www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje vėžiu kasmet suserga apie 18 tūkstančių žmonių ir apie 8 tūkstančius žmonių nuo jo miršta. Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems kaip 65 metų žmonėms, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau sergančiųjų sudaro jauni, darbingo amžiaus žmonės.

Vėžys yra klastinga liga. Pirminėse ligos stadijose, kai navikas yra mažas ir neišplitęs, žmogus nejaučia jokių simptomų.

Skaityti toliau

Vėlesnėse ligos stadijose, kai navikas auga, pradeda spausti aplinkinius nervus, kraujagysles ir organus arba metastazuoja į kitas kūno vietas, pasireiškia atitinkami simptomai ir tik tada kreipiamasi į gydytojus.

Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai liga nustatoma ankstyvojoje stadijoje iki pasireiškiant simptomams. Tačiau kaip įmanoma diagnozuoti ligą, kai pacientas nejaučia jokių simptomų? Tam yra skirtos daugelyje Europos Sąjungos valstybių vykdomos vėžio prevencinės programos. Vėžio prevencinės programos – tai didelių gyventojų grupių profilaktiniai tyrimai, kuriais siekiama aptikti ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžinius pokyčius. Tiriamųjų grupę sudaro tam tikro amžiaus žmonės, kurie nejaučia jokių ligos simptomų ir laiko save sveikais. Svarbiausias šių programų tikslas – apsaugoti gyventojus nuo mirties dėl vėžio, o patikros dėl gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio tyrimai leidžia sustabdyti ligos vystymąsi. Dėl to patikros dėl vėžio programos turėtų būti įtrauktos į kiekvieno gyventojo asmeninį sveikos gyvensenos principų sąrašą ir jokiu būdu negali būti traktuojamos kaip „ligų ieškojimas“. Maža to, vėžio diagnozė jau seniai nėra mirties nuosprendis. Aptikus jį ankstyvoje stadijoje ir taikant efektyvų gydymą nemaža dalis pacientų išgyvena 10 ir daugiau metų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje yra vykdomos 4 vėžio prevencijos programos – krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos. Nustatyto amžiaus gyventojai, apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, gali nemokamai išsitirti dėl vėžio. Norėdami dalyvauti programose, gyventojai pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, nusiųs atlikti atitinkamus tyrimus.

Gyventojų atrankinės patikros tyrimai šiuo metu vykdomi tik dėl 4 lokalizacijų vėžio. Moksliškai įrodyta, kad šie tyrimai mažina mirštamumą nuo tos lokalizacijos vėžio ir kad tyrimų nauda esmingai viršija galimus ekonominius nuostolius tiriant didelį skaičių žmonių, iš kurių dalis gali niekada nesusirgti vėžiu.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa

Ši programa Lietuvoje buvo pradėta vykdyti 2004 m. liepos mėn. Ji yra skirta 25–60 metų moterims, kurios 1 kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio.

Patikros metu moterims yra atliekamas paprastas ir neskausmingas citologinis tyrimas – PAP (atradėjas Papanikolau) testas. Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo. Sterilia medine mentele ar švelnia šluotele lengvai brūkštelėjus per kaklelio paviršių paimama tiriamoji medžiaga ir užtepama ant stikliuko – taip gaunamas gimdos kaklelio tepinėlis. Tepinėlis yra siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopu. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių nerodo, tyrimas kartojamas po 3 metų. Jei gautas rezultatas neinformatyvus (pavyzdžiui, dėl nekokybiškai paimto tepinėlio ar kitos priežasties laboratorija negali duoti aiškaus atsakymo), tyrimas nemokamai kartojamas. Nustačius ikivėžinių pakitimų, pacientei atliekami papildomi tyrimai siekiant patikslinti diagnozę.

PAP testo tikslas – ne tik patikrinti dėl vėžio, bet ir sužinoti, ar yra pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės ląstelių. Tokie pakitimai bėgant laikui gali išnykti savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys.

Patikros metu aptikus pakitimų gimdos kaklelyje, atliekami papildomi tyrimai (paimamas audinio gabalėlis – biopsija) ir ginekologinė apžiūra diagnozei patvirtinti. Ikivėžinių pakitimų gydymas yra nesudėtingas ir efektyvus būdas užkirsti kelią vėžio išsivystymui.

Lietuvos moterys gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa vis dar naudojasi vangiai. Programos koordinavimo komiteto duomenimis, programos teikiamomis paslaugomis kasmet pasinaudoja mažiau nei pusė (44 proc.) tikslinės amžiaus grupės (25–60 metų) moterų.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje buvo nustatyti 2595 nauji krūties vėžio atvejai ir 512 moterų nuo jo mirė. Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. pacienčių pasveiksta, jei krūties vėžio diagnozė nustatoma laiku.

2005 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo pradėta vykdyti Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Jos tikslas – sumažinti moterų mirtingumą nuo krūties piktybinių navikų. Ši programa suteikia galimybę 50–69 metų moterims 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Vakarų Europos šalyse, kur ši programa įgyvendinama jau nuo devintojo dešimtmečio pabaigos, mirtingumas nuo krūties vėžio yra ženkliai mažesnis nei šalyse, kur ši programa pradėta neseniai. Reguliarus moterų dalyvavimas atrankinės patikros programoje dėl krūties vėžio leidžia 4 iš 10 moterų išvengti mirties nuo šios ligos, todėl nuolatinė patikra yra pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė.

Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Kuo anksčiau nustatomas vėžys arba ikivėžiniai pakitimai krūtyje, tuo gydymas yra efektyvesnis.

Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Jei patikros metu nebuvo rasta pakitimų, tyrimas kartojamas po 2 metų. Gavus neinformatyvų rezultatą, tyrimas gali būti kartojamas. Jei buvo nustatyta pakitimų, pacientė siunčiama pas specialistą konsultuotis.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra vienas dažniausių vyrų onkologinių susirgimų. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje 3734 vyrams buvo nustatytas priešinės liaukos vėžys ir 521 vyras mirė.

Nuo 2006 m. sausio mėn. Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šios programos tikslas – pagerinti prostatos vėžio diagnostiką ankstyvoje stadijoje, taikyti radikalius gydymo metodus, siekiant pailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę bei sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl šios ligos.

Programa yra skirta visiems 50–75 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Vyrai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio.

Programos dalyviams yra atliekamas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją. Jei PSA kiekis viršija normą (3 ng/ml), šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o šis prireikus atlieka tyrimą diagnozei patvirtinti – priešinės liaukos biopsiją. Tiesa, padidėjusi PSA koncentracija nebūtinai reiškia vėžio diagnozę – kartais ji parodo prasidėjusius ikivėžinius pokyčius, kuriuos pašalinti yra žymiai lengviau. Programa leidžia anksti nustatyti šią ligą arba jos išsivystymo grėsmę, ją efektyviai gydyti ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų. Anksti diagnozavus prostatos vėžį Lietuvoje 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis yra apie 100 proc., t. y. vyrų, kuriems diagnozuotas pirmos stadijos prostatos vėžys, išgyvenamumas nesiskiria nuo vyrų, nesergančių prostatos vėžiu.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

2014 m. Lietuvoje buvo diagnozuoti 1158 piktybiniai storosios žarnos vėžio atvejai ir 500 žmonių mirė nuo šios ligos. Šia liga panašiai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Europos Sąjungoje maždaug 8 iš 10 žmonių, kuriems nustatomas storosios žarnos vėžys, yra vyresni nei 60 metų. Sergantys asmenys ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Mirties nuo storosios žarnos vėžio rizika mažesnė, kai liga nustatoma ankstyvoje stadijoje.

Nuo 2009 m. liepos mėn. Lietuvoje pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Pagal programą 50–74 m. amžiaus asmenys turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT). Atrankinės patikros tyrimas, kai naudojamas iFOBT testas, mirčių nuo storosios žarnos vėžio riziką sumažina 20–30 proc.

Programoje dalyvaujantį asmenį šeimos gydytojas supažindina su testo atlikimo eiga ir išduoda priemones jam atlikti. Jei slaptojo kraujo išmatose nerandama, asmuo yra sveikas ir gali vėl pasitikrinti po 2 metų. Suradus slaptojo kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Kolonoskopija (storosios žarnos apžiūra iš vidaus) leidžia nustatyti kraujavimo priežastis. Procedūros metu diagnozei patvirtinti gali būti imamas audinio gabalėlis – atliekama biopsija. Mikroskopu ištirta biopsijos medžiaga patvirtina arba paneigia diagnozę.

Vėžys yra lėtai besivystanti liga. Jeigu pirmo tyrimo pagal vėžio atrankinės patikros programą metu asmuo buvo pripažintas sveiku, liga gali išsivystyti iki kito programoje numatyto patikros laiko, todėl labai svarbus reguliarus dalyvavimas programoje. Jei laikotarpiu tarp atrankinės patikros tyrimų vargina vėžiui būdingi simptomai, nereikia laukti kito atrankinės patikros tyrimo laiko ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Masinės atrankos prevencinės programos yra vienas svarbiausių kovos su vėžio epidemija būdų. Ankstyva onkologinių ligų diagnostika ne tik sumažina mirštamumą, ilgina pacientų gyvenimo trukmę, bet ir kai kuriais atvejais užkerta kelią šių ligų išsivystymui. Visų 4 programų paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl nustatyto amžiaus gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, visi tyrimai yra nemokami. Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdomos masinės atrankos prevencinės programos neabejotinai yra svarbus šios dienos ir artimiausios ateities lėtinių ligų prevencijos prioritetas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis vėžio prevencinėmis programomis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento pacientams atsirado daugiau galimybių sergant lėtinėmis ir sunkiomis psichikos ligomis greičiau integruotis į visuomenę. Nuo lapkričio čia psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik aktyvaus stacionarinio gydymo metu, bet ir po jo.

Iki šiol Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente Švėkšnoje greta kitų skyrių veikė Medikosocialinių paslaugų ir psichiatrinės reabilitacijos tarnyba.

Skaityti toliau

Ji teikė psichosocialinės reabilitacijos – medicinos psichologo, psichoterapeuto, ergoterapeuto, fizioterapinių procedūrų, masažo, judesio terapijos, šviesos terapijos, muzikos terapijos, užimtumo ir laisvalaikio organizavimo – paslaugas bendrame komplekse su aktyvaus stacionarinio gydymo paslaugomis.

„Džiaugiamės, kad pasikeitus teisės aktams ir skyrus lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, atsirado galimybė tokias paslaugas teikti ir baigusiems aktyvų gydymą viename ar kitame Pasichiatrijos departamento skyriuje, bei taip dar labiau padėti pacientams“, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Nuo lapkričio 2-osios Medikosocialinių paslaugų ir psichiatrinės reabilitacijos tarnyba buvo reorganizuota į Psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuris užtikrins trumpalaikės stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugas po aktyvaus stacionarinio gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas aktyvaus stacionarinio gydymo metu.

Psichikos sutrikimų turintiems pacientams, atitinkantiems reabilitacijos kriterijus, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų bus apmokama iki 15 trumpalaikės stacionarinės reabilitacijos paslaugos lovadienių.

Pasak skyriaus vedėjos, per metus tokių paslaugų tikimasi suteikti maždaug 240 pacientų.

www.jurlig.lt inf.

Kasmet spalio 29-oji minima kaip Pasaulinė insulto diena. Ji pradėta minėti 2006 m. Pasaulinės insulto organizacijos (angl. World stroke organization) iniciatyva. Šios dienos tikslas – priminti, kad insultas yra dažnai pasitaikantis ir sunkus susirgimas, sukeliantis ilgalaikius sveikatos sutrikimus, padidinti gyventojų supratimą apie insultą, garantuoti geresnę šio susirgimo profilaktiką, diagnostiką ir gydymą bei ilgalaikę paramą sergantiesiems.

Skaityti toliau

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šią Pasaulinę insulto dieną visų rasių, valstybių, amžių ir kultūrų žmonės yra kviečiami gerai išstudijuoti pirmuosius insulto simptomus, vadovaujantis šios dienos devizu – F.A.S.T. (iš angl. greitai, skubiai). Šūkį F.A.S.T. reiktų iššifruoti kaip: VEIDAS – RANKA – KALBA – LAIKAS (angl. Face – Arm – Speech – Time).

Amerikos insulto asociacija ir Tarptautinė insulto organizacija siūlo visiems prisiminti formulę VEIDAS – RANKA – KALBA – LAIKAS ir jos trumpą paaiškinimą. Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus nusišypsoti ir iš karto pamatysite skirtumą. Jeigu viena ranka tampa silpnesnė ir blogiau valdoma – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus pakelti abi rankas ir iškart pamatysite skirtumą. Jeigu kalba tampa neaiški, nerišli ir žmogui sunku kalbėti – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus pakartoti patį paprasčiausią sakinį ir pamatysite skirtumą. Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai skambinti į greitąją medicinos pagalbą (112), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.

Insultas daugiausia paveikia pagyvenusius asmenis, tačiau neaiškios kilmės insultas gali būti ženkliai dažnesnis tarp jaunų (jaunesnių nei 50 metų) žmonių . O 20–40 proc. insultų priežastis nėra nustatoma.

Daugelyje pasaulio valstybių daugėja gyventojų, vyresnių nei 60 metų, ir tai artimoje ateityje lems milžiniškus visuomenės demografinės struktūros pokyčius. Per metus pasaulyje gyventojų, turinčių daugiau kaip 65 metus, padaugėja apie 9 milijonus ir iki 2025 metų jų bus daugiau kaip 800 milijonų. Todėl daugelis lėtinių ar „senatvės“ ligų, įskaitant ir insultą, turi būti laiku diagnozuotos ir sėkmingai gydomos, būtina vykdyti ilgalaikę kryptingą profilaktiką ir taip mažinti sergamumą šia liga. Prisiminkite, vienas iš šešių žmonių per gyvenimą patiria bent vieną insultą. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad 2005 metais insultas (priklausantis cerebrovaskulinių ligų grupei) nulėmė apie 5,7 milijono mirčių visame pasaulyje ir tai sudarė apie 9,9 proc. visų mirčių. Daugiau kaip 85 proc. šių mirčių įvyko šalyse, turinčiose žemas ir vidutines pajamas, ir maždaug vienas trečdalis mirusių žmonių buvo jaunesni kaip 70 metų amžiaus.

Standartizuotas mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų rodiklis iki 2006 m. Europos Sąjungoje buvo didesnis nei Lietuvoje. Vyrų mirtingumas Lietuvoje 2010 m. buvo 2 kartus, Europos Sąjungoje – 2,2 karto didesnis nei moterų. 2001–2010 m. mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje sumažėjo 10,7 proc., Europos Sąjungoje – 33,9 proc., vyrų mirtingumas Lietuvoje sumažėjo 11,5 proc., moterų – 9,9 proc., Europos Sąjungoje atitinkamai 30,7 proc. ir 39,8 proc. Tačiau pagal mirtį sukėlusias priežastis kraujotakos sistemos ligos, kurioms priskiriami infarktai ir insultai, Lietuvoje tvirtai išlieka pirmoje vietoje.

Siekiant globaliu mastu sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios sunkios ligos, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai siūlo naudotis standartizuotu insulto sekimo modeliu STEPS, kuris skirtas įvairių šalių sveikatos priežiūros darbuotojams:
tiksliai įvertinti insulto paplitimą,
apibrėžti gyventojų rizikos grupes,
identifikuoti galimus rizikos veiksnius,
vykdyti ilgalaikę stebėseną,
pagrįsti ir parengti ilgalaikius projektus ir ilgalaikes prevencines programas,
kontroliuoti ir vertinti vykdomų projektų ir programų efektyvumą.

Taigi, insultas yra neurologinė patologija, priskiriama ūmiems centrinės nervų sistemos pažeidimams, kurios priežastis dažniausiai yra kraujagyslių patologija ir kuri visame pasaulyje yra pagrindinė neįgalumo ir mirties priežastis. Tačiau „insulto“ terminu vadinamas ne vienas atskiras susirgimas, o visa gausi susirgimų grupė, kuriuos trumpai apibūdinsime.

1. Išeminis insultas – tai ūmus, židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais židininiais neurologiniais simptomais (simptomai priklauso nuo to, kokia smegenų sritis pakenkta), išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas nuo simptomų pradžios. Kaip rašoma mokslinėje literatūroje, išeminiai insultai sudaro apie 75–85 proc. visų insultų.

2. Hemoraginis insultas – tai smegenų audinio arba smegenų dangalo kraujosruva, susidariusi plyšus galvos smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenų audinį arba į smegenų dangalus (yra subarachnoidinis, epidūrinis ir subduralinis dangalai).

3. Galvos smegenų infarktas yra galvos smegenų nekrozė, pasireiškianti dėl smegenų išemijos, su objektyviai matoma patologija galvos smegenyse ir klinikiniais simptomais, kurie pasireiškia maždaug po 24 valandų. Taip pat yra ir daugiau panašių neurologinių būklių, bendrai vadinamų insultais.

Naujausios insulto klasifikacijos, be galvos smegenų pažeidimų, priskiria ir stuburo smegenų pažeidimus ir išskiria net 62 insulto tipus ir potipius bei 18 skirtingų klasifikacijų. Paskutiniu metu mokslinėje literatūroje ypač dažnai akcentuojama praeinančio (trunkančio iki 24 valandų) smegenų išemijos priepuolio svarba (kai kurie šaltiniai šią būklę priskiria prie insulto tipų), nes ji yra patikimas insultų pranašas – iki 50 proc. insultų po šio priepuolio ištinka per pirmąsias 2 paras. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) – tai trumpalaikis lokalus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis insulto požymiais, bet greitai praeinantis ir nesukeliantis ilgalaikės negalios ir, kartais, vadinamas mikroinsultu ar iki insultine būkle.

Patologinis-fiziologinis ligos mechanizmas paprastas: insultas įvyksta, kai kraujagyslė, kuri maitina (perneša deguonį ir maistingas medžiagas) tam tikrą smegenų sritį yra užblokuojama ar įvyksta jos plyšimas. Arteriją gali blokuoti krešulys, susiformavęs tam tikroje vietoje (šiame procese tiesiogiai dalyvauja cholesterolio plokštelių sankaupos), embolas, atkeliavęs su kraujo tėkme iš kitų organų, ar koks kitas objektas (riebalų lašai prie riebalinės embolijos, deguonies ar kitų dujų burbuliukai ir kt.). Smegenų dalis, kuri negauna kraujo, pradeda nykti ir mirti. Blokuotos kraujagyslės spindžio dydis ir pakenkimo vieta bei jos plotas lemia insulto sunkumą ir jo klinikinius simptomus.

Insultų diagnostika yra gana sudėtinga dėl labai didelės simptomų įvairovės, kurią lemia skirtingi smegenų audinių pakenkimo mechanizmai ir lokalizacija. Panašius į insulto simptomus gali sukelti daugelis neurologinių būklių, kurioms patvirtinti ar atmesti reikia visai kitų diagnostikos priemonių nei insultui. Pagrindiniai matomi simptomai yra šie: vienos kūno pusės ar abipusis judesių valdymo pablogėjimas; koordinacijos sutrikimas; vienos kūno pusės ar abipusis (rečiau) sensorinis (jutimų) pablogėjimas ar visiškas išnykimas; neaiški, nesklandi kalba ar visiškas nesugebėjimas kalbėti; reikšmingas regėjimo lauko susiaurėjimas; viena kryptimi fiksuotas žvilgsnis; ūmiai prasidėjusi ataksija (tai nestabili eisena, kojas keliant aukštai ir statant plačiai); ūmiai prasidėjęs suvokimo sutrikimas; ūmiai prasidėjusi apraksija (netenkama gebėjimo atlikti tikslingus sudėtingus judesius, nepaisant noro ir fizinio pajėgumo juos atlikti) ir kt.

Gali pasireikšti ir kiti simptomai, kurie nėra tipiniai insultui: svaigulys; stiprus, lokalizuotas galvos skausmas; pykinimas; neaiškus matymas abiem arba viena akimi; vaizdo dvejinimasis; sutrikusi pažintinė funkcija; pritemusi sąmonė; nesugebėjimas nuryti ir kt.

Pasireiškus klinikai, išeminio insulto atveju svarbiausiu veiksniu tampa laikas, nes reikia kuo anksčiau paskirti tikslinį gydymą – trombolizę, kad būtų išvengta galimų komplikacijų dėl užsitęsusios centrinės nervų sistemos dalies išemijos. Todėl dažniausiai diagnozei patikslinti skubiai atliekama angiografija, tyrimas ultragarsu, kompiuterinė tomografija arba branduolių magnetinė rezonanso tomografija.

Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai yra gerai žinomi ir ištyrinėti: arterinė hipertenzija, rūkymas, nutukimas, nesveika ir nesaikinga mityba (mažas vaisių ir daržovių kiekis maiste), mažas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, ilgalaikis psichosocialinis stresas, dislipidemija, širdies ligos (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas), kai kurios inkstų ligos ir kt. Nuo žmogaus nepriklausomi rizikos veiksniai – amžius, lytis, šeimos istorija ir paveldimumas.

Daugiau informacijos apie įvairius renginius, organizuojamus Pasaulinės insulto dienos proga, rasite Tarptautinės insulto organizacijos interneto svetainėje http://www.worldstrokecampaign.org/.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

ve.lt nuotr.

Lietuvoje privalu skubiai spręsti nesibaigiantį karą keliuose, žudantį ir žalojantį mažamečius vaikus, jų tėvus, senelius, nėščiąsias ir visus kitus nekaltus Lietuvos piliečius, kurių gyvenimas per sekundės dalį pasikeičia dėl neatsakingai alkoholį vartojančių ir prie vairo sėdančių asmenų kaltės, skelbia viešoji įstaiga “Gera Augti Tėvynėje“.

VšĮ “Gera Augti Tėvynėje“ sako TAIP už 0 promilių alkoholio besąlygiškai visiems vairuotojams keliuose.

Skaityti toliau

Pritari – pasirašyk: peticija „Už 0 promilių VISIEMS vairuotojams keliuose“

VšĮ “Gera Augti Tėvynėje“

Eimanto Chachlovo, ve.lt, nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ataskaitoje skelbiama, kad depresija tampa pasauline problema – nuo šios ligos kenčia 350 mln. žmonių visoje planetoje. Dėl klastingos išraiškos depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai sunki, ilgai trunkanti, lemianti didelį mirštamumą ir kančias liga. 21-ajame amžiuje ji tapo jaunų žmonių liga.

Nustatyta, kad jau šiandien depresija pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše. Moksliniai tyrimai rodo, kad liga net ir išgydyta dažnai pasikartoja. PSO prognozuoja, kad iki 2020 metų ši liga taps antra pagal dažnumą.

Skaityti toliau

Depresija nėra „jauna“ liga. Pirmą kartą ji aprašyta VIII amžiuje pr. Kr. Biblijos Psalmyne: „Susitraukęs ir jėgų netekęs, slankioju niūrus visą dieną“. V amžiuje pr. Kr. Hipokratas aprašė „melancholiją“: nepaaiškinamas liūdesys, nemiga, dirglumas, nuovargis, apetito sutrikimai. Šiandien depresija suprantama kaip žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla, nepaisoma asmens higienos, sumažėja savigarba, atsiranda nuolatinis kaltės jausmas.

Depresija laikoma vienu dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Nediagnozuota ir negydoma depresija blogina asmens gyvenimo kokybę, skatina savižudybę, lemia kitų psichinių ir somatinių ligų atsiradimą, pavyzdžiui, sergantieji depresija 4,5 karto dažniau patiria miokardo infarktą.

Nepaisant to, kad depresija žinoma jau daugiau kaip du tūkstančius metų, nepaisant tiesiog fantastiškų medicinos pasiekimų (organų persodinimas, pažeistų funkcijų atkūrimas ir kt.), diagnozuoti depresiją ir, svarbiausia, tinkamai gydyti yra nepaprastai sudėtinga: tik trečdalis ligonių gauna tinkamą gydymą laiku diagnozavus ligą. Sudėtingumą lemia mūsų požiūris į ligą: ligos neigimas ir požiūris į ją kaip į socialinę žymą. Sergantis žmogus gėdijasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, juo labiau, kad pakliūti pas jį sudėtinga.

Todėl, jeigu pastebėjote, kad ilgiau nei mėnesį jus kamuoja:
– prislėgta nuotaika, gyvenimas atrodo visiškai „pilkas“, dažnai kamuoja neaiškaus ilgesio jausmas, jaučiama „gyvenimo tuštuma“;
– kažkur išnyko malonumo jausmas, neįdomu ir nesinori užsiimti mėgstama veikla;
– jaučiamas nuolatinis nuovargis, „nekyla rankos“, kažkur dingo energija, fizinis, psichinis aktyvumas,
−skubėkite pas gydytoją psichiatrą, nes „juodų dienų“ būna kiekvienam, o depresija yra sekinanti liga, kuri savaime nepraeina ir labai kenkia gyvenimo kokybei.

Yra ir kitų depresijos požymių:
– nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus;
– dirglumas, jautrumas emocinei įtampai;
– vengiama bendrauti;
– fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ arba nerimo pojūtis;
– kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas;
– sunku susikaupti veiklai;
– pesimistinis ateities įsivaizdavimas;
– polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę;
– apetito sutrikimas;
– potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“;
– įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Tai gydytojo specialisto darbas atskirti Jūsų nuotaikos kaitą nuo rimtos psichinės ligos. Neužsiminėkite savigyda, nes depresijos gydymas yra kompleksinis procesas: apima gydymą vaistais, socialinę pagalbą, psichoterapiją. Atsiminkite, kad mūsų smegenys yra tobulas kompiuteris, kuriame milijardai neuronų ir mes nenuspėsime, kaip jie pradės sąveikauti tarpusavyje gavę draugų, kaimynų, giminaičių patartą išorės poveikį. Iki šiol medicina negali vienareikšmiškai išskirti ir detalizuoti depresiją lemiančių veiksnių. Tačiau mokslininkai nepasiduoda: visame pasaulyje atliekami tyrimai siekiant nustatyti galimus depresiją lemiančius faktorius. Ispanijos mokslininkai per 10 metų ištyrė per 15 000 Ispanijos gyventojų dėl depresijos galimos priklausomybės nuo mitybos. Jie nustatė, kad vartojant daug vaisių, daržovių, riešutų ir mažai mėsos depresijos atsiradimo rizika sumažėja. Atlikto tyrimo metu depresija buvo diagnozuota daugiau nei 1500 gyventojų. Kinų mokslininkai nustatė, kad depresijos atsiradimo rizika sumažėja, kai valgoma daug žuvies.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos inf.

Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur!

Pasaulinė širdies diena paskutinį rugsėjo sekmadienį minima jau šešiolikti metai. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šiemet rugsėjo 27 d. visuomenė skatinama atkreipti dėmesį į šias problemas, rūpintis savo širdimi. Pasaulinės širdies federacijos paskelbtas šių metų šūkis – „Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur!“

Skaityti toliau

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 metais sergamumas kraujotakos sistemos ligomis buvo 29,3 proc. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 56 proc. visų mirusiųjų. Pagrindinės ligos – išeminės širdies ligos, cerebrovaskulinės ligos, aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas ir kt. Visame pasaulyje šios ligos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet ir pranešama, kad ateityje šie skaičiai tik augs. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų ne.

Širdies ligų rizikos veiksniai:
amžius: vyrams rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja sulaukus 45 metų, moterims – 55 metų;
lytis: vyrai serga dažniau;
paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (miokardo infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 metų);
jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).

Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti

Padidėjęs kraujospūdis. Vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Žinoma, nepamiršti gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu:
mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) – tai „blogasis“ cholesterolis, kurio kraujyje negali būti per daug. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi;
didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) – tai „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.

Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba užblokuojamas. Jeigu pakankamai kraujo ir deguonies negali pasiekti širdies, tada atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Gali atsirasti koronarinės širdies ligos, didesnė aterosklerozės tikimybė. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: atitinkama dieta, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, mesti rūkyti, koreguojami kiti dislipidemijos (būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis) rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą, turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali būti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt.

Cukrinis diabetas. Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas – vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergant cukriniu diabetu padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Cukrinio diabeto simptomai – nuovargis, pykinimas, dažnas šlapinimasis, neįprastas troškulys, kūno svorio sumažėjimas, regos sutrikimai, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos. Sergant cukriniu diabetu ir norinti sumažinti mikro infarkto ir insulto riziką, reikia imtis šių veiksmų – būkite fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nerūkykite ir kt.

Nutukimas. Nutukimas – tai kūno masės padidėjimas dėl riebalinio audinio pertekliaus. Nutukimas labai apsunkina širdies darbą – sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, sustorėja širdies sienelės, greičiau vystosi aterosklerozė. Didelis cholesterolio kiekis, taip pat dažnai būna dėl nutukimo, todėl didėja išeminės širdies ligos ir insulto rizika. Norint palaikyti optimalų kūno svorį, būtina tinkamai maitintis, nepersivalgyti, būti fiziškai aktyviems.

Netinkama mityba. Valgant įvairų maistą, organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas, palaikoma tinkama cholesterolio koncentracija kraujyje, išlaikomas optimalus kūno svoris. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažinti suvartojamų pusgaminių, cukraus, riebaus pieno produktų kiekį. Subalansuotos mitybos racione turėtų būti daug riebių polinesočiųjų rūgščių ir mažai sočiųjų. Ypač naudinga polinesočiųjų riebalų rūšis – omega 3 (jos yra menkėje, lašišoje, jūros lydekoje ir kt.). Rekomenduojama daugiau vartoti daržovių ir vaisių bei grūdinių produktų, kuriuose yra mažai riebalų, o daug kitų organizmui naudingų medžiagų: skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Norėdami sustiprinti širdį, valgykite maisto produktus, kuriuose yra:
kalio (bulvės, pomidorai, kopūstai, razinos, riešutai, česnakai, kt.);
kalcio (pieno produktai, kietasis sūris, kiaušiniai, avižos, grikiai, žuvis ir jūros gėrybės, švieži žalumynai, jūros kopūstai, vaisiai ir džiovinti vaisiai);
magnio (žalios lapinės daržovės, obuoliai, abrikosai, pieno produktai, jūros gėrybės, mėsa, kt.);
taip pat širdies veiklai svarbių vitaminų, A, E, C ir B (kiaušiniai, sviestas, morkos, citrinos, pomidorai, kepenys, riešutai, kt.)

Daugiau informacijos apie sveiką mitybą galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Metodinė medžiaga – Mityba“.

Mažas fizinis aktyvumas. Fizinis krūvis stiprina širdį bei kraujagyslių sistemą, todėl sumažina miokardo infarkto ir insulto riziką, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje tikimybę. Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, todėl sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas. Todėl bent 30 min. per dieną reikėtų skirti fiziniam aktyvumui. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo ir trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju.

Stresas. Stresas tapo nuolatiniu gyvenimo palydovu, juk kiekvienas patiriame stresines situacijas tam tikrais gyvenimo momentais, o tai labai alina sveikatą ir neigiamai veikia tarpusavio santykius. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Patiriant stresą, gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reiktų – išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti, neužsisklęsti savyje.

Padidėjęs kraujo krešumas, klampumas. Kraujo klampumas priklauso nuo kraujo sudėtinių dalių santykio. Didėjant kraujo ląstelių kiekiui, didėja ir kraujo klampumas. Padidėjus kraujo klampumui –sulėtėja kraujotaka, pasunkėja širdies darbas, organai nėra pakankamai aprūpinami krauju. Padidėja trombozės tikimybė. Ji yra itin didelė, jeigu pacientas serga arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu. Kad kraujo klampumas būtų ne per didelis, reikėtų nerūkyti, reguliariai tikrintis kraują ir cholesterolio kiekį kraujyje, stebėti kraujospūdį, sveikai maitintis ir kt.

Rūkymas. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Pagrindiniai nuodai, kenkiantys širdžiai, yra nikotinas, kuris skatina koronarinę širdies ligą, ir anglies monoksidas (CO), kuris skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, širdis plaka 10–20 dūžių daugiau per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkymas skatina kraujo krešėjimą, didina miokardo infarkto ir insulto riziką, padidina pilvo aortos aneurizmos riziką, riziką susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus.

Taip pat kenkia ir pasyvus rūkymas, kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais. Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Pasyvus rūkymas taip pat didina riziką susirgti išemine širdies liga, krūtinės angina, plaučių uždegimu, lėtinėmis plaučių ligomis, didina infarkto ir insulto riziką.

Alkoholio vartojimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regionas yra daugiausiai suvartojantis alkoholio pasaulyje. Kaip rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro turima informacija, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai yra 147 mažiau negu 2013 m. Alkoholis sukelia daug su širdimi susijusių problemų, kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę. Svarbiausia nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vartojant alkoholį kiekvieną dieną arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė išlieka didesnė negu vartojant rečiau nei kartą per savaitę. Besaikis alkoholio vartojimas gali privesti prie insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio trigliceridų lygio, turi įtakos hipertenzijos raidai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia Širdies dieną švęsti drauge ir susirūpinti savo bei artimųjų širdimis. Šiemet rugsėjo 27 d. (sekmadienį) 12val. Lietuvos širdies asociacija sostinės V. Kudirkos aikštėje surengs renginį, skirtą paminėti Pasaulinę širdies dieną, kurios tikslas siekti skatinti visuomenę rinktis teisingus pasirinkimus saugant savo širdį namuose, darbe, laisvalaikiu.
Renginio programą ir daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligas galima rasti Lietuvos širdies asociacijos tinklalapyje www.heart.lt.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Gintarė Dapkutė

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiais laikais daugelis suaugusiųjų, vaikų ir paauglių nebeįsivaizduoja gyvenimo be mobiliojo telefono. Mobilusis telefonas tapo neatsiejamu palydovu ir bene pagrindine bendravimo priemone. Jau niekas nesistebi, pamatęs pirmų klasių mokinuką ar net darželinuką, žaidžiantį mobiliuoju telefonu ar nuolatos kalbantį. O derėtų sunerimti…

Skaityti toliau

Žmogaus aplinkoje yra tiek dirbtinių, tiek gamtinės kilmės elektromagnetinių laukų. Tobulėjant bevielėms technologijoms ir joms reikalaujant vis daugiau elektros energijos bei dėl pasikeitusių visuomenės socialinio gyvenimo sąlygų elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų vis daugėja, todėl nuo elektromagnetinių laukų poveikio nepabėgsime nei namuose, nei lauke.

Kalbant apie galimą poveikį sveikatai, jautriausia visuomenės grupe laikomi vaikai, bet ne tik dėl galimo elektromagnetinių bangų poveikio, bet daugiau dėl jų priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų.

Psichologai teigia, kad vaikui intensyviai naudojantis telefonu jis gali susirgti liga, kurios pagrindinis požymis – vadinamasis „suerzinto silpnumo sindromas“. Mažiems vaikams šis sindromas pasireiškia nuolatiniu kaprizingumu, o vyresniems – emocijų nevaldymu ir nuotaikų kaita. Vėliau atsiranda nemiga, miegas tampa neramus, atsibudus ryte gali pykinti, dažnai skauda galvą. Mokyklinio amžiaus vaikams iškyla sunkumų mokantis (dėl sutrikusio gebėjimo sutelkti dėmesį). Ši liga – ne elektromagnetinių bangų poveikio pasekmė, o priklausomybės nuo mobiliojo telefono požymis.

Vaikai, kurie turi priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, kaip ir nuo kompiuterinių žaidimų (nepaleidžia telefono iš rankų, miega su juo, niekuo nesidomi, jam skiria visą laisvalaikį), dažnai tampa irzlūs ir uždari. Priklausomybė nuo mobiliojo telefono ateityje gali tapti didele problema.

Lietuvoje nėra nustatyta, nuo kada vaikui galima naudotis mobiliuoju telefonu, todėl tai sprendžia tėvai. Tad jei jie rūpinasi savo vaikų sveikata, turi ne tik kuo vėliau jiems nupirkti mobilųjį telefoną, bet ir rekomenduoti laikytis paprastų mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2012 m. atliko moksleivių (4, 8 ir 11 klasių), naudojančių mobiliuosius telefonus, elgsenos tyrimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 98,6 proc. Lietuvos mokinių turi ir naudojasi mobiliaisiais telefonais, 0,6 proc. mokinių neturi mobiliojo telefono, nes jiems jis nereikalingas, ir 0,8 proc. mokinių neturi mobiliojo telefono, bet norėtų turėti. Dauguma pedagogų ir mokyklos vadovų įsitikinę, kad mobilusis telefonas yra kenksmingas sveikatai. Mokiniai mokyklose apie galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai informuojami dažniausiai klasės valandėlių metu, ši tema integruojama į įvairių dalykų pamokas, jie taip pat supažindinami su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos mobiliųjų telefonų naudojimo rekomendacijomis.

Remdamiesi atlikto tyrimo rezultatais, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja tėvams:

Kontroliuoti vaikų naudojimosi mobiliuoju telefonu trukmę. Atkreipti dėmesį į vaikų naudojimosi mobiliuoju telefonu ypatumus.
Skatinti ir sudaryti vaikams sąlygas lankyti įvairius būrelius, sportuoti bei bendrauti su bendraamžiais.
Skirti daugiau laiko bendravimui su vaikais, kartu užsiimti jų mėgstama veikla.

Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, siekiant sumažinti galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai, siūlytina laikytis bei rekomenduoti vaikams laikytis šių paprastų naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklių:

Skambinti tik esant būtinybei, kalbėti mobiliuoju telefonu kuo trumpiau.
Jei yra laidinis telefonas, naudotis juo.
Naudoti laisvų rankų įrangą, ausines.
Laukiant sujungimo su pageidaujamu abonentu, nelaikyti mobiliojo telefono prie pat ausies.
Vietoj skambinimo funkcijos naudoti trumpųjų žinučių siuntimo funkciją.
Nenaudoti mobiliojo telefono dažnai žaidimams žaisti.
Mobilųjį telefoną laikyti toliau nuo savęs, laikyti jį įdėkle.
Naktį nelaikyti įjungto mobiliojo telefono greta lovos.
Kai mobilusis telefonas nereikalingas, išjungti jį (pvz., pamokų metu, naktį).

Mokytojams ir švietimo įstaigų vadovams Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja:

Pamokų metu taikyti komandinio darbo užduotis, skatinančias mokinių tarpusavio bendravimą.
Organizuoti mokykloje popamokinę veiklą: įvairius būrelius, konkursus, renginius.
Vykdyti mokinių švietimą sveikatos klausimais, pasikviesti visuomenės sveikatos specialistą ar lektorių, kuris papasakotų apie galimą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai.

Tėvai, norintys apsaugoti savo vaikus nuo bet kokio galimo pavojaus sveikatai, kuris gali būti nustatytas ateityje, gali rinktis neleisti savo vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Europoje labiau jaudinamasi ir tuo pačiu tiriamas mobiliojo ryšio galimas ilgalaikis poveikis, kuris pasireiškia ne iš karto, o po tam tikro laiko, net po 10–20 metų. Reikia paminėti, kad Lietuvos higienos normos reikalavimai nėra taikomi silpniems elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniams, kurių galia 1–2 W. Techniškai tvarkingi ir naudojami pagal gamintojo instrukciją bei sveikatos specialistų pateiktas saugos rekomendacijas elektronikos įrenginiai ir prietaisai neturėtų pakenkti sveikatai ar saugai. Naudojant šiuos gaminius būtina laikytis elektrosaugos reikalavimų ir visų pirma pasirūpinti, kad nuo jų nenukentėtų vaikai.

Didžiausio iki šiol atlikto tarptautinio mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimo „Interphone“ rezultatai 2010 m. kovo mėn. paskelbti žurnale „International Journal of Epidemiology“. Tyrimas atskleidė, kad bent jau iki šiol mobiliųjų telefonų naudojimas nedidino rizikos susirgti smegenų vėžiu. Tyrimą vykdė Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (toliau – PSO IARC) mokslininkai. Jo metu per daugiau nei 10 metų buvo ištirta apie 13 tūkst. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija 2010 m. gegužės mėn. informaciniame biuletenyje Nr. 193 ir 2010 m. gegužės 17 d. PSO IARC informaciniame biuletenyje Nr. 200 apibendrino „Interphone“ tyrimo rezultatus ir informavo, kad nerasta tiesioginio ryšio tarp aktyvaus ilgalaikio naudojimosi mobiliuoju telefonu ir vėžinių susirgimų, bei atkreipė dėmesį, kad gliomos išsivystymo rizika vis dėlto 10 proc. didesnė vartotojams, kurie intensyviai naudoja mobiliuosius telefonus daugiau nei 10 metų. Naujausia mokslinė informacija 2014 m. gegužės 9 d. skelbiama specializuotame žurnale „Occupational and Environmental Medicine“. Neseniai publikuoto mokslinio tyrimo „Mobile phone use and brain tumours in the CERENAT case-control study“ duomenimis, žmonės, kurie mobiliuoju telefonu kalba ilgiau nei 15 valandų per mėnesį ir tai tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, du tris kartus dažniau rizikuoja, kad jiems susiformuos smegenų auglys.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Saugos diržai automobiliuose pradėti naudoti 1930 m., kai keli gydytojai įsirengė juos savo automobiliuose ir paskatino automobilių gamintojus saugos diržus įtaisyti visuose naujuose automobilių modeliuose. 2013 m. tyrimais buvo nustatyta, kad saugos diržų naudojimas yra efektyviausia priemonė, sauganti nuo sužalojimų ir mirties avarijos atveju.

Skaityti toliau

Saugos diržų naudojimas automobiliuose tapo neatsiejama ir neginčijama saugaus eismo dalimi, tačiau pasitaiko atvejų, kai naudojami neteisingai saugos diržai gali sukelti pasismaugimo grėsmę vaikams, ypač jei automobilyje vaikai yra neprižiūrimi suaugusiųjų. Ši grėsmė padidėjo 1996 m., kai buvo išrasti saugos diržai su įtampos ribotuvu, kuris saugos diržą apriboja taip, jog jis gali tik sutrumpėti. Būtina akcentuoti tai, kad didesnį pavojų kelia ne tie diržai, kuriais vaikas prisegamas automobilinėje kėdutėje, o tie, kurie paliekami šalia nenaudojami. Nelaimė įvyksta tada, kai vaikas žaisdamas su diržu apsisuka jį aplink kaklą ir yra aktyvuojamas įtampos ribotuvo užrakinimo mechanizmas. Tokiu atveju diržo nebegalima atlaisvinti ir vienintelė galimybė išgelbėti vaiką – nukirpti saugos diržą. Neturint tam tinkamų priemonių po ranka, pasekmės gali būti negrįžtamos.

Deja, visai neseniai toks įvykis pašiurpino ir Lietuvą, kai automobilyje saugos diržu pasismaugė 10 metų neturintis berniukas. Kad tokių baisių istorijų nepasikartotų, tėvai ir kiti suaugusieji privalo imtis atitinkamų prevencijos priemonių:
1. Visada atidžiai prižiūrėti vaikus automobilyje ir niekada nepalikti jų vienų jame. Automobilis yra transporto priemonė, ne žaidimų aikštelė;
2. Visada užrakinti transporto priemonę, kad vaikai negalėtų patekti į ją vieni;
3. Mokyti vaikus nežaisti su saugos diržais, pasakoti jiems apie galimą pasismaugimo riziką;
4. Jei saugos diržai, esantys šalia vaiko, yra nenaudojami, išimti juos arba „užrakinti“ pagal automobilio gamintojo instrukciją, kad vaikas negalėtų jų ištraukti;
5. Visada automobilyje turėti priemonę, kuria būtų galima nukirpti diržą nelaimės atveju.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė.

Rugpjūčio 23 d., sekmadienį, organizuojamas pėsčiųjų žygis aplink Šilutės miestą. Jo metu surinktos lėšos bus skirtos mažojo Emilio iš Žemaičių Naumiesčio gydymui.

Žygio dalyvių laukiama prie Šilutės (H. Šojaus) dvaro nuo 9 iki 10 val.

Dalyvio mokestis – 5 Eur.

Būtina išankstinė registracija.

Skaityti toliau

Apie Emilį ir jo ligą: delfi.lt: “Visiškai sveiką Emilį pakirto siaubinga diagnozė: šeima meldžia pagalbos”

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, rugpjūčio 11 d. Pietų ir Rytų Lietuvoje, o rugpjūčio 12 d. daugelyje rajonų temperatūra sieks 30–32 laipsnius karščio. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras dar kartą perspėja, jog per karščius gyventojai gali nukentėti nuo nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio bei hipoksijos (deguonies bado), dehitratacijos.

Skaityti toliau

Dėmesį į galimą pavojų ypač turėtų atkreipti 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies ir kraujagyslių). Karščiui taip pat jautresni yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus.

Kaip elgtis per karščius

Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Nešiokite akinius su apsauga nuo ultravioletinės spinduliuotės. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.

Stengtis būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė.

Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Didžiąją dalį šių skysčių sudaro vanduo. Dehidratacijos metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant.

Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandenį kvėpuojant (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai.

Skaityti toliau

Vystantis dehidratacijai organizmui būtinų mineralinių medžiagų (jos organizme cirkuliuoja ištirpę vandenyje elektrolitų pavidalu, sudarydami teigiamus ar neigiamus jonus) kiekis laipsniškai mažėja.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad gausiai prakaituojant per karščius organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi.

Dehidratacijos priežastys

Yra nemažai įvairių priežasčių, kurios sukelia dehidrataciją:
aukšta organizmo temperatūra sergant (karščiavimas);
aukšta aplinkos oro temperatūra;
neefektyvi organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros (pavyzdžiui, netinkama apranga, specialios darbui skirtos aprangos dėvėjimas, ilgalaikis respiratoriaus ar dujokaukės dėvėjimas ir pan.);
ilgai trunkantis fizinis krūvis (vidutinio ar didelio intensyvumo);
vėmimas ar viduriavimas;
itin padidėję ir padažnėjęs šlapinimasis dėl inkstų bei šlapimo takų infekcijų;
kai kurios lėtinės ligos: cukrinis diabetas, širdies ligos, inkstų ligos ir kt.;
kai kurių medikamentų (ypač šlapimą varančių) vartojimas;
gėrimų su dideliu kofeino kiekiu vartojimas(kofeinas suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus);
ilgalaikis tinkamo vandens ir maisto trūkumas;
žmogaus nesugebėjimas savarankiškai atsigerti (pavyzdžiui, kai ligonis yra sunkios būklės ar komoje, dėl burnos arba ryklės gleivinės pažeidimų ar infekcijos, veido ar dantų traumų ir t. t.).

Suaugusių žmonių dehidratacijos simptomai

Yra keletas gerai juntamų ir pastebimų simptomų, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją. Šių simptomų intensyvumas svyruoja nuo lengvų iki sunkių, be to, keli simptomai gali pasireikšti vienu metu:
išreikštas, ilgai trunkantis troškulys;
išdžiūvusi burna ir pabrinkęs, sausas liežuvis;
bendras silpnumas;
galvos svaigimas;
širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.;
vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas;
apalpimas;
ženkliai sumažėjęs prakaitavimas;
ženkliai sumažėjęs šlapimo kiekis. Dehidrataciją galima nustatyti pagal šlapimo spalvą ir kiekį. Jei šlapimas yra koncentruotas, jo mažai ir jis tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos, gali būti, kad organizmui itin trūksta skysčių.

Kada patartina kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus?

Jei dehidratavusiam asmeniui pasireiškia bent vienas iš čia paminėtų simptomų, būtina skubiai kreiptis į medikus, nes esant šiems simptomams būklė gali toliau blogėti:
vemiama daugiau kaip vieną dieną;
kūno temperatūra pakyla virš +38 °C;
viduriavimas trunka daugiau kaip 2 dienas;
greitai krenta svoris;
reikšmingai sumažėja šlapimo išsiskyrimas per 12 val. laikotarpį;
apima didelis silpnumas;
žmogus tampa vangus, sulėtėja, pasidaro netikslūs judesiai;
kalba tampa neaiški ir ne visada rišli;
žmogaus tampa sumišęs, sutrikęs, nesiorientuoja aplinkoje.

Tyrimai, atliekami siekiant patvirtinti dehidratacijos diagnozę ir nustatyti priežastis

Dehidratacijai nustatyti gali būti naudojami įvairūs paprasti testai ar tiesiog atliekami laboratoriniai kraujo ar šlapimo tyrimai. Turėdamas tyrimų rezultatus ir surinkęs anamnezę gydytojas identifikuos pagrindinę priežastį ar priežastis, kurios privedė prie organizmo dehidratacijos. Patys paprasčiausi, lengvai pastebimi gyvybiniai dehidratacijos ženklai yra karščiavimas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis (norma – apie 60–80 k. per minutę), sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas ir greitesnis, paviršinis kvėpavimas. Žinoma, ir kai kurie kiti susirgimai sukelia labai panašius simptomus, todėl būtina atsižvelgti į kraujo (gliukozės ir elektrolitų kiekį, eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvinio baltymo kiekį ir kt.) ir šlapimo (lyginamąjį tankį, ketonus, baltymą šlapime, gliukozę šlapime ir kt.) tyrimų išvadas. Tada būtina ne tik grąžintiorganizmo skysčių ir druskų pusiausvyrą, bet ir gydyti pagrindinį susirgimą, sukėlusį dehidrataciją.

Bendrieji dehidratacijos prevencijos principai

Vasarą, ypač didelių karščių metu, tinkamai susiplanuokite savo veikląir visada su savimi pasiimkite vandens. Žinodami, kad bus karšta, teks sportuoti arba fiziškai dirbti (kai žymiai suintensyvėja prakaitavimas), tinkamai tam pasiruoškite.

Raginkite visus sportuojančius, aktyviai atostogaujančius ar dirbančius fizinį darbą lauke (kai nėra galimybės efektyviai aušinti kaistančio kūno) žmones išgerti daug daugiau skysčių nei paprastai. Pavyzdžiui, jeigu paprastai per dieną išgeriate apie 5 stiklines skysčių, tai karščių metu išgerkite ne mažiau kaip 8–10 stiklinių.

Klausykitės orų prognozių ir sinoptikų perspėjimų apie didelio karščio dienas ir, jeigu yra tokia galimybė, kitaip suplanuokite savo numatytus darbus lauke ar juos atidėkite. Venkite intensyvaus fizinio darbo ar ilgai trunkančių pratimų didelio karščio (apie +30°C ir daugiau) dienomis, nes, be dehidratacijos, galima gauti šiluminį (organizmo perkaitimą) ar saulės smūgį.

Kai labai karšta, venkite alkoholio, kadangi alkoholis padidina vandens pasišalinimą iš organizmo. Be to, alkoholis susilpnina gebėjimą pajusti ankstyvus dehidratacijos ar organizmo perkaitimo simptomus.

Karščių metu namuose bei darbe naudokitės ventiliatoriais ir kondicionieriais (ypač jeigu langai į pietinę pusę).

Dėvėkite laisvus, šviesius drabužius iš natūralių audinių. Nešiokite šviesų galvos apdangalą.

Būdami lauke stenkitės laikytis šešėlyje ir vėjo prapučiamoje vietoje.

Kai yra nepakeliamai karšta, ant galvos ir pečių užsidėkitesudrėkintą vėsiu vandeniu rankšluostį, skarą, marškinėlius ar kitą drabužį.

Jei yra galimybė, apsipurkškite save (ir aplinkinius) drungnu vandeniu iš purkštuvo ar butelio, kad atvėsintumėte odos paviršių – taip padėsite visam organizmui save aušinti. Norint greičiau atvėsinti perkaitusį kūną gerai tinka vėsus dušas.

Bandydami atsivėsinti venkite tiesiai ant odos dėti ledus iš šaldymo kameros ar vandenį su ledu. Perdėm atšaldžius atskiras kūno sritis, priverstinai susitraukia odos kapiliarai ir organizmo šilumos praradimas sumažėja, o ne padidėja. Besaikis ledo naudojimas gali sukelti vadinamąsias „peršalimo“ ligas ar vietinį raumenų uždegimą.

Nėra jokių ypatingų ar specialių dehidratacijos prevencijos priemonių. Visa prevencijos esmė – reikšmingai padidinti skysčių suvartojimą, siekiant palaikyti tinkamą organizmo skysčių pusiausvyrą. Paprasti praktiniai patarimai būtų šie:

Nuolat nedideliais gurkšniais gerkite skysčius.

Esant dideliam karščiui geriau, kad skysčiai būtų vėsūs, bet ne per šalti, mat nemažai žmonių gana lengvai suserga dėl didelio temperatūrų skirtumo.

Geriausiai tinka mineralinis vanduo (be angliarūgštės) arba kiti skysčiai, turintys nors nedidelius ištirpusių druskų (elektrolitų) kiekius.

Gerti tinka specialūs sportiniai izotoniniai gėrimai, paruošti naudojimui ar tirpių miltelių pavidalu, kurie skiedžiami geriamuoju vandeniu.

Esant karščiams, svarbiausia pasirūpinti, kad silpnesnės sveikatos, seni, sergantys asmenys, kūdikiai ir maži vaikai gautų pakankamai skysčių, kadangi jie patys gali būti nepajėgūs tai padaryti.

Pagal užsienio spaudą medžiagą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras perspėja, jog per karščius gyventojai gali nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio bei hipoksijos (deguonies bado).

Ypatingai dėmesį turėtų atkreipti 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Karščiui taip pat jautresni yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus.

Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti per karščius

Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.

Stengtis būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Palaikykite namų aplinką vėsią. Namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi; geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą; dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio; patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį; jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

Susijęs: “lrt.lt: sinoptikė žada karštą savaitę”

Langų uždangalai – Solemlux

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje dažniausiai skęsta vyrai

Skendimai – didžiulė, tačiau išvengiama problema, kasmet nusinešanti daugiau kaip 400 tūkst. žmonių gyvybių visame pasaulyje. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių ir antroji pagal dažnumą vaikų iki 14metų amžiaus netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių pasaulyje.

Skaityti toliau

Lietuvos statistika

2012 metais Lietuvoje paskendo 232 žmonės, 2013 metais – 198, o 2014 metais – 229 asmenys. Lietuvoje 2014 metais nuo išorinių mirties priežasčių mirė daugiau tik eismo įvykių metu ir nukritę. Nors per paskutinius 15 metų pastebima, jog paskendimų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau išlieka vienas didžiausių Europoje, o tai reiškia, kad skendimų prevencija Lietuvoje nepakankama. Palyginimui reiktų paminėti, kad beveik 80 proc. 2013 metais Olandijoje paskendusių asmenų sudarė ne vietiniai gyventojai, o imigrantai iš kitų šalių, didžioji dalis jų paskendo apsinuodiję alkoholiu.

Pasaulyje dažniau paskęsta vaikai, o Lietuvoje – jauni, darbingo amžiaus vyrai. Jie paskęsta 5 kartus dažniau nei moterys ir 4 kartus dažniau nei vaikai, todėl kalbant apie prevencijos priemones pirmiausiai reiktų paminėti šiai labiausiai dėl skendimų pažeidžiamai grupei skirtas prevencijos priemones.

Alkoholis, alkoholis ir dar kartą alkoholis

Apsvaigę asmenys yra linkę rizikuoti, pavyzdžiui, šokti į vandenį iš didelio aukščio ar varžytis tarpusavyje, kuris nuners toliau ar giliau, dėl ko įvyksta didžioji dalis paskendimų. Dažnai įkaušę poilsiautojai užmiega atviroje vietoje esant tiesioginiams saulės spinduliams, o nubudę šoka į vandenį atsivėsinti. Dėl didelio temperatūrų skirtumo organizmas gali patirti šoką, neretai raumenis sutraukia mėšlungis ir dalis tokių poilsiautojų nebeišneria.

Apsvaigę nuo alkoholio gerokai dažniau skęsta vyrai: paaugliai, kurie dar neįvertina tikrojo alkoholio poveikio, bei jauni vyrai. Moterys, apsvaigusios nuo alkoholio, skęsta retai. Suaugusieji, kurie vartoja alkoholį šalia vandens telkinių ir prižiūri savo atžalas, plaukiojančias vandenyje, taip pat labai rizikuoja: išgėrus sumažėja dėmesingumas, ilgėja reakcijos laikas, todėl išauga galimybė laiku nepastebėti skęstančio vaiko. Maži vaikai skęsta tyliai, todėl jiems reikalingas ypač didelis dėmesys.

Kaip rodo statistika, ne visi poilsiautojai prie vandens yra pakankamai sąmoningi, todėl prie vandens telkinių turėtų būti ribojimas alkoholio pardavimas ir vartojimas, turėtų būti draudžiama vartoti alkoholį valtyse ir maudynių vietose ir kt.

Tik sumažinę girtų, neatsakingų poilsiautojų skaičių galėsime tikėtis ženklaus skendimų sumažėjimo.

Mokėjimas plaukti

Lietuvoje ne ką mažiau aktuali ir vaikų paskendimų problema. 2014 metais nuskendo 8 vaikai iki 14 metų amžiaus. Berniukai skendo dažniau nei mergaitės. Ypač pavojinga prie atvirų vandens telkinių be suaugusiųjų priežiūros palikti mažamečius vaikus. Taip pat negalima palikti jų prižiūrėti vyresniems draugams, broliams ar sesėms. Vaikai, kurie nemoka plaukti, paprastai būna atsargesni, nemokėjimas plaukti dažnai juos apsaugo, nes jie nelenda į vandenį. Vis dėlto viena iš sėkmingiausių skendimų prevencijos priemonių yra vaikų mokymas plaukti.

Prevencinės priemonės Lietuvoje įgyvendinamos neseniai, o kitose Europos šalyse skendimų prevencija turi gilias šaknis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikystėje pradėjus mokyti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje bei išmokius plaukti, ateityje galima išvengti daugybės skaudžių netekčių. Būtina telkti visas jėgas, suvienyti už vaikų saugumą, sveikatą ir vertybių formavimą atsakingas institucijas. Mokyklose ir kitose vaikų ir paauglių susibūrimo vietose turi būti skleidžiama informacija skendimų prevencijos tema, taikomos efektyvios skendimų prevencijos priemonės savivaldybėse, šviečiami tėvai ir kuriama saugi ir darni aplinka vaikams.

Esminiai skendimų prevencijos principai

Pašalinti pavojų–išpilti vandenį iš talpų (vonios, tvenkinio, kibiro).
Įrengti apsauginius barjerus – aptverti vandens telkinius, maudymosi baseinus, žuvų tvenkinius, griovius, kurie prisipildo lietaus vandens, įvairius vandens telkinius prie namų ir viešose vietose. Aptverti namus, esančius netoli vandens telkinių (vasarnamius). Įrengti saugius tiltus prie vandens telkinių, upelių. Uždengti šulinius.
Apsaugoti tuos, kurie priklauso rizikos grupei – skatinti mokytis plaukti.
Aiškinti apie vaiko priežiūros svarbą, organizuotai prižiūrėti vaikus (tėvams susiburiant į grupes).
Mokyti vaikus laikytis toliau nuo srovės ir aiškinti, kad nesimaudytų vieni.
Drausti ir kontroliuoti, kad draudimas vartoti alkoholį valtyse ir maudynių vietosebūtų vykdomas, mokyti nenaudoti alkoholio šiose vietose.
Visi laiveliai turi būti reguliariai tikrinami dėl jų techninės būklės ir saugos įrangos juose. Negalimaviršyti leidžiamožmonių skaičiaus laiveliuose, juose turi būti tiek gelbėjimo liemenių, kiek yra plaukiančių asmenų.
Padėti įvykus nelaimei –mokytis gaivinti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas Keras

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.

Skaityti toliau

Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei?

Viena priežastis – nežinoma mirusiojo valia šiuo klausimu, nes apie tai šeimoje nebuvo kalbama. O netekties akivaizdoje, kai gydytojai po konstatuotos smegenų mirties paprašo aukoti organus donorystei, giminėms priimti sprendimą itin sunku.

Nors sielvartą dėl mirusiojo netekties kiekvienas žmogus išgyvena individualiai, yra išskiriamos kelios išgyvenamo gedėjimo stadijos, kurias patiriame mirus artimajam. Pirmoji gedėjimo stadija – šokas (jausmų chaosas, realybė atrodo netikra, elgesys – labai neįprastas: daug beprasmių veiksmų, nesirūpinama pagrindiniais biologiniais poreikiais). Antroji gedėjimo stadija – neigimas (netikėjimas, kad taip įvyko, bei situacijos, jausmų, minčių apie įvykį neigimas). Trečioji gedėjimo stadija – pyktis (pykčio, įniršio, nepasitenkinimo jausmas, klausiama, kodėl taip atsitiko su manimi, kuo aš blogesnis už kitus). Ketvirtoji gedėjimo stadija – derybos (mintys apie tai, kaip paveikti realybę, pastangos matyti ir parodyti save „gerą“). Penktoji gedėjimo stadija – liūdesys (įvykio, nelaimės, praradimo įsisąmoninimas, liūdesys ir depresija, baimė dėl ateities). Šeštoji gedėjimo stadija – susitaikymas (pergyvenimo sumažėjimas, gyvenimiškų interesų atsiradimas, ateities planų kūrimas, susitaikymas su įvykiu).

Kai artimiesiems pranešama apie šeimos nariui konstatuotą smegenų mirtį, o tai reiškia – žmogaus mirtį, jo gyvenimo baigtį, artimieji išgyvena pirmąją gedėjimo stadiją – šoką. Šoko ištiktam žmogui sudėtinga racionaliai mąstyti, priimti sprendimą. Juo labiau, kad apsispręsti reikia nedelsiant, kuo greičiau. Dažnai pasitaiko, kad kol artimieji svarsto, tariasi, kaip pasielgti, potencialus donoras, kuriam konstatuota smegenų mirtis, prarandamas. Nepaisant gydytojų pastangų, taikomų priemonių (dirbtinė kraujotaka, vaistai), gyvybingų organų išlaikyti nepavyksta. O transplantacijai tinka tiktai gyvybingi organai, todėl donorystės procesas tampa nebeįmanomas.

Kita artimųjų prieštaravimo donorystei priežastis – skirtingos jų nuomonės šiuo klausimu. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas numato, kad mirusiojo artimųjų dėl neprieštaravimo donorystei atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio (-ės), pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (globėjų, įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama.

Tačiau nors įstatymas numato tvarką, pagal kurią atsiklausiama mirusio giminaičių, neretai jų nuomonės dėl donorystės išsiskiria, o tai, deja, stabdo donorystės ir transplantacijos procesą. Pasitaiko, kad, pavyzdžiui, mirusiojo žmona sutinka aukoti sutuoktinio organus donorystei, bet tam paprieštarauja visas būrys tolimesnių ir artimesnių giminaičių. Kiekvienas reiškia savo nuomonę, smerkia, teisia, ginčijasi, įrodinėja. Nors šiuo atveju juridiškai yra lemiamas sutuoktinės sprendimas, giminaičių spaudimą patirianti moteris atsisako aukoti organus donorystei.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

Skaityti toliau

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado), ir ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai. Koks karštis pavojingas sveikatai?

Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo. Tinklalapyje http://www.meteo.lt/karscio_prog.php galima matyti karščio indekso prognozes kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.

Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.

Nuo 27–34 ºC – silpnas diskomfortas.

Nuo 35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.

Nuo 40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.

Nuo 46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.

Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.

Sužinokite ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą.

Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kurio reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo 1 iki 11 ir kuris lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį. Tinklalapyje http://www.meteo.lt/uvi_prognoze.php kiekvieną dieną skelbiama, kokia yra ultravioletinės spinduliuotės prognozė ir kokia turėtų būti apsauga.

Jei ultravioletinės spinduliuotės indeksas 1 arba 2, taigi žemas, vadinasi žmonėms apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore.

3–5 – vidutinis. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

6–7 – aukštas. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

8–10 – labai aukštas. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

11 – ekstremalus. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis rekomendacijų, kurios padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai karštą dieną rekomenduoja:

Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerti visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Vengti drabužių iš sintetinių audinių. Galvą dengti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Teptis apsauginiu kremu nuo saulės.

Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būti pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Riboti buvimo trukmę karštoje aplinkoje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. • Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Meteorologų pranešimai apie artėjančius šiltus ir karštus orus yra gera žinia mėgstantiesiems maudytis atviruose vandens telkiniuose. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai primena apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens, pabrėždami, kad skaičiai traumų ir sužalojimų suvestinėse labiausiai priklauso ne nuo medikų ar saugos specialistų darbo, o nuo pačių poilsiautojų elgsenos.

Lietuvoje kasmet labai sunkiai susižaloja net kelios dešimtys jaunų žmonių, kurie nardė maudynių metu. Ypač skaudžios kaklo slankstelių lūžimų

Skaityti toliau

pasekmės. Kojų lūžiai ir kiti sužeidimai, patirti šokant į vandenį „kareivėliu“, vasaros maudynių traumų sąraše yra antroje vietoje. Stipriai susipjaustyti kojas galima ir į dygius, aštrius augalus ar užlipus ant stiklo šukių, skardinių. Visų šių traumų galima išvengti.

Didžiulė rizika susižaloti

Nerdami į vandenį galva žemyn daugiausiai susižaloja jauni vyrai. Nardyti dėl pramogos, tačiau neturint tam jokių įgūdžių, ypač mėgstama Vakarų Europos šalyse. Kitaip yra Rytų Europoje (išskyrus Lenkiją), kur traumos dėl nardymo skaičiuojamos ne dešimtimis, o vienetais. Australijoje, šalyje, kurioje gyvena per 19 mln. žmonių, tokių sužalojimų būna vos keletas per metus. Neurochirurgai gerai sutvirtina pažeistą stuburą, tačiau nė vienas pasaulio gydytojas dar nepagydė sužalotų nugaros smegenų ir negrąžino žmogaus į visavertį gyvenimą.

Jei panėrus galva atsitrenkiama į kokią nors kliūtį (akmenį, vandens telkinio dugną ar kt.), ypač didelė tikimybė pažeisti stuburo kaklo dalies slankstelius. Jeigu jie lūžo, bet nedeformavo stuburo kanalo ir nesužalojo nugaros smegenų ir nervų, neįgalumo pavyks išvengti.

Maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs. Asmenys, nepatekę į gydymo įstaigas, kurie susižalojo stuburą nerdami į vandenį ir mirė iš karto, dažnai priskiriami paskendusiųjų skaičiui.

Nenardykit!

Šuoliai į vandenį galva žemyn – pavojingiausias ir rizikingiausias laisvalaikio būdas paplūdimyje. „Ne-nar-dy-kit!“ – toks Evaldo (vardas pakeistas) prašymas ir įspėjimas. Dvidešimtmetis vyras susižalojo panėręs, kaip jam atrodė, saugioje vietoje: „Nėriau ir net galva į nieką neatsitrenkiau. Ne nuo tiltelio šokau, o nėriau įsibridęs į vandenį ir atsispyręs kojomis nuo dugno. Tvenkinys buvo privačioje valdoje, man atrodė, jog gilus. Viena neatsargi sekundė – ir ne mano nervai, o gyvenimas nutrūko.“

Po traumos Evaldas nebegali vaikščioti. Jo nuomone, nardymo šokant galva žemyn draudimai turi būti tokie pat dažni, matomi ir net agresyvūs kaip, pavyzdžiui, dantų šepetėlių reklama – ji per televiziją transliuojama kasdien ir ne vieną kartą. Išlaidos tokiai socialinei reklamai atsipirktų labai greitai. Juk valstybė neįgalų žmogų gydo, reabilituoja, skiria pašalpas ir kt. Kai automagistralių informaciniuose skyduose vairuotojai mato tame kelyje žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, juos tai drausmina, įspėja.

Dvidešimt ketverių Pijaus (vardas pakeistas) negalios priežastis ta pati: „Panirau ir staiga viskas dingo. Šalta. Nejaučiau rankų ir kojų, galėjau pajudinti tik galvą. Stipriai skaudėjo kaklą, kojų nejaučiau ir tada, kai draugai mane ištraukė. Jie automobilyje mane pasodino (didelė klaida: nukentėjusysis turi būti vežamas gulintis – aut. past.), kaklą apvyniojo rankšluosčiu. Kaip svarbu kiekvienam mokėti teikti pirmąją pagalbą! Taip ir atvežė į kliniką. Net priėmimo skyriuje kaklo įtvaro medikai neuždėjo. Sąmonę tai prarasdavau, tai atgaudavau. Vėliau draugas pasakojo, kad, kol sėdintį (!) vežė koridoriais į reikiamą skyrių, kelis kartus kilnojo vis į kitą vežimėlį. Tokia įstaigoje tvarka: vežimėlis „priklauso“ tam tikram skyriui, išvažiuoti juo į kitą skyrių negalima. Mane vis kilnojo ir kaskart netekdavau sąmonės. Buvo diagnozuotas 6-ojo kaklo slankstelio skeveldrinis lūžis, atlikta operacija. Dvi savaitės skyriuje, tada reabilitacija. Kineziterapeutai skatino kiek įmanoma daugiau mankštintis. Kojos liko nejudrios. Iš pradžių nepakluso ir rankos, vežimėlio ratų pajudinti negalėjau. Buvo beprotiškai sunku. Pamažu stiprėjau, įstojau į universitetą. Kasdienybėje tebėra sudėtinga.“

Drąsa, kurios nereikia

„Nugaros smegenys – tarsi pluoštas laidų, kurie jungia galvos smegenis su kūnu ir lemia valingus judesius, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas. – Šis ryšys užtikrina žmogaus galimybę judinti rankas ir kojas, vaikščioti, atlikti įvairius darbus. Jei dėl nugaros smegenų nervų ir kitų struktūrų pažeidimo šis ryšys nutrūksta, gali stipriai nukentėti gyvenimo kokybė. Stipriai sutrikdytų funkcijų bei sužalotų nugaros smegenų visiškai atkurti kol kas neįmanoma, nors šiuolaikinio mokslo ir praktikos pasiekimai nuteikia viltingai.

Apmaudu, kad jaunų žmonių noras rizikuoti gali pastūmėti neatsargiai elgtis. Tokio elgesio pasekmės – mirtis arba neįgalumas visam gyvenimui. Galva atsitrenkus į dugną (akmenį, kelmą, šaką), staigiai pakreipiama galva, stuburas atlošiamas arba sugniuždomas, lūžta arba išnyra kaklo (dažniausiai) slanksteliai. Pavojingiausia, jei lūždami arba išnirdami jie pažeidžia smegenis. Dėl to sutrikdomos gyvybinės funkcijos, ištinka rankų bei kojų paralyžius.

Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni slanksteliai. Kuo aukštesnis slankstelis lūžta, tuo trauma pavojingesnė. Ypač pavojingas antrojo kaklo slankstelio lūžimas, nes ties juo yra pailgosios smegenys ir gyvybiškai svarbūs nugaros smegenų centrai, kuriuos pažeidus sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Dauguma žmonių, patyrusių tokias traumas, tiesiog nuskęsta įvykio vietoje.“

Mėgėjiško nardymo dr. Bronius Špakauskas rekomenduoja apskritai atsisakyti. Tokiems šuoliams reikia tinkamo pasirengimo ir įgūdžių. Juk sportininkai, atliekantys šuolius į vandenį, ilgai treniruojasi baseine. Akrobatas pereina lynu, ištemptu tarp dviejų daugiaaukščių pastatų, bet tai gali tik todėl, kad ilgai rengėsi, treniravosi. O jauni narsuoliai, dažnai įkaušę, nei ruošęsi, nei treniravęsi, neria stačia galva į vandenį nežinomose vietose. Mažiau rizikuojama šokant į vandenį kojomis žemyn, tačiau ir toks būdas nėra visiškai nerizikingas.

Skaudžių traumų, patirtų nardant, nemažėja. Lietuvos neurochirurgams Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune kasmet tenka apsirūpinti stuburo slankstelių kūno pakaitalais ir metalinėmis plokštelėmis 40–60-čiai nardytojų. Patyrusieji sunkias kaklo slankstelių traumas dažniausiai lieka neįgalūs.

Nardymas nėra saugus laisvalaikis, – įspėja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai. Nardant stipriai rizikuojama sveikata ir gyvybe.

Nenardykite, nes:

vandens telkinių, kuriuose nardyti būtų saugu, nėra. Susižaloti galima bet kuriame vandens telkinyje;

nardymui reikalinga tinkama vieta, specialus pasirengimas. Nepasiruošus, nesimokius nėrimo technikos vadovaujant treneriui, nardyti negalima.

Maudykitės saugiai:

reikėtų maudytis tik tam skirtose vietose – baseine ar paplūdimio teritorijoje;

net ir jums žinomos maudynių vietos – tvenkinio, upės ar ežero – dugno reljefas gali kisti. Gali būti ką tik įmestų šakų, akmenų ar kitų daiktų;

maudynių vietoje įvertinkite gylį, iš pradžių įbriskite į vandenį ir patikrinkite dugną, ypač, jei toje vietoje lankotės pirmą kartą;

poilsiaudami prie vandens nevartokite alkoholinių gėrimų ar kitų svaigalų.

Jeigu atsidūrėte maudynių vietoje, kurioje žmogus nėrė ir, tikėtina, susižalojo stuburą:

būtinai skubėkite padėti;

negalima nukentėjusio žmogaus sodinti, negalima sukioti jo liemens;

nukentėjusįjį guldykite ant tvirto pagrindo, imobilizuokite kaklą, prilaikydami savo rankomis arba priemonėmis, kurias turite: rankšluosčiais, porolono juosta ar kt., kad galva nejudėtų;

kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, stebėkite nukentėjusiojo sąmonę, kvėpavimą, pulsą. Negalima transportuoti nukentėjusiojo savo automobiliu, laukite, kol atvyks medikai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Danguolė Andrijauskaitė

Į Šilutės rajoną atvyksta “Nedelsk” autobusiukas.

Pasinaudokite galimybe nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

VšĮ Šilutės ligoninės slaugos administratorei Birutei Jurjonienei suteiktas nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas.

Skaityti toliau

Medicinos darbuotojų diena Lietuvoje minima balandžio 27 d.

Per šių metų sausio-kovo mėnesius Klaipėdos apskrityje nustatyti 6 nauji ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) infekcijos atvejai: 4 Klaipėdos mieste ir 2 Šilutės rajone. Jauniausiajam iš užsikrėtusiųjų – vos 17.

Dauguma šių asmenų – 4 nurodė, kad ŽIV užsikrėtė lytinių santykių metu.

Per 2014 m. apskrityje buvo nustatyta 33 nauji ŽIV atvejai – 4 daugiau nei 2013 m. Daugiausia naujų ŽIV atvejų buvo užregistruota Klaipėdos mieste – 22,

Skaityti toliau

Klaipėdos ir Šilutės rajonuose – po 3, Skuodo rajone ir Palangos mieste – po 2, Kretingos rajone – 1.

Anksčiau Klaipėdos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausiai ŽIV užsikrėsdavo vyrai. Tačiau pastaraisiais metais ŽIV vis dažniau diagnozuojamas moterims. Per 2014 m. iš visų Klaipėdos apskrityje naujai diagnozuotų ŽIV atvejų net 55 proc. buvo diagnozuota moterims.

Iki 2013 m. Klaipėdos apskrityje vyraujantis ŽIV užsikrėtimo būdas buvo nesaugus intraveninių narkotikų vartojimas, o pastaraisiais metais vis daugiau naujai išaiškintų asmenų nurodo lytinį užsikrėtimo būdą. 2014 m. jie sudarė net 70 proc. visų asmenų, kuriems buvo diagnozuotas ŽIV, 57 proc. jų kaip galimą užsikrėtimo šaltinį nurodė sutuoktinį/sutuoktinę ar sugyventinį/sugyventinę.

Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2014 m.) Klaipėdos apskrityje nustatyti 596 ŽIV infekcija užsikrėtę asmenys – tai 25 proc. visų Lietuvoje užregistruotų ŽIV infekcijos atvejų.

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro inf.

Policijos nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, Susiekimo ministerija, Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia Lietuvos žmones nelikti abejingiems ir prisidėti prie parašų rinkimo akcijos „Aš pasirašau vaikų deklaraciją dėl saugos keliuose“.

Tai vienas iš šių metų Saugaus eismo dekados renginių – Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos iniciatyva paskelbtojeTrečiojoje Jungtinių Tautų Saugaus eismo savaitėje, kuri vyks 2015 m. gegužės 4–10 d. Jos tema – vaikai ir saugus eismas keliuose.

Skaityti toliau

Kasdien keliuose miršta daugiau nei 500 vaikų. Tūkstančiai patiria sužalojimus. Dėl šių priežasčių šių metų Saugaus eismo savaitės šūkis – saugokime vaikų gyvybes. Šios kampanijos metu yra renkami parašai Vaikų deklaracijai dėl saugos keliuose palaikyti. Deklaracija įkvėpta vaikų iš viso pasaulio: vaikai pasidalijo mintimis apie savo saugą keliuose, kaip jie jaučiasi keliaudami į mokyklą ir naudodamiesi keliais, ir išsakė savo nuomonę apie tai, kokios saugumo priemonės jiems reikalingos. Visos šios jų mintys, jausmai ir idėjos buvo sudėtos į Vaikų deklaraciją dėl saugos keliuose. Lietuviškas jos vertimas pateiktas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje (ir nuotraukoje dešinėje). Deklaracija kartu su parašais pasibaigus Saugaus eismo savaitei bus perduota pasaulio lyderiams prašant atkreipti dėmesį į vaikų saugą keliuose ir įtraukti šios problemos sprendimus į tolesnius pasaulio vystymosi tikslus.

Pasirašyti deklaraciją galima ir tiesiogiai internetu, paspaudus šią nuorodą: http://www.savekidslives2015.org/. Taip pat kviečiame rinkti parašus asmenine iniciatyva atsispausdinus parašų rinkimo formą iš interneto svetainės www.smlpc.lt skilties „Aplinkos sveikata – Transportas, aplinka ir sveikata“. Surinktus parašus iki 2015 m. gegužės 8 d. prašome siųsti paštu: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui, Kalvarijų g. 153, LT-08221 Vilnius, arba skenuotą variantą el. paštu: justina.racaite@smlpc.lt. Telefonas pasiteirauti: (8 5) 247 7342. Jūsų surinkti parašai bus perduoti atsakingiems asmenims, kurie savo ruožtu juos perduos pasaulio lyderiams.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.