nvsc.lrv.lt nuotr.

Savivaldybių, kuriose peržengtas epideminis lygis, skaičius taip pat sumažėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje vasario 3–9 d. (6-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis nukrito iki 1806,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Pernai tuo pačiu metu (2024 m. 6-ąją savaitę) sergamumo rodiklis buvo labai panašus ir siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę sumažėjo ir savivaldybių, kuriose buvo peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Šilutės rajone – 1294,09 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 32 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę jų buvo 37. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Pažymėtina, kad kiekvieną savaitę analizuojant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos, situaciją ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais. Atkreipiame dėmesį, kad epidemiją skelbia savivaldybės, o NVSC teikia joms siūlymus dėl jos skelbimo.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 145 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 15 asmenų. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 asmenų. Per savaitę registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 31). Vienas asmuo priklausė 60–69 m. ir trys – 80–89 m. amžiaus grupei; visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti du mirties atvejai (iš viso šį sezoną – 52).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/serganciuju-maziau-savivaldybiu-kuriose-perzengtas-epideminis-lygis-skaicius-taip-pat-sumazejo/

LHMT.

Dėl aukšto atmosferos slėgio kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, varginti galvos svaigimas, pykinimas. Taip gali imti skaudėti širdį ar šiek tiek sutrikti regėjimas, nukristi darbingumas ir pan., perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastarosiomis dienomis labai išaugo atmosferos slėgis. Dar pirmadienio dieną buvo 1020–1025 hPa, o trečiadienio dieną pakilo iki 1030–1034 hPa. Šiandien jis jau siekia 1037–1039 hPa. Naujausi orų modelių skaičiavimai rodo, kad slėgis dar labiau išaugs.

Pačios didžiausios reikšmės bus pasiektos penktadienį ir šeštadienio naktį. Šiaurės rytiniuose rajonuose atmosferos slėgis (perskaičiuotas jūros lygiui) gali išaugti net iki 1048–1050 hPa, kitur Lietuvoje – iki 1046–1048 hPa.

Iki rekordinių reikšmių turėtų šiek tiek trūkti, nes vasario mėnesio absoliutūs rekordai skirtingose šalies vietovėse yra tarp 1046,4–1053,2 hPa.

Paskutinį kartą panašiai buvo prieš dvejus metus, 2023 m. vasario 8 d., kai slėgis (jūros lygyje) Lietuvos meteorologijos stotyse pakilo iki 1041–1046 hPa.

Daugelis sveikų žmonių atmosferos slėgio ir jo pokyčių nejaučia. Dėl aukšto atmosferos slėgio jautriausiai reaguoja sergantieji bronchine astma, turintys alergijų ir kurių arterinis kraujospūdis per didelis. Kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, varginti galvos svaigimas, pykinimas. Dar gali imti skaudėti širdį ar šiek tiek sutrikti regėjimas, nukristi darbingumas ir pan.

Pažymėtina, jog šaltuoju metų laiku net esant aukštam atmosferos slėgiui sluoksniniai debesys (dėl aukštuminių frontų arba dėl atmosferoje susidariusios temperatūros inversijos, kai temperatūra su aukščiu kyla) ne visuomet prasisklaido. Vis dėlto skaičiuojama, kad jau penktadienį debesys turėtų pamažu prasisklaidyti ir saulės spinduliais pavyks pasidžiaugti visą savaitgalį. Na o šiandien Saule mėgaujasi tik pajūrio ir pamario regionų gyventojai.

www.silutesligonine.lt nuotr.

„Gyvenime yra trys etapai – mokymosi, darbo ir lemiamas – poilsio etapas. Visada galvodavau, kad išeiti reikia tada, kai dar supranti, jog metas išeiti. Aišku, dar galėčiau dirbti, tačiau jaučiu, kad organizmas sako sustoti “, – įsitikinęs Vytautas Žvirblis, gydytojas chirurgas, mediko profesijai pašventęs beveik 47-is savo gyvenimo metus. Sausio 31-oji tapo simboline jo paskutinės darbo dienos data.

Daugiau – https://www.silutesligonine.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas.

Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 37 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Šilutės rajone – 1445, 42 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 176 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 8 asmenys. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 18 asmenų. Per savaitę registruoti 7 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 27). Asmenys priklausė 50–59 m., 60–69 m., 70–79 m., 80–89 m. (3) ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms; visi turėjo lėtinių ligų; 6 buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo, 1 – skiepytas. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną – 50).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-gripu-intensyveja/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Epideminį lygį pasiekė pusė Lietuvos savivaldybių

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 20–26 d. (4-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (3-ąją savaitę buvo 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 31 savivaldybė (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Šilutės rajone - 1427,16 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 246 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 16 asmenų. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 16 asmenų. Per savaitę registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso 20). Vienas asmuo priklausė 30–39 m. amžiaus grupei, kitas – 50–59 m. Abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso 50).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-sezonas-ipusejo-sergamumo-kreive-kyla/

sam.lrv.lt nuotr.

Sausio mėnesį pradėta vykdyti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programa, skirta vairuotojams, siekiantiems atgauti teisę vairuoti transporto priemones su įrengtu alkobloku.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, reikalavimas pabaigti 12 akad. val. vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą taikomas tik tiems vairuotojams, kuriems paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pagal ją vairuotojai per ne trumpesnį kaip 5 savaičių laikotarpį turi pabaigti 12 akad. val. trukmės tęstinių elgesio pokyčio užsiėmimų kursą.

Vairuotojų, kurie siekia atgauti teisę vairuoti bendra tvarka pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, reikalavimai nesikeitė – jiems galioja reikalavimas baigti 4 akad. val. privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 13–19 d. (3-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją savaitę buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 3-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1310,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šilutės rajone – 1393,24 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas registruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 19 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 195 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 42 asmenys. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 14 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai (iš viso 18). Vienas asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei, keturi – 80–89 m. Visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 3 mirties atvejai (iš viso 50). Asmenys priklausė 60–69 m., 80–89 m. ir vyresnių nei 90 amžiaus grupėms.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę Lietuvoje registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai. Nuo COVID-19 ligos mirė 2 žmonės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – sumažėjo.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis sausio 6–12 d. (2-ąją savaitę) buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) jis buvo mažesnis – 1136,9atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu (2024 m. 2-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis (t. y. viršyta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) registruotas 10-yje savivaldybių.

Šilutės rajone – 1317,57 atv. 100 tūkst. gyventojų.

NVSC nuolat stebi ir bendrauja su savivaldybėmis vertindamas bendrą situaciją konkrečioje savivaldybėje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai (1 asmuo priklausė 70–79 m.; 2 asmenys – 80–89 m. ir 2 – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms), iš viso 13. Visi turėjo lėtinių ligų, 4 – neskiepyti, 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai, iš viso 47.

Šilutės ligoninės nuotr.

Nuo 2025 metų sausio 1 d. pasikeitė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis. Dabar šeimos gydytojai dirbs ilgesnėmis valandomis, o pacientams bus lengviau gauti skubią ambulatorinę pagalbą ūmių būklių atvejais. Šie pokyčiai užtikrins aiškesnį pacientų kelią sveikatos sistemoje ir padės pagerinti šeimos gydytojų teikiamų paslaugų prieinamumą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausią informaciją apie naujoves, kur kreiptis prireikus pagalbos bei kada gali tekti susimokėti už paslaugas Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.

Šeimos gydytojai teiks skubią ambulatorinę pagalbą

Pagal naują tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos darbą pradės tarp 7 ir 8 val. ryto. Paslaugos visa apimtimi bus teikiamos 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.

Įsigaliojus numatytiems pakeitimams, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslauga (skubi ambulatorinė paslauga) ūmių būklių atveju šeimos gydytojo turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) yra parengusi ūmių būklių, kurioms esant teikiama skubi ambulatorinė paslauga, sąrašą.

Į sąrašą įtraukiamos situacijos, reikalaujančios greito gydymo, pvz., stiprus skausmas, ilgalaikis karščiavimas, traumos, ūmios alerginės reakcijos, pykinimas ar vėmimas, širdies ritmo sutrikimai. Vaikams taip pat numatytos būklės, tokios kaip karščiavimas >37,8°C ilgiau nei 24 val., bėrimas, skausmas ar paviršinės žaizdos.

Pavyzdžiui, į savo šeimos gydytoją turėtumėte kreiptis, jei jaučiate stiprų galvos skausmą, kuris nepraeina po įprastų priemonių, arba ilgiau nei 24 valandas laikosi karščiavimas. Atsiradus bėrimui ar žaizdai, kuri pradeda pūliuoti, gydytojas taip pat suteiks reikiamą pagalbą. Šeimos gydytojas turės suteikti pagalbą ir traumų atvejais (įvykusių prieš dvi paras ir anksčiau), kai nereikia vaizdinių tyrimų. Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių nebereikia važiuoti ir įkandus gyvūnui (kai nereikalingas chirurginis žaizdos sutvarkymas).

Visas ūmių būklių sąrašas skelbiamas SAM 2024 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1133 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“.

Dėl įstaigos, kurioje dirba jūsų šeimos gydytojas, atnaujinto darbo laiko ir paslaugų teikimo jų nedarbo metu tvarkos, turite kreiptis į šias įstaigas.

Kada kreiptis į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių?

Primename, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, pacientams paslaugos teikiamos tik dėl ūmių būklių, kuomet gresi realus pavojus pacientų sveikatai ar gyvybei. Į ligoninę poilsio, šventinėmis dienomis, naktį vykstama ar pagalba telefonu 112 kviečiama tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė žmogaus sveikatai, gyvybei. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, nusideginus, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.

SAM 2004 m. balandžio 8 dienos įsakymu „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos tiekimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo” patvirtintas Skubiosios medicinos pagalbos mastas apibrėžia ūmias klinikines būkles arba skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas, nuo kurių priklauso kaip greitai pacientui turi būti pradėta teikti pagalba.

Įsigaliojus naujam pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliui, Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje bus teikiama skubi ambulatorinė pagalba šeimos gydytojų poilsio ir švenčių dienomis.

Tais atvejais, kai pacientas kreipiasi į Priėmimo skubios pagalbos skyrių būklių, kurių neapibrėžia aukščiau išvardinti įsakymai, jiems gali būti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti paslaugas nemokamai. Jei pacientai nesutinka kreiptis į šeimos gydytoją, paslaugos Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje yra mokamos.

ligoniukasa.lrv.lt.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sukūrė naują elektroninį leidinį, skirtą padėti pacientams geriau suprasti savo teises ir galimybes sveikatos priežiūros srityje bei suteikti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie privalomojo sveikatos draudimo teikiamas garantijas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Leidinyje išsamiai aptariamos temos, susijusios su privalomuoju sveikatos draudimu, šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gydymusi ligoninėje, kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis, medicinine reabilitacija, tarpvalstybine sveikatos priežiūra ir kt.

„Šis leidinys sukurtas tam, kad kiekvienas pacientas galėtų gauti aiškią, praktišką ir lengvai suprantamą informaciją apie privalomąjį sveikatos draudimą, sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, ir kitas svarbias temas. Tikime, kad šiame leidinyje žmonės ras atsakymus į svarbiausius klausimus ir naudingų įžvalgų, kurios pravers susidūrus su kasdienėmis problemomis,“ – sako VLK Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.

„Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus“ yra beveik 100 puslapių elektroninis leidinys, kurį galima skaityti internetu. Jis bus nuolat atnaujinamas, reaguojant į pasikeitusius teisės aktus ar kitus pokyčius, todėl pacientams informacija išliks visuomet aktuali.

Raginame pacientus, jų artimuosius, draugus ir kolegas pasinaudoti šiuo nemokamu leidiniu, kuris padės geriau orientuotis sudėtingoje sveikatos priežiūros sistemoje.

Leidinio nuoroda: Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus

nvsc.lrv.lt nuotr.

Padidėjo gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos atvejų skaičius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 825,4atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 1-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 1063,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Šilutės rajone – 1155, 81 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse atsidūrė 134 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 42. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota, nuo COVID-19 ligos – du (78 m. ir 80 m. amžiaus asmenys).

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę (gruodžio 23–29 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje sumažėjo, tačiau gripo atvejų skaičius ir toliau auga.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokia sergamumo rodiklių dinamika labiausiai siejama su šventiniu laikotarpiu. Tačiau dėl didėjančio gripo atvejų skaičiaus raginame ir toliau laikytis prevencijos priemonių, ne per vėlu ir skiepytis nuo gripo bei COVID-19 ligos.

Bendras suminis sergamumo rodiklis Lietuvoje 52 sav. nukrito iki 825 atv. 100 tūkst. gyventojų (praėjusią savaitę buvo 1532 atv. 100 tūkst. gyventojų). ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius sumažėjo, o gripo – padidėjo. Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2023 m. 52 sav.) bendras sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 877 atv. 100 tūkst. gyventojų. Šilutės rajone – 884,47 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje. Registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai (2 asmenys priklausė 70–79 m., 1 asmuo – 80–89 m. amžiaus grupei; du iš jų turėjo lėtinių ligų, vienu atveju tokia informacija nežinoma), nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Dėl gripo buvo hospitalizuoti 133 asmenys, o dėl COVID-19 ligos – 54 asmenys.

ligoniukasa.lrv.lt.

Ateinančius metus sutinkantiems kitose Europos šalyse ligonių kasos primena, kad Lietuvos gyventojai, pamiršę į kelionę pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, pasinaudodami e.paslaugomis, gali savarankiškai susiformuoti kortelę pakeičiantį sertifikatą ir jį parsisiųsti į savo mobilųjį įrenginį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kur galioja?

Kasmet augantis Lietuvos gyventojams išduotų sertifikatų skaičius rodo, kad ši paslauga yra aktuali ir vis labiau populiarėjanti tarp keliaujančiųjų. Šiais metais išduota jau 31 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) pakeičiančių sertifikatų.

„Sertifikatas, kaip ir Europos sveikatos draudimo kortelė, patvirtina privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusio žmogaus teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad viešint šiose šalyse staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, patyrus traumą, patekus į eismo įvykį ir kitais nenumatytais atvejais, būtinoji medicinos pagalba turintiems sertifikatą bus suteikta nemokamai“, – paaiškina Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inesa Byčkova.

Pasak specialistės, svarbu įsidėmėti, kad sertifikatas nepadengia už valstybinės sveikatos sistemos ribų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias gyventojai turi mokėti patys. Taip pat nekompensuojami paciento ir papildomi mokesčiai, tokie kaip: transportavimo, maitinimo, komforto (pavyzdžiui, atskira palata) ar paciento pageidavimu atlikti papildomi tyrimai.

Kaip užsisakyti?

Prisijungimas prie ligonių kasų e.paslaugų sistemos vyksta per internetinę bankininkystę su el. parašu arba mobiliuoju el. parašu. Prisijungus galima matyti tik savo asmeninius duomenis.

Įėjus į e.paslaugų portalą ir užpildžius prašymą, patvirtinami asmens duomenys, sertifikatas yra suformuojamas ir jį galima atsisiųsti į į savo mobilųjį įrenginį. Jei nėra galimybės prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų ir užsisakyti sertifikato, galima kreiptis į šalies, kurioje viešima, vietos valstybinio sveikatos draudimo įstaigą. Ši įstaiga, o prireikus ir Europos šalies gydymo įstaiga, kreipsis į mūsų šalies teritorinę ligonių kasą pagal žmogaus gyvenamąją vietą su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą.

Sertifikatas galioja iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Jei gyventojo privalomasis sveikatos draudimas galioja ne visą kalendorinį mėnesį, sertifikatas galios iki šio draudimo galiojimo paskutinės dienos.

Ar galima suformuoti sertifikatą savo šeimos nariui?

Prisijungęs prie e.paslaugų, vienas iš tėvų gali suformuoti sertifikatus ir savo nepilnamečiams vaikams. E.paslaugose pasirinkus suformuoti sertifikatą, būtina uždėti varnelę ant teiginio „prašau suformuoti sertifikatą, laikinai pakeičiantį ESDK, nepilnamečiams mano šeimos nariams“.

Jei gydymo įstaiga pateikė sąskaitą

Jei viešint Europos šalyse privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas Lietuvos gyventojas gavo gydymo įstaigos sąskaitą už suteiktą būtinąją medicinos pagalbą, ją reikės apmokėti savo lėšomis.

Jei paslaugos buvo suteiktos valstybinei tos šalies sveikatos sistemai priklausančioje gydymo įstaigoje, dėl patirtų išlaidų kompensavimo galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal savo gyvenamąją vietą. Būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, medicinos dokumentų išrašų apie užsienyje suteiktas paslaugas kopijas bei gautas sąskaitas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje vis dar auga. Tad rekomenduojame ir toliau laikytis rankų higienos, kosėjimo-čiaudėjimo etiketo, o pajutus simptomus – vengti lankytis susibūrimuose, vykti į svečius, kad neplatintume viruso tarp kolegų, draugų ir artimųjų. Per šventes ne tik linkėkime vieni kitiems sveikatos, bet ir ją saugokime – nesidalinkime virusais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 51-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga dar šiek tiek ūgtelėjo ir rodiklis pasiekė 1532,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę rodiklis buvo mažesnis – 1403,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis (t. y. viršyta 1500 atv. 100 tūkst. gyventojų riba) registruotas 15-oje savivaldybių.

Sergamumas Šilutės rajone – 1301,92 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant 51-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenims, matyti, kad išaugo tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek ŪVKTI atvejų skaičiai, tačiau gripo atvejų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus – nuo 1478 iki 3653. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo didesnis ir siekė 1609,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines paguldyti 97 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 49 asmenys. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 11 asmenų. Registruoti dar 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso 5), abu asmenys priklausė 80 –89 m. amžiaus grupei, buvo nepasiskiepiję, turėjo lėtinių ligų. Nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai.

Kaip atliekamas prostatos sekreto tyrimas?

Prostatos sekreto tyrimas, dar žinomas kaip PSA tyrimas, yra svarbi diagnostinė procedūra, naudojama nustatyti prostatos sveikatos būklę. PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas padeda gydytojams įvertinti, ar prostatoje nėra uždegimo, infekcijos ar kitų sutrikimų. Prostatos sekreto analizė yra rekomenduojama vyrams, kurie jaučia diskomfortą šlapinantis, skausmą pilvo apačioje ar turi kitų simptomų, galinčių rodyti prostatos problemų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis tyrimas taip pat naudingas prevenciniams tikslams, nes gali padėti anksti aptikti prostatos vėžio riziką. Dėl savo paprastumo ir tikslumo PSA tyrimas tapo vienu dažniausiai naudojamų metodų prostatos būklei įvertinti, siekiant laiku pastebėti galimas sveikatos problemas.

Kaip atliekamas PSA tyrimas?

Tyrimo metu gydytojas atlieka nedidelę kraujo analizę, kurioje nustatomas PSA lygis. Aukštesnis PSA lygis kraujyje gali būti siejamas su prostatos ligomis, įskaitant prostatitą, hiperplaziją ar vėžį. Prostatos sekreto tyrimas nereikalauja specialaus pasiruošimo, tačiau rekomenduojama kelias dienas prieš tyrimą vengti fizinio aktyvumo, ypač dviračių sporto, nes tai gali turėti įtakos PSA lygiui. Svarbu konsultuotis su gydytoju, kuris galės profesionaliai interpretuoti tyrimo rezultatus ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Reguliarus PSA tyrimų atlikimas gali padėti nustatyti prostatos būklės pokyčius ir užtikrinti savalaikį gydymą, kuris gali sumažinti komplikacijų tikimybę.

Kodėl PSA tyrimas yra svarbus?

Plačiau apie šį tyrimą galite sužinoti https://www.homosanus.lt/psa-tyrimas. PSA tyrimas yra naudingas tiek ankstyvajai prostatos problemų diagnostikai, tiek sekimui gydymo metu. Reguliarus šio tyrimo atlikimas gali padėti užtikrinti gerą prostatos sveikatą ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje. Tinkamai stebint PSA rodiklius, galima laiku reaguoti į galimus sveikatos pokyčius ir užkirsti kelią ligų progresavimui, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę.

.

.

Užsakymo Nr. 241219-1

Šilutės ligoninės nuotr.

Šilutės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) skyrius pasipildė šiuolaikiška, išskirtines galimybes turinčia medicinine įranga – dvejomis sauso hidromasažo lovomis ir dvylikos kanalų elektrostimuliacijos sistema. Šios naujovės pagerins pacientų savijautą, padidins gydymo procesų efektyvumą ir sutrumpins reabilitacijos procedūrų laukimo laiką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Bene 8 iš 10 pacientų kasdien kreipiasi dėl nugaros skausmo, kuris trikdo kasdienį gyvenimą ir sumažina darbo bei poilsio kokybę. Šilutės ligoninės FMR skyrius siekia pasiūlyti pačias moderniausias ir efektyviausias gydymo priemones, padedančias kovoti su šia problema. Džiaugiamės galėdami pristatyti naujas procedūras, kurios ženkliai sumažina nugaros skausmą ir padeda atgauti judėjimo laisvę bei tikimės, kad šios įrangos dėka reabilitacijos procedūrų laukimo trukmė ženkliai sumažės“, – sako FMR skyriaus vedėja Lina Minkevičiūtė.

Sauso hidromasažo procedūra – ir gydymui, ir atsipalaidavimui

Sauso hidromasažo procedūra atliekama vienoje pažangiausių ir moderniausių šiuo metu pasaulyje esančių masažo lovų „Aquatizer“ (Japonija). Tai masažas stipriomis vandens srovėmis, kurios sukuria pulsuojančią vibraciją ir stimuliuoja kūną teigiamai paveikdamos giliausius audinių sluoksnius, kuomet žmogaus kūnas neturi tiesioginio sąlyčio su vandeniu.

Lova inovatyvaus dizaino, ergonomiška ir patogi, o žemas jos aukštis leidžia pacientams lengvai atsigulti ir atsikelti. Gulimoji dalis pagaminta iš specialios medžiagos, padeda pacientams atsipalaiduoti ir jaustis taip, lyg plūduriuotų ant vandens. Lovos išankstinio pašildymo funkcija užtikrina komfortą, o temperatūros palaikymas sustiprina masažo teikiamą naudą, suaktyvina medžiagų apykaitą.

Procedūros poveikis:

atpalaiduoja raumenis ir gerina jų veiklą;
mažina lėtinį skausmą;
gerina kraujo ir limfos apytaką;
gerina medžiagų apytaką audiniuose;
skatina sąnario skysčio išsiskyrimą ir apytaką;
didina sąnarių ir stuburo paslankumą;
mažina stresą ir nuovargį.
12 kanalų elektrostimuliacijos sistema – tikslesniam ir efektyvesniam gydymui

„StimaWELL“ sistema unikali tuo, kad sujungia tris terapijų rūšis – vidutinio dažnio elektrostimuliaciją, dinaminį giluminį masažą bei šilumos terapiją ir taip siūlo itin efektyvų visapusišką nugaros gydymą.

Pagrindiniai sistemos privalumai yra aukšto lygio suderinamumas su pacientu ir elektros srovės sukuriamas raminantis pojūtis. Šis procesas aktyvuoja galingus raumenų susitraukimus bei veikia didesnį gydymo plotą. Procedūros metu efektyviai dirba net giluminiai raumenys, suaktyvinama kraujotaka, sustiprinami laikysenos raumenys, malšinamas kaklo, nugaros ir pečių skausmas. Dinamiškos gilios bangos leidžia intensyviai treniruoti raumenis, o pacientas tuo metu jaučia malonų masažą.

Procedūros poveikis:

stiprina raumenis ir gerina motorines funkcijas;
malšina skausmą;
suaktyvina kraujotaką;
kompleksinis gydymo poveikis: procedūra sujungia vidutinio dažnio elektrostimuliaciją, giluminį masažą ir šilumos terapiją, taip užtikrinant visapusišką gydymą;
padeda atkurti raumenų jėgą ir ištvermę;
padeda mažinti raumenų įtampą ir spazmus;
skatina audinių regeneraciją ir gijimą.
Naujovės – į pacientų poreikius orientuotas sprendimas

Šilutės ligoninė siekia, kad įstaigoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo kokybiškesnės ir teigiamai vertinamos pacientų. Neabejotinai, paslaugų kokybei didelę įtaką daro naudojama medicininė įranga – kuo ji bus šiuolaikiškesnė, tuo kokybiškesnė paslauga bus suteikta pacientui. Šilutės ligoninė nuolat investuoja į pažangias medicinos technologijas, kad užtikrintų geriausią pacientų patirtį. Nauja FMR skyriaus įranga – sauso hidromasažo lovos ir dvylikos kanalų elektrostimuliacijos sistema – ne tik didins reabilitacijos paslaugų prieinamumą, bet ir leis pasiekti dar geresnių rezultatų pacientų sveikimo procese.

Be to, artimiausiu metu ligoninė planuoja įsigyti radialinės smūginės bangos terapijos įrenginį, kuris papildys jau turimą įrangą ir dar labiau praplės reabilitacijos paslaugų spektrą.

„Džiaugiamės galėdami pacientams pasiūlyti pačias pažangiausias ir veiksmingiausias reabilitacijos procedūras, kurios pagerins jų gydymo rezultatus ir jų sveikatos būklę. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų individualiai pritaikytą, aukščiausio lygio priežiūrą, kuri padėtų jam kuo greičiau sugrįžti į kasdienį gyvenimą. Mes nuolat siekiame tobulinti mūsų paslaugas ir prisitaikyti prie besikeičiančių sveikatos priežiūros poreikių“, – sakė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Pacientai, norintys gauti nemokamas reabilitacijos paslaugas, FMR gydytojo konsultacijai turi atvykti su šeimos gydytojo siuntimu. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, gydytojas paskirs procedūras ir kontroliuos gydymą. Registruotis FMR gydytojo konsultacijai galima Išankstinės pacientų registracijos portale ipr.esveikata.lt.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Epideminis sergamumo lygis registruotas 10 savivaldybių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 9–15 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga padidėjo lyginant su ankstesne savaite. Bendras sergamumo rodiklis siekia 1403,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 1320,9 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis registruotas 10 savivaldybių: Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Plungės rajono, Tauragės rajono, Kazlų Rūdos, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Kauno miesto, Kėdainių rajono, Jonavos rajono savivaldybėse.

Lyginant su ankstesne savaite, gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo. Praėjusio gripo sezono 50-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo didesnis – 1772,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dėl gripo į ligonines paguldyti 46 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 62 asmenys, intensyviosios terapijos skyriuje gydomas 1 asmuo. Užfiksuoti 2 mirties nuo gripo atvejai (asmenys priklausė 70–79 ir 80–89 m. amžiaus grupėms, turėjo lėtinių ligų, vienas asmuo nuo sezoninio gripo nebuvo paskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma). Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų neužfiksuota.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Epideminis lygis pasiektas aštuoniose savivaldybėse.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė aštuonios savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 34 asmenys, prieš savaitę – mažiau – 14. Dėl COVID-19 ligos ligoninėse atsidūrė 41 asmuo, prieš savaitę jų buvo mažiau – 30. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomi 3 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota, nuo COVID-19 ligos – 3, iš jų du – vyresni nei 80 metų amžiaus asmenys, kurie šį sezoną nebuvo skiepyti nuo COVID-19 ligos, turėjo kitų gretutinių ligų. Apie vieną asmenį duomenų negauta.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 48-ąją savaitę (2024 m. lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – mažesnis – 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, COVID-19 liga – sumažėjo.

Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė Tauragės rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 14 asmenų, prieš savaitę – 12. Dėl COVID-19 ligos ligoninėse atsidūrė 30 asmenų, prieš savaitę jų buvo dvigubai daugiau – 62. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomi 2 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota, nuo COVID-19 ligos – vienas (38 metų amžiaus asmuo, kuris šį sezoną nebuvo skiepytas nuo COVID-19 ligos, turėjo kitų gretutinių ligų ir sunkių komplikacijų).

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – išliko panašus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 18–24 d. (47-ąją savaitę) siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu (2023 m. 47-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo didesnis –1404,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas Vilniaus miesto savivaldybėje, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko tiek pat asmenų kaip ir prieš savaitę –12 asmenų. Dėl COVID-19 ligos į ligonines buvo paguldyti 62 asmenys, prieš savaitę – daugiau – 73. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomas 1 asmuo.

Užregistruotas pirmas šį sezoną mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 3 mirties atvejai. Visi asmenys priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų grupei.