www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose ištvinus upėms ir upėse vandens lygiui artėjant prie stichinio lygio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), reaguodamas į šią situaciją, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis (nitritais, nitratais ir kt.), mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patariama maistui vartoti fasuotą geriamąjį vandenį ir vadovautis šiame pranešime pateiktomis rekomendacijomis.

Vienos iš sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kuriomis dėl atlydžio ir / ar liūčių gali būti užterštas šulinių vanduo, yra nitritai ir nitratai. Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis dirvožemyje ar vandenyje yra azoto turinčios medžiagos, patenkančios su trąšomis, mėšlu, nuotekomis ir pan.

Didžiąją dalį šių junginių suaugę žmonės gauna su maistu (daugiausia su daržovėmis), o pieno mišiniais maitinami kūdikiai – su užterštu geriamuoju vandeniu, naudojamu pieno mišiniams paruošti. Apsinuodijus šiais azoto junginiais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu atsiranda deguonies trūkumas organizmo audiniuose. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus.

Atkreiptinas dėmesys, kad virinant vandenį nitritai ir nitratai iš jo nepasišalina.

Pasibaigus potvyniui rekomenduojama šulinius išvalyti ir dezinfekuoti bei atlikti šulinių vandens tyrimus.

Primename, kad šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai atliekami valstybės lėšomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 15–21 d. (3-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją metų savaitę buvo 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Atsižvelgiant į sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19) daugiametę dinamiką, šiuo metu matomas sezoniniam gripui būdingas sergamumo pakilimas. Iki pandemijos didžiausi sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI rodikliai buvo pasiekiami sausį–vasarį.

Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas septyniose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Atkreipiame dėmesį, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 93 asmenys: 63 vaikai (0–17 m.), 7 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, 23 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys, iš kurių 3 vaikai. Ankstesniąją savaitę į ligonines pateko mažiau asmenų – 67.

Praėjusią savaitę užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai (Vilniaus apskrityje). Asmenys priklausė 60–69 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, nė vienas nebuvo skiepytas sezoninio gripo vakcina. Šį gripo sezoną iš viso užregistruoti 6 mirties nuo gripo atvejai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sistemą E. sveikata tvarkantis Registrų centras žada patogesnį vizito pas gydytoją planavimą.

Registracija pas gydytojus internetu nuo šiol bus dar patogesnė – šią savaitę pradėjo veikti Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) funkcionalumai, suteikiantys daugiau galimybių pacientams valdyti registraciją pas gydytojus ir gautu reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nauji sistemos funkcionalumai atsirado po to, kai vieną didžiausių ir svarbiausių šalyje informacinių sistemų E. sveikata tvarkantis Registrų centras sėkmingai įdiegė IPR IS patobulinimus.

“Pacientų registracija internetu yra sparčiausiai auganti registracijos forma – vis daugiau pacientų naudojasi galimybe rinktis gydymo paslaugas visoje Lietuvoje elektroniniu būdu, tai tampa kasdieniniu veiksmu. Šie pokyčiai įpareigoję plėtoti ir vystyti išankstinės pacientų registracijos sistemą, suteikiant jai vis didesnį lankstumą. Vieni svarbiausių pokyčių – tai specialistų užimtumo matymas, pacientas galėtų rinktis – laukti ar rinktis kito mediko paslaugas, taip pat galimybė perkelti vizitą, jei atsilaisvina ankstesnis vizito laikas”, – teigia Olegas Niakšu, sveikatos apsaugos viceministras.

Praėjusiais metais fiksuota beveik 10 mln. registracijų internetu per IPR IS pas šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus.

“Sparčiai augantys internetinės registracijos pas gydytojus skaičiai įpareigoja mus kaip techninį sistemos tvarkytoją užtikrinti, kad visas registracijos procesas būtų kaip galima patogesnis ir atitiktų vartotojų lūkesčius. Įsiklausydami į kylančius poreikius esame pasirengę tęsti Išankstinės pacientų registracijos sistemos tobulinimą, kad skaitmeninės pažangos teikiamais privalumais galėtų pasinaudoti kuo didesnė visuomenės dalis”, – kalba Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.

Paprastesnis vizito valdymas ir priminimų sistema

Atnaujinto dizaino IPR sistemoje vartotojai galės pasinaudoti naujais funkcionalumais. Viena iš jų – galimybė savarankiškai registruotis į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai konsultacijai pas gydytoją norimu laiku nėra laisvų vietų. Be to, pacientai galės gauti informaciją apie galimybę perkelti vizitą pas gydytoją į ankstesnį laiką – jie apie tai bus informuojami SMS žinute nurodytu kontaktiniu telefono numeriu ar el. paštu.

Registracijos pas gydytojus procesą palengvins specialiai tam sukurtas vedlys, kuris pagal paciento pasirinktus kriterijus padės jam tinkamai atlikti laisvų laikų pas specialistus paiešką.

Siekiant užtikrinti sklandų paciento apsilankymą, registracijos puslapyje bus pateikiami priminimai, kurie leis tinkamai pasiruošti gydytojo konsultacijai, pavyzdžiui, primins apie poreikį atlikti kraujo tyrimus, išgerti tam tikrą kiekį vandens, nevalgyti prieš tyrimą ar nenaudoto tam tikrų preparatų. Ši informacija taip pat bus siunčiama kartu su bendru pranešimu apie sėkmingą registraciją vizitui pas gydytoją.

Aktyvius siuntimus jau turintys pacientai, prisijungę prie savo paciento paskyros E. sveikatos sistemoje gali vieno mygtuko paspaudimu ieškoti laisvų laikų pas reikiamos specialybės sveikatos priežiūros specialistą ir pasirinkti tinkamiausią vizito laiką.

Artimiausiu metu numatoma dar labiau išplėsti IPR sistemos funkcionalumus: atsiras galimybė registruotis paslaugoms, kurios neturi priskirto gydytojo, pavyzdžiui, kraujo tyrimams, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams ir kt., taip pat atsiras galimybė registruotis į slaugos ligonines, bus sukurta galimybė pacientui matyti planuojamus slaugos į namus vizitus.

Tikimasi, kad šie ir kiti ateityje numatyti E. sveikatos ir IPR sistemų tobulinimai geriau atlieps vartotojų poreikius ir gerins jų patirtį naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis.

silutesligonine.lt nuotr.

Šilutės ligoninėje – dar daugiau ambulatorinių paslaugų. Konsultacinėje poliklinikoje darbą pradeda krūtinės chirurgas Nerijus Šileika.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Krūtinės chirurgija – chirurgijos sritis, apimanti krūtinės sienos, plaučių, gerklų poklostinės srities, ryklės, trachėjos, stemplės, tarpuplaučio bei kitas chirurgines operacijas krūtinės ląstoje, o esant būtinybei – ir pilvaplėvės ertmėje bei kakle ir gerklų prieangyje.

Pacientai krūtinės chirurgo ambulatorinėms konsultacijoms gali kreiptis dėl:
dėl plaučių ligų;
dėl stemplės ligų;
dėl tarpuplaučio ligų;
dėl krūtinės sienos, šonkaulių ligų;
dėl kaklo ligų.

Kviečiame registruotis gydytojo konsultacijoms Šilutės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Registracija vykdoma išankstinėje pacientų registracijos sistemoje https://ipr.esveikata.lt/, tel. (8 441) 61040 arba atvykus į Konsultacinės poliklinikos registratūrą.

Su šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimu – konsultacija nemokama!

nvsc.lrv.lt nuotr.

Užregistruota daugiau gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybėse, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 67 asmenys: 37 vaikai (0–17 m.), 5 asmenys priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 25 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 7 asmenys, iš kurių 1 vaikas. Ankstesniąją savaitę į ligonines buvo paguldyti 49 asmenys.

Praėjusią savaitę užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai (Vilniaus apskrityje), asmenys priklausė 70–79 m. ir 80–89 amžiaus grupėms. Abu turėjo lėtinių ligų, vienas asmuo buvo skiepytas sezoninio gripo vakcina, kitas – neskiepytas. Iš viso šį gripo sezoną užregistruoti 4 mirties nuo gripo atvejai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 1–7 d. (1-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (paskutiniąją praėjusių metų savaitę jis buvo mažesnis – 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 49 asmenys: 23 nepilnamečiai (0–17 m.), 14 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei ir 12 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 1 vaikas. Ankstesniąją savaitę į ligonines buvo paguldyta mažiau asmenų (40).

Šį gripo sezoną užregistruotas antras mirties nuo gripo atvejis (Šiaulių apskrityje). Asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. asmenų grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 25–31 d.) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai (gruodžio 18–24 d.) bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis buvo 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2023 m. 52-ąją savaitę (gruodžio 25–31 d.) mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. 51-ąją savaitę (gruodžio 18–24 d.) tokių savivaldybių buvo 19. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad per moksleivių žiemos atostogas sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius sumažėja kasmet. Tai galima sieti su tuo, kad šventiniu laikotarpiu mažiau žmonių, jaučiančių simptomus, kreipiasi į gydymo įstaigas.

Gruodžio 25–31 d. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 40 asmenų: 25 vaikai (0–17 m.), 2 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 13 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 3 asmenys, iš kurių 2 vaikai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, gruodžio 18–24 d. (51-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (toliau – COVID-19 liga) rodiklis šiek tiek sumažėjo ir siekė 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Pernai tokiu pačiu metu bendras sergamumo rodiklis buvo šiek tiek didesnis – 1787,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Dėl gripo praėjusią savaitę į ligonines buvo paguldyti 37 asmenys, didžioji dalis (27) iš jų – vaikai iki 17 m. amžiaus. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

Šiuo metu epideminis sergamumo lygis (t. y. daugiau kaip 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų) užregistruotas 19-oje savivaldybių, tačiau nė viena savivaldybė nėra paskelbusi epidemijos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius per savaitę dar padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) šiek tiek sumažėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 11–17 d.) bendras visų ligų sergamumo rodiklis siekė 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš metus tą pačią savaitę jis buvo didesnis – 1843,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Šilutės rajono sergamumo rodiklis – 1635,56 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epideminį sergamumo lygį pasiekė 30 savivaldybių, t. y. peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. Šį peršalimo ligų sezoną nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Didžiausias sergamumas 50-ąją savaitę registruotas Vilniaus mieste ir rajone, taip pat Šiaulių mieste. Praėjusią savaitę 3 ugdymo įstaigos (Vilniaus apskrityje) paskelbė infekcijų plitimą ribojantį rėžimą (5–7 d. laikotarpiui).

Gruodžio 11–17 d. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 26 asmenys: 17 vaikų (0–17 m.) ir 9 suaugusieji (3 asmenys priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 6 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys). Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomas 1 asmuo (>65 m. amžiaus).

Unsplash.

Pateikiame dažniausiai apie streptokoką užduodamus klausimus ir atsakymus į juos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas yra streptokokas?

Streptokoku vadinama bakterinė infekcija, pasireiškianti gerklės skausmu, perštėjimu. Nors bakterija dažniausiai diagnozuojama vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems.

Kokie simptomai išduoda streptokoką?

Nors paprastai ši liga daugiausia siejama su diskomfortu gerklėje: skausmu, perštėjimu, tačiau streptokoko simptomų yra ir daugiau. Ligai pasireiškus pacientas gali jausti skausmą ryjant maistą, seiles, gali būti pastebimo patinusios, paraudusios tonzilės, kartais ant jų gali būti matomos baltos dėmelės. Sergant streptokoku galimas ir karščiavimas, ant kaklo esantys limfmazgiai neretai patinsta. Kai kurie pacientai skundžiasi viso kūno skausmu, gali atsirasti bėrimų, mažesni vaikai neretai vemia.

Ar streptokokas užkrečiamas?

Taip, ši liga yra užkrečiama artimo kontakto metu, oro lašeliniu būdu: kosint, čiaudint ir pan. Taip pat užsikrėsti galima ir naudojantis tais pačiais daiktais, valgant drauge maistą ir pan.

Kaip liga diagnozuojama?

Atvykus pas gydytoją įvertinami paciento simptomai, atliekami reikalingi tyrimai ir diagnozė gana greitai būna aiški. Pajutus simptomus ir įtarus streptokoką galima ir namuose atlikti testą. Greitasis streptokoko testas gana tiksliai identifikuoja ligą. O ją nustatyti svarbu, nes jei simptomus sukelia būtent ši bakterinė infekcija, pacientui turi būti skiriami antibiotikai. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų.

Ar streptokoko galima išvengti?

Sunku pasakyti, ar galima ligos visiškai išvengti, nes ją lemia įvairios aplinkybės, tačiau ženkliai sumažinti riziką susirgti tikrai galima. Labai svarbu laikytis higienos ir reguliariai plauti rankas su muilu. Čiaudint reikia užsidengti burną ir tą patį skatinti daryti kitus. Jei yra galimybė, nesidalinkite su kitais gėrimų stiklinėmis, maistu, indais, įrankiais. Juo labiau jei kitas asmuo turi ligos simptomų.

.

.

Užsakymo Nr. 231213

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Susirgus patariama likti namuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius per savaitę dar padidėjo.

49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 4–10 d.) bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis siekė 1720,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 48-ąją savaitę (lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d.) jis buvo mažesnis – 1603,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šilutės rajone sergamumo rodiklis siekė 1401,91 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.

Epideminį sergamumo lygį pasiekė 26 savivaldybės, t. y. peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. Tačiau iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Primename, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, kurių duomenimis, kol kas situacija tiek ugdymo įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) yra įprasta.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 27 asmenys: 14 vaikų (0–17 m.), 1 asmuo priklausantis 18–64 m. amžiaus grupei ir 12 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomas 1 asmuo (>65 m. amžiaus).

Chirurgijos – traumatologijos skyriaus vedėjas G. Drūlia atlieka plyšusio kelio menisko susiuvimo operaciją. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Ligoninės planuose – ir peties sąnario artroskopinės operacijos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelio sąnario skausmas – dažnas nusiskundimas tarp įvairaus amžiaus pacientų. Jį gali sukelti tiek trauma, kaip plyšęs raištis, meniskas, tiek natūralus kremzlės nusidėvėjimas dėl amžiaus, tiek įvairios ligos. Kai skausmas nedidelis, jį galima numalšinti vaistais, tačiau yra ir tokių atvejų, kai skaudančius kelius tenka operuoti.

Didžiosiose Lietuvos ligoninėse artroskopinių kelio operacijų pacientai priversti laukti iki dviejų metų, rajoninėse ligoninėse paslaugos laukimo laikas – tik dvi savaites ar trumpiau. Tai patvirtina ir Šilutės ligoninės gydytojai ortopedai traumatologai, kurie visai nesenai pradėjo teikti ir naują Šilutės ligoninėje paslaugą – plyšusio menisko susiuvimo operaciją.

Šilutės ligoninės Chirurgijos – traumatologijos skyriuje atliekamos visos ilgųjų ir trumpųjų kaulų osteosintezės operacijos, klubo sąnario endoprotezavimas, kelio sąnario artroskopinės operacijos, pėdų deformacijų korekcinės operacijos. Nuo lapkričio pradžios pradėtos ir plyšusio menisko susiuvimo operacijos.

Meniskas – pusmėnulio formos kremzlinis darinys kelio sąnaryje, atliekantis amortizacinę, stabilizacinę bei kitas funkcijas. Vienas kelio sąnarys turi du meniskus – vidinį ir išorinį. Menisko pažeidimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau skirtingose amžiaus grupėse pakenkimo pobūdžiai skiriasi, tad skiriasi ir taikomo gydymo būdai.

Pasak Chirurgijos – traumatologijos skyriaus vedėjo Gintaro Drūlios, esant kelio sąnario menisko pažeidimui, chirurginės intervencijos poreikis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, patirtą traumą, skausmo lygį, diagnostinių tyrimų išvadas. Meniskas skirstomas į baltąją ir raudonąją zonas. Baltosios zonos plyšimai nesugyja, juos galima tik sufiksuoti. Raudonosios zonos menisko plyšimus visada rekomenduojama siūti.

Dažniausiai menisko susiuvimo operacijos atliekamos jaunesniems žmonėms, patyrusiems kelio sąnario traumas. Vyresniame amžiuje meniskas praranda elastingumą ir gali plyšti dėl natūralaus kremzlės nusidėvėjimo (degeneraciniai plyšimai), tokiu atveju meniskas jau nesiuvamas, tik apkarpomas.

Visgi ne visus plyšusius meniskus reikia operuoti.

„Jeigu yra smulkus plyšimas, kuris nesukelia jokios klinikinės išraiškos, o skausmas pacientui būna praėjęs, tada priimamas sprendimas neoperuoti. Jeigu skausmas išlieka, yra kelio funkcijos sutrikimas, reikia stengtis tą funkciją pagerinti operaciniu būdu“, – sakė gydytojas ortopedas traumatologas G. Drūlia.

Plyšusio menisko požymiai:

skausmas;
kelio sąnario strigimas;
sunkumas lipant laiptais, aukštyn arba žemyn;
atsiradęs kelio sąnario traškėjimas, judesių amplitudės sumažėjimas.

Pajutus vieną iš šių simptomų rekomenduojama registruotis gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai (su šeimos gydytojo siuntimu). Specialistas atliks apžiūrą, įvertins kelio sąnario funkcijas, skausmingumo taškus, paskirs rentgeno tyrimus. Kilus įtarimui, kad gali būti plyšęs meniskas, pacientas siunčiamas magnetinio rezonanso tyrimui (toliau – MRT), kuris arčiausiai atliekamas Klaipėdoje. Gavus MRT tyrimo išvadas, priimamas sprendimas dėl operacijos reikalingumo.

Eilės kelio sąnario artroskopinėms operacijoms Šilutės ligoninėje – dvi savaitės. Dažniausiai tai dienos chirurgijos paslauga, kuomet po operacijos atlikimo, pacientas namo gali būti išleidžiamas ir tą pačią dieną.

Artimiausiu Šilutės ligoninėje bus atliekamos ir peties sąnario artroskopinės rekonstrukcinės operacijos.

Registruotis ortopedų – traumatologų konsultacijoms galima išankstinės registracijos sistemoje https://ipr.esveikata.lt/, telefonu (8 441) 61040, internetu: https://ipr.esveikata.lt/ arba atvykus į Konsultacinę polikliniką, adresu Rusnės g. 1, Šilutė.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Epideminis lygis pasiektas ir Šilutės rajone.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius kas savaitę didėja.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d.) bendras sergamumo rodiklis siekė 1603,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 47-ąją savaitę (lapkričio 20–26 d.) jis buvo mažesnis – 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Šilutės rajone – 1573,25 – atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epidemiologinė situacija vertinama kompleksiškai, t. y. vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai.

Šiuo metu sergamumo pakilimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Lyginant šių ir praėjusių metų to pateis laikotarpio situaciją, tiek sergamumo, tiek patekusiųjų į ligonines, tiek mirčių rodikliai yra panašūs.

Lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d. epideminį sergamumo lygį pasiekė 22 savivaldybės, t. y. peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. NVSC specialistai bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, kurių duomenimis, kol kas situacija tiek ugdymo įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) yra įprasta. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Primename, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Paskelbus epidemiją savivaldybėje ar šalies lygiu, būtų taikomos šios priemonės:

Sustiprinamos infekcijų kontrolės priemonės ASPĮ ir socialinės globos įstaigose:
medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas reglamentuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka;
pacientų ar gyventojų srautų atskyrimas (sergančiųjų gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI nuo kitų pacientų / gyventojų);
asmens sveikatos priežiūros paslaugų sergantiesiems gripu ar COVID-19 liga teikimo namuose organizavimas;
įstaigos vidaus tvarka ribojamas pacientų / gyventojų lankymas ar nustatomas privalomas kaukių dėvėjimas lankant pacientus ar gyventojus;
rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.
Gali būti taikomas laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas).
Gali būti taikomas laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR) (kai ugdymas nebeorganizuojamas kontaktiniu būdu). Yra nustatyti kriterijai ir galimybė skelbti IPRR tiek atskiros klasės, tiek srauto, tiek visos įstaigos lygiu, vertinant situaciją individualiai.
Rekomenduojamos papildomos infekcijų kontrolės priemones (rankų higiena, vėdinimas, patalpų valymas drėgnu būdu, srautų valdymas, kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir pan.).
Pastarąją savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 18 asmenų: 11 vaikų (0–17 m.) ir 7 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomas 1 asmuo (iki 2 m. amžiaus).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 20–26 d. (47-ąją savaitę) siekė 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis buvo pasiektas septyniose savivaldybėse, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba: Vilniaus mieste ir rajone, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Klaipėdos mieste, Kauno ir Jonavos rajonuose.

Lapkričio 20–26 d. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 17 asmenų: 8 vaikai (0–17 m.), 1 asmuo, priklausantis 18–64 m. amžiaus grupei, ir 8 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 2 asmenys (vyresni nei 65 m.).

Sveikatos atkūrimas su kineziterapeutu - naujas požiūris į gydymą.

Kineziterapija – tai medicinos sritis, kuri atlieka svarbų vaidmenį gydant ir reabilituojant įvairias ligas ir traumas. Pagrindinis jos tikslas – atkurti fizinį pasirengimą, pagerinti organizmo funkcionavimą ir malšinti skausmą. Daugeliui kyla klausimas, kada verta pasinaudoti kineziterapeuto paslaugomis ir kokią naudą gali duoti kineziterapija. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausias sritis, kuriose kineziterapija gali būti naudinga, taip pat signalus, kurie turėtų paskatinti apsispręsti apsilankyti pas specialistą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

…….• Skeleto ir raumenų sužalojimai: dažnai patiriame sužalojimą ar raumenų ir kaulų sistemos pažeidimą. Tai gali būti išnirimas, patempimas, kaulų ar raiščių pažeidimas. Tokiais atvejais kineziterapija yra itin svarbi, nes padeda sumažinti skausmą, atstatyti visavertę motorinę funkciją ir pagreitinti audinių gijimo procesą.

…….• Nugaros skausmas: daugelis žmonių kovoja su nugaros skausmais tiek gimdos kaklelio, tiek krūtinės ląstos, ir juosmens srityse. Jie dažnai atsiranda dėl prastos laikysenos, sėslaus gyvenimo būdo, perkrovos ar prastos laikysenos. Profesionalūs kineziterapeutai gali padėti pagerinti mūsų laikyseną, sustiprinti raumenis, atsakingus už stuburo palaikymą, numalšinti skausmą specialiais pratimais, masažais ir manualine terapija.

…….• Pooperacinė reabilitacija: dažnai reikia atlikti pooperacinį reabilitacijos procesą. Tokiu atveju kineziterapija siekiama atkurti visą fizinį pasirengimą, pagerinti pažeistos vietos funkciją ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Tai gali būti taikoma įvairioms medicinos sritims, tokioms kaip ortopedija, kardiologija ar neurologija.

…….• Lėtinis skausmas, pavyzdžiui, migrena, galvos skausmai, miofascialinis skausmo sindromas ar fibromialgija, dažnai riboja mūsų kasdienę veiklą. Fizioterapija gali būti veiksmingas šių negalavimų gydymo metodas, naudojant atitinkamus gydymo metodus, manualinę terapiją, vandens terapiją ar elektroterapiją.

…….• Parama sportininkams: fizioterapija skirta ne tik žmonėms, turintiems negalavimų ar traumų. Sportininkai taip pat dažnai naudojasi sporto kineziterapeuto paslaugomis siekdami pagerinti rezultatus, didinti raumenų jėgą ir lankstumą, išvengti traumų bei pagreitinti atsigavimo procesą po treniruotės ar varžybų.

Verta prisiminti, kad fizioterapija ne visada yra vienintelė išeitis ir ne visada turi būti naudojama atskirai. Ji dažnai bendradarbiauja su kitais medicinos specialistais, tokiais kaip gydytojai, ortopedai, neurologai ir reumatologai, siekdama užtikrinti visapusišką priežiūrą ir optimalius gydymo rezultatus.

Pajutus skausmą, diskomfortą, ribotą judėjimą ar sunkumų atliekant kasdienę veiklą, verta pagalvoti apie apsilankymą pas kineziterapeutą. Profesionalus specialistas atliks išsamų Jūsų sveikatos būklės įvertinimą, parinks tinkamus gydymo metodus ir parengs individualų gydymo planą, pritaikytą Jūsų individualiems poreikiams.

.

.

Užsakymo Nr. 231124

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo.

Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) siekė 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 6–12 d. (45-ąją savaitę) – 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu (2022 m. 46-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo kur kas mažesnis –708,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis pastarosiomis savaitėmis registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 7 asmenys – visi 2–17 m. amžiaus vaikai. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

vrm.lrv.lt nuotr.

Nuo 2024 m. vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos galiojimu.

Tai reiškia, kad vairuotojams, nepasitikrinusiems sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojo pažymėjimų galiojimas bus sustabdytas. Šis pokytis bus reikšmingas, nes turės įtakos kas penktam šalies vairuotojui. Atlikti sveikatos patikrą jie galės iki kitų metų gegužės 31 d., nes iki šios datos bus pratęstas nebegaliojančių pažymų galiojimas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat keičiamas patikrų periodiškumas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa – vairuotojo pažymėjimo galiojimo trukmė bus susieta su vairuotojo medicininės pažymos galiojimu. Iki šiol griežto ryšio tarp šių dokumentų galiojimo nebuvo, tad tikimasi, kad tai paskatins vairuotojus būti dar sąmoningesniais ir tikrintis sveikatą nustatytu periodiškumu, taip užtikrinant saugumą kelyje.

Vairuotojo sveikatos būklė daro reikšmingą įtaką eismo saugumui, todėl itin svarbu, jog viešajame eisme vairuotų tik tinkamos sveikatos asmenys, kurie nekeltų pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.

Kas keičiasi vairuotojų sveikatos patikroje?

„Nors per šiuos metus sveikatą pasitikrino daugiau vairuotojų nei įprastai, dar yra nemažai ir tokių, kurie nesuskubo to padaryti. Sausio 1 d., kai įsigalios įstatymo pataisos, apie 264 tūkst. vairuotojų dėl pasibaigusios vairuotojo medicininės pažymos būtų stabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Įvertinusios šiuos duomenis, Vidaus reikalų ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiaudamos priėmė sprendimą įvesti pereinamąjį laikotarpį, suteikiant daugiau laiko vairuotojams pasitikrinti sveikatą bei suvaldyti pacientų srautus, ir pratęsė medicininių pažymų galiojimą pusmečiui – t. y. iki gegužės 31 d. Šis sprendimas padės užtikrinti nepertraukiamą sveikatos priežiūros pasaugų teikimą padidėjus jų poreikiui tiek dėl būsimo didesnio srauto vairuotojų sveikatai patikrinti, tiek dėl padidėjusio peršalimo ligomis sergančių pacientų skaičiaus“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, ragindama vairuotojus nedelsti ir pasirūpinti medicininės pažymos atnaujinimu artimiausiu metu.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodoma, jog vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu. Tačiau visuomenėje kylant vis daugiau diskusijų dėl vairuotojų sveikatos patikros periodiškumo ir amžiaus, taip pat įvertinus kitų šalių patirtį, sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatomas naujas vairuotojų sveikatos patikros periodiškumas.

Pagal šį įsakymą, vairuotojams iki 65 metų sveikatos patikrą reikės atlikti tik kas dešimt metų, o atsižvelgiant į tai, jog su amžiumi sveikatos būklė gali kisti kiek greičiau nei įprastai, nuo 66 metų vairuotojų sveikatos būklės patikrinimai bus dažnesni – nuo 66 iki 79-erių sveikatą pasitikrinti reikės kartą per penkerius metus, vyresniems nei 80 – kas dvejus metus.

Iki šio pakeitimo kai kurių amžiaus grupių vairuotojai sveikatą privalėjo tikrintis dažniau: vairuotojai iki 55 metų – 1 kartą per 10 metų, nuo 56 iki 69 metų – 1 kartą per 5 metus, nuo 70 iki 79 metų – 1 kartą per 2 metus, o nuo 80 metų – kasmet.

Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas. Sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Vairuotojo psichikos sveikatą privaloma tvarka įvertina ir gydytojas psichiatras.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2023 m. sveikatą pasitikrino 286 tūkst. vairuotojų, 2022 m. – 237 tūkst.

Kokia tvarka įsigalios nuo kitų metų?

2024 m. sausio 1 d. 264 tūkst. vairuotojų neturėtų galiojančios medicininės pažymos, o įvedus pereinamąjį laikotarpį, t. y. birželio 1 d., tokių vairuotojų skaičius išaugtų beveik 60 tūkst. ir siektų net 324 tūkst. Tai yra reikšminga šalies vairuotojų bendruomenės dalis (Lietuvoje iš viso išduota 1,51 mln. vairuotojo pažymėjimų).

Nauja tvarka, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, įsigalios 2024 m. birželio 1 d. – nustojus galioti medicininei pažymai, bus stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, o atlikus sveikatos patikrinimą ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus vėl atstatomas automatiniu būdu.

„Regitra” jau dabar yra visapusiškai pasirengusi šio reikšmingo pokyčio įgyvendinimui ir yra atlikusi visas reikiamas integracijas – Kelių transporto priemonių vairuotojų registre atlikti reikalingi pakeitimai, ir vairuotojų sveikatos duomenys iš E. sveikatos yra gaunami elektroniniu būdu.

„Rūpindamiesi klientų patogumu, atlikome parengiamuosius darbus, kad vairuotojai galėtų vieno mygtuko paspaudimu greitai ir patogiai pasitikrinti savo medicininės pažymos galiojimą. Jei jos galiojimas yra pasibaigęs, vairuotojui pasitikrinus sveikatą, jo vairuotojo pažymėjimas būtų vėl skelbiamas galiojančiu. Kadangi visos šiuo metu išduodamos medicininės pažymos „Regitrą“ pasiekia skaitmeniniu būdu, šis procesas vyksta automatiškai. Taigi, vairuotojams, be savalaikio rūpinimosi sveikatos patikrinimu, nieko papildomai daryti nereikės“, – sako „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.

Pasak V. Dominausko, pastebima, jog visuomenės aktyvumas ženkliai auga. Spalio mėn. duomenimis, sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų skaičius sumažėjo 22 tūkst., o „Regitros“ E-paslaugų portale apsilankė ir medicininės pažymos galiojimą pasitikrino net 6 kartus daugiau vartotojų nei įprastai.

Kaip vyks vairuotojo pažymėjimo galiojimo patikra kelyje?

Naujai priimti įstatymo pakeitimai policijos pareigūnų darbe iš esmės nieko nekeičia. Sustabdę transporto priemonę, pareigūnai patikrina informaciją apie asmens teisę vairuoti transporto priemonę. Įvedę asmens duomenis, policijos pareigūnai gali matyti, ar vairuotojo pažymėjimas galioja, ar nėra atimta teisė vairuoti, ar transporto priemonei atlikta techninė apžiūra ir ji apdrausta.

„Naudojamės duomenų baze, kurioje matome vairuotojo pažymėjimo galiojimo būseną. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas dėl pasibaigusios medicininės pažymos, šią informaciją matysime“, – sako Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Pasak V. Grašio, pereinamuoju laikotarpiu, pratęsus negaliojančių medicininių pažymų galiojimą, vairuotojai galės dalyvauti eisme ir baudžiami nebus. Transporto priemonės vairavimas su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu užtraukia vairuotojui baudą nuo 30 iki 50 eurų.

Ką daryti vairuotojui?

Medicininės pažymos galiojimą vairuotojai gali paprastai pasitikrinti prisijungdami į „Regitros“ E-paslaugų svetainę Vairuotojų portalas (eregitra.lt), skiltyje – „Peržiūrėti medicinines pažymas“.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) vairuotojai gali rasti „Regitros“ interneto svetainėje esančioje DUK‘ų skiltyje: DUK | Valstybės įmonė „REGITRA“. O kylant klausimams, kviečiame juos užduoti svetainės virtualiam asistentui – REVIUI.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius padidėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Lapkričio 6–12 d. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų: 9 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo. Spalio 30 d. – lapkričio 5 d. dėl gripo į ligonines pateko dvigubai mažiau gyventojų – 6 asmenys: 3 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Šilutės ligoninėje atlikta plyšusios pilvo aortos aneurizmos protezavimo operacija. Plyšus pilvo aortos aneurizmai, dėl itin sunkios būklės nebuvo galimybių paciento pervežti į trečiojo lygio gydymo įstaigą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninėje yra sudarytos sąlygos atlikti įvairaus pobūdžio operacijas, tad suteikti neatidėliotiną pagalbą atvyko kraujagyslių chirurgai iš Klaipėdos universiteto ligoninės.

Atvyko kraujagyslių chirurgai

Kai greitosios medicinos pagalbos tarnyba į Šilutės ligoninę atvežė pacientą, medikų komanda nedelsiant pradėjo teikti pagalbą. Kadangi pacientas jau anksčiau skundėsi nugaros skausmais, gydytojams iškart kilo įtarimas, kad gali būti plyšusi pilvo aortos aneurizma. Pacientui buvo atlikta pilvo organų echoskopija, plyšusios aortos aneurizmos diagnozei patikslinti – kompiuterinės tomografijos tyrimas. Dėl esamo aortos pažeidimo, jam nedelsiant reikėjo atlikti operaciją.

Šilutės ligoninėje, pagal teikiamų paslaugų pobūdį, neatliekamos plyšusios aortos aneurizmos protezavimo operacijos, čia nedirba siauros specializacijos kraujagyslių chirurgai. Dažniausiai tokio lygio operacijos atliekamos trečiojo lygio ligoninėse

Deja, pervežti paciento į trečiojo lygio gydymo įstaigą nebuvo galimybių, nes paciento būklė buvo itin sunki. Suderinus su kraujagyslių chirurgais ir gydytojais anesteziologais – reanimatologais iš Klaipėdos universiteto ligoninės, buvo nuspręsta pacientą operuoti Šilutės ligoninėje. Į ligoninę atvyko kraujagyslių chirurgas su asistentu. Po operacijos, stabilizavus būklę, pacientas buvo pervežtas į trečio lygio gydymo įstaigą.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Algis Starkus pasidžiaugė, kad ligoninėje buvo sudarytos visos sąlygos operuoti tokios būklės pacientą – tinkamai paruošta operacinė su profesionalia anesteziologų bei operacinės slaugytojų komanda, aprūpinta reikalingomis medicinos priemonėmis bei medikamentais.

Liga dar vadinama tyliąja žudike

Aorta – stambiausia žmogaus kraujagyslė, kuria kraujas iš širdies keliauja į visą kūną. Jos išsiplėtimas daugiau nei pusantro karto, palyginu su įprastu skersmeniu, vadinamas aneurizma. Aorta plečiasi tol, kol kraujagyslės sienelės nebeatlaiko, ji plyšta. Pilvo aortos aneurizma – tai stambiausios žmogaus kraujagyslės išsiplėtimas. Ši liga, dar vadinama „tyliąja žudike“, labai pavojinga, nes dažniausiai jokių simptomų nesukelia, tačiau aneurizmai plyšus miršta net 80-90 proc. pacientų.

Pilvinės aortos aneurizma iki 55–60 metų amžiaus žmonėms – reta liga, tačiau su amžiumi jos paplitimas stabiliai didėja. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog moterims pilvinės aortos aneurizma išsivysto keturis kartus rečiau nei vyrams. Riziką susirgti šia liga didina rūkymas, kraujagyslių aterosklerozė , padidėjęs kraujospūdis. Dažniausiai pilvo aortos aneurizma diagnozuojama atsitiktinai, pavyzdžiui, kai daromas pilvo organų ultragarso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas.

Laiku aptikus neplyšusią aneurizmą, jos gydymo efektyvumas siekia net 95 proc., todėl vyresniems žmonėms svarbu tirtis profilaktiškai.

Spėjama, kad Lietuvoje šiuo metu galėtų būti daugiau nei penki tūkstančiai žmonių, turinčių pilvo aortos aneurizmą, tačiau apie 70 proc. apie ją nežino, gyvena nuolatiniame pavojuje ir laiku negauna reikalingo gydymo. Dėl laiku nepastebėtos ir nediagnozuotos aortos aneurizmos Lietuvoje kasmet miršta apie 4500 žmonių.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. įsigaliojo sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymo pakeitimai, kuriais padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka.

Padidėjusio sergamumo metu asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prireikus tiesioginės konsultacijos, gydytojas nuotolinės konsultacijos metu įvertinęs pateiktą informaciją apie asmens sveikatos būklę ir įvertinęs galimo užkrėtimo riziką, dėl asmens laikinojo nedarbingumo sprendžia konsultacijos tiesioginio kontakto metu.

Padidėjusio sergamumo metu nedarbingumo pažymėjimai dėl kitų, nei užkrečiamosios ligos požymius turinčių susirgimų, priežasčių, išduodami ir tęsiami šiose taisyklėse nustatyta tvarka.

Padidėjusiu sergamumu laikomi atvejai, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę gripo, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų (suminis rodiklis) viršijo 800.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius sumažėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 23–29 d.) rodiklis buvo 1199,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) duomenys (suminis rodiklis) skelbiami NVSC interneto svetainėje.

Ministerija primena, kad nuo gripo ir COVID-19 ligos efektyviausiai apsaugo skiepai. Nuo šių ligų rekomenduojame pasiskiepyti vieno apsilankymo pas gydytoją metu. Tiek nuo gripo, tiek ir nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) labiausiai rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat medikams ir nėščiosioms.