www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 1-ąją prasideda tradicinė Aplinkos apsaugos departamento akcija „Saugom lašišą“, truksianti iki lapkričio 20 d. Šia akcija departamento pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.

Daugiau – https://am.lrv.lt/lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Policijos duomenimis, iš visų per pirmąjį pusmetį į eismo įvykius patekusių elektrinių paspirtukų vairuotojų trečdalis nedėvėjo šalmo, penktadalis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Apie dažniausius paspirtukininkų nusižengimus pasakoja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paspirtukas – ne žaislas

Policijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuota virš 300 eismo įvykių, kurių metu el. paspirtukų vairuotojai nedėvėjo jokių apsaugos priemonių, ypač šalmo. V. Grašys akcentuoja, kad apsaugos priemonių dėvėjimas pirmiausiai yra tėvų pavyzdys ir atsakomybė.

„Pirkdami vaikui elektrinį paspirtuką, tėvai dažnai nepagalvoja apie potencialius pavojus ir galimas pasekmes. Tiek tėvai, tiek vaikai turėtų įsisąmoninti, kad el. paspirtukas – ne žaislas, o transporto priemonė. Tad pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, kad vaikas žinotų bent pagrindines Kelių eismo taisykles (KET), tuomet nupirkti jam šalmą ir tik tada – paspirtuką“, – pabrėžia V. Grašys.

Policijos atstovą stebina ir tėvų neatsakingumas, kai jie patys, dažnai nedėvėdami jokių apsaugos priemonių, el. paspirtuku dar vežasi ir vaiką be šalmo.

„Visų pirma, draudžiama vienu paspirtuku važiuoti dviem ar trims žmonėms. O tikėtis, kad tokį pavyzdį matęs vaikas paaugęs pats elgsis atsakingai, mažų mažiausiai yra naivu. Tėvams pirmiausiai derėtų savo pavyzdžiu rodyti, kaip teisingai elgtis kelyje“, – akcentuoja Viešosios tvarkos biuro vadovas.

Paspirtukininkai: be šalmų, apsvaigę ir nesilaikantys Kelių eismo taisyklių

Trečias dažniausias (po važiavimo be apsaugos priemonių bei vairavimo apsvaigus) el. paspirtukų vairuotojų daromas nusižengimas – kelio ženklų bei ženklinimo ir vairavimo tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas. Pirmąjį šių metų pusmetį tokių buvo šiek tiek daugiau nei dešimtadalis iš visų, patekusių į eismo įvykius.

V. Grašys taip pat atkreipia dėmesį, kad policijai dažniau žinomi tampa tie atvejai, kai eismo įvykyje dalyvauja ne vien el. paspirtuko vairuotojas, bet ir pėsčiasis ar kitos transporto priemonės vairuotojas.

„Kai eismo įvykyje dalyvauja dvi šalys, tikimybė, kad bent viena jų praneš apie įvykusį incidentą – kur kas didesnė. Yra nemažai atvejų, kai į sveikatos priežiūros įstaigą patenka asmuo, vairavęs paspirtuką, bet mes apie tai nesužinome. Dėl šios priežasties statistika nėra pilna ir nevisiškai atspindi realią situaciją“, – pasakoja policijos atstovas.

Komentuodamas pirmojo pusmečio statistiką, V. Grašys taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo laikotarpiu buvo fiksuota 20 atvejų, kai el. paspirtukų vairuotojai apgadino kitas transporto priemones, kelių įrenginius ar kitą turtą, bei 6 atvejai, kai buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Du kartus policijai teko drausminti netgi į automagistralę išvažiavusius el. paspirtukų vairuotojus.

„Nesilaikant KET, vairuojant apsvaigus ar be apsaugos priemonių, eismo įvykio pasekmės el. paspirtukų vairuotojams gali būti labai skaudžios. Deja, apie tai susimąstoma vis dar gana retai. Prevenciškai – ypač tėvams – labai siūlyčiau pasižiūrėti medikų turimas nuasmenintas nuotraukas, kuriose užfiksuoti paspirtukininkai po traumų – labai paveiki priemonė“, – pastebi V. Grašys.

Policijos dėmesys paspirtukininkams

Generalinis policijos komisaras yra įpareigojęs apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnus organizuoti eismo saugumo priemonę „Dviračiai“. Jos metu kontroliuojama, kaip mikrojudumo priemonių vairuotojai laikosi KET reikalavimų. Šiais metais tai jau vyko du kartus: liepos 11-13 bei rugpjūčio 1-3 dienomis. Dar du reidai numatyti rugpjūčio 22-24 dienomis ir rugsėjo pradžioje (6-8 d.).

Pasak Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovo, šių reidų metu policija pirmiausiai stengiasi edukuoti eismo dalyvius ir taip užkirsti kelią galimiems skaudiems įvykiams ateityje.

„Skirdami vienokią ar kitokią nuobaudą, mes visų pirma tikimės, kad tai bus paveiki priemonė, kuri paskatins permąstyti savo, kaip eismo dalyvio, elgesį – tai galioja tiek pėstiesiems, einantiems per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui, tiek automobilių vairuotojams, nepasirenkantiems saugaus greičio, tiek neatsakingai besielgiantiems paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kai eismo dalyvis yra neblaivus, jokių nuolaidų, įspėjimų ar edukacijos būti nebegali. Tokiais atvejais yra numatyta griežta atsakomybė be jokių išimčių“, – pabrėžia V. Grašys.

El. paspirtukų vairuotojus edukuoja ir LTSA

Siekdama tiek atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, tiek didinti paspirtukininkų atsakingumą, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) šiemet inicijavo informacinę-edukacinę kampaniją „Riedėk šalmingai“.

Šiltuoju sezonu vykstančios kampanijos metu siekiama paskatinti elektrinių paspirtukų vairuotojus laikytis KET, vairuoti kultūringai, dėvėti šalmus bei kitas apsaugos priemones.

Asociatyvi nuotr.

Nustatyti keli nežymūs pažeidimai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos apsaugos departamentas, prasidėjus žvejybai tinklais, sustiprino verslinės žvejybos kontrolę ir nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pradžios Kuršių mariose tikrino žvejus verslininkus. Iš viso buvo surengta 15 reidų.

Patikrinimų metu nustatyta keletas žvejybos taisyklių pažeidimų, už kuriuos buvo skirtos administracinės nuobaudos. Iš viso buvo patikrintos 27 verslinės žvejybos ir 2 specialiosios žvejybos. Nustatyti du smulkūs pažeidimai susiję su žvejybos žurnalo pildymu.

Akcijos tikslas buvo užtikrinti, kad prasidėjus verslinei žvejybai tinklais, ji vyktų laikantis nustatytų taisyklių. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip pildomi žvejybos žurnalai, kokie laimikiai sugaunami ir kokie žvejybos įrankiai naudojami.

Net ir akcijai pasibaigus, Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai toliau atliks reidus, tikrindami žvejus verslininkus.

Svarbūs reikalavimai vykdantiems verslinę žvejybą

Nuo liepos 16 dienos iki rugpjūčio 31 d. yra leidžiama žvejoti 70–80 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais tik tamsiu paros metu, kuomet pradėti žvejybą (pradėti statyti žvejybos įrankius) leidžiama ne anksčiau kaip 2 valandos iki saulės nusileidimo ir užbaigti žvejybą ne vėliau kaip 9 valandą ryto.
Žvejybos pradžia laikomas metas, kai pradedami statyti ar tikrinti žvejybos įrankiai. Žvejybos pabaiga laikomas metas, kai patikrinus ar išėmus žvejybos įrankius, plaukiojimo priemonė pasiekia žuvų iškrovimo vietą.
Iki rugpjūčio 31 d. draudžiama žvejoti 40–50 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais.
Nuo liepos 15 d. iki spalio 31 d. draudžiama žvejyba 2 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Atmatos kairiojo kranto statomaisiais tinklaičiais, stambiaakėmis ir marinėmis gaudyklėmis, o Kuršių marių 6–12 žvejybos baruose nuo vakarinio Kuršių marių kranto iki farvaterio statomaisiais tinklaičiais, stambiaakėmis ir marinėmis gaudyklėmis nuo liepos 15 d. iki spalio 31 d.
Atsakomybė

Už verslinės žvejybos tvarkos pažeidimą numatyta bauda iki 350 eurų, jeigu būtų padarytas šiurkštus verslinės žvejybos pažeidimas – iki 1750 eurų.

Daugiau informacijos apie žūklės laikotarpius, leidimus ir kitus aplinkosaugos reikalavimus galima rasti žvejybai skirtoje atmintinėje.

Verslinė žvejyba vidaus vandenyse, įskaitant valstybei ir ūkio subjektams priklausančius vandens telkinius reglamentuoja verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašas. Ši tvarka nustato verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose reglamentavimo priemones, apibrėžiančias juridinių ir fizinių asmenų, vykdančių verslinę žvejybą pareigas, leidžiamus ir draudžiamus žvejybos įrankius bei būdus, verslinius žuvų dydžius, šalutinio laimikio dydžius, taip pat žvejybos režimą vidaus vandens telkiniuose.

Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus prašome kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. – asmenis darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Policijos nuotr.

Šilutės policijos pareigūnai vėl tikrino laivavedžius.

Patikrinti 53 pramoginiai laivai. Užfiksuoti 2 laivavedžiai, kurie buvo vartoję alkoholio, tačiau leistinos normos neviršijo. 3 laivavedžiai pateikė Lietuvoje negaliojančius laivavedžio pažymėjimus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos pareigūnai ir toliau vykdys tokio pobūdžio prevencines priemones. Piliečių prašoma laikytis vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų.

Policijos nuotr.

Šilutės policijos pareigūnai vėl tikrino laivavedžius.

Patikrinta 20 pramoginių laivų. Užfiksuoti 3 laivavedžiai, kurie buvo vartoję alkoholio, tačiau leistinos normos neviršijo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos pareigūnai ir toliau vykdys tokio pobūdžio prevencines priemones. Piliečių prašoma laikytis vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų.

ntakd.lrv.lt nuotr.

Didžiausias Lietuvoje degalinių tinklas, valdomas UAB „Viada LT“ pažeidė Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo nuostatas, kadangi prekiavo pluoštinių kanapių (rūkomaisiais žoliniais) gaminiais – kanapių žiedų suktinėmis „Roll Premium“, kurios buvo pavadintos „arbata“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuose gaminiuose esančio tetrahidrokanabinolio (toliau – THC), kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kiekis viršija teisės aktuose nustatytas leistinas normas ir siekia 607mg (0,09 proc.). Kanapių žiedų suktinės yra priskiriamos prie rūkomųjų žolinių gaminių ir jose turi būti nulinis THC kiekis.

UAB „Viada LT“ taip pat nesilaikė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo reikalavimų dėl reklamos ir gaminių ženklinimo.

Tai buvo konstatuota šių metų rugpjūčio 7 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente (toliau – Departamentas) vykusiame bylos nagrinėjime.

„Šiais metais paskyrėme jau antrąją ekonominę sankciją verslo subjektui už Pluoštinių kanapių įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Liepos mėnesį analogiškos nuobaudos sulaukė UAB „Biotecus“, – sako Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus patarėjas, laikinai vykdantis vedėjo funkcijas Darius Sadaunykas. Jo teigimu, Departamentas jau yra ne kartą įspėjęs verslininkus laikytis įstatymo reikalavimų, yra suinteresuotas suteikti visą reikalingą informaciją ir pagalbą, kad nusižengimų būtų išvengiama. Tačiau Departamento specialistai neketina užsimerkti akis prieš akivaizdžius pažeidimus, todėl apie skirtas nuobaudas vis plačiau bus informuojama ir visuomenė.

Klaidinantis ženklinimas

Departamento specialistai konstatavo, kad ant gaminių išorinių pakuočių nurodyta klaidinga galutinė gaminio vartojimo paskirtis ir vartojimo būdas, t. y. nurodyta paskirtis „Kanapių žiedų arbata“ ir paruošimo būdas: „Pakelio turinį užplikyti 200 ml vandens“. Kad gaminys nėra arbata patvirtina tyrimą atlikusi Muitinės laboratorija, kuri konstatavo kad gaminys savo „sudėtyje neturi tabako ar nikotino, tačiau turi suformuotą filtrą“, tai yra pritaikytas rūkyti.

Suktinių galėjo įsigyti ir nepilnamečiai

Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta ir tokia aplinkybė, kad šias suktines galėjo įsigyti ir asmenys iki 16 metų amžiaus. Kadangi gaminys buvo parduodamas kaip arbata, jokie prekybos ribojimai nebuvo taikomi, juos galėjo įsigyti ir nepilnamečiai.

Departamento specialistai užfiksavo, kad pažeidžiant Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatas, įmonė laiko ir parduoda rūkomuosius žolinius gaminius, kurių ženklinimas neatitinka Įstatymo reikalavimų, nė vienas gaminys nebuvo paženklintas įspėjimu apie galimą žalą sveikatai.

Skirtos baudos

Išnagrinėjus bylą, buvo priimti du nutarimai, kuriuose konstatuojama, kad už Pluoštinių kanapių įstatymo pažeidimą įmonei skiriama 750 eurų bauda. O už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus – 1448 eurų bauda. Abu nutarimai per mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiami.

Departamentas primena

Verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių mažmenine prekyba, leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas.

Nuotolinė prekyba rūkomaisiais žoliniais gaminiais yra draudžiama.

Ant kiekvieno rūkomųjų žolinių gaminių vienetinio pakelio ir ant bet kokios jų išorinės pakuotės turi būti įspėjimas apie galimą žalą sveikatai: „Šio gaminio rūkymas kenkia jūsų sveikatai“.

Draudžiama tiekti rinkai rūkomuosius žolinius gaminius, apie kuriuos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nustatyta tvarka nėra gavęs informacijos apie rūkomųjų žolinių gaminių gamybai naudotų visų sudedamųjų dalių ir jų kiekių sąrašo.

Lietuvos Respublikoje rūkomųjų žolinių gaminių reklama (įskaitant interneto svetainėse pateiktas jų kainas), taip pat paslėpta rūkomųjų žolinių gaminių reklama, draudžiama.

Policijos nuotr.

Vyraujant geriems orams ir atsižvelgiant į suintensyvėjusį vidaus vandenų eismą, Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vykdo saugaus elgesio vandenyje ir laivybos taisyklių laikymosi kontrolę, primena Šilutės policijos pareigūnai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos nuotr.

Policija praneša apie rugpjūčio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 1-3 d., 22-24 d. vyks dviračių, mopedų, elektrinių mikrojudrumo priemonių vairuotojų kontrolė.

Rugpjūčio 5-9 d. bus vykdoma vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Rugpjūčio 5-11 d. vyks transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė.

Rugpjūčio 15-18 d., 29-31 d. bus vykdoma vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Rugpjūčio 26-28 d. pareigūnai stebės, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kai to reikalaujama pagal taisykles.

Parengta pagal Tauragės AVPK inf.

aad.lrv.lt nuotr.

Liepos mėnesį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrino žvejojančiuosius iš valčių. Per akciją buvo atlikti reidai įvairiuose vandens telkiniuose Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Utenos ir Kauno regionuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patikrinimų metu nustatyta keletas žvejybos taisyklių pažeidimų, už kuriuos buvo skirtos administracinės nuobaudos. Akcijos tikslas buvo užtikrinti, kad žvejyba vyktų laikantis nustatytų taisyklių. Iš viso buvo patikrintos 323 valtys ir nustatyti 22 pažeidimai.

Regionų apžvalga

Daugiausia patikrinimų atlikta Klaipėdos regione, Kuršių mariose. Pažeidimų aplinkosaugininkai daugiausia nustatė Utenos regione, Juodųjų Lakajų ežere, Vilniaus regione, per patikrinimus pažeidimų nenustatyta.

Alytaus regione patikrinta 20 žvejų, nustatyti 2 pažeidimai Niedaus ežere dėl žvejybos ir plaukiojimo ornitologiniame draustinyje. Buvo konfiskuotos valtys su elektriniais varikliais ir meškerės. Nemune ties Birštonu nustatytas pažeidimas žvejojant su tinkline priemone (televizoriumi).

Vilniaus regione patikrintos 27 valtys ir 54 iš valčių žvejoję žvejai, pažeidimų nenustatyta.

Panevėžio regione patikrinti 57 žvejai, nustatytas vienas pažeidimas Kupiškio tvenkinyje dėl vandens motociklo naudojimo.

Šiaulių regione patikrinti 36 žvejai, nustatytas 1 pažeidimas – pagautas per mažas šamas. Žala aplinkai – 480 eurų.

Klaipėdos regione patikrinta 60 žvejų, nustatyti 4 pažeidimai. Paršažerio ežere bučiukais buvo gaudomi į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti plačiažnypliai vėžiai. Žala aplinkai – 105 eurai. Kuršių mariose buvo žvejojama be žvejo bilieto ir naudojamas didesnis nei leidžiama įrankių skaičius.

Marijampolės regione Antanavo HE tvenkinyje bei Šešupės upėje nustatyti 2 pažeidimai dėl žvejybos leidimų nepateikimo ir nesurinktų šiukšlių. Iš viso patikrinti 28 žvejai.

Utenos regione aplinkosaugininkų dėmesio sulaukė 55 žvejai, nustatyta 10 pažeidimų Juodųjų Lakajų ežere dėl saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimo.

Kauno regione 9 žvejai, Kauno mariose nustatyti 2 pažeidimai dėl žvejybos neturint leidimo.

Akcijos metu aplinkosaugininkai nustatė dažniausius pažeidimus, kai nesilaikoma žvejybos taisyklių, nepaisoma saugomų teritorijų apsaugos reikalavimų, žvejojama neturint leidimų ir naudojamos netinkamos žvejybos priemonės.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Klaipėdos apygardos teismas patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltu dėl papirkimo, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo pripažino Šilutėje kelių remonto ir statybos darbus vykdančios bendrovės vadovą D. L. Jam teismas skyrė galutinę 44 100 eurų baudą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ikiteisminį tyrimą atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų surinktais duomenimis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos užsakymu D. L. vadovaujama įmonė vykdė rangos darbus įvairiuose Šilutės miesto bei rajono objektuose. Siekdamas užsitikrinti tuometinio Šilutės rajono savivaldybės administracijos vadovo palankumą, D. L. sutiko įmonės vardu apmokėti sąskaitas už fasado ir vidaus apdailos medžiagas, kurios buvo panaudotos administracijos vadovo privataus namo statybai. Apmokėtų medžiagų bendra vertė siekė daugiau nei 60 000 eurų.

Klaipėdos apygardos teismo priimtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Ši byla atskirta nuo tebevykstančio ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo pareikšti minėtam buvusiam Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui bei kitos privačios bendrovės vadovui dėl papirkimo, dokumentų klastojimo ir turto iššvaistymo. Ikiteisminį tyrimą dėl šių dviejų asmenų atlieka STT, tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

VRK nuotr.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl daugiau negu 21 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų Šilutės rajono tarybos nariui Žygimanto Kurlianskui, grąžinimo į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ž. Kurlianskas, 2019-2023 metais būdamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, gaudavo su šiomis pareigomis susijusių išlaidų kompensavimą iš savivaldybės biudžeto. Remiantis gautais dokumentais, jis teikė savo išlaidų, susijusių su jo, kaip tarybos nario veikla, kuro įsigijimo, automobilių remonto, kompiuterinės technikos nuomos, telefoninių pokalbių ir interneto paslaugų dokumentus.

Iš buvusio tarybos nario pateiktų dokumentų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų trumpas laiko tarpas, bet pilti dideli degalų kiekiai. Nustatyta, kad degalai buvo pilami tuo metu, kai Ž. Kurlianskas dalyvavo Tarybos posėdžiuose ar jo nedarbingumo laikotarpiu.

Tyrimo metu gauta duomenų, kad minėtas tarybos narys kadencijos laikotarpiu pateikė sąskaitą-faktūrą už kitam asmeniui priklausančio automobilio remontą. Prokuratūros vertinimu, kitiems asmenims priklausančio turto remontavimas savivaldybės lėšomis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo principams, todėl kompensuotos išlaidos grąžintinos savivaldybės nuosavybėn.

Būdamas tarybos nariu, Ž. Kurlianskas savivaldybei teikė ir sąskaitas už kompiuterio nuomą, kuris, pasibaigus nuomos terminui, tapo jo asmenine nuosavybe. Tyrimo metu nustatyta, jog teisės aktai nenumato galimybės kompensuoti tokio pobūdžio išlaidas, t. y. savivaldybės lėšomis įsigyti asmeninėn nuosavybėn kompiuterinę įrangą.

Teisės aktuose numatyta, kad tarybos narys turi teisę gauti kompensaciją už išlaidos telefoniniams pokalbiams bei interneto paslaugoms, pateikęs šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ž. Kurlianskas, teikdamas sąskaitas faktūras, nepateikdavo jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, o iš sąskaitų faktūrų matyti, kad tarybos narys būdavo įsiskolinęs už suteiktas paslaugas, nors savivaldybės administracija išmokėdavo išlaidų kompensaciją. Net ir gavęs kompensaciją, įsiskolinimo sumą Ž. Kurlianskas dažnai vėl pateikdavo kaip naujai turėtas išlaidas ir vėl gaudavo kompensaciją.

Tyrimo metu nustatyti šie bei kiti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad remdamasi tokiais dokumentais Šilutės rajono savivaldybė minėtas kompensacijas Ž. Kurlianskui išmokėjo nepagrįstai, todėl prokuratūra siekia nepagrįstai išmokėtą 21 420 eurų sumą grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Šis Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų civilinis ieškinys yra keturioliktas, pateiktas Tauragės apylinkės teismui. Prokurorai jau kreipėsi į teismą dėl 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu minėtos savivaldybės narių: Lilijanos Lekavičienės, Algirdo Gečo, Zigmanto Merliūno, Genovaitės Kimbrienės, Arūno Jagmino, Stepono Kazlausko, Sandros Tamašauskienės, Daivos Žebelienės, Antano Martinkaus, Vlado Kainovaičio, Ričardo Stonkaus, Edvardo Jurjono ir Arūno Kurliansko nepagrįsto praturtėjimo.

Viešąjį interesą ginantys Generalinės prokuratūros prokurorai pateikė teismui ieškinių daugiau negu 228 tūkst. eurų sumai, kuri turėtų būti grąžinta į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą.

Vileikių užkarda. (vsat.lrv.lt nuotr.)

Vileikių pasienio užkardos pasieniečiams įkliuvo šilutiškis, kuris už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau vengė ją atlikti. 2023-ųjų spalį policija paskelbė vyriškio paiešką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmadienio popietę į Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardą atvyko 34-erių šilutiškis, siekiantis gauti leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Kam vyrui prireikė tokio leidimo (greičiausiai – dėl žvejybos Nemune, kurios viduriu eina valstybės siena su Rusija) ir ar būtų jį gavęs, taip ir nepaaiškėjo. Tikrindami šilutiškio pateiktus asmens dokumentus pasieniečiai nustatė, kad jo ieško Marijampolės policija: už nusikalstamos veikos įvykdymą vyras buvo nuteistas, tačiau atlikti bausmę vengė. Šiam vyrui už turto sunaikinimą ar sugadinimą pernai rugsėjį buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės jis neatliko, slapstėsi.

Pasieniečiai šilutiškį sulaikė ir uždarė Vileikių pasienio užkardos laikino sulaikymo patalpoje. Tą pačią dieną jis buvo perduotas Šilutės policijos pareigūnams.

Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą sudaro VSAT. Fiziniai ar juridiniai asmenys, siekiantys būti ar verstis ūkine, komercine veikla valstybės sienos apsaugos zonoje, pateikia motyvuotą prašymą VSAT, tarnybos pasienio rinktinėms ar pasienio užkardoms.

Kasdienėje pasieniečių veikloje pasitaiko ir keistų, nepaaiškinamų, net komiškų ar kurioziškų įvykių. Panašus į Vileikių pasienio užkardos atvejį prieš metus buvo užfiksuotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardoje. Ten analogiško leidimo į užkardą visureigiu atvyko Daugų (Alytaus r.) gyventojas. Paaiškėjo, kad teisę vairuoti daugiškis yra praradęs, be to, jo lendroveris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka neįregistruotas, jo dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas.

Policijos asociatyvi nuotr.

Tauragės apylinkės teismas panaikino policijos komisariato nutarimą, kuriuo šilutiškė nubausta 70 Eur dydžio bauda už tai, kad važiuodama per pėsčiųjų perėją, nepraleido pėsčiojo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bylos duomenimis I. J. buvo nubausta 70 Eur bauda už tai, kad Šilutėje vairavo automobilį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje žengiančio pėsčiojo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

Moteris nesutiko su paskirta bauda ir teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad institucija netinkamai vertino tariamai padarytą pažeidimą ir susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjos teigimu, pėsčiąjį judėjo sparčiai bei prieš pat perėją esantis medis blokavo dalį vaizdo. Taigi situacija sudarė įspūdį, kad važiuoti per perėją yra saugu ir iš anksto nėra pagrindo stabdyti ar sulėtinti greitį.

Teismas išanalizavo byloje pateiktą vaizdo įrašą kuriame buvo matyti, kad šaligatviu link pėsčiųjų perėjos sparčiu žingsniu eina pėsčiasis. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos pastarasis pažiūri į vieną pusę, o pamatęs atvažiuojantį pareiškėjos automobilį trumpam sulėtina ėjimą, tuomet žiūrėdamas į dešinę pusę įžengia į pėsčiųjų perėją, į kurią jau yra įvažiavęs pareiškėjos vairuojamas automobilis.

Teismas vertindamas vairuotojos ir pėsčiojo elgesį vaizdo įraše, taip pat priminė ir pėsčiųjų pareigas numatytas Kelių eismo taisyklėse, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Nagrinėjamu atveju, iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog pėsčiasis objektyviai įvertinęs situaciją praleido jau iš esmės prieš pat perėją buvusį pareiškėjos automobilį.

Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, teismas nusprendė, kad vairuotoja nubausta nepagrįstai, todėl skundžiamą policijos komisariato nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Policijos nuotr.

Šilutės policijos pareigūnai vėl tikrino laivavedžius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Esant geriems orams ir suintensyvėjus vidaus vandenų eismui, Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vykdo saugaus elgesio vandenyje ir laivybos taisyklių laikymosi kontrolę.

Patikrinta 19 pramoginių laivų.

Užfiksuoti 2 laivavedžiai, kurie buvo vartoję alkoholio, tačiau leistinos normos neviršijo. Taip pat užfiksuotas vienas laivavedys, kuris neturėjo teisės vairuoti vandens transporto priemonės.

Policijos pareigūnai ir toliau vykdys tokio pobūdžio prevencines priemones. Piliečių prašoma laikytis Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų.

www.silutesligonine.lt nuotr.

„Duoti ar neduoti?“ – šį klausimą užduoda Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) bei Jaunųjų gydytojų asociacija, vykdydama šviečiamojo pobūdžio socialinę kampaniją, kurios tikslas – skatinti dialogą tarp medikų ir pacientų, atkreipiant dėmesį į skaidrumo svarbą medicinos sektoriuje ir kyšių sukeliamas neigiamas emocijas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo praeitų metų rudens po Lietuvos ligonines keliaujanti kampanija šią vasarą apsilankė ir Šilutės ligoninėje. Tris savaites Konsultacinės poliklinikos pacientai galėjo išvysti „Duoti ar neduoti“ stendą ir buvo kviečiami išreikšti savo nuomonę, kaip elgtis, kai susiduriama su kyšio provokavimu ar siūlymu.

„Šia kampanija siekiame skatinti diskusiją tarp medikų ir pacientų, norime parodyti, kad kiekvienas gali prisidėti stiprinant skaidrumą sveikatos apsaugos sektoriuje, o kyšio reikalavimas ar davimas dažnai sukelia negatyvias emocijas, medikui toks elgesys gali pasirodyti kaip nepasitikėjimas juo ir jo kompetencijomis“, – sakė Šilutės ligoninėje apsilankęs STT Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas.

STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022“ duomenimis, viena labiausiai korumpuotų sričių Lietuvoje – sveikatos apsauga. Galima rasti daug priežasčių, lemiančių kyšininkavimą sveikatos apsaugos sektoriuje, tačiau viena pagrindinių – yra nusistovėję stereotipai, pavyzdžiui, kad duodamas kyšį, pacientas greičiau gaus paslaugą ar su juo gydytojas elgsis maloniau.

Socialine kampanija „Duoti ar neduoti?“ siekiama kalbėti ne tik apie smulkiosios korupcijos daromą žalą, bet ir apie medikų bei pacientų patiriamas neigiamas emocijas. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl interpretacijos gali būti įvairios – galbūt medikas tikrai tikisi kyšio, o gal tai yra neteisingai suprasta situacija. Todėl tiek medikams, tiek pacientams labai svarbu įvertinti aplinkybes tinkamai, nes teisingas problemos sprendimas – sąmoningas pasirinkimas kyšio neduoti ir jo nereikalauti.

„Teigiamas pokytis, kalbant apie korupciją sveikatos priežiūros sektoriuje, prasideda nuo asmens, šiuo atveju tiek mediko, tiek paciento, asmeninės pozicijos ir vertybių. Norėdami pažangios ir skaidrios sveikatos priežiūros sistemos, kaip visuomenė turime netoleruoti korupcijos apraiškų. Pacientams svarbu suprasti, kad duotas kyšis nekeis ištyrimo ir gydymo taktikos, o suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus lygiai tokios pačios, kaip ir nedavus kyšio. Blogų įpročių atsisakyti lengviausia, formuojant naujus, gerus įpročius, todėl skatiname pacientus pasidalinti savo patirtimi mūsų ligoninėje. Juk visada galima parašyti padėką medikams, kurie prisidėjo prie paciento gydymo – grįžtamasis ryšys yra labai svarbus. Sveikintina, kad STT šiai problemai skiria daug dėmesio, bendradarbiauja su įstaigomis, o savo iniciatyva „Duoti ar neduoti?” skatina dialogą tarp pacientų ir medikų“, – teigia l. e. p. vyriausiojo gydytojo pavaduota medicinai Greta Undžytė.

Šilutės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Lina Minkevičiūtė pasakojo, kad atvejų, kai pacientai už paslaugas siūlo kyšius pasitaiko, dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus žmonės. Tokiais atvejais tenka pasakyti griežtą NE.

„Jausmas keistas, lyg pacientas tikėtųsi iš tavęs kažko daugiau, kvestionuotų tavo pasirinktus gydymo sprendimus. Suteikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugą pacientui, gydytojas viską atlieka pagal įstatymų numatytą tvarką, negali padaryti nei daugiau, nei mažiau. Bet kažkodėl žmonės, ypač vyresnio amžiaus, vis dar mąsto, kad jeigu atsidėkos gydytojui, šis paslaugą suteiks geriau. Kyšio brukimas tik sumenkina gydytojo nuoširdžiai atliekamą darbą ir priverčia jį jaustis blogai“, – savo patirtimi dalinosi gydytoja Lina.

Šilutės ligoninė siekia nulinės tolerancijos politikos korupcijos atžvilgiu. Skaidrumas, sąžiningumas ir viešumas pagrindinės vertybės, kuriomis asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai vadovaujasi kasdieninėje veikloje.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie liepos mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Liepos 5 – 8 d., 19 – 21 d., 26 – 28 d. bus vykdoma vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Liepos 11 – 13 d. vyks dviračių, mopedų, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė (KET VIII skyriaus nuostatų laikymosi kontrolė).

Liepos 15 – 17 d. vyks vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Liepos 22 – 24 d. vyks vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET, kontrolė.

Liepos 29 – 31 d. vyks pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Tauragės AVPK inf.

Stop kadras.

Teisės vairuoti neturintis vyras, sėdęs prie automobilio vairo, bandė išvengti susitikimo su policijos pareigūnais, tačiau jo bandymas buvo nesėkmingas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 22 d. apie 15.40 val. policijos pareigūnai, užtikrindami viešąją tvarką ir eismo saugumą, Inkaklių kaime pastebėjo priešais juos atvažiuojantį juodos spalvos automobilį „Ford“, kurio vairuotojas sukėlė įtarimų.

Įjungę specialiuosius šviesos ir garso signalus, policijos pareigūnai bandė sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas akistatos su jais nusprendė išvengti – jis padidino greitį ir nuvažiavo tolyn.

Pareigūnai sprunkančio automobilio vairuotoją ne kartą per garsiakalbį ragino sustoti, tačiau jis į reikalavimus nereagavo.

Vairuotojo gaudynės tęsėsi pievų keliukais ir baigėsi pervažiavus Ašvos upelį Varniškių kaime.

Blaiviam, tačiau teisės vairuoti neturinčiam vyrui, gim. 1998 m., pradėta administracinė teisena.

Kelių eismo taisyklių pažeidėjas negalvojo nei apie savo, nei apie automobiliu vykusios keleivės, gim. 2003 m., saugumą.

Policijos pareigūnų nuoširdus patarimas – nebėkite nuo policijos, nekelkite grėsmės sau ir aplinkiniams.

Policijos nuotr.

Pareigūnai vėl tikrino laivavedžius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyraujant geriems orams ir atsižvelgiant į suintensyvėjusį vidaus vandenų eismą, Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vykdo saugaus elgesio vandenyje ir laivybos taisyklių laikymosi kontrolę.

Savaitgalį patikrinti 33 pramoginiai laivai.

Užfiksuoti 2 laivavedžiai, kurie buvo vartoję alkoholio, tačiau vienas iš jų leistinos normos neviršijo. Taip pat užfiksuotas laivavedys su negaliojančiomis teisėmis.

Pareigūnai primena, kad ir toliau aktyviai vykdys tokio pobūdžio prevencines priemones, ir prašo laikytis Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų.

VRK nuotr.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl daugiau negu 20 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų Šilutės rajono tarybos nariui Ričardui Stonkui, grąžinimo į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą, praneša Lietuvos Respublikos prokuratūra.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

R. Stonkus, būdamas tarybos nariu, gaudavo su šiomis pareigomis susijusių išlaidų kompensavimą iš savivaldybės biudžeto. Remiantis gautais dokumentais, jis teikė savo išlaidų, susijusių su jo, kaip tarybos nario veikla, kuro įsigijimo, automobilių remonto, telefonų nuomos, telefoninių pokalbių ir interneto paslaugų dokumentus.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais degalai buvo perkami per dieną net penkis kartus, tarp kai kurių pylimų trumpas laiko tarpas bei pilti dideli degalų kiekiai. Taip pat nustatyti nevienkartiniai atvejai, kuomet jis kurą pildavosi 2-3 kartus per dieną. R. Stonkus turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant tarybos nario funkcijas, tačiau realiai gavo kelis kartus daugiau, negu turėjo išlaidų. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtas tarybos narys kadencijos laikotarpiu pateikė sąskaitas-faktūras už jo naudojamų automobilių remontą. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad automobiliai buvo remontuojami vidutiniškai kartą per mėnesį. Atsižvelgiant į remonto darbų dažnumą, jų pobūdį, kainą, darytina išvada, jog visos jo naudotų automobilių remonto ir priežiūros išlaidos buvo kompensuojamos iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų, tačiau remontuotais automobiliais R. Stonkus naudojosi ir savo reikmėms. Tyrimo metu nustatyti šie bei kiti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad remdamasi tokiais dokumentais Šilutės rajono savivaldybė minėtas kompensacijas R. Stonkui išmokėjo nepagrįstai, todėl prokuratūra siekia nepagrįstai išmokėtą sumą grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Šis Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų civilinis ieškinys yra vienuoliktas, pateiktas Tauragės apylinkės teismui. Prokurorai jau kreipėsi į teismą dėl 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu minėtos savivaldybės narių: Lilijanos Lekavičienės, Algirdo Gečo, Zigmanto Merliūno, Genovaitės Kimbrienės, Arūno Jagmino, Stepono Kazlausko, Sandros Tamašauskienės, Daivos Žebelienės, Antano Martinkaus ir Vlado Kainovaičio nepagrįsto praturtėjimo. Prokurorai pateikė teismui ieškinių daugiau negu 169 tūkst. eurų sumai, kuri turėtų būti grąžinta į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą.

Policijos nuotr.

Tradicinė Rasos ir Joninių šventė būriais sutraukia pramogautojus. Visoje šalyje suintensyvėja eismas, miestuose, miesteliuose ir keliuose susidaro spūstys. Jau nuo pirmadienio Lietuvos kelių policijos pareigūnai ruošiasi ilgajam savaitgaliui – stiprina patruliavimą šalies keliuose. Birželio 21-ąją, penktadienį, – specialioji 24 valandų priemonė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo pirmadienio, birželio 17 dienos, Lietuvos Policija visoje šalyje pradėjo vykdyti net dešimt dienų truksiančią sustiprintą vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolę, daug atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Visų parinktų prevencinių priemonių, kurias birželio 17–26 dienomis vykdys policijos pareigūnai, tikslas – užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys, užkardyti pavojingą ir chuliganišką vairavimą per ilgąjį šventinį savaitgalį, sutramdyti nedrausmingus vairuotojus.

Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) iniciatyva transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolei skirta priemonė (angl. Operation Alcohol & Drugs) š. m. birželio 17–23 d organizuojama daugelyje Europos šalių., o birželio 21-ąją, penktadienį, – specialioji 24 valandų priemonė – maratonas (angl. Operation Alcohol & Drugs Marathon).

Lietuvos policija pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintą planą patikrinimus vykdys ir š. m. birželio 24–26 d. (pirmadienį–trečiadienį). Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose organizuos ir papildomas prevencines priemones (reidus), taikys viešąjį, neviešąjį arba mišrųjį patruliavimo būdą.

Patarimai vairuotojams

1. Neskubėkite: važiuokite neviršydami leistino važiavimo greičio.

2. Nevairuokite išgėrę: neleiskite sau pakenkti kitiems.

3. Nepraraskite budrumo: karštis ir spūstis didina nuovargį.