Krašto naujienos internete
H. Šojaus muziejaus nuotr.Rugpjūčio 22 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejus organizuotos ekspedicijos po Švėkšnos apylinkes metu buvo aplankyti Pavilnučio, Jomantų, Paulaičių, Gedikų, Lekių ir Šiūparių piliakalniai. Ekspedicijoje dalyvavo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai.
Ekspedicijos metu buvo atlikta aplankytų piliakalnių fotofiksacija, įvertinta jų būklė, lyginant su ankstesnių ekspedicijų metų surinkta medžiaga.
J. Girksio nuotr.Švėkšnos „Dvaro šventė“ prasidėjo įžanginiu poezijos ir muzikos vakaru „Gėlė ir vėjas“, kurį jau 4 metus iš eilės organizuoja Tradicinių amatų centras Švėkšnoje.
Penktadienio vakaras lepino visus susirinkusius ne tik saulėtu dangumi, bet ir vėju, kuris puikiai atgaivino po dienos karčių.
Ansamblio 'Ramytė' nuotr.Birželio 22-24 d. Šilutės muziejaus folkloro ansamblis „ Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės, viešėjo Ukrainoje, Verchovinos mieste. Čia vyko tradicinė guculų (Karpatų regiono) šventė „Polovinske lito 2018“, kurios ištakos – gyvulių išvarymo į aukštąsias Karpatų ganyklas paminėjimas.
Dabartinis šventės tikslas – propaguoti kalniečių tradicinę kultūrą: folklorą, amatus, kulinarinį paveldą. Todėl renginio pradinis akcentas buvo kelių kilometrų ilgio amatininkų mugė, kurioje savo darbus siūlė siuvinėjimo, keramikos meistrai.
Organizatorių nuotr.Per septynerius veiklos metus viešosios įstaigos „Kintai Arts“ sukauptas įdirbis organizuojant kraštą garsinantį Kintų muzikos festivalį, o pastaruosius keletą metų – ir pirmąsias menininkų rezidencijas, šiemet transformuojasi į naują lygmenį, kuris atveria šviesias perspektyvas tolesnėms kultūros veikloms Kintuose.
Kintai laukia menininkų. (Organizatorių nuotr.)Kintų muzikos festivalis nuo 2012 m. užsiaugino auditoriją ir įgijo žinomumą. Kad festivalis – tik meninės iniciatyvos pradžia, galėjome pastebėti jau pernai, kai šalia festivalio vyko senosios muzikos koncertai ir tarptautinė kompozitorių rezidencija. Dar metais anksčiau miestelyje rezidavo ir dailininkai.
Švėkšnos tradicinių amatų centro nuotr.Gegužės 11-osios vakarą Tradicinių amatų centro kiemelis skendėjo šurmulyje. Nuostabus oras ir šiluma iš namų išviliojo daugybę šeimų, kurių laukė linksmybės ir įvairiausios pramogos.
Šventės organizatoriai šokių kolektyvas „Šalna“ džiugino šokiais, savo keptais gardžiais pyragais, o S. V. Liebai visos šventės metu gamino šiupinį, kurį vos per kelias akimirkas susirinkusieji suvalgė ir negailėjo pačių gražiausių žodžių virėjams.
Organizatorių nuotr.Šilutę pasiekė žinia, kad 2018 metų Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos“ kartu su 36 000 dalyvių pakviesta 400 atstovaujančiųjų mūsų kraštui. Šventiniuose renginiuose matysime 18 mūsų mėgėjų meno kolektyvų.
H. Šojaus muziejaus inf.Šilutės Hugo Šojaus muziejaus restauratorius Raimondas Puodžiūnas konservavo muziejuje saugomą patrankos vamzdį. Konservavimo metu, nuvalius rūdžių sluoksnį, pasirodė duomenys apie pabūklą.
Vilniaus universiteto istorijos fakulteto magistranto Liudviko Vasiliausko dėka pavyko nustatyti, kad muziejaus patrankos 2 svarų kalibro vamzdis, rastas 1949 metais Šilutės dvaro kieme, yra švedų gamybos, nulietas 1786 metais Overumo liejykloje. Taip pat pavyko nustatyti kad patrankos vamzdis liejimo metu svėrė 229,84 kg.
Švėkšnos tradicinių amatų centro nuotr.Kovo 23 dieną Tradicinių amatų centras Švėkšnoje sukvietė miestelio gyventojus, Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centro mokinius į tradicinės žemaitiškos verbos rišimo pamoką.
Likus savaitei iki Velykų yra švenčiamas Verbų sekmadienis. Lietuviai nuo seno garbino medžius, tikėjo jų gajumo galia, ypatingai gerbė kadagį ir beržą, todėl ir į verbas dėdavo jų šakelių.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Vis drąsiau į mūsų namus skverbiasi pavasaris. Nepajusime, kaip pulsime ieškoti lengvesnio apdaro, patogesnio apavo, išsiilgę žalumos skubėsime gamtos glėbin, imsime planuoti atostogų kelionių maršrutus… Norint pabėgti nuo metų rutinos nebūtinos tolimos šalys. Kartais pakanka vienam ar su draugais dienai apsilankyti tokioje pažįstamoje mūsų Šilutėje. Skeptikas suabejos: „ O ką įdomaus rasiu čia“, bet juk kone kiekvienas senasis miesto namas turi savo istoriją, savo paslaptis. Praskleiskite jas su Krašto paveldo gidu.
Švėkšnos tradicinių amatų centro nuotr.Kovo 14 dieną Švėkšnos tradicinių amatų centre pakvipo pavasariu. Skambant pavasario šauklių giesmėms, vyko velykinių margučių dažymo vašku edukacija.
Gausus būrys susirinkusių dalyvių susipažino su pagrindiniais kiaušinių marginimo būdais bei technikomis, simboliais ir spalvų reikšmėmis. Edukatorė, neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė papasakojo ne tik apie velykinių kiaušinių perduodamas marginimo tradicijas, bet ir buvo paruošusi mįslių, kurias reikėjo įminti.
Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka organizuoja šeštąjį literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ konkursą.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį vasario 14 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su farologu, marinistikos, švyturių istorijos tyrinėtoju ir jūrinės kultūros puoselėtoju Aidu Jurkštu.
Jis šilutiškiams plačiau pristatė 2017 m. publikuotą knygą „Lietuvos švyturių istorija”. Reikia paminėti, kad tai vienintelė išsami Lietuvoje išleista knyga apie švyturius, gausiai iliustruota fotografijomis, schemomis, brėžiniais, istorine dokumentika, paties autoriaus pieštais piešiniais, stebinanti laivybos ir švyturių istorijos faktų gausa.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.2017 m. pabaigoje Lietuvos kultūros taryba paskelbė pirmojo 2018 m. Finansavimo konkurso rezultatus. Šiam konkursui iš viso buvo pateiktos 3 237 paraiškos, finansavimas skirtas 974 projektams, jiems paskirstyta apie 10,6 mln. Eur.
Tarybos ekspertų sprendimu dalinai finansuoti šeši Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos projektai.
Kadras iš filmo „Lašišos beieškant“. (www.youtube.com stop kadras)Skirta vokiečių kilmės rašytojo Hermano Zudermano 160-ajam jubiliejui.
Šilutės kultūros ir pramogų centras pristato moksleivių trumpo metražo filmų ir filmuotų siužetų konkurso „Mano kraštas – Mažoji Lietuva“ dalyvių darbus.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Rugsėjo 15-17 dienomis visoje Lietuvoje 24-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (toliau – EPD) ─ bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimui skirtas renginys šalyje. Šių metų tema „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų” kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo unikalumą ir vertę.
Organizatorių nuotr.Vienas didžiausių Europoje vilktų korpusinių baldų gamintojų, Šilutės rajone įsikūręs „Germanikos“ fabrikas ketvirtadienio pavakarę vienai valandai sustabdė darbą. Modernių staklių gausmą SBA baldų grupei priklausančiame fabrike trumpam pakeitė progresyvios klasikinės muzikos garsai ir vaizdų šou – čia „Germanikos“ darbuotojams ir jų šeimų nariams koncertą surengė kompozitoriaus ir dirigento Gedimino Gelgoto vadovaujamas Naujų Idėjų Kamerinis Orkestras NIKO kartu su Kintų Muzikos Festivalio tarptautiniu orkestru, diriguojamu Martyno Stakionio.
Organizatorių nuotr.Švėkšnos parką ir vilą „Genovefa“ liepos 28 dieną užliejo poezija ir muzika. Šis kamerinis vakaras jau trečius metus tampa įvadiniu renginiu į Švėkšnos miestelio „Dvaro šventę“.
Šiemet Tradicinių amatų centro darbuotojos visus miestelio gyventojus ir svečius kvietė į kelionę nuo 19-ojo amžiaus iki šių dienų. Muzikos, poezijos bei vaizduotės dėka buvo bandoma perteikti praėjusių ir šių amžių dvasią. Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ gausiai susirinkusiems svečiams dovanojo savo muziką, su kuria prasidėjo nuostabus vakaras.
Organizatorių nuotr.Liepos 21 – rugpjūčio 4 dienomis jau šeštąjį kartą Kintai taps vieta, pritraukiančia profesionalios modernios ir klasikinės muzikos pasiilgusią publiką.
Kaip rašoma organizatorių pranešime spaudai, stulbinanti vieta prie Kuršių marių, netoli Baltijos jūros, kasmet virsta kūrybiniu įkvėpimu Europoje jau pripažintam jaunam kompozitoriui Gediminui Gelgotui, taip pat meninių dirbtuvių vieta Naujų idėjų kameriniam orkestrui NIKO – styginių ansambliui, žinomam dėl šiuolaikiško ir patrauklaus naujos muzikos atlikimo.
VE.lt nuotr.Vis daugiau vilčių, kad dar šiais metais Mažoji Lietuva turės savo herbą. Jo projektas buvo pristatytas jungtiniame Mažosios Lietuvos regiono heraldikos darbo grupės ir Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos posėdyje. Jame nuspręsta, kad geriausiai Mažosios Lietuvos identitetą atspindėtų briedžio simbolis.
