silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis temperatūra po truputį vis kils. Savaitgalį oras kai kur pasieks 14 laipsnių šilumos, o kitos savaitės pradžioje ir 15–16 laipsnių, prognozuoja sinoptikė Natalija Nikolajenko.

Penktadienį, sinoptikės teigimu, orus lems anticiklonas, įsitvirtinęs virš Lietuvos: „Lietaus nenumatoma, pūs nestiprus besikeičiančios krypties vėjas. Ir tik prie jūros vėjas gali būti truputį stipresnis. Tarp debesų švystelės saulė ir vidurdienį temperatūra pakils iki 8–13 laipsnių šilumos“.

Šeštadienį orus tebelems lėtai slenkantis anticiklonas, kritulių nenumatoma, naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas, pūs pietinių krypčių nestiprus vėjas. Temperatūra, anot N. Nikolajenko, naktį nukris iki 1–6 laipsnių šilumos, kai kur galimos šalnos – iki 3 laipsnių šalčio. Dieną turėtų būti truputį šilčiau nei penktadienį – oras įšils iki 9–14 laipsnių.

„Sekmadienį slėgis kris. Prie Lietuvos iš vakarų priartės debesų juosta. Vakariniuose rajonuose kai kur gali jau truputį palyti. Išsilaikys ramūs orai. Naktį ir rytą vėl kai kur galimas rūkas. Bus dar kiek šilčiau. Temperatūra naktį išliks teigiama – 2–7 laipsniai šilumos. Šalnų tikimybė maža. Dieną temperatūra svyruos tarp 10 ir 14 laipsnių šilumos“, – sako sinoptikė.

Antroje kitos savaitės pusėje orai vėl po truputį vės.

lrt.lt
ve.lt

Oresto Lidžiaus nuotr.

Angelai sargai – irgi žmonės. Tačiau jiems, skirtingai nuo mūsų, paprastų mirtingųjų, kiekvieną dieną tenka kovoti dar ir su svetimais demonais. Kaip jiems tai sekasi, dažnai priklauso nuo mūsų visų. Juk ne veltui sakoma, kad žinojimas apie vykdomą nusikaltimą ir nieko nedarymas irgi yra nusikaltimas.

Šilutės angelams sargams – policijos pareigūnams bent jau šiuo aspektu sekasi visai neprastai: rajono gyventojai aktyviai talkina tiriant ir atskleidžiant nusikalstamas veikas bei palaikant viešąją tvarką masiniuose renginiuose, dalykiškai bendradarbiaujama su Savivaldybe sprendžiant visuomenės saugumo problemas.

Nors Šilutės policijoje vis dar yra neužpildytų etatų ir, kaip visoje Lietuvoje, susiduriama su finansavimo problemomis, tačiau, anot komisariato viršininko Sigito Mikutavičiaus, daroma viskas, kad visuomenė to nepajaustų.

Užtat komisariato kolektyvas jaunėja – savo duoklę visuomenei jau atidavusius vyresniuosius profesionalus keičia jauni policininkai, palaipsniui gerinamos pareigūnų darbo sąlygos…

Vamzdis, iš kurio, įtariama, į aplinką vėl srūva kiaulių srutomis atskiestas vanduo. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Prie griovio Gnybalų miško pakraštyje trečiadienį po pietų vėl rinkosi Šilutės žalieji ir rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistai, – mat kilo įtarimų, kad iš požeminės nusausinimo sistemos į griovį, susisiekiantį su Šyšos upe, vėl srūva kiaulių srutomis atskiestas vanduo.

Aplinkosaugininkai paėmė vandens mėginius ir iš karto išvežė juos į laboratoriją Klaipėdoje.

Kol negauta vandens tyrimo išvadų, aplinkos apsaugos pareigūnai susilaiko nuo komentarų.

Tai jau ne pirmas atvejis šiais metais, kai šilutiškiai aplinkos apsaugos pareigūnai ir gamtos bičiuliai sukeliami ant kojų dėl galimo aplinkos teršimo srutomis iš Grabupiuose veikiančio ūkininko Kazimiero Baginsko kiaulių komplekso (anksčiu buvo UAB „Grabupėliai“). Dėl vieno tokio atvejo Grabupiuose kiaules peninčiam žemaičiui ūkininkui jau teko pakloti daugiau kaip 3000 litų dydžio baudą („Šilutės ETA Žinios“, str. „Grabupėlių kodas: atpildas“).

Programos rengėjai prašo visuomenės pagalbos nustatant prioritetinių planuojamų įrengti dviračių takų ir trasų poreikį.

Daugiau: silute.lt: “Regioninės galimybių studijos „Vakarų krantas“ sprendinių, susijusių su dviračių takų ir trasų plėtra prioritetų lentelė”.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo trečiadienio, spalio 2 d., pradėta centralizuotai šildyti Šilutės miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas, senelių globos namus ir ligoninę.

Vaikų darželiai kaimiškose vietovėse dar kurį laiką turės verstis su elektriniais šildytuvais. Mat, kol oficialiai nepaskelbta apie šildymo sezono pradžią, būtų per brangu įjungti katilus atskirose gyvenvietėse dėl pavienių įstaigų šildymo.

Šildymo sezonas paprastai skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos.

Tylos akcija garsiai pasakyta, kad metas, kai kultūros žmonės kentė patyčias, jau baigėsi. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Reikalaudami socialinio teisingumo, šalies kultūros centrai spalio 1 d. surengė akciją „Tylusis koncertas“.

Tai įspėjimas Lietuvos valdžiai, kad taip tylomis gali praeiti ir Dainų šventė 2014 metais, ir kiti reikšmingi valstybiniai renginiai.

Simbolinė akcija antradienio pavakarę buvo surengta ir Šilutės kultūros ir pramogų centre: renginio, skirto tarptautinei muzikos ir pagyvenusių žmonių dienai, pradžioje visi koncerto dalyviai scenoje minutei užsidengė burnas delnais…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) paskelbtoje 5-oje ataskaitoje tvirtai teigiama, kad žmonės yra atsakingi už Žemėje vykstančius klimato pokyčius.

Šiuo metu CO2 koncentracija atmosferoje yra didžiausia nei kada nors per pastaruosius 800 tūkst. metų ir kasmet nesustodama auga dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų kirtimo.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad vandenynų lygis kyla staigiau nei buvo manyta anksčiau ir yra apie 20 cm aukštesnis nei prieš šimtmetį. Pasaulinio vandenyno lygio kilimas pirmiausia susijęs su vandens plėtimusi dėl augančios temperatūros ir, mažesne dalimi, dėl tirpstančių ledynų. Prognozuojama, kad ateityje intensyvėjant sausumos ledynų tirpimui vandenynų lygis kils dar sparčiau. Iki XXI amžiaus pabaigos gali pakilti 0,26–0,81 m. Toks vandenyno kilimas grėstų daugelio pakrančių miestų (Amsterdamo, Venecijos, Niujorko ir kitų), užtvindymu. Lietuvoje prasidėtų spartesnis Baltijos jūros krantų ardymas, tektų keisti Klaipėdos uosto infrastruktūrą.

Daug dėmesio IPCC ataskaitoje skiriama globalaus atmosferos šiltėjimo sulėtėjimui paskutiniaisiais metais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako, kad nors atmosferos šiltėjimas yra stabilus, tačiau pastebimas intensyvus vandenynų šiltėjimas: „Klimato sistemą sudaro ne tik atmosfera, bet ir vandenynai bei paklotinis Žemės paviršius. Dėl žmonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimato sistema šiltėja. Pastaruoju metu stebimas intensyvus vandenynų, o ne atmosferos temperatūros augimas”.

Keičiasi ne tik vandenynų temperatūra, bet ir jūrų ledo išplitimas. Intensyviausiai tirpsta jūrų ledas: 2012 m. Arktyje buvo nustatytas mažiausias iki šiol registruotas ledo išplitimas. Prognozuojama, kad jau šio šimtmečio viduryje jūrų ledas Arktyje vasarą gali visiškai ištirpti. Intensyvus oro temperatūros augimas Arkties regione taip pat paspartino amžinojo įšalo tirpimą, kuris pamažu ima kelti grėsmę žmonių veiklai už poliarinio rato. Dėl nestabilaus paviršiaus gali atsirasti įgriūvos, sutrūkinėti dujotiekio ir naftotiekio vamzdynai. Be to tirpstant įšalui į atmosferą išsiveržia metanas, kuris anksčiau ledo buvo įkalintas dirvožemyje.

Mokslininkų atliktų modeliavimų rezultatai rodo, kad pasaulyje nemažėjant šiltnamio dujų išmetimams, klimato pokyčiai vyks visose pasaulio vietose, visuose žemynuose, vandenynuose, daugės pavojingų meteorologinių reiškinių. Naujoje IPCC ataskaitoje teigiama, kad vidutinė Žemės temperatūra 2100 m. greičiausiai bus 0,3–4,8 °C aukštesnė nei 1986–2005 m. laikotarpiu. Skirtingose pasaulio vietose oro temperatūros augimas bus nevienodas: vienur gali būti mažesnis, kitur didesnis. Prognozuojama, kad vandenyno paviršiaus temperatūra gali išaugti 0,6–2,0 °C. Priklausomai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjimo, sniego dangos plotai Šiaurės pusrutulyje sumažės 7–25 %, o amžinojo įšalo plotai susitrauks 37–81 %. Dalis atmosferoje esančio CO2 yra pasisavinama vandenynų, tačiau tai lemia vandenynų rūgštėjimą ir ekosistemų irimą. Prognozuojama, kad šis procesas tik stiprės.

IPCC ataskaitos yra skirtos apžvelgti naujausius klimato tyrimus ir pateikti apibendrintas žinias apie klimato sistemos būklę bei naujas patikslintas klimato kaitos prognozes. Ataskaitos rengiamos maždaug kas 6 metai, prie jų rengimo prisideda šimtai mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių. Ataskaitose pateikiamos ilgalaikės klimato kaitos prognozės, kurios sudaromos remiantis socialinės ir ekonominės žmonijos raidos scenarijais. Šie scenarijai numato kokie bus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir kaip tai paveiks atmosferos cheminę sudėtį. Ši informacija vėliau panaudojama globaliniuose klimato modeliuose, kurie įvertina, kaip augantis planetos šilumos balansas pakeis atmosferoje ir vandenynuose vykstančius procesus.

LHMT inf.

S. Stankevičiaus statybų įmonė skolą iš Savivaldybės bando 'išsimušti' su teismo pagalba. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Gyvenimo skolon spindesys galutinai išbluko – atėjo laikas grąžinti skolas.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos „darbiečių“ valdoma UAB „Statybų valdymo sprendimai“ skolas už seniai atliktus darbus iš Savivaldybės bando „išsimušti“ su teismo pagalba.

Savivaldybės administracija jau sulaukė teismo įpareigojimo sumokėti ieškovui beveik 563 tūkst. litų per 20 dienų.

UAB „Statybų valdymo sprendimai“ savininko, Savivaldybės tarybos nario Sauliaus Stankevičiaus teigimu, kitos galimybės, kaip atgauti seniai uždirbtus pinigus, jis jau nebematąs. „Dvejus metus neatsiskaito ir siūlo dar tiek palaukti“, – piktinosi telefonu aktyviai politikoje dalyvaujantis verslininkas.

Anot S. Stankevičiaus, tie 563 tūkst. Lt – tai tik dalis (maždaug trečdalis) visos Savivaldybės skolos jo įmonei. Už seniausiai atliktus rangos darbus. Pradedant 2009 m., kai Šilutės rajoną valdė Pozingio koalicija.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad Savivaldybės sąskaitos bankuose kol kas neužblokuotos, tačiau teismas skyrė kitas laikinąsias apsaugos priemones – apribotos galimybės disponuoti tam tikru turtu.

Savivaldybės bendras įsiskolinimas skaičiuojamas dešimtimis milijonų litų.

Garaže Vilniuje registruota bendrovė gviešėsi 1,5 mln. litų tariamam pelkių tvarkymui Šilutės rajone. (FNTT nuotr.)

Garaže Vilniuje registruota bendrovė gviešėsi 1,5 mln. litų europinės paramos tariamam pelkių tvarkymui Šilutės rajone.

Įtarimai dėl dokumentų suklastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti pareikšti Vilniuje, A. Gustaičio g. esančiame garaže registruotos bendrovės vadovui bei šios bendrovės įgaliotam asmeniui.

Pirminiais duomenimis, praėjusių metų liepos mėnesį įsteigta ir garažų masyve registruota bendrovė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pateikė paraišką, kuria buvo siekiama gauti daugiau nei 1,5 mln. Lt dydžio išmoką už pelkių tvarkymą. Vilniuje registruota ir vieną darbuotoją teturinti bendrovė paraiškoje deklaravo 1582 hektarų valstybinių miškų plotą Šilutės rajone ir nurodė, kad deklaruojamus žemės sklypus nuomojasi iš valstybės. Milijoninę išmoką siekta gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Šlapynių tvarkymas“.

Nustatyta, kad bendrovės paraiškoje deklaruoti žemės plotai yra valdomi Šilutės miškų urėdijos, kuri nebuvo ir nėra pasirašiusi jokios sutarties dėl žemės nuomos ar panaudos.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Septintajame Konstitucijos egzamine, kuris šiandien vidurdienį vyko Šilutės rajono savivaldybėje, ryžosi dalyvauti tik du jaunuoliai – Ingrida Slavickaitė ir Eimantas Šaulitis.

Deja, spręsdami egzamino testą su 30 klausimų, abu jie padarė per daug klaidų (daugiau kaip 5), kad patektų į antrąjį etapą.

Egzamino dalyvių darbus tikrino komisija iš trijų narių, vadovaujama Savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vedėjo Arvydo Bielskio.

A. Gečas (pirmas iš kairės) dėl nevykdomos sporto strategijos pirmiausia kaltina politikus (taip pat ir save). (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės Sporto tarybos posėdyje šį pirmadienį pradėta ruošti dirva taip vadinamai sporto strategijai naujam 2015 – 2020 metų laikotarpiui.

Labai didelio vargo šis darbas naujo dokumento rengėjams, ko gero, neturėtų sukelti, mat daugelį punktų iš dabar galiojančios 2007 – 2014 m. strategijos galima tiesiog perkelti į naująją…

Daug svarbiau, kad būtų siekiama joje užsibrėžtų tikslų. Ne taip, kaip šiame laikotarpyje.

Pats Sporto tarybos pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Algirdas Gečas pripažino, kad dabartinė sporto strategija „pakibo“ dėl politikų – Savivaldybės tarybos – neveiklumo, abejingumo ir interesų susipriešinimo…