Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Antradienį Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis ir administracijos direktorė Ida Vasiljevienė priėmė mokinių ir jų mokytojų delegacijas iš Danijos Sonderborg miesto Alhalman bei Suomijos Poryoo miesto Paskyhie mokyklų.

Delegacijos atvyko lydimos Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos vadovų ir mokinių. Šios mokyklos direktorius Audrius Astasevičius pristatė svečius ir supažindino su Mainų projektu.

Skandinavijos mokyklos kartu su Šilutės M. Jankaus pagrindine mokykla dalyvauja tarptautinio Švietimo mainų programos fondo Nordplus Junior daugiašalės partnerystės projekte „Globalinis atšilimas“.

Užsieniečiai Šilutėje vieši jau nuo gegužės 1 d. ir į namus išvyks gegužės 7 d. Mokiniai (25) ir jų vadovai (4) gyvena šilutiškių šeimose. Jie jau susipažino su Palanga, lankėsi Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje. Programoje dar numatyta pabuvoti Šilutės miškų urėdijoje (Šilutės medžiotojų draugijoje arba Norkaičių miške), Šilutės durpių įmonėje, planuojama ekskursija į Rambyno regioninį parką, Šilutės muziejų ir kt. Mokiniai atliks užsiėmimus mokykloje su internetiniu žurnalu.

Projektui vadovauja mokytojos Jovita Ranauskienė, Aida Skarbalienė, Kazimiera Vaitkuvienė ir Rita Barkauskienė.

Šilutės r. savivaldybės inf.

K. Jurkšto asmeninio archyvo nuotr.

Balandžio 22 – 30 d. Nitroje, Slovėnijoje, vykusiame tarptautiniame sklandymo čempionate „Pribina Cup 2011“ klubinėje klasėje šilutiškis Kęstutis Jurkštas užėmė 27 vietą tarp 45 dalyvių.

Šiame čempionate sklandytojams teko atlikti po 5 įskaitinius skrydžius. Kęstučiui geriausiai pavyko paskutiniajame – finišą jis pasiekė 5 – tas. Tačiau prastesni ankstesnių skrydžių rezultatai jam neleido pakilti aukščiau turnyrinėje lentelėje.

Klubinėje klasėje pasirodė iš viso 3 lietuviai sklandytojai. Geriau už Kęstutį sekėsi tikVytautui Rasimavičiui iš Kauno – 7 – tą vieta.

„Pribina Cup 2011“ čempionate keturiose klasėse dėl apdovanojimų varžėsi rekordiškai daug sklandytojų – per 150. Dalyvių gausa šios varžybos prilygo Europos ir Pasaulio čempionatams.

Praeitų metų Lietuvos klubinės klasės sklandymo čempionate Biržuose K. Jurkštas buvo nepralenkiamas jaunimo grupėje, o bendroje įskaitoje jis užėmė trečią vietą.

2011 metų Lietuvos sklandytojų reitingo klubinėje klasėje šilutiškis sklandytojas užima aukštą 5 – tą vietą, o standartinėje jis yra 11 – tas.

Birutės Servienės nuotr.

Salos etnokultūros ir informacijos centras kartu su vyresniųjų žmonių šokių kolektyvu „Rusnietis“ (vadovė S. Mockienė) ir moterų vokaliniu ansambliu „Luotužė“ (vadovė A. Šlažienė) vaikams padovanojo Atvelykio šventę su dainomis, šokiais ir įvairiais pasakojimais. Vaikai patys daug dainavo bei margučius rideno.

Pasisveikinusi su velykautojais, renginio vedėja Sonata priminė, kad pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu.

„Per Velykas šeimininkės dažydavo kiaušinius, o per Atvelykį kiaušinius dažydavo ir vaikai. Dar kitaip Atvelykis vadinamas vaikų Velykomis – Velykėlėmis. Atvelykis – tai Velykų pakartojimas, jis užbaigia Velykų savaitę. Ypač daug dėmesio šią dieną dera skirti vaikams, nes tai jų šventė“, – pasakojo vedėja Sonata, tuo pačiu primindama tėveliams, kad šią dieną vaikučiai gali pasidžiaugti margučiais, kiškio pyragais, kitomis Velykės dovanėlėmis.

Šią dieną dar ne vėlu ir namus pasipuošti ypatingais karpiniais. Šio krašto trobų dekoravimo paslaptis pristatė šių eilučių autorė. Trumpai papasakojusi apie karpinių meną, ji visus pakvietė sau išsikarpyti užuolaidėles.

Dvi savaites Salos etnokultūros ir informacijos centre veikė paroda „Mano Velykos“. Visi norintys nešė savo margučius, dekoracijas, puokštes, o gražiausią margutį rinko patys vaikučiai. Po ilgų svarstymų, diskusijų ir ginčų jie nusprendė, kad apdovanojimo labiausiai verta Virginijos Būrės ir jos ugdytinių sukurta velykinė kompozicija.

Supimasis supuoklėse šiandien – dažniausiai tik vaikų ir jaunimo pramoga, o seniau supdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Kad vaikai griečiau augtų, juos sūpavo „Rusniečio“ šokėjai.

Atvelykio šventėje buvo atlikta ir silkės mušimo apeiga. O kodėl tą silkę reikia mušti, papasakojo „Luotužės“ vadovė Aušra Šlažienė, priminusi, kad tai senas paprotys, kuris simbolizavo Gavėnios pabaigą: Gavėnios pradžioje silkę kviesdavo kuo ilgiau užsibūti prie stalo, o jai baigiantis vaikai būdavo raginami išvyti silkę, ją mušant rykštele, – mat taip įsibodo ją valgyti.

Atvelykis Rusnėje – graži kamerinė šventė vaikams, kad jie pažaistų, pasiaustų, pamiklintų akį ir ranką, pasisuptų, priprastų prie senųjų dainų, šokių, ratelių.

Birutė Servienė

Birutės Servienės nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Grįžo tam, kad užbaigtų pernai vasarą pradėtus Šyšos upės vagos valymo darbus.

Iš upės vagos toliau bus šalinamas dumblas ir sąnašos, kurios gruntolaidžio pagalba bus supiltos į laikino nusodinimo vietas, o apsausėjusios nedelsiant bus išvežtos į Rumšų sąvartyną Juknaičių seniūnijoje.

Siekiant kuo mažesnio poveikio aplinkai, valant vagą upės pakrantės nebus pažeidžiamos, o valymo darbai žuvų migracijos ir neršto laikotarpiu bus vykdomi tik šviesiuoju paros laiku.

Laikinos grunto sandėliavimo vietos, išvežus nusausėjusį gruntą, bus rekultivuotos atstatant jų buvusią būklę ir apsėjant daugiamečių žolių mišiniu.

Šyšos upės vagos valymo darbai turi būti užbaigti iki rudens. Jie vykdomi pagal Šyšos upės vagos ir senvagės valymo Šilutės mieste projektą, finansuojamą iš ES fondų.

Planuojama išvalyti iš viso 32 106 m² Šyšos upės ploto nuo geležinkelio tilto ties Verdaine iki geltonojo tilto ties H. Šojaus dvaru.

Už šį vietos visuomenės prieštaringai vertinamą projektą rajono savivaldybei pernai buvo įteikta statulėlė „Europos burės”.

M. Baltrukonis 700 g ietį nusviedė 55,25 m ir užėmė III vietą. (Broniaus Mulskio nuotr.)

Pavasario šiluma nusigręžė nuo Lietuvos metimų čempionate Palangoje dalyvavusių sportininkų, o vėjas ir žvarbus oras trukdė jiems siekti gerų rezultatų. Todėl man dvigubai smagiau, kad mūsų Vilkyčių pagr. mokyklos sportininkai iškovojo medalių, nusileisdami tik patiems pajėgiausiems lengvaatlečiams.

Jaunučių grupėje Audrius Matonis 600 g ietį nusviedė 48,53 m ir iškovojo bronzos medalį, nusileisdamas tik Vilniaus ir Kauno metikams. Neprastai pasirodė ir Domas Klumbys, kuris pirmą kartą dalyvavo respublikinėse varžybose – 45,61 m, IV vieta.

Jauniai svaidė 700 g svorio ietį. Motiejus Jančauskas ją nusviedė 56 m ir pelnė sidabro medalį, o Martyno Baltrukonio paleistas įrankis nulėkė 55,25 m – III vieta.

Neprastų asmeninių rezultatų pasiekė ir Tomas Dulkys (51,73 m) su Gabrieliumi Šiaulinsku (51 m).

Gintarė Grigaitė, Vilkyčių pagr. mokyklos 8 – tos klasės mokinė

ve.lt nuotr.

Įsibėgėja nauji seniūnaičių rinkimai. Tačiau savanorių eiti šias visuomenines pareigas ateinančius dvejus metus Šilutėje beveik nėra.

Pirmadienį naują seniūnaitį išsirinko Šilutės priemiesčio gyvenvietės Pagrynių bendruomenė, – juo tapo šios bendruomenės pirmininkas, asociacijos „Lamatos žemė“ konsultantas Vygantas Kamarauskas.

Daugiau kandidatų į Pagrynių seniūnaičius nebuvo.

Prieš V. Kamarauską Pagrynių seniūnaičio pareigas dvejus metus ėjo pedagogas Vitalijus Laktionkinas.

Šiandien, antradienį, savo seniūnaitį rinks Gaidelių seniūnaitijos gyventojai. Trečiadienį seniūnaičių rinkimai vyks Macikuose, ketvirtadienį – Laučiuose. Grabupių, Traksėdžių ir Šilutės miesto seniūnaičių rinkimai numatyti kitą savaitę.

Pasak Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus, savanorių kandidatų į Šilutės miesto seniūnaičius kol kas nėra. Todėl seniūnui greičiausiai vėl pačiam teks ką nors įkalbėti, kad sutiktų eiti šias visuomenines pareigas.

Seniūnaičių rinkimų grafikas

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Penktadienio pavakarę Šilutės kultūros ir pramogų centre paminėtas Šilutės meno mokyklos 45-metis.

Meno mokyklos direktorę Rūtą Gatelienę, pedagogus ir mokinius pasveikino Savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, padėkas, dovanas (įrėmintą fotonuotrauką, knygas) ir gėles padėjo įteikti administracijos direktorė Ida Vasiljevienė ir Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Tekorienė.

Koncerto pabaigoje Meno mokyklos bendruomenę sveikino kolegos iš kitų mokyklų, meno kolektyvų, pedagogų draugai ir bičiuliai, Savivaldybės tarybos nariai.

Koncertavo iš skirtingų šalies miestų ir iš užsienio atvykę buvę mokyklos auklėtiniai: Dėja Aukštkalnytė, Marius Balčytis, Kristina Budvytytė, Egidijus Jovaiša, Lukas Kašėta, Vytautas Kiminius, Regimantas Stankus, Audrius Zalcas bei dabartiniai Meno mokyklos mokiniai ir jų mokytojai.

Buvusiems mokyklos absolventams buvo suteikta garbė pasirašyti ant simbolinių burių, kurios bus laikomos direktorės kabinete.

Šilutės r. savivaldybės inf.

Šių metų vasario 23 d., kai turėjo būti švenčiama tikroji Šilutės vardo pirmo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose prieš 500 metų diena, žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad esą Šilutė šiemet klaidingai mini 500 metų jubiliejų, nes Šilutės miestui šiemet sueina viso labo tik 70 metų.

Šilutiškius ir naujienas bei įvykius iš Lietuvos kultūros sostine šiemet paskelbtos Šilutės sekančius šie pranešimai padalino į dvi priešiškas stovyklas – už ir prieš. Negana to, pastaruoju metu galima pastebėti šioje informacijoje atsiradusių nepageidautinų reiškinių: dėl kilusio tariamo neaiškumo oficialioje ir neoficialioje aplinkoje vis labiau privengiama vartoti iki tol su entuziazmu visur afišuotą Šilutės 500 metų jubiliejų. Šiuo metu Šilutė mieliau reklamuojama kaip 2011 m. Lietuvos kultūros sostinė, o apie miesto solidų penkių amžių istorijos jubiliejų kalbama jau tik puse lūpų.

Minėti sensacingi pranešimai ir televizijos reportažai dėl neva klaidingo Šilutės 500 metų jubiliejaus, kurie sukėlė sumaištį ne vien paprastų šilutiškių galvose, pagreitį įgavo po viešo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės dr. Silvos Pocytės pasisakymo per Klaipėdos universiteto ir jo padalinių vadovų priėmimą Šilutės r. savivaldybėje. Anot istorikės, 1511 metų vasario 23 d. rašytiniuose šaltiniuose buvo pirmą kartą paminėtas ne miesto, bet vietovės pavadinimas – karčema šile, Šilokarčema, kuri vėliau išaugo į Šilutės miestą. Esą todėl nevalia sakyti, kad Šilutės miestas šiemet mini įkūrimo 500 metų sukaktį.

S. Pocytės teigimu, viešojoje erdvėje mirga klaidingų pranešimų, kad Šilutės miestui sueina 500 metų. Derėtų sakyti ir rašyti, kad šiemet sueina 500 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas vietovės – Šilokarčemos, karčemos šile pavadinimas. Miesto statusas Šilutei buvo suteiktas tik 1941-ųjų rugsėjį, todėl išeitų, kad Šilutės miestui šiemet sueina viso labo 70 metų. Panašiai istorikė teigė viename interviu šalies dienraščiui. Šią, tariamai sensacingą žinią mėginta išplėtoti 2011 m. kovo 18 d. Balticum televizijos žinių laidos reportaže.

Galima numanyti, kad tokie istorikės pareiškimai negalėjo nesukelti reakcijos, nuomonių supriešinimo. Po straipsniais pasirodė pasipiktinusių skaitytojų nevisiškai korektiški komentarai. Daugelis, pagauti emocijų, šiuos istorikės pareiškimus priėmė kaip apšmeižimą, neatleistiną, nekorektišką poelgį. Šilutiškiai greičiausiai dėl kilusio sutrikimo ir nežinios apie 500 metų jubiliejų ėmė kalbėti vis atsargiau ir santūriau.

Iš tiesų, šią kilusią audringą reakciją derėtų vertinti kaip dėl užvaldžiusių emocijų atsiradusį nesugebėjimą išgirsti ar įdėmiai įsiklausyti į istorikės išsakytus teiginius. Jei dar kartą dėmesingai perskaitytume tai, ką S. Pocytė mėgino pasakyti, suprastume, kad jos žodžiuose „eretiškų“, tuo labiau sensacingų teiginių, kuriais turėtume piktintis, nėra. Jos pasisakymus verta laikyti vertingomis rekomendacijomis, pastabomis bei perspėjimais, kurių pagrindinis tikslas – apsaugoti mus nuo pernelyg laisvo kai kurių sąvokų ir terminų traktavimo. Moralas būtų toks: šiek tiek precizijos dar niekam nepakenkė.

Istorikė neneigia, kad Šilutei sukanka 500 metų. Tačiau ji neigia, kad Šilutės miestui sukanka tiek metų. S. Pocytė pabrėžtinai siūlo skirti miesto ir gyvenvietės terminus. Prieš 500 metų buvo paminėta/įkurta Šilutės gyvenvietė/ kaimas, bet ne miestas. Paprastai gyvenvietė miestu tampa, kai jai suteikiamos miesto teisės (pvz., Liubeko, Magdeburgo, Kulmo miesto teisės).

Štai, Klaipėda pirmą kartą paminėta 1252 m., tačiau miesto teisės jai suteiktos po 5 metų, 1257 m. Vilnius pirmąkart paminėtas 1323 m., tačiau miesto teisės suteiktos tik 1387 m. Panevėžys pirmą kartą minimas 1503 m., bet miesto teise gavo 1792 m., Tauragės įkūrimo data – 1499 m., tačiau miestu tapo tik 1924 m. ir t.t.

Jeigu laikysimės šio požiūrio, Šilutės miestui išties – viso labo tik 70 metų: miesto teisės Šilutės gyvenvietei buvo suteiktos 1941 m. rugsėjo 27 d. Tuomet kartu su miesto teisėmis buvo patvirtintas ir būdingiausias miesto atributas – herbas. Iki tol Šilutė kartais netgi pašiepiamai buvo vadinama didžiausiu kaimu Rytprūsiuose.

Tačiau, kad Šilutei, kaip gyvenvietei, šiemet sukanka 500 metų, turbūt niekas neišdrįs paneigti ir užginčyti. To, kaip jau minėta, nesiekia paneigti ir istorikė S. Pocytė. 1511 metai laikytini ne tik kaip gyvenvietės pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose data, tačiau ir gyvenvietės įkūrimo metai. Pagal susiklosčiusią tradiciją gyvenvietės, kaimo, miestelio ar miesto įkūrimo data laikomas pirmasis jų paminėjimas dokumentuose.

Istorikės pastabos, sukėlusios tiek daug aistrų ir emocijų, regis, išėjo netgi į naudą – S. Pocytė mums priminė visų primirštą ir 500 metų jubiliejaus užgožtą 1941 m. datą – Šilutės miesto 70 metų jubiliejų. Tad Šilutė šiemet turi netgi du „apvalius“ jubiliejus – 500 metų nuo gyvenvietės pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, taigi, nuo gyvenvietės įkūrimo, ir 70 metų, kai Šilutei buvo suteiktos miesto teisės. Mums lieka tik pasistengti tiksliau elgtis su vartojamomis sąvokomis.

Darius Barasa, Šilutės muziejaus istorikas

Šilutės r. savivaldybės inf.

VSAT nuotr.

Nemune pasieniečiai sulaikė plaukiką, kuris iš Kaliningrado srities į Lietuvą vandeniu tempė 16 dėžių kontrabandinių rūkalų. Į areštinę uždarytas „ichtiandras“ suimtas mėnesiui.

Šeštadienio naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai per mobilią termovizorinę įrangą ties Šilutės rajono Paleičių kaimu pamatė kelis įtartinus asmenis Rusijos pusėje.

Užfiksuota, kaip jie tamsoje prie Nemuno kranto neša dėžes, tačiau netrukus su kroviniu vėl pasišalina į Rusijos gilumą. Apie tai Vileikių pasieniečiai pranešė kolegoms Kaliningrado srityje, tačiau ir toliau liko stebėti šioje vietoje Nemunu einančią sieną.

Maždaug po pusvalandžio Rusijos krante su dėžėmis vėl pasirodė grupelė asmenų. Jie į vandenį nuleido savo krovinį, o vienas, šokęs į Nemuną, pradėjo plaukti link Lietuvos paskui save tempdamas suraišiotų dėžių virtinę.

Stebimas VSAT pareigūnų „ichtiandras“ kirto sieną ir toliau artėjo prie Lietuvos kranto, kur jo laukė Vileikių užkardos pasieniečių spąstai.

Į šią vietą dideliu greičiu atskubėjo netoliese laukusi tarnybinio VSAT katerio įgula, kuri užkirto kelią „ichtiandrui“ grįžti į Rusiją. Lietuvos krante jo jau laukė kiti pasieniečių patruliai.

Supratęs, į kokią situaciją pateko, plaukikas dar bandė suktis ir plaukti į Rusiją, tačiau vienas iš kateriu atskubėjusių pasieniečių iš tarnybinio pistoleto į viršų paleido įspėjamąjį šūvį. Rusiškai šaukdamas, kad pasiduoda, „ichtiandras“ nebesipriešino. Jį pasieniečiai įsitempė į katerį ir antrankiais prirakino prie turėklo.

Netrukus „ichtiandras“ ir jo plukdytas krovinys buvo pristatyti į Vileikių užkardą. Plaukikas, vilkėjęs hidrokostiumą ir avėjęs plaukmenis, prisistatė 28-erių Kaliningrado srities gyventoju. Jis iš viso bandė į Lietuvą atgabenti 16 dėžių, arba 8 tūkst. pakelių, cigarečių „Saint George 7“ su Rusijos banderolėmis.

VSAT Pagėgių rinktinėje dėl kontrabandos ir neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rusą pasieniečiai uždarė į areštinę. Šilutės rajono apylinkės teismas jį leido suimti mėnesiui.

VSAT inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

96 000 litų vertės sutartis su Vilniuje registruota UAB “Concept events & media” dėl Šilutės miesto 500 metų jubiliejinių renginių organizavimo šių metų gegužės 28 d. artimiausiu metu bus nutraukta. Todėl visa pasirengimo šventei našta guls Šilutės r. savivaldybei ir rajone veikiančioms kultūros įstaigoms ant pečių.

Sutartis su savivaldybės skelbtą supaprastintą atvirą konkursą Šilutės 500 metų jubiliejinių renginių organizavimo paslaugoms pirkti laimėjusia bendrove buvo pasirašyta vos daugiau kaip prieš pusę mėnesio, balandžio 13 d. O jau šiandien, gegužės 2 d., iki jubiliejinės šventės likus mažiau kaip 4 savaitėms, derinamos sutarties nutraukimo sąlygos.

Sutartis nutraukiama UAB “Concept events & media” iniciatyva sutarties šalių sutarimu. Tačiau kol visa tai neįforminta raštu, sostinėje registruotos renginių bendrovės generalinis direktorius Tadas Rimdžius atsisako kalbėti apie priežastis, pastūmėjusias UAB “Concept events & media” tokiam žingsniui.

Ne kažin kiek pirmadienio rytą pavyko sužinoti ir iš Šilutės r. savivaldybės. Mat administracijos direktorė Ida Vasiljevienė buvo išvykusi į laidotuves, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė į telefono skambučius iš viso neatsiliepė, o su mero pavaduotoju Vaidu Paviloniu tepavyko persimesti keliais žodžiais, ir tai paskubomis.

Iš pastarojo sužinojome tik tiek, kad ne paskutinę vietą šioje istorijoje užima kritinės publikacijos spaudoje apie UAB “Concept events & media“ ir jos ryšius su buvusiu Šilutės r. savivaldybės administracijos vadovu, o visi rūpesčiai dėl pasirengimo jubiliejinei šventei dabar guls savivaldybei ant pečių.

Dokumentus, reikalingus sutarčiai nutraukti, pasak V. Pavilonio, UAB “Concept events & media“ turėtų paruošti dar šį pirmadienį.

Susiję straipsniai: “Jubiliejinei Šilutės šventei – beveik šimtas tūkstančių litų”, “Lietuvos kultūros sostinėje padvelkė nešvariais skalbiniais”, “Kuo toliau į mišką, tuo daugiau…”, “Jubiliejinei Šilutės šventei ir šimto tūkstančių gali būti per maža”, “Susitepusio” politiko Taryba neprileido prie komiteto vairo”.

Edvardo Jurjono nuotr.

Šeštadienio popietę, prieš pat Šilutės motociklininkų klubo “Hellions” organizuojamą sezono atidarymo šventę, šiauriniame miesto aplinkkelyje 22 – ejų metų Valdas B. iš Tarvydų kaimo sportiniu motociklu „Suzuki GSX-R 1000“ įsirėžė į automobilį ir dėl daugybinių traumų mirė ligoninėje. Sužalotas ir mažametis automobilio keleivis.

Avarija įvyko apie 14 val. 20 min. Barzdūnų kaimo ribose, ties degaline “Andopas, kur rinkosi visi motociklininkų parado dalyviai.

Pranešama, kad Valdas B. ilgokai smaginosi rodydamas rizikingus triukus, važinėjo pakeltu priekiniu ratu, kol galiausiai visu greičiu įsirėžė į iš šalutinio kelio išsukusį „Ford Escort“, vairuojamą 40 – mečio juknaitiškio.

Automobilio vairuotojas ir keleivis iš Macikų kaimo 40 – metis A. J. rimtesnių sužalojimų išvengė. Gana lengvai išsisuko ir jų bendrakeleivė 37 – erių B. J., kuriai per avariją buvo sumušta galva, – suteikus Šilutės ligoninėje medicinos pagalbą, buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Užtat katu su jais vykęs penkerių metų berniukas dėl galvos sumušimo ir smegenų sukrėtimo buvo išvežtas gydyti į Klaipėdos vaikų ligoninę.

Šilutės policijos pareigūnai linkę manyti, kad dėl šio eismo įvykio gali būti kaltas žuvusysis motociklininkas, mat jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugumo reikalavimų ir mirtinai susižalojo pats bei sukėlė pavojų dar keturių žmonių gyvybėms.