F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Gegužės 22 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su vienu ryškiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų Rimantu Kmita. Renginio metu poetas, prozininkas, literatūros kritikas, eseistas ir literatūrologas pristatė savo kūrybą bei bendravo su skaitytojais.

Skaityti toliau

R. Kmita kuria poeziją, rašo literatūros mokslo knygas ir romanus, yra sukūręs pjesių teatrui. Nuo 2010 metų jis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Domėjimasis rašymu prasidėjo dar mokykloje. Autorių itin žavėjo Juozo Erlicko kūryba. Jo humoras, kalbos žaismas ir gebėjimas apie rimtus dalykus kalbėti ironiškai paliko didelį įspūdį. Galbūt todėl ir pats R. Kmita pradėjo rašyti humoreskas bei trumpus humoristinius tekstus. Jam patikdavo juos skaityti kitiems ir matyti žmonių reakcijas – taip autorius pajuto, kad tekstas gali veikti skaitytoją, sužadina emociją. Tai tapo viena pirmųjų paskatų rimčiau domėtis kūryba.

Plačiajai auditorijai autorius geriausiai pažįstamas iš romano „Pietinia kronikas“ (2016), parašyto šiaulietiška šnekta apie 9-ojo 10-ojo dešimtmečio Šiaulių gyvenimą. Šis kūrinys tapo bestseleriu, laimėjo Metų knygos rinkimus, o pagal romaną vėliau buvo sukurtas spektaklis ir kino filmas.

Susitikimo metu didžiausias dėmesys skirtas naujausiam autoriaus romanui „Editos kompleksas. Normalūs žmonės nesišypso“ (2025). Rašytojas plačiau pristatė knygos temas, kūrybinį procesą, atsakė į skaitytojų klausimus bei dalijosi įžvalgomis apie šiuolaikinę literatūrą.

Kalbėdamas apie kūrybą, autorius pabrėžė, kad kalba jo tekstuose yra itin svarbi: „Man svarbu ne tik tai, kas pasakojama, bet ir kaip pasakojama. Rašydamas „Pietinia kronikas“ supratau, kad bendrine kalba tie personažai tiesiog nekalbėtų. Pietinio rajono žmonės turėjo savo ritmą, žodyną, humoro jausmą, mėgstamą muziką. Norėjosi visa tai išsaugoti autentiškai.“ Pasak rašytojo, Šiaulių tarmė kūryboje nėra vien stilistinė detalė, ji padeda kurti personažus, atskleidžia jų mąstymą, socialinę aplinką ir laikmetį.

Kalbėdamas apie naujausią romaną, R. Kmita pasakojo, kad knygoje „Editos kompleksas. Normalūs žmonės nesišypso“ tas pats pasaulis tęsiamas jau iš Editos perspektyvos. Rašytojui buvo įdomu, kaip tą patį laiką ir tą pačią aplinką išgyveno merginos. Nekilo abejonės, kad ir jų balsas turėtų skambėti ta pačia specifine Pietinio rajono žargonu kalba. Autorius atskleidė, kad Editos personažas jam niekada neatrodė tik antraplanis. Rašant „Pietinia kronikas“ Edita turėjo savo charakterį, savo balsą ir požiūrį į gyvenimą. Pasak rašytojo, naujajame romane svarbi ir moteriška „Pietinia kronikų“ romano versija. „Pietinia kronikas“ buvo gana vyriška istorija – su kiemo kultūra, bachūrų draugystėmis ir to meto vyrišku mąstymu. Tačiau tas pats laikas buvo ir merginų gyvenime, jų patirtys, bandymas atrasti save. Norėjosi parodyti, kaip tas pats rajonas ir tos pačios gatvės gali atrodyti visiškai kitaip iš moteriškos perspektyvos.

Paklaustas apie artimiausius kūrybinius planus, R. Kmita atskleidė ketinantis imtis naujo dokumentinio pasakojimo apie Šiaulių miesto regbio klubo istoriją. Autoriui ši tema itin artima, jis pats yra žaidęs regbį, todėl būsimas projektas remsis ne tik archyvine medžiaga, bet ir autentiškais išgyvenimais bei Šiaulių regbio klubo veteranų prisiminimais. Pasak kūrėjo, svarbi projekto dalis bus susitikimai su buvusiais ir esamais klubo nariais, kurie pasidalins savo prisiminimais apie regbio kultūrą Šiauliuose. Šie pasakojimai jungs dokumentiką, garsą ir scenos meną. Projektą planuojama plėtoti keliomis kryptimis. Viena jų – radijo dokumentika, kurioje ypatingas dėmesys bus skiriamas garsinei atmosferai: aikštės garsams, sirgalių emocijoms, sportininkų balsams ir miesto ritmui, kartu su įgarsintomis istorijomis. Taip pat numatomas tarptautinis scenos meno projektas – spektaklis, kuriamas bendradarbiaujant su Latvijos menininkais ir teatro kūrėjais. Anot autoriaus, būsimas projektas sieks ne tik įamžinti regbio sporto Lietuvoje istoriją, bet ir atskleisti Šiaulių regbio klubo narių asmenybes.

Renginys sulaukė gausaus būrio literatūros mylėtojų ir tapo puikia proga gyvai susitikti su autoriumi, iš arčiau pažinti jo kūrybą bei užduoti rūpimus klausimus. Susitikimo pabaigoje visi norintys galėjo asmeniškai pabendrauti su rašytoju ir gauti jo autografą.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Gegužės 5 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko praktiniai mokymai „Lėšų pritraukimo strategija“, subūrę Šilutės rajono ir Klaipėdos regiono kultūros įstaigų darbuotojus.

Skaityti toliau

Mokymus vedė „Baltic Fundraising Hub“ bendraįkūrėja, filantropijos ir organizacijų valdymo konsultantė Giedrė Šopaitė. Daugiau nei dvidešimties metų patirtį nevyriausybiniame sektoriuje sukaupusi ekspertė dalijosi ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir realiais pavyzdžiais iš organizacijų praktikos.

Mokymų metu kalbėta apie filantropiją, lėšų pritraukimo pagrindus, organizacijos vertės kūrimą, finansavimo šaltinius ir veiklų planavimą. Aptarti šiuolaikiniai lėšų pritraukimo būdai. Dalyviai diskutavo, kodėl kultūros organizacijoms svarbu aiškiai pristatyti savo veiklą ir jos kuriamą naudą bendruomenei, kaip formuoti organizacijos vertės pasiūlymą, nuo ko pradėti planuojant paramos paiešką. Aptarti įvairūs finansavimo būdai, bendravimas su potencialiais rėmėjais, partnerystės kūrimas bei ilgalaikio ryšio su bendruomene svarba.

Didelis dėmesys skirtas praktinėms užduotims. Kultūros įstaigų atstovai analizavo savo organizacijų situacijas, ieškojo galimų finansavimo šaltinių, planavo pirmuosius žingsnius, kūrė vertės pasiūlymus bei diskutavo apie iššūkius, su kuriais dažnai susiduria kultūros sektorius. Aptarta, kad daliai organizacijų vis dar trūksta pasitikėjimo kreipiantis paramos ar ieškant partnerių, todėl svarbu stiprinti ne tik žinias, bet ir gebėjimą aiškiai komunikuoti savo veiklos vertę.

Projekto mokymai bus tęsiami ir rudenį – planuojami mokymai apie fizinių ir juridinių asmenų paramos pritraukimą bei praktinius darbo su rėmėjais aspektus. Mokymai organizuoti įgyvendinant Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Sėmės žingsniai į pasitikėjimą ir rėmėjų partnerystę“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

Jolita Baltutienė, Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja

Projektą finansuoja:

T. Juškaičio nuotr.

Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje? Kiek pajėgi atlaikyti meilė atsidavus jai net po mylimo žmogaus netekties? Ansamblis „Lietuva“ scenoje prikelia dar vieną pasakojimą apie istorines asmenybes – nuo kovo 5-6 d. pristatomas naujas šokio spektaklis „Sofija“.

Skaityti toliau

Premjera įvyks Vilniaus senajame teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak spektaklio kūrėjų, M. K. Čiurlionio metais dėmesys daugiausiai buvo skiriamas menininko nuopelnams ir biografijai, kas įkvėpė mąstyti priešingai – šįkart žiūrovai kviečiami jautriai pažinčiai su jo mūza, daugybę moterų šiandien įkvepiančia Sofija Kymantaite – Čiurlioniene.

„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi moteris. Jos išmintis, meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėdama biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.

Šokio spektaklis „Sofija. Genijaus šešėly“ sužadins naujas, šių asmenybių kontekste kiek mažiau atskleistas temas. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?

Ne tik Čiurlionio mylimoji

„Čiurlionis – vienas labiausiai intriguojančių lietuvių menininkų, kurio gyvenimas, kūryba ir mintys leidžia ne tik gilintis į savitą meno filosofiją apie amžiną kūrinio nebaigtumą, klausti, kur yra riba tarp genialios kūrybos ir beprotybės, bei jaudintis dėl nepripažinimo ar skurdo. Šalia to galime žavėtis nepaprasta meilės istorija su tvirta išskirtine moterimi – Sofija Kymantaite. Aktyvi lietuvybės puoselėtoja, visuomenininkė, rašytoja, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikų. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė – genijaus mokytoja, mūza, mylimoji, žmona, slaugė, vaiko motina, pagrindinė Čiurlionio kūrybos saugotoja ir skleidėja. Sofija po mylimo vyro mirties liko našle visam likusiam gyvenimui, netektį pavertė gyvenimo varikliu, iki pat pabaigos sekė paskui meilę. Tai, kad šiandien mes galime gilintis į Čiurlionio kūrybą, yra tik dėl atkaklaus ir nuoseklaus Sofijos atsidavimo. Čiurlionis tarsi uraganas sujaukė jos gyvenimą, bet kartu savo ankstyva mirtimi padiktavo jam aiškią kryptį“, – pasakoja režisierė Aušra.

Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.

Nauja programa šiuolaikiška judesio ir simbolių kalba išryškins S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, apnuogins intymiausius lūžius bei dviejų mylinčių žmonių likimus. Jausmingą Sofijos vaidmenį kurs „Lietuvos“ solistės Paulina Čistovaitė ir Goda Mikuckytė. Čiurlionį įkūnys taip pat ansamblyje šokantis Robertas Vinik ir kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio pasaulyje atpažįstamas menininkas Marius Pinigis. Kitus spektaklio vaidmenis atliks valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.

Nuo pasaulio išjautimo iki perdegimo

„Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė yra išskirtinio intelekto ir jautrumo moteris, tai rodo ne tik jos visuomeninė veikla, bet ir gebėjimas įžodinti kylančius jausmus, išjausti jais pasaulio dualumą, gyvenimo stebuklą ir tragediją, įlįsti į pačią jausmų šerdį. Sofija gyveno itin dramatiškais ir Lietuvai svarbiais istoriniais laikais, bet šis spektaklis ne apie Lietuvos istoriją, o apie žmogų, kuriam meilė atvėrė pasaulį, vėliau jį sugriovė, o tada ten po griuvėsiais, pelenuos jis rado glūdinčią gyvybę, žydintį papartį. Būdama beveik šešiasdešimties metų Sofija parašo meilės poemą „Giria žalioji“, kurią dedikuoja M. K. Čiurlioniui. Ir taip, kritikė, feministė, skautų vadė, karininkų literatūros mokytoja, publicistė ir aktyvi lietuvybės puoselėtoja išjaučia patį svarbiausią…“, – premjeros laukia dramaturgė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.

Siužetinėje linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad, rodos, nebeatlaikoma psichologiškai.

„Vis daugiau žmonių, sveikatos specialistų iškelia opias psichologines ir psichikos sutrikimo problemas, ypač šių dienų kontekste, jaučiant vis didesnį nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, dažnai susiduriant su depresija, komplikuotu darbo-asmeninio gyvenimo balansu, perfekcionizmu, nustatytomis socialinėmis normomis, saviraiškos ir savivertės dilemomis. Tikėtina, kad žiūrovai šiame pasakojime atras ir save“, – mintį tęsia G. Kriaučionytė.

Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.

Šokio spektaklis „Sofija“ remsis M. K. Čiurlionio muzikiniu ir dailės palikimu. Pasak režisierės A. Krasauskaitės, čia išryškės jautriai gilus santykis su Lietuva, vyro ir moters meilė, konfliktai ar net pasireiškusi šizofrenija. Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos. Šiuolaikinė choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins kuriamus įvaizdžius. Scenografijoje pasirinktas minimalizmas, kostiumuose – to laikmečio stilistika, o visame spektaklyje skambės šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, elektroninės išdailos. Bus naudojama kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir grupės „Happyendless“ muzika.

A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, kurianti įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją šiam naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektakliai – rašytojos Žemaitės metams skirta „Žemaitė N.18(0)” ir „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.

Dramaturgijos autorė G. Kriaučionytė-Vosylienė, kaip režisierė dirbanti su kitais ansamblio „Lietuva“ projektais bei didžiaisiais teatrais, tarptautinėmis komandomis. Muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė, scenografas – Modestas Jančiulis, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas.

Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas įvyks kovo 5-6 d. Vilniuje, kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje ir balandžio 14 d. Tauragėje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka naujus metus pasitinka džiugiomis naujienomis – Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą jaunimui skirtam projektui „Savęs atradimų žemėlapis“ (vad. Ovidijus Normantas), teiktam Ugdymas kultūra programai.

Skaityti toliau

Šiais metais įgyvendinamo projekto tikslas – inicijuoti ir organizuoti jaunimui patrauklius renginius, skatinančius pilietiškumą, aktyvumą ir laisvalaikio užimtumą, ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybinį aktyvumą per įvairias kultūrines bei edukacines veiklas, kurios atitinka jiems aktualius socialinius, pažintinius ir saviraiškos poreikius. Siekiama, kad jaunimas ne tik geriau suprastų valstybės struktūrų veiklą, savo tapatybę ir vertybes, bet ir aktyviai įsitrauktų į pilietines iniciatyvas, kūrybinį procesą, gebėtų diskutuoti bei reflektuoti, edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse generuotų bei įgyvendintų idėjas, kurios jiems bus reikšmingos ir naudingos ateities perspektyvoje. Įgytos žinios ir įgūdžiai bus pritaikomi praktinėse situacijose, diskusijose, refleksijose, kūrybinėse užduotyse, dirbtuvėse. Šešių skirtingų veiklų metu bus siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą, aktyvumą, kritinį mąstymą ir didinti laisvalaikio užimtumą.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

.

.

Klubo „Kubana“ nuotr.

Sausio 31 ir vasario 1 dienomis Palangoje vyko pirmasis 2026 metų Lietuvos sportinių šokių čempionatas–pirmenybės. Tai vienas svarbiausių metų startų, kuriame sportininkai kovojo dėl Lietuvos čempionų vardų ir galimybės atstovauti šaliai tarptautinėse varžybose. Šokėjus vertino aukščiausios kategorijos profesionalūs Lietuvos teisėjai, todėl kiekvienas pasirodymas buvo vertinamas itin atsakingai ir objektyviai.

Skaityti toliau

Džiaugiamės, kad šiame čempionate ryškiai sužibėjo Šilutės ir Klaipėdos sportinių šokių klubo „Kubana“ jaunieji šokėjai, kuriuos ugdo treneriai Lina ir Donatas Blusiai.

Jaunučių II Solo standartinių šokių (4 šokių programos) Lietuvos čempione tapo šio klubo auklėtinė šilutiškė Rugilė Ežerinskaitė. Sportininkė varžėsi su stipriausiomis savo amžiaus grupės šokėjomis iš visos Lietuvos. Vyko trys atrankos raundai, kuriuose reikėjo išlaikyti stabilų ir aukštą lygį. Rugilė aplenkė 16 dalyvių ir finalinėje kovoje iškovojo užtikrintą pergalę. Tą pačią dieną ji laimėjo dar vieną reikšmingą titulą – Jaunučių II Solo ST E3 grupės (3 šokių programos) pirmenybėse tapo absoliučia nugalėtoja. Iš viso vienoje konkurso dalyje jaunajai šokėjai teko sušokti net 24 šokius. Toks krūvis pareikalavo ne tik fizinės ištvermės, bet ir stiprios valios bei gebėjimo kiekvieną kartą pasirodyti maksimaliai.

Įspūdingus laimėjimus šiame čempionate pasiekė ir klubo šokėjai iš Klaipėdos. Jaunučių I Solo LA grupėje nepralenkiama buvo Izabelė Diktanaitė – visuose keturiuose šokiuose ji pelnė pirmąsias vietas ir, užtikrintai aplenkusi varžoves, tapo šios grupės Lietuvos čempione. Toks pasirodymas liudija aukštą sportinę brandą ir stabilų pasirengimą. Sėkmė mergaitę lydėjo ir šokant poroje – kartu su partneriu Neitu Šuopiu ji po atkaklios kovos iškovojo Jaunučių I čempionato (6 šokių programos) vicečempionų titulą. Tai reikšmingas pasiekimas nacionaliniu lygmeniu ir dar vienas svarbus žingsnis jų sportiniame kelyje.

Svarbų ir džiuginantį rezultatą pasiekė ir kita to paties klubo šilutiškių pora – Elijus Rudys ir Vakarė Bergner. Jaunučių II E6 grupės (6 šokių programos) pirmenybėse jie pademonstravo brandų ir užtikrintą šokimą. Aplenkę net 12 porų, jie iškovojo 2 vietą ir tik minimaliu taškų skirtumu nusileido pirmosios vietos laimėtojams. Šis sidabro medalis tapo ne tik gražiu įvertinimu, bet ir svarbiu žingsniu jų sportinėje karjeroje, nes surinkti taškai leido pakilti į aukštesnę, išsvajotąją D klasę.

Perėjimas į D klasę reiškia naują etapą. Šioje klasėje jau šoka ir čempionė Rugilė su partneriu Radvilu Jaruškevičiumi, bei dar viena klubo pora – Emilis Diktanas ir Katalėja Balionytė. Tai aukštesnis sportinis lygis, kuriame keliami didesni techniniai reikalavimai, vertinama brandesnė šokio kokybė, o konkurencija tampa dar stipresnė. Įspūdinga tai, kad visi šie D klasės sportininkai yra vos 9–10 metų amžiaus. Toks pasiekimas šiame amžiuje rodo ne tik vaikų atkaklumą ir atsakomybę, bet ir kryptingą trenerių darbą bei augančią Šilutės šokių bendruomenę.

Konkurse savo amžiaus kategorijose ir grupėse su stipriausiomis Lietuvos poromis varžėsi dar dvi klubo poros iš Šilutės – Žemyna Beniušytė ir Lukas Juraška bei Ugnius Baltutis ir Danielė Sudeikytė. Jaunieji šokėjai pasirodė garbingai ir atkakliai kovojo dėl vietos tarp stipriausiųjų. Nors iki finalo šįkart šiek tiek pritrūko sėkmės, tokia patirtis nacionaliniame čempionate varžytis su stipriausiais yra svarbus žingsnis tobulėjimo kelyje ir stipri motyvacija siekti dar aukštesnių rezultatų ateityje.

Pirmasis metų čempionatas parodė, kad šilutiškiai ir klaipėdiečiai jaunieji klubo šokėjai drąsiai žengia pirmyn ir įsitvirtina tarp stipriausiųjų Lietuvoje. Tokie laimėjimai garsina Šilutės vardą šalies sportinių šokių bendruomenėje ir leidžia didžiuotis jaunąja karta. Linkime visiems klubo vaikams dar daug gražių pergalių, ryškių pasiekimų, daugiau pasitikėjimo ir įkvepiančių akimirkų šokių aikštelėje.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Rugsėjo pabaigoje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka kvietė savo bičiulius minėti Europos paveldo dienas. Tai kasmetinė iniciatyva, sujungianti daugybę Europos šalių ir skatinanti atrasti bei pažinti kultūros paveldą iš naujo. Šiemet rugsėjo 18–26 d. Europos paveldo dienos skatino atrasti architektūrinį paveldą kaip jungtį tarp praeities, dabarties ir ateities.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pirmą kartą prisijungė prie šios iniciatyvos parengusi nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo ir populiarinimo renginių programą „Europos paveldo dienos Šilutėje „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“.

Šilutė bendruomenės akimis

Rugsėjo 18 d. bibliotekoje prasidėjęs renginių ciklas startavo stendinės parodos „Šilutės architektūrinis paveldas“ pristatymu. Ši paroda išskirtinė tuo, kad ją kūrė pati bendruomenė – šilutiškiai, miesto svečiai ir kraštiečiai per vasarą siuntė savo darytas fotografijas. Kiekvienas kadras – tarsi asmeniškas žvilgsnis į miestą, jo pastatus, detales, nuotaikas ir istorijas. Spalvinga ekspozicija, parengta iš gautų nuotraukų, atspindėjo skirtingus žvilgsnius į Šilutės miestą. Paroda priminė, jog paveldas iš tiesų gyvas tik tada, kai jį atrandame, fotografuojame, dalijamės ir puoselėjame drauge.

Bibliotekoje pristatyta ekspozicija tapo gražiu renginių ciklo pradžios akcentu – ji įtraukė vietos bendruomenę ir parodė, kaip gyvai žmonės reaguoja į kvietimą pažvelgti į savo miestą naujai, per architektūros prizmę. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie atsiliepė ir pasidalino savo fotografijomis. Esame ypač dėkingi Raimondai Canderienei, Sergėjui Gvildžiui, Severinui Gečui, Eglei Žąsytienei, Viliui Maciukevičiui bei Šilutės socialinių paslaugų centro lankytojams, kurie ypač aktyviai dalinosi savo nuotraukomis. Ši paroda vėliau bus eksponuojama Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialuose.

Ekskursijos po Šilutę

Šilutiškiai ir miesto svečiai dalyvavo dviejose pažintinėse ekskursijose po Šilutės miestą, kurias vedė profesionalus Šilutės H. Šojaus muziejaus gidas. Dalyviai leidosi į turiningą kelionę po miesto istoriją buvusioje Šilokarčemos gyvenvietėje, atrasdami ne tik architektūros pavyzdžius, bet ir mažiau žinomus pasakojimus, slypinčius už kiekvieno pastato sienų. Ekskursijų metu gidas atskleidė, kaip keitėsi miesto veidas bėgant laikui, klausytojai išgirdo istorijų apie miesto raidą, svarbiausius kultūros paveldo objektus bei žmones, kurių darbai ir idėjos suformavo Šilutės tapatybę.

Šios ekskursijos buvo puiki proga ne tik pasimėgauti pasivaikščiojimu po miestą, bet ir iš naujo atrasti pažįstamas gatves, pastatus bei jų paslaptis. Dalyviai dalinosi savo įspūdžiais, džiaugėsi gido profesionalumu ir galimybe pažinti savo miestą bei išreiškė norą kitais metais dalyvauti ekskursijose, kurios būtų surengtos kitose Šilutės miesto istorinėse gyvenvietėse – Žibuose, Verdainėje, kt.

Komandinis nuotykis Šilutės gatvėse

Rugsėjo 20 d. Šilutės mieste vykusios orientacinės varžybos subūrė šilutiškius ir miesto svečius į smagų nuotykį, kviesdamos pažinti vietos architektūros paveldą kiek netradiciškai – pasitelkiant azartą, išmaniąsias technologijas ir komandinį bendradarbiavimą.

Dalyviai, pasiskirstę komandomis, sekė Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus specialistų parengtomis užuominomis, sprendė galvosūkius ir ieškojo konkrečių pastatų bei objektų, atskleisdami įdomiausius miesto istorijos bei architektūros kampelius. Miesto gatvės tądien virto gyvu žemėlapiu, kuriame svarbiausia buvo ne tik greitis, bet ir sumanumas, bendras komandinis darbas bei smalsumas pažinti savo miestą.

Varžybose netrūko azarto, geros nuotaikos ir draugiškos konkurencijos. Visos komandos buvo apdovanotos – už parodytą išradingumą, atkaklumą ir entuziazmą. Šis renginys parodė, kad pažinti paveldą galima įvairiais netradiciniais būdais, o žaidimo forma suteikia galimybę tai daryti linksmai, įtraukiant tiek jaunesniojo, tiek vyresniojo amžiaus dalyvius.

Kūrybingos edukacijos moksleiviams

Šilutės profesinio mokymo centro moksleiviai dalyvavo net trijose kūrybinėse edukacijose, skirtose Europos paveldo dienoms paminėti. Užsiėmimų metu jie ne tik klausėsi pasakojimų apie Šilutės miesto paveldą ir meninius simbolius, bet ir patys tapo kūrėjais. Padedami edukatoriaus, jaunuoliai kūrė savo atvaizdus – piešinius ir kompozicijas, kurias vėliau perkėlė ant marškinėlių, taip pasigamindami unikalius suvenyrus.

Edukacijos suteikė galimybę derinti pažinimą su kūryba – užsiimdami menine veikla mokiniai atrado, kad paveldas gali būti įkvepiantis ir artimas kiekvienam. Kūrybinė atmosfera, eksperimentavimas ir bendras darbas leido pasijusti tikrais menininkais, o rezultatas –marškinėliai su pačių kurtu ženklu – primins šią patirtį dar ilgai.

Smagus žinių išbandymas

Rugsėjo 26 d. renginių ciklą „Europos paveldo dienos Šilutėje“ užbaigė interaktyvus iššūkis „(At)Pažink Šilutę“, subūręs bibliotekos bičiulius į smagų ir azartišką protų mūšį. Susirinkusios komandos varžėsi atsakinėdamos į klausimus apie Šilutės nekilnojamąjį kultūros paveldą, miesto istoriją, įdomius faktus. Dalyviai turėjo atpažinti įvairius miesto pastatus bei detales iš pateiktų vaizdų, prisiminti istorinius faktus ir parodyti, kaip gerai pažįsta savo miestą.

Protų mūšis virto ne tik žinių patikrinimu, bet ir smagiu bendravimo bei komandinio darbo vakaru – čia netrūko juoko, azarto ir geros nuotaikos. Visos komandos apdovanotos prizais. Dėkojame dalyvavusiems bičiuliams – Šilutės „Bočių“ bendrijos nariams, Šilutės trečiojo amžiaus universiteto komandai, Grabupių bendruomenei, Šilutės socialinės globos namų komandai ir kitiems dalyviams.
Šis renginys tapo puikiu paveldo dienų ciklo akcentu. Sujungus žinias, žaidimą ir bendruomeniškumą pažinti savo miestą galima ne tik vaikštant jo gatvėmis, bet ir žaidžiant, mąstant bei dalijantis patirtimis drauge.

Nepamiršti ir patys jauniausieji

Minint Europos paveldo dienas biblioteka nepamiršo ir jaunųjų šilutiškių. Miesto lopšelių-darželių auklėtiniams Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka parengė ir pristatė spalvinimo knygutę „Spalvink ir atrask Šilutę“. Tokiu būdu vaikai gali pažinti Šilutės miestą per kūrybą – spalvindami pažįstamus pastatus, gatves ir kultūros paveldo objektus jie įsimena miesto architektūrą bei istorines detales linksmai ir žaismingai. Knygutė tapo puikia priemone, skatinančia kūrybiškumą, smalsumą ir pirmuosius žingsnius link mūsų miesto pažinimo per žaidimą ir meninę veiklą.

Ši iniciatyva – dar vienas būdas įtraukti jauniausius šilutiškius į Europos paveldo dienų renginių ciklą ir parodyti, kad pažinti paveldą galima nuo mažų dienų, smagiai ir kūrybiškai.

Pabaigai

Savaitę trukusi programa kvietė šilutiškius ir miesto svečius atrasti nekilnojamąjį kultūros paveldą iš naujo – parodose, ekskursijose, kūrybinėse edukacijose, orientacinėse varžybose ir interaktyviuose žaidimuose. Kiekvienas renginys skatino domėtis savo krašto istorija, pastebėti architektūros grožį bei suprasti, kaip svarbu saugoti ir puoselėti paveldą kasdien.

Biblioteka džiaugiasi aktyviu bendruomenės, partnerių įsitraukimu ir žada kitais metais vėl prisidėti organizuojant Europos kultūros paveldo dienas, ieškodama naujų, kūrybiškų būdų pažinti ir pristatyti Šilutės paveldą. Juk pažinti miestą – tai pažinti save, savo šaknis ir bendruomenę, kuri kartu ir kuria ateities paveldą.

Projektas finansuotas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės lėšomis.

Informaciją parengė Dalia Bardauskienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja

Organizatorių.

2025 m. rugsėjo 19 d. Šilutės kultūros centre surengta konferencija „Kultūros kelių istorijos: patirtys, iššūkiai, ateitis“ tapo svarbiu susitikimo tašku nacionalinių, regioninių ir tarptautinių kultūros kelių atstovams. Renginys suteikė galimybę dalintis patirtimis, aptarti iššūkius bei kartu ieškoti naujų vizijų ateičiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Diskusijose pabrėžta, kad kultūros keliai yra daugiau nei paveldą įprasminantys projektai – jie tampa bendruomenių telkimo erdve, suteikia galimybes naujoms partnerystėms ir atveria kūrybiškų sprendimų paiešką.

Nors dalyviai atvirai kalbėjo apie sudėtingus finansavimo klausimus bei iššūkius pritraukiant partnerius, taip pat sutarta, kad kultūros kelių iniciatyvos stiprina regionų identitetą, skatina kultūrinį turizmą ir padeda jungti tradicijas su šiuolaikinėmis formomis.

Konferencijoje pranešimus skaitė Kultūros kelių atstovai: VDU Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis, pristatęs Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kultūros kelią; Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Julius Meškauskas, pasidalinęs Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos patirtimis; Šilutės kultūros centro administruojamo nacionalinio kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ atstovės Viktorija Binkulienė ir Mingailė Lauraitytė, pristačiusios pranešimą „Kultūros kelias tarp lūkesčių ir galimybių“; „Alcedo Wildlife Tours“ gamtos gidė Vita Augutė, kalbėjusi apie gamtos integravimą į kultūros kelių veiklas; Angelė Mikelinskaitė ir Indra Drevinskaitė, supažindinusios su regioninio kultūros kelio „Penkių kūrėjų kelias“ patirtimis; Nacionalinio kultūros kelio „Pilių ir dvarų kelias“ atstovės Erika Stanaitienė ir Daiva Palukaitienė, pasidalijusios įžvalgomis apie paveldo aktualizavimo galimybes ir iššūkius.

Konferencijos organizatorius Nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ dėkoja visiems pranešėjams, dalyviams ir partneriams už indėlį. Šis susitikimas Šilutėje dar kartą parodė, kad kultūros kelių bendruomenė Lietuvoje yra vieninga, stipri ir pasirengusi naujiems iššūkiams bei bendriems projektams ateityje.

Organizatorių.

Vėjuotas rugpjūčio 16-osios vakaras Ventės rage virto nepaprasta patirtimi visiems, atvykusiems į festivalį „Keliaujanti vėtrungė“. Prie istorinio Ventės rago švyturio suskambusi muzika, šokis ir poezija sukūrė ypatingą atmosferą – čia kiekvienas galėjo pasijusti lyg keliautojas, ieškantis saugios šviesos ir ramybės. Marių platybės ir horizonte šviečiantys švyturių spinduliai suteikė renginiui išskirtinį foną, kurio nebūtų įmanoma atkurti jokioje kitoje erdvėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių metų festivalio tema – kelionė, jungianti krantus ir žmones, – įgavo gyvą pavidalą. Menininkai ir žiūrovai kartu patyrė simbolinį kelią tarp kasdienybės ir tylos, tarp vidinio sustojimo ir bendro išgyvenimo. Tai buvo vakaras, kai menas tapo tiltu tarp praeities legendų ir dabarties istorijų.

Ant molo pasirodė vienas ryškiausių Lietuvos violončelės meistrų Mindaugas Bačkus, jaunosios kartos dainininkė Justina Dirgėlaitė, dramaturgo Mindaugo Valiuko poezija, suskambusi su kompozitoriaus Mariaus Salyno muzika. Šokio trupė ULNA Company pristatė spektaklį „Iš tylos“.

Kiekviena šokėjų scena skirtingose erdvėse kūrė naują pasakojimo sluoksnį, tarytum atskirą stotelę šioje meninėje kelionėje.

Vakaro kulminacija – švyturių sąšauka tarp Ventės rago ir Nidos – nepaliko abejingų. Žiūrovai stebėjo, kaip vienu metu nušvitę švyturiai susijungė marių viduryje, sukurdami įspūdingą šviesos kelią. Ši akimirka tapo ypatingu šių metų festivalio simboliu.

„Festivalis „Keliaujanti vėtrungė“ dar kartą įrodė, kad menas gali nušviesti tamsą, sujungti krantus ir žmones. Ir šis simbolinis kvietimas sugrįžti, kitą vasarą vėl susitikti prie švyturių, skamba kaip pažadas tęsti kelionę, kurią pradėjome drauge“, – sakė festivalio koordinatorė Viktorija Binkulienė.

.

Pranešimas spaudai

Organizatorių.

Birželio 26-ąją visa Mažoji Lietuva pakvipo kafija! Būtent šią dieną prasidėjo nacionalinio kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ žaidimo sezonas, kviečiantis atrasti Mažąją Lietuvą. Šia proga kultūros kelio iniciatoriai Šilutės kultūros centras surengė akcija „Rask puodelį–paragauk kafijos“, kurios metu dalyviai leidosi į smagų nuotykį – mėlynų puodelių „žūklę“!

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visame regione pabirę puodeliai tapo bilietu į skonių kelionę, juos radę žaidėjai keliavo į kafijos vaišinimo vietas ir šiuo autentišku gėrimu mėgavosi nemokamai!

Aromatingos Kafijos dienos visame regione kvietė keliauti, pažinti ir atrasti penktąjį etnografinį Lietuvos regioną per skonį. Nuo Nidos, Juodkrantės ir Klaipėdos pakrančių per Dreverną, Agluonėnus, Šilutę, Rusnę, iki Pagėgių, Smalininkų, Viešvilės ir Lauksargių – visur tądien garavo kafija. Pagrindinėje šventės vietoje – Mažosios Lietuvos sostinėje Šilutėje Kafijos šventė įgavo ypatingą skonį. Čia kafijos degustuotojai galėjo išbandyti ne tik tradicinius, bet ir naujuosius skonius, kuriuos pristatė „Dvaro kavos“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko: lubinų kavą ir gilių kafiją su funkciniais grybais. Nors šie netikėti deriniai susilaukė daug pagyrų, tačiau vakaro svečių balsavimas buvo vieningas – gardžiausia Šilutėje gilių kafija, o Klaipėdos mieste – cikorijų.

Kafijos dienos data pasirinkta neatsitiktinai – birželio 26-oji žymi „Vėtrungių kelio“ sezono pradžią, kuri atveria duris į Mažosios Lietuvos istoriją, tradicijas, architektūrą, kulinarinį paveldą ir gyvenimo būdą. UNESCO saugoma Kuršių nerija, Nemuno delta su Rusnės miesteliu, Minijos kaimas, kur upė atstoja gatvę, Kintai, Ventės rago švyturys ir ornitologinė stotis, Rambyno kalnas su mistiškomis istorijomis… Ir visa tai jungia „Vėtrungių kelias“ – daugiau nei 110 kultūros paveldo objektų, besidriekiančių per 7 savivaldybes ir daugiau nei 500 km maršrutų. Šiemet Mažoji Lietuva klausia – ar tu ją matei?

Keliauti paprasta – savo kelionės maršrutą galite susikurti svetainėje www.vetrungiukelias.lt arba parsisiųsti mobiliąja „Vėtrungių kelias“ programėlę, kurioje rasite žaidimą! Keliaukite, gaudykite vėtrunges ir atsiimkite gardžius prizus artimiausiame Mažosios Lietuvos turizmo informacijos centre! Naujasis žaidimo sezonas prasidėjo birželio 26 dieną – kartu su Kafijos diena – ir truks iki rugsėjo 27-osios.

Pranešimas spaudai

Natūrali kosmetika plaukams – Batana aliejus

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Birželio 11–13 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko trijų dienų praktiniai mokymai „Dirbtinis intelektas ir ChatGPT kultūros darbuotojams: nuo teorijos iki praktikos“. Juose dalyvavo Šilutės ir Klaipėdos rajonų bibliotekininkai, Šilutės kultūros centro bei Turizmo ir informacijos centro darbuotojai, taip pat Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus specialistai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mokymus vedė Kauno kolegijos prodekanė mokslui dr. Aistė Lastauskaitė. Ji mokė dalyvius dirbti su įvairiais dirbtinio intelekto (DI) įrankiais, tokiais kaip „ChatGPT“, „Napkin“, „Perplexity“ ir kt., aptariant jų pritaikymą kasdienėje kultūros įstaigų veikloje.

Pirmoje dalyje „AI ir ChatGPT: įvadas bei pagrindinės funkcijos“ buvo pristatyta DI teorija, nagrinėta, kaip šie įrankiai gali pagerinti kultūros įstaigų paslaugų kokybę, padėti atlikti kasdienes užduotis, mokyta formuluoti efektyvias užklausas (angl. prompts). Dalyviai praktikavosi naudoti „ChatGPT“, siekiant efektyvesnio duomenų tvarkymo „Excel“ formatu, kūrė ir redagavo tekstus, formulavo tikslias ir informatyvias užklausas. Antrojoje dalyje „DI įrankių plėtra ir kūrybiškas pritaikymas“ buvo išbandyti įrankiai, tokie kaip „Napkin“ ir „Perplexity“. Dalyviai mokėsi kurti generatyvinius vaizdus ir vizualizacijas, gilinosi į DI taikymo galimybes kūryboje, turinio kūrime bei renginių reklamoje. Trečiojoje dalyje – kūrybinėse dirbtuvėse „Individualios užduotys ir praktinė pagalba“ – dalyviai atliko konkrečias užduotis su „ChatGPT“ ir kitais DI įrankiais. Lektorė teikė personalizuotą pagalbą bei rekomendacijas, kaip dar efektyviau naudoti DI.

Mokymai padėjo kultūros specialistams geriau suprasti DI veikimo principus, išmokti jį valdyti, paskatino kritiškai įvertinti jo taikymą kultūros sektoriaus veikloje, skaitmeninio turinio kūrime bei darbo procesų optimizavime. Išmokę tikslingai taikyti DI, darbuotojai gali ženkliai pagerinti atliekamų darbų kokybę ir spartą. Todėl kultūros specialistų skaitmeninių kompetencijų ugdymas tampa būtinybe šiuolaikinėje kultūros vadyboje.

Ši mokymų sesija yra projekto „Sėkmės žingsniai kultūros bendruomenių iniciatyvoms‘2“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

Organizatorių.

Jau keturioliktą vasarą viename gražiausių Lietuvos kampelių – Kintuose ir aplink, buriasi menininkai – prasideda Kintų muzikos festivalis. Nuo birželio 21 d. iki rugpjūčio 30 d. vykstantys renginiai atlieps jubiliejinius Čiurlionio metus, domėsis litvakų muzikiniu paveldu, švęs Renesanso meistro sukaktį ir stebins autentiškais kūrybiniais eksperimentais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiemet Kintų muzikos festivalyje numatyta net 19 renginių, kurie tradiciškai vyks ne tik Kintuose, bet ir Šilutėje. Šalia koncertų suplanuotos ir kino peržiūros, parodos, diskusijos, o taip pat – kūrybinius mainus skatinanti Kintų meno rezidencija. Festivalyje pasirodys tiek tokie žymūs Lietuvos menininkai kaip Petras Geniušas, Liudas Mockūnas, Gediminas Gelgotas, tiek sparčiai kylantys jaunosios kartos menininkai, tiek užsienio svečiai.

Išskirtiniai Kintų muzikos festivalio įvykiai, įrėminantys festivalio programą – tai birželio 28 d. koncertas, skirtas net dviem apvalioms sukaktims, kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo 80-mečiui ir rašytojos ir vertėjos Ugnės Karvelis 90-mečiui. Taip pat – rugpjūčio 23 d. vyksiantis „eksperimentų maratonas“, kurio metu bus pristatomas restauruotas Lietuvos moterų režisierių kinas, „Kintai. Kitaip“ garso meno rezidencijos metu sukurti baltiškąją temą atspindintys kūriniai bei intriguojantis Justinos Mykolaitytės ir Godo Yorke dueto projektas, kuriame susijungs barokinė muzika ir elektrinės gitaros.

„Kintai Arts“ gavo strateginį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, tad galime ir šiek tiek atnaujinti Kintų muzikos festivalio įvaizdį. Netrūks ne tik koncertų, bet ir meistriškumo kursų. O svarbiausia, mano nuomone, tai, kad paminėsime keletą svarbių asmenybių, tokių kaip Ugnė Karvelis ar Anatolijus Šenderovas. Festivaliui svarbi ir Čiurlionio sukaktis – festivalio uždaryme nuskambės rekonstruotas istorinis Čiurlionio koncertas“, – pasakoja Kintų muzikos festivalio vadovė Audra Juodeškienė.

Festivalį organizuoja VšĮ „Kintai Arts“. Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Šilutės rajono savivaldybė, Geros valios fondas, Goethe`s institutas Lietuvoje, kt. Partneriai: Kintų Vydūno kultūros centras, Tomo Mano muziejus, Kintų pagrindinė mokykla, Kintų evangelikų liuteronų bendruomenė, asociacija Kintų bendruomenė, Kintų Romos katalikų bažnyčia, Šilutės Liuteronų bažnyčia, Šilutės meno mokykla.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Teigiama, kad ateityje dirbtinio intelekto (DI) įtaka tik didės. Tie, kurie gebės jį panaudoti prasmingai ir kūrybiškai – laimės, įgydami pranašumą, o pavėlavusieji – rizikuos likti nuošalyje. Šiandien tai ne iššūkis, bet realybė, kuri vis giliau įsitvirtina kultūros srityje. Kultūros darbuotojams ši technologinė transformacija kelia ne tik smalsumą, bet ir klausimus: nuo ko pradėti, kaip nepasiklysti, kaip DI paversti pagalbininku, o ne grėsme?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gegužės 13 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko praktiniai mokymai „Vaizdų ir įrašų kūrimas naudojant dirbtinio intelekto priemones“. Juose dalyvavo Šilutės, Klaipėdos, Kretingos rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų, Šilutės kultūros centro, Hugo Šojaus muziejaus, Šilutės turizmo ir informacijos centro bei Šilutės rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus darbuotojai. Mokymus vedė Laura Grinevičiūtė – asociacijos „Viešieji interneto prieigos taškai“ (VIPT) direktorė, turinti ilgametę patirtį skaitmeninių kompetencijų ugdymo srityje.

Mokymų metu dalyviai susipažino su įvairiomis DI priemonėmis, skirtomis kūrybiniam ir komunikaciniam turiniui kurti: vaizdams kurti, tekstams ir vaizdo įrašams generuoti. Praktinių veiklų metu dalyviai mokėsi formuoti tikslias ir efektyvias užklausas DI sistemoms, analizavo gerosios praktikos pavyzdžius, kūrė piešinius, vizualinius plakatus, kvietimus, trumpus vaizdo siužetus. Aptarti svarbūs DI etikos aspektai: kaip atsakingai naudoti generuotą turinį, kokios autorių teisės taikomos, kokiais atvejais būtina nurodyti šaltinius ir pan.

Šie mokymai buvo aktualūs kultūros sektoriui, nes padėjo darbuotojams įgyti šiuolaikinių skaitmeninio raštingumo įgūdžių ir atrasti inovatyvius darbo metodus. DI gali tapti naudinga priemone planuojant renginius, generuojant kūrybines idėjas, efektyviai komunikuojant bei kuriant vizualinius sprendimus.

Mokymai organizuoti įgyvendinant Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Sėkmės žingsniai kultūros bendruomenių iniciatyvoms 2“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28 dieną vyko reikšmingas kultūrinis renginys, kurio metu buvo prisimintas vienas iš nepelnytai primirštų Mažosios Lietuvos etnografinio regiono rašytojų – poetas Mikelis Hofmanas, pasirašinėjęs slapyvardžiu Ateivis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2024 metais minėtos šios iškilios asmenybės 135-osios gimimo metinės. Įamžindama šią progą ir primindama visuomenei apie poeto pasiekimus bei kūrybą, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka išleido poezijos rinktinę „Tėvynės garsai. Eilėraščiai“, kurioje publikuojami visi trys M. Hofmano-Ateivio poezijos rinkiniai: „Jaunimo aidai“ (1913), „Tėvynės garsai: poezijos žiedai, pražydę liuosybės rytmetyje…“ (1919) ir „Tarp audrų. Poezijos vainikėlis, nupintas laisvose valandose“ (1920). Rinktinės leidybą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Šilutės rajono savivaldybė.

Knygos pristatymo renginį pradėjo folkloro ansamblis „Ramytė“, atlikęs kelis kūrinius, tarp kurių pirmoji skambėjo daina, sukurta pagal M. Hofmano-Ateivio eilėraštį „Trys broliai“. Pastarąjį kūrinį su folkloro ansambliu atliko ir renginio svečiai. Ši muzikinė įžanga nuteikė svečius poetiškai ir leido pajusti autentišką regiono kultūros dvasią.

Renginyje dalyvavo poezijos rinktinės sudarytoja ir rengėja – Lietuvos mokslų akademijos narė, Vilniaus universiteto profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Ji knygos pristatymo pradžioje supažindino svečius su laikmečio, kuriame gyveno autorius, kontekstu, dalinosi savo mintimis apie M. Hofmano-Ateivio kūrybą, jos svarbą ir išliekamąją vertę. Aptartos temos, vyraujančios poeto kūryboje.

Leidinio iniciatorius, idėjos autorius, knygotyrininkas, prof. emeritas habil. dr. Domas Kaunas, prieš pradėdamas savo kalbą, susirinkusiems dalyviams parodė ištrauką iš 1989 metais nufilmuotos ekspedicijos po Mažosios Lietuvos etnografinį regioną. Ekspedicijos metu aplankyta vieta, kurioje galimai buvo poeto kaimas, dabar jau išnykęs, užfiksuotas M. Hofmano kapas. Vėliau profesorius D. Kaunas tęsė savo pasakojimą, kaip jis susidūrė su M. Hofmano knygomis, kaip jam užgimė smalsumas pradėti daugiau domėtis autoriaus gyvenimu, likimu, kūryba.

Įdomų pasakojimą keitė skaitomi eilėraščiai „Meilės žiedas“ ir „Bernelio džiaugsmas“, publikuojami poezijos rinktinėje „Tėvynės garsai“, bei folkloro ansamblio „Ramytė“ atliekami kūriniai.

Vakaro pabaigoje Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė įteikė atminimo dovanas svarbiausiems šio projekto dalyviams – prof. Dainorai Pociūtei-Abukevičienei, prof. Domui Kaunui, Šilutės rajono savivaldybės atstovui bei folkloro ansamblio „Ramytė“ vadovei Giedrei Pocienei.

Tikimės, kad M. Hofmano-Ateivio „Tėvynės garsai“ skambės ir ateities kartoms, kviesdami vis iš naujo atrasti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūrinį palikimą.

T. Juškaičio nuotr.

Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.

„To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Jau greitai šokio spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.

Po skara – nevaržoma kūryba ir aistra

„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.

Spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“ ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.

Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su etno motyvais, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis atliks Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę įkūnys Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną įkūnys Jokūbas Silius ir Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, o Unę Babickaitę – Žemaitės bendramintę, pagalbininkę, to meto aktorę ir režisierę, kartu įsitraukusią į lietuvių kultūrinę veiklą Amerikoje – vaidins Greta Frolovaitė.

Žemaitei įpūs gyvybės

Į daugiabriaunę herojės asmenybę leis įsijausti ir veržlumą pajusti scenografijos kuriama atmosfera – nuo pasirinktos spalvų gamos iki scenoje užkoduotų simbolių reikšmių.

„Dažnai internetinėje erdvėje galime pamatyti į mus žvelgiančius, seniai anapilin iškeliavusius žmonės, kurie pasuka galvą, nusišypso – tai AI (dirbtinio intelekto) atgaivinti vaizdai, žmonių, kurie gyveno prieš šimtmetį. Šis gyvybės „įpūtimas” seniai užfiksuotiems vaizdams ir žmonėms įkvėpė pasirinkti spektaklio spalvinę gamą – „sepia“. Tarsi prieš mūsų akis atgyjančios fotografijos, prisiminimai, kurie buvo sustabdyti jau labai seniai. Ne mažiau svarbūs ir spektaklio elementai, rekvizitai, talpinantys skirtingas prasmes. Pavyzdžiui, stalas – šeimą suburiantis per pusryčius, pietus ir vakarienę. Žemaitei tai buvo ir kūrybinio darbo vieta (nors iš istorijos žinome, kad ji sugebėjo rašyti ir po grūšia, ir tarp bulvių vagų laukuose). Popierius, laiškas, knyga – viską galintys sugerti į save – tiek kūrybą, tiek skausmą, tiek džiaugsmą“, – pasakoja scenografiją ir kostiumus kurianti Giedrė Brazytė.

Viena iš premjeros kompozitorių Silvija Miliūnaitė prisimena, kaip muzikos skambesio paieškos įkvėpė kuo neįprasčiau atskleisti rašytojos unikalumą, virsmus ir emocinius išgyvenimus.

„Muzika šiame spektaklyje – tarsi seka paskui tikrąją Žemaitės asmenybę. Norime, kad klausytojas ne banaliai pažintų rašytoją, o pajustų (ne suprastų!), išties pajustų jos dvasią, jos mąstymo, vertybinę gelmę. Tad muzikinė dalis bus spalvinga, charakteringa, manau, atskleidžianti tikrąją Žemaitę. Turime sodrių spalvų lietuvių kompozitorių puokštę – F. Latėnas, V. Bartulis, N. Sinkevičiūtė, M. Bialobžeskis ir S. Miliūnaitė“, – teigia už muzikinę dalį atsakinga Silvija.

Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.

Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.

Scenografė ir kostiumų dailininkė – G. Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs S. Miliūnaitė, režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.

Šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turas įvyks vasario 21 d. Vilniuje, vasario 26 d. Anykščiuose, vasario 28 d. Vilkaviškyje, kovo 5 d. Šilutėje, kovo 7 d. Birštone, kovo 14 d. Jonavoje, kovo 19 d. Kretingoje, kovo 21 d. Marijampolėje, kovo 26 d. Pasvalyje, balandžio 2 d. Kaune, balandžio 4 d. Klaipėdoje, balandžio 9 d. Šiauliuose, balandžio 11 d. Ukmergėje, balandžio 15 d. pakartotinai Vilniuje, balandžio 16 d. Utenoje ir birželio 4 d. Plungėje.

Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Dauguma jau žino, kad Šilutės kraštas garsus savo literatūriniu ir kultūriniu palikimu. Čia gyveno ir kūrė tokios žinomos asmenybės kaip Hermanas Zudermanas, Vilhelmas Storostas-Vydūnas, Martynas Jankus bei kiti. Tačiau ne visi žino, kad čia gyveno ir mažiau visuomenei žinomi rašytojai, kurie nepelnytai primiršti. Vienas jų – XX a. pradžios Šilutės krašto lietuvių poetas Mikelis Hofmanas (1889–1921), pasirašinėjęs poetiniu slapyvardžiu Ateivis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiemet minimas M. Hofmano-Ateivio 135-metų gimimo jubiliejus. Įamžindama šią progą ir primindama apie poeto pasiekimus bei kūrybą Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka išleido poezijos rinktinę „Tėvynės garsai. Eilėraščiai“. Leidinį sudarė ir parengė Lietuvos mokslų akademijos narė, Vilniaus universiteto profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Gyvenimas, kūryba, visuomeninė veikla

Mikelis Hofmanas gimė 1889 m. Musaičiuose (dab. Šilutės rajonas), ūkininkų šeimoje. 1896–1903 m. lankė gretimo Metirkviečių kaimo pradinę mokyklą, kurią baigęs grįžo į tėvų ūkį. Lietuviškoje aplinkoje augęs M. Hofmanas domėjosi lietuviška spauda, filosofine ir istorine literatūra, rinko grožinės bei mokslinės literatūros kūrinius. Jis sukaupė nemažą asmeninę biblioteką.

Pirmieji jo eilėraščiai publikuoti Mažosios Lietuvos spaudoje: „Svetyje“, „Prūsų Lietuvos savaitraštyje“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“, „Tilžės keleivyje“, „Prūsų lietuvių balse“, vėliau eilėraščiai sudėti ir papildyti rinkinyje „Jaunimo aidai“ (pirma laida 1913 m., antroji – 1920 m.), brandesni – į rinkinį „Tėvynės garsai“ (1919) ir „Tarp audrų“ (1920).

Jo poezijai būdingas jautrus gamtos vaizdavimas, meilės lyrika bei patriotiniai motyvai. Eilėraščiuose jaunimas buvo skatinamas puoselėti tautinę savimonę, kovoti dėl lietuvių kultūros ir kalbos išsaugojimo. Reaguodamas į 1919 m. paskelbtą Klaipėdos krašto atsiskyrimo nuo Vokietijos galimybę, poetas sukūrė tokius eilėraščius kaip „Jau Tėvynė išvaduota“, „Lai gyvuoja Lietuva!“, „Laisvoji Lietuva!“.

M. Hofmanas buvo aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas. Jis dalyvavo lietuviškos tautinės organizacijos „Birutė“ veikloje, prisidėjo prie Vyžių kaime įsteigtos draugijos „Vainikas“ veiklų, o po Pirmojo pasaulinio karo, 1920–1921 m., organizavo Šilutės apskrities Prūsų lietuvių susivienijimą ir tapo jo sekretoriumi. 1920 m. jis įsteigė Verdainės (dab. Šilutės mst. dalis) jaunimo draugijos chorą „Jovaras“.

Poetas palaikė glaudžius ryšius su to meto lietuvių visuomenės veikėjais – Viliumi Gaigalaičiu, Kristupu Lekšu, Jonu Vanagaičiu – bei Didžiosios Lietuvos tautinės kultūros puoselėtojais.

Poezijos rinktinė

Šių metų pabaigoje išleistoje rinktinėje publikuojami visi trys M. Hofmano-Ateivio poezijos rinkiniai: „Jaunimo aidai“ (1913), „Tėvynės garsai: poezijos žiedai, pražydę liuosybės rytmetyje…“ (1919) ir „Tarp audrų. Poezijos vainikėlis, nupintas laisvose valandose“ (1920). Leidinys skirtas atskleisti ne tik literatūrinį, bet ir istorinį poeto palikimą.

M. Hofmano-Ateivio kūrybos publikavimas viename leidinyje „Tėvynės garsai. Eilėraščiai“ suteikia galimybę įvertinti šio poeto indėlį į lietuvių literatūrą bei istoriją, atskleisti primirštą, tačiau ryškią ir kūrybingą asmenybę. Leidinys skirtas plačiai auditorijai: literatūros mėgėjams, švietimo darbuotojams, mokslo įstaigoms, bendruomenėms bei visiems, besidomintiems Mažosios Lietuvos tautiniu ir kultūriniu paveldu.

Poezijos rinktinę visuomenei numatoma pristatyti 2025 m. vasarį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje bei jos filialuose.

Knygos leidybą dalinai finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo programa) bei Šilutės rajono savivaldybė.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena. Šią dieną iš esmės siekiama skatinti ir išlaikyti turtingą Europos kalbų ir kultūrų įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kalba yra esminė tautinio identiteto dalis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad lietuvių kalba skaičiuoja per 5 000 metų, tačiau, ji, toli gražu nėra seniausia. Labiausiai lietuvių kalbai apibūdinti tinkantis epitetas – tai viena iš archajiškiausių kalbų, kuri laikui bėgant mažiausiai pakito.

Minint šią dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis ir pristatė savo naujausią knygą „Kudirka – buvau atėjęs“.

Autorius yra parašęs per trisdešimt knygų, kuriose nagrinėjamos šalies istorijos temos, iškilių asmenybių biografijos, primiršti istoriniai įvykiai, Lietuvos ir ne tik Lietuvos miestų epai. Knyga „Kudirka – buvau atėjęs“ – viena iš pastarųjų Arvydo Juozaičio istorinių dramų, skirta XIX a. pabaigos lietuvių tautiniam prisikėlimui. Dramos pagrindinis veikėjas – žymiausias tautinio sąjūdžio veikėjas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, gyvenęs ir kūręs carinės priespaudos laikais, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka.

Renginio svečias pasakojo apie knygos „Kudirka – buvau atėjęs“ gimimą, nežinomų faktų paiešką, kuriuos rinko nuosekliai po kruopelę, bei Vinco Kudirkos, kaip tautos identiteto simbolio, reikšmę mūsų istorijai. Arvydo Juozaičio rašymo laukas labai platus. Susitikimo metu jis priminė kitus savo kūrinius, juose įamžintas istorines asmenybes (Mykolą Kleopą Oginskį, Imanuelį Kantą, Prūsijos Karalienę Luizę, Napoleoną bei kt.).

Autorius kvietė giedoti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, reikšiant pagarbą savo Valstybei, suvokiant jos prisikėlimo svarbą bei didingą grožį šiandieninėje nūdienoje.

Knygos „Kudirka – buvau atėjęs“ pristatyme dalyvavo gausus būrys šilutiškių. Susitikimo metu kontrabosu grojo Šilutės meno mokyklos auklėtinis Mykolas Paulauskas (kontoboso mokytoja – Albina Kazlauskytė). Skambindama pianinu jam pritarė fortepijono mokytoja Irena Filičkinienė.

Arvydas Juozaitis – labai produktyvus kūrėjas. Jau šiais metais išleista nauja knyga „Trys lietuviškos dramos“, kurių turinį autorius nusako trumpai – tai XX–XXI amžiaus Lietuva. Šios dramos-vizijos atgaivina istorinius tautos gyvenimo įvykius ir nutikimus. Visos trys dramos liudija moralinę Lietuvos būseną, kuri per šimtmetį dramatiškai kito.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rugsėjo 12–13 d. vyko Šilutės r. savivaldybės strateginio kultūros renginio „Literatūrinis ruduo „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ baigiamieji renginiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau aštuntą kartą kas trejus metus vykstantis konkursas-šventė sukvietė Šilutės kraštiečių ir pamario literatų, vertėjų, knygos meno atstovų bendruomenes pristatyti savo naujausią kūrybą, išleistą nuo vieno literatūrinio rudens iki kito. Konkursui buvo pateikti Šilutės kraštiečių ir šilutiškių – 43 autorių 69 leidiniai. Juos vertino solidi literatūrologų, lituanistų vertinimo komisija.

Konkurso tikslas – skatinti kultūrinę bei meninę veiklą, jungti kūrėjus, profesionalus ir bendruomenę, skleisti, aktualinti naujausią Šilutės krašte gimusių, gyvenusių ar gyvenančių autorių grožinę ir humanitarinę kūrybą bei populiarinti poeto, publicisto, kultūros veikėjo, pirmosios kilnojamosios bibliotekos Mažojoje Lietuvoje įkūrėjo Fridricho Bajoraičio vardą, už grožinę kūrybą skiriant jo vardo literatūrinę premiją, kuri pirmą kartą įteikta 2012 m.

Šilutiškiai, miesto svečiai buvo pakviesti dalyvauti konkurso dalyvių dailės ir fotografijos darbų parodos atidaryme, šventiniuose vakaro skaitymuose, su literatais susitiko Švėkšnos ir Usėnų bendruomenės. Gausaus būrio knygos mėgėjų, skaitytojų laukė konkurso laureato – 5-osios Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laimėtojo ir nominantų paskelbimo ir apdovanojimų šventė. Vertinimo komisijos sprendimu Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laureate tapo literatė Nijolė Marytė Šerniūtė už romaną „Vilkų Kampo Eliza“. Dviejų kaimų ir dviejų šeimų istorijoje autorė atskleidžia lietuvininkų bei žemaičių kultūrą, žmonių, reprezentuojančių savo gentį, likimus ir charakterius. Komisija skyrė penkias nominacijas: Irena Arlauskienė už literatūrinę kūrybą ir atsidavimą ugdant Šilutės krašto žodžio kūrėjus apdovanota Ištikimybės Šilutės ir jos krašto tematikai nominacija, Vitalijus Šopis už eilėraščių knygą „Kupriškis“ pelnė Poezijos nominaciją, Marijui Šidlauskui už literatūros kritikos ir eseistikos knygą „Kairiarankio kentauro pėdomis“ paskirta Literatūrinės pilietinės publicistikos nominacija, Ignei Zarambaitei už vaikams ir paaugliams aktualių temų nagrinėjimą vienbalsiai atiteko Kūrinių vaikams ir jaunimui nominacija, Rūtai Emigart Čiuželienei už knygą „Karpinių kalba“ skirta Vizualinės raiškos nominacija. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos prizais apdovanotos: tyrėja dr. Dainora Pociūtė už fundamentinį mokslo veikalą „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas“ ir Raimonda Canderienė už šmaikštų žvilgsnį į sovietmečio bohemą knygoje „Bohema neis į dangų“.

Laimėtojams įteiktos juvelyrės Aušros Mačiulaitienės sukurtos meniškos plaketės, diplomai. Šventės dalyvius, laureatę ir nominacijų bei prizų laimėtojus pasveikino, sėkmės kūryboje linkėjo Šilutės r. savivaldybės vicemeras Tomas Budrikis.

Renginys surengtas įgyvendinant Šilutės r. savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Literatūrinis ruduo „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“.

Organizatorių.

Nuo rugsėjo 13 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje bus galima išvysti išskirtinę parodą „ŠVYTURIAI ≠ LAIVAI“.

Parodoje pristatomi tapybos bei grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX a.–XX a. I pusės dailės kolekcijos. Rytų Prūsijos dailės paveldas remiasi dviem svarbiausiais regiono kultūrinės erdvės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jei teigiama, kad Kuršių nerijos rūstų žavesį XIX a. pradžioje pirmieji atrado keliautojai ir rašytojai, tai 1845 m. įkurtos Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir jų studentai lygiai taip pat vieni pirmųjų atrado nepakartojamą Nidos, skurdaus žvejų kaimelio, genius loci ir XIX a. pabaigoje tapo legendinės dailininkų kolonijos įkūrėjais (veikė iki 1945 m.).

Nidos dailininkų kolonijos dalyvių temų ratas buvo aiškus ir konkretus. Jį diktavo unikali Kuršių nerijos gamta. Gausi nerijos miškų ir vandenų gyvūnija, net pats žmogus ir jo kasdienė veikla buvo to išskirtinio, mitinio kraštovaizdžio dalys, jam visiškai pavaldžios. Tuo tarpu švyturio motyvas Nidos dailininkų kūriniuose nebuvo itin populiarus. XIX a. pab. kolonistų kūriniuose jis beveik nesutinkamas. Viena iš priežasčių galėjo būti švyturio, nuolat tobulinamo navigacinio įrenginio, sąsajos su pramonės epocha, nuo kurios ir siekė atsiriboti to amžiaus dailininkai, ieškoję tolimų, nepaliestos gamtos kampelių.

Antra vertus, būtent švyturys, laivybai ir žvejybai svarbus techninis objektas, domino plačiąją to meto visuomenę. XIX a. leidiniuose, periodinėje spaudoje dažnai buvo reprodukuojami grafikos darbai ir piešiniai su švyturių atvaizdais. Tai primena parodoje eksponuojama Heinricho Wilhelmo Teichgräberio litografija „Klaipėdos vaizdas su švyturiu“ (1838), pagal Otto Brausewetterio eskizą išraižyta „Sargyba Piliavos švyturyje“ (apie 1870), garsaus to meto raižytojo Adolfo Klosso pagal W. Welnerio piešinį atliktą medžio raižinį „Švyturys ties Nida Kuršių nerijoje“ (apie 1888). XX a. pradžioje reklaminiuose leidiniuose dažnai buvo spausdinamos švyturių, kaip kurortinių vietovių simbolių, nuotraukos. Populiarias Baltojo švyturio, stovėjusio ant šiaurinio molo, fotografijas primena Wilhelmo Thiele‘o 1924 m. sukurta litografija „Švyturys prie Klaipėdos“.

XX a. pradžioje pasikeitė ir situacija dailininkų kolonijoje. 1909 m. į Nidą pirmą kartą atvyko ekspresionistas Maxas Pechsteinas. Nidoje sukurtuose jo darbuose aplinkinius stebino ryškios spalvos, drąsūs juodi kontūrai, detalių ignoravimas. Dinamiška kompozicija, apibendrintos formos, ekspresyvi raiška būdinga ir parodoje eksponuojamai M. Pechsteino litografijai „Nidos švyturys“ (1917). Švyturio motyvas domino ir kitus ekspresionistinės pakraipos kolonijos dailininkus – Ernstą Mollenhauerį, Karlą Eulensteiną, Eduardą Bischoffą. Parodoje rodomas E. Bischoffo paveikslas „Žvejų laivai Piliavoje“ (1937), kuriame dekoratyviai ir ekspresyviai, pasitelkiant ryškias, atviras spalvas sujungiamas Piliavos švyturio ir burinių laivų motyvas.

Įdėmiai pasižvalgę, parodoje rasime dar vieną švyturį. Nedidelėje Karlo Röttgerio akvarelėje „Kurėnai Sembos pakrantėje“ ant aukšto kyšulio dangaus tolybėse beveik ištirpsta kontūrai garsiojo Bruzdavos švyturio, kurio šviesos signalai kartu su Klaipėdos ir Nidos švyturių šviesomis saugiai vedė laivus Baltijos jūroje.

F. Bajoraičio bibliotekos.

Rugsėjo 12–13 d. bus paskelbti ir apdovanoti Literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ laureatas ir nominantai.

Šių metų konkursui buvo pristatyti 69 Šilutės kraštiečių ir šilutiškių autorių leidiniai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Organizatorių.

Birželio 26-osios vakarą Šilutės miesto gyventojai ir svečiai minėjo 180-ąjį Vėtrungių gimtadienį, skanaudami tradicinį Mažosios Lietuvos regiono gėrimą – kafiją! Gausų būrį žiūrovų sutraukusi Vėtrungių ir kafijos diena Šilutėje pradėjo Šilutės kultūros ir pramogų centro kuruojamo nacionalinio kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ 11-ąjį žaidimo sezoną.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės kultūros centras kartu su kultūrinio paveldo arbatos ir kavos gamintojais „Dvaro kavos“ birželio 26 -ąją kvietė pajausti Mažosios Lietuvos skonį ir išmėginti autentiško etnografinio Mažosios Lietuvos regiono gėrimo – kafijos – kuris gaminamas iš vietinių žaliavų (gilių, miežių, morkų, cikorijos) ir gardinamas pienu. Šiais metais Kafijos dienos dar ypatingesnės, mat Šilutės kultūros centro ir partnerių pateiktos paraiškos dėka, Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Išskirtinumo renginiui suteikė Priekulės Ernsto Vicherto teatras. Aktoriai apsirengę autentiškais Mažosios Lietuvos kostiumais subtiliai pristatė kafijos gėrimo tradicijas ir ritualus. Šišioniškių kalbos puoselėtoja Indrė Skablauskaitė bei etnografė Adma Baltutienė informatyviai supažindino susirinkusius su kafijos istorija ir gamybos subtilybėmis. Vakarą užbaigė muzikinis projektas – etno elektroninės muzikos duetas Liucija Nanartavičiūtė kartu su DJ – kuriame tradicinės lietuvių liaudies dainos suskambėjo šiuolaikiškai.

Šią dieną prasidėjo jau 11–tą sezoną skaičiuojantis „Vėtrungių kelias“ žaidimo sezonas! Šilutės kultūros centro administruojamas žaidimas siūlo leistis į Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūrinio, gamtinio ir kulinarinio paveldo pažinimą. Šiais metais atnaujinto „Vėtrungių kelias“ žaidimo pagrindinės temos – 180-asis vėtrungių gimtadienis, Švyturių metai bei šimtmetį mininti Dainų šventė. Žaidimą po Mažąją Lietuvą pradėti paprasta – savo telefone parsisiųskite mobiliąją programėlę, atlikite užduotis, atsiimkite prizus! Sezonas tęsiasi iki rugsėjo 27 dienos visame Mažosios Lietuvos regione.

Nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ kviečia šią vasarą pažinti Mažąją Lietuvą keliaujant, žaidžiant ir įsiliejant į šiuolaikinio meno festivalį „Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“. Festivalio atidarymas jau įvyko birželio 21-ąją Bitėnuose, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Čia, skambant Klaipėdos kamerinio orkestro (meno vadovas Mindaugas Bačkus) muzikai, renginio metu buvo skaitomi dramaturgo Mindaugo Valiuko tekstai. Artėjantis festivalio renginys numatomas liepos 13 dieną Nidoje, ant Parnidžio kopos prie saulės laikrodžio. Saulėlydžio prieblandoje savo muzikinę programą atliks solistė Laurita Peleniūtė su grupe, „gaudant“ gintarą per mistifikuotas šviesos projekcijas, festivalio dalyviai pateks į vietovę, kurioje vis dar gyvena legendas šnabždantys gintarai. Paskutinis festivalio renginys vyks prie Ventės rago švyturio rugpjūčio 16 dieną. Stebėdami šokio trupės „Nuepiko“ modernaus šokio programą, klausydamiesi užburiančios šiuolaikinės ir folkloro motyvais apipintos muzikos, šventės žiūrovai susipažins su seniausio Mažosios Lietuvos švyturio dvasia ir tikėjimu, o minint Švyturių metus, įvyks Nidos ir Ventės rago švyturių sąšauka.

Pranešimas spaudai