www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) primena, kad kovo 22-ąją tarptautinė bendruomenė mini Pasaulinę vandens dieną. Šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija sutelkia dėmesį į gėlo vandens svarbą, nes dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos.

Per vandenį plinta ligos

Dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje.

Skaityti toliau

Akcija: išsitirkite savo šulinių ir gręžinių vandenį

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 milijonus vaikų.

Fekalijomis užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).

Būtina ištirti šulinių vandenį

Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Apie 700 tūkst. gyvenančių kaimuose ar priemiesčiuose gyventojų vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį. Gruntinis vanduo – tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminio vandens sluoksnis, todėl pavasario polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos.

Toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai.

ULAC medikai primena, kad pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotų gerdami, jų pačių teigimu, labai skaidraus ir labai skanaus savo šulinio vandens, neįsitikinę, ar jis nėra pavojingai užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir nitratais. Toks užterštas geriamasis vanduo ypač pavojingas kūdikiams, asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą.

Šulinio vandens kokybę galima ištirti pristačius mėginį į laboratoriją.

Užteršti paplūdimiai ir maudyklos

Artėjant maudymosi sezonui ULAC ragina pasirūpinti ir paplūdimiais bei maudyklomis. Atvirų telkinių vanduo labiausiai būna užterštas pavasarį, kai nutirpus sniegui ir po smarkių liūčių ant kranto esančios šiukšlės bei kiti teršalai patenka į vandenį.

www.ulac.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir darbas“.

Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis vandens dienos problematiką.

Skaityti toliau

Akcija: išsitirkite savo šulinių ir gręžinių vandenį

Vanduo reikalingas ir buityje, ir darbe. 2016 m. yra paskelbti Vandens ir darbo metais, nes vanduo yra dalis kasdienio darbo daugiau kaip pusei visų dirbančių pasaulio žmonių (1,5 mlrd. žmonių). Nuo vandens priklauso gydytojų, laborantų, menininkų, restoranų darbuotojų ir kitų sričių specialistų darbas. Visose darbo vietose yra būtinas saugus vanduo ir pakankamos sanitarijos sąlygos. Žmonių, dirbančių žemės ūkyje, maisto gamyboje, žuvininkystėje, miškininkystėje, darbo be saugaus vandens tiekimo neįmanoma įsivaizduoti. Sunkiai dirbančių žmonių darbo sąlygos priklauso nuo galimybių nusiprausti, atsigerti švaraus vandens. Švarios rankos gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas yra vienas iš geriausių būdų pašalinti nuo rankų mikrobus ir užkirsti kelią bakterijų plitimui.

Nuo seno gyvenvietės buvo statomos prie upių, ežerų, jūrų ir vandenynų. Nesant kitų transporto rūšių, vandens keliais prekės pervežamos pigiausiai. Pradėjus vystytis pramonei, intensyviai žemdirbystei ir gyvulininkystei, gamyklos ir fermos taip pat pradėtos statyti prie vandens telkinių.

Daugiausia vandens sunaudoja pramonė. Visų pirma, vanduo yra žaliava. Antra, vanduo yra puikus daugelio kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų tirpiklis. Ši jo savybė taikoma mineralinių trąšų gamyboje, druskų elektrolizėje, maisto pramonėje. Trečia, vanduo yra didelio šiluminio talpumo medžiaga. Dėl šios savybės jis naudojamas įvairiose pramonės šakose kaip šilumos nešiklis. Vykstant egzoterminiams procesams šaltas vanduo naudojamas aušinimui, o vykstant endoterminiams karštas vanduo arba vandens garai – šildymui. Vandens ištekliai reikalingi energijos gamybai ir perdavimui, ypač hidroelektrinėms, atominės ir šiluminės energijos šaltiniams. Vanduo gali būti panaudojamas geoterminei energijai išgauti. Geoterminė energija – šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių (įskaitant karštus požeminio vandens telkinius) energija.

Maisto pramonės įmonės sunaudoja ypač daug aukštos kokybės geriamojo vandens. Maisto pramonės įmonėse vanduo naudojamas įrangai, tarai, vamzdynams plauti, dezinfekcijai, aušinimui, orui kondicionuoti, garui ir pačiai produkcijai gaminti. Gaminant alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus vanduo yra pats svarbiausias žaliavinis ir technologinis produktas. Chemijos ir agrochemijos pramonės sektoriams vanduo taip pat yra esminė žaliavinė medžiaga. Chemijos pramonės įmonėse vanduo naudojamas produktams ir aparatams šildyti arba aušinti, garui generuoti, tirpikliams ir reakcijų terpėms, produktams plauti bei medžiagos distiliuoti. Daugeliui technologinių procesų reikalingas demineralizuotas vanduo.

Tekstilės pramonė pagal sunaudojamo vandens kiekį ir sugeneruojamų nutekamųjų vandenų kiekį nusileidžia tik tokioms vandeniui imlioms gamybos sritims kaip juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos ir celiuliozės-popieriaus pramonė, kuro energetika. Tekstilės pramonės technologijų plėtra iš esmės susijusi su taupiu medžiagų naudojimu, efektyviu žaliavų ir kuro naudojimu bei supančios aplinkos neteršimu. Didelę tekstilės pramonės atliekų dalį sudaro nutekamieji vandenys, todėl pagrindinė šios pramonės vystymosi kryptis – technologinių schemų su daugkartiniu vandens panaudojimu kūrimas.

Europos Sąjungos narės skatina ieškoti būdų, kaip mažinti vandens sunaudojimą tiek pramonėje, tiek žemės ūkio, transporto bei energetikos srityse, ieškoti vandens pakartotinio naudojimo, uždarų ciklų kūrimo galimybės. Lietuvos pramonė bei kiti ūkio sektoriai turi didelį potencialą pakartotinai naudoti vandenį, kurti vandens reciklus bei uždarus vandens ciklus. Didžiausias galimybes šioje srityje turi tokios pramonės šakos kaip tekstilė, popieriaus ir kartono, metalų apdirbimo, stiklo bei energetikos įmonės.

Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla. Pramonė ir miestai į atvirus vandenis per parą išleidžia milijonus kubinių metrų nutekamojo užteršto vandens, kurio tik dalis patenka į valymo įrenginius. Pramonės įmonių nutekamajame vandenyje esančios žalingos medžiagos yra nevienodai susidariusios ir įvairiai veikia aplinką, iš keleto įmonių arba cechų į vieną vietą sutekėjęs vanduo gali įgyti visiškai naujų savybių, sveikatai žalingų junginių. Organinių ir neorganinių medžiagų teršiamasis poveikis vandeniui yra nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Į vandenį nafta ir jos produktai patenka iš transporto priemonių, iš naftos gręžinių jūros šelfuose ir su nutekamaisiais vandenimis. Į upes suleisti užteršti vandenys, tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Negaudami deguonies žūsta užterštą vandenį valantys mikroorganizmai ir jis nebeišsivalo. Jei į geriamąjį vandenį patenka nors šiek tiek naftos, jo jau gerti nebegalima. Dar pavojingesnė tarša mineraliniais aliejais.

Patekęs į upes buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Pavojingiausios buitinių vandenų priemaišos yra cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, todėl užterštas vanduo patenka į upes, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.

Ne mažiau teršia vandenį netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visos į dirvą išbertos mineralinės medžiagos yra augalų įsisavinamos, dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus, dėl to susidaro palankios sąlygos vandens telkiniams užaugti dumbliais. Dalis mineralinių trąšų patenka į gruntinius vandenis, dėl to pablogėja šachtinių šulinių vanduo.

Vandenį teršia ir netvarkingai įrengtos, per arti vandens telkinių pastatytos gyvulių fermos. Su žemės ūkio gamyba susijusi vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Vandens tarša lemia didelius nuostolius ūkiui, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, kenkia žmonių sveikatai. Užterštame vandenyje visuomet būna daug patogeninių bakterijų bei virusų. Kai kurie cheminiai junginiai, ypač sieros, pagreitina hidrotechninių įrengimų, tiltų, kitų statinių iš metalo ir gelžbetonio konstrukcijų koroziją. Filtruodamasis vanduo taršą iš viršutinių dirvos sluoksnių nuneša į apatinius. Požeminių vandenų tarša yra daug pavojingesnė nei atvirų telkinių, nes jie negali savaime regeneruotis. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą, kuriuo tikslas – visais lygiais prisidėti prie žmogaus sveikatos išsaugojimo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras vykdydamas kontaktinio asmens funkcijas koordinuoja Vandens ir sveikatos protokolo nuostatų įgyvendinimą ir ragina imtis priemonių, skirtų apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę.

Vandens ištekliai lemia aplinkos tvarumą, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybę, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Vanduo ir darbas daro įtaką ekonominiam vystymuisi ir kelia žmonijos gyvenimo lygį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose vasario pabaigoje. Jau žinoma ir apie erkių įsisiurbimo atvejus.

Kadangi erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, greitai jų aptiksime visuose miškuose ir parkuose.

Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje prailgėjo nuo kovo (vasario) iki gruodžio. To priežastis – klimato šiltėjimas, ilgesnis ruduo ir ankstyvas pavasaris.

Skaityti toliau

Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose taip pat randamos šių erkių, bet čia jų gausa mažesnė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Šio ir kitų sugebėjimų pagalba, erkė gali judėti link aukos.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkst. žmonių. 2015 m. užregistruoti 336 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2252 – Laimo liga.

Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių būdas – tinkami drabužiai ir repelentai. (erkes atbaidančios cheminės priemonės).

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti nedelsiant.

Dažniausiai užduodami klausimai apie erkes ir erkių platinamas ligas

Į kurias vietas dažniausiai įsisiurbia erkės?

Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.

Kokias ligas platina erkės?

Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Kaip šiomis ligomis užsikrečiama?

Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Kokie erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai?

Erkinis encefalitas. Liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti.

Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta.

Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1- 3 asmenys).

Laimo liga – ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau.

Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų.

Ligos simptomai. Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame.

Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą.

Erkių platinamų ligų profilaktika

Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Efektyviausia repelentų veiklioji medžiaga – DEET (dietiltoluamidas). Tik atkreipkite dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams būtina naudoti tik vaikams skirtus produktus.

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Kaip prižiūrėti aplinką?

Vienintelis veiksmingas kovos su erkėmis būdas – ekologinis. Jo esmė – sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi. Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.

www.ulac.lt inf.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Seimo kontrolierių akiratyje – visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybėse.

Reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie tuberkuliozės protrūkio atvejį Skuode, Seimo kontrolieriai pradėjo tyrimą savo iniciatyva.

Tyrimu Seimo kontrolieriai Raimondas Šukys ir Augustinas Normantas siekia išsiaiškinti, ar tinkamai atliekama visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybėse, ar vykdoma užkrečiamųjų lygų profilaktika ir kontrolė.

Skaityti toliau

„Po įvykio Skuode būtina atsakyti į keletą klausimų, tarp kurių, kaip savivaldybių administracija vykdo visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybės teritorijose vykdančiose ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose, ar šias funkcijas atlieka tinkamai“, – sakė Seimo kontrolierius Raimondas Šukys.

Seimo kontrolieriai tyrimu sieks išsiaiškinti, ar pakankamas dirbančių ugdymo įstaigose asmenų sveikatos patikrinimo teisinis reglamentavimas, ar tinkamai atliekamas higienos normos numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinant, kad ugdymo įstaigų darbuotojai dirbtų tik nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą.

„Kyla klausimų, kada ir kas turi teisę nuspręsti, kad ugdymo įstaigose dirbančio asmens sveikata turėtų būti tikrinama papildomai. Šiuo metu teisės aktuose numatytas tik vienintelis sąlyga – esant užkrečiamųjų ligų protrūkiui ir epidemijai“, – sakė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas.

Teisės aktai numato, kad bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai mokyklos visuomenės sveikatos specialistams, vykdančių sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose kiekvienais metais turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą. Higienos norma HN 21:201 reglamentuoja, kad mokyklose gali dirbti tik nustatyta tvarka ir periodiškumu pasitikrinę sveikatą ir įgiję higienos bei pirmosios pagalbos teikimo srities žinių asmenys turintys sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.

www.lrski.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugumai sveikatos priežiūros specialistų reikėtų pasitempti atskleidžiant privačius interesus. Tokia išvada peršasi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK), išanalizavusiai beveik 10 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacininkų pateiktų deklaracijų.

81 proc. deklaravusiųjų nurodė tik bazinę informaciją – savo ir sutuoktinio vardą, pavardę bei pagrindinę darbovietę.

Skaityti toliau

Duomenis apie saistančius ryšius, gautas dovanas, sudarytus sandorius, vykdomas individualias veiklas ar kitą interesų konfliktą galinčią sukelti informaciją atskleidė vos 19 proc. deklaravusiųjų. VTEK analizės metu taip pat paaiškėjo, kad net 88 proc. deklaravusiųjų pildė deklaraciją tik vieną kartą ir vos 12 proc. duomenis tikslino ar papildė.

„Privačių interesų deklaravimas – tęstinis procesas. Deklaraciją būtina tikslinti kiekvieną kartą, kai atsiranda naujų duomenų, galinčių sukelti interesų konfliktą. Būtų keista, jei per tuos metus, kai atsirado pareiga deklaruoti, nė vienas iš šių asmenų nebūtų gavęs 150 eurų viršijančios dovanos, nedalyvavęs asociacijų veikloje, neėmęs paskolos, nepirkęs ar nepardavęs nieko, kas viršytų 3 tūkst. eurų sumą. Kai iš septynių deklaracijos lapų užpildomi vienas arba du, kyla įtarimų, kad įstatyme įtvirtinta pareiga vykdoma formaliai ir negalvojama apie siekiamybę dirbti skaidriai. Patirtis rodo, kad kiti tarnautojai vidutiniškai užpildo keturis ar penkis deklaracijos lapus“, – sakė VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

Šiemet įsigaliojo naujas privačių interesų deklaracijos priedas. Jame valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys gali nurodyti abejonių keliančius ryšius, atsiradusius einant pareigas. Tai gali būti privačiomis lėšomis finansuoti mokymai, gautos nemokamos paslaugos, reklaminiai produktai, produktų prezentacijos ir kita. Tačiau šiuo deklaracijos priedu per porą mėnesių pasinaudojo tik nedaugelis sveikatos priežiūros specialistų.

„Esama situacija rodo, kad, norėdami atitikti jiems keliamus skaidrumo reikalavimus ir pateisinti visuomenės lūkesčius, viešojo sektoriaus medikai turi stipriai pasitempti. Siekdami bendrų tikslų, teigiamų rezultatų šioje srityje tikimės pasiekti aktyviai bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerija“, – sakė R. Valentukevičius.

VTEK tikisi, jog efektyvinti prevencijos bei kontrolės priemones padės ir prie sveikatos priežiūros sistemos skaidrinimo prisijungusios farmacijos kompanijos. Keturiasdešimt jų iki šių metų vidurio yra įsipareigojusios atskleisti pernai sveikatos priežiūros specialistams ar organizacijoms perleistas vertes – tai yra, pateikti informaciją apie įvairius medikams suteiktus piniginius mokėjimus ir nepiniginę naudą.

Prievolė atskleisti privačius interesus biudžetinėse, valstybės ir savivaldybių bei viešosiose įstaigose dirbantiems gydytojams, odontologams ir farmacininkams numatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme. Sveikatos priežiūros specialistams galioja tokia pati privačių interesų deklaravimo tvarka, kaip ir politikams bei kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Ši pareiga atsirado 2014-aisiais, kai Seimas išplėtė privačius interesus privalančių atskleisti asmenų ratą.

VTEK inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą.

Visuomenės sveikatos saugą kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė prasidedant pavasariui ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei. J. Zinkevičiūtė nuo 2015 metų vadovauja 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupei, kuri buvo patvirtinta aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu.

Skaityti toliau

Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą. Protokolo tikslas – visais lygiais prisidėti prie žmogaus sveikatos ir gerovės apsaugos, užkertant kelią, kontroliuojant ir mažinant ligų, susijusių su vandeniu, plitimą. Protokolą ratifikavusios šalys turi imtis priemonių, skirtų pagerinti visų gyventojų grupių informuotumą apie žmonių vartojamo vandens kokybę.

Šulinių ir versmių (šaltinėlių) vandens kokybei užtikrinti yra taikoma Lietuvos higienos norma HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“. Bet nepaisant visų normų ir teisės aktų nuostatų mes dar negalime garantuoti, kad žmonės gaus saugios kokybės vandenį ir bus atitinkamai informuoti apie įvykusius vartojamojo vandens kokybės pakeitimus įvykus, pavyzdžiui, avarijai ar trąšų išsiliejimui.

Šulinių apskaita ir vandens kokybės kontrolė nevykdoma, išskyrus tuos šulinius, kurių vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių. Šulinių šeimininkai privalo patys rūpintis šulinių kokybe ir nors kartą per metus daryti vandens kokybės tyrimus. Lietuvos higienos normoje parašyta, kad šulinių ir versmių savininkai rūpinasi naudojamojo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip vieną kartą metuose privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Šulinių ir versmių vandens saugos ir kokybės tyrimų minimali apimtis turi būti: žarninės lazdelės (bakterijų skaičius 100 ml) arba atsparios šilumai koliforminės bakterijos (bakterijų skaičius 100 ml); nitratai, nitritai, amoniakas, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.

Geriausia šulinį ištirti pavasarį, po polaidžio. Potvynių metu, išsiliejus upėms, potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius. Potvynių metu, išsiliejus upėms, potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius, kurių vanduo naudojamas maistui. Vien Šilutės rajone 30 tūkst. ha teritorijoje, kuri gali būti užlieta didelių potvynių metu, yra 118 tokių šulinių. Potvynio vanduo perneša visą taršą, visus mikroorganizmus. Potvynio vandeniui patekus į šachtinius šulinius, jų vandenį vartojantys žmonės gali užsikrėsti vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, gastroenterokolitais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai taip pat labai prašo atkreipti dėmesį į versmių vandens saugumą. Versmių vanduo – tai iš žemės trykštantis požeminis vanduo. Jis gali būti švarus arba užterštas. Jei versmė įrengta viešoje vietoje ir priklauso savivaldybei, ji privalo žinoti vandens kokybės tyrimo rezultatus ir atitinkamai informuoti gyventojus, ar vandenį gerti saugu, o prireikus – uždrausti jo vartojimą. Vandenį gyventojai gali išsitirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje (J. Kairiūkščio g. 10, Vilnius, tel. 8 (5) 278 04 70) arba Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (Žolino g. 36, Vilnius, tel. (8 5) 270 9229 ).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 1 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui Zenonui Vaigauskui įteiktas piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ prašymas, pasirašytas per 20 piliečių, įregistruoti grupę parašų rinkimui. Nustatyta tvarka surinkus per 50 tūkst. parašų, būtų pateiktas įstatymo projektas Seimui, kurį privalomai turėtų svarstyti. VRK paskyrė posėdžio datą kovo 8 d., kurioje pasirašę asmenys kviečiami dalyvauti. Patikrinus iniciatorių parašus, išduodami parašų rinkimo lapai ir parašų rinkėjams nustatomas 2 mėn. terminas parašams surinkti.

Skaityti toliau

LR Vyriausybės po visuomenę sukrėtusių įvykių, kai nusikaltimus padarė paveikti alkoholio asmenys, sudarė komisiją, kuri rengė tarpinstitucinį veiksmų planą, tačiau kaip mažinti alkoholio vartojimą pasikvietė patarinėti alkoholio pramonės atstovus, o ne šios srities kontrolės, vartojimo mažinimo profesionalus, ekspertus. Ar ne absurdas? Alkoholio pramonė suinteresuota alkoholio vartojimo mažėjimu? Tad kyla iniciatyva iš visuomenės keisti Alkoholio kontrolės įstatymą piliečių iniciatyva surenkant per 50 tūkstančių parašų, nes valdžia, ne tik šios kadencijos, tik vaizduoja susirūpinimą, veiklą. Įstatymo projektas parengtas alkoholio kontrolės ekspertų.

Įstatymo projekto iniciatorių aiškinamajame rašte teigiama: „Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje.

Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 iki 20 val., iki 20 metų padidinti amžių asmenų, kuriems draudžiama parduoti alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina.“

Prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, pirmasis iš Baltijos valstybių užkopes į aukščiausią Žemės viršūnę Everestą ir ten iškėlęs trispalvę alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas ir muzikos pedagogas Donatas Katkus, sovietmečiu aktyvūs pasipriešinimo sistemai dalyviai arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Jonas Kauneckas, Nijolė Sadūnaitė, muzikos autoriai bei atlikėjai – Saulius Urbonavičius, Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas, filosofas dr. Krestencijus Stoškus, sveikatingumo ir blaivybės puoselėtojas publicistas Juozas Dapšauskas, režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis, sveikos gyvensenos ir blaivios kultūros rėmėjas Ramūnas Karbauskis ir kiti neabejingi esamai kritinei alkoholio vartojimo situacijai piliečiai.

Įstatymo keitimo iniciatoriai ne visi yra abstinentai, bet suvokia šiandieninės situacijos rimtumą, kad net pasaulio mastu esame vieni iš labiausiai alkoholyje paskendusių šalių (trečioje vietoje pagal suvartojimą) ir kenčiantys nuo pasekmių. Tad iniciatoriai ragina imtis tiesiog mokslu pagrįstų situacijos keitimo priemonių: alkoholio reklamos draudimo, alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse apsaugotose nuo vaikų.

Aiškinamajame rašte teigiama: „Ypač skaudžios alkoholio vartojimo pasekmės tyčinių nužudymų atveju – net trys iš keturių įtariamųjų (kaltinamųjų) nužudymo metu buvo neblaivūs: 2014 m. – 70,4 proc. nuo visų įtariamų tyčiniu nužudymų asmenų, 2011 m. – 73,4 proc. Šeši iš dešimties (57,9 proc.) asmenų, įtariamų dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat buvo neblaivūs. Labai dažnai smurto artimoje aplinkoje naudojimas susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Pvz., 2014 m. net 67,5 proc. asmenų, įtariamų grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir 69,9 proc. asmenų, įtariamų fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivūs.

Beveik pusė nustatytų asmenų, kurie buvo įtariami išžaginimais (2014 m. buvo 56,5 proc.) ir seksualiniais prievartavimais (2014 m. – 40,2 proc.), taip pat nusikaltimo metu buvo neblaivūs. Apsvaigę nuo alkoholio buvo ir pusė asmenų, įtariamų viešosios tvarkos pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva pagal tyčinių nužudymų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, pirmauja ES ir viršija ES vidurkį beveik šešis kartus.

Lietuvos savižudybių rodiklis beveik tris kartus viršija ES-27 vidurkį (10,3 mirties atvejų 100 000 gyventojų), o 63 proc. savižudybių yra siejama su alkoholio vartojimu.“

Formulė mažinanti alkoholio vartojima yra gana paprasta: pakelti ženkliai akcizus alkoholio produkcijai (daugiau nei infliacija), taip pakils kaina ir mažės vartojimas, surinktą akcizą skirti socialinei reklamai, be abejo, uždraudžiant pačią alkoholio reklamą.

Juozas Dapšauskas

.

Jau daug tūkstantmečių vyksta cikliška gamtos procesų kaita: ateina pavasaris – sprogsta pumpurai, vasarą pražysta gėlės, rudenį pagelsta medžių lapai, o žiemą sulaukiame sniego. Vienas kitą keičiantys metų laikai – tai sezoniniai bioritmai.

Skaityti toliau

Prie šių objektyviai cikliškų gamtos pokyčių priprantame ir nekreipiame į juos ypatingo dėmesio. O be reikalo, nes mokslininkai pateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad besikeičiantys metų, paros laikai bei tam tikru ritmu orbitomis judantys dangaus kūnai veikia ir visus gyvus organizmus, tarp jų ir žmogų. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį ir mėgaujamės gera savijauta, o rudeninė depresija bei lėtinių ligų paūmėjimai ne vieną žmogų varo į neviltį.

Pastebėta, kad žmogų veikia kelių tipų natūralūs paros, saulės (heliobiologiniai), mėnulio ritmai. Saulei nusileidus einame miegoti, o patekėjus – atsikeliame. Mokslininkai nustatė, kad didžiausio saulės aktyvumo metu užklumpančios magnetinės audros jautriems žmonėms gali išprovokuoti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, galvos skausmus bei kraujospūdžio pokyčius, o mėnulio pilnaties metu žemėje padaugėja potvynių, suaktyvėja labilios nervų sistemos bei nestabilios psichikos ligoniai, padaugėja traumų ir nelaimingų atsitikimų. Tą konstatuoja ir gydytojai praktikai, nes tuo metu ligoninių palatose labai padaugėja tokių pacientų.

Ką mes žinome apie žmogaus vidinį biologinį laikrodį?

Mokslo šaka, tyrinėjanti periodinių ciklų poveikį gyviesiems organizmams, vadinama chronobiologija. Jau gilioje senovėje kinai tikėjo, kad planetų judėjimas turi įtakos bioritmų ciklų, kurie prasideda vos tik gimus ir trunka visą gyvenimą, kaitai. Tuomet ir prasideda paros ritmas (veikiantis pagal šviesos bei tamsos ciklus) bei ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis, kuris yra vadinamas bioritmais. Tokie ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais (lot. „circa“ – maždaug, „dies“ – diena, para). Cirkadinius ritmus reguliuoja centriniai mechanizmai (virškryžminis pagumburio branduolys) ir autonominis kiekvienos ląstelės laikrodis. Mokslininkai nustatė, kad žmoguje ritmingai keičiasi apie 100 įvairių (arterinis kraujospūdis, pulsas, žmogaus kūno temperatūra, skrandžio sulčių gamyba, ląstelių dauginimasis) funkcijų.

Nustatyta, kad žmogus darbingumas yra didžiausias nuo 8 val. ryto iki 12 val. dienos (nuo antradienio iki ketvirtadienio), o mažiausias pirmadienį bei penktadienį. Nuo 12 val. iki 13 val. vyksta didesnis skrandžio sulčių išsiskyrimas, todėl tai yra idealus pietų metas. Chronobiologai nustatė, kad žmogaus organizmas (endokrininė, termoreguliacinė, centrinė bei vegetacinė nervų sistemos) yra labiausiai pažeidžiamas nakties metu, kai sutrinka miegas ar kai tenka dirbti naktinėmis pamainomis. Dėl to organizmas greičiau išsenka ir pasensta. Cirkadiniai ritmai yra vidinė žmogaus organizmo savybė, tačiau įrodyta, kad ją gali veikti aplinkos veiksniai.

Labiausiai pajaučiame savo biologinio laikrodžio egzistavimą, kai tenka pakeisti laiko ar klimato juostas, o ypač keliaudami po tolimas šalis iš vienos klimato juostos į kitą. JAV atlikti moksliniai tyrimai (su stiuardesėmis, kurios dažnai kerta laiko juostas) patvirtino laiko juostų kirtimo neigiamo poveikio sveikatai (hormonų pusiausvyrai) faktą.

Ką būtina žinoti, norint prisiderinti prie tamsos ir šviesos bioritmo?

Nors per kelias dienas žmogus ir sugeba prisitaikyti prie klimato ir geografinių sąlygų svečioje šalyje, tačiau reikia atsiminti, kad reikia prisiderinti ir prie šviesos bei tamsos bioritmo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pataria, nuvykus į karšto klimato šalis, gerti daugiau skysčių, papildytų mineralinėmis medžiagomis, kadangi gausiai prakaituojant gresia dehidratacija, o sutrikus termoreguliaciniams mechanizmams galima perkaisti bei gauti šiluminį ar saulės smūgį. Šalto klimato juostoje dėl poliarinės nakties ir dienos poveikio žmonės jaučiasi labiau mieguisti bei pavargę, tačiau aklimatizuojasi daug lengviau negu karštuose bei drėgnuose tropiniuose kraštuose. Taip pat pravartu žinoti, kad kelias dienas prieš kelionę į vakarus reikėtų eiti miegoti keliomis valandomis vėliau, o į rytus – valandą anksčiau.

Melatoninas – pagrindinis bioritmų reguliatorius

Kad augalai irgi turi savo biologinį laikrodį, mokslininkai (prancūzas Jean de Mairan ir anglų gamtininkas Čarlzas Darvinas) pastebėjo tyrinėdami gėlių žiedų bei lapų judėjimą pagal paros metą. Remiantis šiomis mokslinėmis žiniomis jau 1751 metais buvo sukomponuotas labai originalus ir įdomus pirmasis gėlių laikrodis, kurio žiedai skleisdavosi bei susiskleisdavo pavydėtinu tikslumu. Ir tik XIX a. daktarui J. Levis atradus melatoniną (kuris yra atsakingas už paros biologinio ritmo reguliavimą), paaiškintas šis įspūdingas augalų fenomenas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad šviesa slopina melatonino išsiskyrimą, o tamsa skatina. Tik tamsiu paros metu žmogaus smegenų kankorėžinė liauka pradeda gaminti vadinamąjį miego hormoną melatoniną, kuris sinchronizuoja visus bioritmus, naikina aktyvius ir kenksmingus laisvuosius peroksido radikalus (jie skatina piktybinių auglių atsiradimą) ir yra vienas iš geriausiai žinomų antioksidantų. Dėl to pagerėja savijauta, sveikata bei lėčiau senstama. Taip pat yra žinoma, kad mažindamas kūno temperatūrą jis padidina mieguistumą ir paruošia kiekvieną gyvą organizmą miegui. Įrodyta, kad pats fiziologiškiausias ir sveikiausias užmigimo laikas, kuris atitinka žmogaus bioritmus, yra nuo 21 iki 23 valandos.

Kodėl tamsiu paros metu sutrinka emocinė pusiausvyra?

Nesunku suprasti ir paaiškinti, kodėl tamsiu paros metu (ypač žiemą ir rudenį), ilgėjant vakarams, atsiranda apatija, mieguistumas, o kai kuriems žmonėms – liūdesys, prislėgta nuotaika, beviltiškumas, energijos trūkumas, įvairios depresijos ir melancholijos apraiškos, dėl ko sutrinka emocinė pusiausvyra bei padidėja savižudybių skaičius. Mokslininkai nustatė, kad cirkadinius ritmus žmogaus organizme reguliuojantis virškryžminis branduolys (nucleus suprachiasmaticus) yra susijęs su regos nervais. Todėl, suprantama, kad cirkadinių ritmų reguliacijai daugiausia reikšmės ir turi dienos šviesa.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad savižudybių skaičius taip pat priklauso ir nuo vitamino D3, kuris pasigamina odoje dėl ultravioletinių (UVB) saulės spindulių (bangos ilgis 280–315 nm). Nustatyta, kad kuo trumpesnės ir tamsesnės dienos, tuo nuotaika ir bendra savijauta būna prastesnė. Nors užtenka kasdien vos po 20 min. pabūti saulėje, tačiau šio vitamino stokoja net 50 proc. Rytų Europos gyventojų, o lietuviai stabiliai pirmauja savižudybių skaičiumi.

Pagerinti pablogėjusią savijautą vaistais yra labai sudėtinga ir beveik neįmanoma, kadangi ji priklauso nuo saulės lemiamo dienos ilgumo. Taip pat yra įrodyta, kad saulės šviesoje pasigaminantis „laimės hormonas“ serotoninas irgi kontroliuoja žmogaus emocijas ir nuotaikas. Pastebėta, kad jo kiekis smegenyse labai sumažėja rugsėjo – sausio mėnesiais.

Pirmieji moksliniai darbai apie depresijos gydymą šviesa (šviesos terapija) pasirodė JAV (Nacionaliniame psichikos sveikatos institute) paskutiniame XX a. dešimtmetyje ir šviesos terapija tapo vienu efektyviausiu pacientų, sergančių depresija, gydymo būdu.

Kodėl svarbiausiu bioritmu yra laikomas kūno temperatūros pokyčių ciklas?

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vienas iš stabiliausių bei svarbiausių organizmo paros bioritmų, kurį, beje, irgi reguliuoja melatoninas, yra kūno temperatūros pokyčių ciklas. Cikliniai paros kūno temperatūros svyravimai yra labai reikšmingi žmogaus sveikatai.

Vidutinė normali kūno temperatūra svyruoja nuo 36,4 iki 36,7 laipsnių. Pasirodo, mažiausia kūno temperatūra būna nuo 5 iki 6 valandos, o didžiausia – nuo 18 iki 19 valandos. Rytinėmis valandomis (tarp 4 ir 6 val.) yra lėčiausia medžiagų apykaita, mažiausias arterinis kraujo spaudimas bei imuninis aktyvumas, todėl sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos aprūpinimas krauju, dėl ko būtent šiuo paros metu yra užregistruojama daugiau mirties atvejų. Reikia pažymėti, kad dėl klimato kaitos, tam tikrų specifinių ligų poveikio, didelio streso ir amžiaus kūno temperatūra turi tendenciją kisti. Temperatūrą galima matuoti burnoje, pažastyje ar tiesiojoje žarnoje, tačiau būtina prisiminti, kad burnoje temperatūra būna 0,5 laipsnio aukštesnė negu pažastyje ir 0,5 laipsnio žemesnė negu tiesiojoje žarnoje. Jei temperatūra padidėja, tai reiškia, kad organizmas pats pradėjo kovą su infekcija. Todėl šeimos gydytojai pataria nemažinti kūno temperatūros jokiais vaistais, jei ji yra padidėjusi iki 38 laipsnių. Tokiais atvejais patariama gerti daugiau skysčių ir arbatų su citrina, imbieru, svarainiu ar medumi.

Kokią įtaką žmogaus bioritmams ir gyvenimui daro laikrodžio sukiojimas vieną valandą pirmyn ar atgal?

Jau, atrodo, visi pripratome prie bemaž tris dešimtmečius (nuo 1981 m.) kasmet keičiamo laiko, kai paskutinį kovo sekmadienį 3 val. pereinama prie vasaros laiko (pridedame vieną valandą, pasukdami laikrodžio rodyklę 1 val. pirmyn), o paskutinį spalio sekmadienį – prie žiemos laiko (atimame vieną valandą, pasukdami laikrodžio rodyklę 1 val. atgal). Tai yra daroma elektros energijos taupymo tikslu. Dėl šio laikrodžių persukimo objektyvus bei ciklinis astronominis laikas nebesutampa su žmogaus biologiniu laiku. O juk žinome, kad mokslininkų pastangomis įvestos laiko zonos siejamos su tuo, kad vidurdienį kiekvienoje vietovėje saulė pasiektų savo aukščiausią tašką.

Susijęs: “Vyriausybė: laikrodžio sukimas nekenkia nei verslui, nei žmonių sveikatai”

Nors Lietuvoje veikiantis Rytų Europos juostinis laikas ir atitinka didesnės dalies teritorijos laiką, tačiau įvedus vasaros laiką yra sutrikdomas miegas bei išbalansuojamas žmogaus biologinis laikrodis. Neigiamas vasaros laiko poveikis yra susijęs su ankstyvu kėlimusi (nes 1 valandą prarandame) bei ankstesne, nei įprasta, veiklos pradžia. Atsiradęs mieguistumas, bloga nuotaika, psichologinė įtampa, o kartais ir papildomas stresas neigiamai veikia darbingumą. Pasak mokslininkų, atsiranda didesnė klaidų bei avarijų tikimybė. Todėl laiko kaitaliojimas ne tik prieštarauja gamtos ciklams, bet ir yra žalingas nusistovėjusiam žmogaus gyvenimui bei bioritmams ir vargu ar yra pateisinamas toks abejotinas energijos taupymas žmonių sveikatos sąskaita.

Pasak mokslininkų, bioritmai – tai gyvybės pagrindas, į kurį remiasi visų gyvų organizmų adaptacija žemėje, sąlygojanti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektualines galimybes bei įvairius emocijų svyravimus.

Deja, šiuolaikinėje kibernetinėje visuomenėje nusistovėjusių bioritmų bei darbo ir poilsio režimų nepaisymas neišvengiamai išderina ne tik atskirų organų, bet ir daugelio gyvybiškai svarbių sistemų bei funkcijų veiklą. Higieninę režimo ir dinaminio stereotipo reikšmę sudaro tai, jog tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio režimas saugo sveikatą, 30 proc. palengvina darbą, mažiau pavargstama ir yra viena pagrindinių žmogaus pervargimo profilaktikos priemonių. Todėl tam, kad civilizacija galutinai nesuardytų natūralų žmogaus biologinį veiklos ritmą, būtinas skubus ir visapusiškas žmogaus organizmo harmonizavimas, atkuriant natūralius žmogaus biologinius ritmus bei dinaminius stereotipus – ne tik kaip bazinę sveikatos dalį, bet ir sveiko ilgaamžiškumo pagrindą.

vmvt.lt nuotr.

Šilutėje dėl grubių pažeidimų laikinai sustabdyta vienos kebabinės veikla.

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai įmonei „Boardmax“ priklausančioje kebabinėje (Saulės akl. 3-1, prie maisto halės) patikrinimo metu nustatė grubių pažeidimų: patalpos ir maisto gaminimo įranga buvo nešvarūs, vienkartinės maisto pakavimo medžiagos laikomos ant tuščių kibirų nuo majonezo, rankų dezinfekavimo priemonės tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs 2015 m. gruodžio mėnesį.

Skaityti toliau

Ši viešojo maitinimo įmonė negalės atnaujinti veiklos, kol nepašalins trūkumų.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Išeina ir R. Valeika.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus tai vadina kartų kaita: esą jau yra kas pakeis pareigose tiek gydytoją akušerį-ginekologą Gediminą Vaičiūną, tiek ir ortopedą traumatologą Rimvydą Valeiką.

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis kol kas išlieka žemas – apie 60 atvejų 10 000 gyventojų.

Epidemija skelbiama, kai sergamumo rodiklis pasiekia 100 atvejų 10 000 gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, gripo epidemija šiandien paskelbta Kretingos ir Varėnos rajonuose. Iš viso gripo epidemiją jau paskelbė penkiolika šalies savivaldybių.

Skaityti toliau

Susijęs: „Gripo epidemijos žemėlapis kasdien plečiasi“

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad skirtingai nuo peršalimo, gripui būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai.

Kitaip nei peršalimo virusai, gripas gali sukelti komplikacijų, pavojingų gyvybei. Komplikacijos dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Anot Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėjos Romos Jovaišaitės, pastarosiomis dienomis Šilutės rajone stebimas sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis padidėjimas. Tačiau ne tiek, kad jau reikėtų pradėti galvoti apie epidemijos paskelbimą.

www.ulac.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, gripo epidemija paskelbta trylikoje šalies savivaldybių. Kasdien augant sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, medikai pataria vengti masinio susibūrimo vietų ir sąlyčio su sergančiais asmenimis , jei įmanoma, atidėti renginius, taip pat dažnai plauti rankas, o susirgus gydytis namuose ir neiti į mokyklą ar darbą.

Skaityti toliau

2016 m. 4-ąją savaitę (sausio 25-31 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 124,28 atv./10 tūkst. gyventojų. Lietuvoje iš 10-ies apskričių sergamumo rodiklis didesnis nei 100 atv./10 tūkst. gyventojų registruotas septyniose apskrityse: Alytaus, Telšių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Panevėžio.

Trijose apskrityse: Šiaulių, Utenos, Marijampolės sergamumo rodiklis siekė nuo 90 iki 98,40 atv./10 tūkst. gyventojų.

Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su šių metų 3 savaitės duomenimis padidėjęs sergamumas gripu ir ŪVKTI užregistruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose.

4-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuota 240 asmenų. Iš jų – 24 vaikai iki 2 metų amžiaus, 135 – iki 17 metų. Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Vilniaus, Kauno, Panevėžio apskrityse. Daugiausiai vaikų į ligoninę paguldyta Alytuje ir Panevėžyje. Dvylika iš hospitalizuotų asmenų paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių.

2016 m. vasario 3 d. duomenimis, gripo epidemiją paskelbė:

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje įsitvirtinus šaltiems žiemiškiems orams, žmonės skuba džiaugtis aktyviu poilsiu ant ledo. Nors kai kurios savivaldybės gyventojams įrengia čiuožyklas, nemažai žmonių šaltomis žiemos dienomis susirenka pramogauti ant užšalusių vandens telkinių.

Be poledinės žūklės mėgėjų, ant užšalusių ežerų, upių, tvenkinių, marių lipa smalsuoliai, aktyvių pramogų išsiilgę vaikai ir suaugusieji su pačiūžomis, rogutėmis ar kitomis žiemos sporto priemonėmis.

Skaityti toliau

Dauguma pramogautojų ant ledo jaučiasi saugūs, tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, tad lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems.

Pagal išankstinius Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenis, nuo 2015 m. sausio iki birželio mėn. Lietuvoje nuskendo 40 žmonių, spalio mėn. – dar 10 žmonių. Taigi, ne maudymosi sezono metu Lietuvoje nuskęsta nemažai žmonių, dalis jų – įlūžus ledui. Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai eidami ant ledo po vieną, tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui. Siekiant apsaugoti juos, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse buvo nustatyta prievolė ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus.

Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm., o kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus ledą kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose. Įsidėmėtina tai, kad ledo storis nėra visur vienodas. Dažnai jis būna plonesnis tose vietose, kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, taip pat arčiau kranto ir ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai.

Prieš lipdami ant ledo būtinai įvertinkite visą užšalusio vandens telkinio vaizdą. Pavojus slypi sniegu užneštose, pripustytose vietose, taip pat ten, kur matosi įtrūkimai, nelygumai, vandens srovės, balos ir tirpstantis sniegas. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

Eidami ant ledo su grupe žmonių laikykitės atstumo, nes didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje didina įlūžimo riziką. Nepalikite vaikų be priežiūros. Ant ledo eikite tik šviesiuoju paros metu, kad galėtumėte pamatyti visas pavojingas zonas. Taip pat apie planuojamą pramogą ant ledo nepamirškite pranešti artimiesiems.

Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių ar neatsargaus elgesio įvyktų nelaimė, būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams bei iš anksto su gelbėjimo ir gelbėjimosi metodais supažindinkite kartu einančius vaikus.

Patarimai, kaip elgtis įlūžus ledui

Pirmiausia nepasiduokite panikai ir karštligiškai nesikabinkite už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs prarasite jėgas.

Bandykite „užplaukti ant ledo“ laikydamiesi ant vandens paviršiaus ir artėdami prie tvirtesnio ledo.

Iš lėto ropškitės ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos. Nusiaukite sunkius ir slidžius batus, jei jie trukdo užlipti ant ledo. Drabužių nenusivilkite – jie apsaugo kūną nuo šalto vandens ir ledo.

Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį. Šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stokitės tik išlipę ant kranto.

Patarimai pastebėjus įlūžusį ir skęstantį žmogų

Pirmiausia įvertinkite situaciją ir nebėkite stačia galva traukti iš vandens įlūžusio žmogaus. Toje vietoje ledas yra plonesnis, todėl nerizikuokite savo gyvybe.

Sušukite skęstančiam žmogui, kad jį matote ir skubate į pagalbą, kad nusiramintų.

Kvieskite pagalbą. Netoliese esantys žmonės galės jums padėti ištraukti nelaimėlį. Jeigu aplink nėra žmonių – nedelsdami skambinkite numeriu 112, trumpai ir aiškiai papasakokite, kas ir kur įvyko.

Nesiartinkite prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu.

Neduokite skęstančiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą.

Atsigulkite ant ledo ir paduokite skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą arba numeskite virvę su mazgu, tvirtai surištus šalikus, drabužius. Esant keliems gelbėtojams galima visiems atsigulti ant ledo, tvirtai suimti vienas kitą už kojų ir sudaryti gyvą grandinę iki eketės.

Jeigu negalite pasiekti įlūžusio asmens, nerizikuokite savo gyvybe ir laukite gelbėtojų.

Patarimai ištraukus nukentėjusįjį į krantą

Patikrinkite kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia.

Atsižvelgdami į situaciją, kvieskite greitąją medicinos pagalbą numeriu 112.

Pristatykite nukentėjusįjį į šiltą patalpą.

Nuvilkite sušlapusius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite nukentėjusįjį apklotais, antklode, drabužiais.

Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių. Jei yra galimybė – šildykite jį +20 °C vandens vonioje, o po 10–30 min. kelkite temperatūrą iki +37 °C.

Sąmoningam nukentėjusiajam duokite gerti šiltų saldžių gėrimų.

Netrinkite nukentėjusiojo odos, neduokite jam gerti alkoholio.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oro temperatūra Lietuvoje pastarąsias dienas laikosi žemiau dešimties laipsnių šalčio, o kai kuriose šalies vietose termometro stulpelis nukrenta ir žemiau dvidešimties laipsnių šalčio. Sinoptikai prognozuoja, kad ir ši savaitė bus žvarbi ir šalta.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos primena gyventojams, kaip elgtis per šalčius.

Jei oras labai atšąla ir jeigu pučia stiprus vėjas, jei yra galimybė, stenkitės likti patalpose.

Skaityti toliau

Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai šiltai bei patogiai apsirenkite: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Jūrio Targonsko, tinkamiausi drabužiai – iš vilnos, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas (vengti pirštuotų pirštinių).

Einant į lauką, reikia patepti nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, geriau neiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius.

Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, departamento Civilinės saugos valdybos vadovas rekomenduoja pasirūpinti vandens, maisto ir kuro atsargomis. O jeigu turite galimybę, įsigyti ir šildymo prietaisų.

,,Šaltyje reikia vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti jokių sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį“,– teigia Jūris Targonskas.

Jei šaltyje tenka būti ilgiau, negalima ramiai stovėti ar sėdėti, reikia kuo daugiau judėti. Lauke stengtis nesuprakaituoti ir nesušlapti. Atėjus iš šalčio, nerekomenduojama iš karto pulti šildytis prie šildytuvo arba gerti karštų gėrimų, geriau šiek tiek, kokį pusvalandį, palaukti.

Kad išvengtumėme gaisro, rekomenduojama nesinaudoti savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejungti kelių elektros prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros.

www.vpgt.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

Maistu dažniausiai apsinuodijama ar net kyla ūmių žarnyno ligų protrūkių po gausių, namuose gamintų vaišių. Kaip rinktis, laikyti ir ruošti maistą šventiniam stalui, kad išvengtumėte sveikatos sutrikimų?

- Perskaitykite ženklinimo etiketę. Rinkdamiesi maisto produktus, įsitikinkite, kad nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Nepirkite gaminio, kurio ženklinimo etiketė arba jos dalis nuplėšta, ištaisyta, perklijuota, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto tinkamumo vartoti terminas. Svarbu, kad etiketėje būtų nurodytas gamintojas.

Skaityti toliau

- Apžiūrėkite kiekvieną produktą. Būtina ne tik atidžiai perskaityti ženklinimo etiketes, bet ir vizualiai įvertinti maisto produktą – atkreipti dėmesį, ar nepasikeitusi jo spalva, konsistencija, nėra pašalinio nebūdingo kvapo.

- Atkreipkite dėmesį, kaip prekybos vietoje laikomi produktai. Nereikėtų pirkti greitai gendančių maisto produktų, jei jie parduodami ne iš šaldymo įrenginių. Pavyzdžiui, pieno, jo produktų, žuvų, mėsos, kreminės konditerijos gaminių. Šaldytų produktų nerekomenduojama pirkti iš perpildytų šaldymo įrenginių. Jeigu jų pakuotėje daug šerkšno, produktai galėjo būti nepakankamai šaldomi.

- Kaip dėti į krepšelį? Prieš dedant žalią mėsą, paukštieną ar žuvį į pirkinių krepšį, šiuos produktus reikėtų supakuoti į dvigubas pakuotes, kad jie neužterštų tų maisto produktų, kurie bus vartojami be papildomo terminio apdorojimo. Nereikėtų rinktis produktų pažeistomis pakuotėmis.

- Nepamirškite higienos ir maisto ruošimo taisyklių. Virtuvėje laikykitės švaros, dažniau plaukite rankas. Įrankius, lenteles ir stalų paviršius, ant kurių buvo dorojama žalia mėsa ar paukštiena, kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite. Mėsą ir daržoves reikėtų pjaustyti ant skirtingų lentelių.

vmvt.lt inf.

sam.lrv.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planas. Sveikatos apsaugos ministerijos parengto plano, kurį numatoma baigti vykdyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., tikslas – stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį, užtikrinti daugiau paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms, racionaliai panaudoti ligoninėse turimas lovas.

Skaityti toliau

Naujajame plane numatytos trys veiklos kryptys. Tai pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimas, ambulatorinių paslaugų plėtra, profilaktika. Antroji kryptis – slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyvios pagalbos ir geriatrijos paslaugų plėtra bei intensyvesnis dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų vystymas. Trečioji kryptis numato, kad, optimizuojant stacionarines paslaugas, nesudėtingos paslaugos bus perkeliamos į dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir ambulatorinį lygmenį, nepabloginant šių paslaugų kokybės ir saugumo.

Priėmus nutarimą, per 10 darbo dienų sveikatos apsaugos ministrė planui įgyvendinti sudarys Ketvirto restruktūrizavimo etapo koordinavimo komisiją. Taip pat bus sudarytos kiekvienos apskrities reformos koordinavimo tarybos, kurios rengs restruktūrizavimo planus, pasirinkę priimtiniausią apskričiai pertvarkos modelį.

Rengiant Apskričių restruktūrizavimo planus, bus laikomasi atitinkamų kriterijų ir siekiama numatytų rodiklių. Akušerijos ir chirurgijos paslaugoms bus taikomi kriterijai, susiję su ligoninėse priimtų gimdymų ir didžiųjų operacijų skaičiumi. Priimti gimdymus galės ligoninės, kuriose per metus gimdė nemažiau kaip 300 gimdyvių, o chirurginėms paslaugoms teikti nustatytas 400 didžiųjų operacijų per metus skaičius. Nustatant akušerinių ir chirurginių paslaugų teikimo galimybes taip pat bus atsižvelgiama į kitus faktorius – didesnį kaip 50 km. atstumą nuo rajono iki artimiausios akušerines paslaugas teikiančios ligoninės, gautą ES fondų paramą, dalyvavimą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje. Sprendimą dėl chirurginių paslaugų tolesnio teikimo konkrečiose gydymo įstaigose priims Apskričių koordinavimo tarybos.

sam.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt montažas

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad šiame etape bus plečiamos ambulatorinės paslaugos, slauga, optimizuojamos stacionarinės paslaugos.

Įvykdžius pertvarką būtų skatinama rajonuose plėtoti ambulatorinę pagalbą, o stacionarinė pagalba būtų perkelta į centrus.

Skaityti toliau

Daugiau: lrt.lt: „Vyriausybė diskutuos dėl sveikatos sistemos pertvarkos“

Susijęs: “Tegul melas liejasi laisvai…”

vmvt.lt nuotr.

Įmonių, kuriose darbuotojų higiena įvertinta nepatenkinamai, sąraše paminėtas ir Šilutės vardas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) šių metų lapkričio mėnesį vykdė akciją „STOP bakterijoms!“, kurios metu įvairių miestų ir rajonų restoranuose, kavinėse, užkandinėse buvo tikrinama darbuotojų asmens higiena, imami mėginiai nuo darbuotojų rankų, vertinta, ar nedėvimi žiedai, ar švarūs drabužiai, pakanka priemonių rankoms plauti, personalas pasitikrinęs sveikatą ir t.t.

Skaityti toliau

Patikrinus 64 viešojo maitinimo įmones, 24 įmonių darbuotojų rankų plovinių mėginiuose aptikta bakterijų Escherichia. coli (E. coli) ir Staphylococcus aureus (S. aureus).

Bakterijos darbuotojų rankų ploviniuose aptiktos 10 kavinių, 5 restoranuose, 3 valgyklose, 1 picerijoje, 4 mokyklų, 1 vaikų darželio, 1 sanatorijos maisto ruošimo skyriuose. Tyrimų metu nustatyta, kad 13 % visų nuo rankų tirtų plovinių buvo aptiktos S. aureus, 5 % – fekalinį užteršimą parodančios E.coli, o 3 % – E. coli ir S. aureus, todėl tokių virtuvės darbuotojų asmens higiena vertinta nepatenkinamai. Šiose įmonėse neveikė asmens higienos savikontrolės sistemos.

Iš viso buvo įvertinta 187 darbuotojų rankų mikrobiologinė tarša. Trijose viešojo maitinimo įmonėse bakterijos aptiktos ant visų maistą tvarkiusių darbuotojų rankų. Tai AB „Averita“ kavinė „Žemaitija“ (Pramonės g. 15, Šiauliai), N. Kančauskienės įmonės mokyklos valgykla (Raseinių g.1, Kelmė) ir MB „Valgma“ (Vytauto g. 4, Biržai). Susumavus bendrus tyrimų rezultatus, nepatenkinami mėginių atsakymai nustatyti 40 darbuotojų, tai sudarė 21 proc. nuo visų patikrintų darbuotojų.

„Nustatyti faktai dar kartą patvirtina, kad į asmens higieną viešojo maitinimo įmonėse dažnai žiūrima atsainiai ar net aplaidžiai. Reikia pripažinti, kad darbuotojų, dirbančių nešvariomis, nedezinfekuotomis rankomis pasitaikė ir mokyklų valgyklose, ir restoranuose ar populiariose kavinėse. Rezultatai verčia sunerimti dar ir dėl to, kad apie šią akciją buvome paskelbę iš anksto, taigi įmonėms sudarėme visas sąlygas pasiruošti, peržiūrėti savo personalo higienos užtikrinimo procedūras ir jas sustiprinti. Tačiau akivaizdu, kad kai kurių darbuotojų bendros higienos žinios ir įgūdžiai vis dar yra nepatenkinami“, – pabrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Higienos reikalavimų nepaisančioms įmonėms nurodyta atlikti generalinius valymus, dezinfekavimą, peržiūrėti savikontrolės sistemas. Kai kurios patikrintos įmonės pervestos į didesnės rizikos grupę, sumažintas jų vertinimo balas, savininkams skirtos baudos. Įmonėms patarta vykdyti vidinius savikontrolės auditus, neeilines darbuotojų atestacijas, papildomai apmokyti darbuotojus higienos įgūdžių.

Sąrašas

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lapkričio 16-20 d. trečią kartą Europoje minima Informavimo apie alkoholio žalą savaitė (The Awareness Week on Alcohol Related Harm- AWARH). Šių metų tema – Europos Alkoholio Strategija: metas veikti!

Labiausiai psichikos sveikatą žalojantis išvengiamas rizikos veiksnys – alkoholio vartojimas. Smegenis pažeidžia ir žalą nulemia grynasis išgertas alkoholio kiekis, o ne gėrimo rūšis ar jo legalumas.

Skaityti toliau

Alkoholis naikina neuronus ir jungtis tarp jų, pakeičia cheminius procesus smegenyse, slopina visus mąstymo ir emocijų procesus, provokuoja galvos traumas ir smurtą, tokiu būdu tiesiogiai ir netiesiogiai sukelia psichikos sutrikimus. Labiausiai pažeidžiamos aukščiausios funkcijos, nuo kurių priklauso kritinis mąstymas ir sprendimų priėmimas. Alkoholis taip pat sukelia depresijos ir nerimo simptomus, menkina pasitenkinimą gyvenimu, sustiprina impulsyvumą, sumenkina savikontrolę.

Alkoholis sukeliamos psichikos ligos – tai ūmūs apsinuodijimai, žalingas vartojimas, priklausomybė, abstinencija, alkoholinės psichozės.

Priklausomybės ligonių skaičius Lietuvoje 2013 m. daugiau nei 57 tūkst. Alkoholio vartojimas sukelia depresiją, nerimo ir miego sutrikimus, pablogina sunkių psichikos ligų (šizofrenijos, dvipolio, obsesinio-kompulsinio sutrikimų) eigą, sunkina pacientų prisitaikymą sergant asmenybės sutrikimais, sukelia epilepsiją, organinius smegenų pažeidimus, lemia didesnį savižudybių skaičių. Daug šių pacientų tenka gydyti ligoninėje.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2013 m. dėl alkoholinių psichozių ambulatoriškai gydėsi 3445 asmenys, o ligoninėje – dar 4050. Ūmi alkoholinė intoksikacija sveikatos priežiūros įstaigoje 2013 m. diagnozuota 37 vaikams.

Psichikos sveikata – tai ne tik ligų ir sutrikimų nebuvimas, tai dalis visapusiškos gerovės pojūčio, geros savijautos būsena, kuri leidžia žmogui pasinaudoti savo gebėjimais, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir naudingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šią gerovės būsena alkoholis naikina daug greičiau, nei sukelia ligas ir sutrikimus.

Svarbus psichikos sveikatos požymis – gebėjimas mokytis, tačiau 50-80 proc. sutrikimų dėl alkoholio vartojimo turintys asmenys patiria atminties, dėmesio ir mąstymo sutrikimus. Alkoholis slopina kūrybingumą ir mąstymą, tačiau kartu sumažina ir gebėjimą suprasti kitų žmonių požiūrį. Konfliktai ir siaurėjantys interesai stiprina alkoholį vartojančio žmogaus socialinę atskirtį ir vienišumą. Ypač bloga geriančių žmonių padėtis senatvėje – sutrikę santykiai su šeimos nariais, bloga fizinė sveikata, prastesnė finansinė padėtis ir ryškiai padidinta demencijos rizika.

Nijolė Goštautaitė Midttun, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija

NTAKK: vaikai, kurių artimoje aplinkoje girtaujama, užaugę kelis kartus dažniau suserga priklausomybės ligomis ir depresija. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Lapkričio 16-20 d. trečiajį kartą Europoje minima Informavimo apie alkoholio žalą savaitė (The Awareness Week on Alcohol Related Harm- AWARH). Šių metų tema – Europos alkoholio strategija: metas veikti!

Kenčia vaikai. Metas veikti!

Bent vieną kartą metuose nuo 50 iki 80 proc. žmonių patiria vienokią ar kitokią žalą dėl kito asmens girtumo. Nuo alkoholio apsvaigę asmenys įvykdo 75% viso smurto artimoje aplinkoje ir 75% smurto viešosiose vietose, o nužudymų atveju ši dalis yra dar didesnė.

Skaityti toliau

Pastaruoju metu Lietuvoje įvykusios skaudžios nelaimės keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės ir baisios žudynės Kražiuose yra siaubingi aiškiai visuomenėje matomi alkoholį vartojančio asmens žalos kitiems nei pats geriantysis pavyzdžiai.

Fizinis ir psichologinis smurtas, kelių eismo įvykiai, šeimų tarpusavio ryšių problemos, finansiniai sunkumai, išgąstis viešoje vietoje, priekabiavimas, padariniai vaikams dėl kito žmogaus alkoholio vartojimo, nėštumo metu vartoto alkoholio sukelti vaisiaus apsigimimai – tai pagrindiniai geriančiojo sukelti neigiami padariniai kitiems žmonėm.

Skaudžiausias neigiamas pasekmes dėl kito asmens girtumo patiria vaikai ir moterys. Europoje atliktas tyrimas rodo, kad šeimose, kuriose gyvena žalingai alkoholį vartojantis arba priklausomas nuo jo asmuo, vaikai patiria didžiulį stresą: jie bijo savo tėčio arba mamos (atitinkamai 57% ir 32%), yra buvę fizinio smurto namuose liudininkais (40% vaikų nurodė matę, kaip tėtis smurtauja prieš mamą), tapę smurto aukomis patys (12% vaikų buvo užgauti, sužeisti arba kitaip nuskriausti savo tėčio).

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Lietuvoje alkoholio suvartojama ženkliai daugiau nei kitose Europos šalyse, galima įtarti, kad šios problemos mastai mūsų šalyje yra dar didesni. Apskritai beveik visi vaikai (91%), kurių artimoje aplinkoje yra girtaujama, yra patyrę vienokią arba kitokią skriaudą iš neblaivių suaugusių tėvų.

Tokie vaikai užaugę kelis kartus dažniau suserga priklausomybės ligomis ir depresija nei jų bendraamžiai, vaikystėje neturėję tokios patirties.

Rugilė Ivanauskienė, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija

Aštuonios onkologinės ligos tiesiogiai siejamos su alkoholio vartojimu. Metas veikti!

Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis pagal Pasaulio sveikatos organizaciją ir Tarptautinę vėžio mokslinių tyrimų agentūrą yra klasifikuojamas kaip pirmos grupės kancerogenas. Pirmai grupei priklauso medžiagos, kurių kancerogeniškumas (t.y. galimybė sukelti vėžį) yra įrodytas remiantis moksliniais tyrimais ir nustatytas priežastinis ryšys tarp tam tikros medžiagos ir galimybės išsivystyti vėžiniams susirgimams.

Alkoholio vartojimas yra siejamas su šiomis vėžio formomis: lūpos, gerklų, burnos ertmės ir ryklės piktybiniais navikais, stemplės, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos, krūties piktybianiais navikais, kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniais navikais.

Kiekvieną dieną suaugusiai moteriai suvartojant 10 g etanolio (apytiksliai vieną standartinį alkoholinį gėrimą), rizika susirgti krūties vėžiu padidėja 7-10 proc. Lyginant su kitomis vėžio formomis, krūties audinys turi didesnį polinkį supyktibėti, vartojant alkoholį. Yra įrodyta, kad anksti pradėtas vartoti alkoholis turi įtakos viso gyvenimo krūties vėžio rizikai.

Rizika, susirgti storosios žarnos vėžiu lyginant nevartojančius alkoholiu arba retai vartojančiais su vidutiniškai vartojančiais (1-4 gėrimus per dieną, tai atitiktų 12,6-49,9 g etanolio per dieną) padidėja 21 proc., o lyginant su daug vartojančiais (daugiau nei 4 gėrimus per dieną, tai atitiktų daugiau nei 49,9 g etanolio per dieną) padidėja 52 proc. Taip pat kiekvieną dieną suvartojant 10 g etanolio (apytiksliai vieną standartinį alkoholinį gėrimą), rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja 7 proc.

Yra patvirtintas tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir kepenų vėžio rizikos. Vartojant 3 ir daugiau alkoholinius gėrimus per dieną, rizika susirgti kepenų vėžiu yra didžiausia.

Svarbu pabrėžti, kad nors rizika, vartojant alkoholinius gėrimus, susirgti viena ar kita vėžio forma skiriasi priklausomai nuo suvartoto alkoholio kiekio, vis tik saugaus alkoholio kiekio nėra.

Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirusiųjų.

2014 m. nuo piktybinių navikų mirė 8028 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio – 1338 asmenys, skrandžio vėžio – 698, priešinės liaukos – 521, krūties vėžio – 520.

Lukas Galkus, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija