Kairėje viršuje – prieš išvežant restauruoti geltonai pokariu nudažytas tiltas; senieji atvirukai. (KPD)

Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su Kultūros paveldo departamentu (KPD) suderintą projektą, tiltui bus grąžinta jo autentiška pilka spalva.

Skaityti toliau

Atrodytų, viskas teisingai. Tačiau vietiniai gyventojai, per savo gyvenimą jį matę tik geltonai sovietmečiu perdažytą, yra įsitikinę, kad tiltas turi likti geltonas. Kai kurių nuomone, spalva nėra vertingoji savybė, kurią reikia saugoti, tai tik emocija. Kiti, suvokiantys paveldo vertę, ragina nebandyti paveldo objektui primesti savo supratimo, pripratimo, o džiaugtis, kad jam grąžinama autentiška spalva.

„Žmogus per trumpai gyvena, kad atsimintų jo pirmines spalvas. Ir nebūtinai tai, ką jūs visada matėte, yra autentika. Kas būtų, jei visi paveldą bandytume „tampyti“ tik pagal savo prisiminimą. Paveldo objektai egzistuoja daug ilgiau, nei mes juos prisimename. Paveldo objektui galioja kiti reikalavimai, neprimeskime savo emocijų, čia neturėtume taikyti argumento „juk geltona gražiau, šviesiau“, – sakė vienas nenorėjęs prisistatyti praeivis. – Jei jau mums rūpi paveldas, tai turi rūpėti ir jo autentika“.

Pilka spalva – protestantiškos kultūros atspindys

„Autentiškumą sudaro ne tik paveldo objekto statybai panaudotos medžiagos, jo išraiška, architektūrinė forma, bet ir spalvinis sprendimas, taip pat vizualinis vaizdas aplinkoje“, – žiniasklaidoje komentavo KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Gečienė.

„Nieko keisto, kad daugelis tiltą prisimena tik geltonai perdažytą. Dauguma dabartinės Šilutės gyventojų tėvai ar seneliai atvykę po Antrojo pasaulinio karo iš kitų Lietuvos regionų, todėl jie atsimena tik pokarinę tilto spalvą. Tačiau senieji gyventojai prisimena pilką spalvą, – sakė Klaipėdos universiteto docentė, dr. Silva Pocytė, Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pirmininkė. – Tiltai yra strateginiai objektai, suprantama, kodėl juos anksčiau dažydavo taip, kad susilietų su landšaftu. Šiais laikais, kai viską gali rasti GoogleMaps, šis argumentas mažiau aktualus, nei prieš šimtą metų. Tačiau, kita vertus, jei pažiūrėtume viso Prūsijos regiono ar tik Klaipėdos krašto senas nuotraukas, atvirutes, kuriose matyti senieji tiltai, tai nebuvo kitokios spalvos, kaip tik įvairaus atspalvio pilka. Objektai įsiliedavo į aplinką, susiliedavo su kraštovaizdžiu, neišsiskirdavo ryškiomis spalvomis. Apskritai, tai yra protestantiško krašto santūrumas, paprastumas. Tokios spalvos – protestantiškos kultūros atspindys. O geltona, kiek esame diskutavę Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje, sovietmečiu tiesiog buvo pasirinkta atsitiktinai, nesigilinant į istoriją, tradiciją, kokią turėjo spalvą, tokia ir nudažė. Būtų turėję mėlyną, būtų nudažę mėlynai. Pažiūrėkime į Priekulės tiltą – lygiai toks pats, su tokiom pat arkom – gal prieš kokius dešimt metų restauravo, nudažė gražia pilka spalva. Kiek iš vaikystės atsimenu, irgi buvo pilkas. Šilutė, manau, tai puikiai žino, turi žinių apie savo paveldą, juk tiek paskaitų vyksta, renginių kultūros įstaigose, ir man pačiai ne kartą teko paskaitą skaityti apie paveldą. Bet kaip žinia, ne visiems Klaipėdos krašto paveldas yra svarbus ir suvokiamas kaip neatsiejama regiono tapatybė.“

Tipiškas Prūsijos kelių inžinerijos statinys

Šyšos tiltas yra dviejų tarpatramių kniedyta metalinė arkinė konstrukcija – kniedyta metalinė arka – būdinga Prūsijos kelių inžinerijai XIX a.pb.–XX a.pr. Kai tiltas čia buvo pastatytas, Šilutė tuo metu priklausė Vokietijos imperijos Rytprūsių provincijai. Šilutėje gyvenantis architektas Egidijus Vidrinskas atkreipia dėmesį, kad konstrukcija atitinka tipinius Preußische Normalbrücke tipo tiltus, statytus Vokietijos imperijoje XIX a. pabaigoje. 40 m ilgio, 5 m pločio valstybės lėšomis pastatytas tiltas atspindi to šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto tradiciją, madas. Analogiškas sprendimas buvo naudotas 1886 m. pastatytame Priekulės tilte per Miniją.

Jūratė Mičiulienė, KPD

Apie Šilutės tilto autentiškumą KPD kviečia pasikalbėti feisbuke.

Ramučių bibliotekos nuotr.

Balandžio 23–29 dienomis visose šalies bibliotekose vyksta 26-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Skaityk tarp eilučių“. Bibliotekininkai kviečia savo bičiulius, lankytojus, skaitytojus, gerbėjus į renginius, naujų knygų pristatymus, susitikimus su autoriais.

Skaityti toliau

Balandžio 22 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale poezijos gerbėjai rinkosi į Dianos Kiltinavičienės (Šilutė) pirmosios poezijos knygos „Giesmė širdies angelams“ pristatymą, dalyvaujant autorei.

Renginio viešnia poeziją kurti pradėjo 2023 metais, jos gyvenime atsiradus tikėjimui, kuris neleidžia sustoti. Dianą visada lydėjo žinojimas, kad parašys knygą ir ji bus skirta širdies angelams. Autorė dalijosi mintimis apie eilėraščių gimimą. Anot jos, eilės ateina iš aukščiau, jas tiesiog reikia užrašyti.

Diana Kiltinavičienė augo Klaipėdoje. Šiuo metu dirba Šilutės lopšelyje-darželyje „Žvaigždutė“. Visas vaikystės vasaras praleisdavo kaime pas senelius L. ir J. Lomsargius, gyvenusius Bliūdsukių kaime (Šilutės r.). Tai buvo pats nuostabiausias laikas, jos pačios žodžiais sakant: „Vaikystės pasaka mana“. Šie prisiminimai sugulė knygoje. Eilėraščiai skirti šviesaus atminimo mamai ir tėčiui. Autorė kalbėjo, kad jos eiles reikia skaityti širdimi. Susirinkusieji klausėsi jos skaitomų eilėraščių, kuriems nebuvo abejingų. Dianos eilės ir ramus balso tembras palietė kiekvieno jausmus, tarsi pakylėjo virš kasdienybės. Kitaip ir būti negalėjo, nes knyga skirta širdies angelams.

Knyga „Giesmė širdies angelams“ iliustruota autorės sesers Rūtos Mačiolienės piešiniais. Diana knygoje dėkoja sesei „už nuostabius piešinius, kurie alsuoja meile, ramybe, grožiu, vidine šviesa ir dvasiniu gyliu“. Susitikimo metu eksponuoti R. Mačiolienės tapybos darbai.

Autorei palinkėta kūrybinės sėkmės, padėkota už nuostabią popietę ir įteikta gėlių. Viešnia Ramučių bibliotekai padovanojo knygą ir pasveikino bibliotekininkę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga.

Pabaigoje visi norintys galėjo įsigyti knygą su Dianos Kiltinavičienės autografu.

Susirinkusieji apžiūrėjo bibliotekoje eksponuojamą Prano Paleckio (Naujoji Akmenė) grafikos darbų parodą „Geometrinės abstrakcijos“.

H. Šojaus muziejaus.

Renginiai organizuojami įgyvendinant projektą „Europos ženklai Lietuvoje: klasicizmas“.

Skaityti toliau

12.00 val. – orientacinis žaidimas „Gyvasis paveldas: nuo Šyšos upės iki Verdainės lauko“.
17.00 val. – ekskursija „Architektūros klasika prie Šyšos“, vyksianti prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus (Lietuvininkų g. 4, Šilutė).

Ekskursija nemokama.

Kviečiame aktyviai dalyvauti bei pasidalinti šia informacija su kolegomis, bendruomenės nariais ir visais besidominčiais kultūros paveldu.

Daugiau informacijos: tel. +370 657 51909.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Paskelbta nemokamų renginių visoje Lietuvoje programa.

Skaityti toliau

Lietuvos muziejų kelias sugrįžta ir šiemet kviečia pažinti klasicizmo ženklus Lietuvoje. 2026 metų programa pasižymi įvairove – renginiai vyks visoje šalyje, skirtinguose regionuose, o jų dalyviai galės rinktis iš gausybės veiklų: parodų, edukacijų, koncertų, paskaitų, ekskursijų bei kultūrinių susitikimų. Muziejų parengta nemokamų renginių programa tęsis nuo pavasario iki rudens, ją organizuoja Lietuvos muziejų asociacija kartu su muziejais ir kitomis kultūros paveldo institucijomis.

„Lietuvos muziejų kelias vyksta nuo 2012 metų ir jau tapo svarbia tradicija, sujungiančia muziejus ir regionus į bendrą kultūros pažinimo maršrutą. Šis projektas leidžia ne tik atskleisti muziejų įvairovę, bet ir parodyti jų saugomą paveldą platesnei visuomenei“, – teigia Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis.

Laikantis 2022–2027 metų kultūros paveldo sklaidos programos „Gimtoji Europa“ idėjos, šių metų Lietuvos muziejų kelias aktualizuoja klasicizmo laikotarpio Europos ženklus Lietuvoje. Ši tema kviečia pažvelgti į paveldą ne tik kaip į architektūrą ar meną, bet ir kaip į visą kultūrinę pasaulėžiūrą, susijusią su Apšvietos epochos idėjomis.

Vilniaus universiteto profesorė dr. Irena Vaišvilaitė, kalbėdama apie šio laikotarpio svarbą yra pabrėžusi, kad klasicizmas – tai harmonijos, proporcijos, racionalumo ir tvarkos siekis, kylantis iš Antikos idealų ir glaudžiai susijęs su Apšvietos epochos idėjomis. Jis atsispindi ne tik architektūroje, bet ir platesnėje kultūrinėje laikysenoje.

Programoje – renginių įvairovė

Organizatoriai pabrėžia, kad programos renginiai nėra tradiciniai – jie sukurti specialiai šiai temai atskleisti, todėl kiekvienas muziejus siekia pasiūlyti unikalią patirtį.

Lankytojai galės leistis į pažintines ekskursijas po klasicizmo laikotarpio objektus – Šilutėje susipažinti su miesto urbanistine raida ir architektūra, Klaipėdoje dalyvauti ekskursijoje „Masonai Klaipėdoje: 250 metų istorijos ir legendų“, atskleidžiančioje Apšvietos idėjų sklaidą, o Mažojoje Lietuvoje – sekti „Liudviko Rėzos pėdomis“ muzikinėje-literatūrinėje programoje.

Programoje netrūks ir išskirtinių kultūrinių patirčių. Muzikos mėgėjai galės išgirsti klasicizmo epochos kūrinius – programoje numatyti koncertai ir muzikiniai renginiai, kuriuose skambės ir Wolfgango Amadeus Mozarto muzika, taip pat vyks muzikiniai-literatūriniai vakarai, skirti Liudviko Rėzos kūrybai. Plungėje, kunigaikščių Oginskių rūmuose, renginiai kvies pažinti šios giminės kultūrinį palikimą – nuo muzikos iki istorinių pasakojimų apie jų vaidmenį skleidžiant klasicizmo estetiką Lietuvoje.

Dalis renginių kvies gilintis į klasicizmo idėjas per paskaitas ir diskusijas – jose bus aptariama architektūra, menas, literatūra bei visuomenės pokyčiai.

Edukacinės veiklos leis pažinti klasicizmo architektūros bruožus iš arčiau – pavyzdžiui, Biržuose bus nagrinėjama sakralinė architektūra, kur klasicizmo ir baroko elementai susipina tarpusavyje, o kituose renginiuose lankytojai galės tyrinėti dvarų architektūrą, interjerus ir kasdienybės kultūrą.

Programoje numatytos ir parodos, pristatančios klasicizmo laikotarpio dailę, grafikos kūrinius bei interjerų estetiką, leidžiančios pažvelgti į šio laikotarpio meną ir jo sąsajas su Europos kultūra.

Ypatingas dėmesys šiemet skiriamas Motiejaus Kazimiero Valančiaus metams – renginių ciklas Žemaitijoje kvies pažvelgti į jo asmenybę ir laikmetį kaip į klasicizmo idėjų raišką regione.

Projektas, sujungiantis paveldo saugotojus

Programos turinio koordinatorius, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius pažymi, kad Lietuvos muziejų kelio ciklas „Gimtoji Europa“ jau pristatė gotikos, renesanso ir baroko ženklus Lietuvoje, o klasicizmo tema natūraliai tęsia šį pasakojimą apie Europos kultūros įtaką mūsų šalies istorijai.

„Lietuvos muziejų kelias ir toliau išlieka bendradarbiavimo platforma, kviečianti prisijungti ne tik muziejus, bet ir kitas organizacijas, veikiančias klasicizmo laikotarpio ar su juo susijusiuose objektuose – dvaruose, bažnyčiose, vienuolynuose bei istoriniuose pastatuose“, – sako S. Matulevičius.

Lietuvos muziejų kelio „Europos ženklai Lietuvoje: Klasicizmas“ renginiai vyks 2026 m. balandžio 16 d. – rugsėjo 27 d. visoje Lietuvoje, regioniniu principu. Šių metų programa prasidės Žemaitijoje – Žemaičių muziejuje „Alka“, taip simboliškai pažymint ir Motiejaus Valančiaus metų svarbą. Programos pabaiga tradiciškai sutaps su Pasauline turizmo diena. Renginių programa skelbiama adresu https://www.muziejukelias.lt/renginiai/2026-metu-lietuvos-muzieju-kelio-renginiu-programa.

Sutvarkytas Šilutės parapinės mokyklos pastatas. KPD (Ingridos Gečienės) nuotrauka. Taip pastatų kompleksas (iš kairės: Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia, našlaičių globos namai, parapinė mokykla) atrodė XX a.pradžioje.

Šilutės mieste sėkmingai užbaigti dar vieno paveldo objekto tvarkybos darbai, praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Skaityti toliau

KPD sudaryta Tvarkybos darbų priėmimo komisija oficialiai priėmė baigtus Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų komplekso parapinės mokyklos (unikalus kodas KVR – 30365) tvarkybos darbus. Įgyvendinti sprendiniai užtikrina objekto vertingųjų savybių išsaugojimą ir jų perdavimą ateities kartoms. Taip pat džiugu, kad buvęs parapinės mokyklos pastatas šiandien atlieka svarbią bendruomeninę funkciją – jame įsikūrusi Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonija.

Komplekso istorija

Buvusi Šilutės parapinė mokykla (Katalikų Bažnyčios g. 5), kaip ir kiti komplekso statiniai (bažnyčia ir našlaičių globos namai) yra neatsiejamas Šilutės miesto istorinės dalies elementas. Visas kompleksas mena tos laikus, kai Šilutė (Šilokarčema, vok. Haydekrug) priklausė Prūsijos kunigaikštystei.

1850 m. rytinėje Šilutės dalyje Katalikų Bažnyčios gatvėje buvo įkurta katalikų parapija. 1854 m. vietoj laikinos medinės bažnyčios pastatyta mūrinė neogotikinė Šv. Kryžiaus bažnyčia. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Po dešimtmečio, 1864 m. liepos 10 d., prie bažnyčios buvo įsteigta parapinė mokykla. Pirmasis mokytojas – Hermanas Kžyminskis (Hermann Krzyminski). Apskritai, parapinės mokyklos šiame krašte pradėtos kurti dar Kryžiuočių ordino laikais (po Melno Taikos sutarties Klaipėdos kraštas atiteko Vokiečių ordinui). Parapinių mokyklų gerokai padaugėjo XVI a. Prūsijos karalystėje (Šilutė nuo 1525 m. priklausė Prūsijos kunigaikštystei). Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1900 m. šią mokyklą lankė 72 mokiniai.

1888 m. prie Šilutės bažnyčios buvo įsteigta katalikų našlaičių prieglauda. Prūsijos vyriausybė prieglaudai kasmet skirdavo pašalpą. 1904–1905 m. buvo pastatytas naujas erdvus 3 a. prieglaudos pastatas. Juose prieglobstis teiktas tėvų netekusiems našlaičiams bei vaikams, kurių tėvai neįstengė išmaitinti. Prieglaudai vadovavo vokietės vienuolės elzbetietės. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolės pasitraukė į Vakarus, pastatas nyko. Restauruotas, sutvarkytas 2021 m.

Meistrystė ir autentiškumo išsaugojimas

Parapinės mokyklos pastato tvarkybos darbai vykdyti pagal UAB „TS Projects“ parengtą paveldo tvarkybos (remonto, restauravimo) projektą. Laikantis paveldosaugos principų – maksimaliai išsaugoti autentiškas medžiagas ir konstrukcijas, o pažeistas vietas tvarkyti taikant suderinamas medžiagas ir technologijas – darbus atliko UAB “Pamario restauratorius”.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas pastato išorės tvarkybai. Restauruojant fasadus atkurta neogotikai ir neoromanikai būdinga raudonų plytų mūro faktūra, sutvarkytos siūlės, restauruotas dekoras, pašalinti drėgmės ir laiko pažeidimai.

Tvarkant stogą sustiprintos medinės konstrukcijos, atnaujinta danga, užtikrintas pastato sandarumas ir apsauga nuo kritulių poveikio.

Išsaugotas pastato mastelis, proporcijos, arcitektūrinė raiška, taip pat autentiški elementai, istorinės architektūrinės detalės, būdingos Mažosios Lietuvos regiono XIX a. pabaigos – XX a. pradžios mūriniams pastatams.

Paveldo pritaikymas šiandienai

Kultūros paveldo specialistai pabrėžia, kad sėkmingas paveldo objekto išsaugojimas neatsiejamas nuo jo naudojimo. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios komplekso pastatai yra puikus pavyzdys, kaip istoriniai statiniai gali būti pritaikomi šiuolaikinėms reikmėms, išlaikant jų kultūrinę, istorinę ir dvasinę vertę.

Atlikti darbai ne tik sustabdė pastato būklės blogėjimą ir užtikrino vertingųjų savybių apsaugą, bet ir sustiprino viso komplekso architektūrinį vientisumą. Atnaujintas pastatas organiškai įsilieja į Šilutės miesto istorinės dalies urbanistinę aplinką ir prisideda prie vietos identiteto išsaugojimo bei puoselėjimo.

T. Juškaičio nuotr.

Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje? Kiek pajėgi atlaikyti meilė atsidavus jai net po mylimo žmogaus netekties? Ansamblis „Lietuva“ scenoje prikelia dar vieną pasakojimą apie istorines asmenybes – nuo kovo 5-6 d. pristatomas naujas šokio spektaklis „Sofija“.

Skaityti toliau

Premjera įvyks Vilniaus senajame teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak spektaklio kūrėjų, M. K. Čiurlionio metais dėmesys daugiausiai buvo skiriamas menininko nuopelnams ir biografijai, kas įkvėpė mąstyti priešingai – šįkart žiūrovai kviečiami jautriai pažinčiai su jo mūza, daugybę moterų šiandien įkvepiančia Sofija Kymantaite – Čiurlioniene.

„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi moteris. Jos išmintis, meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėdama biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.

Šokio spektaklis „Sofija. Genijaus šešėly“ sužadins naujas, šių asmenybių kontekste kiek mažiau atskleistas temas. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?

Ne tik Čiurlionio mylimoji

„Čiurlionis – vienas labiausiai intriguojančių lietuvių menininkų, kurio gyvenimas, kūryba ir mintys leidžia ne tik gilintis į savitą meno filosofiją apie amžiną kūrinio nebaigtumą, klausti, kur yra riba tarp genialios kūrybos ir beprotybės, bei jaudintis dėl nepripažinimo ar skurdo. Šalia to galime žavėtis nepaprasta meilės istorija su tvirta išskirtine moterimi – Sofija Kymantaite. Aktyvi lietuvybės puoselėtoja, visuomenininkė, rašytoja, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikų. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė – genijaus mokytoja, mūza, mylimoji, žmona, slaugė, vaiko motina, pagrindinė Čiurlionio kūrybos saugotoja ir skleidėja. Sofija po mylimo vyro mirties liko našle visam likusiam gyvenimui, netektį pavertė gyvenimo varikliu, iki pat pabaigos sekė paskui meilę. Tai, kad šiandien mes galime gilintis į Čiurlionio kūrybą, yra tik dėl atkaklaus ir nuoseklaus Sofijos atsidavimo. Čiurlionis tarsi uraganas sujaukė jos gyvenimą, bet kartu savo ankstyva mirtimi padiktavo jam aiškią kryptį“, – pasakoja režisierė Aušra.

Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.

Nauja programa šiuolaikiška judesio ir simbolių kalba išryškins S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, apnuogins intymiausius lūžius bei dviejų mylinčių žmonių likimus. Jausmingą Sofijos vaidmenį kurs „Lietuvos“ solistės Paulina Čistovaitė ir Goda Mikuckytė. Čiurlionį įkūnys taip pat ansamblyje šokantis Robertas Vinik ir kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio pasaulyje atpažįstamas menininkas Marius Pinigis. Kitus spektaklio vaidmenis atliks valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.

Nuo pasaulio išjautimo iki perdegimo

„Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė yra išskirtinio intelekto ir jautrumo moteris, tai rodo ne tik jos visuomeninė veikla, bet ir gebėjimas įžodinti kylančius jausmus, išjausti jais pasaulio dualumą, gyvenimo stebuklą ir tragediją, įlįsti į pačią jausmų šerdį. Sofija gyveno itin dramatiškais ir Lietuvai svarbiais istoriniais laikais, bet šis spektaklis ne apie Lietuvos istoriją, o apie žmogų, kuriam meilė atvėrė pasaulį, vėliau jį sugriovė, o tada ten po griuvėsiais, pelenuos jis rado glūdinčią gyvybę, žydintį papartį. Būdama beveik šešiasdešimties metų Sofija parašo meilės poemą „Giria žalioji“, kurią dedikuoja M. K. Čiurlioniui. Ir taip, kritikė, feministė, skautų vadė, karininkų literatūros mokytoja, publicistė ir aktyvi lietuvybės puoselėtoja išjaučia patį svarbiausią…“, – premjeros laukia dramaturgė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.

Siužetinėje linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad, rodos, nebeatlaikoma psichologiškai.

„Vis daugiau žmonių, sveikatos specialistų iškelia opias psichologines ir psichikos sutrikimo problemas, ypač šių dienų kontekste, jaučiant vis didesnį nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, dažnai susiduriant su depresija, komplikuotu darbo-asmeninio gyvenimo balansu, perfekcionizmu, nustatytomis socialinėmis normomis, saviraiškos ir savivertės dilemomis. Tikėtina, kad žiūrovai šiame pasakojime atras ir save“, – mintį tęsia G. Kriaučionytė.

Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.

Šokio spektaklis „Sofija“ remsis M. K. Čiurlionio muzikiniu ir dailės palikimu. Pasak režisierės A. Krasauskaitės, čia išryškės jautriai gilus santykis su Lietuva, vyro ir moters meilė, konfliktai ar net pasireiškusi šizofrenija. Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos. Šiuolaikinė choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins kuriamus įvaizdžius. Scenografijoje pasirinktas minimalizmas, kostiumuose – to laikmečio stilistika, o visame spektaklyje skambės šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, elektroninės išdailos. Bus naudojama kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir grupės „Happyendless“ muzika.

A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, kurianti įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją šiam naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektakliai – rašytojos Žemaitės metams skirta „Žemaitė N.18(0)” ir „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.

Dramaturgijos autorė G. Kriaučionytė-Vosylienė, kaip režisierė dirbanti su kitais ansamblio „Lietuva“ projektais bei didžiaisiais teatrais, tarptautinėmis komandomis. Muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė, scenografas – Modestas Jančiulis, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas.

Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas įvyks kovo 5-6 d. Vilniuje, kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje ir balandžio 14 d. Tauragėje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka naujus metus pasitinka džiugiomis naujienomis – Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą jaunimui skirtam projektui „Savęs atradimų žemėlapis“ (vad. Ovidijus Normantas), teiktam Ugdymas kultūra programai.

Skaityti toliau

Šiais metais įgyvendinamo projekto tikslas – inicijuoti ir organizuoti jaunimui patrauklius renginius, skatinančius pilietiškumą, aktyvumą ir laisvalaikio užimtumą, ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybinį aktyvumą per įvairias kultūrines bei edukacines veiklas, kurios atitinka jiems aktualius socialinius, pažintinius ir saviraiškos poreikius. Siekiama, kad jaunimas ne tik geriau suprastų valstybės struktūrų veiklą, savo tapatybę ir vertybes, bet ir aktyviai įsitrauktų į pilietines iniciatyvas, kūrybinį procesą, gebėtų diskutuoti bei reflektuoti, edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse generuotų bei įgyvendintų idėjas, kurios jiems bus reikšmingos ir naudingos ateities perspektyvoje. Įgytos žinios ir įgūdžiai bus pritaikomi praktinėse situacijose, diskusijose, refleksijose, kūrybinėse užduotyse, dirbtuvėse. Šešių skirtingų veiklų metu bus siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą, aktyvumą, kritinį mąstymą ir didinti laisvalaikio užimtumą.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

.

.

Organizatorių.

Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje? Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Sofija“, kuris drąsiu žvilgsniu sužadins tai, kas (ne)tikėta, o gal ir neretai nutylima. M. K. Čiurlionio metai kupini dėmesio ryškiausiems jo nuopelnams bei įspūdingai menininko biografijai, kas spektaklio kūrėjus įkvėpė priešingam sumanymui – itin jautriai ir atvirai (iš)pažinčiai su jo didžiąja mūza Sofija Kymantaite – Čiurlioniene.

Skaityti toliau

„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje, nepelnytai primirštas indėlis. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi, daugybę vaidmenų savyje sutalpinusi moteris. Jos meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėjant biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Naujas spektaklis paveikia judesio ir simbolių kalba išryškins
S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, intymiausius lūžius bei virsmus. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?

Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.

Siužetinėje spektaklio linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad nebeatlaikoma psichologiškai. Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.

Kviečiama menininką pažinti ne tik kaip didį kūrėją, bet ir kaip žmogų – žemišką, mums rezonuojančią asmenybę, su visais dramatiškais gyvenimo faktais, išgyventais vidiniais sunkumais, su kuriamu santykiu į aplinką, žmones, dialogu su kūryba. Paraleliai atsivers ir moteriškumo linija – ryški Sofijos asmenybė ir nuopelnai, jos gyvenimo istorija bei santykis su mylimuoju.

Šokio spektaklio režisierė ir choreografė – Aušra Krasauskaitė, dramaturgė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, scenografas – Modestas Jančiulis, kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas.

Atlikėjai – valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokių trupė .
Solistai – Paulina Čistovaitė / Goda Mikuckytė (Sofija), Robertas Vinik / Marius Pinigis (Čiurlionis).

Bilietus platina Bilietai.lt ir Ticketmarket.lt.

Daugiau informacijos – www.ansamblis-lietuva.lt .

Klubo „Kubana“ nuotr.

Sausio 31 ir vasario 1 dienomis Palangoje vyko pirmasis 2026 metų Lietuvos sportinių šokių čempionatas–pirmenybės. Tai vienas svarbiausių metų startų, kuriame sportininkai kovojo dėl Lietuvos čempionų vardų ir galimybės atstovauti šaliai tarptautinėse varžybose. Šokėjus vertino aukščiausios kategorijos profesionalūs Lietuvos teisėjai, todėl kiekvienas pasirodymas buvo vertinamas itin atsakingai ir objektyviai.

Skaityti toliau

Džiaugiamės, kad šiame čempionate ryškiai sužibėjo Šilutės ir Klaipėdos sportinių šokių klubo „Kubana“ jaunieji šokėjai, kuriuos ugdo treneriai Lina ir Donatas Blusiai.

Jaunučių II Solo standartinių šokių (4 šokių programos) Lietuvos čempione tapo šio klubo auklėtinė šilutiškė Rugilė Ežerinskaitė. Sportininkė varžėsi su stipriausiomis savo amžiaus grupės šokėjomis iš visos Lietuvos. Vyko trys atrankos raundai, kuriuose reikėjo išlaikyti stabilų ir aukštą lygį. Rugilė aplenkė 16 dalyvių ir finalinėje kovoje iškovojo užtikrintą pergalę. Tą pačią dieną ji laimėjo dar vieną reikšmingą titulą – Jaunučių II Solo ST E3 grupės (3 šokių programos) pirmenybėse tapo absoliučia nugalėtoja. Iš viso vienoje konkurso dalyje jaunajai šokėjai teko sušokti net 24 šokius. Toks krūvis pareikalavo ne tik fizinės ištvermės, bet ir stiprios valios bei gebėjimo kiekvieną kartą pasirodyti maksimaliai.

Įspūdingus laimėjimus šiame čempionate pasiekė ir klubo šokėjai iš Klaipėdos. Jaunučių I Solo LA grupėje nepralenkiama buvo Izabelė Diktanaitė – visuose keturiuose šokiuose ji pelnė pirmąsias vietas ir, užtikrintai aplenkusi varžoves, tapo šios grupės Lietuvos čempione. Toks pasirodymas liudija aukštą sportinę brandą ir stabilų pasirengimą. Sėkmė mergaitę lydėjo ir šokant poroje – kartu su partneriu Neitu Šuopiu ji po atkaklios kovos iškovojo Jaunučių I čempionato (6 šokių programos) vicečempionų titulą. Tai reikšmingas pasiekimas nacionaliniu lygmeniu ir dar vienas svarbus žingsnis jų sportiniame kelyje.

Svarbų ir džiuginantį rezultatą pasiekė ir kita to paties klubo šilutiškių pora – Elijus Rudys ir Vakarė Bergner. Jaunučių II E6 grupės (6 šokių programos) pirmenybėse jie pademonstravo brandų ir užtikrintą šokimą. Aplenkę net 12 porų, jie iškovojo 2 vietą ir tik minimaliu taškų skirtumu nusileido pirmosios vietos laimėtojams. Šis sidabro medalis tapo ne tik gražiu įvertinimu, bet ir svarbiu žingsniu jų sportinėje karjeroje, nes surinkti taškai leido pakilti į aukštesnę, išsvajotąją D klasę.

Perėjimas į D klasę reiškia naują etapą. Šioje klasėje jau šoka ir čempionė Rugilė su partneriu Radvilu Jaruškevičiumi, bei dar viena klubo pora – Emilis Diktanas ir Katalėja Balionytė. Tai aukštesnis sportinis lygis, kuriame keliami didesni techniniai reikalavimai, vertinama brandesnė šokio kokybė, o konkurencija tampa dar stipresnė. Įspūdinga tai, kad visi šie D klasės sportininkai yra vos 9–10 metų amžiaus. Toks pasiekimas šiame amžiuje rodo ne tik vaikų atkaklumą ir atsakomybę, bet ir kryptingą trenerių darbą bei augančią Šilutės šokių bendruomenę.

Konkurse savo amžiaus kategorijose ir grupėse su stipriausiomis Lietuvos poromis varžėsi dar dvi klubo poros iš Šilutės – Žemyna Beniušytė ir Lukas Juraška bei Ugnius Baltutis ir Danielė Sudeikytė. Jaunieji šokėjai pasirodė garbingai ir atkakliai kovojo dėl vietos tarp stipriausiųjų. Nors iki finalo šįkart šiek tiek pritrūko sėkmės, tokia patirtis nacionaliniame čempionate varžytis su stipriausiais yra svarbus žingsnis tobulėjimo kelyje ir stipri motyvacija siekti dar aukštesnių rezultatų ateityje.

Pirmasis metų čempionatas parodė, kad šilutiškiai ir klaipėdiečiai jaunieji klubo šokėjai drąsiai žengia pirmyn ir įsitvirtina tarp stipriausiųjų Lietuvoje. Tokie laimėjimai garsina Šilutės vardą šalies sportinių šokių bendruomenėje ir leidžia didžiuotis jaunąja karta. Linkime visiems klubo vaikams dar daug gražių pergalių, ryškių pasiekimų, daugiau pasitikėjimo ir įkvepiančių akimirkų šokių aikštelėje.

Gedimino Sass nuotr.

Vasario 4 d. 17.30 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyks fotografijų parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ atidarymas. Į renginį atvyksta Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas, kurio įžvalgos apie Klaipėdos krašto istoriją ir atmintį nuolat sulaukia didelio dėmesio, taip pat atidarymo renginyje dalyvaus šios parodos iniciatorė, VšĮ „Raudonos plytos“ vadovė, šilutiškė Edita Valinčienė. Renginio metu vyks parodos pristatymas ir trumpa paskaita su diskusija.

Skaityti toliau

Ši fotografijų paroda ir visa organizacijos „Raudonos plytos“ veikla – apie nutylėtą Klaipėdos krašto istoriją po 1945 metų, nutrūkusį regiono kultūros tęstinumą bei kaip šiandien dar vis bandome jį susigrąžinti ir suprasti.

„Raudonos plytos mums yra simbolis. Per jas pasakojame ne tik apie pastatus, bet apie Klaipėdos krašto kultūrą, jo kitoniškumo priežastis, istorinius lūžius ir žmonių likimus, ypač po 1945 metų, kai kultūros tęstinumas regione buvo iš esmės nutrauktas“, – sako iš Šilutės kilusi Edita Valinčienė (Vaškaitytė).

Fotografijose įamžinti visuomeniniai Klaipėdos krašto raudonų plytų pastatai – mokyklos, liuteronų bažnyčios, traukinių stotys, paštai – šiandien dažnai yra nykstantys, tačiau jie išlieka svarbiais liudytojais to, kas buvo prarasta ir kas dar gali būti suprasta. „Pastatai dažnai išlieka ilgiau nei žmonės, todėl per pastatus mes galime papasakoti tai, ko ne visada randame knygose“, – teigia parodos iniciatorė. Parodos fotografijose – nemažai Šilutės rajone esančių raudonų plytų pastatų.

Parodos atidarymo renginyje kalbėsiantis istorikas prof. Vasilijus Safronovas padės pažvelgti į Klaipėdos krašto architektūrą kaip į regiono istorinės patirties veidrodį: „Degto molio plyta apskritai yra tūkstantmetės statybos tradicijos, kurios pradžia – senovės civilizacijose, liudininkė. Klaipėdos krašte ji mus sieja su epocha, kai šis regionas antrosios industrinės revoliucijos epochoje atsidūrė sudėtyje valstybės, kuri prieš Pirmąjį pasaulinį karą tapo antrąja pagal gamybos apimtį jėga pasaulyje. Raudonų plytų pastatai liudija ir apie tai, kas vyko ir tebevyksta regione po 1945–ųjų – atmetimą, ignoravimą, vertės nesupratimą iš vienos pusės ir branginimą, domėjimąsi (kartais paviršinį, bet vis dėlto), prisirišimą iš kitos.“

Parodos iniciatorė E. Valinčienė pabrėžia, kad šiandien, kai vis dar prarandami istoriniai pastatai, o regiono tapatybė neretai supaprastinama, kalbėjimas apie paveldą tampa atsakomybės klausimu.

„Jeigu dar nesuprantame, ką Klaipėdos krašte reiškia raudonų plytų pastatai ir kokias istorijas jie neša, mes rizikuojame prarasti ne tik architektūrą, bet ir gebėjimą iki galo suprasti Klaipėdos kraštą“, – sako E. Valinčienė.

Parodą inicijuoja nevyriausybinė organizacija VšĮ „Raudonos plytos“, veikianti savanorystės pagrindais ir savo veikla edukuojanti visuomenę apie Klaipėdos krašto kultūrą, stiprinanti istorinį ir kultūrinį sąmoningumą, regioninį identitetą bei atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.

Fotografijų paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) veiks iki vasario 27 dienos. Parodos atidarymo renginys – vasario 4 d. (trečiadienį) 17:30 val.

www.silute.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu garbingas apdovanojimas skirtas ir Panevėžio Juozo Miltinio teatro ir kino aktoriui Albinui Kėleriui už aktorinę meistrystę ir ištikimybę teatro menui. Šilutiškiams A. Kėleris yra žinomas kaip Šilutės kamerinio damos teatro režisierius, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija

Daugiau - https://www.silute.lt/…

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Etninės kultūros globos taryba, kaip ir kasmet, kviečia visus Lietuvos žmones, bendruomenes, savivaldybes, švietimo ir kultūros įstaigas, šeimas bei jaunimą jungtis prie „Gerumo, atminties ir bendrystės akcijos“, skirtos artėjančioms Vėlinėms.

Tikslas – puoselėti lietuviškus papročius, atminti išėjusius artimuosius, stiprinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, skleisti šviesą ir šilumą.

Skaityti toliau

Taryba primena, kad Vėlinių laikotarpis nuo seno apima ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį – vadintą Vėliniu – kai buvo minimi protėviai, dėkojama gamtai ir dalijamasi gerumu.

Šiemet Taryba kviečia spalio–lapkričio mėnesiais imtis atgaivinančių šio laikotarpio prasmę veiklų, įtraukiant į jas vaikus ir jaunimą:

Pagerbti protėvius ir Lietuvai nusipelniusius žmones – aplankyti kapus, partizanų atminimo vietas, sutvarkyti apleistas kapavietes, surengti žygius ar atminimo renginius.
Kurti aplinkos papuošimus ir simbolius, atspindinčius padėką Žemei ir protėviams – iš mūsų krašto derliaus gėrybių, vaško žvakių ar kitų gamtos dovanų.
Padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos – aplankyti vienišus ir kitus socialiai remtinus žmones, skatinti gerus darbus kasdienybėje.
Atgaivinti senąsias rudeninių turgų tradicijas – organizuoti renginius su prekyba derliaus gėrybėmis, muzika, žaidimais ir bendru pasibuvimu.
Stiprinti bendruomeninius ir šeimos ryšius – rengti vakarones, susitikimus, giminės suvažiavimus, kurti giminės medžius, dalintis prisiminimais.
Gilintis į mirusiųjų pagerbimo prasmę, ypač ugdymo įstaigose, padedant vaikams ir jaunimui suprasti mirties kaip gyvenimo dalies prigimtį ir jos vietą žmogaus būtyje.
Taryba pabrėžia, kad ši iniciatyva yra atsvara vis labiau plintančiai Helovino šventei, kurios turinys dažnai iškreipia mirties ir anapusinio pasaulio prasmę. Helovino renginiuose paplitę bauginantys vaizdiniai, smurtą imituojantys veiksmai ar agresyvūs garsai gali neigiamai paveikti vaikų ir jaunimo psichinę sveikatą.

Taryba siūlo riboti šiurpių Helovino renginių organizavimą, ypač švietimo ir ugdymo įstaigose, taip pat atsakingai vertinti tokių renginių turinį viešosiose erdvėse, o komerciniuose renginiuose derėtų aiškiai atskirti erdves pagal amžiaus grupes, jų organizatoriai turėtų pateikti informaciją apie renginio tinkamumą vaikams.

Etninės kultūros globos taryba džiaugiasi, kad vis daugiau švietimo ir kultūros įstaigų renkasi puoselėti lietuviškas tradicijas, o ne gąsdinančius Helovino renginius. Tikimasi, kad „Gerumo, atminties ir bendrystės akcija“ taps gražia kasmetine tradicija, vienijančia žmones gerumui, atminčiai ir bendrystei.

2025 m. spalio 15 d. Etninės kultūros globos taryba išsiuntė raštą ir kreipėsi į kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos valdžios institucijas, savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius, atkreipdama dėmesį į Lietuvoje senuosius Vėlinių papročius vis labiau užgožiančio šiurpaus Helovino neigiamą įtaką vaikams ir jaunimui, taip pat į prieštaravimą mūsų šalyje galiojančiam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Rugsėjo pabaigoje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka kvietė savo bičiulius minėti Europos paveldo dienas. Tai kasmetinė iniciatyva, sujungianti daugybę Europos šalių ir skatinanti atrasti bei pažinti kultūros paveldą iš naujo. Šiemet rugsėjo 18–26 d. Europos paveldo dienos skatino atrasti architektūrinį paveldą kaip jungtį tarp praeities, dabarties ir ateities.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pirmą kartą prisijungė prie šios iniciatyvos parengusi nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo ir populiarinimo renginių programą „Europos paveldo dienos Šilutėje „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“.

Šilutė bendruomenės akimis

Rugsėjo 18 d. bibliotekoje prasidėjęs renginių ciklas startavo stendinės parodos „Šilutės architektūrinis paveldas“ pristatymu. Ši paroda išskirtinė tuo, kad ją kūrė pati bendruomenė – šilutiškiai, miesto svečiai ir kraštiečiai per vasarą siuntė savo darytas fotografijas. Kiekvienas kadras – tarsi asmeniškas žvilgsnis į miestą, jo pastatus, detales, nuotaikas ir istorijas. Spalvinga ekspozicija, parengta iš gautų nuotraukų, atspindėjo skirtingus žvilgsnius į Šilutės miestą. Paroda priminė, jog paveldas iš tiesų gyvas tik tada, kai jį atrandame, fotografuojame, dalijamės ir puoselėjame drauge.

Bibliotekoje pristatyta ekspozicija tapo gražiu renginių ciklo pradžios akcentu – ji įtraukė vietos bendruomenę ir parodė, kaip gyvai žmonės reaguoja į kvietimą pažvelgti į savo miestą naujai, per architektūros prizmę. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie atsiliepė ir pasidalino savo fotografijomis. Esame ypač dėkingi Raimondai Canderienei, Sergėjui Gvildžiui, Severinui Gečui, Eglei Žąsytienei, Viliui Maciukevičiui bei Šilutės socialinių paslaugų centro lankytojams, kurie ypač aktyviai dalinosi savo nuotraukomis. Ši paroda vėliau bus eksponuojama Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialuose.

Ekskursijos po Šilutę

Šilutiškiai ir miesto svečiai dalyvavo dviejose pažintinėse ekskursijose po Šilutės miestą, kurias vedė profesionalus Šilutės H. Šojaus muziejaus gidas. Dalyviai leidosi į turiningą kelionę po miesto istoriją buvusioje Šilokarčemos gyvenvietėje, atrasdami ne tik architektūros pavyzdžius, bet ir mažiau žinomus pasakojimus, slypinčius už kiekvieno pastato sienų. Ekskursijų metu gidas atskleidė, kaip keitėsi miesto veidas bėgant laikui, klausytojai išgirdo istorijų apie miesto raidą, svarbiausius kultūros paveldo objektus bei žmones, kurių darbai ir idėjos suformavo Šilutės tapatybę.

Šios ekskursijos buvo puiki proga ne tik pasimėgauti pasivaikščiojimu po miestą, bet ir iš naujo atrasti pažįstamas gatves, pastatus bei jų paslaptis. Dalyviai dalinosi savo įspūdžiais, džiaugėsi gido profesionalumu ir galimybe pažinti savo miestą bei išreiškė norą kitais metais dalyvauti ekskursijose, kurios būtų surengtos kitose Šilutės miesto istorinėse gyvenvietėse – Žibuose, Verdainėje, kt.

Komandinis nuotykis Šilutės gatvėse

Rugsėjo 20 d. Šilutės mieste vykusios orientacinės varžybos subūrė šilutiškius ir miesto svečius į smagų nuotykį, kviesdamos pažinti vietos architektūros paveldą kiek netradiciškai – pasitelkiant azartą, išmaniąsias technologijas ir komandinį bendradarbiavimą.

Dalyviai, pasiskirstę komandomis, sekė Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus specialistų parengtomis užuominomis, sprendė galvosūkius ir ieškojo konkrečių pastatų bei objektų, atskleisdami įdomiausius miesto istorijos bei architektūros kampelius. Miesto gatvės tądien virto gyvu žemėlapiu, kuriame svarbiausia buvo ne tik greitis, bet ir sumanumas, bendras komandinis darbas bei smalsumas pažinti savo miestą.

Varžybose netrūko azarto, geros nuotaikos ir draugiškos konkurencijos. Visos komandos buvo apdovanotos – už parodytą išradingumą, atkaklumą ir entuziazmą. Šis renginys parodė, kad pažinti paveldą galima įvairiais netradiciniais būdais, o žaidimo forma suteikia galimybę tai daryti linksmai, įtraukiant tiek jaunesniojo, tiek vyresniojo amžiaus dalyvius.

Kūrybingos edukacijos moksleiviams

Šilutės profesinio mokymo centro moksleiviai dalyvavo net trijose kūrybinėse edukacijose, skirtose Europos paveldo dienoms paminėti. Užsiėmimų metu jie ne tik klausėsi pasakojimų apie Šilutės miesto paveldą ir meninius simbolius, bet ir patys tapo kūrėjais. Padedami edukatoriaus, jaunuoliai kūrė savo atvaizdus – piešinius ir kompozicijas, kurias vėliau perkėlė ant marškinėlių, taip pasigamindami unikalius suvenyrus.

Edukacijos suteikė galimybę derinti pažinimą su kūryba – užsiimdami menine veikla mokiniai atrado, kad paveldas gali būti įkvepiantis ir artimas kiekvienam. Kūrybinė atmosfera, eksperimentavimas ir bendras darbas leido pasijusti tikrais menininkais, o rezultatas –marškinėliai su pačių kurtu ženklu – primins šią patirtį dar ilgai.

Smagus žinių išbandymas

Rugsėjo 26 d. renginių ciklą „Europos paveldo dienos Šilutėje“ užbaigė interaktyvus iššūkis „(At)Pažink Šilutę“, subūręs bibliotekos bičiulius į smagų ir azartišką protų mūšį. Susirinkusios komandos varžėsi atsakinėdamos į klausimus apie Šilutės nekilnojamąjį kultūros paveldą, miesto istoriją, įdomius faktus. Dalyviai turėjo atpažinti įvairius miesto pastatus bei detales iš pateiktų vaizdų, prisiminti istorinius faktus ir parodyti, kaip gerai pažįsta savo miestą.

Protų mūšis virto ne tik žinių patikrinimu, bet ir smagiu bendravimo bei komandinio darbo vakaru – čia netrūko juoko, azarto ir geros nuotaikos. Visos komandos apdovanotos prizais. Dėkojame dalyvavusiems bičiuliams – Šilutės „Bočių“ bendrijos nariams, Šilutės trečiojo amžiaus universiteto komandai, Grabupių bendruomenei, Šilutės socialinės globos namų komandai ir kitiems dalyviams.
Šis renginys tapo puikiu paveldo dienų ciklo akcentu. Sujungus žinias, žaidimą ir bendruomeniškumą pažinti savo miestą galima ne tik vaikštant jo gatvėmis, bet ir žaidžiant, mąstant bei dalijantis patirtimis drauge.

Nepamiršti ir patys jauniausieji

Minint Europos paveldo dienas biblioteka nepamiršo ir jaunųjų šilutiškių. Miesto lopšelių-darželių auklėtiniams Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka parengė ir pristatė spalvinimo knygutę „Spalvink ir atrask Šilutę“. Tokiu būdu vaikai gali pažinti Šilutės miestą per kūrybą – spalvindami pažįstamus pastatus, gatves ir kultūros paveldo objektus jie įsimena miesto architektūrą bei istorines detales linksmai ir žaismingai. Knygutė tapo puikia priemone, skatinančia kūrybiškumą, smalsumą ir pirmuosius žingsnius link mūsų miesto pažinimo per žaidimą ir meninę veiklą.

Ši iniciatyva – dar vienas būdas įtraukti jauniausius šilutiškius į Europos paveldo dienų renginių ciklą ir parodyti, kad pažinti paveldą galima nuo mažų dienų, smagiai ir kūrybiškai.

Pabaigai

Savaitę trukusi programa kvietė šilutiškius ir miesto svečius atrasti nekilnojamąjį kultūros paveldą iš naujo – parodose, ekskursijose, kūrybinėse edukacijose, orientacinėse varžybose ir interaktyviuose žaidimuose. Kiekvienas renginys skatino domėtis savo krašto istorija, pastebėti architektūros grožį bei suprasti, kaip svarbu saugoti ir puoselėti paveldą kasdien.

Biblioteka džiaugiasi aktyviu bendruomenės, partnerių įsitraukimu ir žada kitais metais vėl prisidėti organizuojant Europos kultūros paveldo dienas, ieškodama naujų, kūrybiškų būdų pažinti ir pristatyti Šilutės paveldą. Juk pažinti miestą – tai pažinti save, savo šaknis ir bendruomenę, kuri kartu ir kuria ateities paveldą.

Projektas finansuotas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės lėšomis.

Informaciją parengė Dalia Bardauskienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja

Organizatorių.

2025 m. rugsėjo 19 d. Šilutės kultūros centre surengta konferencija „Kultūros kelių istorijos: patirtys, iššūkiai, ateitis“ tapo svarbiu susitikimo tašku nacionalinių, regioninių ir tarptautinių kultūros kelių atstovams. Renginys suteikė galimybę dalintis patirtimis, aptarti iššūkius bei kartu ieškoti naujų vizijų ateičiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Diskusijose pabrėžta, kad kultūros keliai yra daugiau nei paveldą įprasminantys projektai – jie tampa bendruomenių telkimo erdve, suteikia galimybes naujoms partnerystėms ir atveria kūrybiškų sprendimų paiešką.

Nors dalyviai atvirai kalbėjo apie sudėtingus finansavimo klausimus bei iššūkius pritraukiant partnerius, taip pat sutarta, kad kultūros kelių iniciatyvos stiprina regionų identitetą, skatina kultūrinį turizmą ir padeda jungti tradicijas su šiuolaikinėmis formomis.

Konferencijoje pranešimus skaitė Kultūros kelių atstovai: VDU Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis, pristatęs Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kultūros kelią; Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Julius Meškauskas, pasidalinęs Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos patirtimis; Šilutės kultūros centro administruojamo nacionalinio kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ atstovės Viktorija Binkulienė ir Mingailė Lauraitytė, pristačiusios pranešimą „Kultūros kelias tarp lūkesčių ir galimybių“; „Alcedo Wildlife Tours“ gamtos gidė Vita Augutė, kalbėjusi apie gamtos integravimą į kultūros kelių veiklas; Angelė Mikelinskaitė ir Indra Drevinskaitė, supažindinusios su regioninio kultūros kelio „Penkių kūrėjų kelias“ patirtimis; Nacionalinio kultūros kelio „Pilių ir dvarų kelias“ atstovės Erika Stanaitienė ir Daiva Palukaitienė, pasidalijusios įžvalgomis apie paveldo aktualizavimo galimybes ir iššūkius.

Konferencijos organizatorius Nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ dėkoja visiems pranešėjams, dalyviams ir partneriams už indėlį. Šis susitikimas Šilutėje dar kartą parodė, kad kultūros kelių bendruomenė Lietuvoje yra vieninga, stipri ir pasirengusi naujiems iššūkiams bei bendriems projektams ateityje.

www.silute.lt nuotr.

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos taryba pritariant Etninės kultūros globos tarybai 2025 metai jau antrą kartą inicijavo konkursą „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2025 metų mokytojas – etnokultūros puoselėtojas“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Etnografinio regiono Metų mokytojo vardo suteikimo konkurso tikslas – įvertinti etnografinio regiono mokytojų, dirbančių etninės kultūros srityje, profesinės veiklos pasiekimus ir skatinti juos profesinei bei kūrybinei iniciatyvai. Metų mokytojo vardas suteikiamas už pastarųjų penkerių metų reikšmingą veiklą etnokultūrinio ugdymo srityje, kitus reikšmingus savivaldybės ir etnografinio regiono bendruomenei pasiekimus etninės kultūros srityje.

2025 m. rugsėjo 5 d. įvyko „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2025 metų mokytojas – etnokultūros puoselėtojas“ konkursas.

Susumavus konkurso rezultatus, Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono Metų mokytojo – etnokultūros puoselėtojo vardas suteiktas Vaidai Galinskienei, Šilutės pirmos gimnazijos, lietuvių kalbos, literatūros ir retorikos mokytojai.

Sveikiname konkurso laimėtoją.

Komisijos sprendimu Etninės kultūros globos tarybos padėkos raštu įvertinta Vitalija Valaikė, Klaipėdos rajono Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokytoja.

Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono Metų mokytojo vardas suteikiamas kiekvienais metais tik vienam asmeniui. Teisę siūlyti kandidatus Etnografinio regiono Metų mokytojo vardui suteikti turi etnografinio Mažosios Lietuvos regiono ugdymo įstaigos, ugdymo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, etninės kultūros srityje veikiančios organizacijos, vietos bendruomenės, turinčios juridinio asmens statusą. Kandidato Etnografinio regiono Metų mokytojo vardui gauti teikimas vyksta einamaisiais metais nuo birželio 1 d. iki liepos 1 d.

Organizatorių.

Vėjuotas rugpjūčio 16-osios vakaras Ventės rage virto nepaprasta patirtimi visiems, atvykusiems į festivalį „Keliaujanti vėtrungė“. Prie istorinio Ventės rago švyturio suskambusi muzika, šokis ir poezija sukūrė ypatingą atmosferą – čia kiekvienas galėjo pasijusti lyg keliautojas, ieškantis saugios šviesos ir ramybės. Marių platybės ir horizonte šviečiantys švyturių spinduliai suteikė renginiui išskirtinį foną, kurio nebūtų įmanoma atkurti jokioje kitoje erdvėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių metų festivalio tema – kelionė, jungianti krantus ir žmones, – įgavo gyvą pavidalą. Menininkai ir žiūrovai kartu patyrė simbolinį kelią tarp kasdienybės ir tylos, tarp vidinio sustojimo ir bendro išgyvenimo. Tai buvo vakaras, kai menas tapo tiltu tarp praeities legendų ir dabarties istorijų.

Ant molo pasirodė vienas ryškiausių Lietuvos violončelės meistrų Mindaugas Bačkus, jaunosios kartos dainininkė Justina Dirgėlaitė, dramaturgo Mindaugo Valiuko poezija, suskambusi su kompozitoriaus Mariaus Salyno muzika. Šokio trupė ULNA Company pristatė spektaklį „Iš tylos“.

Kiekviena šokėjų scena skirtingose erdvėse kūrė naują pasakojimo sluoksnį, tarytum atskirą stotelę šioje meninėje kelionėje.

Vakaro kulminacija – švyturių sąšauka tarp Ventės rago ir Nidos – nepaliko abejingų. Žiūrovai stebėjo, kaip vienu metu nušvitę švyturiai susijungė marių viduryje, sukurdami įspūdingą šviesos kelią. Ši akimirka tapo ypatingu šių metų festivalio simboliu.

„Festivalis „Keliaujanti vėtrungė“ dar kartą įrodė, kad menas gali nušviesti tamsą, sujungti krantus ir žmones. Ir šis simbolinis kvietimas sugrįžti, kitą vasarą vėl susitikti prie švyturių, skamba kaip pažadas tęsti kelionę, kurią pradėjome drauge“, – sakė festivalio koordinatorė Viktorija Binkulienė.

.

Pranešimas spaudai

MB „Skalvos ramunė“ nuotr.

Prie Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos parkų produkto ženklo turėtojų prisijungė net keturi nariai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemuno Deltos regioninio parko produkto ženklas buvo suteiktas mažajai bendrijai „Skalvos ramunė“, kurią įkūrė Gudauskų šeima. „Skalvos ramunė“ užsiima įvairiomis veiklomis, kurių dauguma yra glaudžiai susijusių su senųjų Mažosios Lietuvos etnografinių ir gamtinių vertybių puoselėjimu. Pirtininkystė, bitininkystė, keramikos gaminiai ir etnografinio regiono kulinarinio paveldo (vofelių gamyba, kafijos ruošimas) puoselėjimas – tai pagrindinės talentingos Gudauskų šeimos įsteigtos bendrijos veiklos, kurioms ir buvo suteiktas Saugomų teritorijų produkto ženklas.

Daugiau – https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/produkto-zenklo-turetoju-gretas-papilde-nauji-nariai-LS4/

Organizatorių.

Rugpjūčio 16 d. 21 val. į vieną gražiausių Mažosios Lietuvos vietų – Ventę – grįžta nacionalinio kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ ir Šilutės kultūros centro organizuojamas festivalis „Keliaujanti vėtrungė“. Prie istorinio švyturio muzika, šokis, šviesa ir gamta sukurs nepakartojamą atmosferą, kurios neįmanoma patirti niekur kitur.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių metų tema – kelionė, jungianti krantus, istorijas, šviesą ir tamsą, žmogų ir gamtą. Tai simbolinis kelias tarp kasdienybės ir ypatingos patirties, kai Ventės rago švyturys ir aplink jį atsiverianti erdvė tampa unikali scena tiek menininkams, tiek lankytojams.

Vakaro programoje žiūrovai išgirs vieną ryškiausių Lietuvos violončelės meistrų, Klaipėdos koncertų salės kamerinio orkestro vadovą Mindaugą Bačkų. Vakaro garsus papildys jaunosios kartos dainininkė Justina Dirgėlaite, skambės dramaturgo Mindaugo Valiuko eilės ir kompozitoriaus Mariaus Salyno sukurta muzika. Renginyje šokio trupė ULNA Company pristatys naujausią šokio spektaklį „Iš tylos“. Tai jautrus judesio pasakojimas apie vidinę klausą, sustojimą, tylą ir žmogaus santykį su aplinka.

Renginio kulminacija – jau tradicija tapusi Ventės rago ir Nidos švyturių sąšauka. Vienu metu nušvitę švyturiai taps šio vakaro simboliniu akcentu – jungtimi tarp dviejų krantų ir kvietimu sugrįžti į vietą, kuri kuria istoriją.

„Ventės ragas yra daugiau nei vieta žemėlapyje – tai mūsų kultūrinė ir emocinė jungtis. Norisi, kad šis renginys taptų patirtimi, kai menas ir gamta susilieja, o žiūrovas išsineša vidinę šviesą,“ – sako festivalio koordinatorė Viktorija Binkulienė.

Šis vakaras – proga ne tik patirti unikalią meninę atmosferą, bet ir išjausti Mažąją Lietuvą per tylą, šviesą, kūną, garsą ir horizontą.

Organizatorių.

Rugpjūčio 16 d. 21 val. prie Ventės rago švyturio vyks išskirtinis festivalio „Keliaujanti vėtrungė“ renginys.

Renginyje išvysite naujausią ULNA COMPANY šokio spektaklį „Iš tylos“, išgirsite išskirtinį violončelės meistro Mindaugo Bačkaus pasirodymą ir solistę Justiną Dirgėlaitę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginį vainikuos Ventės rago ir Nidos švyturių sąšauka, simboliškai jungianti krantus, bendruomenes ir žmones.

F. Bajoraičio bibliotekos.

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka kviečia kurti bendrą fotografijų parodą apie Šilutės architektūrinį paveldą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tapkite parodos bendraautoriais – užfiksuokite Šilutės mieste Jūsų dėmesį patraukusias architektūrines detales, pastatus, istorinius užrašus ar kitus unikalius miesto akcentus. Nuotraukas siųskite el. paštu dalia.bardauskiene@silutevb.lt iki š. m. rugpjūčio 31 d.

Bibliotekos darbuotojai iš atsiųstų nuotraukų parengs parodą. Ji bus pristatyta rugsėjo 18 d., minint Europos paveldo dienas Šilutėje. Sukurkime parodą, kurioje Šilutės architektūra atgis per Jūsų žvilgsnį.

Finansuoja: Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, Šilutės rajono savivaldybė.