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Rusniškiams pavyko įtikinti VšĮ „Kiškių garbė“ atstovus, kad geriausia vieta Indijos tautinio išsivadavimo lyderio Mahatmos Gandžio (Mahatma Gandhi) ir jo bičiulio, iš Rusnės kilusio žydų architekto Hermano Kalenbacho (Hermann Kallenbach) skulptūrai – šalia buvusios Rusnės sinagogos, ant Atmatos upės kranto.

„Šilutės ETA Žinioms“ šią naujieną pranešė bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, kuris ketvirtadienį dalyvavo susitikime su žmonėmis, besirūpinančiais M. Gandžio ir H. Kalenbacho draugystės įamžinimu Rusnėje.

Susijęs: „Būti ar nebūti M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūrai Rusnėje?“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės taryba balsų dauguma nusprendė suteikti Šilutės muziejui miesto mecenato, kultūros ir visuomenės veikėjo Hugo Šojaus vardą ir vadinti jį Šilutės Hugo Šojaus muziejumi.

Tokio sprendimo laukta dar praeitą mėnesį, prieš H. Šojaus gimimo 170-ąsias metines. Tačiau, opozicijai užregistravus sprendimų projektus dėl administracijos direktoriaus Sigito Šepučio ir jo pavaduotojos Inesos Murauskienės nušalinimo nuo pareigų (po savaitės opozicija juos atsiėmė), meras Vytautas Laurinaitis kovo 26 d. turėjusį vykti posėdį nusprendė nukelti į balandžio 9 d.

Apie H. Šojų: http://silutesmuziejus.lt/dvaras/1.htm

Balandžio 25 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre vyks dvejos kultūrizmo ir fitneso varžybos: vidurdienį vyks Lietuvos jaunimo ir veteranų pirmenybės, o po pietų startuos tarptautinis turnyras “BALTIC MATCH”.

https://www.facebook.com/events/343923319134083/

Oresto Lidžiaus nuotr.

Artimiausiomis dienomis orai bus saulėti ir sausi, šilčiausia bus šeštadienį. Užtat kitą savaitę jau bus vėsiau, LRT Radijui sakė sinoptikė Tatjana Kempi.

Anot sinoptikės, ketvirtadienį bus nepastoviai debesuota, lietaus nenumatoma. Pūs vakarinių krypčių gana stiprokas vėjas. Temperatūra kils iki 9–14 laipsnių šilumos.

Penktadienį ir šeštadienį numatomi sausi ir saulėti orai, pūs nestiprus pietvakarių, vakarų vėjas. Naktį temperatūra svyruos tarp 0–5 laipsnių, dieną bus tarp 12–17 laipsnių šilumos. Tik prie jūros bus šiek tiek vėsiau.

Šeštadienio naktį turėtume sulauksime 2–7 laipsnių šilumos, o dieną prognozuojama šilčiausia šios savaitės diena – oras sušils iki 14–19 laipsnių, pajūryje bus 11–13 laipsnių.

Kitos savaitės pradžioje jau bus vėsiau.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: šeštadienis bus šilčiausia savaitės diena“