Šilutės ligoninės nuotr.

Šilutės ligoninė plečia ambulatorinių paslaugų spektrą ir nuo gruodžio mėnesio pacientams pasiūlys kraujagyslių chirurgo konsultacijas. Kartą per mėnesį į Konsultacinę polikliniką atvyks kraujagyslių chirurgas Rokas Adamonis, kuris pacientus konsultuos dėl visų kraujagyslių ligų, teiks pagalbą onkologiniams, dializuojamiems, cukriniu diabetu sergantiems pacientams.

Daugiau – https://www.silutesligonine.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje lapkričio 11–17 d. (46-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1043,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumas išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Lyginant šių metų 46-os savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad gripo ir ŪVKTI atvejų padaugėjo, COVID-19 liga – sumažėjo.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko kur kas daugiau asmenų – 12 asmenų – nei prieš savaitę, kai buvo paguldyti 2 asmenys. Dėl COVID-19 ligos į ligonines buvo paguldyti 73 asmenys, prieš savaitę – 72. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 2 asmenys, mirties atvejų nebuvo užfiksuota.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/per-savaite-serganciuju-gripu-ir-uminemis-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijos-skaicius-isaugo/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje lapkričio 4–10 d. (45-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1043,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Lyginant šių metų 45-os savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad tiek gripo, tiek ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų padaugėjo.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 2 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 72 asmenys, iš jų 5 gydėsi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užregistruota, nuo COVID-19 ligos – 5 mirties atvejai. Visi asmenys – vyresni nei 79 metų amžiaus.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje spalio 28 d. – lapkričio 3 d. (44-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite ir siekė 878,1 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų (ankstesnę savaitę – 1263 atv. 100 tūkst. gyventojų). Sergamumo sumažėjimas siejamas su mokinių atostogomis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias rodiklis registruotas Utenos apskrityje (604,6 atv. 100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Vilniaus apskrityje (1073 atv. 100 tūkst. gyventojų). Epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje. Pernai tokiu pat metu sergamumas siekė 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę dėl gripo buvo hospitalizuotas 1 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 50 asmenų, iš kurių 4 buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nuo gripo atvejų praėjusią savaitę neregistruota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai, abu asmenys vyresni nei 85 m. amžiaus.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Mirties nuo gripo atvejų neregistruota, nuo COVID-19 ligos mirė 1 žmogus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 21–27 d. (43-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite ir siekė 1263 atvejus 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę jis buvo 1252,2atvejo 100 tūkst. Gyventojų).

Artėjant ilgajam savaitgaliui, kai daugelis lankys ne tik kapines, bet ir artimuosius visoje Lietuvoje, NVSC primena, kad labai svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas, o jeigu kamuoja akivaizdūs simptomai (sloga, kosulys, karščiavimas ir kt.), patariama vengti kontakto su žmonėmis, ypač jeigu lankysite vyresnio amžiaus ar kitoms rizikos grupėms priklausančius artimuosius. Atsakingas kiekvieno iš mūsų elgesys yra vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką sergamumui.

Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje. Lyginant 43-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo. Epideminis sergamumo lygis, t. y. peržengta 1500 atv. 100 tūkst. gyventojų riba, pasiektas Vilniaus miesto savivaldybėje – 1615,2 atv. 100 tūkst. gyv. ir Vilniaus rajono savivaldybėje – 1525,7 atv. 100 tūkst. gyv.

Mirties nuo gripo atvejų neregistruota, nuo COVID-19 ligos – 1 mirties atvejis (vyresnis nei 65 m. amžiaus asmuo). Į ligonines dėl gripo paguldyti 4 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 84 asmenys, iš kurių 1 intensyviosios terapijos skyriuje.

sam.lrv.lt nuotr.

Siekiant modernizuoti sveikatos patikros procesą, Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarką. Naujoje tvarkos redakcijoje atsirado pokyčiai, kurie palies dalį vairuotojų dėl patikrų periodiškumo, taip atsiras daugiau lankstumo sveikatos specialistams priimant sprendimą dėl vairuotojo tinkamumo dalyvauti eisme.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Keisis keleivius ir krovinius vežančių vairuotojų patikra

Iki šiol visų 2 grupės transporto priemonių vairuotojų (atitinkamai C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų) sveikata turėjo būti tikrinama kas 2-us metus. Nuo 2024 m. spalio 15 d. 2 grupės transporto priemonių vairuotojų iki 55 metų sveikatos patikrinimas atliekamas vieną kartą per 5 metus, o 55 metų ir vyresnių vairuotojų sveikatos patikrinimas – vieną kartą per 2 metus.

Toks pat sveikatos patikrinimo periodiškumas nustatytas ir traktorių bei savaeigių mašinų vairuotojams bei B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams. Atsižvelgiant į tai, jog kyla neaiškumų, ar asmenims, kurie nėra vairuotojai, tačiau naudojasi tarnybiniu transportu, privaloma tikrintis sveikatą kaip vairuojantiems B kategorijos transporto priemonę profesiniais tikslais, patikslinta, jog ši nuostata yra taikoma tik asmenims, kurie dirba vairuotojais.

Pakeitimai įgyvendinti atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, pagal kurį 2 grupės transporto priemonių vairuotojų sveikatos patikrinimų periodiškumas iš esmės turi sutapti su vairuotojo pažymėjimo atnaujinimu ir nustatomas atsižvelgiant į vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikotarpį, kuris yra 5 metai. Pagal Europos Sąjungos reguliavimą, išimtys galimos visiems vairuotojams, sulaukusiems 50 metų, bei atskiriems bet kokio amžiaus vairuotojams, kuriems dėl diagnozuotų ligų sveikatą reikia tikrintis dažniau.

Taip pat iki šiol tikrinant 2 grupės kategorijų transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų bei B kategorijos transporto priemonių vairuotojų, naudojančių vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams, sveikatą visais atvejais privalėjo dalyvauti gydytojas otorinolaringologas ir neurologas. Šie specialistai nuo šiol privalo dalyvauti tik tais atvejais, kai sveikatą tikrina vidaus ligų gydytojas arba tokį sprendimą priima šeimos gydytojas.

Patikslintas medicininės pažymos galiojimas, priklausomai nuo vairuotojo amžiaus

Kylant neaiškumų, kokiam laikotarpiui turi būti išduodama vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma, kai žmogus sveikatos patikrinimą atlieka prieš keičiantis amžiaus grupei, patikslintas medicininės pažymos galiojimo laikas.

1 grupės (AM, A1, A, B1, B ir BE kategorijų) transporto priemonių vairuotojams iki 65 metų pažymos galiojimo terminas negali būti ilgesnis nei jam sukanka 70 metų. Kai vairuotojas yra 65-80 metų amžiaus grupės – medicininė pažyma išduodama ne ilgesniam laikotarpiui nei asmeniui sukanka 82 metai.

Gydytojas spręs dėl galimybės vairuoti turint negalią

Iki šiol asmenims, kuriems nustatytas visiškas kurtumas, kurčnebylumas, bei asmenims, kuriems diagnozuotas rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos, dėl kurių yra sutrikusi lokomotorinė funkcija, ar abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą, abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros, individualiu sprendimu galima buvo gauti leidimą vairuoti 1 grupės transporto priemones, tačiau buvo draudžiama vairuoti visas 2 grupės transporto priemones.

Atsižvelgus į socialinių partnerių bei Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos siūlymus, šis draudimas panaikintas ir nustatyta, kad dėl aukščiau minėtų sveikatos sutrikimų turinčių asmenų galimybės vairuoti ir 1, ir 2 grupės transporto priemones galima spręsti individualiai. Tai reiškia, kad medicininę apžiūrą atliekantis gydytojas ar gydytojų komisija gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui vairuoti 2 grupės transporto priemones, atsižvelgdama į ligą, kompensaciją, adaptacijos kokybę ir prireikus nustatydama papildomas priemones saugiam vairavimui užtikrinti (pvz. privalomą protezo naudojimą vairuojant).

Aiškiau reglamentuota galimybė pildyti pažymas elektroniniu būdu

Nauja tvarka taip pat nustato, kad darbdavys siųsdamas vairuotoją ar kitą įsidarbinantį ar dirbantį asmenį pasitikrinti sveikatos gali pasirinktinai pildyti „popierinę“ (Nr. 047/a ar Nr. 048/a) arba elektroninę (Nr. E047 ir Nr. E048) pažymos formą. Darbdaviui užpildžius elektroninę formą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, ją galės matyti bet kuri asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipsis darbuotojas, ir sveikatos patikrinimo išvada bus pateikta elektroniniu būdu. Tai leis optimizuoti pažymų pildymo procesą ir mažinti biurokratinį krūvį.

Šie sveikatos patikrų pakeitimai leis sudaryti galimybes asmenims su negalia gauti leidimą vairuoti 2 grupės transporto priemones, optimizuoti sveikatos priežiūros procesus ir užtikrinti, kad vairuotojai atitiktų reikiamus sveikatos reikalavimus, prisidedant prie visuomenės gerovės ir saugumo kelyje. Pakeitimai suderinti su įvairiomis institucijomis bei vairuotojų sveikatos patikrą vykdančioms gydymo įstaigomis.

Naująją Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos redakciją rasite ČIA.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nuo COVID-19 ligos mirė 10 žmonių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, pasiektas Vilniaus miesto savivaldybėje – 1514,92 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant šių metų 42-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 86 asmenys, iš kurių 4 gydėsi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užregistruota, nuo COVID-19 ligos – 10 mirties atvejų. Visi asmenys – vyresni nei 77 metų amžiaus.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1181,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Epideminis sergamumo lygis pasiektas dvejose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba): Kazlų Rūdos sav. – 1541,02 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir Vilniaus miesto sav. – 1514,92 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant šių metų 41-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad bendras susirgimų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius išliko panašus: COVID-19 atvejai sudarė 5,9 proc. (40-ąją savaitę – 7 proc.) nuo visų registruotų ŪVKTI.

Praėjusią (41-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuoti 2 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 85 asmenys, iš kurių 7 intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 6 mirties atvejai. Visi asmenys vyresni nei 70 metų amžiaus.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/serganciuju-skaicius-isliko-panasus/

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę COVID-19 ligos atvejų skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius šiek tiek padidėjo.

Bendras suminis sergamumo rodiklis Lietuvoje šiek tiek pamažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1181,5 atv. 100 tūkst. gyventojų (39-ąją savaitę jis buvo 1216 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

COVID-19 ligos atvejų skaičius šiek tiek pamažėjo, gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius šiek tiek padidėjo. Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje – aukščiausias sergamumo rodiklis buvo Vilniaus apskrityje (1380 atv. 100 tūkst. gyv.), mažiausias – Telšių apskrityje (886 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai. Visi asmenys vyresni nei 70 m. amžiaus. Dėl gripo buvo hospitalizuoti 3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 90 asmenų, iš kurių 6 buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.

sam.lrv.lt nuotr.

Pastarąją parą COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 1433 asmenims. Daugiausia užsikrėtimų šia liga fiksuojama Rietavo, Šilutės ir Šalčininkų savivaldybėse, mažiausiai – Kazlų Rūdos, Zarasų ir Kupiškio.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį Kuršių marių vandenyje ties Kintais užfiksuotas 2,4 karto normą viršijantis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

Maudytis Kintų maudykloje kol kas nerekomenduojama.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad nuo rugsėjo 1-osios visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai. Kodėl svarbu skiepytis nuo erkinio encefalito, kiek vakcinos dozių reikia norint apsisaugoti nuo pavojingos ligos, ar būtina skiepų veiksmingumą sustiprinti, atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame pranešime.

Itin sunki liga

Erkinis encefalitas – viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

„Trečdaliui susirgusiųjų išlieka liekamieji reiškiniai: pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio sutrikimai ar psichologinės problemos. Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas sukelia tokius stiprius liekamuosius reiškinius, kurie lemia neįgalumą. Apie 9 proc. susirgusiųjų nebegali gyventi be pagalbos, o apie penktadaliui asmenų sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Tokiu atveju žmogus negali tęsti studijų, to paties protinio darbo“, – paaiškina NVSC vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Šiemet sausio–liepos mėn. Lietuvoje buvo diagnozuoti 453 erkinio encefalito atvejai, iš jų 6 mirties atvejai. Pernai mūsų šalyje per tą patį laikotarpį buvo užfiksuoti 198 susirgimai erkiniu encefalitu, iš jų vienas mirties atvejis.

Patikimiausiai apsaugo trys skiepų dozės

Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.

„Svarbu nepamiršti, kad pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepytis sustiprinančiomis vakcinos dozėmis. Džiugu, kad nuo šio rudens valstybės biudžeto lėšomis galės pasiskiepyti dalis Lietuvos gyventojų, t. y. visi 50–55 metų asmenys. Taip pat šios amžiaus grupės asmenys nemokamai galės pasiskiepyti ir sustiprinančiomis vakcinos dozėmis. Tikiuosi, kad ateityje nemokamai skiepijamų asmenų grupė bus išplėsta. Dėl skiepų pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę“, – primena NVSC atstovė.

NVSC duomenims, šiemet sausio–liepos mėn. nuo erkinio encefalito buvo paskiepyti 72 127 vaikai ir 240 779 suaugusieji, pernai per tą patį laikotarpį vaikų buvo paskiepyta mažiau – 69 827 vaikai, suaugusiųjų – daugiau – 246 972.

Primename, kad būnant gamtoje visuomet patartina pasirinkti tinkamus drabužius (erkės lengviau pastebimos ant šviesių drabužių) ir naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas).

smsm.lrv.lt nuotr.

Vasara artinasi pabaigos link, o mokslus baigusiems jaunuoliams prasideda naujas gyvenimo etapas, todėl atsiranda naujų atsakomybių. Viena iš jų – pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Ligonių kasos primena, ką reikia žinoti ir kokių veiksmų imtis po rugpjūčio 31 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas turėtų atkreipti dėmesį?

„Visi jaunuoliai, baigę mokslus šią vasarą, yra draudžiami PSD valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos. Jei rugsėjį neplanuojate tęsti mokslų, pradėti dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar nepatenkate į kitą valstybės draudžiamų asmenų kategoriją, privalote pradėti mokėti PSD įmokas savarankiškai. Šių metų PSD įmokos dydis yra 64,50 eurų per mėnesį“, – primena Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Aušra Kačinskaitė.

Dieninių studijų studentams – papildomų rūpesčių nereikia

Jei pasirinkote nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje, jūsų duomenys bus automatiškai perkelti iš Studentų registro, todėl papildomų veiksmų imtis nereikės. Svarbu prisiminti, kad valstybė padengia PSD įmokas tik studijų laikotarpiu, tad nutraukus mokslus ar praradus studento statusą, nuo kito mėnesio turėsite mokėti PSD savarankiškai.

Ištęstinės ir neakivaizdinės studijos

Jei planuojate rinktis ištęstines ar neakivaizdines aukštųjų mokyklų programas, arba tęsti mokslus pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, PSD valstybės lėšomis nebūsite draudžiami. Tokiu atveju, jei nesiseks įsidarbinti, PSD įmokas taip pat teks mokėti patiems.

Planuojate studijuoti užsienyje?

Jei ketinate studijuoti Europos Sąjungos šalyse, Norvegijoje, Lichtenšteine, Islandijoje ar Šveicarijoje pagal nuolatines studijų programas, jūs taip pat būsite draudžiami PSD. Deklaruoti išvykimo iš Lietuvos nereikia – priešingu atveju PSD negalios. Svarbu nepamiršti pateikti teritorinėms ligonių kasoms (TLK) mokymo įstaigos pažymą ir prašymą dėl PSD laikotarpio patvirtinimo. Tai galima padaryti atvykus į TLK, naudojantis elektroninių paslaugų platforma https://e.vlk.lt, pasirinkus E-pristatymą, paštu, per įgaliotą asmenį ar elektroniniu paštu.

Įsimintina, jog kvietimai studijuoti nėra laikomi studento statusą patvirtinančiu dokumentu.

Studijos trečiosiose šalyse: kas svarbu?

Pasirinkę studijas ne Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar Australijoje, turėsite patys pasirūpinti privačiu sveikatos draudimu. Taip pat būtina deklaruoti išvykimą iš Lietuvos, kad nesikauptų PSD įmokų skola.

Praktika užsienyje?

Jei esate registruoti Studentų registre ir atliekate praktiką ar mokotės pagal mainų programas ES šalyse ar Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje, jums taip pat taikomas PSD draudimas, ir papildomų veiksmų atlikti nereikia.

Kaip patikrinti, ar esate apdrausti PSD?

Patikrinti, ar esate apdrausti PSD valstybės lėšomis, galite paspaudę šią nuorodą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šią vasarą sergančiųjų COVID-19 liga daugiau nei pernai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo liepos mėn. kas savaitę užfiksuojama vis daugiau COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) atvejų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau NVSC specialistai primena, kad COVID-19 ligai, gripui ir kitoms ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms (ŪVKTI) būdingas tas pats plitimo kelias, o sergamumo pakilimas fiksuojamas rudens-žiemos mėnesiais.

Susirgimai fiksuojami visus metus

Atsižvelgiant į epidemiologinę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją, nuo 2022 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, COVID-19 liga buvo integruota į gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) epidemiologinę priežiūrą. NVSC visus metus stebi bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI dinamiką.

Nuo liepos mėn. COVID-19 ligos atvejų skaičius didėjo, tik pastarąją savaitę (rugpjūčio 12–18 d.) šiek tiek sumažėjo (28-ąją savaitę – 267 atvejai; 29-ąją savaitę – 347 atvejai, 30-ąją – 648, 31-ąją – 807, 32-ąją – 1407, 33-ąją –1377).

„Europos ligų ir prevencijos centro (ECDC) 32 savaitės duomenimis (https://erviss.org/) COVID-19 viruso aktyvumo didėjimas prasidėjo maždaug 6 savaitėmis anksčiau nei 2023 m. vasarą, tačiau tendencijos yra panašios. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 teigiamų atvejų skaičius yra didžiausias tarp 65 metų ir vyresnių asmenų, o tai rodo, kad pažeidžiamoms gyventojų grupėms vis dar gresia rizika susirgti sunkia liga. Lietuvoje taip pat stebimas COVID-19 ligos atvejų didėjimas, kuris registruotas 4 savaitėmis ankščiau nei 2023 m. Taigi Lietuvoje stebima panaši situacija kaip ir Europoje“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.

Kokia COVID-19 ligos atmaina vyrauja?

Šiuo metu cirkuliuojantis SARS-CoV-2 viruso Omicron variantas BA.2.86 ir jo subvariantai (žiniasklaidoje dažnai vadinami FLiRT variantais ir apimantys linijas KP.2 ir KP.3) ir toliau dominuoja. Nėra duomenų, kad jie būtų pavojingesni, susiję su didesniu infekcijos sunkumu ar reikšmingai sumažintų vakcinos veiksmingumą.

Laikytis higienos, ypač keliaujant

Primename, kad susibūrimuose, pavyzdžiui, oro uostuose, uždaruose koncertuose, svarbu nepamiršti užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių.

„Labai svarbu kuo dažniau plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti (muilu ir vandeniu) – jas dezinfekuoti. Taip pat svarbu laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų, nekeliauti, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, vengti kontakto su kitais asmenimis (negalint išvengti kontakto – dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių), kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų“, – prevencines priemones vardija patarėja.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 °C.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kokia tai liga, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams.

Kaip užsikrečiama?

Vibriozė yra infekcinė liga, kurią sukelia Vibrio bakterijos. Daugiau nei 20 Vibrio rūšių gali sukelti žmonių susirgimus vibrioze, iš jų dažniausios – Vibrio parahaemolyticus ir Vibrio vulnificus.

Vibrio parahaemolyticus infekcija dažniausiai siejama su žalių arba netinkamai termiškai apdorotų jūros gėrybių valgymu arba bet kokiu maistu, kuris užteršiamas dirbant su žaliomis jūros gėrybėmis, nesilaikant higienos reikalavimų. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie 3 dienas. Bakterijoms patekus su maistu vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu.

Kai kurios Vibrio rūšys, pavyzdžiui, Vibrio vulnificus, gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, kai jos patenka į atvirą žaizdą su šiltu jūros vandeniu. Odos infekcija paprastai prasideda nuo 12 iki 72 val. po sąlyčio su užterštu jūros vandeniu. „Užsikrėtus Vibrio vulnificus bakterijomis per atvirą žaizdą, atsiranda odos bėrimas arba paraudimas, oda greitai patinsta ir tampa skausminga, ant odos atsiranda skysčio pripildytos, didelės, jautrios ir pakitusios spalvos pūslelės“, – ligos simptomus vardija NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kur bakterijos aptinkamos?

Vibrio bakterijos aptinkamos šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, pakrančių vandenyse, taip pat vasaros mėnesiais upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro sudarytame žemėlapyje galima stebėti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse. Žemėlapį (anglų k.) galima rasti adresu https://geoportal.ecdc.europa.eu/vibriomapviewer/

Kaip apsisaugoti?

Nevalgykite žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių ir dėvėkite pirštines jas ruošdami. Po sąlyčio su žaliomis jūros gėrybėmis, visada kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu. Venkite kryžminio maisto užteršimo, neužterškite išvirtų jūros gėrybių, kai jos gali liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis.

„Jei neseniai Jums buvo atlikta operacija, darėtės tatuiruotę, vėrėtės auskarus, ar turite net ir nedidelių įpjovimų ar įbrėžimų, venkite sūraus vandens ar vandens, kur upės susilieja su jūra. Jei nusprendėte maudytis tokiame vandenyje, tuomet uždenkite žaizdą vandeniui atspariu tvarsčiu. Taip pat kruopščiai nuplaukite žaizdas ir įpjovimus muilu ir vandeniu, jei buvote sąlytyje su užterštu jūros vandeniu arba žaliomis jūros gėrybėmis“, – pataria NVSC atstovė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigas naujai penkerių metų kadencijai skiriamas Darius Steponkus. Oficiali kadencijos pradžia – rugpjūčio 1 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad bet kurios gydymo įstaigos siekiamybė turi būti tapimas patikimu partneriu tiek pacientams, tiek darbuotojams. „Darius Steponkus per savo pirmąją kaip vadovo kadenciją įrodė, kad geba Respublikinę Klaipėdos ligoninę paversti tokiu patikimu partneriu. Vadovui keliami tikslai tęsti pradėtus darbus, demonstruojant lyderystę ne tik uostamiestyje, bet ir regione, teikiant antrinio lygio gydymo paslaugas gyventojams“, – sako ministras.

„Dėkoju už man suteiktą pasitikėjimą ir pažadu nenuvilti – atsakingai priimant visus įsipareigojimus neabejoju, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės bendruomenės laukia sėkmingas laikotarpis. Darbo prioritetai ir toliau lieka – aukščiausio lygio paslaugos pacientams, suteiktos tinkamu laiku, tinkamomis priemonėmis, o personalas ir toliau dirbs saugiomis sąlygomis ir palankioje aplinkoje. Tikiu, jog atsakomybė ir išdiskutuoti sprendimai suteiks tvirtą pagrindą mūsų ligoninės plėtrai“, – sako toliau pareigas eisiantis D. Steponkus.

D. Steponkus baigė medicinos bei visuomenės sveikatos studijas Kauno medicinos akademijoje. Yra dirbęs Klaipėdos raudonojo kryžiaus bei Šilutės ligoninėse. Konkurso laimėtojas taip pat yra Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas, Klaipėdos valstybinės kolegijos Tarybos narys, užsiima moksline mokomąja veikla – dėsto Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos fakultete. D. Steponkus dažnai dalyvauja ir skaito pranešimus medicinos srities konferencijose ir mokymuose, taip pat yra aktyvus visuomeninėje veikloje. Jam 2012 metais suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

RKL vadovo konkurse dokumentus pateikė 8 pretendentai, pirmojo konkurso etapo bendruosius kvalifikacinius reikalavimus atitiko 7 kandidatai. Į komisiją atvyko 5 pretendentai, iš jų išrinkti du geriausiai pasirodę ir daugiausiai balų surinkę pretendentai, kurie buvo pakviesti į pokalbį su ministru (t. y. į II konkurso etapą). Ministras įvertino pretendentų kompetencijas bei dalykines savybes, reikalingas RKL direktoriaus pareigoms užimti, ir pasirinko labiausiai šias savybes atitikusį kandidatą.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė – viena didžiausių Vakarų Lietuvos regiono gydymo įstaigų, teikianti daugiaprofilines stacionarines ir ambulatorines, skubias ir planines sveikatos priežiūros paslaugas, kurioje darbuojasi beveik 1 400 sveikatos priežiūros specialistų ir kitų sričių darbuotojų, veikia 24 stacionaro skyriai, taip pat atskiri padaliniai ir filialai Klaipėdos mieste ir už jo ribų. RKL kasmet gydoma apie 21 tūkst. pacientų, atliekama maždaug 13-14 tūkst. operacijų.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Konsultacinės poliklinikos akių ligų kabinetas pasipildė šiuolaikišku, išskirtines diagnostines galimybes turinčiu optiniu koherentiniu tomografu. Akių vidines struktūras (visus tinklainės sluoksnius) leidžiantis pamatyti prietaisas ženkliai pagerina ankstyvąją akių ligų diagnostiką ir gydymą. Nuo šiol pacientams, sergantiems glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija, diabetine retinopatija ir kitomis akių ligomis, nereikės vykti į kitus miestus, norint patikslinti diagnozę ir atlikti tyrimą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis neinvazinis, šviesos metodu pagrįstas tyrimas neturi jokių skausmingų pojūčių, yra saugus, patogus ir atliekamas per trumpą laiką (nuo 5 iki 10 minučių).

Šilutės ligoninė siekia, kad įstaigoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo kokybiškesnės ir teigiamai vertinamos pacientų. Neabejotinai, paslaugų kokybei didelę įtaką daro naudojama medicininė įranga – kuo ji bus šiuolaikiškesnė, tuo kokybiškesnė paslauga bus suteikta pacientui.

Optinė koherentinė tomografija yra lazerinis neinvazinis tyrimo metodas, kuriuo ištiriama akies vidinė struktūra. Taikydamas šį tyrimą, akių ligų gydytojas įvertina ir tiksliai išmatuoja paciento regos nervo disko skaidulų kiekį, tinklainės sluoksnius ir jų storį. Tai ypač svarbus tyrimas žmonėms, sergantiems glaukoma ar kitomis regos nervo, geltonosios dėmės srities ir tinklainės ligomis. Taip pat jis padeda gydytojui specialistui įvertinti ragenos būklę bei tiksliau nustatyti regėjimo sutrikimo priežastį.

Konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė Rita Skaistė Jankantė džiaugiasi, kad Šilutės ligoninei pavyko įsigyti modernų prietaisą, akių ligų diagnostiką, gydymą, jo efektyvumą pakeliantį į aukštesnį lygį.

„Naujuoju optiniu koherentiniu aparatu galima tiksliau diagnozuoti tokias akių ligas, kaip geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, diabetinė retinopatija, tinklainės ir regos nervo patologijas, taip pat efektyviau vertinti kitų ligų metu esančius akių ligų pakitimus, stebėti gydymo rezultatus. Aparatas ypač pasitarnauja atvejais, kurie vertinant kitais prietaisais, gali pasirodyti neaiškūs. Pavyzdžiui, anksčiau, pasitikslinti dėl geltonosios dėmės degeneracijos formos ir įvertinti ar reikalingas gydymas, pacientus siųsdavome į kitas įstaigas, dabar diagnozę patikslinti galime ir Šilutės ligoninėje“, – sakė gydytoja oftalmologė.

Optinės koherentinės tomografijos tyrimas tinkamas:

pacientams, kuriems padidėjęs akispūdis;
ankstyvai glaukomos diagnozei nustatyti ir ligai sekti;
amžinės geltonosios dėmės degeneracijos nustatymui ir kontrolei;
pacientams, kuriu regėjimą sudėtinga koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais;
pacientams, kuriems yra didelis toliaregystės ar trumparegystės laipsnis;
pacientams, kuriems yra regos nervo ir tinklainės pakitimai;
stebėti pakitimus akių tinklainėje sergant cukriniu diabetu, centrine serozine chorioretinopatija, įvykus venų trombozei ar arterijos embolijai, esant uždegiminėms tinklainės ligoms, geltonosios dėmės skylėms ar epiretinines membranas bei kitoms patologijoms.

Šis tyrimas gali būti atliekas visiems, tačiau yra kelios išimtys. Tyrimą atlikti sunku ar neįmanoma, esant ypač drumstoms akių terpėms ar ragenos paburkimui.

Paslaugos teikiamos nemokamai visiems, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turintiems siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai.

Svarbu nepamiršti, kad dėl optinės koherentinės tomografijos tyrimo būtinumo sprendžia tik gydantis gydytojas.

Gydytojo oftalmologo konsultacijai registruotis galite internetu: www.esveikata.lt, telefonu: +370 441 610 40 arba atvykite į Konsultacinės poliklinikos registratūrą, adresu Rusnės g. 1, Šilutė.

www.silutesligonine.lt nuotr.

„Duoti ar neduoti?“ – šį klausimą užduoda Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) bei Jaunųjų gydytojų asociacija, vykdydama šviečiamojo pobūdžio socialinę kampaniją, kurios tikslas – skatinti dialogą tarp medikų ir pacientų, atkreipiant dėmesį į skaidrumo svarbą medicinos sektoriuje ir kyšių sukeliamas neigiamas emocijas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo praeitų metų rudens po Lietuvos ligonines keliaujanti kampanija šią vasarą apsilankė ir Šilutės ligoninėje. Tris savaites Konsultacinės poliklinikos pacientai galėjo išvysti „Duoti ar neduoti“ stendą ir buvo kviečiami išreikšti savo nuomonę, kaip elgtis, kai susiduriama su kyšio provokavimu ar siūlymu.

„Šia kampanija siekiame skatinti diskusiją tarp medikų ir pacientų, norime parodyti, kad kiekvienas gali prisidėti stiprinant skaidrumą sveikatos apsaugos sektoriuje, o kyšio reikalavimas ar davimas dažnai sukelia negatyvias emocijas, medikui toks elgesys gali pasirodyti kaip nepasitikėjimas juo ir jo kompetencijomis“, – sakė Šilutės ligoninėje apsilankęs STT Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas.

STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022“ duomenimis, viena labiausiai korumpuotų sričių Lietuvoje – sveikatos apsauga. Galima rasti daug priežasčių, lemiančių kyšininkavimą sveikatos apsaugos sektoriuje, tačiau viena pagrindinių – yra nusistovėję stereotipai, pavyzdžiui, kad duodamas kyšį, pacientas greičiau gaus paslaugą ar su juo gydytojas elgsis maloniau.

Socialine kampanija „Duoti ar neduoti?“ siekiama kalbėti ne tik apie smulkiosios korupcijos daromą žalą, bet ir apie medikų bei pacientų patiriamas neigiamas emocijas. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl interpretacijos gali būti įvairios – galbūt medikas tikrai tikisi kyšio, o gal tai yra neteisingai suprasta situacija. Todėl tiek medikams, tiek pacientams labai svarbu įvertinti aplinkybes tinkamai, nes teisingas problemos sprendimas – sąmoningas pasirinkimas kyšio neduoti ir jo nereikalauti.

„Teigiamas pokytis, kalbant apie korupciją sveikatos priežiūros sektoriuje, prasideda nuo asmens, šiuo atveju tiek mediko, tiek paciento, asmeninės pozicijos ir vertybių. Norėdami pažangios ir skaidrios sveikatos priežiūros sistemos, kaip visuomenė turime netoleruoti korupcijos apraiškų. Pacientams svarbu suprasti, kad duotas kyšis nekeis ištyrimo ir gydymo taktikos, o suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus lygiai tokios pačios, kaip ir nedavus kyšio. Blogų įpročių atsisakyti lengviausia, formuojant naujus, gerus įpročius, todėl skatiname pacientus pasidalinti savo patirtimi mūsų ligoninėje. Juk visada galima parašyti padėką medikams, kurie prisidėjo prie paciento gydymo – grįžtamasis ryšys yra labai svarbus. Sveikintina, kad STT šiai problemai skiria daug dėmesio, bendradarbiauja su įstaigomis, o savo iniciatyva „Duoti ar neduoti?” skatina dialogą tarp pacientų ir medikų“, – teigia l. e. p. vyriausiojo gydytojo pavaduota medicinai Greta Undžytė.

Šilutės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Lina Minkevičiūtė pasakojo, kad atvejų, kai pacientai už paslaugas siūlo kyšius pasitaiko, dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus žmonės. Tokiais atvejais tenka pasakyti griežtą NE.

„Jausmas keistas, lyg pacientas tikėtųsi iš tavęs kažko daugiau, kvestionuotų tavo pasirinktus gydymo sprendimus. Suteikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugą pacientui, gydytojas viską atlieka pagal įstatymų numatytą tvarką, negali padaryti nei daugiau, nei mažiau. Bet kažkodėl žmonės, ypač vyresnio amžiaus, vis dar mąsto, kad jeigu atsidėkos gydytojui, šis paslaugą suteiks geriau. Kyšio brukimas tik sumenkina gydytojo nuoširdžiai atliekamą darbą ir priverčia jį jaustis blogai“, – savo patirtimi dalinosi gydytoja Lina.

Šilutės ligoninė siekia nulinės tolerancijos politikos korupcijos atžvilgiu. Skaidrumas, sąžiningumas ir viešumas pagrindinės vertybės, kuriomis asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai vadovaujasi kasdieninėje veikloje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį. Birželio 27 d. Pietvakarių Lietuvoje daug kur oras įkais iki 30–33 laipsnių karščio. Birželio 28 d. daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra sieks 30–34 laipsnius karščio. Birželio 29 d. bus gaiviau, dieną sušils iki 23–28 (pajūryje – iki 20–22) laipsnių. Birželio 30 d. oras vėl įkais iki 27–32 laipsnių karščio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, Saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Specialistai pataria, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, planuoti laiką taip, kad jis būtų praleistas vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 °C.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj jo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti Saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius ir orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo Saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių Saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti Saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuo atveju, kai visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Susiplanuoti sodo, daržo ir kitus ūkio darbus taip, kad jie būtų atliekami anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti vėsią namų aplinką. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų Saulės spindulius. Dienos metu namuose uždaryti langus ir juos atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomo karščio.

Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo ir jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

Gausiai prakaituojant ir pasireiškus raumenų mėšlungiui (traukuliams);

Kūno temperatūrai pakilus >40 °C, esant karštai ir šlapiai odai;

Radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Studijuojančius dieninėse studijų programose draudžia valstybė

Šią vasarą mokslo metus baigsiantiems abiturientams svarbu žinoti, kad jie privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki rugpjūčio 31 dienos. Visi, kurie nuo rugsėjo pradės studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvoje bus ir toliau draudžiami PSD valstybės lėšomis.

Jaunuolių, pasirinkusių nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje, duomenys yra gaunami iš Studentų registro, tad patiems būsimiems studentams savarankiškai nieko daryti nereikia. Primenama, kad sveikatos draudimo įmokas valstybė moka tik už studijų laikotarpį. Nutraukus studijas ar praradus studento statusą, prievolė mokėti PSD atsiranda jau kitą mėnesį.

Svarbu vykstantiems studijuoti į užsienį

Išvykdami studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių, Norvegijos, Lichtenšteino, Islandijos ar Šveicarijos aukštąsias mokyklas pagal nuolatinės formos studijų programas, jaunuoliai taip pat yra draudžiami PSD, tad išvažiuojant į minėtas šalis nereikia deklaruoti išvykimo.

Išvykstantieji teritorinėms ligonių kasoms (TLK) turi pateikti mokymo įstaigos išduotą dokumentą (pažymą) ir prašymą dėl PSD laikotarpio patvirtinimo. Tai galima padaryti atvykus į TLK, prisijungus prie elektroninių paslaugų platformos https://e.vlk.lt, pasirinkus E-pristatymą, paštu, per įgaliotą asmenį ar elektroniniu paštu.

Pažymoje turi būti nurodyta studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos datos, būtinos draudimo laikotarpiui apskaičiuoti. ES šalių studentų PSD galioja vienerius mokslo metus, todėl, tęsiant studijas, pažymą ir prašymą reikia pateikti kasmet.

Svarbu žinoti, kad kvietimai studijuoti nėra laikomi studento statusą patvirtinančiu dokumentu ir PSD galiojimo valstybės lėšomis neužtikrina.

Pasirinkusieji ištęstinių studijų programą valstybės lėšomis nėra draudžiami

Visi, kurie ketina rinktis ištęstines ar neakivaizdines aukštųjų mokyklų studijas bei pilnamečiai, kurie nori mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas PSD valstybės lėšomis nedraudžiami. Šiems jaunuoliams mokymosi metu nepavykus įsidarbinti, reikės savarankiškai pradėti mokėti PSD įmokas.

Verta užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę

Planuojant studijuoti Europos šalyse, svarbu kartu su savimi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą. Šie dokumentai patvirtina žmogaus teisę į nemokamą būtinąją medicinos pagalbą staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, susižalojus ir pan.

PSD Lietuvoje apdraustiems žmonėms kortelė ir sertifikatas TLK išduodami nemokamai. Juos galima užsakyti prisijungus prie elektroninės paslaugų platformos https://e.vlk.lt arba atvykus į TLK. Užsakyta kortelė taip pat gali būti atsiųsta į paštomatą.