2015 m. gegužės 21 d. LR Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kad ne tik koncertų, teatro spektaklių, bet ir visų švenčių, masinių renginių, parodų bei kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu, nebūtų prekiaujama ir nebūtų vartojamas alkoholis.

Įstatyme nurodoma, kad Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais ne tik švenčių, masinių renginių, bet ir parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu.

Skaityti toliau

Šiais Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais Savivaldybių tarybos yra skatinamos būti blaivybės puoselėtojomis, siekti, kad visi (arba bent jau keli) jų savivaldybėse vykstantys renginiai būtų blaivūs.

Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Savivaldybių institucijos iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. privalo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Živilė Vyštartaitė kalbiną šio įstatymo iniciatorę LR Seimo narę Rimą Baškienę.

- Šiandien visuomenei sunku įsivaizduoti miestų šventes ir kitus renginius, kuriose nebūtų vartojamas alkoholis. Šios tradicijos įsigalėjusios mūsų tautoje. Kokios priežastys skatina imtis alkoholio vartojimą mažinančių veiksmų?

- Esame sena, šioje žemėje nuo amžių gyvenanti tauta, iš kartos į kartą saugojusi ir gynusi savo žemę, kalbą ir tradicijas. Mūsų protėvių puoselėtoje kultūroje niekada nebuvo alkoholio kulto. Senosios mūsų tautos tradicijos visada pašiepdavo girtuoklius. Tai byloja mūsų tautos patarlės: „Kas jaunystėj girtuokliauja, tas senatvėj elgetauja“, „Su girtuokliu susidėsi, kaip į dilgėles atsisėsi“ ir t.t.

Vydūnas skelbė, kad tik blaivi tauta gali išlikti. Iki šiol išlikome, tačiau vis labiau skęstame alkoholio liūne. Kas atsitiko mūsų tautai, kad, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nusiritome į trečiąją vietą pagal didžiausią alkoholinių gėrimų suvartojimą? Kartu atslinko ir visos girtavimą lydinčios negerovės. Blogėja sveikatos rodikliai. Alkoholis yra tapęs neatsiejamu švenčių, festivalių atributu, dėl jo didėja nusikalstamumas. Viešai demonstruojamas alkoholio vartojimas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams, blogėja kultūros renginių įvaizdis. Dirbdama Seimo Narkomanijos ir alkoholio prevencijos komisijoje žinau ne tik statistiką, bet ir problemas, su kuriomis susiduria priklausomybes nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų turintys žmonės ir jų aplinka. Todėl nieko nedaryti – jau negalima.

Dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių pasirašė peticiją, raginusią pakeisti atitinkamus LR alkoholio kontrolės įstatymo straipsnius ir uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais, juos vartoti ar jų turėti viešuosiuose renginiuose, kuriuose dalyvauja asmenys, jaunesni nei 18 metų. Peticiją inicijavo dainų autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas beikultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis.

2015 m. gegužės 21 d. LR Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kad ne tik koncertų, teatro spektaklių, bet ir visų švenčių, masinių renginių, parodų ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu nebūtų prekiaujama alkoholiu ir jis nebūtų vartojamas. Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais ne tik švenčių, masinių renginių, bet ir parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu. Aš, kaip šio įstatymo pataisų autorė, visada sakiau, kad savivaldybių tarybos turi būti blaivybės puoselėtojomis, siekiančiomis, kad visi jų savivaldybėse vykstantys renginiai būtų blaivūs, kad atėję į juos žmonės galėtų džiaugtis kultūra, rodytų gražų pavyzdį jaunimui. Priimta išties daug gerų įstatymų, ribojančių alkoholio prekybą ir naudojimą, svarbu – jų įgyvendinimas, visuomenės požiūrio formavimas, jaunimo ugdymas.

- Šiaulių rajono savivaldybė tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje visuose kultūros renginiuose nebus galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, o neblaivūs žmonės į juos nebus įleidžiami. Šventės be alkoholio – iššūkis, pavyzdys visai Lietuvai. Papasakokite plačiau apie šią idėją.

- Džiugu, kad vis dažniau pavyksta išgirsti gerų žinių, kad tai viena, tai kita šventė vyksta blaivioje aplinkoje, kad prioritetu tampa kultūros renginių kokybė. Į alkoholio pramonę nebežiūrime kaip į vieną iš svarbiausių mūsų ekonomiką lemiančių veiksnių, o švietėjiškoje aplinkoje vis dažniau propaguojamas sveikas, blaivus gyvenimo būdas.

Šiaulių rajono savivaldybė turi gražų pavyzdį – Naisius, čia renginiai jau seniai vyksta be alkoholio, ir tokių renginių naudą, išskirtinumą pajuto žmonės, todėl į renginius susirenka tūkstančiai laimingų šeimų. Susirenka bendrauti, džiaugtis, tobulėti. Nuo vietinės valdžios požiūrio priklauso labai daug. Džiaugiuosi, kultūros mecenato Ramūno Karbauskio iniciatyvomis ir veikla bei Šiaulių rajono vadovų siekiu, kad rajono žmonės gyventų kultūringai ir blaiviai.

- Aktyviai veikiate ne tik kultūros, blaivybės puoselėjimo klausimais, švietimas –Jums labai svarbi darbo sritis. Ar pakankamas valstybės dėmesys jaunosios kartos ugdymui?

- Tenka liūdnai konstatuoti, kad visuomenėje nuolat didėja nepasitenkinimas esama švietimo padėtimi, kad valstybės dėmesio jaunosios kartos ugdymui nepakanka, nes Valstybės švietimo strategijoje įtvirtintas siekis, kad nacionalinės išlaidos švietimui ir mokslui, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, artėtų prie 6 proc. (tai įtvirtinta ir Europos Tarybos rekomendacijose ir apie tai buvo rašoma šios Vyriausybės programoje), visiškai nevykdomas. BVP dalis švietimui ir mokslui kasmet mažėja – 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų dalis šiai sričiai sumažėjo iki 4,6 proc. ir šio rodiklio reikšmė yra pati žemiausia per pastaruosius metus (pvz., 2010 m. buvo – 6,2 proc., 2009 m. – 7,3 proc.).

Edvardas Vitkauskas.

“Šilutės ETA Žinios” tęsia prieššventinį intervių ciklą su rajono savivaldybės vadovais, Tarybos nariais, kitais žinomais krašto gyventojais.

Šiandien į “Šilutės ETA  Žinių” klausimus atsako kailių ir odos namų “Eksa” vadovas,  Lietuvos liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas Edvardas Vitkauskas.

- Koks įvykis, jūsų manymu, Šilutėje buvo reikšmingiausias šiais metais?

Skaityti toliau

- Mūsų sportininkų pasiekimai. Visų pirma – mūsų krepšininkų, krepšinio strategų štabas. Kalbu apie D. Kairį, M. Šernių ir R. Kuncaitį, su kurių pagalba Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate Turkijoje laimėjo bronzos medalius.

Sublizgėjome visame pasaulyje: iš penkių trenerių štabo trys buvo mūsiškiai. Tai didžiausias pasiekimas. Tikrai galime jais didžiuotis.

Jų pasiekimas – milžiniška investicija į ateitį ir stimulas siekti aukštų rezultatų visiems vaikams, visiems žaidžiantiesiems krepšinį.

Ne mažiau reikšmingas Šilutei yra boksininko E. Petrausko aukso medalis, kurį jis iškovojo pirmojoje jaunimo olimpiadoje.

- Kokie nauji iššūkiai laukia krašto 2011 – siais?

- Pirmiausia tai, kad kitąmet keisis rajono taryba, rajono valdžia. Bet kokia valdžia, kokia ji bebūtų, ji uždės savo braižą artimiausiems ketveriems metams.

Visi tie patys valdžioje vis tiek neliks. Niekada taip nebūna. Kažkas pasikeis, sulauksime naujų vėjų.

Kitas dalykas, tai europinės investicinės programos, kurios dar pilnai veiks iki 2013 metų. Todėl rajono valdžia turės dėti daug pastangų, kad maksimaliai jomis pasinaudotume.

Mūsų dar laukia ir Šilutės 500 metų jubiliejus. Tokią išskirtinę sukaktį turime deramai paminėti.

- Ko norėtumėte palinkėti krašto žmonėms besiartinančių švenčių proga?

- Krizė baigėsi. Todėl įsileiskime džiaugsmą į savo širdis, į savo šeimas, prie savo šventinių stalų, į savo gyvenimą.

- Ačiū už atsakymus.

Kalbino Orestas Lidžius

V. Pozingis. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Artinantis didžiausioms metų šventėms, “Šilutės ETA Žinios” pradeda publikuoti trumpų intervių ciklą su rajono savivaldybės vadovais, Tarybos nariais, kitais žinomais krašto gyventojais.

Pašnekovų prašėme atsakyti į tris nesudėtingus klausimus:
1. Koks įvykis, jų manymu, Šilutėje buvo reikšmingiausias šiais metais?
2. Kokie nauji iššūkiai laukia krašto 2011 – siais?
3. Ko jie norėtų palinkėti krašto žmonėms besiartinančių švenčių proga?

Skaityti toliau

Pirmas į “Šilutės ETA Žinių” klausimus sutiko atsakyti Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis.

- Koks įvykis, jūsų manymu, Šilutėje buvo reikšmingiausias šiais metais?

- Vieno tokio išskirtinio įvykio, kaip pernai, kai Šilutės savivaldybei buvo įteikta Europos garbės vėliava, nebuvo. Šie metai, sakyčiau, buvo kiek ramesni. Užtat atėjo daug projektų, kurie visi svarbūs mūsų savivaldybei.

Tai Šilutės miesto Darbininkų kvartalo gatvių sutvarkymas, pėsčiųjų takų ir apšvietimo įrengimas. Užbaigtas remontuoti Švėkšnos gimnazijos pastatas ir Šilutės pirmosios gimnazijos pagrindinis korpusas. Tai ir vandentvarkos, ir mūsų šilumos ūkio projektai. Buvo atlikta nemažai smulkesnių darbų.

Kitaip sakant, šiemet Šilutės rajone buvo gana daug investuota.

- Kokie nauji iššūkiai laukia krašto 2011 – siais?

Pirmiausia tai pradėtų projektų tąsa. Tiek vandentvarkos, kuriems kitąmet numatoma pritraukti per 30 mln. litų investicijų, tiek šilumos ūkio plėtra, Šilutės ligoninę ir Pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant prie centrinės miesto šildymo sistemos. Įgyvendinus šį projektą, mūsų medicinos įstaigoms sumažės išlaidų šildymui, o sutaupytas lėšas jos galės skirti pacientų aptarnavimo ir gydymo sąlygoms gerinti.

Kitas labai svarbus darbas – tai naujo kultūros, pramogų ir sporto centro statyba. Tikimės, kad 2011 metais bus priduotas pirmas korpusas su baseinu ir bus pradėta kito korpuso statyba. Jis, tikimės, bus užbaigtas 2012 metais.

- Ko norėtumėte palinkėti krašto žmonėms besiartinančių švenčių proga?

- Pirmiausia, kad Kūčių stalas būtų dosnus visiems. Kad prie jo susirinktų visi šeimos nariai ir kartu praleistų vakarą prieš Šv. Kalėdas.

Gražių Šv. Kalėdų. Paskui savaitėlę dar padirbėti ir sulaukti linksmų Naujųjų metų.

Gražiai palydėti senus metus, aptarti nuveiktus darbus ir su gera nuotaika, su gera sveikata žengti į naujus 2011 metus tęsti pradėtų ir pradėti naujų darbų, kad mūsų kraštas toliau gražėtų ir būtų mielas ne tik mums, bet ir krašto svečiams. Kad mūsų palikuonys džiaugtųsi čia gyvendami.

- Ačiū už atsakymus.

Kalbino Orestas Lidžius