Policijos nuotr.

Penktadienį Šilutės policijos pareigūnai Surinkiškių kaimo ribose esančiame miške aptiko bravorą ir jame besidarbuojantį degtindarį.

Neseniai sužaliavusioje miško proskynoje netoli upelio įkurdintame „fabrikėlyje“ atvykus policijai kaip tik vyko parengiamieji darbai – netoliese gyvenantis 39 metų vyriškis buvo užkluptas ruošiantis raugą naminei degtinei gaminti, čia pat spragsinti ugnis šildė vieną iš talpų su vandeniu.

Įvykio vietoje pareigūnai rado 6 maišus miltų ir pilnai sukomplektuotą naminės degtinės gaminimui skirtą įrangą.

Dėl naminei degtinei gaminti skirtų aparatų pagaminimo ir pasikėsinimo gaminti stiprius alkoholinius gėrimus Šilutės policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyriškiui gresia baudžiamoji atskomybė.

http://www.youtube.com/watch?v=lNPBH3OnNoI&feature=youtu.be

Policijos inf.

Edvardo Jurjono nuotr.

Praeitų metų birželio pradžioje milžiniško gaisro nuniokotą Traksėdžių durpyną šalia Šilutės miesto eksploatuojanti UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ iš šios paslaptingos istorijos išėjo pakelta galva.

Žala gamtai – beveik 900 tūkst. litų

2011 – ųjų birželio 6 d. Traksėdžių durpyne įsiplieskęs ir visą savaitę siautėjęs gaisras išdegino per 100 hektarų durpyno ir Aukštumalos aukštapelkės, sudegė dalis į ilgas rietuves sukrautų durpių, apdegė šalia durpyno vešintis valstybinis miškas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – KRAAD) gamtai padarytą žalą įvertino daugiau kaip 887 tūkst. litų (887 539, 60 Lt). Didžiąją dalį šios sumos, anot KRAAD Šilutės rajono agentūros vyr. specialistės Galinos Misevičienės, sudaro 50 metrų ilgio rietuvėse sudegusių durpių vertė.

Lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje (toliau – KAP) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo. Tačiau šių metų kovo 12 d. šis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius kieno nors kaltės požymių. KAP atstovės spaudai Palmiros Martinkienės žodžiais tariant, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nesugebėjo nustatyti tikrosios gaisro priežasties, jie tik spėja, kad aukštapelkei pražūtinga kibirkštis galėjo įskilti, sausoms durpėms užkritus ant ten dirbusios UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ technikos įkaitusių detalių.

P. Martinkienės teigimu, apie šį prokuratūros sprendimą buvo (arba turėjo būti – red. pastaba) pranešta KRAAD ir UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, bet per nustatytą 20 dienų terminą jo niekas neapskundė.

Aplinkosaugininkai nieko nežino

KRAAD direktorius Andrius Kairys telefonu teigė, kad oficialaus pranešimo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą dar nematė, nors nuo kovo 12 d. jau praėjo beveik du mėnesiai, o po valandėlės, pasikalbėjęs su savo pavaldiniais, pranešė, kad jo ieškomas prokuratūros pranešimas
ir tiems dar nebuvo pakliuvęs į rankas.

„Galbūt tas raštas kur nors nuklydo, – juk visko pasitaiko, – samprotavo A. Kairys. – Jeigu paaiškės, kad taip ir yra, ir jeigu matysime pagrindą tęsti tyrimą, prašysime atstatyti apskundimo terminą, nors tokiais atvejais kaltė labai sunkiai įrodoma“.

Sustiprino priešgaisrinę apsaugą

UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas telefonu sakė iki šiol su siaubu prisimenantis pernykštį gaisrą Traksėdžių durpyne, kuris įmonei atnešė milžiniškų nuostolių: sudegė apie 6000 kubinių metrų durpių, daugiau kaip savaitei buvo sustabdyda gamyba. „Dėl tokios 10 – ies dienų prastovos teko išbraukti kone pusę durpių gavybos sezono, – teigė K. Kaminskas. – Nors savo verslą buvome ir esame apdraudę ir nuo gaisrų, tačiau galutinio atsakymo dėl žalos atlyginimo iš užsienio kapitalo draudimo bendrovės lig šiol nesame gavę“.

Nepaisant to, anot K. Kaminsko, Šilutės durpininkai į ateitį žiūri su optimizmu ir tikisi, kad pernykštė nelaimė jų eksploatuojamame durpyne daugiau nepasikartos.

„Daug analizavome, daug investavome į priešgaisrinės apsaugos gerinimą ir darbo organizavimą, suformavome ir apmokėme specialią priešgaisrinės apsaugos brigadą, kuri prasidėjus sezonui nuolat budės, – aiškino UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ generalinis direktorius. – Todėl tikimės ir privalome užtikrinti, kad ateityje tokių nelaimių būtų išvengta, nes kas kitas, jeigu ne mes, turi būti tuo suinteresuotas“.

Dalį žalos vis dėlto atlygino

Kaip ten bebūtų, tačiau šioje istorijoje yra dar viena gana įdomi ir daug pasakanti detalė: praeitų metų gruodį UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ patenkino Šilutės miškų urėdijos ieškinį ir atlygino valstybiniams miškams bei gamtai padarytą žalą – iš viso per 45 tūkst. litų, o už priešgaisrinę apsaugą atsakingas įmonės pareigūnas sumokėjo jam skirtą 3000 litų administracinę baudą.

Pasak urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Romo Gečo, administracinė bauda buvo skirta už tai, kad UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ eksploatuojamame Traksėdžių durpyne nebuvo laikomasi priešgaisrinio saugumo reikalavimų – durpių rietuvės buvo sukrautos per arti miško ir kita.

„Iš pradžių jie labai spyrėsi, nenorėdami pripažinti savo kaltės, bet vėliau viską sumokėjo, – telefonu sakė Šilutės miškų urėdijos pareigūnas R. Gečas, – nors, tiesą sakant, mažai kas tikėjo, kad mums tai pavyks“.

Po sutarties pasirašymo. (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr.)

Penktadienį LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (toliau – SADM) pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos įgyvendinimo Šilutės rajone.

Sutartį pasirašė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM direktorius Aivydas Keršulis ir Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis.

Pagal šią programą Šilutės rajono bendruomenių projektams numatyta skirti iš viso beveik 94 tūkst. litų.

Šiais pinigais bus finansuojamos veiklos, tenkinančios vietos bendruomenių viešuosius poreikius: vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimas, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimas, sportas ir sveikatinimas, bendruomeninės veiklos organizavimas, kitos vietos bendruomenės gyvenimo kokybę gerinančios iniciatyvos.

Skirtus tūkstančius skirstys vietos bendruomenių tarybos, sudarytos iš pavienių vietos bendruomenės narių, vietos bendruomenės gyventojų atstovų (seniūnaičių), bendruomeninių organizacijų bei religinių bendruomenių ir bendrijų atstovų, vietos bendruomenės gyventojų poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų atstovų.

Lietuvos savivaldybėms pagal šią programą numatyta skirti iš viso 8 mln. litų, savivaldybėms jie paskirstyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį žmonių skaičių jose.

organizatorių nuotr.

Kintų buriavimo mėgėjų klubas „Marių burės“ ragina buriuotojus nežiemoti ilgai ir paskubėti nuleisti savo laivus, nes jau šį penktadienį visi buriuotojai kviečiami į Mingę. Čia vyks pirmoji regata Kuršių mariose Pilypo taurei laimėti.

Daugeliui kyla klausimas – o kas tas Pilypas? Ar tai žymus asmuo, ar savo kelionėmis pasižymėjęs buriuotojas? O gal laivas? Visai ne. Pilypas – tai farvaterio išsišakojimo buja, kitaip tariant farvaterio ženklinimo plūduras. Iki šiol kuriamos legendos, kodėl jis pavadintas Pilypu, bet bujos vardo kilmė nėra aiški. Tačiau šio ženklo garbei pavadinta pirmoji regata Kuršių mariose.

Idėja surengti sezono atidarymo varžybas kilo prieš ketverius metus Kintų buriavimo mėgėjų klubui. Oficialus uždarymas jau buvo – klubas organizuoja ir pačią vėliausią regatą Kuršių mariose, kuri būna spalio pabaigoje.

Pirmojoje regatoje Pilypo taurei laimėti plaukė 25 jachtos. Kova vyko trijose įskaitose (dvi sportinės bei klubinė). Absoliučioje sportinėje grupėje nugalėjo „Baraka“, klubinėje – „Raganė“.

Praeitais metais „sportinėje“ ORC grupėje laimėjo jachta „Maria“ (kap. A. Žižys), ORC grupėje pirmieji buvo „Baraka“ (kap. R. Stropus), klubinėje grupėje – jachta „Terra“ (kap. G. Kalonaitis).

Varžybos vyksta Kuršių mariose tarp Nidos ir Ventės rago, kurio prieigose ir stovi Pilypas. Šių metų regatos maršrutas nesikeičia nuo ankstesnių. Bus trys etapai. Varžybų distancijos išdėstytos tarp Nidos ir Pilypo bojos. Bendras visų distancijų ilgis – 30 jūrmylių.

Regatos dalyviai suskirstyti į tris grupes. Bus dvi sportinės ir viena klubinė. Šių metų regatoje ketina dalyvauti virš 20 laivų. Pasak regatos organizatorių atstovo Dariaus Gerasimavičiaus, tai visai neblogas skaičius sezono pradžiai.

Laimėjusiems regatą įteikiama Pilypo taurė. Ant jos išraižomas nugalėjusio laivo pavadinimas ir kapitono pavardė. Ant taurės jau puikuojasi jachtų „Maria“, „Baraka“ pavadinimai.

Pilypo taurės varžybos įtrauktos į Lietuvos klubinių regatų taurės įskaitą. Tai reiškia, kad šių varžybų rezultatai sumuojami su kitų varžybų rezultatais. Sezono pabaigoje renkami Lietuvos klubinių regatų taurės nugalėtojai. Į klubinių regatų taurę įtraukta 10 regatų.

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmajame respublikiniame multimedijos ir kompiuterinio meno konkurse akademiniam jaunimui „Žalios virtualybės‘12“ Šilutės Vydūno gimnazijos antrokai Oskaras Venckus ir Jonas Roščinas moksleivių grupėje laimėjo tris apdovanojimus iš penkių.

O. Venckus laimėjo skaitmeninės meninės fotografijos ir fotomanipuliacijos (sukūrė „Maudinį stiebastraublį kompiuteristą”) bei nuotaikingiausio kūrinio/lakios fantazijos („Smalsusis Įkyrusis ir Raudonuodegis”) kategorijose.

J. Roščinas su savo „Riedlente“ triumfavo tarp kompiuterinės animacijos kūrėjų.

Konkursą organizavo VDU Informatikos fakultetas, VDU MF Šiuolaikinių menų katedra, VDU PMDF Viešosios komunikacijos katedra bei Multimedijos meno ir muzikos festivalis „Centras12“.

Darbus vertino:
Egidijus Vaškevičius (VDU informatikos fakulteto multimedijos laboratorijos vadovas),
Vladislav Berežok (animatorius, režisierius, scenaristas),
Emanuelis Ryklys (audiovizualus menas, interaktyvios aplinkos),
Darius Petreikis (vizualus menas, reklama, interaktyvios aplinkos),
Rimantas Plungė (VDU MF Šiuolaikinių menų katedros vedėjas),
Aritonė Plungienė (fotografija ir videomenas),
Gediminas Navikas (vaizdo menas, interaktyvios aplinkos).

ve.lt nuotr.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Šilutėje registruotos bendrovės direktorius B. B. įtariamas Švedijoje dirbusiems mėsos pjaustytojams mokėjęs neoficialius atlyginimus ir nesumokėjęs beveik 1 milijono litų mokesčių.

Atskleista, kad 47-erių metų bendrovės vadovas 2002–2005 metais, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, bendrovėje įdarbino 14 šilutiškių. Pastarieji keliose Švedijos įmonėse dirbo mėsos pjaustytojais. Per kelerius metus Švedijos įmonės į įtariamojo B. B. bendrovės sąskaitas, kaip darbo užmokestį mėsos pjaustytojams, pervedė daugiau nei 4 milijonus litų.

Išaiškinta, kad 47-erių metų bendrovės vadovas gautų pajamų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, o daugiau nei 2,8 mln. litų pervedė į savo asmeninę sąskaitą. Nustatyta, kad šiuos pinigus B. B. pervesdavo į Švedijoje dirbančiųjų mėsos pjaustytojų banko sąskaitas ar darbo užmokestį sumokėdavo vokeliuose.

Be to, FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad įtariamasis ne tik apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir siekdamas išvengti mokesčių, į mokesčių administratoriui teikiamas deklaracijas įrašydavo neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, turtą.

Už apgaulingai tvarkytą apskaitą, dokumentų klastojimą ir neteisingų duomenų pateikimą šilutiškiui gresia maksimali bausmę – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

FNTT inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija iš dalies patenkino Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Šarūno Laužiko apeliacinį skundą dėl jam nepalankaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) sprendimo panaikinimo ir grąžino bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) nagrinėti iš naujo.

2010 m. spalį VTEK nusprendė, kad tuometinis Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius, krašto konservatorių lyderis Š. Laužikas, tų pačių metų kovo mėnesį tarnybiniu transportu vykdamas į išskirtinai vienos politinės partijos – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų – narių seminarą Lazdijų rajone ir atgal į Šilutę, pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti, tuo pačiu pažeisdamas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Š. Laužikas šį VTEK sprendimą apskundė VAAT. Tačiau čia pamario politiko skundas buvo atmestas. Tuomet interesų supainiojimu įtariamas Šilutės politikos veteranas parašė apeliacinį skundą LVAT.

LVAT teisėjų kolegija (pirmininkas Arūnas Sutkevičius), apeliacine tvarka išnagrinėjusi Laužiko administracinę bylą, nustatė, kad nei VTEK, nei pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinko pakankamai įrodymų, jog tuometinis Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius, dabartinės rajono tarybos narys Š. Laužikas pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti.

Tačiau LVAT teisėjų kolegijai šių VTEK argumentų pasirodė maža. Juolab kad Š. Laužikas pateikė visą sarašą aplinkybių, kurios tarsi ir patvirtina pastarojo teiginį, kad vykdamas į seminarą Lazdijų rajone, jis buvo įsitikinęs, kad šį renginį organizuoja Žemės ūkio ministerija, o ne politinė partija:
1. Šilutės r. savivaldybė, o ne pareiškėjas asmeniškai, gavo Žemės ūkio ministerijos kvietimą dalyvauti „Programa kaime 2010“;
2. Seminaro programoje buvo nurodyta, kad seminaro temos yra „Tiesioginės išmokos ir valstybės pagalba“, „Parama kaimo plėtrai“, „Žemės reikalai ir melioracija“, „Parama žuvininkystės sektoriui“;
3. Kvietimą pasirašė žemės ūkio ministro patarėja;
4. Šilutės rajono savivaldybės meras, kuris nėra TS – LKD partijos narys, susipažinęs su gautu kvietimu, komandiravo pareiškėją, kaip Šilutės rajono savivaldybės atstovą, į seminarą Lazdijuose; 5. Atvykus į Seminarą, buvo gauta Žemės ūkio ministerijos parengta analitinė medžiaga;
6. seminaro metu žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius „Lietuvos ryto“ televizijai pasakė, kad seminarą organizavo Žemės ūkio ministerija;
7. TS LKD partija 2010 m. gegužės 5 d. rašte Nr. S-13 nurodė, kad TS – LKD partija 2010 m. kovo 26 d. partinio renginio Lazdijuose neorganizavo ir kad viską organizavo žemės ūkio ministras K. Starkevičius, tačiau partija sumokėjo už seminaro dalyvių apgyvendinimą;
8. Seminare nedalyvavo TS – LKD partijos vadovai.

Vis dėlto LVAT teisėjų kolegija nusprendė, kad vienokiai ar kitokiai išvadai objektyviai pagrįsti reikia daugiau naujų įrodymų. Todėl buvo priimtas sprendimas grąžinti šią bylą pirmosios instancijos teismui – VAAT nagrinėti iš naujo.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) šiais metais organizuoja daug renginių, skirtų Lietuvos regioninių parkų 20 – mečiui.

Gegužės 4 d. Seimo rūmuose vyks konferencija „Lietuvos regioniniai parkai visuomenei“, regioninių parkų nuotraukų paroda bus eksponuojama įvairiose didžiųjų miestų erdvėse.

Kelionių po saugomas teritorijas konkursas „Kviečia Lietuvos regioniniai parkai“ taip pat skiriamas šiai datai.

Seimo rūmuose vyksiančioje konferencijoje bus apžvelgtas regioninių parkų kelias – nuo idėjos iki šių dienų, pokalbiuose dalyvaus mokslininkai, planuotojai, valstybės ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Padėkomis ir „Saugomų teritorijų paukštėmis“ bus apdovanoti labiausiai prie regioninių parkų kūrimo ir veiklos juose prisidėję asmenys.

Po konferencijos svečiai bus pakviesti į Seimo I rūmų galerijoje atsidarančią gamtos ir kultūros paveldo nuotraukų parodą. Vėliau – regioninių parkų kulinarinio paveldo degustacija ir etnografinių ansamblių koncertas bei amatų mugė. Nuo 14 val. Seimo vidinis kiemas bus atviras visiems, kurie norės pamatyti folkloro koncertą, kartu pašokti, paragauti 30 regioninių parkų žolelių arbatos, Žagarės krašto „kleckų“.

30 regioninių parkų – Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, Dieveniškių istorinis, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Neries, Nemuno kilpų, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Žagarės – išsidėstę visame mūsų krašte. Juose saugomos vertingiausios, vaizdingiausios Lietuvos teritorijos.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuruojančios nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą, direktorės Rūtos Baškytės, nors visų regioninių parkų tikslai yra vienodi, bet teritorijos, nuveikti darbai ir planai skiriasi. Svarbiausi tikslai – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, pritaikyti lankymui. Kaip tai pasiekti, kiekviena direkcija sprendžia individualiai, priklausomai nuo saugomų vertybių, nuo lankytojų poreikių ir pritaikymo lankymui galimybių.

Kiekvienas regioninis parkas turi savo „perliukus“, savo išskirtinę vertę. Tarkim, kaip Medvėgalis, Šatrija Varnių regioniniame parke, unikalios Nemuno kilpos, Punios šilas Nemuno kilpų regioniniame parke, Dubingių piliavietė Asvejos regioniniame parke arba Pūčkorių atodanga Pavilnių regioniniame parke…

Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti. Regioniniai parkai užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto, jie turi direkcijas, lankytojų centrus, gamtos mokyklas.

Šiandien visi regioniniai parkai yra pritaikyti lankymui: didžioji jų dalis turi modernias vidaus ekspozicijas lankytojų centruose, lauko informacines sistemas. Regioniniuose parkuose tvarkomi, prižiūrimi paveldo objektai, atkuriamos, prižiūrimos buveinės, fiksuojami kraštovaizdžio, biologinės įvairovės pokyčiai, vyksta gamtosauginiai renginiai, propaguojamos tradicijos.

Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizuoja kelionių po saugomas teritorijas konkursą „Kviečia Lietuvos regioniniai parkai“, kur kviečiama keliauti po įdomias gimtojo krašto vietas, aplankyti sutvarkytus piliakalnius, pažintinius takus, naujus lankytojų centrus, apžvalgos bokštus.

VSTT inf.

technologijos.lt nuotr.

Sekmadienį prasidės vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės. Jos metu Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai. Pilnatis Lietuvos laiku stos sekmadienį, gegužės 6 dieną, 22.19 val., o Mėnulis patekės 21.57 val. Ši pilnatis bus pati didžiausia 2012 metais, praneša “Space.com”.

Tuo metu Mėnulis bus perigėjuje, tai yra, arčiausiai Žemės esančiame savo orbitos taške. Jį nuo mūsų planetos skirs 356 955 kilometrų atstumas. Tokia Mėnulio padėtis danguje suteiks galimybę gėrėtis itin didele ir itin ryškia pilnatimi, dažnai vadinama superpilnatimi, sakoma pranešime.

Tačiau tai dar ne viskas. Pasak mokslininkų, šį kartą Mėnulio perigėjus bus arčiausiai Žemės per visus 2012 metus: mažiausias atstumas iki Mėnulio metų eigoje svyruoja maždaug 3 procentais. Taip atsitinka dėl to, kad Mėnulio orbita nėra visiškai taisyklingas apskritimas. Kai Mėnulis būna perigėjuje, jį nuo Žemės skiria maždaug 50 000 kilometrų mažesnis atstumas, nei tuo metu, kai jis būna apogėjuje – tolimiausiame orbitos taške.

Pranešama, kad šios superpilnaties metu Mėnulis bus maždaug 14 proc. didesnis, nei paprastai būna per pilnatį, ir beveik 30 proc. šviesesnis. O šių metų lapkričio 28 dieną, kuomet pilnatis sutaps su apogėjumi, jis atrodys palyginti mažas ir blausus. Nors neįprastas Mėnulio regimasis dydis šį savaitgalį daug ką gali nustebinti ar net išgąsdinti, nerimauti neverta: toks jo pokytis nesukels žemės drebėjimų ar ekstremalių gravitacijos efektų, sakoma pranešime.

Paskutinį kartą Mėnulio superpilnatis buvo stebima 2011 m. kovo mėnesį. Astronomai pataria šį savaitgalį Mėnulio pilnatį stebėti iškart po to, kai ji pasirodys virš horizonto, nes Mėnuliui esant žemai danguje superpilnaties kuriama optinė iliuzija bus itin įspūdinga: jis atrodys žymiai didesnis, nei yra iš tiesų.

technologijos.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Sprendžiant iš Šilutės rajono išrinktųjų ataskaitų apie patiriamas išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla, jų darbo dėl rajono bendruomenės gerovės apimtys ir toliau didėja: 2011 – ųjų III ketvirčio vidutinė mėnesinė minėtų išlaidų kompensacija tarybos nariams, išskyrus merą ir abu jo pavaduotojus, siekė 669 litus, IV ketvirtį – 800 Lt, o šių metų I ketvirtį – jau 815 Lt.

Pastarąjį kartą Tarybos narių „parlamentinėmis“ išlaidomis „Šilutės ETA Žinios“ domėjosi praeitų metų rudenį. Absoliučiais lyderiais pagal savivaldybėje deklaruotas išlaidas tada buvo pripažinti Povilas Tunaitis ir Alfonsas Vanagas – rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. iš rajono biudžeto jiems buvo išmokėtos maksimalios – 1000 litų sumos, neskaitant atlyginimo už posėdžiuose praleistą darbo laiką, kuris skaičiuojamas pagal skelbiamą vidutinį mėnesio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

Šių metų pradžioje jų pasiekimą pakartojo Algirdas Balčytis ir Juozas Sauspreškis, dar per 10 Tarybos narių bendros deklaruotos sausio, vasario ir kovo mėnesių išlaidos buvo nedaug mažesnės už maksimalias. Bet tegul kalba skaičiai.

Kas, kam, kiek…

Duomenis pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

Jonas Purlys (gyvena Šilutėje)
2012 m. sausio mėn. – 775,76 Lt (739,35 Lt už kurą, 36,41 Lt už telefoną), vasario mėn. – 685,71 Lt (561,33 Lt už kurą, 88,04 Lt už kanceliarines išlaidas, 36,34 Lt už telefoną), kovo mėn. – 843,84 Lt (704,10 Lt už kurą, 102,12 Lt už kanceliarines išlaidas, 37,62 Lt už telefoną).

Gintaras Bružas (Armalėnai)
Sausio mėn. – 961,84 Lt (už kurą), vasario mėn. – 983,84 Lt (už kurą), kovo mėn. – 992,34 Lt (už kurą).

Vladas Kainovaitis (Grabupiai)
Sausio mėn. – 934,42 Lt (709,77 Lt už kurą, 224,65 Lt už kanceliarines išlaidas), vasario mėn. – 987,62 Lt (735,42 Lt už kurą, 252,20 Lt už kanceliarines išlaidas), kovo mėn. – 896,00 Lt (722,78 Lt už kurą, 173,35 Lt už kanceliarines išlaidas).

Daiva Žebelienė (Šilutė)
Sausio mėn. – 614,03 Lt (už kurą,), vasario mėn. – 00,00 Lt, kovo mėn. – 442,29 Lt (už kurą).

Birutė Kleinaitė (Šilutė)
Sausio mėn. – 36,00 Lt (už telefoną), vasario mėn. – 36,00 Lt (už telefoną), kovo mėn. – 00,00 Lt.

Vincenta Bubilienė (Šilutė)
Sausio mėn. – 354,54 Lt (už kurą), vasario mėn. – 395,23 Lt (už kurą), kovo mėn. – 477,81 Lt (už kurą).

Albina Bumblauskienė (Švėkšna)
Sausio mėn. – 965,20 Lt (837,49,05 Lt už kurą, 127,71 Lt už telefoną ), vasario mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), kovo mėn. – 939,18 Lt (už kurą).

Šarūnas Laužikas (Ventė)
Sausio mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), vasario mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), kovo mėn. – 912,02 Lt (už kurą).

Antanas Kubaitis (Degučiai)
Sausio mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), vasario mėn. – 991,76 Lt (už kurą), kovo mėn. – 1000,00 Lt (už kurą).

Alfonsas Vanagas (Macikai)
Sausio mėn. – 1000,00 Lt (795,30 Lt už kurą, 204,70 Lt už kanceliarines išlaidas), vasario mėn. – 1000,00 Lt (798,91,00 Lt už kurą, 201,09 Lt už kanceliarines išlaidas), kovo mėn. – 744,13 Lt (už kurą).

Darijus Pundžius (Traksėdžiai)
Sausio mėn. – 1000,00 Lt (843,60 Lt už kurą, 156,40 Lt už telefoną), vasario mėn. – 727,89 Lt (529,16 Lt už kurą, 198,73 Lt už telefoną), kovo mėn. – 859,45 Lt (už kurą).

Saulius Vytuvis (Saugos)
Sausio mėn. – 870,61 Lt (už kurą), vasario mėn. – 799,60 Lt (už kurą), kovo mėn. – 1000,00 Lt (už kurą).

Algirdas Balčytis (Šilutė)
Sausio mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), vasario mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), kovo mėn. – 1000 ,00 Lt (už kurą).

Juozas Sauspreškis (Pagryniai)
Sausio mėn. – 1000,00 Lt (911,73 Lt už kurą, 88,27 Lt už telefoną), vasario mėn. – 1000,00 Lt (900,82 Lt už kurą, 99,18 Lt už telefoną), kovo mėn. – 1000,00 Lt (947,29 Lt už kurą, 52,71 Lt už telefoną).

Genovaitė Kimbrienė (Vilkyčiai)
Sausio mėn. – 862,53 Lt (594,10 Lt už kurą, 253,00 Lt už kanceliarines išlaidas, 15,43 Lt už telefoną), vasario mėn. – 944,65 Lt (929,22 Lt už kurą, 15,43 Lt už telefoną), kovo mėn. – 1000,00 Lt (984,62 Lt už kurą, 15,38 Lt už telefoną).

Algimantas Čeponis (Šilutė)
Sausio mėn. – 998,91 Lt (už kurą), vasario mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), kovo mėn. – 977,38 Lt (už kurą).

Algirdas Gečas (Šilutė)
Sausio mėn. – 435,84 Lt (360,81 Lt už kurą, 75,03 Lt už telefoną), vasario mėn. – 170,96 Lt (119,69 Lt už kurą, 51,27 Lt už telefoną), kovo mėn. – 677,78 Lt (631,31 Lt už kurą, 3,90 Lt už pašto išlaidas, 42,57 Lt už telefoną).

Vytautas Laurinaitis (Vainutas)
Sausio mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), vasario mėn. – 1000,00 Lt (už kurą), kovo mėn. – 983,80 Lt (už kurą).

Arvydas Jakas (Pagryniai)
Sausio mėn. – 527,42 Lt (už kurą), vasario mėn. – 352,21 Lt (už kurą), kovo mėn. – 845,50 Lt (už kurą).

Steponas Kazlauskas (Šilutė)
Sausio mėn. – 199,99 Lt (už kurą), vasario mėn. – 783,65 Lt (už kurą), kovo mėn. – 935,94 Lt (už kurą).

Darius Soščeka (Rusnė)
Sausio mėn. – 687,83 Lt (250,01 Lt už kurą, 437,82 Lt už kanceliarines išlaidas), vasario mėn. – 1000,00 Lt (627,95 Lt už kurą, 372,05 Lt už kanceliarines išlaidas), kovo mėn. – 1000,00 Lt (už kurą).

Povilas Tunaitis (Šilutė)
Sausio mėn. – 1000,00 Lt (909,45 Lt už kurą, 90,55 Lt už kanceliarines išlaidas), vasario mėn. – 976,30 Lt (945,00 Lt už kurą, 37,30 Lt už kanceliarines išlaidas), kovo mėn. – 1000,00 Lt (922,75 Lt už kurą, 77,25 Lt už kanceliarines išlaidas).

Saulius Stankevičius (Šilutė)
Sausio mėn. – 133,05 Lt (33,05 Lt už telefoną, 100,00 Lt už kanceliarines išlaidas), vasario mėn. – 1000,00 Lt (964,31 Lt už kurą, 35,69 Lt už telefoną), kovo mėn. – 871,28 Lt (828,03 Lt už kurą, 43,25 Lt už telefoną).

Vidutinis Tarybos narių atlyginimas už posėdžiuose praleistą darbo laiką pirmą šių metų ketvirtį buvo 72 litai per mėnesį, 2011 – ųjų IV ketvirtį – 67, III ketvirtį – 48 Lt/mėn.

Susiję str.: „Šilutės politikai be gailesčio tratina savivaldybės pinigus“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Balandžio 27 – osios pavakarę šilutiškiai dviratininkai vėl rinkosi į visame pasaulyje kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį vykstančią akciją „Kritinė masė“.

Dalyvavo kaip niekada daug dviračių mėgėjų – per 70.

Miesto gatvėmis ir ant apsauginio pylimo įrengtu dviračių taku numynę per 12 kilometrų, dviratininkai savo kelionę, kaip paprastai, sėkmingai užbaigė Šilutės mažųjų laivų uoste.

Tiesa, šį kartą „Kritinėje masėje“ išryškėjo kai kurių visai miesto dviratininkų bendruomenei garbės neteikiančių elgesio gatvėje trūkumų.

Todėl buvo nuspręsta, kad gegužės 25 d., kai miesto dviračių mėgėjai vėl rinksis senojo turgaus aikštėje dalyvauti šioje pasaulinėje akcijoje, ir vėliau, prieš sėdant ant balnelių, jiems bus primenamos pagrindinės saugaus elgesio kelyje taisyklės.

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Neskelbiami pirkimai sudarė 14 proc. visų savivaldybių administracijų 2006 – 2011 m. atliktų viešųjų pirkimų vertės, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) surinkti duomenys.

Per pastaruosius šešerius metus savivaldybės neskelbiamų pirkimų būdu išleido 1,6 mlrd. Lt. Iš viso pirkimams buvo išleista 11,4 mlrd. Lt.

Didžiausią dalį visų viešųjų pirkimų sumos neskelbiami pirkimai 2006-2011 m. sudarė Vilniaus miesto (33 proc.), Pasvalio rajono (29 proc.), Utenos rajono (25 proc.), Šakių rajono (25 proc.), Druskininkų (23 proc.) ir Alytaus miesto (23 proc.) savivaldybėse. Mažiausią – Skuodo rajono (0 proc.), Šilalės rajono (0,003 proc.), Birštono (0,02 proc.), Visagino (0,044 proc.) ir Švenčionių rajono (0,22 proc.) savivaldybėse.

Šilutės rezultatas – 7 proc.

Kai kurios savivaldybės žymiai dažniau negu kitos atliko neskelbiamus pirkimus. Pavyzdžiui, 2006-2011 m. tokie pirkimai sudarė 31 proc. visų Neringos, 29 proc. Alytaus miesto, 27 proc. Druskininkų, 26 proc. Akmenės rajono, 23 proc. Klaipėdos miesto, 23 proc. Utenos rajono, 23 proc. Panevėžio miesto viešųjų pirkimų.

Per tą patį laikotarpį Skuodo rajono savivaldybė nesudarė nei vienos tokios sutarties, o neskelbiamų pirkimų dalis nuo visų atliktų viešųjų pirkimų sutarčių Plungės rajone sudarė 0,5 proc., Alytaus rajone, Šilalės rajone, Rokiškio rajone, Ukmergės rajone, Kupiškio rajone, Kretingos rajone – tik 1 proc.

Šilutės rezultatas – 10 proc.

2011 m. neskelbiami pirkimai sudarė triskart mažesnę visų atliktų viešųjų pirkimų sumos dalį (8 proc.), negu 2006 m. (26 proc.). 2007m. neskebiami pirkimai sudarė 25 proc., 2008 m. – 16 proc., 2009 m. – 6 proc., 2010 m. – 5 proc. visų savivaldybių atliktų viešųjų pirkimų.

Per pastaruosius šešerius metus savivaldybių sudaromų neskelbiamų pirkimų sutarčių sumos dalis visuose jų viešuosiuose pirkimuose pakito nežymiai. 2011 metais tokios sutartys sudarė 11 proc., 2010 m. – 9 proc., 2010 m. – 9 proc., 2008 m. – 16 proc., 2007 m. – 19 proc. 2006 m. – 15 proc. visų atliktų viešųjų pirkimų.

Sunku patikėti, kad savivaldybių administracijos dirba tokiomis skirtingomis sąlygomis, jog vienos žymiai dažniau ir daugiau negu kitos priverstos pirkti neskelbiamu būdu“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) analizavo visų Lietuvos savivaldybių administracijų 2006-2011 m. atliktus viešuosius pirkimus remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktais duomenimis. Šiuos duomenis TILS gavo VPT pateikęs oficialias užklausas.

Visa viešųjų pirkimų apžvalga…