Policijos nuotr.

Lietuvos policija praneša apie birželio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Skaityti toliau

Policijos dėmesys birželį bus skirtas ir valstybinės, ir vietinės reikšmės keliams, ir ypač judriausių transporto priemonių – dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojams. Šį mėnesį vyks ir dvi Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuotos priemonės, kurias surengs daugelio Europos šalių kelių policijos pajėgos.

● Birželio 1–3d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

● Birželio 1–7d. – dviračių transporto priemonių vairuotojų kontrolė (angl. 2 Wheelers). Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota priemonė. Analogiška priemonė, skirta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojų elgesiui kelyje kontroliuoti ir jų saugumui užtikrinti vykdyta ir praėjusių metų gegužę.

● Birželio 8–10d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė. Taip pat vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė – ar nesinaudojama mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos.

● Birželio 11–13d. – dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė. Bus tikrinama, ar naudojamos techniškai tvarkingos šios transporto priemonės – turi baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos – gale, oranžinius šviesą atspindinčius elementus – iš abiejų šonų, tvarkingus stabdžius ir garso signalą, ar vairuotojai (ir keleiviai) naudoja saugos šalmus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, ar elektrine mikrojudumo priemone nevežami keleiviai (tai griežtai draudžiama), ar nepilnamečiai pagal amžių vairuoja atitinkamą transporto priemonę ir pan.

● Birželio 15–21d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (Europos kelių policijos tinklo ROADPOL priemonė). Birželio 19 d., penktadienį, – specialioji 24 valandų priemonė (angl. A & D Marathon).

● Birželio 24–27d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Policija primena, kad birželį bus daugiau vaikų kiemuose ir prie gatvių, dviratininkų, pėsčiųjų ir mikrojudumo priemonių vairuotojų. Vairuokite lėčiau gyvenamosiose zonose, būkite pasiruošę netikėtai išbėgančiam vaikui. Įpraskite pastebėti motociklininkus.

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai, tikrindami gautą informaciją apie neteisėtai laikomą naminę degtinę, gegužės 13 d. atliko patikrinimą Inkaklių kaime.

1971 m. gimusio vyro namų valdose, lauko pavėsinėje, pareigūnai aptiko 520 litrų bespalvio skysčio, turinčio specifinį naminės degtinės kvapą.

Skaityti toliau

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d. Už šią nusikalstamą veiką gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Policija dėkoja gyventojams už suteikiamą informaciją ir primena, kad bendradarbiaujant su visuomene galima efektyviau užkardyti neteisėtą veiklą bei užtikrinti visuomenės saugumą.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Regionų administracinis teismas atmetė Pareiškėjų skundą Aplinkos apsaugos agentūrai (Agentūra), kuriuo prašė panaikinti Agentūros sprendimą dėl UAB „Pamariukas“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) – durpių gavybos – Šilutės rajono savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalyje.

Skaityti toliau

Agentūra priėmė sprendimą, kad planuojama PŪV neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms Nemuno deltoje, todėl neleistina pasirinktoje vietoje („Įmonei neleista vykdyti durpių gavybos Aukštumalos pelkėje“).

Agentūra sprendime nurodė, kad įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. PŪV planuojama Nemuno deltos regioniniame parke, todėl PŪV teritorijai taikomos Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano nuostatos.

Agentūra sprendime taip pat nurodė, kad PŪV žemės sklypui nustatytos valstybiniuose parkuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažymėjo, kad žemės sklypo, kuriame buvo planuojama durpių gavyba, pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, todėl žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Procese dalyvavo ir trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT), kuri su Pareiškėjų pateiktu skundu taip pat nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

Teismo vertinimu, Pareiškėjai objektyviais įrodymais nepaneigė Sprendime padarytos išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai. Teismas pabrėžė, kad įrodyti neigiamų padarinių nebuvimą turi būtent PŪV vykdytojas, įgyvendindamas poveikio aplinkai vertinimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, institucija turi atmesti prašymą išduoti leidimą vykdyti aptariamą planą ar projektą, kai jai kyla abejonių, ar nebus pakenkta minėtos teritorijos vientisumui, nes patvirtinimo kriterijus, numatytas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje, apima atsargumo principą ir leidžia veiksmingai užkirsti kelią numatomų planų ar projektų neigiamam poveikiui saugomos teritorijos vientisumui.

Teismas, vertindama ribojimų proporcingumą, pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Teismo nuomone, Agentūros sprendimu nebuvo ribojamas ginčo žemės sklypo naudojimas pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį.

Teismas Pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

taurages.teismai.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu G. P. už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o E. C., įgijusiam narkotinių medžiagų iš G. P., – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Skaityti toliau

Teismas nustatė, kad G. P. Vokietijoje neteisėtai įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (kanapių, MDMA, amfetamino), turėdamas tikslą jas platinti, parsigabeno jas į Lietuvą, vieną psichotropinės medžiagos (MDMA) tabletę perdavė E. C., o likusias medžiagas laikė savo namuose, kur jos buvo rastos per kratą policijos pareigūnų. Taip pat nustatyta, kad E. C. neteisėtai iš G. P. įsigijo vieną psichotropinės medžiagos tabletę ir ją laikė, kol ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

G. P. kaltę pripažino ir teisme paaiškino, kad, vartodamas alkoholį su E. C., pastebėjęs jo suplyšusius batus, iš gailesčio davė jam kedus ir atsipalaidavimui – vieną psichotropinės medžiagos tabletę, žinodamas, kad ji yra draudžiama. Taip pat nurodė, kad namuose laikė Vokietijoje įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas savo reikmėms ir jas vartodavo savaitgaliais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad abiejų vyrų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta.

Teismas nustatė, kad jų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. E. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, o G. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę G. P., teismas įvertino, kad jis tyčinį sunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir nedirbdamas. Vertindamas E. C., teismas nustatė, kad jis baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, nesumokėjęs paskirtų baudų ir nedirbantis.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša apie gegužės mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Skaityti toliau

Gegužės 1-3 d. - elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė.

Gegužės 4-10 d. bus vykdoma krovininių automobilių ir autobusų vairuotojų kontrolė.

Gegužės 14-17 d. vyks vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Gegužės 19- 21 d. - vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Gegužės 25- 27 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją kontrolė, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles.

Gegužės 30- 31 d. – elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė.

Laikykitės Kelių eismo taisyklių ir vairuokite atidžiai.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą neleisti UAB „Minijos nafta“ išgauti naftos Kintuose, praneša Aplinkos apsaugos agentūra.

Skaityti toliau

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

Primename, kad Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos veikla Kintuose neleista teisėtai ir pagrįstai, nes neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūra (Agentūra) priėmė sprendimą, kad pagal parengtą ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta” naftos gavyba Kintuose – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat ir Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į visuomenės aktyvų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertinus pastabas ir PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės ribojimo (jo žodžiais – „ūkinės veiklos laisvės pažeidimo“), atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas siekia užsiimti naftos, t. y. Lietuvos žemės gelmėse glūdinčio gamtos ištekliaus, gavyba, o žemės gelmės yra ypatingas natūralios gamtinės aplinkos objektas, priklausantis išimtinai valstybei ir jokiu būdu negalintis patekti kitų asmenų nuosavybėn. Žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą užsiimti naftos gavyba reikia turėti leidimą tirti žemės gelmes ir leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes. Kadangi šių leidimų pareiškėjas neturi, jis užsiimti naftos gavyba neturi jokių teisių, todėl teigti, kad pareiškėjo ūkinė veikla yra neteisėtai ribojama ar kitaip pažeidžiama, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad poveikio aplinkai vertinimas pats savaime negali būti laikomas objektyviai konkrečiu, nes pagal galiojančioje Įstatymo redakcijoje pateiktą apibrėžimą „poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos“ (ar anksčiau galiojusioje Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo Įstatymo redakcijoje „poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla“). Kitaip tariant, poveikio aplinkai vertinimas yra prognozė, kai sprendžiama, kokį poveikį planuojama ūkinė veikla padarys aplinkai, kuri yra suprantama labai plačiai, t. y. aplinka nėra vien tik gamtos objektai, bet yra siejama ir su visuomenės gyvenamąja aplinka (žr. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme pateikiamą „aplinkos“ sąvoką). Šiuo atveju, pareiškėjas, rengdamas PAV ataskaitą, turėjo įtikinti įgaliotą valstybės instituciją – Agentūrą, kad pareiškėjo planuojamos vykdyti veiklos nepadarys neatitaisomos žalos aplinkai, tačiau to, kaip nurodyta Sprendime, neatliko.

Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Ši nutartis neskundžiama.

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Vygantas Stoškus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skaityti toliau

Klaipėdos apylinkės atleido Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį V. Stoškų nuo baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

V. Stoškus, eidamas Šilutės rajono tarybos nario pareigas 2019–2023 m., pateikė išmokų ataskaitas su tikrovės neatitinkančia informacija. Į jas buvo įtrauktos kanceliarinių prekių, automobilių dalių, remonto paslaugų ir kuro išlaidos, kurios, nebuvo susijusios su tarybos nario veikla. Tokiu būdu jis apgaule įgijo 6 210 eurų.

Politikas visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino padarytą žalą.

Daugiau – https://www.prokuraturos.lt/lt/priimti-sprendimai-tyrimuose-del-netinkamo-savivaldos-lesu-panaudojimo/12289

Į temą: Padimanskui – teismo malonė

Policijos nuotr.

Policija praneša apie balandžio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Skaityti toliau

Balandžio 1 – 4 d. bus tikrinama, kaip vairuotojai laikosi taisyklių sankryžose – ar paiso šviesoforų signalų, ar saugiai kerta geležinkelių pervažas.

Balandžio 7 – 10 d. – dėmesys vairuotojų blaivumui, bus vykdoma kontrolė dėl alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

Balandžio 13 – 19 d. -greičio mėgėjams – STOP. Bus aktyviai kontroliuojamas leistinas važiavimo greitis naudojant tiek rankinius, tiek automobiliuose įrengtus greičio matuoklius.

Balandžio 13 – 14 d., 16 – 19 d., 27 – 29 d. pareigūnai stebės, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas ir praleidžia pėsčiuosius.

Balandžio 21 – 24 d. bus skiriamas ypatingas dėmesys pavojingam ir chuliganiškam vairavimui – rizikingiems manevrams, neteisėtam lenkimui ir kitiems pažeidimams.

Gerbkime vieni kitus kelyje – saugumas prasideda nuo mūsų pačių!

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narei D. Plikšnienei pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Skaityti toliau

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, D. Plikšnienė, 2019–2022 m. eidama Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės išmokų ataskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu D. Plikšnienė Šilutės rajono savivaldybei galimai padarė 2664 eurų turtinę žalą.

Policijos nuotr.

Pirmadienį prasidėjo prevencinė priemonė „Saugos diržai“. Jos metu ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikų saugumui – policijos pareigūnai ryto valandomis dirbs prie darželių ir mokyklų, tikrins, ar vaikai į ugdymo įstaigas atvežami saugiai, tinkamai prisegti saugos diržais, ar vežami jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse.

Pareigūnai primena, kad net ir trumpa kelionė iki mokyklos ar darželio turi būti saugi, o vaikų saugumas pirmiausia priklauso nuo suaugusiųjų atsakomybės.

Skaityti toliau

Kovo 9–15 dienomis visoje Lietuvoje bus vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota prevencinė priemonė „Saugos diržai“ (angl. Operation Seatbelt). Jos tikslas – stiprinti eismo dalyvių saugumo kultūrą ir priminti apie vieną paprasčiausių, bet gyvybiškai svarbių saugumo priemonių – saugos diržų naudojimą.

Prevencinės priemonės metu policijos pareigūnai ypatingą dėmesį skirs vairuotojų ir keleivių saugos diržų naudojimo kontrolei. Taip pat pagal galimybes daugiau dėmesio bus skiriama darbui prie švietimo ir ugdymo įstaigų – darželių, lopšelių-darželių, mokyklų-darželių, mokyklų-daugiafunkcių centrų bei pradinių mokyklų – ryto valandomis, kai į jas atvežami vaikai. Bus tikrinama, ar mažieji keleiviai vežami saugiai – ar jie tinkamai prisegti saugos diržais, ar vežami jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse.

Pareigūnai taip pat aktyviai tikrins mokyklinius, tarpmiestinius ir rajoninius autobusus. Bus vertinama, ar keleiviai ir vairuotojai, jei transporto priemonėse įrengti saugos diržai, jais naudojasi.

Kontrolės metu dėmesys bus skiriamas ir kitiems saugumo aspektams. Pareigūnai tikrins, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, kai neturi laisvų rankų įrangos. Atsižvelgiant į eismo ir oro sąlygas, dėmesys bus skiriamas ir saugos šalmų naudojimui – ypač mopedų ir motociklų vairuotojų bei nepilnamečių, važiuojančių dviračiais ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Asta Mezginaitė-Verbiejė primena tėvams: „Veždami vaikus visada naudokite kėdutę, kuri atitinka jūsų vaiko ūgį ir svorį. Išaugta kėdutė neužtikrina tinkamos apsaugos“.

Saugos diržų naudojimas – ne formalumas, o viena veiksmingiausių priemonių, galinčių sumažinti sužeidimų ar žūties riziką eismo įvykių metu. Už saugos diržų nesegėjimą atsako tiek transporto priemonės vairuotojai, tiek keleiviai.

PATARIMAI TĖVAMS

1. Vežkite vaiką tik jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje kėdutėje. Vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, automobilyje turi būti vežami naudojant specialias vaikų prisegimo sistemas.

2. Tinkamai prisekite vaiką. Saugos diržai neturi būti per laisvi – jie turi priglusti prie vaiko kūno.

3. Nepamirškite saugumo net trumpose kelionėse. Daug eismo įvykių nutinka būtent kasdienėse, trumpose kelionėse mieste.

Policija į vaikų saugumą šias metais atkreipia dėmesį ne pirmą kartą. Tokie kelių policijos reidai vyko sausio mėnesį, o vasarį, pasitinkant Šv. Valentino dieną, visoje šalyje vyko policijos inicijuota prevencinė akcija „Meilė veža saugiai“.

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis apsaugos sistemomis ar motociklininko šalmais tvarkos pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų ir gali lemti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo vieno iki dviejų mėnesių.

Policijos duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma dešimtys tūkstančių pažeidimų, susijusių su saugos diržų nenaudojimu. Todėl tokios prevencinės priemonės yra svarbi nuolatinio darbo dalis, siekiant, kad kiekviena kelionė – tiek trumpa miesto gatvėmis, tiek ilgesnė užmiestyje – būtų kuo saugesnė visiems eismo dalyviams.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie kovo mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Skaityti toliau

Kovas keliuose – tai sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo, orientuotas į saugumą ir atsakingą elgesį. Visoje Lietuvoje bus vykdomos tikslinės eismo dalyvių kontrolės priemonės, kurių pagrindinis tikslas – saugesnės kelionės visiems. Policijos pareigūnai dėmesį skirs vairuotojų blaivumui, pėsčiųjų saugumui ir matomumą gerinančių priemonių naudojimui tamsiuoju paros metu.

Prevencinės ir kontrolės priemonės bus vykdomos tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliuose. Patruliavimui bus pasitelkiami viešieji, neviešieji ir mišrieji policijos darbo būdai, todėl eismo dalyviai raginami būti budrūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių visur ir visada. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.

Kovo mėnesio tikslinės priemonės

► Kovo 2–4 d. ir 17–19 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

► Kovo 6–8 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros metu.

► Kovo 9–15 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė. Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė. Kartu bus stebima ir kontroliuojama, ar vairuotojai, vairuodami, nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, kai neturima laisvų rankų įrangos, taip pat, ar prie vairo neužsiimama ir kitomis veiklomis, nesusijusiomis su vairavimu.

► Kovo 22–24 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas prieš jas nesustojus, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

► Kovo 26–29 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Policija primena, kad kovo mėnesį oro sąlygos dažnai gana permainingos, todėl rekomenduojame išlaikyti didesnį atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, taip pat ir iš šono, pasirinkti Jums tinkamą važiavimo greitį ir nepamiršti, kad atsakingas vaikų vežimas automobilyje – ne formalumas, o sprendimas, kuris kiekvieną dieną gali padėti apsaugoti pačius mylimiausius. Per pastaruosius penkerius metus eismo įvykiuose dėl to, kad nebuvo naudotos ar naudotos netinkamai specialios sėdynės (kėdutės), iš viso nukentėjo 78 vaikai.

taurages.teismai.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje S. S. pripažintas kaltu dėl žmonių terorizavimo, grasinant padaryti pavojingą jų sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai bauginant naudojant psichinę prievartą. Jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat mažametei iš S. S. priteista 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Skaityti toliau

Teismas nustatė, kad konfliktas tarp kaimynų kilo po to, kai nukentėjusioji papriekaištavo S. S. dėl naktį garsiai leidžiamos muzikos. Nepaisydamas pastabų, vyras toliau trikdė ramybę garsiai leisdamas muziką, o ryte, priėjęs prie nukentėjusiosios, pakėlė kumštį prie jos veido ir grasino suduoti. Taip pat grasino padegti jos ir sutuoktinio automobilius. Praėjus pusantros savaitės, S. S. stovėdamas savo buto balkone ir rankose laikydamas du iešmus, grasino lauke buvusioms nukentėjusiajai ir jos mažametei dukrai pradurti sėdmenis, dėl ko nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams išvykus, vyras prožektoriumi švietė į nukentėjusių buto langus. Dar po kelių dienų, vyras, mosuodamas pagaliu, grasino sumušti nukentėjusįjį. Vėliau, būdamas savo namų balkone, gąsdino nukentėjusįjį, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, o vakare automobilių stovėjimo aikštelėje pradūrė tris nukentėjusiojo automobilio padangas. Tą patį vakarą, girdint pašaliniams asmenims, jis reikalavo nukentėjusiosios atsiimti pareiškimą, grasino padegti jų namus, sutrikdyti jos bei jos šeimos narių sveikatą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad jam likusi nuoskauda dėl prieš kelis metus buvusio konflikto su nukentėjusiąją, kai ši jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Mirus mamai jis prastai jautėsi, todėl apie dvi savaites vartojo alkoholinius gėrimus. Jis neigė pakėlęs kumštį prieš nukentėjusiąją, tačiau pripažino, kad buvo prie jos privažiavęs dviračiu ir žodžiu pagrasinęs padegti automobilį, jei ši toliau esą elgsis. Taip jis pasielgė dėl to, kad buvo pagiringas, tačiau nieko neplanavo daryti. Taip pat pripažino grasinęs nukentėjusiesiems iešmais pradurti sėdmenis. Pasak kaltinamojo, su žibintuvėliu jis švietė dėl to, kad nukentėjusioji, grįžusi su draugėmis, juokėsi, per langą rodė jam nepadorius gestus. Kitą rytą, jis, pasiėmęs kirvakotį, išėjęs į lauką, pagrasino kaimynės sutuoktiniui, o po kelių dienų vėl jam grasino. S. S. neigė pradūręs automobilio padangas, tačiau patvirtino, kad reikalaudavo kaimynės atsiimti pareiškimą ir būdamas neblaivus grasino padegti namus. Savo elgesį kaltinamasis aiškino alkoholio vartojimo poveikiu.

Sutuoktiniai paaiškino, kad po įvykio, kai vyras užvažiavo dviračiu moteriai ant kojos bei, užsimojęs kumščiu, grasino suduoti, bijodami kaimyno, planuodavo baigti darbus panašiu laiku, kad galėtų kartu grįžti į namus. Pasak jų, S. S. naktimis nuolat vaikšto su lazda, ja tranko plyteles, šūkauja, šviečia su žibintuvėliu. Vieną rytą nukentėjusiajam įsėdant į automobilį, pamatė link jų einantį S. S., kuris rankoje laikė lazdą ir ja mojavo. Po kelių dienų rado pradurtas savo automobilio tris padangas. Toje vietoje rado svetimą telefoną, kurį padėjo ant automobilio stogo ir vėliau matė, kaip jį pasiėmė S. S. Dėl kaimyno elgesio, jie įsigijo dujų balionėlį savigynai, būdami darbe, neleidžia savo vaikams eiti į lauką. Dukra, girdėjusi S. S. grasinimus, jautriai į juos reaguodavo, bijodavo išeiti į lauką, miegoti naktimis, verkdavo, mamai išėjus į darbą, nuolat skambindavo, gyveno nuolatinėje baimėje.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino S. S. kaltu. Teismas konstatavo, kad tokiais sistemingais veiksmais S. S. sukėlė nukentėjusiesiems nuolatinį nesaugumo jausmą, baimę dėl savo ir šeimos narių gyvybės, sveikatos bei turto ir taip padarė apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė mažamečiui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad S. S. yra teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką įvykdė trijų asmenų atžvilgiu, tarp – mažametės, o nusikalstami tęsėsi nuo 2025 m. liepos 16 d. iki 2025 m. liepos 30 d.

Teismas iš dalies tenkindamas mažametės motinos civilinį ieškinį, atsižvelgė į tai, kad mergaitė dėl susiklosčiusios situacijos patyrė dvasinius išgyvenimus ir gyveno nuolatinėje baimėje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

SAM.

Informuojame, kad regionuose, ypač kaimiškose vietovėse, lankosi asmenys, kurie naudojasi žmonių patiklumu: jie prisistato medikais ar sveikatos priežiūros darbuotojais bei siūlo „užregistruoti vizitui pas gydytoją“, „patikrinti sveikatą“ ar „atnaujinti duomenis“ ir prašo pateikti asmeninę informaciją.

Skaityti toliau

Įspėjame – tai gali būti sukčiai, renkantys jūsų duomenis ar informaciją galimiems nusikalstamiems veiksmams.

Primename:
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai NEVAIKŠTO po namus be išankstinio suderinto oficialaus vizito.
Iš gyventojų nerenkami asmens duomenys, dokumentų kopijos, banko informacija ar kita jautri informacija namų aplinkoje.
Medikais prisistatantys asmenys neturi teisės prašyti pinigų ar vertingų daiktų.

Taip pat fiksuojami atvejai, kai:
▪️siūloma „investuoti į auksą“ ir perduoti jį nepažįstamiems asmenims;
▪️raginama išsiimti pinigus iš banko ir perduoti juos atvykstantiems kurjeriams.

Jei į jūsų namus atvyko įtartini asmenys – neįsileiskite jų ir nedelsdami skambinkite 112.

Jei sulaukėte įtartino skambučio – nutraukite pokalbį. Pasidalinkite šia informacija su artimaisiais ir kaimynais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis.

Budrumas – geriausia apsauga.

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Edgaras Padimanskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skaityti toliau

Šiandien Klaipėdos apygardos teismas atleido Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį Edgarą Padimanską nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais. Teismas įvertino tai, kad E. Padimanskas teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir visa apimtimi atlygino valstybei padarytą žalą. Politikui nustatytas 2 metų laidavimo terminas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, o tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, E. Padimanskas, 2019–2023 m. eidamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, pateikė 25 suklastotas išlaidų ataskaitas Šilutės rajono savivaldybės administracijai, siekdamas gauti kompensacijas už faktiškai nepatirtas automobilių detalių ir degalų išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti, politikas pateikė kitų asmenų įsigytas, tačiau jo vardu išrašytas 11 sąskaitų faktūrų už autodetales (3 137 eurus) ir 19 degalų pirkimo kvitų (934 eurus). Tokiu būdu E. Padimanskas apgaule įgijo 4 071 eurą savivaldybės lėšų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

lb.lt nuotr.

2025 m. sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje augo, o sukčių pasikėsinta suma pasiekė 58,8 mln. eurų. Tuo pat metu realiai sukčiams pervestų lėšų suma išliko panaši kaip 2024 m. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (Centras) atlikta 2025 m. IV ketvirčio ir visų metų sukčiavimo atvejų analizė.

Skaityti toliau

Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų. Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo.

Centro vadovė Eglė Lukošienė sako, kad 2025 m. išryškino esminį pokytį prevencijos srityje, tačiau pati grėsmė išlieka.

„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – teigia E. Lukošienė.

Metų pabaigoje sukčių aktyvumas išaugo

2025 m. IV ketvirtį fiksuoti 4 542 sukčiavimo atvejai, o sukčiai siekė išvilioti 10,8 mln. eurų. Metų pabaiga tradiciškai išsiskyrė padidėjusiu aktyvumu – tam įtakos turėjo intensyvesnis vartojimas, sezoninės išpardavimo kampanijos ir šventinis laikotarpis.

Didžiausią visų atvejų dalį sudarė netikri SMS ir el. laiškai (angl. phishing) – jie sudarė apie trečdalį visų fiksuotų bandymų. Reikšmingą dalį sudarė avansiniai, investiciniai ir romantiniai sukčiavimai, o mišriai kategorijai „kiti sukčiavimai“ priskirta beveik 1,8 tūkst. atvejų. Šiai grupei priskiriami skirtingo pobūdžio sukčiavimo bandymai, kurių neįmanoma vienareikšmiškai priskirti vienai tipologijai arba kuriuose derinami keli sukčiavimo būdai vienu metu.

Finansų įstaigos per metus sustabdė beveik 40 mln. eurų

Vienas ryškiausių 2025 m. pokyčių – ženkliai sustiprėjusi prevencija. Per metus finansų įstaigos sustabdė ir neleido pasisavinti daugiau nei 38 mln. eurų, kai 2024 m. ši suma siekė apie 15 mln. eurų.

Didžiausias sustabdytų lėšų mastas fiksuotas II ir III ketvirčiais, tačiau reikšmingi rezultatai matyti visų metų eigoje. Bendra išvengta žala 2025 m. siekė 38 mln. eurų, daugiau nei du kartus viršydama 2024 m. lygį.

„Net ir pažangiausios sistemos negali apsaugoti, jei žmogus pats inicijuoja ar patvirtina apgaulingą operaciją. Dėl to gyventojų budrumas, kritinis mąstymas ir atsargumas, ypač socialiniuose tinkluose ir gaunant tariamus darbo arinvesticinius pasiūlymus, išlieka esminiu saugumo veiksniu“, – pabrėžia Centro direktorė E. Lukošienė.

Nors atakų daugėjo, reali žala neišaugo

Nepaisant augusio atvejų skaičiaus ir pasikėsinimų masto, 2025 m. realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši kaip 2024 m. – gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, kai metais anksčiau – 20 mln. eurų.

Ši dinamika rodo, kad vis didesnė sukčiavimo atvejų dalis buvo atpažinta ir sustabdyta dar ankstyvoje stadijoje, neleidžiant jiems virsti realiais finansiniais nuostoliais.

Sukčiavimo tipai nesikeičia

Analizės duomenys rodo, kad sukčiavimo tipologijos išliko tos pačios, tačiau kito jų intensyvumas ir potenciali žala. Didžiausią finansinę riziką ir toliau kelia elektroninio pašto perėmimo, „netikro vadovo“ ir investicinės schemos, ypač juridinių asmenų atžvilgiu – tokių incidentų skaičius nėra didelis, tačiau vieno atvejo nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.

Netikrų SMS žinučių ir el. laiškų sukčiavimo kampanijos 2025 m. pasižymėjo ryškiu cikliškumu – po laikino sumažėjimo metų viduryje fiksuoti nauji suaktyvėjimai, rodantys, kad sukčiai greitai prisitaiko prie taikomų techninių filtrų.

Prevencija veikia, bet grėsmė nedingo

E. Lukošienės vertinimu, 2025 m. tapo lūžio metais prevencijos efektyvumo prasme – nepaisant augančio pasikėsinimų masto, realūs finansiniai nuostoliai buvo sėkmingai apriboti. Vis dėlto sukčiavimas išlieka sistemine ir nuolat besikeičiančia grėsme.

„Ilgalaikis proveržis galimas tik tada, kai veikia visi trys elementai kartu – stipri finansų įstaigų prevencija, augantis gyventojų sąmoningumas ir aktyvūs teisėsaugos veiksmai, nukreipti į organizuotų sukčiavimo tinklų ardymą“, – sako Eglė Lukošienė.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie 2026 m. vasario mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Skaityti toliau

Vasaris keliuose – padidėjusio policijos dėmesio mėnuo. Visoje Lietuvoje bus vykdomos tikslinės eismo dalyvių kontrolės priemonės, kurių pagrindinis tikslas – saugesnės kelionės visiems. Policijos pareigūnai ypatingą dėmesį skirs vairuotojų blaivumui, pėsčiųjų saugumui ir matomumą gerinančių priemonių naudojimui tamsiuoju paros metu.

Prevencinės ir kontrolės priemonės bus vykdomos tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliuose. Patruliavimui bus pasitelkiami viešieji, neviešieji ir mišrieji policijos darbo būdai, todėl eismo dalyviai raginami būti budrūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių visur ir visada.

Vasario mėnesio tikslinės priemonės

● Vasario 2–4 d. ir vasario 26–28 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

● Vasario 6–8 d. ir vasario 22–24 d. – matomumą gerinančių saugos priemonių naudojimas tamsiuoju paros metu. Daugiausia dėmesio bus skirta pėstiesiems, dviračių vairuotojams užmiestyje, sodų bendrijose, kaimo teritorijose, krašto ir rajoniniams keliams, vietovėms, kur neapšviesti keliai.

● Vasario 9–15 d. – krovininių automobilių ir autobusų kontrolė. Ši priemonė inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), vykdoma daugelyje Europos šalių.

● Vasario 17–20 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai, atsižvelgdami į eismo įvykių ir pažeidimų specifiką savo teritorijose, gali organizuoti ir papildomas kontrolės bei prevencines priemones.

Policija primena

Vasaris – trumpiausias mėnuo, bet daug nelaimių nutinka tamsiuoju paros metu. Pasirūpinkite tinkamais žibintais, naudokite atšvaitus pėstiesiems. Kad kelionės baigtųsi saugiai, laikykitės Kelių eismo taisyklių, tamsiuoju paros metu dėvėkite šviesą atspindinčius drabužius ar atšvaitus, o vairuodami įvertinkite meteorologines ir važiavimo sąlygas. Aktualią informaciją apie eismo sąlygas rasite svetainėje https://eismoinfo.lt.

2025 metais iš viso užfiksuota 975 tūkst. 460 Kelių eismo taisyklių pažeidimų (2024 m. – 953 tūkst. 133).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo sekmadienio, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d. Tačiau nuo vasario pradžios leidžiama žvejoti vėgėles, taip pat nuo šios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Daugiau – https://am.lrv.lt/lt/naujienos/nuo-vasario-1-d-draudziama-zvejoti-lydekas-leidziama-vegeliu-zvejyba-lUgc/

Skaityti toliau

VRK nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu dėl Šilutės rajono savivaldybės valdomos VšĮ „Šilutės sportas“ vadovo galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Įtarimai dėl galimo turto iššvaistymo (184 str.) ir piktnaudžiavimo (228 str.) šiame tyrime pareikšti dar vienam asmeniui – dabartiniam žemės ūkio viceministrui Arūnui Jagminui.

Skaityti toliau

Tyrimo duomenimis, A. Jagminas būdamas vienos įmonės vadovu, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą įmonei priklausantį didelės vertės turtą.

Asmeniui kaip kardomoji priemonė yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos VšĮ „Šilutės sportas“

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Policijos nuotr.

Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau nusiskundimų, kad tėvai, atveždami ar pasiimdami vaikus iš ugdymo įstaigų, sustoja viešojo transporto stotelių vietose.

Skaityti toliau

Atkreipiame dėmesį, kad toks elgesys:
trukdo viešajam transportui saugiai ir laiku aptarnauti keleivius;
pažeidžia Kelių eismo taisykles ir blogina eismo saugumą prie mokyklų.

Didžiausia problema fiksuojama rytais ir po pietų, kai eismas tampa intensyviausias. Policijos pareigūnai prie ugdymo įstaigų vykdys prevencines priemones, kurių metu:
bus informuojami ir įspėjami vairuotojai dėl draudimo sustoti viešojo transporto stotelėse;
esant poreikiui, bus taikomos ir administracinio poveikio priemonės.

Raginame tėvus ir vairuotojus būti atsakingais ir užtikrinti saugesnę aplinką vaikams keliaujant į mokyklą ir namo.

VSAT nuotr.

Prie valstybės sienos su Latvija pasieniečiai sulaikė Šilutės gyventoją, kuris mikroautobuso priekaboje vežė, įtariama, vogtas sniego roges. Jų paiešką Švedijos pareigūnai buvo paskelbę dar praėjusią vasarą.

Skaityti toliau

Antradienį Latvijos pasienyje, magistraliniame kelyje Klaipėda–Liepoja, ties Būtingės gyvenviete, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai sustabdė patikrinti iš kaimyninės valstybės ką tik atvykusį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“ su priekaba. Transporto priemonę su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavo 38-erių šilutiškis.

Vairuotojas pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau priekaboje gabenamos sniego rogės „Lynx 59 Ranger STD“ su švediškais registracijos numeriais pasieniečiams iš karto sukėlė įtarimų. Patikrinus duomenų bazes, nustatyta, kad šių rogių nuo 2025-ųjų liepos, kaip pavogtų, ieško Švedijos policija.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Po apklausos sulaikytasis buvo paleistas, skyrus jam kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ieškomos sniego rogės laikinai saugomos viename iš VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės padalinių.