vvtat.lrv.lt nuotr.

2023 m. rugsėjį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įvertinusi UAB „Lidl Lietuva“ skleidžiamą reklamą, nustatė, kad bendrovės lyginamoji reklama pažeidžia Reklamos įstatymo 6 str. – yra klaidinanti ir neobjektyvi.  Už tai VVTAT bendrovei skyrė 100 tūkst. eurų baudą.

VVTAT nutarimą bendrovė apskundė teismui. Trečiadienį, gruodžio 4 d., Regionų administracinis teismas atmetė skundą bei patvirtino, kad „Lidl Lietuva“ pažeidė Reklamos įstatymo 6 str., t. y. skleidė draudžiamą lyginamąją reklamą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atlikusi tyrimą, VVTAT komisija konstatavo, kad UAB „Lidl Lietuva“ skleista reklama yra neobjektyvi ir klaidinanti vartotojus, kadangi bendrovė reklamoje lygino savo parduotuvėse parduodamų prekių kainas su kitų bendrovių parduotuvėse parduodamų prekių kainomis, tačiau ne tuo pačiu metu užfiksuotas kainas. Pavyzdžiui, konkurentų parduotuvėse konkrečių prekių kainos fiksuotos tam tikrą dieną, o lyginamoji reklama apie mažesnę tokių prekių kainą UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvėse vartotojams skleidžiama po savaitės ar daugiau.

VVTAT pažymi, kad kainų lyginimo esmė ir prasmė yra parodyti, kokią naudą (kainos požiūriu) galėtų (galėjo) gauti vartotojas, įsigydamas prekę iš kurio nors konkurento. Lyginant laiko požiūriu aktualią ir nebeaktualią kainas, apie tokią vartotojo naudą informacija nėra pateikiama, nes realus (objektyvus) kainų skirtumas vartotojo sprendimo sudaryti sandorį priėmimo metu gali būti ne toks, koks yra matomas iš reklamos, kurioje lyginama aktuali ir nebeaktuali kaina. Taigi, aktualios ir nebeaktualios kainų palyginimas gali atspindėti ne objektyvų, bet dirbtinai reklaminės veiklos subjekto sukurtą kainų skirtumą ir jų lyginimą.

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs ginčą tarp bendrovės ir VVTAT, pripažino, kad sankcija UAB „Lidl Lietuva“ dėl Reklamos įstatymo pažeidimų paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl atmetė įmonės skundą kaip nepagrįstą.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl šešių apylinkės teismo teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Prezidento dekretu Nr. 1K-175 “Dėl teisėjų skyrimo” Kristupas Vasiliauskas paskirtas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėju.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

K. Vasiliauskas gimė 1990 m. 2014 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Taip pat 2015 m. šiame universitete įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį. Teisininko karjerą teisėjas pradėjo 2015 m. lapkričio mėn. tapęs teisėju padėjėju Varėnos rajono apylinkės teisme. Nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. jis dirbo teisėjo padėjėju Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki šiol dirbo teisėjo padėjėju Klaipėdos apygardos teisme. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki šiol dirba VšĮ Lietuvos verslo kolegijoje. Teisėjas nuo 2024 m. rugsėjo mėn. įrašytas Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

„Šalia teisėjo formalųjį statusą apibrėžiančių kodeksų, įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat Jums keliamų etinių ir profesinio pasirengimo reikalavimų, nuo šiol Jus visada lydės ypatinga galia, kurią valstybė patiki vien tik Jums. Nuo to, kaip šią galią panaudosite, priklausys ne tik Jūsų reputacija, bet ir visų Lietuvos piliečių pasitikėjimas teismais, taigi ir savo valstybe“, – sveikindamas prisiekusius teisėjus sakė šalies vadovas.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie gruodžio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gruodžio 2–4 dienomis – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Gruodžio 5–6 dienomis – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Gruodžio 8–10 dienomis – pėsčiųjų, dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė, matomumą gerinančių saugos priemonių – atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančių žibintų naudojimas tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui.

Gruodžio 12–14 dienomis – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Gruodžio 16–22 dienomis – Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (angl. Operation Alcohol & Drugs).

Gruodžio 25–29 dienomis – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.

Atsakingai ir drausmingai elkitės kelyje, kad Jūsų kelionės baigtųsi sėkmingai, – tamsiuoju paros metu dėvėkite šviesą atspindinčius drabužius arba atšvaitus, vairuodami atsižvelkite į meteorologines ir važiavimo sąlygas.

VRK nuotr.

Prokuratūra pateikė ieškinius teismui dėl Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių tarybos narių.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su 3 civiliniais ieškiniais dėl daugiau negu 42 tūkst. eurų (42 229,11), kaip nepagrįstai išmokėtų Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariams Vygandui Kamarauskui ir Arūnui Pupšiui bei Pagėgių savivaldybės tarybos nariui Remigijui Kelneriui, grąžinimo į Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių biudžetus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

V. Kamarauskas, A. Pupšys ir R. Kelneris, 2019-2023 metais būdami Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir Pagėgių savivaldybės tarybos nariais, gaudavo su šiomis pareigomis susijusių išlaidų kompensavimą iš savivaldybės biudžeto. Remiantis gautais dokumentais, jie teikė savo išlaidų, susijusių su jų, kaip tarybos narių veikla, kuro įsigijimo, automobilių remonto, kompiuterinės technikos nuomos, telefoninių pokalbių ir interneto paslaugų dokumentus.

Iš tarybos narių pateiktų dokumentų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų buvo nedidelis laiko tarpas. Nustatyta, kad V. Kamarauskas ne kartą degalus pylėsi ne Šilutės rajono degalinėse (Klaipėdos, Kalvarijų, Elektrėnų ir kt.) ir pagal rajono savivaldybės teisės aktus išlaidos negalėjo būti kompensuojamos.

Tyrimo metu nustatyti 57 atvejai, kai A. Pupšys vienu metu pylėsi skirtingų rūšių degalus (dyzeliną ir benziną).

Atlikus tyrimą nustatyta, kad R. Kelneris nuomojamą automobilį galėjo naudoti ne tik Tarybos nario pareigų vykdymui, bet ir jo visuomeninei veiklai bei asmeniniams poreikiams.

Tyrimo metu nustatyti šie bei kiti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad remdamasi tokiais dokumentais Šilutės rajono savivaldybė minėtas kompensacijas A. Pupšiui ir V. Kamarauskui išmokėjo nepagrįstai, todėl prokuratūra siekia nepagrįstai išmokėtą 29 616,97 eurų sumą grąžinti į savivaldybės biudžetą. Remiantis surinktais dokumentais, Pagėgių savivaldybė kompensacijas už transporto nuomą ir degalus R. Kelneriui išmokėjo nepagrįstai, todėl prokuratūra siekia nepagrįstai išmokėtą 12 612,14 eurų sumą grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai Tauragės apylinkės teismui pateikė jau 23 civilinius ieškinius dėl 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu Šilutės savivaldybės ir Pagėgių savivaldybės narių nepagrįsto praturtėjimo.

Viešąjį interesą ginantys Generalinės prokuratūros prokurorai pateikė teismui ieškinių per 323 tūkst. eurų sumai, kuri turėtų būti grąžinta į Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių biudžetus. Teismui patvirtinus taikos sutartis su keliais tarybos nariais į Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių biudžetus jau grąžinti 42 087 eurai.

Į temą: „Atėjo Plikšnienės eilė“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lapkričio viduryje Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami akciją „Saugom lašišą“, nustatė neeilinį brakonieriavimo atvejį. Per patikrinimą asmens namuose ir ūkinėse patalpose rasta 16 neteisėtai pagautų didelių lašišų ir jų dalių bei šautuvas. Asmens kieme prie Minijos upės rasti ir brakonieriavimo įrankiai – tinklai. Už neteisėtai pagautas lašišas asmeniui gresia atlyginti beveik 47 tūkst. eurų žalą žuvų ištekliams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagal surinktą informaciją pareigūnai jau ne kartą už brakonieriavimą bausto asmens sodyboje atliko apžiūrą. Sodybos šeimininkas ir jo žmona buvo supažindinti su teismo išduotu leidimu atlikti kratą namuose.

Kai buvo atliekama krata namuose, aplinkosaugininkai aptiko nelegalų šautuvą ir nedelsdami iškvietė policiją. O tuo metu, kai aplinkosaugos pareigūnai vykdė namų apžiūrą,  buvo pastebėta iš ūkinio pastato einanti moteris su dviem lašišomis. Aplinkosaugininkai moterį sustabdė ir paėmė laimikį, o ūkinėse patalpoje rado dar daugiau lašišų ir jų dalių. Be to, asmens kieme pareigūnai rado ir neleistinų žvejybos įrankių – du statomuosius tinklus.

Paaiškėjus, kad lašišos buvo sugautos Minijos ichtiologiniame draustinyje, asmeniui gresia trigubas žalos apskaičiavimo įkainis, t. y. vietoj įprastų 970 eurų žalos bazinio įkainio, asmeniui teks sumokėti 2910 eurų už vieną lašišą. Iš viso už rastas 16 pagautų lašišų ir jų dalių už ką asmeniui teks sumokėti 46 560 eurų žuvų ištekliams padarytą žalą. Už neteisėtai pagautas lašišas taikoma ir administracinė atsakomybė – nuo 600 iki 1500 eurų.

Pareigūnai primena, kad padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Visi rasti neteisėtai laikomi tinklai ir žuvys yra paimti, už neteisėtą žvejybos įrankių laikymą gresia jų konfiskavimas.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu aplinkosaugininkai informavo policijos pareigūnus, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama lašišų ir šlakių žvejyba.

Prisistato pareigūnu, o norėdamas įtikinti - atsiunčia pažymėjimą. (Policijos nuotr.)

Skambutis iš nežinomo numerio. Vyras prisistato pareigūnu, o norėdamas įtikinti – atsiunčia pažymėjimą.

Vėliau atsiunčia šaukimą, nurodo savo el. pašto adresą, nurodo įtariamąjį, kuris neva naudojasi Jūsų duomenimis, atsiunčia jo duomenis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nepasitikėkite tokiais sukčių skambučiais, padėkite ragelį ir praneškite policijai per portalą epolicija.lt.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Teisėsaugai tęsiant tyrimą dėl šią gegužę Vilkų kampo kaime nukritusio oro baliono įtarimai pareikšti jo pilotei. Ji įtariama nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos nuotr.

Policija praneša apie lapkričio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lapkričio 1–3 d. ir 28–30 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Lapkričio 6–8 d. – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė.

Lapkričio 11–17 d. – krovininių automobilių ir autobusų kontrolė (angl. Operation Truck & Bus). Inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), dalyvaus daugelio Europos šalių kelių policijos pajėgos.

Lapkričio 19–22 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Lapkričio 24–26 d. – pėsčiųjų, dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė (matomumą gerinančių saugos priemonių – atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančių žibintų naudojimas tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui).

Prevencinės priemonės vykdomos magistraliniuose, krašto, rajoniniuose, taip pat vietinės reikšmės keliuose. Policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ir (ar) mišriuoju būdu.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali surengti ir papildomų prevencinių priemonių (reidų).

Policija primena

Nuo lapkričio 1 dienos automagistralėse ir greitkeliuose lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių (kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t), motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu negu 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu negu 70 km/h greičiu.

Iki lapkričio 10 d. vasarinės padangos turi būti pakeistos į žiemines. Teisingai parinktos ir prižiūrimos padangos turi didelę įtaką eismo saugumui.

Policijos nuotr.

Šį savaitgalį, penktadienį–sekmadienį, minėsime Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienas. Policija stiprina patruliavimą ir ragina būti atidiems keliuose ir gerbti vienas kitą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Primename, kad šį savaitgalį automobilių eismas bus daug intensyvesnis ne tik miestų, miestelių gatvėse, bet ir visuose šalies keliuose, nes daugelis vyksime pas gimines ir lankysime artimųjų kapus.

Policijos pareigūnų viešasis ir neviešasis patruliavimas bus sustiprintas žmonių susibūrimo vietose, patruliavimo maršrutai apims tas vietas, kuriose dažniausiai įvykdomi teisės pažeidimai. Ypatingas dėmesys bus skirtas patruliavimui prie didesnių kapinių, siekiant reguliuoti eismą, taip pat darbui tamsiuoju paros metu. Vairuotojai, atkreipkite dėmesį, kad prieigose prie kapinių gali būti pastatyti laikini kelio ženklai, kuriais privalu vadovautis. Rekomenduojame, jei tik įmanoma, į kapines vykti viešuoju transportu.

Lapkričio 1–3 d. policijos pareigūnai surengs ir trumpalaikius reidus, kurių metu tikrins transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Be abejo, daug dėmesio bus skiriama pėsčiųjų, dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų elgesio kelyje kontrolei (matomumą gerinančių saugos priemonių naudojimas tamsiuoju paros metu ir pan.).

„Sugebėkime išlikti pakantūs ir tolerantiški vieni kitiems, neskubėkime, nepraraskime budrumo, ir atsargumo. Policija, vertindama tai, kad gali įvykti daugiau administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, sustiprins pajėgas ir patruliavimą. Į pagalbą pasitelksime policijos rėmėjus, Lietuvos šaulių sąjungos atstovus, taip pat pilietiškus ir aktyvius visuomenės narius“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Keletas svarbių taisyklių

Kelionę savo transporto priemone planuokite iš anksto – pasirinkite maršrutą, pasidomėkite, ar nevykdomi kelių taisymo darbai (eismoinfo.lt), kokios numatomos meteorologinės sąlygos. Patikrinkite, ar veikia transporto priemonės stiklų valytuvai, šviesos prietaisai, stabdžiai, tinkamos padangos, yra stiklų plovimo skysčio, avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas, pirmosios pagalbos rinkinys, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.

Pasirūpinkite būsto ir turto saugumu – išvykdami iš namų uždarykite langus, užrakinkite duris, jei yra, įjunkite apsaugos sistemą (signalizaciją). Paprašykite kaimyno (-ų) atkreipti dėmesį, ar svetimi (įtartini) asmenys nesidomi paliktu butu (namu).

Įsėdę į automobilį, užsisekite (ir vairuotojas, ir keleiviai) saugos diržus.

Įvertinę važiavimo sąlygas, važiuokite saugiu greičiu, laikykitės saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės. Ypač būkite atidūs artėdami prie pėsčiųjų perėjos, sankryžos, kapinių prieigose, važiuodami miškingomis vietomis (didelė tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu). Laikykitės kelio ženklų ir (ar) policijos pareigūnų nurodymų.

Vairuodami neužsiimkite pašaliniais darbais (pavyzdžiui, nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis), o sutelkite dėmesį į aplinkos (eismo situacijos) stebėjimą. Keleiviai turėtų neblaškyti vairuotojo dėmesio ir netrukdyti jam vairuoti.

Prieš išlipdami iš automobilio, uždarykite langus, jei yra, ir stoglangį. Nepalikite automobilyje matomoje vietoje dokumentų, mobiliųjų telefonų, rankinių, kitų vertingų daiktų. Geriausia juos pasiimti su savimi (jeigu vis dėlto turite daiktus palikti, būtinai padėkite juos taip, kad nebūtų matomi).

Rūpinkitės savo, artimųjų ir kitų saugumu, kad išvengtumėte nemalonių situacijų.

Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 – skirtas pranešti apie teisės pažeidimą, iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir išsikviesti pagalbos tarnybą (policiją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, greitąją medicinos pagalbą ar aplinkosaugos darbuotojus).

Policijos nuotr.

Vakar, spalio 28 d., policijos įstaigoms perduoti 26 tarnybiniai reagavimo automobiliai Ford Transit Custom. Automobiliai perduoti apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vilniaus ir Kauno komisariatams skirta po 4 automobilius, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – po 3, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės ir Telšių – po 2, Utenos – 1.

„Linkiu, kad šie 26 žirgai ištikimai tarnautų pareigūnams, padėtų greičiau ir saugiau reaguoti į įvykius, padėtų atlikti mūsų kasdienę pareigą“, – ceremonijos metu kalbėjo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Policijos vadovas teigė, kad kitąmet planuojama policijos autoparką papildyti apie 200 naujų automobilių.

Dar 2023 m. rugsėjo 25 d. su UAB “Inchcape Motors” pasirašyta sutartis dėl 26 vnt. reagavimo automobilių “Ford Transit Custom” įsigijimo. Sutarties vertė 1,7 mln Eur. Vieno įrengto ir policijos reikmėm pritaikyto automobilio kaina- 67,5 tūkst Eur.

Automobilio galingumas – 125 kW, darbinis variklio tūris 2,0 l, dyzelinas, turi keturių varomų ratų pavarą, automatinę transmisiją, įrengta mobili darbo vieta, sulaikymo „kapsulė“, sumontuota radijo ir vaizdo ir garso įrašymo įranga, švyturėliai.

Šiuo metu policija turi 800 reagavimo automobilius, parkas kasmet atnaujinamas.

bmw servisas vilniuje

STT.

Visuomenės nuomone, labiausiai korupcija paplitusi gydymo įstaigose, Seime, teismuose, savivaldybėse bei tarp politinių partijų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2023–2024“ duomenimis, gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai. Per pastaruosius metus pastebima įmonių vadovų atsakomybės už antikorupcinę aplinką stiprėjimo tendencija – 67 proc. įmonių vadovų mano, kad patys yra atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje, palyginti su 2021 metais, tokių buvo 44 proc.

„STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ naujausiais duomenimis, Lietuvoje vis rečiau susiduriama su kyšininkavimu, tačiau korupcijos problemos aktualumas visuomenėje nemažėja. Visuomenės nuomone, labiausiai korupcija paplitusi gydymo įstaigose, Seime, teismuose, savivaldybėse bei tarp politinių partijų. Be to, trečius metus iš eilės prastėja energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimas. Pagrindiniu antikorupciniu iššūkiu išlieka žemas visuomenės ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.

Korupcijos problema Lietuvoje išlieka aktuali

37 proc. gyventojų korupciją nurodė kaip labai rimtą problemą šalyje ir naujausiame tyrime tarp 19 vertinamų problemų korupcija atsidūrė penktoje vietoje (2022 m. – 34 proc.). Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo 9-oje vietoje – 24 proc. (2022 m. – 24 proc.), o valstybės tarnautojai – 7-oje vietoje – 28 proc. (2022 m. – 32 proc.). Vienas iš penkių respondentų manė, jog korupcijos mastai per pastaruosius metus sumažėjo (20 proc.), o vienas iš keturių apklausoje dalyvavusių gyventojų manė, kad korupcijos mastai augo.

Gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai. Savivaldos lygmeniu respondentai kaip labiausiai korumpuotus įvardijo viešųjų pirkimų skyrius ar komisijas, statybos skyrius, žemės duomenų skyrius, verslo licencijavimo ir leidimų skyrius bei architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius.

Respondentų vertinimu, labiausiai paplitusios korupcijos formos Lietuvoje – nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms priėmimas bei įgaliojimų viršijimas. Gyventojų nuomone, lyginant su ankstesniais metais, visos šios korupcijos formos buvo paplitusios labiau, o įgaliojimų viršijimo paplitimo vertinimas išaugo net 10 proc. Daugiau nei pusė įmonių vadovų (56 proc.) akcentuoja sprendimų priėmimo vilkinimą kaip vieną labiausiai paplitusių korupcijos formų.

Energetikos sektoriaus institucijų vertinimas visuomenėje blogėja

Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais, blogėjo trečius metus iš eilės ir dabar ši ministerija yra vertinama kaip labiausiai korumpuota. Kaip ministerijos, kuriose korupcija paplitusi labiausiai, taip pat buvo įvardintos Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos.

Kyšio reikalavimo patirtys darosi retesnės

Vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Gyventojų, davusių kyšį, skaičius pastaraisiais metais buvo 9 proc. (2022 m. – 10 proc., 2018 m. – 12 proc., 2014 m. – 24 proc.). Gerokai rečiau kyšį teko duoti gyventojams iki 35 metų amžiaus (3 proc.). Per pastaruosius metus kyšį nurodė davę 1 proc. valstybės tarnautojų. Savo ruožtu kyšio davimo patirtis tarp įmonių vadovų reikšmingai nesikeičia nuo 2014 m.: naujausiame tyrime 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko duoti kyšį sprendžiant su verslu susijusius reikalus.

Su didesne kyšio prievartos rizika gyventojai ir toliau susiduria sveikatos apsaugos sektoriuje, nors rodikliai šiose įstaigose nuosekliai mažėja. Dažniausiai su kyšio reikalavimų respondentai susidūrė respublikinėse ligoninėse ir klinikose (12 proc.), ir miestų ir rajonų ligoninėse (9 proc.), dažniausiai kyšio reikalavimas ir jo davimas buvo susijęs su chirurginėmis operacijomis.

Taip pat rizikos stebimos privalomos automobilių techninės apžiūros centruose, kur tarp reikalus tvarkiusių gyventojų su kyšio reikalavimu teigė susidūrę 8 proc. respondentų.

Respondentų nuomone, į sprendimų priėmimą vienodai įsitraukti visos suinteresuotos grupės negali

Vertinant sprendimų priėmimą Lietuvoje, 42 proc. gyventojų, 31 proc. įmonių vadovų ir 24 proc. valstybės tarnautojų pasisakė, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras arba visiškai uždaras. Pastebėta, kad antrus metus iš eilės mažėjo sprendimų priėmimą kaip atvirą vertinanti valstybės tarnautojų dalis – 2023 m. tokių buvo 15 proc., 2022 m. – 20 proc., 2021 m. – 31 proc.

Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, didžiausia įtaka sprendimų priėmimui siekiama daryti energetikos, farmacijos ir statybų sektoriuose. Dažniausiai minėti įtakos darymo būdai, respondentų vertinimu, išlieka tie patys kaip ir ankstesniais metais: naudojimasis pažintimis, neoficialūs susitikimai ir finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.

Visuomenės pasiryžimas kovoti su korupcija išlieka silpnas

Dėl korupcijos paplitimo respondentai pirmiausia atsakingais laiko valstybės tarnautojus, teisėsaugos pareigūnus, teisėjus ir politikus. Per praėjusius metus sumažėjo gyventojų, manančių, kad jie ir jų artima aplinka taip pat atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje. Atsakomybę dėl korupcijos paplitimo sau prisiima 42 proc. gyventojų, kai 2022 metais buvo 48 proc., atsakingais savo aplinkos narius – šeimą, artimuosius bei pažįstamus – laiko 43 proc. gyventojų, kai 2022 metais tokių buvo 49 proc.

Jau kelis metus iš eilės pastebimos įmonių vadovų atsakomybės už antikorupcinę aplinką stiprėjimo tendencijos. Naujausiame tyrime 67 proc. jų manė, kad patys yra atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje, palyginti su 63 proc. 2022 metais ir 44 proc. 2021 metais.

Respondentai nėra nusiteikę pranešti apie korupciją. Nors kas antras gyventojas (55 proc.) teigė pasitikintys Specialiųjų tyrimų tarnyba ir 58 proc. žino, kur pranešti apie korupciją, tik vienas iš aštuonių (13 proc.) pasirinktų tai padaryti. Tarp įmonių vadovų 71 proc. jų žino, kur galima kreiptis, bet tik vienas iš keturių (26 proc.) yra nusiteikęs pranešti apie korupciją. Valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas yra aukštesnis nei kitų tyrimo grupių. 71 proc. tarnautojų žino, kam pranešti apie korupciją, o 50 proc. teigė, kad praneštų apie korupciją su ja susidūrę.

Pagrindinės nepranešimo apie korupciją priežastys išlieka nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes su tuo susijusių asmenų vis tiek niekas nenuteistų ir įsitikinimas, kad tie, kas praneša, galų gale nukenčia skaudžiausiai. Šie įsitikinimai per pastaruosius metus ypač sustiprėjo tarp valstybės tarnautojų. Labiausiai galimą neigiamą poveikį, pranešus apie korupciją, valstybės tarnautojai siejo su padidėjusia tikimybe patirti spaudimą darbe (78 proc.) ir galimai netekti darbo (64 proc.).

Pasieniečių kateris. (VSAT nuotr.)

Pasieniečiai padėjo dėl tiršto rūko Kuršių mariose pasiklydusiam šilutiškiui pasiekti krantą. VSAT pareigūnai kateriu į marias išplaukusį ir kelio atgal neradusį laivavedį palydėjo iki Atmatos žiočių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio popietę VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės budėtojas sulaukė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro pranešimo, kad Kuršių mariose ties Šturmų kaimu kateriu plaukęs vyras prašo pagalbos. Dėl mariose tvyrančio tiršto rūko jis pasiklydo, nežino, kaip grįžti į krantą, tačiau pavojaus jo gyvybei ir sveikatai nėra.

Gauta informacija nedelsiant buvo perduota greitaeigio pasieniečių katerio „Boomeranger“ įgulai, kuri tuo metu patruliavo Kuršių mariose.

Po keliolikos minučių pasieniečiai aptiko pagalbos prašantį nedidelį katerį. Paiešką palengvino 56-erių šilutiškio nurodytas plūduro, netoliu kurio jis buvo, numeris.

Medicininės pagalbos laivavedžiui neprireikė. Pasieniečiai jį palydėjo iki Atmatos žiočių. Praėjus valandai, kai buvo gautas pagalbos pranešimas, paieškos ir gelbėjimo darbai buvo baigti. Kateris „Boomeranger“ grįžo i Nidos upių uostą.

VRK nuotr.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl daugiau negu 13 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų Šilutės rajono tarybos narei Daivai Plikšnienei, grąžinimo į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

D. Plikšnienė, 2019-2023 metais būdama Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė, gaudavo su šiomis pareigomis susijusių išlaidų kompensavimą iš savivaldybės biudžeto. Remiantis gautais dokumentais, ji teikė savo išlaidų, susijusių su jos, kaip tarybos narės veikla, kuro įsigijimo, automobilių remonto ir jų parkavimo, kompiuterinės technikos nuomos, telefoninių pokalbių ir interneto paslaugų dokumentus.

Iš tarybos narės pateiktų dokumentų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų buvo keliolikos minučių tarpas, bet pilti dideli degalų kiekiai. Nustatyta, kad per 40 kartų ji degalus pylėsi ne Šilutės rajono degalinėse (Grigiškių, Plungės, Palangos ir kt.) ir pagal rajono savivaldybės teisės aktus išlaidos negalėjo būti kompensuojamos.

Tyrimo metu gauta duomenų, kad minėta tarybos narė kadencijos laikotarpiu pateikė sąskaitas-faktūras už 2 automobilių remontą. Remontų metu fiksuotos ridos akivaizdžiai parodo, kad automobiliai buvo naudojami ne tik tarybos nario veikloje, bet ir kitais tikslais.

Būdama tarybos nare, D. Plikšnienė savivaldybei teikė ir sąskaitas už kompiuterio nuomą, kuris, pasibaigus nuomos terminui, tapo jos asmenine nuosavybe. Tyrimo metu nustatyta, jog teisės aktai nenumato galimybės kompensuoti tokio pobūdžio išlaidas, t. y. savivaldybės lėšomis įsigyti asmeninėn nuosavybėn kompiuterinę įrangą išsimokėtinai.

Teisės aktuose numatyta, kad tarybos narys turi teisę gauti kompensaciją už išlaidos telefoniniams pokalbiams bei interneto paslaugoms, pateikęs šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pagal Generalinėje prokuratūroje gautas sąskaitas-faktūras nustatyta, kad minėtai tarybos narei buvo kompensuojamos išlaidos ne tik už telefoninius pokalbius, bet ir parkavimo paslaugas, įrangos draudimą, skambučius ir žinutes į užsienį. D. Plikšnienė, prašydama kompensuoti išlaidas, kurių kompensavimas nenumatytas pagal rajono savivaldybės teisės aktus, pažeidė sąžiningumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.

Tyrimo metu nustatyti šie bei kiti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad remdamasi tokiais dokumentais Šilutės rajono savivaldybė minėtas kompensacijas D. Plikšnienei išmokėjo nepagrįstai, todėl prokuratūra siekia nepagrįstai išmokėtą 13 489,37 eurų sumą grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Šis Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų civilinis ieškinys yra dvidešimtas, pateiktas Tauragės apylinkės teismui. Prokurorai jau kreipėsi į teismą dėl 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu minėtos savivaldybės ir Pagėgių savivaldybės narių: Lilijanos Lekavičienės, Algirdo Gečo, Zigmanto Merliūno, Genovaitės Kimbrienės, Arūno Jagmino, Stepono Kazlausko, Sandros Tamašauskienės, Daivos Žebelienės, Antano Martinkaus, Vlado Kainovaičio, Ričardo Stonkaus, Edvardo Jurjono, Arūno ir Žygimato Kurlianskų, Laimutės Uselienės, Audriaus Endzino, Alinos Urbonienės, Zigmanto Jauniaus ir Juozo Žuklijos nepagrįsto praturtėjimo.

Viešąjį interesą ginantys Generalinės prokuratūros prokurorai pateikė teismui ieškinių beveik 300 tūkst. eurų sumai, kuri turėtų būti grąžinta į Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių biudžetus. Teismui patvirtinus taikos sutartis su keliais tarybos nariais į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą jau grąžinti beveik 24 tūkst. eurų.

Policijos nuotr.

Šilutėje per 2 dienas nubausta 13 vairuotojų, kurie nesustabdė savo automobilių prie pėsčiųjų perėjų ir nepraleido pėsčiųjų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Spalio 14 – 15 d. policijos pareigūnai vykdė specialią prevencinę priemonę, per kurią nustatyta 14 pažeidimų, kai asmenys, vairuodami transporto priemones, pėsčiųjų perėjose tiesiog nesustojo ir nepraleido pėsčiojo (Tauragėje – 1, Šilutėje – 13).

Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 4 d.

Pareigūnai primename, kad siekiant išvengti nelaimės, vairuotojai visą laiką turi būti budrūs, o priartėję prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos visada turi sulėtinti greitį, sustoti ir praleisti pėsčiuosius.

Būkite saugūs kelyje!

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad nuo spalio 16 iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas lašišų ir šlakių žvejybai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Upių ruožuose, kur migruoja ir neršia lašišos ir šlakiai žvejyba „pagavai-paleisk“ principu galima iki spalio 15 d. (čia ir toliau tekste datos – imtinai), todėl žvejams svarbu atkreipti dėmesį ir nuo spalio 16 d. laikytis draudimo gaudyti šias žuvis ir nustatytų žvejybos reikalavimų.

„Akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes. Šios žuvys įveikia didelį kelią iki nerštaviečių Lietuvos upėse ir per nerštą jos tampa ypač pažeidžiamos, todėl labai vertiname visuomenės įsitraukimą. Kviečiame gyventojus prisidėti prie šių vertingų žuvų apsaugos ir pastebėjus brakonieriaujančius asmenis, kuo skubiau pranešti telefonu 112“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Vairuotojams svarbu žinoti, kad pareigūnai gali stabdyti ir tikrinti, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.:

Neryje:

nuo kelio Nr. 262 tilto iki Žirmūnų tilto Vilniuje,

nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto,

nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių;

Šventojoje:

nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos, išskyrus Kavarsko tvenkinį;

Siesartyje:

nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto;

Širvintoje:

nuo žiočių iki Liukonių tilto;

Dubysoje:

nuo žiočių iki Kražantės žiočių;

Jūroje:

nuo žiočių iki Tauragės užtvankos;

Minijoje:

nuo Lankupių iki Salanto žiočių;

Veivirže:

nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto;

Šventojoje (pajūrio):

nuo Kopų g. pėsčiųjų tilto iki Luknės žiočių;

Akmenoje–Danėje:

nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos.

Atsakomybė už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Aplinkosaugos akcija „Saugom lašišą“ truks iki lapkričio 20 d. Aplinkosaugininkai vykdys reidus, tęs reguliarią verslinės žvejybos kontrolę, tikrins žvejus mėgėjus.

Tauragės apylinkės teismo nuotr.

Šiandien Tauragės apylinkės teisme Šilutės rūmuose padėkos žodžiai skambėjo teisėjai Virginai Pankauskienei, kuri baigė savo kaip teisėjos kadenciją, sulaukusi įstatymų nustatyto pensinio amžiaus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

25 – erius metus teisėjos pareigas ėjusiai Virginai Pankauskienei buvo perduotos Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės padėkos už nepriekaištingai vykdytą teisėjo misiją, ilgametes teisingumo paieškas ir apgintas bendražmogiškąsias vertybes.

Tauragės apylinkės teismo teisėja Jurgita Vaitkevičienė šio teismo kolektyvo vardu dėkojo teisėjai Virginai Pankauskienei už ilgametį darbą, profesionalumą, aukštus etikos standartus, linkėdama naujame gyvenimo etape skirti laiko sau, savo pomėgiams, artimiesiems ir svajonėms, kurių dar nespėjo įgyvendinti.

Gražius padėkos žodžius ir prasmingus palinkėjimus teisėjai Virginai Pankauskienei Klaipėdos apygardos teismo vardu skyrė teisėjos Daiva Jazbutienė ir Lina Nainienė, anksčiau teisėjomis dirbusiomis ir Tauragės apylinkės teisme Šilutės rūmuose, Teisėjų asociacijos vardu teisėjas Svajūnas Bliūdsukis ir Šilutės advokatai bei jų padėjėjai.

Paskutinę dieną teisėjos pareigas einanti Virgina Pankauskienė prisiminė savo, kaip teisininkės, kelio pradžią. Teigė, kad teisėjo darbas yra atsakingas, reikalaujantis daug jėgų, nes mintys apie nagrinėjamas bylas, priimamus sprendimus neapleidžia ir po darbo valandų. Teisėja pasidžiaugė savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir sakė, kad išeinant gaila palikti draugišką, darbštų, atsakingą darbuotojų kolektyvą, todėl padėkojo visiems ir palinkėjo sveikatos, geros nuotaikos ir kartais lengvesnio, paprastesnio požiūrio į sudėtingas situacijas.

Trumpa teisėjos biografija:
Gimimo metai ir vieta: 1960 m. Kaliningrado sr., Rusija
Išsilavinimas: 1996 m. Vilniaus universitetas. Teisininko kvalifikacija

Teisinio darbo patirtis:
1993-11–1999-12 Šilutės rajono apylinkės prokuratūra, prokurorė
1999-12–iki šiol Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (iki 2017-12-31 Šilutės rajono apylinkės teismas), teisėja; nuo 2005-09–2006-04 l. e. šio teismo pirmininko pareigas; 2006-04–2011-04, 2012-02–2017-02 šio teismo pirmininkė).

Policijos nuotr.

Policija praneša apie spalio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės rugsėjo mėnesį bus vykdomos magistraliniuose, krašto, rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose. Policijos pareigūnai patruliuos viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju būdu.

Spalio 1–4 d. – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė.

Spalio 7–13 d.:
pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė. Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota prevencinė priemonė (angl. Focus on the Road),
didžiuosiuose šalies miestuose ir parinktose vietovėse – socialinė akcija „Švilpukas saugo“ (su soc. partneriu UAB „Autoaibė“). Pagrindinė data: spalio 8 d. (antradienis) – Vilniuje (10 val.).

Spalio 14–15 d. ir spalio 29–31 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Spalio 18–20 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Spalio 23–26 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė. Šių eismo dalyvių matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančių žibintų) naudojimas tamsiuoju paros metu.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių pažeidimų analizę, savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones (reidus).

Policijos nuotr.

Nuo rugsėjo 16 d. iki 22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje pareigūnai užfiksavo 138 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Daugiausia – 60 – Šilutės rajone. Tauragės rajone užfiksuoti – 59 pažeidimai, Pagėgių sav. – 9, Šilalės r. – 10.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas), 416 str. (nustatyto greičio viršijimas), 420 str. (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas), 422 str. (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), 428 str. (pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas), 432 str. (naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas).

Saugaus eismo dienomis policijos pareigūnai parinko priemones, kurios buvo nukreiptos į pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Siekta saugumo keliuose bei priminti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir akcentuoti jų laikymosi.

Policija primena, kad nuo rugsėjo 24 d. iki 27 d. pareigūnai vykdo pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolę.

Policijos nuotr.

Lietuvos policija per ROADPOL Saugaus eismo dienas ir Europos judumo savaitę – rugsėjo 16–22 d. – visos šalies mastu numatė policines prevencines priemones ir ragina keisti savo įpročius, sąmoningai pasirinkti atsakingą elgesį keliuose, netoleruoti jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parinktos policijos priemonės nukreiptos į pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus siekiant sustiprinti visuomenės sąmoningumą ir visų eismo dalyvių saugumą keliuose.

Kad visi būtume saugūs keliuose, reikia ne tik išmanyti, bet ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pasirinkti saugų važiavimo greitį, būti dėmesingam ir kaip automobilio, elektrinio paspirtuko ar dviračio vairuotojui, ir kaip pėsčiajam ar net keleiviui. Reikia segėti saugos diržą ir vairuojant transporto priemonę, ir jei esate tik keleivis. Svarbu naudoti kitas saugos priemones, nevairuoti neblaiviam ar apsvaigusiam ir neleisti to daryti kitiems.

Lietuvai per pastaruosius 10 metų pavyko dvigubai sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, tačiau visų Europos šalių tikslas, kad nebūtų nė vienos beprasmiškos mirties kelyje. Saugumo dienos (angl. Safety Days) yra Europos kelių policijos tinklo – ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) iniciatyva, skirta žūčių ir sunkių sužeidimų skaičiui visos Europos keliuose mažinti.

11 Lietuvos institucijų susibūrė bendram darbui (š. m. balandžio 18 d. pasirašė memorandumą dėl eismo saugumo programos „Vizija – nulis“) ir kartu vykdydamos priemones sieks iki 2030 metų žymiai sumažinti žuvusiųjų šalies keliuose skaičių.

„Saugumas keliuose yra vienas iš svarbiausių prasmingo žmogaus gyvenimo standartų, todėl mūsų visų tikslas – pasirinktomis priemonėmis nuolat keisti ir gerinti žmonių elgesį keliuose“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Policinės prevencinės priemonės:

rugsėjo 16 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, lenkimo (kur tai draudžiama daryti), manevravimo, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė;

rugsėjo 17 d. (7.00–10.00 val. ir 14.00–20.00 val.):

transporto priemonių, įskaitant elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių, vairuotojų, pėsčiųjų elgesio kelyje kontrolė (pėsčiųjų perėjos, dviračių pervažos, sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai);

nepilnamečių, važiuojančių elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, dviračiais, mopedais, motociklais, kontrolė (saugos šalmų naudojimas, ar gali vairuoti transporto priemonę pagal savo amžių, ar nevažiuojama dviese elektrine mikrojudumo priemone ir pan.);

rugsėjo 18 d. (Europos diena be žuvusiųjų keliuose) – visų eismo dalyvių kontrolė miestuose, miesteliuose, kaimiškose vietovėse, krašto, rajoniniuose, vietinės reikšmės keliuose (saugos diržų, vaikų prisegimo sistemų, saugos šalmų, matomumą tamsiuoju paros metu gerinančių saugos priemonių naudojimo, naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, neturint laisvų rankų įrangos, važiavimo greičio kontrolė, kt. Kelių eismo taisyklių laikymasis);

rugsėjo 20 d.:

7.00–9.00 val. – keleivių vežimo transporto priemonėse kontrolė (mokyklinių, maršrutinių autobusų, kitų transporto priemonių patikrinimai, šių transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai, reidai prie švietimo ir ugdymo įstaigų);

nuo 18.00 val. Vilniuje – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (su socialinio partnerio pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ atstovais);

rugsėjo 21 d. (9.00–12.00 val.) – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Pernai Lietuvoje iki rugsėjo 17 dienos žuvo 106 žmonės, šiemet – 78 žmonės, sužeista – 2323 (2023 m.), 2337 (2024 m.) žmonės.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie rugsėjo mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės rugsėjo mėnesį bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai patruliuos viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju būdu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugsėjo 2–5 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Rugsėjo 6–8 d.:
transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė;
dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė (ar šie eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių VIII skyriaus „Reikalavimai dviračių vairuotojams“ ir VIII(1) skyriaus „Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai“ nuostatų);

Rugsėjo 13–15 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Rugsėjo 16–22 d. – per Europos judumo savaitę ir Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuotas Saugaus eismo dienas (angl. ROADPOL Safety Days) – šalies mastu šios prevencinės priemonės:
rugsėjo 16 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, lenkimo (kur tai draudžiama daryti), manevravimo, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė;
rugsėjo 17 d. (7.00–10.00 val. ir 14.00–20.00 val.):
-transporto priemonių, įskaitant elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių, vairuotojų, pėsčiųjų elgesio kelyje kontrolė (pėsčiųjų perėjos, dviračių pervažos, sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai);
-nepilnamečių, važiuojančių elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, dviračiais, mopedais, motociklais, kontrolė (saugos šalmų naudojimas, ar gali vairuoti transporto priemonę pagal savo amžių, ar nevažiuojama dviese elektrine mikrojudumo priemone ir pan.);
rugsėjo 18 d. (Europos diena be žuvusiųjų keliuose) – visų eismo dalyvių kontrolė miestuose, miesteliuose, kaimiškose vietovėse, krašto, rajoniniuose, vietinės reikšmės keliuose (saugos diržų, vaikų prisegimo sistemų, saugos šalmų, matomumą tamsiuoju paros metu gerinančių saugos priemonių naudojimo, naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, neturint laisvų rankų įrangos, važiavimo greičio kontrolė, kt. Kelių eismo taisyklių laikymasis);
rugsėjo 20 d.:
7.00–9.00 val. – keleivių vežimo transporto priemonėse kontrolė (mokyklinių, maršrutinių autobusų, kitų transporto priemonių patikrinimai, šių transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai, reidai prie švietimo ir ugdymo įstaigų);
nuo 18.00 val. Vilniuje – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (su socialinio partnerio pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ atstovais);
rugsėjo 21 d. (9.00–12.00 val.) – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Rugsėjo 24–27 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.