Krašto naujienos internete
Oresto Lidžiaus nuotr.Šeštadienį Šilutės miesto senųjų kapinių koplytėlėje atidaryta paroda „Išsaugokime liuteronų kapines – Lietuvos paveldą“.
Parodoje eksponuojamos VšĮ „Augustana“ (Vilnius) vykdomo projekto „ Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazės plėtra: duomenų rinkimas ir kapinių atnaujinimas“ ir Šilutės pirmosios gimnazijos moksleivių 2010 m. vykdyto projekto „Jie kūrė mūsų kraštą“ veiklos nuotraukos ir piešiniai.
Švėkšnos sinagoga. (KPD nuotr.)Švėkšnoje kitados gyveno gausi žydų bendruomenė. Pirmąkart Švėkšnos žydų tautybės asmuo Elijas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1644 metais. Tuomet iš 700 miestelio gyventojų žydų būta apie šimtą, o 1765-aisiais jie sudarė pusę visų Švėkšnos miestelio gyventojų. 1897 m. žydai sudarė jau 53,5 proc. miestelio gyventojų.
Švėkšnoje žydai tradiciškai vertėsi amatais, prekyba, turėjo krautuvėles, nuomojosi malūnus, ūkius, smukles. Jie kūrėsi miestelio centre, kur buvo patogu vystyti verslą. Tarpukaryje Švėkšnoje būta apie 20 žydų parduotuvių.
KPD nuotr.Šiuo metu klebonijos stogo šiferio lakštai – avarinės būklės, nuo drėgmės, temperatūrų ir atmosferos poveikio stogą saugantis pasluoksnis sunykęs, o lentų paklotas supuvęs. Darbų metu susidėvėjusios stogo konstrukcijos bus pakeistos, kitos – remontuojamos ir restauruojamos, praneša Kultūros paveldo departamentas (toliau – KPD).
Stogo darbams KPD skyrė 256 tūkst. litų iš Paveldotvarkos 2014 metų programos. Dar 28 tūkst. litų skyrė Pagėgių savivaldybė. Tvarkybos darbų projekto vadovas – architektas Vytautas Paulionis.
silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Įvažiavus į Kintus akį veria vietinio meistro Lauryno Juodeškos sukurtos vėtrungės su jose įprasmintais senosios žvejų gyvenvietės kuršvalčių ženklais. Vėtrunges prie įvažiavimo į Kintus jis kūrė drauge su švėkšniškiu meistru Vaidotu Bliūdžiumi, o prie Vydūno kultūros centro – darytos Lauryno. Pernai kintiškis meistras organizavo vėtrungių kūrimo plenerą, kur dirbo su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentais.
Šiuo metu jis su pagalbininkais Tautvydu Trakimu ir Vincentu Kuodžiu baigia kurti vėtrunges, kurios iškils Klaipėdoje, Šiauriniame rage ir liepos 17 d.,
Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama dr. Romo Pakalnio, į Kultūros vertybių registrą įtraukė 36 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietas. Vienos ženklo vietos vertingosios savybės patikslintos. Visoms 37 vietoms suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.
Iš 2013 m. etnografinės ekspedicijos. (Šilutės muziejaus nuotr.)
Ekspedicijos dalyviai lankysis Šilutės, Šilutės rajono Šyšos kaimo, Juknaičių apylinkėse ir Švėkšnos miestelyje.
Monikos Žąsytienės nuotr.Birželio 9 d. Šilutės muziejaus Švėkšnos filiale vyko renginys „Archeologija Švėkšnos apylinkėse“. Pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto archeologė Indrė Šimkutė ir Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkė Monika Žąsytienė.
Archeologė I. Šimkutė pristatė archelogiją kaip mokslą, buvo paaiškintos pagrindinės sąvokos,
Organizatorių nuotr.Kiekviena tauta per savo gyvavimo amžius sukuria tam tikras jai būdingas kultūros formas, rečiau sutinkamas kitose tautose. Istorinės Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos pasienio gyvenamoji aplinka yra unikali savo kultūriniu, konfesiniu paveldu. Pasienio kultūra skiriasi nuo Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos žmonių gyvensenos, tradicijų, plėtotų amatų. Čia susikerta kelios skirtingos kultūros.
Kokį kultūrinį pėdsaką Žemaitijos pasienyje paliko lietuvininkai ir žydai, bandyta apžvelgti 2 dienų seminaro metu, kuris vyko Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejuje gegužės 22-23 d.
miestai.net nuotr.Kintų buvusiosios evangelikų liuteronų bažnyčios restauracijai ir pritaikymui bendruomenės reikmėms skirta beveik 945 tūkst. litų.
Pasak Kintų seniūno Antano Kliženčio, už šiuos pinigus bus restauruojami maldos namų vidus ir išorė, išskyrus stogą, kurį kintiškiai jau sutvarkė, gavę finansinę paramą iš Europos milijonus kaimo plėtrai skirstančios asociacijos „Lamatos žemė“, taip pat numatyta atlikti kitų darbų.
silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Ar kada nors susimąstėte, kokia buvo Rytų Prūsijos dvarų paskirtis, kas buvo šių dvarų valdytojais, o vėliau savininkais? Ar norite sužinoti, kaip rengėsi dvaro ponios ir kaip jos leisdavo laisvalaikį. Dar daugiau, ar žinote, kodėl damos visuomet kaip aksesuarą nešiodavo vėduoklę ir kaip jos bendraudavo su kitos lyties atstovais?
Jeigu norite sužinoti visas dvaro paslaptis, gegužės 17 d. 19.00 val. kviečiame į renginį „Rytų Prūsijos dvaras vakar ir šiandien“, skirtą tarptautinei muziejų dienai paminėti.
Stop kadras.Kuršių marių žvejų ant kurėnų stiebų keltos, po Antrojo pasaulinio karo pamirštos vėtrungės, teigiama, neturi analogų pasaulyje. Jas atkurti ėmęsi meistrai sako, kad pastaruoju metu daugėja norinčiųjų jomis papuošti namus ar įmones, praneša portalas lrt.lt.
Šilutės muziejaus nuotr.Nuo 1889 iki 1944 m., taigi, 55 metus Šilutės dvaras priklausė Scheu šeimai. Neretai ši valda pagal paskutinius savininkus vadinama Scheu dvaru. Pastarajai šeimai valdant, Šilutės dvaras tapo garsus ir žinomas Klaipėdos krašte bei Rytų Prūsijoje. Daug prie to prisidėjo anuomet plačiai žinomas dr. H. Scheu vardas, jo visuomeninės, kultūrinės veiklos įvertinimas. Ne mažiau dvarą garsino pavyzdinis ūkio, pastatų, dvarvietės sutvarkymas bei administravimas, kurio pradžia taipogi siejama su dr. H. Scheu vardu. Tai buvo laimingas kelių šimtmečių senumo dvaro istorijos epilogas, prieš prasidedant sovietiniam dvaro nugyvenimo laikmečiui.
silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šilutės kultūros bendruomenė, švęsdama Vietos savivaldos dieną, nusprendė tęsti tradiciją ir pakvietė aplinkinių savivaldybių kolegas, jaunimą, ekspertus, seniūnus, turizmo verslininkus, kultūros kūrėjus į konferenciją „Vėtrungių ištakos, istorija, kultūrinis jos paveldas, meninė reikšmė šiandienai“, kurioje nutarta pagvildenti minėtą temą istoriniu aspektu, informuoja Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.
Organizatorių nuotr.Laivadirbio amatas šiandien turtų neatneša. O šlovė tokia – proto ir nagingų rankų dėka keletas kurėnų, venterinių valčių skrodžia Kuršių marių bangas, saugomas etnografinis paveldas, bet reikia imtis kitų darbų, kad išlaikyti šeimą. Taip teigė rusniškis laivadirbys Simas Knapkis, dalyvavęs Drevernoje Jono Gižo etnografinėje sodyboje praėjusį šeštadienį vykusiame renginyje „Laivadirbio diena“.
silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Vokietijoje leidžiamas laikraštis “Memel Dampfboot” vasario mėnesio numeryje išspausdino Šilutės muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės parengtą publikaciją apie senųjų miesto kapinių tvarkymą ir 100 – osioms įkūrimo metinėms besirengiančią Šilutės evangelikų liuteronų parapiją.
Vasario 15 d. 16 val. Šilutės muziejuje (Lietuvininkų g. 36) bus atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“. Čia bus eksponuojamos 2012 m. dovanotos, įsigytos, restauruotos muziejinės vertybės. Paroda veiks iki kovo 15 d.
Nauji eksponatai, kurių net 892 vienetai, papildė archeologijos, dailės, etnografijos, fotografijos, istorinių eksponatų, liaudies meno, raštijos rinkinius.
Šilutės muziejaus fonduose saugomas unikalus eksponatas – Šventasis Raštas, kuriam jau beveik trys šimtai metų, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Prieš dešimtmetį restauruotos Biblijos muziejaus lankytojai dar neturėjo progos pamatyti. Ją žadama eksponuoti Šojaus dvare, kai šis bus baigtas restauruoti.
Į Šilutės muziejų atkeliavo vienas vertingiausių raštijos eksponatų – restauruotas XVII amžiaus Lietuvos statutas. Į nuolatinę ekspozicijos vietą – Švėkšnos muziejų – unikalus eksponatas sugrįš vėliau, kai ten bus įrengtos tinkamos laikymo sąlygos.
Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorei Aldonai Nikienei prireikė kone metų kruopštaus juvelyrinio darbo, kol bebaigiantį sunykti unikalų leidinį prikėlė naujam gyvenimui.
Kapas Mažių kapinaitėse. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)Mažojoje Lietuvoje aktyviai vykdomas projektas „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“. Juo siekiama apsaugoti nebeveikiančiose evangelikų liuteronų kapinėse išlikusius antkapinius paminklus, juos inventorizuoti.
Didžioji dauguma Mažosios Lietuvos neveikiančių kapinių atspindi evangelikų liuteronų bendruomenės laidojimo ir atminimo įamžinimo papročių kultūrą. Blogiausia, kad šias kapines pamėgo lankyti metalo vagys, kurie, manydami, jog jos yra pasmerktos sunykti, metalinius paminklus
Oresto Lidžiaus nuotr.Baigėsi projektas – gidų mokykla „Genius loci. Hugo Šojaus (Hugo Scheu) dvasia miesto parke“.
Beveik mėnesį trukusio projekto dalyviams Šilutės turizmo ir informacijos centras surengė du teorinius ir tiek pat praktinių užsiėmimų: Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pristatė H. Šojaus dvaro parko istorinius tyrimus, dendrologas Regimantas Pilkauskas papasakojo apie želdynų projektavimą, šilutiškis kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas parke supažindino su čia augančiais medžiais ir krūmais, o baigiamajame renginyje pristatė naują turistinį – pažintinį maršrutą po
