Ietį meta M. Jančauskas. (B. Mulskio nuotr.)

Uostamiesčio lengvosios atletikos sezono atidarymo varžybose Vilkyčių (Saugų sen., Šilutės r.) metikai  nesulaukė rimtesnio pasipriešinimo ir, pasiekę sezono pradžiai neblogų rezultatų, visose amžiaus grupėse tapo nugalėtojais ir prizininkais.

Motiejus Jančauskas, mesdamas 700 g ietį, pasiekė savo geriausią rezultatą ir pakartojo buvusio mokyklos mokinio Ramūno Butkaus penkių metų senumo rajono jaunių rekordą – 58,08m.

Martynas Baltrukonis ietį numetė 55,54 m. Savo asmeninį rezultatą vėl pagerino Gabrielius Šiaulinskas – 48,9 m, – tai antras jaunučių rezultatas Lietuvoje šį sezoną.

Šių varžybų nugalėtojais ir prizininkais dar tapo: Aurimas Pakalniškis, Gytis Pakalniškis, Svaja Fabijanavičiūtė, Tomas Dulkys.

Broniaus Mulskio inf.

O. Lidžiaus nuotr.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė projekto “Rusnės žiemos polderio rekonstrukcija” finansavimo iš ES fondų sutartį, pranešė Šilutės r. savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

Savivaldybei numatoma skirti iki 1 964 115 litų visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. 75 proc. iš jų – lėšos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, likę 25 proc. – Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.

Iš valstybės biudžeto bus sumokėtas ir 412 646 Lt pridėtinės vertės mokestis. Šilutės r. savivaldybei liks pridėti ne daugiau kaip 218 236 Lt.

Vykdant šį projektą numatoma rekonstruoti polderio siurblinę, pylimus ir griovius su hidrotechniniais statiniais.

Įgyvendinus projektą bus pagerinta Rusnės salos infrastruktūra, Rusnės kadastrinėje vietovėje esančio miestelio ir kaimų gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygos, šios vietovės bendrojo naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninė būklė.

Dar būti ar nebebūti V. Pozingiui Šilutės r. savivaldybės meru spręs rajono taryba. (L. Mockaus nuotr.)

Antradienį po pietų Šilutės r. savivaldybės tarybos sekretoriate buvo užregistruotas pareiškimas dėl nepasitikėjimo rajono meru ir Tarybos sprendimo dėl Virgilijaus Pozingio mero įgaliojimų netekimo prieš terminą projektas.

Prieš tai rajono tarybos opozicijai priklausančių frakcijų lyderiai – Arvydas Jakas, Raimondas Plikšnys ir Algirdas Balčytis surengė trumpą spaudos konferenciją.

Jos metu buvo dar kartą prisiminta apie galimas savivaldybės administracijos direktoriaus konservatoriaus Šarūno Laužiko nuodėmes – piktnaudžiavimą tarnyba ir įstatymų pažeidimus, Tarybos nuomonės nepaisymą, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį ir kita.

Kadangi pagal Šilutės r. savivaldybės tarybos veiklos reglamentą administracijos direktorius iš pareigų pirma laiko gali būti atleistas tik mero teikimu, o pastarasis nepaisė opozicijos raginimų tinkamai įvertinti Š. Laužiko veiklą Savivaldybėje, tai tarybos mažuma ir užsimojo nuversti patį merą.

Valstietis liaudininkas V. Pozingis, jo oponentų įsitikinimu, kaltas, kad nesugeba valdyti situacijos Savivaldybėje.

Nepasitikėjimo pareiškimą pasirašė 9 Tarybos nariai iš 27: tarybos mažumos (opozicijos) lyderis liberalcentristas Arvydas Jakas, jo partiečiai Algis Bulsis, Vitalijus Laktionkinas, Vytautas Laurinaitis ir Rasa Balandienė, liberalsąjūdiečiai Dalia Drobnienė su Raimondu Plikšniu ir 2 socialliberalų (Naujoji sąjunga) atstovai Taryboje – Algirdas Balčytis ir Darius Pundžius.

Liberalcentristo Stepono Kazlausko parašo ant pareiškimo nematyti.

Politinių oponentų iššūkis paties V. Pozingio, rodos, neišgąsdino. Jis (”Šilutės ETA žinios” su meru kalbėjo telefonu) ir toliau laikosi nuomonės, kad opozicijos kaltinimuose stinga konkretumo, o kai kuriuos iš jų esą jau paneigė Viešųjų pirkimų tarnyba. Todėl žinią apie jam pareikštą nepasitikėjimą jis sutikęs ramiai.

Neeilinis Tarybos posėdis pasitikėjimui meru svarstyti turės būti surengtas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo projekto užregistravimo Tarybos sekretoriate. Balsuojama bus slapta.

Tam, kad Šilutės r. savivaldybės meras būtų nušalintas nuo pareigų pirma laiko, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 14 tarybos narių. Opozicijos arsenale – kol kas tik 10 mandatų.

Žemaičių krašto etnokultūros centro (Žemaičių Naumiestis, Šilutės r.) etnografės Admos Baltutienės parengtas pyraginių patiekalų ir proginių vaišių aprašas įvertintas Lietuvos liaudies kultūros centro padėka, pranešė Šilutės r. savivaldybės administracijos Kultūros skyrius.

Padėka žemaičių krašto etnografei buvo įteikta etninės kultūros specialistų seminare Panevėžio rajone, kuriame buvo aptarti teminės etnografinės ir tautosakinės medžiagos rinkimo konkurso “Etninės kultūros šaltiniai. Tradicinės mitybos kultūra” rezultatai.

A. Baltutienė konkursui buvo pateikusi aprašą apie pyraginius patiekalus ir progines vaišes. Už jį etnografei buvo įteikta Lietuvos liaudies kultūros centro padėka už savo krašto specifiką atskleidžiančios medžiagos aprašus.

Sekant Vyriausybės atstovų ir dažnus komercinių bankų analitikų komentarus viešojoje erdvėje apie šalies ekonomikos būklę ir jos perspektyvas, pasigendu vienos temos, apie kurią plačiai diskutuojama nuo Europos iki Jungtinių Valstijų, tačiau tik ne Lietuvoje.

Kas nulėmė, kad šalies ūkio nuopuolis yra toks gilus, ir kas turėtų būti daroma, kad panaši problema nepasikartotų ateityje?

Europos Sąjungoje aktyviai diskutuojama apie griežtesnę finansų sektoriaus kontrolę ir ne tik diskutuojama, o, galima sakyti, jau yra pasiektas politinis sutarimas tokią kontrolę vykdyti. Planuojam Europoje sukurti tris europines priežiūros institucijas, kurios prižiūrėtų, kad visos ES valstybės narės laikytųsi naujų rizikos vertinimo ir priežiūros standartų finansų srityje. Taip pat siūloma įkurti naują Europos sisteminės rizikos valdybą, kuri stebėtų rizikos veiksnius, galimai keliančius grėsmę ekonomikos stabilumui.

Kontroliuoti savo šalies finansininkus yra užsimojusi ir dabartinio JAV Prezidento Barako Obamos administracija. Nors dėl respublikonų priešinimosi JAV Senate reikiamas teisinių normų rinkinys dar nėra priimtas, tačiau tikimasi, kad sutarimas šioje srityje netrukus bus pasiektas.

Tiek Vašingtone ar Londone valstybių intencijoms kontroliuoti ir prižiūrėti finansų sektoriaus bendrovių veiklą, apriboti jų galimybes užsidirbti iš itin rizikingų sandorių, priešinasi finansų bendrovių lobistai, todėl baiminamasi, kad planuojamos reformos nebūtų iškreiptos ir neliktų tiesiog „fasadiniais“ pokyčiais.

Dabar grįžkime į Lietuvą ir pabandykime atsakyti į rašinio pradžioje iškeltą klausimą, kas lėmė, kad ekonomikos sąstingis mūsuose yra toks gilus. Atsakymas būtų – itin spartus ekonomikos augimas 2004 – 2008 metais. O kas nulėmė tokį greitą šalies ekonomikos spurtą? – Augantis vartojimas ir nekilnojamo turto sektoriaus suklestėjimas. Tiesa, šie du pagrindiniai ekonomikos augimo veiksniai buvo skatinami paskolintais pinigais.

Šio laikotarpio Lietuvoje veikiančių komercinių bankų politika buvo liberali: vartojamosios ir būsto paskolos buvo dalinamos labai lengvai ir paskolų portfelis kasmet pūtėsi nebe procentais, o kartais. 2004 – 2007 metais Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai paskolino apie 47 milijardus litų (beveik 2 nacionaliniai biudžetai), o tuometinė vyriausybė netgi neturėjo apie tai tinkamos informacijos.

Šią paskolų „karštinę“ nebyliai palaimino ir „Lietuvos bankas“ – nepriklausoma valstybės institucija, atsakinga už šalies pinigų politiką.

Akivaizdu, kad „Lietuvos bankas“, privalėjęs vykdyti kainų stabilumo priežiūrą, turėjo įvertinti tokių piniginių injekcijų poveikį ūkio raidai tiek trumpuoju periodu, pavyzdžiui, jo keliamą infliaciją, tiek ilguoju laikotarpiu – ekonominių burbulų susidarymo grėsmę, ir sudrausminti komercinius bankus, tačiau to nepadarė.

Apskritai, ekonomikos augimo metu buvo sukurta atmosfera, kad skandinaviškų bankų veikla nebuvo kvestionuojama. Ši situacija ir jos pasekmės yra pamoka ir man, kaip buvusiam finansų ministrui, kad pasikliauti komercinių ir, deja, „Lietuvos banko“ teikiama informacija bei įžvalgomis ne visada galima.

Kas vyko toliau, kartotis nebereikia. Šiandien drauge su tais pačiais komerciniais bankais stovime prie subliuškusio „ekonomikos burbulo“ ir jo sukeltos naujos emigracijos bangos, bedarbystės rekordų, socialinės apsaugos sistemos žlugimo ir realaus skurdo slenksčio.

Dabar pažvelkime, kaip Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai elgiasi šiandien.

Ekonominės krizės metu iš vieno kraštutinumo – „skoliname visiems“, buvo mestasi į kitą – „neskoliname niekam“. Dėl tokių bankų politikos šuolių šalies verslas vieną dieną buvo tiesiog atkirstas nuo jam gyvybiškai reikalingų apyvartinių lėšų.

Ir nors ES mastu skambėjo raginimai, taip pat ir iš įtakingo Europos Komisaro J. Alumnijos, spręsti dėl valstybinio iždo steigimo, Lietuvos Vyriausybė ir už pinigų politiką atsakingas „Lietuvos bankas“ priėmė sprendimą toliau kliautis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų valia ir tiesiog laukti, kada jų skolinimosi politika ims keistis.

Atrodytų akivaizdu, kad per didelė komercinių bankų įtaka atsisuko ir prieš valstybės, ir prieš pačių komercinių bankų interesą, tačiau pripažinti, kad reikalinga griežtesnė finansų sektoriaus priežiūra ir reformos, leidžiančios valstybei efektingiau įtakoti pinigų politiką, įsteigiant valstybinį banką ar iždą, Lietuvoje atkakliai vengiama.

balcytis.lt

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Pirmadienio popietę Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekos išpuoštame Europos Sąjungos ir jai priklausančių valstybių atributika bei piešiniais kiemelyje įvyko šventė “Mes turtingi gerumu, dovanotu kitiems”, skirta Europos dienai paminėti.

Šventės organizatorius Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos kolektyvas ir jo vadovė Dalia Užpelkienė pakvietė dalyvauti visus šilutiškius, o programėles parengė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos “Šilutės Viltis” nariai, Šilutės dienos paslaugų centro globotiniai, Šilutės ir “Žibų” pradinių mokyklų bei Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniai.

Dalyvių sutiktuvių metu bibliotekos direktorė D. Užpelkienė akcentavo, kad šiemet 2010 – ieji metai yra paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, todėl šios Europos dienos paminėjimas akcentuojamas į Toleranciją, Lygias galimybes, Be skurdo, Partnerystę.

Savivaldybės meras Virgilijus Pozingis ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis šventės dalyviams palinkėjo nuolat gyvenime būti geriems bei dosniems, nes vėliau tas gerumas ir dosnumas sugrįš su kaupu.

Renginio vedėja Merė Popins (mokytoja Loreta Čiutienė) kvietė žaismingas mokyklų atstovybes varžytis judriojoje “Europiukų” estafetėje, viktorinoje “Žaidžiame Europą”, pažiūrėti miniatiūrų spektaklį “Tolerancijos pamoka”, spektaklius “Gedimino sapnas”, “Burbulynas”, “Gyvenimo spalvos”.
 
Prasidėjus pavasario lietučiui, visi dalyviai sugužėjo į biblioteką, kurioje Savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas vaikų atstovybėms įteikė rėmėjų – Šilutės r. savivaldybės ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje – prizus. Prizais buvo apdovanoti ir geriausieji žinovai apie Europą.

Renginio pabaigoje visi dalyviai valgė “Smaližiaus kertelės” dovanotą didžiulį “Europiečių” tortą, o bibliotekos direktorė D. Užpelkienė vaikų mokytojams įteikė padėkos raštus.

Fridricho Bajoraičio bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja, renginio sumanytoja ir organizatorė Laima Dumšienė visus pakvietė ir kitąmet paminėti Europos dieną, nes šios datos minėjimas jau tapo tradiciniu bibliotekos renginiu.

Ta pačia proga bibliotekoje veikė fotografijų parodos “Aš, Šilutė ir Europa 2004 – 2010″, “Europos Garbės vėliavos įteikimo šventės akimirkos”, fotomenininko Vyto Kvaraciejaus paroda “Būties akimirkos”, knygų skirtukų su Europos Sąjungos atributika paroda.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

ekonomika.atn.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) nuosekliai vykdo priemonių planą, kurio dėka Lietuvos gyventojai turėtų galimybę pigiau įsigyti vaistų, – pranešė SAM.

Naujausia įgyvendinama šio plano priemonė – pasirašytas sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymas, pagal kurį nuo birželio 1 d. gydytojai išrašydami kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius vaistų receptus, juose privalės nurodyti ne konkretaus gamintojo prekinį, o tik bendrinį vaisto pavadinimą.

Tokiu sprendimu siekiama: paskatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti galimą medikų finansinį suinteresuotumą bei suteikti pacientams platesnę galimybę rinktis reikiamą vaistą.

“Neabejoju, kad šis įsakymas sulauks prieštaringų ir nevienareikšmiškų vertinimų tiek iš farmacijos rinkos dalyvių – vaistų gamintojų, didmenininkų, vaistininkų, tiek iš medikų išrašančiųjų vaistų receptus. Tačiau šiuo atveju, man svarbiausi yra pacientai ir jų interesai. O konkrečiai šio įsakymo tikslas yra pasiekti, kad vaistų gamintojai pagaliau pradėtų realiai konkuruoti ir mažintų Lietuvai teikiamų vaistų kainas, o medikai nešališkai ir atsakingai skirtų vaistus bei nebūtų suinteresuoti farmacininkų pelnais. O svarbiausia, kad žmogus, pacientas gautų jam reikalingą vaistą už mažiausią kainą”, – teigia sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

SAM atkreipia dėmesį, kad vaistų išrašymas bendriniu pavadinimu tiesiogiai siejasi su kita šiuo metu diegiama naujove, vadinamaisiais vaistų kainų monitoriais, nes į vaistinę receptą su bendriniu vaisto pavadinimu atsinešęs pacientas, būtent monitoriuje galės pamatyti ir įvertinti norimo įsigyti preparato cheminę sudėtį atitinkančių vaistų pavadinimus ir kainas.

Ministro įsakyme nurodytos 3 išimtys, kuomet receptuose leidžiama nurodyti prekinį vaisto pavadinimą: kai nekompensuojamuosius vaistus sudaro 3 ar daugiau veikliųjų medžiagų; biologinius vaistus (pvz. žmogaus insuliną); tuomet kai vaistą konkrečiam pacientui motyvuotai skiria gydytojų konsultacinė komisija.

Įsakyme taip pat akcentuojama, kad, “kai recepte nurodomas vaistas tik bendriniu pavadinimu, gydytojui draudžiama bet kokia forma skatinti ligonį pasirinkti konkretaus prekinio pavadinimo vaistą”.

Pažymėtina, kad keičiantis receptų išrašymo tvarkai pacientai neturės problemų įsigyti vaistų, nes visi iki įsakymo įsigaliojimo, t.y. iki birželio 1 d., pagal ankstesnę tvarką išrašyti vaistų receptai galios visą recepte numatytą laikotarpį.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės etikos komisija aiškinasi, ar rajono tarybos narys liberalsąjūdietis Raimondas Plikšnys kartais nepažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų principų ir nuostatų, kai kovo pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje žarstė galimai melagingus pareiškimus.

Spaudos konferencijoje, be kita ko, R. Plikšnys pasakė: “Direktorius (Šarūnas Laužikas – red. pastaba) sakė, Vintilaitė (LR Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje – red. pastaba) nieko neišmano. Vintilaitė, nereikia aiškinti, kas ji tokia, Vyriausybės atstovė nieko neišmano, nekreipkime dėmesio…”

Remdamasis šiuo garso įrašu, administracijos direktorius Š. Laužikas ir perdavė R. Plikšnį Etikos komisijai svarstyti, pažymėdamas, kad tokių pareiškimų ar kaltinimų Vyriausybės atstovei nėra niekada pareiškęs.

Etikos komisijos pirmininkas, rajono tarybos narys liberalcentristas Vytautas Laurinaitis telefonu sakė “Šilutės ETA žinioms”, kad komisija jau ėmėsi tirti direktoriaus skundą. Galutinis sprendimas, anot pirmininko, turėtų būti priimtas kitame posėdyje, šį trečiadienį.

R. Plikšnys yra sakęs “Šilutės ETA žinioms”, kad galbūt per spaudos konferenciją pavartojo ne visai tuos žodžius, kuriuos buvo girdėjęs iš Š. Laužiko prie liudininkų. Tačiau, anot jo, esmės tai nekeičia. Todėl savo žodžių jis nesiruošia atsiimti.

Politiko visai nestebina, kad įvairių įtarimų negalintis atsikratyti Š. Laužikas pats kimba kitiems į atlapus. “Geriausia gynyba – puolimas”, – prisiminė seną posakį R. Plikšnys.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

AB F “Šilutės Rambynas” gavo nurodymą iki birželio 1 d. parengti priemonių, kurios leis sumažinti iš įmonės išleidžiamų nuotekų taršą, planą. Ir tik po to, kai tos priemonės bus įgyvendintos, bus duotas leidimas leisti jas tiesiogiai į Šilutės miesto nuotekų valymo įrenginius.

Toks sprendimas buvo priimtas praeitą savaitę “Šilutės vandenų” bendrovėje įvykusiame pasitarime, dalyvaujant Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktoriui Rimgaudui Špokui ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui Andriui Kairiui.

Pasitarimą Šilutėje inicijavo Aplinkos ministerija, gavusi iš bendrovės “Žemaitijos pienas” (jai priklauso ir “Šilutės Rambynas”) skundą, kad “Šilutės vandenys” piktybiškai nepriima iš Šilutės sūrių įmonės nuotekų tiesiogiai į magistralinį vamzdyną.

Tačiau “Žemaitijos pienas” nieko nelaimėjo. Mat aplinkos apsaugos pareigūnai, įsigilinę į susidariusią padėtį, pritarė “Šilutės vandenų” sprendimui nepriimti nuotekų iš pieno perdirbėjų, kol šie nepasieks reikalaujamos nuotekų užterštumo koncentracijos.

Šilutės sūrininkams duota laiko iki birželio 1 d. parengti priemonių planą, kaip bus mažinama iš įmonės išleidžiamų nuotekų tarša. Jeigu pienininkai to nepadarys, tai gali sulaukti sankcijų iš aplinkos apsaugos departamento.

Leisti nuotekas tiesiogiai į magistralinį vamzdyną  AB F “Šilutės Rambynas” uždrausta nuo praeitų metų vasaros, kai dėl viršnorminės taršos iš pramonės įmonių miesto valymo įrenginiuose buvo sutrikusi jų veikla ir Šyšos upėje kilo ekologinė nelaimė.

A. Jakas. (L. Mockaus nuotr.)

“Vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2009-04-30 sprendimu Nr. T1-944  ,,Dėl Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktu,  Taryba  2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T1-1309 patvirtino Šilutės rajono savivaldybės 2010 m. visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą (toliau Programa).

Patvirtinti Programoje  5 prioritetai, kuriuos nustatė Bendruomenės sveikatos taryba (įgyvendintas sprendimo T1-944 6 punkto reikalavimas), numatytos programos priemonės ir lėšos (įgyvendintas 2004 m. liepos 15 d. sprendimo Nr.T1-412  ,,Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos finansavimo pajamų ir išlaidų planavimo, apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarka“ 8 punkto reikalavimas, t.y. ,,Programos priemonių planą – sveikatos projektų išlaidų sąmatą ir lėšų panaudojimą kasmet tvirtina Šilutės rajono savivaldybės taryba Šilutės rajono bendruomenės sveikatos tarybos teikimu.“).

Šilutės rajono įstaigos ir organizacijos gavo Savivaldybės gydytojos Almos Vendzelienės 2010-04-27 raštą Nr. R3-(5.17)-1902, kuriuo informuojama, kad Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų vertinimo komisija (toliau Komisija) nusprendė finansuoti tik vieną Visuomenės sveikatos biuro projektą ,,Pasitikrink, ar nesergi tuberkulioze“ ir skirti 30918,0 Lt.

Priimdama tokį vienašališką sprendimą Komisija pažeidė teisės aktais nustatytas procedūras ir tvarką, pakeisdama Tarybos 2010-03-25 sprendimu Nr. T1-1309 patvirtintus programos prioritetus bei programos priemonėms 2010 metams skirtų lėšų sąmatą. Komisijos sprendimas neskirti lėšų nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti neprisidėjo prie bendruomenės narių pilietiškumo ugdymo, atsakingos ir darnios pilietinės visuomenės kūrimo, nuvylė projektų paraiškų teikėjus bei prisidėjo prie Savivaldybės įvaizdžio menkinimo.

Todėl, reikalauju šį Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų vertinimo sprendimą svarstyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose”.

Pareiškimas skirtas Šilutės r. savivaldybės merui ir Šilutės r. savivaldybės tarybos nariams.

2010.05.10

O. Lidžiaus nuotr.

Šilutės r. savivaldybės tarybai bus siūloma pakeisti Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatus taip, kad jo pinigai taptų lengviau pasiekiami verslą pradedantiems rajono gyventojams.

Per pastaruosius kelis metus Savivaldybė nesulaukė nė vienos paraiškos dėl paramos iš Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo (toliau – SVVRF). Manoma, kad dėl netobulų fondo nuostatų. Todėl baiminamasi, kad fondo pinigai ir šiemet gali likti nepanaudoti pagal paskirtį.

Rajono tarybos nario Alfonso Vanago vadovaujama darbinė grupė, kuri praeitą savaitę baigė rengti pasiūlymą Tarybai dėl nekilnojamojo turto mokesčio kitiems metams, aptarė ir galimybes, kaip padaryti SVVRF veiksmingu.

Verslininkas Arūnas Gečas pasiūlė fondo pinigais kompensuoti individualių įmonių steigimo išlaidas Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, pavyzdžiui, iki 1000 litų.

Tarybos nario Arvydo Jako nuomone, Savivaldybė galėtų skatinti ir atsinaujinančios energetikos įmones.

Taip pat buvo pasiūlyta kompensuoti įmonėms paimtų kreditų palūkanų dalį.

Šie pasiūlymai bus pateikti Savivaldybės administracijai, kuri turės pataisyti SVVRF nuostatus ir pateikti juos Tarybai tvirtinti.

Šiuo metu Šilutės r. savivaldybės SVVRF sukaupta beveik 70 tūkst. litų. Iki metų galo planuojama surinkti į jį dar apie 130 tūkst. Lt.

Triušių auginimas Lietuvoje plečiasi, juos auginti imasi sodininkai, norintieji sveikai maitintis bei darbo netekę žmonės. Pasak augintojų, ir per sunkmetį triušienos paklausa nesumažėjo, tačiau Lietuva šios mėsos suvartoja dešimteriopai mažiau negu daugelis vakarų Europos šalių, pranešė lrt.lt.

Kaip pranešė LTV „Panorama“, dabar vienam Prancūzijos, Belgijos, Italijos gyventojui tenka po 5 kg triušienos per metus, o Lietuvoje – dešimteriopai mažiau.

Lietuvoje šiuo metu veikia 5 veislynai, triušius teikiantys pramoninėms fermoms. Čia kasmet užaugina po keliasdešimt tonų triušienos. Taip pat triušius perka ir smulkūs augintojai, kurių pastaruoju metu vis daugėja.

„Pernai buvo toks pagyvėjimas – tai dėl krizės – žmonės sodybose, kolektyviniuose soduose ir kaimeliuose pradėjo daugiau triušių auginti ir žiūrėjo gerų veislių. Ir pernai buvo ir mes niekaip nepatenkinome poreikio. Lietuvoje yra 5 nedideli veislynai, tad ir šiemet nepatenkiname didžiulio poreikio“, – „Panoramai“ sakė ūkininkas bei triušių augintojas Aloyzas Mitrikevičius.

„Augintojų, manau, daugės, nes dabar daugelis žmonių nori valgyti sveiką maistą ir jų netenkina tas maistas, kuris gaunamas pramoniniu būdu. Suaugusio triušio kainos nepasikeitė. Veislinį triušį galima įsigyti už 100 ir už 150 litų“, – pridūrė Artūras Stimberys, Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas.

Pasak augintojų, prekybininkai už kilogramą skerdienos moka po 15–16 litų, o prekybos centruose triušienos kilogramas kainuoja dvigubai daugiau.

Skelbiama, kad norint, kad ir Lietuvoje būtų daugiau išauginama šios mėsos, ir kad ji atpigtų, reikėtų naujų investicijų į naujas modernias triušių fermas.

Penktadienį, gegužės 7 d., pilnutėlėje Šilutės kultūros ir pramogų centro salėje paminėta Europos diena, kuri kasmet minima gegužės 9 – ąją.

Ta proga įvyko muzikos ir šokio popietė, kuriai programą parengė Šilutės rajono vaikų meno mokyklos pučiamųjų instrumentų, choreografijos ir dailės skyriai, Šilutės kultūros ir pramogų centras bei Šilutės kamerinis dramos teatras.

Renginį vedė bei trumpai su Europos Sąjungos istorija ir statistika supažindino Šilutės kamerinio dramos teatro aktorius Vygantas Paldauskas.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

A. Varnas savo jachtoje. (Ragainė II įgulos nuotr.)

“Tęsiasi Ragainės II pažintis su Viduržemio jūra (toliau MED) ir jos šalimis. Stovime Maltoje, antroje pagal dydi šios šalies saloje – Gozo, kalnais apsuptame Mgarr uostelyje”, – praneša kintiškis buriuotojas Andrius Varnas, kuris užpraeitais metais leidosi jachta aplink pasaulį su dukra Rasa ir jos draugu Egoi.

“Buriavimas Viduržemio jūroje, bent jau šiuo metų laiku, yra mums neįprastas, ypač po stabilių pasatinių vėjų vandenynuose arba stabilaus N krypties vėjo į “ragus” Raudonoje jūroje, – toliau rašo A. Varnas.

- Pirmiausia, norint MED buriuoti, reikia labai įdėmiai sekti orų prognozes, kitaip teks motoruoti arba štormuoti. Afrika, Atlantas, aukšto slėgio zonos siaurės rytuose daro čia nuostabius orų kokteilius, ir reikia būti pasiruošus juos išgerti.

Na, pavyzdžiui, dabar mums reikia plaukti į Tunisą iš Maltos, viso labo apie 200 j.m. Atrodo, juokai po perplauktų vandenynų, bet pasižiūrėjus orų prognozes, labai sunku rasti palankaus oro langą buriavimui šioje atkarpoje: arba nėra vėjų išvis, arba trumpas, bet labai stiprus štorminis vėjas iš NW ar SE, ar dar iš kur nors.

Vietiniai Maltos žvejai, net aludės barmenas puikiai žino besikeičiančius orus, ir tiesiog mus perspėja: iki sekmadienio orų buriavimui nebus. Ir iš tikro taip yra. Ką gi… susipažįstame tuomet su MED šalimis.

Pirmiausia sustojome Graikijos Kretos saloje, Agio Nikolaos uoste. Ideali švara, paslaugūs marinos darbuotojai, geras ir pigus vynas ir alus, Venecijos laikų įrengtas uostas, tvirtovė, nuostabus senamiestis ir… mums neįprastos, arba jau užmirštos, Europos kainos: už uostą 21 EU parai. OHO!!!!!

Visi tik kalba apie Graikijos ekonominį bankrotą, bet mums po Sudano, Jemeno skurdo tai atrodo klestinčios gerovės šalis. Tiesiog reikia apsilankyti Sudano Suakin‘o uoste, pasivaikščioti po port Sudan miestą, pamatyti kokiuose lūšnose gyvenama, tuomet Europa atrodys kaip rojus”…

Visą pranešimą skaitykite A. Varno internetiniame dienoraštyje

O. Lidžiaus nuotr.

Šilutės UAB “Eksa”, kuri Lietuvoje ir Rytų Europoje žinoma kaip viena iš pirmaujančių kailių siuvimo ir realizavimo kompanijų, šį pavasarį ėmėsi siūti ir drabužius iš lino.

Pasak UAB “Eksa” vadovo Edvardo Vitkausko, šiam veiklos posūkiui bendrovė ruošėsi dvejus metus: tyrė rinką Lietuvoje ir užsienyje, stebėjo mados tendencijas, pati prekiavo kitų garsių Lietuvos firmų lininiais drabužiais.

“Prekiaudami kelių garsių firmų drabužiais, matėme, kad žmonės, kurie vertina natūralų kailį ir odą, yra neabejingi ir natūraliam linui, – sakė “Šilutės ETA žinioms” E. Vitkauskas. – Todėl nusprendėme, kad galime patys siūti tokius drabužius. Juolab kad turime šio amato profesionalų ir visą tam reikalingą gamybinę bazę su konstravimo bei siuvimo įranga”.

Ieškoti naujų sprendimų įmonės veikloje, anot E. Vitkausko, paskatino ir pasaulinė ekonominė krizė.

“Mes negalime sau leisti siūti kailinius visus metus, nes sumažėjo jų pirkėjų. Tačiau nenorime ir savo darbuotojų palikti vasarą be darbo. Todėl turėjome ieškoti naujų sprendimų, – paaiškino E. Vitkauskas. – Kita vertus, atėję į rinką su lininiais drabužiais, mes pilnai įgyvendinome savo veiklos strategiją – savo salonuose prekiauti tik savo gaminiais”.

Pirmojoje “Eksos” lininių drabužių kolekcijoje – 13 modelių įvairių spalvų ir dydžių moteriškų palaidinių, švarkų, sijonų ir kelnių, papuoštų mezginiais iš natūralių medžiagų – lino ir medvilnės. Prie jų puikiai dera patogios rankinės iš natūralios odos ir lino.

Vyrams siūloma 3 modelių švarkų, palaidinių ir kelnių.

Šios lininių drabužių kolekcijos kūrimu daugiausiai rūpinosi įmonės vadovo žmona Lena Vitkauskienė.

“Eksos” vasarinių drabužių, pasiūtų daugiausiai iš itin aukštos kokybės itališko lino, nuo praeitos savaitės galima įsigyti šios bendrovės salonuose Šilutėje ir Klaipėdos prekybos centre “BIG”.

Šilutės visuomenei pirmoji įmonės lininių drabužių kolekcija buvo pristatyta šio trečiadienio pavakarę.

A. Vanagas. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutės r. savivaldybės tarybos nario Alfonso Vanago vadovaujama darbinė grupė nutarė siūlyti Tarybai tvirtinti 0,3 proc. turto vertės dydžio nekilnojamojo turto mokestį.

Didesnį mokestį – 0,8 proc. turto vertės dydžio – darbinė grupė siūlo taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems pastatams. Savivaldybės administracijai pavesta parengti tvarką, kaip nekilnojamasis turtas turės būti pripažįstamas apleistu.

Naujieji 0,3 ir 0,8 proc. dydžio mokesčiai bus taikomi kitais metais, jeigu rajono savivaldybės taryba patvirtins juos iki šių metų birželio 1 d.

Šiemet Šilutės rajono verslo subjektai moka vieną didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestį – 1 proc. turto vertės.

Laisvojo agento R. Eglinsko nuotr.

Šiandien, gegužės 7 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Šilutės rajono savivaldybėje įvyko trumpas valdžių pasikeitimas.

Ta proga Mažojoje savivaldybės salėje surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo: valdžios atstovai P. Skutulas ir E. Mieliulis („Pamarys“), K. Toleikienė, M. Janavičienė ir S. Bielskis („Šilokarčema“), O. Lidžius („Šilutės eta žinos“), M. Budraitis ir A. Lačas (Šilutės kabelinė televizija), V. Budrikienė ir S. Grinčinaitis („Šilutės naujienos“), R. Eglinskas (laisvas agentas) ir neetatiniai korespondentai V. Pozingis, J. Jaunius ir J. Sauspreškis (Savivaldybės mero institucija), R. Kulpienė-Jaunienė (Savivaldybės taryba), Š. Laužikas (Savivaldybės administracija), R. Žemaitaitis (LR Seimas).

Spaudos konferenciją pradėjęs R. Eglinskas pasveikimo visus su švente ir paskelbė, kad pagrindinė šiandieninio susitikimo tema: ar žurnalistas yra viešas asmuo? Iš karto turiu pastebėti, kad niekas šios temos nesilaikė, laikinosios valdžios atstovai stengėsi išsisukti nuo tiesaus atsakymo apie savo gyvenimo būdo ir darbo metodų viešinimą, todėl ir rezultatų (nors kokių nors sprendimų, kreipimųsi ar nutarimų) nebuvo pasiekta.

Gerai, kad valdžios pasikeitimas truko neilgai, ir po to visi išsiskirstė dirbti savo darbų.

Jeigu turėčiau tikslą parašyti pesimistinį ir valdžią kritikuojantį straipsnį, tai šioje vietoje tikriausiai ir pabaigčiau. Tačiau kiekvienas darbas turi prasmę, jeigu jis daromas nuoširdžiai ir nesavanaudiškai.

Taip ir šis susitikimas. Laisvoje diskusijoje nuskambėjo ne viena mintis, kuri ateityje gali tapti ir auksine. Nes jeigu kituose (ar dar kituose) rinkimuose šiandieninės konferencijos dalyviai pasikeis vietomis, tai visai tikėtina, kad kai kurie siūlymai bus pradėti realizuoti. Bet palieku spręsti skaitytojams.

Daugiausiai laiko buvo kalbama apie meilę: meilę tarp žiniasklaidos ir politikų (o čia kaip ir tikroje meilėje iki neapykantos – tik vienas žingsnis), meilę tarp verslininkų ir žiniasklaidos atstovų (pasirodo, kad tai gali būti pigiausias būdas nupirkti leidinį), meilę tarp vyro ir moters. Gaila, bet meilės tema plati, smulkiai aprašyti neužteks vietos, todėl noriu pasidžiaugti: dauguma dalyvavusių myli savo darbą ir savo kraštą.

Paklausta apie svajones, laikinoji valdžia buvo atviresnė. „Šilokarčema“ svajoja, kad niekas nepyktų, nesvarbu ką parašai: juk ir bloga reklama yra reklama. S. Grinčinaitis tiesiai pasakė, kad svajoja turėti blogą valdžią, nes tada turi ką rašyti. (Kyla minčių, kad gerovės siekiantys šilutiškiai turėtų nerinkti tų, ką giria „Šilutės naujienos“ – tikslas tai aiškus). O. Lidžius svajonės neišdavė, bet prisipažino, kad į savo mokytojo P. Skutulo darbo langus pasižiūri kiekvieną rytą.

Apie baimes. P. Skutulas kalbėjo apie tai, kad daug žurnalistų žūsta, dirbdami karo zonose, ir su baime laukia, kad žurnalistų klanas gali išnykti – vis mažiau skaitančių spausdintą žodį. M. Budraitis labiausiai bijo, kad politikai nepamokės už reklamą išrašytų sąskaitų. Retorinis klausimas „Kas baisiau: rašyti straipsnį iš Irako ar pravažiuoti pro Inkaklių greičio matuoklį?“ liko neatsakytas, bet paaiškėjo, kad S. Grinčinaitį šis matuoklis užfiksavo, ir dabar su baime laukiama baudos kvito. V. Pozingis pasiūlė susitarti su Inkaklių jaunimu, tai ir baudų nebūtų.

Į klausimą „Jeigu būtų valdžioje, kada žurnalistai pastatytų „bliekinį“ tiltą Rusnės kelyje?“ „Pamarys“ atsakė, kad jeigu toks tiltas būtų, tai tiktų nebent gėjų paradams po juo organizuoti. Kalbant apie savivaldos reformas visi pritarė, kad reikia arba smulkinti Šilutės savivaldybę į kelias (tik blogai, Žemaičių Naumiestis ir Švėkšna nepasidalina Gardamo seniūnijos žemių), arba prie Šilutės prijungti Šilalę ir Pagėgius. Tai būtų visai realu, nes Neringos savivaldybė jau jungiasi (šiuo metu ruošiama Šilutės ir Neringos žuvininkystės regiono plėtros strategija).

Apie poilsį ir atsipalaidavimą. K. Toleikienė pasiilsi bendraudama su politikais, O. Lidžius – gamtoje, S. Grinčinaitis – 100 gramų (prieš interviu), P. Skutulas – pamedžioja, paslidinėja, pakeliauja, o kai lieka laiko – ir į darbą nueina.

Straipsnio autorius uždavė žiniasklaidai klausimą apie tai, kuris Visuomenės informavimo įstatymo straipsnis jiems yra svarbiausias. P. Skutului svarbiausio spaudos laisvės nuostatos, S. Grinčinaitis vertina visą įstatymą vienodai, O. Lidžius pripažino, kad kartais žurnalistai gal ir papiktnaudžiauja šio įstatymo suteikiamomis laisvėmis, užmiršdami apie pareigas.

Bendras vaizdas toks, kad žurnalistai savo svarbiausią įstatymą žino taip pat, kaip Savivaldybės tarybos nariai žino Vietos savivaldos įstatymą. Taigi, kiekvienam savo….

Manau supratote, kad susitikimas vyko linksmoje ir draugiškoje aplinkoje. Ir nebuvo čia jokio pasidemonstravimo.

Su švente Jus, Spaudos ir knygų žmonės.

Žurnalo „Pamario žvejai ir ožkos“ neetatinis korespondentas – Jonas Jaunius.

Šią teisę sportininkų iš Švėkšnos “Saulės” gimnazijos komandos iškovojo laimėjusios Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių lengvosios atletikos varžybas.

Varžybos vyko šį antradienį, gegužės 4 d. Jose dalyvavo apie 120 mokinių iš 11 mokyklų. Jie varžėsi 100 m., 400 m., 800 m. ir 4×100 m. estafetiniame bėgime, taip pat šuolių į aukštį ir tolį, rutulio stūmimo rungtyse.

100 m. greičiausiai nubėgo K. Juciūtė iš Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos ir G. Budrikaitė (M. Jankaus pagr. m – la.), jos šią distanciją įveikė lygiai per 14 s. Vaikinų grupėje nepralenkiamas buvo taip pat Švėkšnos gimnazistas P. Kasparavičius – 11,7 s.

400 m. greičiausiai bėgo Šilutės pirmosios gimnazijos moksleivė D. Bliūdžiūtė – 1.02,1 min. Vaikinų bėgimo nugalėtojas A. Barzdys (Šilutės Vydūno gimn.) šį atstumą įveikė per 54,8 s.

S. Valaitytė iš Kintų vidurinės mokyklos 800 m. nubėgo per 2.36,0 min. ir iškovojo pirmąją vietą. Iš vaikinų geriausiai pasirodė V. Šedys (Šilutės pirmoji gimn.) – 2.10,1 min.

4×100 m. estafetę greičiausiai bėgo Šilutės pirmosios gimnazijos mergaitės (55,5 s.)  ir Švėkšnos “Saulės” gimnazijos vaikinai (47,0 s.).

Šuolio į aukštį rungtyje visas tris prizines vietas pasidalijo švėkšniškės: A. Blaževičiūtė (1,5 m.), K. Ambrozaitė (1,5 m.) ir K. Butkevičiūtė (1,35 m.).

Nuo jų neatsiliko ir švėkšniškiai vaikinai: M. Mantvydas (1,8 m.) ir L. Starkutis (1,75 m.) užėmė dvi pirmąsias vietas, trečioji atiteko R Kuliešiui iš Vainuto – 1,6 m.

Šilutės I-osios gimnazijos moksleivė G. Valaitytė nušoko 5,30 m., taip pagerindama savo asmeninį rekordą, ir šuolio į tolį rungtyje užsitikrino pirmąją vietą. Šviekniškė R. Bendžiūtė liko antra, P. Martinavičiūtė – trečia.

Švėkšnos “Saulės” gimnazistas R. Vingys nušoko 6,30 m., aplenkdamas Vilkyčių mokyklos atstovus, M. Baltrukonį ir G. Šiaulinską.

S. Bendžiūtė ( Šilutės I-oji gimn.) rutulį nustūmė 10,3 m. ir iškovojo I-ąją vietą. Vaikinų rutulio stūmimo rungtyje pirmas buvo švėkšniškis P. Marcinkevičius, jis rutulį nustūmė 15,5 m. Antrą vieta užėmė G. Pakalniškis iš Vilkyčių, trečias liko Šilutės Vydūno gimnazistas S. Briedis.

Komandų įskaitoje daugiausiai taškų surinko Švėkšnos “Saulės” gimnazijos mergaitės (118 taškų) ir vaikinai (124). Antroji vieta atiteko Šilutės pirmosios gimnazijos mergaitėms (117) ir Šilutės Vydūno gimnazijos vaikinams (111). Trečiąją vietą abiejose grupėse užėmė Vilkyčių pagr. m – la: mergaitės surinko 97, vaikinai – 106 taškus.

Pagėgių mero V. Komskio elgesį vertins Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Seimo narys Kęstutis Masiulis, gavęs rinkėjų skundą dėl galimai Pagėgių mero Virginijaus Komskio supainiotų viešųjų ir privačių interesų, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).

K. Masiulio duomenimis, 2009 m. V. Komskis raštu kreipėsi į Tauragės apskrities viršininko administraciją ir pateikė savo brolio Seimo nario Kęsto Komskio kandidatūrą apdovanojimui Tauragės apskrities viršininko ženklu “Už nuopelnus Tauragės apskričiai”.

“Tarkime, kad pono Komskio nuopelnai Tauragės apskrities gyventojams yra žinomi, tad teikimas tikriausiai yra ne be pagrindo. Tačiau atvejis, kai vienas brolis, beje, politikas, teikia kitą brolį, irgi politiką, oficialiam apdovanojimui, turi būti įvertintas etikos sargų”, – mano K. Masiulis.

Parlamentaras teigia gautą medžiagą persiuntęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

“Dėl tokių brolių veiksmų piliečiams galėjo susidaryti įspūdis, kad politikai naudojasi užimamomis pareigomis savo šeimos labui”, – sako K. Masiulis.

“Vakarų ekspresas”

L. Mockaus nuotr.

Per keturis šių metų mėnesius Šilutės rajono gyvenamuose namuose kilo 17 gaisrų – 4 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Juose žuvo du žmonės.

Išanalizavusi šių gaisrų priežastis, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija nustatė, kad dažniausiai dega prastai prižiūrimi namai, kuriuose gyvena asocialūs asmenys.

Siekdami sumažinti gaisrų gyvenamuose namuose plitimą, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, du mėnesius tikrino priešgaisrinę būklę Savivaldybei priklausančiuose socialiniuose būstuose.

Pareigūnai pasibeldė į 117 durų. Tačiau daugeliu atvejų jų niekas neatidarė, nes namuose nieko nebuvo. Todėl Šilutės PGT ėmė rengti planą – grafiką, kaip artimiausiu metu patikrinti ir tuos butus.

Aplankytiems gyventojams buvo aiškinama, kaip saugiai elgtis su buitiniais elektros prietaisais, kaip saugiai eksploatuoti šildymo prietaisus, kaip savo jėgomis pašalinti pastebėtus priešgaisrinės saugos trūkumus.

Pastebėta, kad ypač prastos būklės yra seni pastatai be centrinio šildymo: apgriuvusios krosnys ir kaminai, susidėvėjusi, neteisingai įrengta elektros instaliacija. Nė vienas gaisrininkų apžiūrėtas butas neturėjo autonominių dūmų detektorių, kurie galėtų laiku įspėti gyventojus apie kylantį gaisrą.

Tokie pastatai yra aukšto gaisringumo, todėl kilus gaisrui ugnis juose plista labai greitai, ir išgelbėti žmones su jų turtu būna labai sudėtinga.

Kita opi problema – neprižiūrimi, negyvenami ir nenaudojamai statiniai, kuriuose  kuriasi benamiai. Neatsargiai elgdamiesi su ugnimi, jie dažnai sukelia gaisrus, kuriuose žūva patys arba sunaikina esantį šalia turtą.

Šilutės PGT kreipėsi į rajono seniūnus su prašymu atkreipti dėmesį į šią problemą ir pasirūpinti jų priežiūra arba ieškoti galimybių tokiems pastatams nugriauti.