Andriaus S. nuotr.

Iš valstybės biudžeto Šilutės rajono savivaldybei šiemet planuojamų skirti 280 tūkst. litų socialiniams būstams pirkti užteks vos keliems butams, tuo tarpu laukiančiųjų „valdiškos“ pastogės šiuo metu priskaičiuojama beveik 450.

Dabar Šilutės rajono savivaldybė savo žinioje turi 318 socialinių būstų, iš jų 212 – Šilutės mieste.

Dar daugiau yra laukiančiųjų, kada jiems bus suteiktas socialinis būstas – dabar tokių esama 445, ir jų skaičius, anot Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus Turto poskyrio, kasmet didėja – eilės ilgėja greičiau nei įsigyjama socialinių būstų.

Lietuvos savivaldybėms socialiniams būstams šiemet planuojama skirti iš viso per 18 mln. Lt. Manoma, kad tiek turėtų užtekti maždaug 200 naujų socialinių būstų įsigyti. Daugiau – interneto svetainėje www.socmin.lt, pranešime „Savivaldybės galės įsigyti apie 200 naujų socialinių būstų“.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mero Šarūno Laužiko priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 4505 Lt (palyginimui, pernai metais mero priskaičiuotas darbo užmokestis svyravo nuo 4794 Lt trečiąjį metų ketvirtį iki 4024 Lt ketvirtąjį ketvirtį).

Vicemeras Virgilijus Pozingis per mėnesį uždirbo 300 litų mažiau – 4206 Lt (pernai metais mero pavaduotojai beveik visus metus dirbo veltui ir tik nuo lapkričio 1 d. vienam iš jų – Algirdui Balčyčiui buvo nustatytas 3,8 tūkst. litų dydžio darbo užmokestis, kuriuo jis neilgai tesidžiaugė, mat gruodžio mėnesį buvo nuversta Žebelienės koalicija).

Kiti Savivaldybės tarybos nariai per mėnesį deklaravo vidutiniškai 887 Lt dydžio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, jiems taip pat išmokėta vidutiniškai po 82 litus už darbą posėdžiuose (pernai metais tarybos nariai išlaidavo šiek tiek daugiau – jų vidutinės deklaruotos išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla, visus metus buvo didesnės nei 900 Lt).

Tarybos sekretoriaus Jono Jauniaus alga, lyginant su mero, buvo 1245 Lt mažesnė – 3260 Lt (buvusios sekretorės atlyginimas nesiekė 3000 litų).

Administracijos direktoriaus Tomo Budrikio priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5872 Lt (jo pirmtako Raimundo Ambrozaičio vidutinis darbo užmokestis per praeitus metus padidėjo nuo 5467 Lt metų pradžioje iki 5914 Lt ketvirtąjį ketvirtį).

Žemiau pateiktose lentelėse rasite daugiau informacijos apie Savivaldybės darbuotojų vidutinius darbo užmokesčius 2013 m. ir šių metų pirmąjį ketvirtį.

2013 m.                                                                                                                                                               2014 m.

silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija užsimojo pasiekti ilgiausios laivų virtinės rekordą.

Šio rekordo bus siekiama gegužės 24 d. Uostadvaryje organizuojamo laivų parado metu.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Arvydas Jakas siūlo Tarybai organizuoti Šilutės seniūnijoje vietos gyventojų apklausą, ar jie pritartų, kad kraštotyros muziejaus pastatai būtų perduoti naudoti vietos bendruomenės poreikiams.

A. Jakas pranešė „Šilutės ETA Žinioms“, kad trečdalio – devynių Tarybos narių pasirašytas teikimas kartu su sprendimo projektu dėl vietos gyventojų apklausos organizavimo jau užregistruoti Tarybos sekretoriate. Anot opozicijos lyderio, šis sprendimo projektas turėtų būti įtrauktas jau į šį ketvirtadienį vyksiančio Tarybos posėdžio darbotvarkę.

Projekto rengėjas siūlo apklausti gyventojus, jų nuomonę tiesiogiai įrašant apklausos dalyvių sąrašo lapuose.

Apklausą siūloma vykdyti Šilutės rajono savivaldybės administracijoje, Šilutės seniūnijoje ir Šilutės kraštotyros muziejuje šių metų gegužės  ir birželio mėn.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – VVKD) praneša, kad šiais metais laivyba valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais prasidės balandžio 25 d. Navigacijos metu bus eksploatuojama 384,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Nemuno upėje ir Kauno mariose navigaciniais ženklais bus paženklintas vandens kelių Kauno HE–Žemaitkiemis (83 km) ir Druskininkai–Liškiava (11 km) farvateris, ruožas Kauno HE–Rumšiškės (16 km) – šviečiančiais. Navigaciniais ženklais bus paženklintas laivybinis vandens kelias Nemuno upėje ir Kuršių mariose nuo Kauno iki Klaipėdos (281,9 km), o ruožas Smalininkai–Klaipėda (181,1 km) – šviečiančiais ženklais.

Nemune nuo Kauno iki Jurbarko bus siekiama palaikyti 1,20 m, o Nemune nuo Jurbarko iki Atmatos žiočių – 1,50 m, Kuršių mariose – 2 m gylius.

Atkreipiamas dėmesys, kad dėl tilto iš Panemunės į Sovetską statybos darbų ribojamas laivų judėjimas tilto statybos zonoje. Detalesnė informacija apie navigacijos sąlygas ir faktinius kelio gylius teikiama VVKD Kelių skyriuje tel. (8 37) 32 12 34, el. p. keliutarnyba@is.lt ir įmonės tinklalapyje www.liwa.lt.

Direkcija informuoja, kad motorlaiviai padės nelaimės ištiktiems žmonėms, ant seklumos užplaukusiems laivams, susidarius kitai avarinei situacijai. Nelaimės atveju signalas bus priimamas radijo ryšiu arba telefonu: Kuršių mariose – 4 (29) kanalu 157.45 MHz dažniu arba tel. (8 686) 83 827 (motorlaivis „Notangas“); Nemune – 3 (16) kanalu 156.80 MHz dažniu; ruože Kaunas–Jurbarkas – (8 686) 58 073 (motorlaivis „Skalvis“); ruože Jurbarkas–Rusnė (8 620) 78 035 (motorlaivis „Vytis“).

Susijęs: “Laivų savininkams: regioninio parko direkcija kviečia į susitikimą”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Anot sinoptikės Teresės Kaunienės, šios savaitės orai neturėtų būti labai lietingi, tačiau dienos vės, o naktimis kai kur gali pasirodyti ir 5 laipsnių šalnos, praneša portalas lrt.lt.

Sinoptikės teigimu, antroje trečiadienio pusėje ir vakare trumpai ir negausiai gali palyti pietiniame Lietuvos pakraštyje, kur formuosis didesni temperatūros skirtumai, todėl galimos pavienės perkūnijos, o jau ketvirtadienio naktį temperatūra besieks 1–6 laipsnius šilumos, šiaurės rytuose numatomos šalnos iki 3 laipsnių.

Ketvirtadienį turėtų būti vėsu, nors ir saulėta. Prognozuojama 10–15 laipsnių šiluma.

Penktadienis ir šeštadienis irgi bus vėsoki. Penktadienio naktį šalnos išplis daugelyje šiaurinių ir rytinių rajonų, o temperatūra gali nukristi 5 laipsnius žemiau nulio. Dieną oras įšils iki 12–17 laipsnių šilumos.

Kandidatas į Europos Parlamento narius Antanas Guoga.

Mielieji,
Maloniai kviečiame Jus į susitikimą su verslininku, politiku, kandidatu į Europos Parlamentą Antanu Guoga.

Susitikimas vyks balandžio 23 d. Šilutės seniūnijos salėje, Lietuvininkų g. 17, Šilutė.

Pradžia 17.15val.

Lauksime Jūsų nuoširdžiam pokalbiui!

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LRLS politinės kampanijos sąskaitos. užsakymo nr. 140423

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės kraštotyros muziejaus pastatus miesto visuomenei siekianti išsaugoti asociacija „Šilutės bendruomenės namai“ pradeda savo veiklą: patvirtinti įstatai, asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre.

Vakar, antradienį, asociacija „Šilutės bendruomenės namai“ Šilutės seniūnijoje surengė atvirą susirinkimą, kuriame pristatė savo planuojamą veiklą ir tikslus, pakvietė kitas nevyriausybines organizacijas prisidėti prie miesto bendruomenės ir jos įtakos sprendžiant bendrus visuomenės reikalus stiprinimo Šilutėje.

Naujai įsteigta asociacija norėtų įkurti muziejuje Šilutės bendruomenės namus, kuriuose miesto bendruomenė rengtų susirinkimus, organizuotų įvairius renginius, edukacinius užsiėmimus ir kt. Bendruomenės namų durys būtų atviros tiek jaunimui, tiek ir vyresniojo amžiaus žmonės.

Atitinkamas sprendimo projektas šį ketvirtadienį bus svarstomas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Susijęs: “Kai kalba pinigai, visuomenė turi tylėti? Nė velnio!”

Dalios Vasiliauskytės nuotr.

Nedaug esama žmonių, kurie savo atsidavimu, darbais, idėjomis pelnytų nuoširdžią aplinkinių pagarbą ir pripažinimą. Būtent tokie yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai, tyrinėjantys Mažosios Lietuvos kultūrą, savo veiklomis padedantys įamžinti protėvių Lietuvos vaizdus, vertybes, kultūrinį palikimą, įkvepiantys meilę ir pasididžiavimą krašto unikalumu, istorija.

Balandžio 18-oji buvo ta diena, kai Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rinkosi Mažosios Lietuvos kultūrai atsidavę ar neabejingi žmonės tam, kad sutiktų 2013 m. išleistą solidžią architekto, etnografo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro M. Purvino mokslo monografijos „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“ pirmąją knygą, kurios rengimą savo darbais lydėjo ištikima bendramintė, architektė, žmona M. Purvinienė.

Monografijoje, paremtoje autoriaus ilgamečių (dar 1972 m. pradėtų ir kelis dešimtmečius nuosekliai tęstų) Lietuvos senųjų kaimų tyrimų ir 1980 m. pradėtos Mažosios Lietuvos pamario kaimų ilgalaikės analizės rezultatais, pateikiami Mažosios Lietuvos, kaip specifinio istorinio ir etnokultūrinio regiono, rytinės Kuršių marių pakrantės ir ten buvusių žvejų kaimų apibūdinimai, duomenys apie tų specifinių kaimų istorinę raidą ir jų analizė. Aptariami Mažosios Lietuvos kaimų ūkinės ir etnokultūrinės raidos bruožai, Kuršių marios ir jų aplinkos specifika, Pamarys ir jo kaimai Rendės-Peldžių, Agilos-Gyventės, Nemunyno-Gilijos, Tovės-Akmenos, Ventės-Gaicių, Svencelės-Klišių, Stariškės-Smeltės ruožuose. Skyriuose apžvelgiami kiekvieno ruožo gamtiniai ir kiti ypatumai, žinių apie ruožą ir jo kaimus šaltiniai, skirtingų metų duomenys apie ruožo kaimus ir jų analizė. Tolesnėse monografijų ciklo knygose numatoma apibūdinti ir kitokius to savito regiono kaimus: laukininkų – žemdirbių, pievininkų – pievų naudotojų, pelkininkų – sausintų pelkių įsisavintojų ir kitokius kaimus, pateikti išsamesnius esamos istorinės medžiagos ir publikacijų šia tematika apibūdinimus.

Pateikiant duomenis apie ruožo kaimus nurodoma, kiek tam tikru laikotarpiu ruože būta kaimų, jų pavadinimai, apibūdinimai (bažnytkaimis, valstiečių kaimas, mišrus, karališkųjų valstiečių kaimas ir kt.), kiek tuose kaimuose būta ugniakurų (sodybų), gyventojų, taip pat kiti, statistiniai, gyventojų surašymo duomenys, verslininkų žinyno informacija apie ruožo kaimus, apimanti gyventojų skaičių, aprašomuoju laikotarpiu gyvenusius ir veikusius prekybininkus (nurodoma, kuo prekiauta), amatininkus, kepėjus, gydytojus, nurodomos jų pavardės, įvardinami tuo metu veikę verslo objektai.

Leidinyje, kurį padėjo rengti, kartu po Mažąją Lietuvą keliavo ir daugelį metų archyvuose medžiagą rinko architektė M. Purvinienė, publikuojami kaimų planai ir žemėlapiai, ištisos giminių istorijos, pvz. pateikiamas Gilijoje gyvenusio žvejo ir valstiečio Erdmono Krataičio gyvenimas (XVIII vidurys), jo sūnaus, vaikaičių, provaikaičių, proprovaikaičių gyvenimas, ir kitų palikuonių gyvenimai, kurie siekia net XX a. „Tarp gausių E. Krataičio palikuonių pasitaikydavo ir sudėtingesnių likimų. Pavyzdžiui, 1879 m. gimusi Enužė Krataitytė susilaukė nesantuokinio sūnaus, vėliau du kartus ištekėjo ir pan. Gal šioje giminėje gyvenimo komplikacijos nevyraudavo – galima spėti, kad kaimiškojo gyvenimo tradicijos, vyravusios moralinės nuostatos padėdavo stabilizuoti daugelio jaunuolių likimus, skatindavo susikurti pastovesnį ir pakankamai pasiturimą gyvenimą“, – įdomiai, gyvenimiškai svarsto autorius (p. 758).

Senosios kartos išmirė, išnyko daugybė kaimų. Laiko sustabdyti negalima, bet žmogus gali užfiksuoti praeities įvykius. O kuo apskritai reikšmingas Lietuvos kaimas? Anot M. Purvino, nesuklysime teigdami, jog lietuvių tauta gimė įtakojama senojo kaimo. Su kaimais susijusi ir kalba, ir kūryba, ir tautiškumas. Miestai, dvarai ir visa kita taip pat vaidino savo vaidmenį, bet tautiškumo dvasia užaugo būtent kaimuose.

Pamario kaimų žmonių gyvenimas buvo specifinis. Didžiąją metų dalį buvo plaukiama į marias. Egzistavo daugybė prietarų, buvo meldžiamasi įvairiems dievams, juk nuolat reikėjo rizikuoti savo gyvybe ir norėjosi ją išsaugoti… Gal dėl to prieš keletą amžių pastatytą bažnyčią Pamary lankę vietiniai gyventojai po mišių skubėjo prie šventojo ąžuolo ir meldėsi seniesiems dievams.

„Malonu, kai pasijuntame ne vieniši, kad yra bendraminčių“, – kalbėjo M. Purvinas, bendraudamas su Šilutės kultūros žmonėmis, linkėjusiais M. ir M. Purvinams sėkmės tęsiant prasmingą veiklą ir su gilia pagarba pavadinusiems juos „istorijos, etnografijos architektais“.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Negalutiniais duomenimis, šį pavasarį Nemuno žemupyje žvejybos verslininkai sugavo tik apie 50 tonų stintų.

Anot žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“, pastarąjį kartą tiek mažai šviežiais agurkais kvepiančių laibašonių buvo sužvejota kone prieš 30 metų – 1986-ųjų pavasarį.

Rusniškis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys dar vasario mėnesį prognozavo, kad šį pavasarį stintų antplūdis Nemuno deltoje neturėtų būti toks gausus, kaip, pavyzdžiui, prieš dvejus metus, kai žvejybos verslininkų dienos (nakties) laimikiai buvo skaičiuojami dešimtimis tonų. Mokslininkas taip pat įžvelgė galimybę, kad į tinklus paklius daug smulkios žuvies. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė 2014 m. vasario 21 d. str. „Mokslininkas: “Labai gausaus stintų laimikio šiemet nereikėtų tikėtis”“.

Dabar, kai jau susumuoti beveik visų žvejybos įmonių laimikiai, galima teigti, kad rusniškis mokslininkas neapsiriko. Pasak asociacijos “Lampetra” pirmininkės Sigos Jakubauskienės, negalutiniais duomenimis, šiųmetis stintų laimikis tesiekia 49 t, o apie trečdalį sugauto žuvų kiekio sudarė smulkiosios stintelės.

Dar nesulaukta visų duomenų iš kelių įmonių, kurios žvejojo iki balandžio 15 d., todėl, S. Jakubauskienės manymu, bendras stintų laimikis dar gali padidėti viena kita tona.

Žvejybos verslininkų manymu, tam įtakos galėjo turėti ne tik natūralus stintų išteklių svyravimas – anot mokslininkų, šis ciklas kartojasi kas 3-4 metus, bet ir žemas vandens lygis Nemuno žemupyje, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba Klaipėdos uoste, ties Kiaulės nugaros sala.

Asociacijos „Lampetra“ duomenimis, pernai metais Lietuvos pamario žvejybos įmonės sugavo 245 t stintų, o 2012-siais – 430 t. Gerokai mažiau buvo sužvejota 2011 m. – 109 t.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Televizijos reportažas ir publikacija portale lrt.lt apie tautodailininkų iš Šilutės rajono Angelės ir Vytauto Raukčių sukurtą kalendorių iš margučių.

Daugiau: http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/41549/k._donelaicio_metinems_isskirtinis_tautodailininku_kurinys

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šį maudynių sezoną Šilutės rajone bus stebimi iš viso keturi vandens telkiniai: Šyšos upė ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu, Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykla, Kuršių marios ties Kintais ir Atmatos upė ties Rusne.

Šių maudyklų vanduo bus tiriamas nuo gegužės 27 d (pirmas) iki rugsėjo 1 d. (paskutinis) – iš viso 8 kartus.

Šilutės rajono maudyklų vandens kokybės tyrimų grafikas ir stebimų maudyklų sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A1-362.

Liudo Mockaus nuotr.

Balandžio 22 d., antradienį, 17 val. Šilutės seniūnijos salėje naujai įkurta asociacija “Šilutės bendruomenės namai” organizuoja atvirą susirinkimą.

Kviečiamos dalyvauti visos Šilutėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.

Darbotvarkėje:
asociacijos “Šilutės bendruomenės namai” planuojamos veiklos ir tikslų pristatymas;
naujų narių priėmimas;
kiti klausimai.

Susijęs: “Šilutiškiai be muziejaus nenurims (peticija)”

'Eksa' žengia koja kojon su pasaulio mada. (Andriaus Vaišnoro nuotr.)

Šilutiškiai drabužių ir aksesuarų kūrėjai žengia koja kojon su pasaulio mada: naujausioje „Eksos“ lininių drabužių kolekcijoje vyrauja jūrinė (marinistinė) tema su dryžuotais motyvais.

Apie kolekciją

Naujojoje „Eksos“ lininių drabužių kolekcijoje – 9 įvairaus dydžio gaminiai moterims ir vyrams. Savito grožio jiems suteikia ne tik šiems prekybos namams būdingi puošybos elementai – mezginiai ir odos gabaliukai, bet ir natūralus gintaras.

„Kurdami šią kolekciją, likome ištikimi savo stiliui, tačiau stengėmės neatsilikti ir nuo pasaulyje vyraujančių mados tendencijų, – sakė prekybos namų „Eksa“ vadovas Edvardas Vitkauskas. – Pavyzdžiui, vyriškos kelnės – jos siauros su jau suformuota – įsiūta priekine briauna. Pastaruoju metu tokios ypač populiarios Europoje.“

Jūrine tema sukurti drabužiai, E. Vitkausko manymu, turėtų būti prie širdies ir Lietuvos gyventojams, neišskiriant šilutiškių, kuriems jūra tiek pat artima, kaip Nemunas ar Kuršių marios.

Tačiau „Eksos“ veikla nėra orientuota į taip vadinamą masinę drabužių gamybą, išleidžiama kolekcija – ir viskas. Anot E. Vitkausko, tai ypač vertina žmonės, mėgstantys išsiskirti iš kitų.

Beje, kiekvienai kolekcijai Šilutiškiai drabužių ir aksesuarų kūrėjai užsako vis kitokius – kitokios tekstūros ir sudėties lino audinius. Šiųmetėje kolekcijoje, be kita ko, naudojamas linas su šilku.

Kartu su lininių drabužių kolekcija „Eksa“ išrankioms pirkėjoms paruošė ir naujų rankinių. Šiemet jos su keičiamo ilgio rankenomis ir lengvai transformuojamos į kuprines.

Naujos rinkos

Be jau įprastų prekybos vietų Šilutėje, Klaipėdoje ir Vilniuje, šią vasarą „Eksos“ lininių drabužių jau bus galima pamatyti (žinoma, ir įsigyti) Druskininkuose, taip pat dviejuose naujuose prekybos taškuose sostinėje ir uostamiestyje.

„Eksa“ šiemet pravėrė duris ir į Vakarų rinkas – jau išsiųsta pirmoji lino gaminių siunta į Norvegiją.

„Tokie tat mūsų atvirtimai nuo Rusijos, – paaiškino E. Vitkauskas. – Anksčiau vasarą intensyviai siūdavome kailinius Rusijos rinkai, o dabar (dėl visiems suprantamų priežasčių – red. pastaba) daugiau dirbsime su linu ir orientuosimės į Vakarus“.

Išplėtusi prekybos geografiją, „Eksa“ savo lininių drabužių gamybos apimtis tiksi bent jau padvigubinti.

Beje, šiemet dėl laiko stokos „Eksa“ nerengė naujos lininių drabužių kolekcijos pristatymo, apsiribota foto sesija su žaviąja Goda Paulavičiūte.

Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.699348426774959.1073741846.112478192128655&type=1

Andriaus Vaišnoro nuotr.

Iki rinkimų į Respublikos Prezidentus liko mažiau kaip mėnuo.

Apie kandidatus į Respublikos Prezidentus: www.2013.vrk.lt/rinkimai/424_lt/Kandidatai/index.html

'Šeimos skvere', Šilutėje, ketinama įrengti apšvietimą. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Penktadienį po pietų įvykusiame Šilutės seniūnijos vietos bendruomenių tarybos posėdyje paskirstytos seniūnijos bendruomenių projektams šiems metams skirtos lėšos – 31 574 Lt.

Buvo pateikta iš viso 12 projektų, kuriems įgyvendinti reikėtų beveik 20 000 litų daugiau – per 51 tūkst. Lt. Todėl buvo nutarta nustatyti maksimalią vienam projektui skiriamų lėšų sumą – 3000 Lt. Tai lėmė, kad maždaug pusei pareiškėjų teko gerokai sumažinti savo poreikius. Užtat nė vienas neliko visiškai be nieko.

Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšomis Šilutės seniūnijoje šiemet bus finansuojami Šyšos kaimo (palapinė renginiams, 2294 Lt), Šilutės Naujakurių kvartalo (vaikų žaidimo aikštelė, 2300 Lt), Armalėnų (vaikų žaidimo aikštelė ir kt., 2900 Lt), Traksėdžių (tęstinis projektas -vaikų žaidimo aikštelė, 2700 Lt), Grabupių (vaikų žaidimo aikštelė Grabupėliuose, 3000 Lt), Laučių (stalo teniso stalas, 500 Lt), Macikų (krepšinio aikštelė, 3000 Lt) ir Pagrynių (suoliukai su šiukšliadėžėmis prie tako į Pagrynius, 2900 Lt) bendruomenių, taip pat bendrijos „Heide“ (mediniai stalai ir suolai, 3000 Lt), Šilutės gražinimo draugijos („Šeimos skvero“ apšvietimas, 3000 Lt), asociacijos „Pamario jaunimas“ (sporto aikštynų sutvarkymas ir kt., 2980 Lt) ir Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų parapijos (langai ir durys remontuojamam pastatui prie bažnyčios, 3000 Lt) projektai.

Susijęs: “Prasideda Šilutės bendruomenėms skirto pyrago dalybos”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tai pati džiugiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė. Šiemet ją švęsime balandžio dvidešimtą dieną.

VELYKOS – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių šventų Velykų laiką. Kristaus prisikėlimo po nukryžiavimo šventė. Švenčiama visada pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Todėl ir vadinama kilnojama švente. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“.

Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės pasirodo su atgimstančia gamta ir pasitraukia po pirmojo Perkūno.

Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis – Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Žinomos didžiojo trečiadienio silkių išvarymo apeigos. Jos primena, kad seniau per šį pasninką net silkes būdavo draudžiama valgyti.

Didįjį ketvirtadienį nutyla (užsigavi) net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais. Tą dieną sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas. Ši tradicija dar išlikusi, kai kuriose Žemaitijos regiono parapijose.

Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės (dažniausiai jaunimas) pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Skolintis Velykų ugnies nepriimta, nes tikima, kad tokia ugnimi užkūręs židinį, gali namus sudeginti. Iš bažnyčios parsinešama ir šventinto vandens. Juo pašlakstomi (krapijami) visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o likęs vanduo dar kai kur supilamas ir į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas.

Šeštadienio vakarą visi kruopščiai nusiprausia, pasipuošia ir vėl skuba į bažnyčią – „ant mišparų ir Prisikėlimo“. Meldžiamasi iki pat paryčių. Tą naktį daugelyje Lietuvos vietų bažnyčioje pasirodydavo kaukininkai (persirengėliai). Populiariausi personažai buvę: velniai, baidyklės, žydai. Jie stengdavosi išjudinti besimeldžiančius savo sodiečius (dažniau, kad neužsnūstų).

Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija, kurioje groja ir kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai Žemaitijoje eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“).

Parėjusieji iš bažnyčios namo, pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėda už šventinio stalo. Pirmąją Velykų dieną į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto. Didžiosios linksmybės, pramogos prasideda antrąją Velykų dieną.

Trečioji Velykų diena – (Ledų diena). Ji pas mus jau primiršta. Tą dieną, kad ledai javų neišdaužytų, buvo draudžiama arti, akėti ar kaip kitaip žemę judinti, netgi kuolą žemėn kalti nevalia.

Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykėlėmis. Švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Tą dieną ridenami kiaušiniai, supamasi sūpynėse, krikšto motinos lanko savo krikšto vaikus.

Kiaušinis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.

Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o žaliais kiaušiniais gydytas moterų nevaisingumas. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios.

Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.

Gyvatės laikytos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį, prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyvybės žadinimą.

Kiaušinių marginimas: Nuo seno tikėta, kad margutis turi magiškos galios. Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie mus pasiekė dar iš XIII a. Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Kiaušiniai marginami Velykų šeštadienį. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas – pavasarį pabus gyvybė. Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų. Marginama ir vašku (simbolių reikšmė ta pati), svogūnų lukštais, žolynais. Namuose saugomi margučiai turėdavo saugoti sodybą nuo Perkūno.

Velykų Bobutė (Velykė): Gerokai primirštas Velykų personažas. Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų – po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji, anot mažylių tėvelių pasakojimų, gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, jai padeda kiškučiai, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja. Tiems kam labiau pasisekdavo Velykų Bobutė lankydavo ir padalindavo margučius, džiovintus obuoliukus, kriaušiukus, riešutėlius, pažaisdavo.

Velykų eglutė (medelis): Seniau ji daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, įvairių formų sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9 – 12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės (medelio) kiaušiniai žmogui neša laimę.

PRAMOGOS, APEIGOS

Kiaušinių mušimas: Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė – išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį (medinis, kitas, dirbtinai sutvirtintas, sustiprintas kiaušinis netinka, nors tokių ,, gudruolių“ visada pasitaikydavo).

Kiaušiniavimas: Kiaušiniauti įprasta tik mažamečiams vaikams (iki 7 – 8 metų amžiaus). Atėjęs į svečius, vaikas turi padeklamuoti posmą „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis, prie durų (slenksčio?) stoviu, kiaušinuko noriu“. Po to jis turi įsikišti pirštą į burną ir laukti. Tai ženklas, kad vaikas nori vieno kiaušinio. Jei įsikiši du pirštus, reiškia, kad prašai dviejų. Daugiau gvieštis nereikėtų, nes kuklumas puošia ir mažus vaikučius. Žinoma atėjus nevalia pamiršti pasveikinti su šventėmis.

Dėdinėjimas: Jaunuoliai per Velykas pramogaudami prasimano ir dėdinėti – eiti pas merginas prašyti kiaušinių. Viskas gerai, jei mergina tais kiaušiniais iš anksto yra apsirūpinusi, o jei ne – vyriokai gali paimti ją už parankių, nuvesti į vištidę ir patupdyti į vištos gūžtą, kad ši kiaušinį išperėtų…

Lalavimas: Tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą. Kartu lalauninkai prisirinkdavo ir įvairiausių vaišių, kuriomis žmonės juos apdovanodavo už dainas ir palinkėjimus. Buvo lankomi ir netekėjusių merginų namai – linkint ištekėti…

Laistymasis vandeniu: Šis Velykų paprotys primirštas, tačiau nuo seno žinomas. Anksti ryte vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų. Eidami nešdavosi vandens. Su šventėmis pasveikindavo sutiktuosius, o užėję į trobą, kurioje gyvendavo merginos, paspausdavo rankas vyrams, o sveikindami moteris ir merginas, joms į delnus po truputį įpildavo vandens, po to tuoj pat vandenį nušluostydavo rankšluosčiu. Tokius laistytojus šeimininkai sodindavo už vaišių stalo.

Supimasis sūpuoklėse: Dabar tai dažniausiai tik vaikų ir jaunimo pramoga, o seniau supdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos. Sūpynės dažniausiai įrengiamos ant kalnelių, tarp dviejų greta augančių medžių.

Yra ir daug visokių draudimų:

Velykų dieną negalima ilgai miegoti – galvą skaudės.

Skaudės galvą ir jei Velykų dieną galvą šukuosi (šukuok tik Velykų išvakarėse).

Nedera pirmąją Velykų dieną į svečius vaikščioti. Jei vis dėlto kas nors ateina, tam reikia duoti kailinius blusinėti.

Per Velykas negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju vasarą ledai javus išmuš.

Neužmirškime, kad…

Velykų rytą, jeigu anksti atsikelsi, gali pamatyti, kaip šoka kopdama saulutė.

Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.

Velykų dieną reikia kelti triukšmą, linksmintis. Taip nubaidysi nuo gyvenvietės, namų visas negandas, piktas dvasias.

Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje – naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.

Marginto kiaušinio lukštų nevalia mėtyti kur pakliuvo – reikia užkasti gale lauko, sodybos, po tvarto slenksčiu (apsauga nuo nelaimių, geras derlius, prieauglis).

Kad namuose visus metus būtų skalsa, darna pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.

Gražių ir saulėtų švenčių, dailių margučių, skalsos ir darnos Jūsų namams. Sveikatos Jums ir Jūsų artimiesiems.

VSTT inf.

Kai į Savivaldybės tarybą kreipiasi kelios visuomeninės organizacijos su prašymu neprivatizuoti Šilutės kraštotyros muziejaus pastatų, bet perduoti juos naudoti miesto visuomenei, o rajono valdančioji dauguma nusprendžia priešingai – tai dar galima suprasti: ką čia tos trys organizacijos…

Žvelgiant iš tos pačios varpinės, būtų galima pateisinti ir visų 10 nevyriausybinių organizacijų, bendrai priskaičiuojančių bemaž 800 narių, kreipimosi dėl muziejaus pastatų išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo ignoravimą.

Jau nekalbant apie Savivaldybės tarybos opozicijos parengto sprendimo projekto, atitinkančio miesto visuomenės – mažiausiai 10-ies visuomeninių organizacijų – lūkesčius, atmetimą dar prieš jo svarstymą komitetuose…

Ir visa tai tik todėl, kad dabartinės rajono valdančiosios koalicijos vadukams svarbiausia bet kokia kaina papildyti rajono iždą, kad būtų iš ko sumokėti skolas. Labiau nei aiškiai apie tai buvo pasakyta ir pastarajame Ekonomikos ir finansų komitete. Sauliaus Stankevičiaus, to paties „darbiečio“, kurio valdoma statybų įmonė laukia nesulaukia, kada Savivaldybė atsiskaitys su ja už atliktus darbus, lūpomis…

O jeigu rastųsi iniciatyva surengti mieste gyventojų apklausą, ar šilutiškiai pritaria, kad muziejaus pastatai būtų išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo ir perduoti naudoti Šilutės visuomenei?

Ne bet kokią, o oficialią apklausą, vadovaujantis Tarybos patvirtintu Šilutės rajono savivaldybės vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašu.

Ar ir tuomet jie pasakytų „ne“ ir užkirstų tam kelią?

Ar, iki savivaldos rinkimų likus kokiam pusmečiui, jiems iš tikrųjų užtektų drąsos viešai pripažinti, kad jiems nusispjauti į gyventojų nuomonę?…

Kaip visada…
Orestas

Klaipėdos apygardos teismas atmetė E. Grinčinaitienės skundą. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Klaipėdos apygardos teismas atmetė Editos Grinčinaitienės skundą ir paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš jos asociacijos „Lamatos žemė“ naudai buvo priteista šimtatūkstantinė pinigų suma.

E. Grinčinaitienė kreipėsi į teismą dėl jos atleidimo iš projekto vadovo pareigų vietos veiklos grupėje asociacijoje “Lamatos žemė“. Tačiau apylinkės teismas, atmetęs jos ieškinį, patenkino „Lamatos žemės“ priešieškinį. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė str. „Lamatos žemės“ byla: lazda tvojo antru galu“.

Klaipėdos apygardos teismas buvusiai „Lamatos žemės“ vadovei nepalankų sprendimą priėmė balandžio 17 d.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šv. Velykų orus Lietuvoje šiemet lems aukšto slėgio sritis, apjungsianti Azorų gūbrį vakaruose ir anticikloną ties Karelija. Mūsų šalį pasieks šilti pietryčių srautai, nešantys didelę šilumą nuo Balkanų ir Juodosios jūros, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (toliau – LHMT).

Nors sekmadienį pietinių rajonų dangų pridengs storesni debesys, lietus mažai tikėtinas. Pučiant nestipriam rytų vėjui, temperatūra šoktelės iki 17–20 laipsnių, o Suvalkijoje ir Dzūkijoje ji bus dar keliais laipsniais aukštesnė. Kuršių nerijoje dėl vėsinančios marių įtakos termometrai rodys tik apie 15 laipsnių.

Atsisveikinsim kol kas ir su šalnomis – tiek balandžio 20-os, tiek balandžio 21-os naktimis numatoma 5–11 laipsnių šilumos. Nesitrauks vasariška šiluma ir antrąją švenčių dieną: daug kur temperatūra sieks 20 laipsnių, vėl 2–3 laipsniais šilčiau bus šalies pietuose ir šiek tiek vėsiau prie Kuršių marių.

Beje, pirmadienį prie pietinių rajonų priartės ciklono debesys, kurie popietinėmis valandomis gali pratrūkti trumpais lietumis, lydimais perkūnijų. Antradienį slėgis dar labiau kris, todėl lietus tikėtinas jau daugelyje šalies rajonų. Naktį išliks panaši temperatūra, o dieną bus truputį vėsiau.

Anot LHMT, orai Lietuvoje per didžiausią pavasario šventę Velykas – skirtingi kaip ir velykiniai margučiai. Net ir esant ankstyvam Velykų laikotarpiui, kaip būta 2003 metais (kovo 23 d.), sniegas jau buvo nutirpęs, vidurdienį oro temperatūra šoktelėjo iki 7–12 laipsnių šilumos, o 2001 metais, per vėlyvesnes Velykas (balandžio 15 d.), oro temperatūra tesiekė vos 1–5 laipsnius šilumos. Ne gana to, tais metais šventinėmis dienomis iškrito šlapdriba ir jau spėjusius pražysti pirmuosius žiedus padengė storokas sniego sluoksnis, Aukštaitijoje jis siekė 10–16 cm.

Pernai pirmąją šv. Velykų dieną (kovo 31 d.) klampojome po 20–30 cm sniego „patalus”, tik kai kur pietiniuose ir centriniuose rajonuose tie „patalai” buvo plonesni nei 10 cm. Įdienojus oras tesušilo iki 0–4 laipsnių, tądien ne tik snigo, bet aktyvus ciklonas leido įsišėlti net pūgoms.