Pagėgių meras V. Komskis. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Aistros dėl garsiosios Pagėgių mero Virginijaus Komskio tariamos kontrabandos istorijos nerimsta. Šią istoriją prieš kelerius metus žiniasklaidai paviešinusi Pagėgių savivaldybės Bitėnų kaimo gyventoja Birutė Minevičienė sako savo įsitikinimo, kad Pagėgių meras gali būti susijęs su kontrabandininkais, neišsižadanti, rašo „Tauragės žinios“.

„Aš jį ten mačiau“, – pirmadienį Tauragėje viešėjusiems Seimo Antikorupcijos komisijos nariams Ligitui Kernagiui ir Agnei Bilotaitei išrėžė bitėniškė.

Tačiau V. Komskis moters žodžius vadina šmeižtu ir tikina, kad kontrabandos Pagėgiuose beveik nebeliko.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Baigiamas derinti susitarimas dėl senųjų Šilutės miesto kapinaičių, kuriose palaidota daug vokiečių kilmės krašto gyventojų, koplytėlės vidaus remonto darbų.

Koplytėlės vidaus remonto darbus sutiko atlikti Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla. Pinigų remontui surinko Vokietijos Beveršteto miesto vokiečių – lietuvių draugijos nariai su buvusiu šio miesto meru Martinu Bensenu (Martin Bensen) priešakyje. Teliko gauti oficialų Šilutės rajono savivaldybės, kuriai nuosavybės teise priklauso koplytėlė, leidimą darbuotis.

Tarpininko vaidmens derinant susitarimą dėl koplytėlės remonto ėmėsi asociacija „Šilutės gražinimo draugija“, be kita ko, šį pirmadienį parengusi oficialų prašymą savivaldybės merei Daivai Žebelienei dėl leidimo vykdyti koplytėlės vidaus remonto darbus – pertinkuoti sienas, nudažyti medines lubas, patvarkyti grindis ir kita.

Visų šių darbų skaičiuojamoji sąmata – nepilnai 5800 litų.

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla koplyčioje norėtų padirbėti rugsėjo mėnesį, moksleivių rudeninės praktikos metu.

Atnaujinus koplytėlę, joje galėtų būti sudėti kapinaičių kryžiai ir tvorelės, kuriuos apsaugoti nuo metalo rinkėjų nėra kitokios galimybės, taip pat galėtų būti įrengta ir ekspozicija.

plikšnys.lt nuotr.

Prasidėjęs rugpjūtis įspėja mus ne tik apie besiartinančią vasaros pabaigą, bet ir apie naujos pradžios pradžią: Vyriausioje rinkimų komisijoje prisiekė rinkimų apygardų komisijų vadovai, į viešumą pradeda lįsti būsimi kandidatai į Seimą, kai kurie netgi jau su savo rinkimų programomis.

Vienas pirmųjų šiuose veiklos baruose pasižymėjo Rusnėje kaimo turizmo verslą plėtojantis liberalsąjūdietis Raimondas Plikšnys, „paleidęs“ į visagalio interneto erdvę savo svetainę, kurioje – ne vien tik jo rinkimų programa.

Kam įdomu – prašom: plikšnys.lt

Lauksime kitų pretendentų į Seimo nario mandatą Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje apreiškimų.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad rugpjūčio 6-os dienos vakare Lietuvoje numatomas škvalas ir kai kuriose šalies vietose vėjo greitis gali siekti nuo 17 iki 22 metrų per sekundę. Škvalo metu griaudės perkūnija. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja gyventojus būti atsargius ir primena, kaip elgtis esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms.

Pučiant stipriam vėjui, gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties.

Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite po jais automobilių. Nelieskite ir ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes jie gali sukelti pavojų jūsų gyvybei.

Žaibuojant ir griaudžiant taip pat patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas, nekalbėti telefonu.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, šalia kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.

Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Padėkite juos atokiau.

Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė jį gali pritraukti prie jūsų.

PAGD inf.

Policijos nuotr.

Šilutės rajone per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyti 87 neblaivūs vairuotojai. Jiems skirta iš viso beveik 174 tūkst. litų baudų, konfiskuotos 6 transporto priemonės.

Vairuotojų pusmečio girtumo, užfiksuoto Šilutės rajone, rekordas – 2,92 prom.

Pagėgių savivaldybės policijos pusmečio kraitėje – per 30 neblaivių vairuotojų. Rekordas – 4,35 prom.

Skaityti daugiau…

ve.lt nuotr.

20 – metis Lietuvos boksininkas Evaldas Petrauskas Londono olimpinių žaidynių bokso turnyro svorio kategorijos iki 60 kilogramų trečioje savo kovoje – ketvirtfinalyje – pirmadienį 16:14 (6:5, 6:4, 4:5) laimėjo prieš tituluotą 28 – erių metų italą Domenico Valentino ir užsitikrino mažiausiai bronzos medalį, nes pagal olimpinio bokso taisykles bronza yra įteikiama dviem sportininkams.

Pusfinalyje šilutiškio kovotojo varžovu bus Pietų Korėjos boksininkas Soonchulu Hanu, kuris ketvirtfinalyje 16:13 nugalėjo uzbeką Fazliddiną Gaibnazarovą.

E. Petrauskas aštuntfinalyje taškais 16:12 (6:3, 4:3, 6:6) įveikė 22-ejų metų Turkijos atstovą Fatihą Kelesą, o šešioliktfinalyje 20:12 nugalėjo 24-erių metų vengrą Miklosą Vargą.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kontrabandines cigaretes per Lietuvos Respublikos sieną gabenantiems asmenims vis sunkiau sekasi išvengti baudžiamosios atsakomybės: vien šių metų liepos mėnesį Klaipėdos apygardos teisme už tai nuteisti šeši asmenys.

Trims iš jų, kaip ir prašė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuroras, skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Dviems 25 m. pagėgiškiams J. J. ir Č. D. už tai, kad jie 2011 metų sausio 30 d. savadarbėmis rogėmis bei keturračiais motociklais gabeno iš Kaliningrado srities į Lietuvą Nemunu atplukdytas rusiškas kontrabandines cigaretes už daugiau 147 tūkst. litų, teismas skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Už grotų dvejiems metams pasiųstas ir Rusijos Federacijos 36 m. gyventojas A. D., kuris 2011 rugsėjo 8 d. Nemunu į Lietuvą atplukdė 20 dėžių kontrabandinių cigarečių už beveik 65 tūkst. litų. Lietuvos pusėje jam talkinęs bei cigaretes priglaudęs 23 m. Tauragės r. gyventojas T. B. į valstybės biudžetą privalės sumokėti 26 tūkst. litų.

Solidžiomis piniginėmis baudoms nuteisti ir Plungės rajono gyventojai – motina su sūnumi. Už tai, kad savo sodyboje viename iš Plungės r. kaimų 2011 m. balandžio 7 d. jie laikė įvairių rūšių kontrabandinių cigarečių su rusiškomis banderolėmis už daugiau nei 28 tūkst. litų, sūnui, 25 m. D. L. priteista sumokėti 22 tūkst. 100 litų baudą, o 57 m. motinai A. L. – 19 tūkst. 500 litų.

Teistumo neišvengė ir buvęs muitininkas, už piktnaudžiavimą tarnyba išmestas iš pareigų, tačiau, įsidabinęs ekspeditoriumi, siekdamas greitesnio muitinės procedūrų atlikimo, pareigūnę bandęs papirkti kyšiu. Liepos 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas už tai 46 m. M. B. skyrė pusės metų laisvės apribojimo bausmę.

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Pagėgių rinktinės pasieniečiai sulaikė du pramogautojus, kurie Skirvytės upėje dviviete baidare pažeidė Lietuvos ir Rusijos sieną.

Ketvirtadienį popiet Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai, vykdę tarnybą Rusnės upių pasienio kontrolės punkte, pastebėjo du asmenis. Jie dviviete baidare iš Pakalnės upės įplaukė į Skirvytę.

Informacijos apie šia plaukiojimo priemone pramogaujančius VSAT pareigūnai neturėjo, nors jiems privaloma pranešti apie bet kokį išplaukimą į pasienio vandenis.

Netrukus baidare plaukę vyras ir moteris VSAT pareigūnų akivaizdoje sparčiai perplaukė Skirvytę ir atsidūrė Rusijos vandenyse.

VSAT pareigūnai pramogautojų pareikalavo plaukti atgal. Grįžtančią baidarę sustabdė atplaukęs tarnybinio pasieniečių katerio „Texas 580“ ekipažas bei parlydėjo į Rusnės upių pasienio kontrolės punktą.

VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad dviejų šalių sieną vandens telkinyje neteisėtai kirto 28-erių Tauragės miesto gyventojas ir 27-erių Jurbarko rajono gyventoja.

Abu pramogautojai pasieniečiai paaiškino, kad pažeidimą padarė netyčia – jie esą supainiojo žemėlapyje pavaizduotas upes ir pamanė plaukiantys Vorusne.

Tauragiškiui ir Jurbarko rajono gyventojai įteikti šaukimai atvykti į Šilutės apylinkės teismą. Pramogautojams gresia administracinės baudos nuo 250 iki 500 litų.

VSAT inf.

silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Švėkšnos seniūnijos Stemplių kaimo (Šilutės r.) gyventojai antradienio vakarą pastebėjo Ašvos upe vandens srovės žemyn, link Žąsyčių kaimo, plukdomų negyvų žuvų kūnų.

Seklus vanduo buvo patamsėjęs, bet specifinio chemikalų dvoko neskleidė.

Aiškintis, kas ištiko žuvims ir hidrobiontams Ašvoje, penktadienio rytą atvyko du Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

Jiems talkino ir Švėkšnos seniūnijos darbuotojas Vaclovas Šernius.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jaunimo olimpinių žaidynių čempionas 20 – metis šilutiškis boksininkas aštuntfinalyje ketvirtadienį 16:12 (6:3, 4:3, 6:6) įveikė 22 – ejų metų turką Fatichą Kelešą (Fatih Keles) ir pateko pateko į Londono olimpinių žaidynių bokso varžybų svorio kategorijos iki 60 kg ketvirtfinalį.

Evaldas Petrauskas ketvirtfinalyje rugpjūčio 6 d. kovos su 2009 metų pasaulio čempionu 28 – erių metų italu Domeniku Valentinu (Domenico Valentino).

Patekimas į pusfinalį garantuotų lietuviui mažiausiai bronzos medalį.

Juodo kačiuko Švėkšnoje vidury baltos dienos atsikratę šilutiškiai išvengė administracinės atsakomybės.

Liepos 15 d., sekmadienį, iš karto po vidurdienio Švėknšoje iš trumpai sustojusio raudonos spalvos mersedeso žmogaus ranka iškėlė į pakelę juodą kačiuką. Paskui trinktelėjo durelėmis, ir „mersas“ nurūko savo keliais.

Mačiusieji šį įvykį užsirašė mašinos markę bei valstybinius numerius ir kitą dieną perdavė juos Šilutės policijai. Buvo pradėtas tyrimas. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė str. „Žiauru: “Škac iš mašinos!..”“

Policininkai greitai išaiškino, kad raudonasis mersedesas priklauso Traksėdžiuose gyvenančiam vyrukui.

Pastarasis pateikė policijai savo versiją apie kačiuko atsikratymą Švėkšnoje: esą jis su šeima važiavo namo iš Rietavo. Iš Kvėdarnos pusės įvažiuojant į Švėkšną vaikai pamatę šalikelėje kačiuką ir paprašę sustoti paimti jo. Tačiau mažojo kniauklio būta labai nedraugiško – jis pradėjo braižyti nagais vaikus, todėl už kelių šimtų metrų tekę sustabdyti mašiną ir išleisti murklį į lauką.

Čia klojamas Traksėdžių polderio pylimo dviratininkų - pėsčiųjų takas... (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Europa investuoja į…?

Šilutės atveju, deja, ne visada lengva suprasti, koks žodis tinkamiausias įterpti į straipsnio įžangos sakinį vietoj daugtaškio. Mat čia kartais vyksta sveiku protu (paprasto žmogaus – ne valdininko) nesuvokiami dalykai.

Taip nutiko su Šyšos upės vagos ir senvagės valymo darbų antro etapo projektų, tokių pat požymių – galbūt net ir daugiau – galima įžvelgti Šilutės miesto senojo turgaus aikštėje jau visą mėnesį vykdomuose naujo dviratininkų – pėsčiųjų tako prie pat važiuojamosios dalies statybose.

Nesileisime į gilias diskusijas, kodėl taip, o ne kitaip, nes, kaip jau teko patirti „Šilutės ETA Žinioms“, pradėjus domėtis pastarojo projekto peripetijomis, ieškoti sąmoningai kaltų arba savimi perdėtai pasitikinčių neišmanėlių, savo nuožiūra skirstančių europinius tūkstančius – labai jau painus reikalas, juolab kad kai kurie galimi tokios Šilutės bendruomenės gerovės kūrimo „architektai“ šiuo metu atostogauja, o kitų jau kuris laikas nebėra prie valdžios vairo, todėl susisiekti su jais ir paprašyti oficialaus paaiškinimo ne taip paprasta – apsiribosime faktais bei keliais atsakingų ir kompetentingų valdininkų paaiškinimais. Todėl tiesių atsakymų į visus klausimus, taip pat ir į iškeltąjį šios publikacijos pradžioje,  nesitikėkite čia rasti – visas išvadas jums patiems teks padaryti.

Taigi pradedam.

Projektas vadinasi „Šilutės miesto dviračių – pėsčiųjų takų rekonstrukcijos „Traksėdžių polderio pylimo dviratininkų – pėsčiųjų takas“. Tuo tarpu pats takas klojamas toli gražu ne ant pylimo, bet vietoj šaligatvio ir senojo turgaus aikštės važiuojamosios dalies pakraštyje.

Takas suprojektuotas be jokių nuvažiavimų į senojo turgaus aikštę.

Rangos darbai pradėti maždaug prieš mėnesį, turint savivaldybės leidimą statybos darbams, bet nesuderinus projekto su valstybine įmone „Klaipėdos regiono keliai“, kuriai priklauso Šilutės miesto Klaipėdos ir Pievų gatvės. Techninis projektas „Klaipėdos regiono keliams“ pateiktas derinti tik šį trečiadienį, rugpjūčio 1 d.

Pats projektas vargu ar atitinka savivaldybėje jau ne vienus metus puoselėtą miesto istorinio Šilokarčemos senamiesčio pertvarkymo viziją, atkuriant jame (kiek galima) istorinę aplinką.

Sprendimą „Dėl pritarimo Šilutės miesto istorinio Šilokarčemos senamiesčio pastatų ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos ir renovacijos techniniam projektui rengti“ savivaldybės taryba priemė šių metų balandžio 26 d. Tą pačią dieną, savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Viktoro Bičkausko teigimu, savivaldybės administracija „Šilutės polderių“ bendrovei išdavė leidimą naujojo dviratininkų – pėsčiųjų tako nuo Lietuvininkų gatvės iki Uosto gatvės statybai. Vyriausiajam rajono architektui Edmundui Benečiui pritarus, leidimą išrašė šio skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Balčėnienė.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos viršininko pavaduotojo Kęstučio Daugalo teigimu, per paruošiamuosius darbus „Šilutės polderiai“ senajame turguje neteisėtai – kadangi projektas nederintas su jų įmone – „nugriebė“ dalį važiuojamosios dalies. Rangovų buvo paprašyta nutraukti darbus, tačiau pastarieji pažadėjo projektą skubiai suderinti su „Klaipėdos regiono keliais.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas – vyriausiasis inžinierius Kęstutis Pralgauskas telefonu teigė, kad, kadangi dviratininkų – pėsčiųjų tako techninis projektas jų įmonę pasiekė tik vakar, tai yra šį trečiadienį, tai dar per anksti daryti išvadas. Tačiau, anot K. Pralgausko, jeigu bus nustatyta, kad „Šilutės polderiai“ padarė žalos “Klaipėdos regiono kelių“ prižiūrimoms gatvėms, rangovams teks jas atstatyti savo lėšomis.

UAB „Šilutės polderiai“ direktorius Arūnas Jagminas teigia esąs įsitikinęs, kad dviratininkų – pėsčiųjų tako techninį projektą su VĮ “Klaipėdos regiono keliai“ turėjo suderinti Šilutės r. savivaldybės administracija dar prieš išduodama statybų leidimą. Tuo tarpu Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas V. Bičkauskas tvirtina, kad tuo turėjo pasirūpinti rangovas – tai yra „Šilutės polderių“ bendrovė prieš pradėdama darbus (jau turėdama statybų leidimą). Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas savo ruožtu teigia, kad projektą turėjo suderinti jo rengėjai. V. Bičkauskas vėliau patikslino, kad arba rangovas, arba projektuotojas.

V. Kamarauskas pritaria, kad tokie, švelniai tariant, nesusipratimai statybose Šilutės rajone jau yra įgavę sisteminių požymių, todėl būtina imtis priemonių tvarkai šiame sektoriuje įvesti. Ir iš viso, anot jo, su šiuo projektu buvo paskubėta, arba, administracijos direktoriaus pavaduotojo žodžiais tariant, ne iš to galo pradėta, turint galvoje prieš tai jau minėtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl istorinio Šilokarčemos senamiesčio sutvarkymo projekto rengimo.

Užtat, kaip savivaldybės vadovų susitikime su verslininkais šį antradienį teigė Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas, Šilutės rajono savivaldybė pirmauja Klaipėdos regione pagal įsisavinamą europinę paramą…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trečiadienį Šilutės rajono savivaldybės merė Daiva Žebelienė, Administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis ir savivaldybės gydytojas Marius Bartkus lankėsi AB „Biofuture“.

Vizito tikslas buvo aptarti susidariusią situaciją dėl savaitgalį galimai įvykusio Šyšos upės užteršimo, su nauju bendrovės direktoriumi apžvelgti ateities bendradarbiavimo galimybes, išsakyti savo tvirtą poziciją tvarios ekosistemos bei aplinkos švaros ir taršos mažinimo klausimais.

Pasak savivaldybės vadovų, naujai paskirtas bendrovės direktorius Benediktas Degutis atvirai pripažino, kad įvyko nedidelė avarija, ieško problemos sprendimo būdų, kurie padės išvengti galimų panašių atvejų ateityje.

Direktorius akcentavo, kad įmonei svarbi darni ir draugiška gamtai veikla, nepažeidžianti ekosistemos, todėl yra daug investuojama į technologijas ir vis dar pasitaikančios nemalonios situacijos retėja, jų padariniai gamtai yra minimalūs, o tarša neviršija leistinų normų.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Sausiję str.: “„Biofuture“ – prieš Šyša: nejaugi vėl?..”, “„Biofuture“ – prieš Šyšą: įmonei gresia bauda”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Anot sinoptikų, artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus vasariškai šilta, o lietus užsuks tik trumpam. Orai vėsti turėtų tik antradienį.

Anot sinoptikės Ievos Nariūnaitės, lietaus debesys Lietuvą pasieks jau penktadienį.

„Tankiausi, tirščiausi debesys dabar susitelkę virš Kaliningrado srities. Ten griaudėja perkūnija. Neišvengiamai jau artimiausiomis valandomis jie pasieks vakarinius šalies rajonus“, – LRT Radijui sakė ji.

Sinoptikės teigimu, penktadienį bus nepastoviai debesuota, daugelyje rajonų nulis trumpas lietus su perkūnija. Vietomis galimas iš škvalas, kurio metu vėjo gūsiai sieks 15–20 metrų per sekundę.

Skaityti daugiau…

Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Į du vandens telkinius Šilutės bei Zarasų rajonuose liepos pabaigoje paleista 26 tūkst. vienetų paaugintų Europinių ugurių (lot. Anguilla, anguilla), praneša Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Iki rugpjūčio 31 d. planuojama įveisti ungurių dar į 113 valstybinės reikšmės vandens telkinių.

Europinių ugurių populiacija plečiama antrus metus iš eilės įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“.

Liudo Mockaus nuotr.

Gal dėl Baltarusijoje statomos hidroelektrinės? – svarsto specialistai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai nuo liepos vidurio stebi vis labiau senkantį Nemuną.

Aplinkosaugininkai įtaria, kad upės lygis krenta dėl žmonių veiklos Baltarusijoje statomoje Gardino hidroelektrinėje. Pagalbos aiškinantis, dėl ko iš tiesų senka Nemunas, ketinama prašyti Vyriausybės.

Kad senka Nemunas, šalies hidrologai sako pastebėję dar liepos viduryje. Praėjusias kelias dienas vanduo upėje esą nustojo kristi, tačiau nė kiek ir nepakilo.

„Sekmadienį ir pirmadienį buvo užfiksuotas vandens debetas, mažesnis už gamtosauginį – nežymiai, apie 1 kubą, tačiau buvo stichinis gamtos reiškinys, t.y. pasiektas gamtosauginis vandens debetas“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Šimkus.

Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojai taip pat sako, kad dar nėra regėję tokio seklaus Nemuno. Kritęs upės vandens lygis esą trukdo išgabenti dumblą iš Nemuno salos, stabdo pramoginę ir krovinių laivybą.

„7 centimetrai – Nemune žemesnis lygis negu per paskutinius 10 metų kada nors buvęs. O aukštutinėje dalyje, aukščiau HES`o, kaip jau minėjau, 30 centimetrų. Jie turi labai didelės įtakos laivybai“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.

Specialistai sako įtariantys, kad vandens lygis upėje nukrito dėl žmonių veiklos statant Gardino hidroelektrinę Baltarusijoje, tačiau oficialių duomenų apie tai kol kas nėra.

„Mes internete pasiieškoję suradom, kad Baltarusijoje, aukščiau Gardino, Baltarusija stato hidroelektrinę ir šiuo metu pradėjo pildyti vandens saugyklas, taigi prilaiko dalį Nemune tekančio vandens ir pas mus atiteka jo tiesiog mažiau“, – įtaria J. Šimkus.

Pasak aplinkosaugininko, paskutinį kartą toks žemas vandens lygis buvo užfiksuotas 2006 metais Neryje ties Vilniumi. Tada taip pat buvo kreiptasi į Baltarusiją, kad vanduo būtų naudojamas racionaliau. Tačiau tada šalyje buvo sausra. O šią vasarą drėgmės pakanka ir visų upių, išskyrus Nemuno, vandens lygis yra vidutinis.

lrt.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pagaliau, regis, tai suprato ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos vadovai, sukvietę prie vieno stalo įmonių, kurioms savivaldybė skolinga už atliktus įvairius darbus, vadovus pasitarti dėl skolų grąžinimo.

Susitikime su savivaldybės kreditoriais dalyvavo administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis, jo pavaduotojas Vygantas Kamarauskas, Biudžeto skyriaus ir Centralizuotos buhalterijos vedėjos Janina Valienė bei Danutė Baikauskienė.

Administracijos direktorius savo kalbą pradėjo nuo minties, kad šis metas itin sunkus finansiškai, tačiau savivaldybė skolų ir finansinių įsipareigojimų nesikrato, tik ieško būdų, kaip situaciją lengvinti ir keisti pozityvia linkme. Direktorius įmonių vadovams siūlė įvairius skolų mokėjimo variantus ir būdus. Buvo siūloma atsižvelgti į skolos senumą, į didumą, siūlytas ir lygiavos principas.

Įmonių vadovai, anot savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus pranešimo, buvo nusiteikę gana geranoriškai ir domėjosi Savivaldybės galimybėmis išmokėti skolas bent jau per dvejus metus.

Prieita prie išvados, kad naujai savivaldybėje pradėjusi darbą taupymo programos darbo grupė iki spalio 1 dienos išanalizuos finansinę savivaldybės padėtį, pateiks taupymo būdus ir išsiaiškins finansines galimybes dėl įsiskolinimų rangovams mažinimo. Iki to laiko įmonės analizuos susidariusią situaciją savo įmonėse bei teiks pasiūlymus Savivaldybės administracijai dėl terminų ir grąžintinų sumų.

Bendras savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas (su bankų paskolomis ir kita) liepos pabaigoje dar siekė beveik 51 mln. Lt.