nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę sergamumas gripu išaugo trigubai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje fiksuojamas aktyvus virusų, sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, plitimas.

Skaityti toliau

Praėjusią savaitę sergamumas gripu išaugo trigubai, daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) taip pat padidėjo. Tad šiuo metu labai svarbu prisiminti ir laikytis prevencinių priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei skiepytis nuo gripo ir COVID-19. Ypatingai svarbu pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, neiti į darbą, ugdymo įstaigas, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų.

Lietuvoje gruodžio 1–7 d. (49-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis siekė 918,9atvejo 100 tūkst. gyventojų (48-ąją savaitę jis buvo mažesnis – 712,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas trijose savivaldybėse: Vilniaus m. ir Vilniaus raj., Širvintų raj.

Dėl gripo į ligonines paguldyti 125 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 38 asmenys. Registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai: Vilniaus ir Telšių apskričių gyventojai, abu priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, abu turėjo lėtinių ligų, 1 asmuo neskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų neregistruota.

Primename, kad efektyviausiai nuo gripo ir COVID-19 ligos apsaugo skiepai. Skiepytis galima viso sezono metu, tačiau rekomenduojama neatidėlioti, nes imunitetui susidaryti reikia dviejų savaičių, tad šiuo metu padidėjus sergamumui padidėja ir rizika užsikrėsti. Pasiskiepyti ypač rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kurie skiepijami valstybės lėšomis:

2–7 metų vaikai;
65 metų ir vyresni asmenys;
visi, sergantys lėtinėmis ligomis;
socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, įskaitant studentus, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
nėščiosios.

Vieno vizito metu galima skiepytis ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 ligos. Norint pasiskiepyti nuo gripo, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje asmuo prisirašęs, o dėl vakcinacijos nuo COVID-19 ligos – į bet kurią gydymo įstaigą, užsakiusią šių vakcinų.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-gripu-toliau-auga-laikykimes-prevencijos-V6zO/

Tinkamas pasiruošimas yra raktas į efektyvų, saugų ir ilgalaikį dantų balinimo rezultatą.

Tinkamas pasiruošimas yra raktas į efektyvų, saugų ir ilgalaikį dantų balinimo rezultatą, taip pat padeda sumažinti jautrumą po procedūros. Štai 12 patarimų.

Skaityti toliau

Prieš procedūrą

Apsilankykite pas odontologą konsultacijai: prieš pradedant balinimą, būtina konsultacija. Odontologas nustatys dabartinę danties spalvą, įvertins danties emalio būklę ir ar nėra kontraindikacijų.

Atlikite profesionalią burnos higieną: būtina maždaug 1–2 savaitės iki balinimo pašalinti visas apnašas, akmenis ir pigmentą. Balinimas bus efektyvesnis, nes balinimo medžiaga veiks tiesiai ant danties emalio, o ne ant apnašų.

Sutvarkykite karieso pažeidimus: balinti galima tik sveikus dantis. Jei turite negydytų ėduonies pažeidimų (karieso), juos reikia sutvarkyti, kad balinimo medžiaga neprasiskverbtų į danties ertmes ir nesukeltų skausmo ar pažeidimų.

Patikrinkite senas plombas: balinimo metu balinasi tik natūralus dantis, bet ne plombos, vainikėliai ar laminatės. Įvertinkite, ar senos plombos po balinimo nesiskirs nuo naujos, šviesesnės danties spalvos – jas gali tekti keisti.

Jautrumo valdymas

Naudokite jautrumą mažinančią pastą: prieš 2 savaites iki balinimo procedūros pradėkite valytis dantis specialia danties jautrumą mažinančia (desensibilizuojančia) dantų pasta, kurios sudėtyje yra kalio nitrato arba stroncio chlorido.

Išvenkite rūgštaus maisto ir gėrimų: prieš balinimą sumažinkite rūgštaus maisto (citrusinių vaisių, gazuotų gėrimų) vartojimą, kad nebūtų papildomai dirginamas emalis.

Pasirinkite kokybišką balinimo būdą: pasitarkite su gydytoju apie tinkamiausią balinimo metodą (kapomis ar kabinetinis) ir saugiausią balinimo medžiagos koncentraciją, atsižvelgiant į jūsų dantų jautrumą.

Balinimo dieną

Valymasis šiltu vandeniu: balinimo dieną valykitės dantis šiltu, ne šaltu vandeniu.

Venkite dantenų dirginimo: naudojant balinimo sistemas namuose, procedūros dieną venkite dantenų dirginimo – nevalykite dantų šepetėliu per stipriai ir nenaudokite dantų siūlo ties dantenų linija.

Psichologinis pasiruošimas

Būkite kantrūs: jei balinatės kapomis namuose, supraskite, kad rezultatai nebus matomi iškart. Būkite nuoseklūs ir laikykitės odontologo nurodytos balinimo trukmės.

Pasiruoškite „Baltajai Dietai“: suplanuokite bent 48 valandas po procedūros, kai turėsite laikytis griežtos „baltosios dietos“ – valgyti ir gerti tik tuos produktus, kurie neturi jokių pigmentų (vanduo, pienas, balta vištiena, ryžiai, baltas jogurtas ir pan.). Na, o čia spauskite, jei domina dantų balinimas kapomis Klaipėdoje.

.

.

Užsakymo Nr. 251201

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje lapkričio 24–30 d. (48-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis siekė 712,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę (47-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (587,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Skaityti toliau

Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Lyginant su ankstesne savaite gripo atvejų skaičius padidėjo trigubai, o COVID-19 ligos – išliko panašus. Praėjusią savaitę (48-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 33 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 27. Dėl šių ligų 4 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Registruotas 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (iš viso šį gripo sezoną 21).

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumas-gripu-kyla-rizikos-grupiu-asmenis-raginame-nedelsti-skiepytis-DKth/

Penktadienį Šilutės ligoninėje atliktos pirmosios tausojančios operacijos lazeriu. (silutesligonine.lt nuotr.)

Šilutės rajono gyventojams atsiveria naujos galimybės gydytis arčiau namų – Šilutės ligoninėje pradėtos taikyti operacijos lazeriu. Šis pažangus metodas taikomas tiek kraujagyslių chirurgijoje, tiek proktologijoje, pavyzdžiui gydant kojų venų varikozę, hemorojų ir kitus susirgimus.

Skaityti toliau

Vienas iš chirurgų, atliksiantis operacijas lazeriu – Danas Masiulionis, bendrosios praktikos chirurgas, sukaupęs didelę patirtį laparoskopinėje chirurgijoje. Jis atlieka lazerines bei radiodažnumines venų, hemorojaus, išangės fistulių ir kryžkaulio cistų operacijas, taip pat kitas chirurgines ir endoskopines procedūras. Gydytojas nuolat gilina žinias tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, stažuojasi užsienio privačiose klinikose.

Pažangi paslauga – arčiau pacientų

Šilutės ligoninėje pradėtas naudoti lazerinės chirurgijos aparatas, pritaikytas įvairioms kraujagyslių ir proktologinėms intervencijoms – nuo venų varikozės iki hemorojaus, išangės fistulių ar kryžkaulio cistų gydymo. Tai leidžia atlikti operacijas be skausmingų pjūvių ir ilgo gijimo, tausojant pacientą.

„Nuo šiol Šilutės rajono pacientams, sergantiems kraujagyslių ligos, gydymas tapo prieinamesnis – procedūras lazeriu galima atlikti čia pat, Šilutės ligoninėje, nebevykstant į didmiesčius. Džiaugiuosi, kad šias procedūras mūsų ligoninėje atliks patyrę ir kvalifikuoti specialistai“ – sako Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Turint šeimos gydytojo siuntimą ir gydytojui chirurgui nustačius indikacijas operacijai, ši sveikatos priežiūros paslauga pacientui nekainuos – bus finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.

Venų ligos ir tausojantis gydymas lazeriu

Gydytojai pastebi, kad negydomos veninės kraujotakos ligos pamažu progresuoja ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai pasitaikančios – išsiplėtusios kojų venos ir hemorojus, ilgainiui sukeliančios diskomfortą, skausmą ar net komplikacijas.

Venų varikozė – tai išsiplėtusios, poodėje matomos kojų venos. Jos dažniau vargina moteris, ypač nėštumo, menopauzės metu ar karštuoju sezonu, tačiau liga neaplenkia ir vyrų. Paveldimumas, mažas fizinis aktyvumas, ilgas sėdėjimas ar stovėjimas – dažniausi šios ligos rizikos veiksniai. Daugumai pacientų, sergančių venų varikoze, anksčiau ar vėliau prireikia operacijos.

Hemorojus – tai išangės srities veninių rezginių išsiplėtimas, pasireiškiantis nemaloniu maudimu, kraujavimu ar diskomfortu tuštinantis. Jį taip pat lemia paveldimumas, sėdimas darbas, netaisyklinga mityba ar vidurių užkietėjimas.

Dažnai esant susirgimams dėl sutrikusios venų kraujotakos, prireikia chirurginio gydymo. Anksčiau šios operacijos būdavo sudėtingesnės – reikėdavo daryti didesnius pjūvius, o gijimo laikotarpis trukdavo ilgai. Pavyzdžiui, atliekant venų varikozės operaciją tradiciniu būdu, chirurgas padarydavo pjūvį ir ištraukdavo visą pažeistą veną nuo šlaunies iki pėdos. Tokia operacija buvo sudėtinga, palikdavo kraujosruvas, randus, pacientui prireikdavo daugiau laiko visiškai pasveikti.

Pastaruoju metu medicinoje vis plačiau taikomi pažangūs, minimaliai invaziniai metodai. Operacijos lazeriu suteikia galimybę veiksmingai gydyti venų ligas. Pati operacija atliekama vietinėje, bendrinėje nejautroje arba jų derinyje. Procedūros metu naudojama ultragarsinė kontrolė leidžia gydytojui matyti visą operacijos eigą realiu laiku, todėl gydymas tampa dar tikslesnis ir saugesnis. Po operacijos pacientas dar kurį laiką stebimas palatoje, o vėliau gali vykti namo tą pačią dieną.

Ką svarbų žinoti prieš operaciją?

Būtina gydytojo chirurgo konsultacija. Gydytojas chirurgas paskiria visus reikalingus tyrimus prieš operaciją, įvertina bendrą paciento sveikatos būklę.

Operacija trunka apie 40 min.

Po operacijos, pacientas stebimas palatoje ir po kelių valandų gali vykti namo.

Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų (po operacijos gali būti rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, vengti intensyvaus fizinio krūvio ar karštų vonių keletą dienų).

Operacija apmokama PSDF lėšomis, jeigu pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą.

Registruotis gydytojo chirurgo D. Masiulionio konsultacijai galima išankstinės registracijos sistemoje www.esveikata.lt, telefonu (+370 441) 61040 arba atvykus į Konsultacinę polikliniką, adresu Rusnės g. 1, Šilutė.

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Valstybinė ligonių kasa pacientams kompensuoja kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingas medicinos pagalbos priemones. Skaičiuojama, kad ketvirtadalis visų joms išleistų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų tenka cukrinio diabeto kontrolei. Fondo išlaidos šioms reikmėms kasmet auga, daugėja ir jomis besinaudojančių pacientų.

Skaityti toliau

Ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kompensuoja diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, vienkartines adatas švirkštikliams, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemas, insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, apmokama insulino pompų nuoma.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vien pernai šioms priemonėms kompensuoti prireikė 11,6 mln. eurų fondo lėšų, o per pirmą šių metų pusmetį – dar apie 6,2 mln. eurų.

„Tai reikšminga investicija į žmonių sveikatą, padedanti kasdien valdyti ligą, išvengti komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą. Šios priemonės labai palengvina sergančiųjų kasdienybę – jos leidžia lengviau stebėti gliukozės kiekį, laiku pastebėti pokyčius ir tinkamai sureguliuoti insulino dozes. Taip pacientai gali jaustis saugiau, išvengti pavojingų cukraus kiekio svyravimų ir gyventi aktyvų, mažiau nuo ligos priklausomą gyvenimą“, – sako Giedrius Baranauskas, VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, medicinos pagalbos priemones naudojančių pacientų skaičius nuolat auga: 2022 m. jas naudojo 120 tūkst., 2023 m. – beveik 124 tūkst., o pernai – 127,5 tūkst. pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu.

Didžiausios išlaidos praeitais metais – per 7 mln. eurų – teko nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemoms, kurias sudaro keičiamieji jutikliai ir siųstuvai. Pernai jas naudojo apie 5,5 tūkst. pacientų. Pirmojo šių metų pusmečio VLK duomenys rodo, kad šias priemones naudojančių pacientų skaičius auga, o fondo išlaidos siekia arti 4 mln. eurų.

„Šios sistemos leidžia patogiai ir tiksliai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, naudojant jutiklius ir siųstuvus, kurie duomenis perduoda į išmanųjį įrenginį. Jos skiriamos tiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems fondo lėšomis nepadengiamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos“, – paaiškina G. Baranauskas.

Dar 4 mln. eurų pernai prireikė kompensuoti diagnostinėms juostelėms, skirtoms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Jas naudojo apie 122 tūkst. pacientų.

Vis daugiau pacientų Lietuvoje naudoja insulino pompas, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos fondo lėšomis. Pompas naudoja arti 1 300 pacientų, iš jų beveik 600 – vaikai. Šios pompos visą parą užtikrina reikiamą insulino kiekį organizme. Per pirmąjį šių metų pusmetį insulino pompų nuomai iš fondo išleista daugiau nei 2 mln. eurų, pernai – per 4 mln. eurų.

Ligonių kasa primena, kad visus klausimus dėl kompensuojamų priemonių galima aptarti su šeimos ar gydančiu gydytoju, o jas skirti ir išrašyti receptą gali ir slaugytojai.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nuo COVID-19 ligos mirė dar 3 žmonės.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje lapkričio 3–9 d. (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis siekė 810,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 27 d. – lapkričio 2 d.) jis buvo didesnis – 949,1atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Lyginant 45-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu skaičius padidėjo, COVID-19 liga ir ŪVKTI – sumažėjo. Praėjusį sezoną (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1043,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią (45-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 5 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 39. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 3 mirties atvejai. Asmenys priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. (2) amžiaus grupėms; 2 asmenys neskiepyti, 1– nežinoma; 2 turėjo lėtinių ligų, 1– nežinoma.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/bendras-sergamumas-mazesnis-nei-praejusi-gripo-sezona-9FyQ/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 27 d.–lapkričio 2 d. (44-ąją metų savaitę) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo kiek mažesnis nei ankstesnę savaitę.

Skaityti toliau

Sergamumo rodiklis siekė 949,1 atv. 100 tūkst. gyventojų. Spalio 20-26 d. (43-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Lyginant 44-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad gripo atvejų skaičius padidėjo, o COVID-19 liga ir ŪVKTI – sumažėjo. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus (878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Praėjusią (44-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 10 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 68. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Asmenys priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupei, buvo neskiepyti, turėjo lėtinių ligų.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-atveju-daugeja-nors-bendras-sergamumas-mazesnis-hBgQ/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nuo COVID-19 ligos mirė 5  žmonės.

Skaityti toliau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 20–26 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Spalio 13–19 d. (42-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 43-ąją savaitę vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Lyginant šių metų 43-osios savaitės sergamumo duomenis su 42-osios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų skaičius – padidėjo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius – sumažėjo, tačiau bendras sergamumas išlieka panašus į praėjusių sezonų. 2024 m. 43-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1262,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią (43-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 4 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50 asmenų. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 5 mirties atvejai. Visi asmenys priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupei, neskiepyti ir turėjo lėtinių ligų.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/gripo-atveju-skaicius-nezymiai-padidejo-CRLa/

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Prieš savaitę jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Lyginant šių metų 42-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų skaičius padidėjo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos – sumažėjo, tačiau bendras sergamumas išlieka panašus į praėjusių sezonų. 2024 m. 42-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią (42-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 104 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Abu asmenys priklausė 80–89 amžiaus grupei, abu neskiepyti ir turėjo lėtinių ligų.

Aušra Širvinskienė. (Martyno Ambrazo nuotr.)

Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto, parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Specialistų teigimu, visos priklausomybės sukelia neigiamas pasekmes, tik jų žala pasireiškia skirtingais būdais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apklausos dalyviai, paprašyti balais nuo 1 iki 10 įvertinti skirtingų priklausomybių sukeliamą žalą žmogui, net 9,3 balo skyrė priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus. Antroje ir trečioje vietose atsidūrė priklausomybė nuo alkoholio (8,75 balai) ir nuo lošimų (8,74 balai). Priklausomybė nuo tabako įvertinta kiek mažesniu žalos balu – 7,88, o nuo interneto – 7,03 balo.

Apklausą inicijavusio Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė sako, kad visos priklausomybės daro realią žalą tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai.

„Nestebina, kad pirmoje vietoje yra narkotinės medžiagos, įskaitant ir kai kuriuos receptinius vaistus. Jų vartojimas siejamas su stipriu fiziniu poveikiu, kuomet pažeidžiamos smegenys, kepenys, širdis ir imuninė sistema, bei psichikos sveikatos problemomis, įskaitant depresiją, nerimą ir greitą priklausomybės vystymąsi. Moksliniai tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo narkotikų dažnai lydi socialines problemas: darbo praradimą, šeimos santykių krizę, teisinius konfliktus. Tačiau ir kalbant apie probleminį interneto naudojimą negalima numoti ranka. Per didelis socialinių tinklų naudojimas, žaidimai, naršymas internete gali sukelti priklausomybės simptomus: sutrikti miegas, sumažėti koncentracija, atsirasti nerimas ir depresija. Ilgalaikėje perspektyvoje tai veikia psichinę gerovę, socialinius įgūdžius ir produktyvumą“, – komentuoja dr. A. Širvinskienė.

Didina savižudybių riziką

Apskritai, kad visos priklausomybės yra labai žalingos, vertos 9-10 balų, dažniau nurodo moterys. Pavyzdžiui, itin didelę žalą priklausomybei nuo lošimo priskiria 74 proc. moterų ir vos 60,5 proc. vyrų, o priklausomybę nuo alkoholio kaip žalingą vertina 73 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.

„Tai, kad Lietuvos visuomenė priklausomybę nuo alkoholio įvertino kaip vieną iš žalingiausių, rodo žmonių supratimą ir sąmoningumą, nes alkoholis, nors legalus bei labiau socialiai priimtinas, sukelia žalą: kepenų cirozę, širdies ir kraujagyslių ligas, nervų sistemos pažeidimus, didina savižudybių ir nelaimingų atsitikimų riziką. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholis kasmet prisideda prie milijonų mirčių atvejų“, – teigia dr. A. Širvinskienė.

Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į priklausomybę nuo lošimų, ji pastebi, kad ši priklausomybė dažnai gali būti klaidingai vertinama kaip nesukelianti fizinės žalos, skirtingai nei alkoholis ar narkotinės medžiagos, todėl ir kiek mažiau pavojinga.

„Vis tik moksliniai tyrimai patvirtina priklausomybės nuo lošimų rimtą psichosocialinį poveikį: finansines krizes, šeimos konfliktus, depresiją ir net padidintą savižudybių riziką. Yra paskaičiuota, kad 25 proc. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams lošimams, bandė bent kartą nusižudyti, apie 85 proc. patyrė psichikos ir elgesio sutrikimus ne tik lošimo, bet ir dėl su juo susijusio kokaino, alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Tai rodo, kad lošimų priklausomybė ir pati savaime kelia rimtų problemų, ir dažnai šalia jos atsiranda kitos sveikatos bei socialinės problemos“, – kalba pašnekovė.

Klaida – nuvertini žalą

Nors visuomenėje tabakas dažnai vertinamas kaip mažiau pavojingas įprotis, RPLC direktorė sako, kad tai yra didžiulė klaida. Jos teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad cigarečių rūkymas yra viena iš pagrindinių išvengiamų mirties priežasčių pasaulyje, tai kasmet prisideda prie milijonų žmonių mirčių dėl vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei lėtinių kvėpavimo takų sutrikimų.

„Ne tik tradicinis rūkymas kelia pavojų – nauji tabako produktai, tokie kaip elektroninės cigaretės, kaitinamas tabakas ir kiti, taip pat nėra saugūs. Tyrimai rodo, kad jie irgi sukelia priklausomybę, kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, o ilgalaikis poveikis kvėpavimo takams ir imuninei sistemai dar nėra visiškai ištirtas“, – sako dr. A. Širvinskienė.

Apklausa parodė, kad visų priklausomybių pavojingumą labiausiai linkę nuvertinti jauniausi, 18-25 metų amžiaus gyventojai: priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, 9-10 balų vertina 54 proc. šios amžiaus grupės žmonių ir 91 proc. 56 metų amžiaus ir vyresnių, priklausomybę nuo lošimo – atitinkamai 47 proc. ir 78 proc.

Priklausomybės ligų žalos vertinimas tiesiogiai susijęs su išsilavinimu – kuo jis žemesnis, tuo mažiau žalinga atrodo priklausomybė. Priklausomybę nuo narkotinių medžiagų kaip labai žalingą vertina 69 proc. žmonių, kurių išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis, 83 proc. žmonių su aukštesniuoju/viduriniu, 88 proc. – su aukštuoju išsilavinimu. Priklausomybės nuo alkoholio atveju, 60 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu, 67 proc. – su aukštesniuoju/viduriniu, 72 proc. – su aukštuoju išsilavinimu laiko ją labai žalinga, priklausomybės nuo lošimų – atitinkamai 45,5 proc., 68 proc. ir 71 proc.

„Kad ir kaip, atrodytų, banaliai skamba dažnai kartojamos frazės, kad žmones reikia informuoti, edukuoti, tačiau apklausos rezultatai dar sykį parodo, kaip tai svarbu. Kuo dažniau žmonės girdės, kad priklausomybę sukeliančios medžiagos ar veiklos yra pavojingos, tuo, tikėtina, labiau susimąstys apie jų keliamą realų pavojų sveikatai bei gerovei“, – apibendrina RPLC direktorė.

Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko 2025 m. birželio 19-29 d., jos metu apklausti 1019 šalies gyventojų, kurių amžius 18-75 m.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 6–12 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prieš savaitę jis buvo nežymiai didesnis – 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Šilutės rajone – 1018, 83 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant šių metų 41-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad bendras susirgimų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius išliko panašus.

Praėjusią (41-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuoti 5 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 105 asmenys, iš kurių 2 buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai. Asmenys priklausė 70–79 (1 asmuo) ir 80–89 (3 asmenys) amžiaus grupėms.

15min.lt nuotr.

Kokios dažniausios žmonių patiriamo nerimo, streso ir įtampos priežastys – bene svarbiausias klausimas minint psichikos sveikatos dieną. Karas ir geopolitinė situacija neigiamai veikia 42 proc. gyventojų, su darbu susijusios problemos – 19 proc., o politinė įtampa – net 18 proc. respondentų, atskleidė „Visipsichologai.lt” užsakymu „Spinter tyrimai“ rugsėjo mėnesį atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žmones erzina politinės kovos

„Lyginant su praėjusių metų tyrimo rezultatais, pirmos dvi priežastys išlieka tos pačios. Tačiau, šiemet ypač išsiskiria politinė įtampa – ją, kaip nerimo šaltinį, įvardijo net 17 kartų daugiau tyrimo dalyvių nei pernai – rodiklis pakilo nuo 1 proc. iki 18 proc. Ši tendencija gali reikšti, kad apklausti Lietuvos žmonės tampa jautresni ne tik pasaulinėms aktualijoms, bet ir vidinėms politinėms įtampoms. Tai gali būti susiję su pastarojo meto vidaus politikos aktualijomis, visuomenės susiskaldymu“, – komentuoja didžiausios psichologinių paslaugų platformos „Visipsichologai.lt psichologė Margarita Juodsnukytė.

Remiantis apklausos rezultatais, didžiausią politinės įtampos poveikį patiria 56 metų ir vyresni, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. O net 35 proc. pensinio amžiaus respondentų įvardijo politinę įtampą kaip pagrindinę prastos psichologinės savijautos priežastį.

Anot M.Juodsnukytės, kita vertus, didesnis žmonių jautrumas vidaus politikos reikalams gali rodyti ir didėjantį pilietinį įsitraukimą bei domėjimąsi šalies gyvenimu. Tai – dvipusis reiškinys: viena vertus, šis rezultatas gali rodyti, kad tyrime dalyvavusiems žmonėms labiau rūpi politinės temos, kita vertus, politinės aktualijos gali kelti nesaugumo jausmą.

Karas ir darbas – svarbiausi veiksniai

Pernai rudenį atlikta apklausa parodė, kad 30 proc. gyventojų jautė stresą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o šiemet šis rodiklis išaugo iki 42 proc. Tyrimo duomenimis, karo poveikis psichikos sveikatai vienodai juntamas visose amžiaus grupėse. Taip pat, išaugo streso lygis dėl asmeninio gyvenimo aplinkybių – jas nurodo 13 proc. gyventojų, kai pernai rodiklis siekė 7 proc.

Antroje vietoje tarp dažniausiai nurodomų streso ir nerimo priežasčių išlieka su darbu susijusios problemos – jas šiemet paminėjo 19 proc. respondentų, o pernai – 16 proc. „Pagal apklausos rezultatus, su darbu susiję sunkumai išlieka stabilus veiksnys, glaudžiai susijęs apklaustųjų psichologine savijauta. Didelis darbo krūvis, neapibrėžtumas ar profesinio saugumo stoka gali kelti ilgalaikį stresą, kuris, kartu su geopolitiniais veiksniais, gali dar labiau sustiprinti patiriamą įtampą. Remiantis šiais rezultatais, matome, augantį poreikį stiprinti psichologinės pagalbos priemones ir užtikrinti šių paslaugų prieinamumą visuomenei“, – teigė Margarita Juodsnukytė.

Didesnė dalis tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią psichologinę įtampą, stresą ir nerimą. Nors situacija geresnė nei 2022 m., kai Rusijai užpuolus Ukrainą, net 87 proc. apklaustųjų teigė patiriantys padidėjusį stresą, šių metų rezultatai rodo vėl padidėjusius įtampos, streso ir nerimo rodiklius lyginat su praėjusiais metais – nuo 53 proc. (2024 m.) iki 65 proc. šiemet. Tai reiškia, kad šiais metais didesnė dalis apklaustųjų patyrė daugiau streso ir įtampos nei praėjusiais metais.

Kasdienis palydovas – lėtinis nuovargis

Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, apklausos duomenys atskleidžia, kad žmonės gyvena informacinio ir emocinio triukšmo aplinkoje, kur neapibrėžtumas tampa kasdienybės norma. Visuomenės emocinis fonas tampa vis labiau įtemptas, o stresas įgauna nuolatinio, lėtinio pobūdžio bruožus.

„Šiandien daugeliui žmonių stresas nebėra vienkartinė reakcija į situaciją, o ilgalaikė, užsitęsusi būsena. Tokia emocinė įtampa veikia koncentraciją, miegą, santykius ir darbingumą. Kai įtampa tampa nuolatiniu palydovu, žmogui tampa vis sunkiau atstatyti savo protinius, emocinius ir fizinius resursus“, – pastebi specialistė.

Tyrimas taip pat parodė, kad vis daugiau respondentų imasi aktyvių veiksmų įtampai mažinti – dažniausiai sportuoja, leidžia laiką gamtoje ar užsiima mėgstama veikla. J.Rybakovaitės teigimu, dalis žmonių vis dar nesiima jokių sąmoningų veiksmų, manydami, kad „gyvena įprastai“, nors realiai patiria nuolatinį psichologinį nuovargį.

„Nors dalis tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų aktyviai ieško būdų mažinti stresą, nemaža dalis vis dar neturi veiksmingų strategijų – 18 proc. apklaustųjų teigė nieko nedarantys, kad sumažintų patiriamą įtampą ir stresą. Tai aiškus signalas institucijoms ir darbdaviams – svarbu skatinti psichologinės gerovės iniciatyvas, lengvinti prieigą prie psichikos sveikatos specialistų ir ypač atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus gyventojus, kurie gali būti labiau pažeidžiami patiriamo streso atžvilgiu“, – teigė Margarita Juodsnukytė.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Per praęjusią savaitę mirties nuo gripo atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusią savaitę (40-ąją metų savaitę) Lietuvoje prasidėjo 2025–2026 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės (20-osios metų savaitės). Bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) situaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai seka ištisus metus, tačiau gripo sezono metu tai daroma intensyviau, kad prireikus, būtų laiku imamasi priemonių sergamumui suvaldyti. Šiuo laikotarpiu atidžiai vertinami ne tik sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI rodikliai, bet ir hospitalizacijos nuo šių ligų situacija, sergamumo dinamika (didėjimo, mažėjimo tendencijos) ir, atsižvelgiant į tai, savivaldybėms siūlomos būtinos užkrečiamųjų ligų valdymo priemonės.

Gripo sezono metu išsamiai išanalizuotus duomenis pateiksime ne tik NVSC interneto svetainėje, tačiau ir pranešimuose spaudai, kuriais nuolat informuosime apie situaciją, dalinsimės rekomendacijomis, priminsime svarbiausias prevencijos priemones, skelbsime kitą svarbią informaciją.

40-ąją metų savaitę (rugsėjo 29 d. – spalio 5 d.) bendras suminis sergamumo rodiklis Lietuvoje šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite ir siekė 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (39-ąją savaitę jis buvo 1100,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusio sezono 40-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1181,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. COVID-19 ligos atvejų skaičius sumažėjo, gripo ir ŪVKTI – padidėjo. Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Vilniaus apskrityje (1346,6 atvejo 100 tūkst. gyv.), mažiausias – Utenos apskrityje (873,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Šilutės rajone – 1005,74 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Mirties nuo gripo atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 4 mirties atvejai.

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Žmogaus netektis skaudi šeimai, bendruomenei ir visuomenei. Pernai dėl tyčinio susižalojimo netekome 566 gyventojų. Šiemet per mėnesį prarandame apie 40 žmonių. Šie skaičiai primena, kad psichinė sveikata yra neatsiejama nuo bendros gerovės, kartu – paskata veikti. Pasaulinės savižudybių prevencijos dieną ligonių kasa primena, kaip gauti pagalbą emocinės krizės atveju.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Peršalę, susirgę kita liga, susižeidę ar norėdami profilaktiškai pasitikrinti įprastai nedvejodami einame pas šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje esame prisirašę. Taip pat be dvejonių turėtume kreiptis ir psichologinės pagalbos, kai emociškai sunku, kad tai netaptų dar rimtesne problema.

Pirminė pagalba – psichikos sveikatos centre

„Kilus psichologinių sunkumų pirmiausia reikėtų vykti į savo psichikos sveikatos centrą. Dažniausiai jis yra šeimos medicinos įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs. Jeigu tokio centro gydymo įstaigoje nėra, tarkime, kai įstaiga maža, ji turi paaiškinti savo pacientui, kuriame psichikos sveikatos centre jis gali gauti psichologinę ar psichiatrinę pagalbą. Tačiau gyventojai patys irgi gali pasirinkti, prisirašyti ir kreiptis į bet kurį kitą psichikos sveikatos centrą. Svarbiausia, kad jis dėl šių paslaugų turėtų sutartį su ligonių kasa ir būtų toje savivaldybėje, kurioje žmogus gauna šeimos gydytojo paslaugas, arba su ja besiribojančioje“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Urtė Gustainytė.

Tokiais atvejais pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos prisirašiusiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos, o joms gauti nereikia siuntimo – registruojamasi iškart vizitui psichikos sveikatos centre.

Kokias paslaugas galima gauti?

Psichikos sveikatos centras gali padėti, kai žmogus patiria emocinių sunkumų, ištinka psichologinė krizė, yra psichikos sutrikimų. Tokiame centre, atsižvelgiant į situaciją, pacientui, grupei arba šeimai paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, atvejo vadybininkas. Galimi ir kiti specialistai.

„Psichikos sveikatos centre galima gauti būtinąją medicinos pagalbą. Jo specialistai atlieka psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, juos vertina, teikia priklausomybės ligų gydymo paslaugas, rūpinasi lėtiniais sutrikimais sergančių pacientų tęstine priežiūra, atlieka savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinį vertinimą, teikia emocinę paramą jų artimiesiems ir kitiems savižudybės grėsmę patiriantį pacientą lydintiems žmonėms bei kitas paslaugas. Iš ligoninės išrašytiems pacientams, suteikus skubią pagalbą dėl savižudybės, psichikos sveikatos centras taiko atvejo vadybą“, – sako Valstybinės ligonių kasos atstovė.

Kai pagalbos reikia namuose

Jeigu dėl sveikatos būklės pacientas negali atvykti į psichikos sveikatos centrą, pagalba jam gali būti suteikta namuose, o tam tikros paslaugos – nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras nuotoliniu būdu gali pratęsti gydymą anksčiau paskirtais vaistais, skirti pakartotinius tyrimus, pagal juos koreguoti gydymą, medicinos psichologas – konsultuoti. Sudėtingesniais atvejais išrašomas siuntimas pas antrinio ar tretinio lygio specialistus arba gultis į ligoninę.

Specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga

Pernai pradėta įgyvendinti ligonių kasos apmokama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga. Ji skirta žmonėms, kurie patiria stiprius emocinius išgyvenimus dėl savo ar artimųjų sveikatos būklės. Pavyzdžiui, kai žmogus serga onkologine liga, patiria savižudybės grėsmę, taip pat kai gimsta naujagimis su sunkiais sveikatos sutrikimais, kai po nudegimo gresia neįgalumas ir kitais atvejais. Paslaugą skiria gydytojas, gydantis pagrindinę ligą, o teikia medicinos psichologai.

Per metus gali būti suteikta iki 12 tokių 45–60 minučių trukmės konsultacijų, iš jų 4 konsultacijas gali gauti artimieji. 40 proc. konsultacijų yra tiesioginės, kitos gali būti suteiktos nuotoliniu būdu.

Šiemet ligonių kasos apmokamą specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugą per 800 pacientų suteikė Santaros klinikos ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Ruošiasi ir kitos gydymo įstaigos.

Jeigu pagalbos reikia skubiai

Ligonių kasa primena, kad skubią psichologinę ar psichiatrinę pagalbą psichikos sveikatos centruose galima gauti be eilės. Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamais telefono numeriais, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose. Informacija apie tai skelbiama:
• iniciatyvos „Tu esi“ interneto svetainėje,
• psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“,
• ligonių kasų interneto svetainėje.

Jei savižudybės grėsmę patiriantis žmogus yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės ar yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Šilutės ligoninės nuotr.

Įsigyta naujos įrangos, komandą papildys dar viena gydytoja.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lėtinis skausmas, raumenų įtampa, pooperaciniai ar potrauminiai sunkumai, šlapimo ar išmatų nelaikymas – tai sveikatos sutrikimai, kurie sukelia nemalonius pojūčius, riboja kasdienę veiklą bei turi įtakos psichologinei žmogaus gerovei. Nuo šiol Šilutės ligoninė turi dar daugiau galimybių padėti šio krašto pacientams: Fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) skyrius pasipildė šiuolaikiška medicinine įranga – didelės galios magneto terapijos, didelės galios lazerio terapijos ir smūginės bangos terapijos įrenginiais.

Dar viena gera žinia – prie FMR skyriaus komandos nuo rugsėjo prisijungs Aistė Gabrielė Klinkevičė, kuri prisidės prie skyriaus veiklos ir užtikrins dar didesnį reabilitacijos paslaugų prieinamumą Šilutės rajono gyventojams.

Reabilitacijos paslaugų spektras plečiamas nuolat

„Šiemet daug dėmesio skyrėme FMR įrangos atnaujinimui ir naujų technologijų diegimui. Tai leidžia pasiūlyti daugiau reabilitacijoje taikomų procedūrų, taip individualizuojant patį reabilitacijos procesą kiekvienam pacientui, tuo pačiu mažiname paslaugų laukimo eiles. Anksčiau pacientams dėl kai kurių procedūrų tekdavo vykti į kitus miestus ar net mokėti privačiose įstaigose. Džiaugiamės, kad dabar šias paslaugas galime suteikti Šilutėje – su šiuolaikiška įranga ir profesionalia priežiūra procedūrų metu“, – sako Šilutės ligoninės l. e. p. vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Greta Undžytė.

FMR skyriuje pacientams siūlomos įvairios gydomosios procedūros, padedančios greičiau atsigauti po traumų, operacijų ar įveikti lėtinius skausmus bei funkcijų sutrikimus. Skyriuje nuosekliai atnaujinama įranga, kad gydymas būtų šiuolaikiškas, efektyvus ir lengviau prieinamas rajono gyventojams.

Per pastaruosius keletą metų FMR skyrius gerokai išplėtė siūlomų procedūrų spektrą. Pacientai gali lankyti mankštas Šilutės baseine, pasinaudoti sauso hidromasažo procedūra, taip pat „StimaWELL“ sistema, kuri unikali tuo, kad apjungia tris terapijos rūšis – vidutinio dažnio elektrostimuliaciją, giluminį dinaminį masažą bei šilumos terapiją, todėl užtikrina itin efektyvų visapusišką nugaros skausmo bei raumenų įtampos gydymą.

Šių metų vasarą FMR skyriuje įsigyta ir pradėta naudoti didelės galios magneto terapijos įranga, skirta raumenų įtampos, sąnarių ir jungiamojo audinio struktūrų uždegiminių pakitimų gydymui, šlapimo ir išmatų nelaikymo bei dubens dugno sutrikimams gydyti; smūginės bangos terapijos aparatas, padedantis malšinti įvairios kilmės skausmus ir uždegiminius procesus, bei didelės galios lazerio terapija, taikoma uždegimų, raumenų ir sąnarių problemų gydymui. Taip pat atnaujinta intermituojančios kompresijos įranga, įsigytos elektrostimuliacijos įrenginiai parafino vonelė plaštakoms.

„Į mūsų skyrių dažniausiai kreipiasi pacientai, dėl nugaros skausmo, sausgyslių ar raiščių uždegimo, taip pat po įvairių traumų dėl funkcijos sutrikimo. Naujoji įranga leidžia šias problemas spręsti greičiau ir efektyviau. Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti dar daugiau modernių reabilitacijos procedūrų čia pat, Šilutėje. Malonu girdėti, kad pacientai vertina mūsų teikimas paslaugas, dalijasi gerais atsiliepimais ir dažnai sugrįžta – neretai ateina net kaimynų ar artimųjų rekomenduoti“, – sako FMR skyriaus l.e.p. vedėja Lina Bardzilauskienė, kuri išsamiau pristatė naujų reabilitacijos procedūrų naudą.

Magnetinės stimuliacijos prietaisas – šlapimo nelaikymo gydymui ir dubens raumenų stiprinimui

Ši neinvazinė procedūra skirta dubens dugno raumenų stiprinimui ir šlapimo ar išmatų nelaikymo problemoms gydyti bei sąnarių skausmams ar raumenų įtampai mažinti. Magnetinis laukas stimuliuoja giliuosius raumenis, gerina jų tonusą bei kraujotaką. Ji ypač aktuali moterims po gimdymo, taip pat vyresnio amžiaus pacientams. Magneto terapija yra neinvazyvus gydymo metodas, taikoma esant dubens dugno raumenų silpnumui, šlapimo nelaikymui, tam tikriems neurologiniams sutrikimams.

Procedūros metu pacientas patogiai sėdi specialioje kėdėje (dubens dugno raumenų stimuliavimo metu), o naudojami aplikatoriai gali būti pritaikomi ne tik nugarai, bet ir įvairiems sąnariams.

Smūginės bangos terapija – skausmams ir uždegimams malšinti

Tai procedūra, kurios metu akustinės bangos pasiekia giliuosius audinius ir skatina jų gijimą. Ji efektyviai malšina įvairios kilmės skausmus, mažina uždegimą. Dažniausiai taikoma gydant: „tenisininko ar golfo alkūnę“ (lateralinį ir medialinį epikondilitą – alkūnės sausgyslių uždegimas, sukeliantis stiprų skausmą rankos judesių metu), „bėgiko kelį“ (kelio srities sausgyslės ar raiščių uždegimą, atsirandantį dėl perkrovos), plantarinį fascitą („kulno pentiną“), Achilo sausgyslės uždegimą, taip pat esant kitiems lėtiniams raumenų ir jungiamojo audinio (sąnarių srityje netaikoma)skausmams bei uždegiminiams procesams.

Procedūrą Šilutės ligoninėje skiria ir atlieka FMR gydytojas (esant indikacijoms), specialiu aplikatoriumi tiksliai nukreipiantis bangas į skausmingą vietą – sausgyslę ar raumenį. Procedūra trunka vos keliolika minučių, o palengvėjimas dažnai juntamas jau po kelių seansų.

Didelės galios lazerio terapija – greitesniam gijimui ir uždegimų mažinimui

Lazerio energija prasiskverbia giliai į audinius, mažina uždegimą, skausmą ir spartina gijimą. Procedūra dažnai taikoma esant sąnarių artrozei, peties ar alkūnės uždegimams ar skausmams, sportinėms traumoms, raumenų patempimams bei audinių sumušimams, raiščių uždegimams, taip pat reabilitacijoje po operacijų.

Šilutės ligoninėje naudojamas robotizuotas lazeris. Nustačius tinkamus parametrus lazeris pats skenuoja pažeistą vietą, tolygiai paskirstydamas spindulius bei palaikydamas audinių temperatūrą jų neperkaitinant ir užtikrinant reikiamą terapinį poveikį. Procedūros metu pacientas jaučia malonią šilumą, padedančią atsipalaiduoti, o pati procedūra trunka iki keliolikos minučių ir yra visiškai neskausminga.

Pacientai, norintys gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas reabilitacijos paslaugas, FMR gydytojo konsultacijai turi atvykti su šeimos gydytojo siuntimu. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, gydytojas paskirs procedūras ir kontroliuos gydymą. Registruotis FMR gydytojo konsultacijai galima Išankstinės pacientų registracijos portale ipr.esveikata.lt.

sam.lrv.lt nuotr.

Kraujo donorų vaidmuo sveikatos sistemoje – ypatingas: jų paaukotas kraujas padeda užtikrinti nepertraukiamą pagalbą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Ligoninėms būtina užtikrinti, kad reikiamos kraujo grupės būtų pasiekiamos kiekvienam pacientui, kai to prireikia nedelsiant. Vasarą, kai donorų aktyvumas mažėja, o poreikis išlieka didelis, kraujo atsargos visoje šalyje ima kritiškai sekti – tai kelia papildomų iššūkių ir gydymo įstaigoms.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 1 dieną Šilutės ligoninėje vyks neatlygintinos kraujo donorystės akcija. Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) komanda lauks visų, kurie gali duoti tai, ką gali duoti tik žmogus žmogui – kraujo.

Kiekvienas reikalingas kraujo vienetas užsakomas ir atvežamas

Kraujo donorystė yra būtina sąlyga teikti savalaikę pagalbą pacientams. Kraujo transfuziją nedelsiant tenka organizuoti pacientams patyrus didelės apimties traumas, esant vidinio kraujavimo požymiams, kuomet per trumpą laiką netenkama didelės dalies cirkuliuojančio kraujo. Dažniausiai kraujo transfuzijos procedūra taikoma sunkia anemija sergantiems pacientams, onkologiniams ligoniams, ruošiamiems chemoterapijai, taip pat chirurginio ar traumatologinio profilio pacientams – kai būtina atstatyti kraujo netekimą.

Šilutės ligoninės gydytojai pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo pacientų su užleistomis mažakraujystėmis, kada daugumoje atvejų hemoglobinas būna nukritęs žemiau leistinų normų. Tokių pacientų gydymui, atitinkamai reikia sulašinti daugiau kraujo vienetų.

Pasak Šilutės ligoninės slaugos administratorės Birutės Jurjonienės, koordinuojančios ir kraujo užsakymą įstaigoje, pastaraisiais metais poreikis kraujo transfuzijoms nuosekliai auga. Kiekvienas pacientams reikalingas kraujo vienetas užsakomas ir atvežamas iš NKC Klaipėdos skyriaus, laikantis specialių sąlygų – kraujas transportuojamas specialiuose krepšiuose, palaikančiuose 2–6 °C temperatūrą. Atvežtas kraujas Šilutės ligoninės Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje yra patikrinamas, tapatinamas su paciento krauju, o tuomet – pagal nustatytą kraujo transfuzijos protokolą – sulašinamas pacientui.

Pagal nustatytus reikalavimus, ligoninė turi tam tikrą kiekį pirmos neigiamos (O Rh −) grupės (šią kraujo grupę turintys asmenys yra universalūs donorai) kraujo atsargų nenumatytiems atvejams, esant kritinei situacijai, gali būti perpiltas bet kuriam pacientui.

Kraujo atsargos būtinos sklandžiam paslaugų teikimui

Gydytojai kasdien susiduria su situacijomis, kai donorų kraujas tampa esminiu pagalbos veiksniu – nuo sudėtingų operacijų iki ilgalaikio gydymo. Kai ligoninėje trūksta kraujo atsargų, tenka atidėti suplanuotas operacijas ar koreguoti kai kuriuos gydymo sprendimus.

„Jokia operacija negali būti atliekama, jei ligoninėje nėra pakankamų kraujo atsargų – nei chirurgai, nei ortopedai traumatologai, nei anesteziologai reanimatologai neprisiims tokios rizikos. Pavyzdžiui, jeigu planuojama endoprotezavimo operacija pacientui, kurio hemoglobino kiekis žemas, mes privalome turėti reikiamos kraujo grupės atsargų – kraujo gali prireikti po operacijos arba net jos metu, jei prasidėtų kraujavimas. Nuolatinis kraujo rezervas yra būtina sąlyga užtikrinti pacientų saugumą“, – sako Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Gintaras Drūlia.

Skyriaus vedėjui pritaria ir gydytojai anesteziologai reanimatologai. Anot jų, donorų kraujas neretai tampa vienintele galimybe stabilizuoti kritinės būklės pacientą netikėto kraujavimo, sunkios traumos ar didelės apimties operacijos metu.

Kritiškai senkant kraujo atsargoms – donorystės akcija Šilutės ligoninėje

NKC praneša, kad vasarai įpusėjus kritiškai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Šiuo metu ypač trūksta I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), IV (AB-) grupių kraujo. Teigiama, kad periodiškai senkančios kraujo atsargos dažniausiai susijusios su sezoniškumu. Ypač tai pasijunta vasarą, kai daug kas atostogauja, atitrūksta nuo darbų ir kasdieninės rutinos bei rečiau užsuka paaukoti kraujo.

„Vasarą dažnai susiduriame su ta pačia problema – žmonės atostogauja, keliauja, atsitraukia nuo kasdienės rutinos, o tuo metu ligoninėse kraujo poreikis išlieka toks pat arba net padidėja. Kraujo reikia kasdien – nesvarbu, ar tai savaitgalis, ar šventinė diena. Vieno donoro kraujas gali padėti trims pacientams – tai reiškia tris gyvenimus, kuriuos galima išgelbėti. Kviečiu visus, kurie gali – neatidėliokite. Nežinome, kada pagalbos prireiks mums ar mūsų artimiesiems. Donorystė – tai ne tik kilnus poelgis, tai – konkretus veiksmas, kuris daro tiesioginę įtaką žmogaus išgyvenimui,“ – sako Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.

Atsiliepiant į praėjusią savaitę NKC išplatintą prašymą paaukoti kraujo, 2025 m. rugpjūčio 1 dieną, nuo 10 iki 14 val., Šilutės ligoninės konferencijų salėje bus organizuojama neatlygintina kraujo donorystės akcija. Čia atvyks NKC Klaipėdos skyriaus komanda, pasiruošusi priimti visus, norinčius ir galinčius paaukoti kraujo.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

ligoniukasa.lrv.lt.

Šiemet vasara nelepina pernelyg maloniais orais, todėl dažnas Lietuvos gyventojas savo atostogų planus perkelia į užsienio šalis. Tačiau skubant pasprukti nuo lietingų orų, gali pasimiršti svarbūs daiktai, o tarp jų – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK). Ligonių kasos specialistai primena, kad pamiršus kortelę, galima savarankiškai susiformuoti ir į mobilųjį įrenginį parsisiųsti ją pakeičiantį sertifikatą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Europos sveikatos draudimo kortelę pakeičiantys sertifikatai nepraranda savo populiarumo. Jų kasmet išduodama vis daugiau. Šiais metais ligonių kasa jau išdavė per 17 tūkst. sertifikatų. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems keliautojams tai nepamainoma paslauga: skubiai prireikus būtinosios medicinos pagalbos Europos šalių gydymo įstaigose ir su savimi neturint kortelės arba kelionės metu ją praradus, sertifikatas užtikrins nemokamą pagalbą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Gyventojų aptarnavimo departamento vadovė Dalia Miniauskienė.

Sertifikatą galima patogiai susiformuoti ir sau, ir savo vaikams. Procesas vyksta ligonių kasos informacinėje sistemoje, prie kurios galima prisijungti patvirtinus savo tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą. Sertifikatas suformuojamas iškart su galimybe jį atsisiųsti į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį.

Jei aplinkybės svečioje šalyje susidėlioja taip, kad prisijungti prie informacinės sistemos nėra galimybės, dėl sertifikato užsakymo galima kreiptis į šalies, kurioje viešima, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą. Prireikus, ši įstaiga kreipsis į ligonių kasą Lietuvoje su prašymu atsiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Tiek kortelė, tiek ją pakeičiantis sertifikatas, apdraustiesiems išduodami nemokamai, tačiau svarbu žinoti, kad sertifikatas galioja iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, todėl kitą mėnesį reikia jį susiformuoti iš naujo. Be to, jei gyventojo privalomasis sveikatos draudimas galioja ne visą kalendorinį mėnesį, sertifikatas galios iki šio draudimo galiojimo paskutinės dienos. Nustojus galioti draudimui, nei kortele, nei sertifikatu naudotis nebus galima.

Kaip ir kortelė, sertifikatas garantuoja, kad Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patirtas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasa tos šalies nustatyta tvarka ir įkainiais. Kortelės arba sertifikato turėtojams, užsienyje patyrus traumą ar ūmiai susirgus, gydymo įstaigoje pakanka pateikti vieną iš šių dokumentų.

Būtina žinoti, kad nei kortelė, nei ją pakeičiantis sertifikatas nepadengia už valstybinės sveikatos sistemos ribų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Taip pat ligonių kasa nekompensuoja papildomų mokesčių, pavyzdžiui, transportavimo, maitinimo, komforto (atskira palata ar kt.), taip pat paciento pageidavimu atliktų papildomų tyrimų.

Vis dėlto ligonių kasos specialistai ragina nesijaudinti, jei viešint užsienyje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos neturint nei kortelės, nei sertifikato. Tokiu atveju išlaidas už suteiktas medicinos paslaugas turėtumėte padengti savo lėšomis, o grįžę į Lietuvą, galite kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo ir pateikti apmokėjimą patvirtinančius bei medicininius dokumentus.

sam.lrv.lt nuotr.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) praneša, kad vasarai įpusėjus kritiškai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Šiuo metu ypač trūksta I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), IV (AB-) grupių kraujo. Tad NKC kviečia gyventojus, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius paaukoti kraujo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip pat kreipiamasi ir į didžiąsias verslo įmones, organizacijas bei institucijas, galinčias surinkti bent 30 kraujo dovanoti norinčių žmonių – tuomet NKC mobili komanda su reikiama įranga donacijoms atvyktų pati.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, kraujo donorų vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje – ypatingas, nes jų aukojamas kraujas leidžia užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą paslaugų teikimą pacientams.

„Būtent todėl reaguojame į atvejus, kai senka kraujo atsargos ir kviečiame gyventojus, verslą, organizacijas bei institucijas prisidėti dovanojant kraujo tiems, kuriems jo šiuo metu labiausiai reikia – gydymo įstaigose gydomiems pacientams. Jūsų keliolika minučių skirto laiko atliekant donaciją gali išgelbėti net tris gyvybes“, – sako viceministrė J. Čelutkienė.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, periodiškai senkančios kraujo atsargos dažniausiai susijusios su sezoniškumu. Ypač tai pasijunta vasarą, kai daug kas atostogauja, atitrūksta nuo darbų ir kasdieninės rutinos bei rečiau užsuka paaukoti kraujo.

„Šiuo metu situacija artėja prie kritinės ribos – sparčiai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Jų nepapildžius užtektinai, už 3 dienų gali pritrūkti kraujo gydymo įstaigose, kurio reikia nuolat, be pertraukų, nes medikai kasdien gelbsti gyvybes, atlieka operacijas, priima gimdymus, teikia paslaugas pacientams reanimacijose“, – sako D. Gutauskas.

Būtent todėl, NKC vadovo teigimu, kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes, o verslo įmones, organizacijas bei institucijas, galinčias surinkti bent 30 kraujo norinčių dovanoti žmonių, pakviesti pas save atvykti mobilią NKC komandą.

„Kraujo donorystė yra kilniausia humaniškumo forma, nes keliolika minučių vieno donoro laiko aukojant kraują gali padėti gelbėjant tris gyvybes. Tai – aukso vertės kraujas. Kviečiu nelikti abejingiems ir padėti“, – sako D. Gutauskas.

Pasak jo, kartais nutinka taip, kad atvyksta didelis donorų skaičius, tačiau kai kurie jų negali paaukoti kraujo dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Būna ir taip, kad donacija negalima, kol nepraėjo reikiami terminai po ligos ar tam tikrų procedūrų. Pavyzdžiui, kraujo negalima aukoti, kol nepraėjo dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo, kitos virusinės ligos simptomų pabaigos, keturi mėnesiai pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą, turėjus chirurginę operaciją, endoskopinį tyrimą, akupunktūrą.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.

Nacionalinio kraujo centro ir SAM inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Birželio 2, 16 ir 22 d. buvo paimti maudyklų vandens mėginiai ir atlikti mikrobiologiniai tyrimai.

Paaiškėjo, kad maudyklų vandens kokybės rodikliai atitinka Lietuvos higienos normą „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reglamentuotus vandens kokybės reikalavimus, todėl maudyklose maudytis galima, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuolaužų plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų nepastebėta.

Tyrimai buvo atlikti šiose vietose:

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio Žemaičių Naumiesčio maudykloje;
Kuršių mariose (ties Kintais maudykloje);
Atmatos upėje;
Šyšos upėje (ties Šilutės miesto Darbininkų kv.);
Vilkėnų tvenkinyje;
Ramučių tvenkinyje;
Šylių tvenkinyje;
Degučių tvenkinyje;
Vainuto kaimo tvenkinyje;
Kriauleidiškės tvenkinyje.

Kiti vandens mėginiai bus imami liepos 17 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šeimos gydytojo paslaugas teikiančios įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti nemokamą pirminę sveikatos priežiūrą. Į ją įeina tiek šeimos gydytojo komandos paslaugos, tiek ligoms nustatyti ir gydyti reikalingi tyrimai, kuriuos skiria šeimos gydytojas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams, gydymo įstaigose, kuriose jie yra prisirašę ir kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šeimos medicinos paslaugų, šeimos gydytojo pagal jo kompetenciją ir medicinines indikacijas skiriami tyrimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Už juos pacientams mokėti ar primokėti nereikia, nes šie tyrimai įtraukti į šeimos gydytojo paslaugos kainą. Vis dėlto į kai ką reikėtų atkreipti dėmesį.

„Šeimos gydytojas skiria tyrimus, kurie reikalingi tik jo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms, sveikatos sutrikimams diagnozuoti, jų eigai nustatyti, gydymui pakoreguoti, veiksmingumui įvertinti. Tokiais atvejais tyrimai gali būti paskirti tiek kartų, kiek reikia. Tam tikrus tyrimus pagal nustatytus algoritmus gali skirti ir kiti šeimos gydytojo komandos nariai. Pavyzdžiui, akušeris ginekologas – privalomus laboratorinius tyrimus nėščiosioms, o išplėstinės ir bendrosios praktikos slaugytojai – laboratorinius tyrimus pagal savo kompetenciją“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Vaida Bernotienė.

Jeigu reikia tyrimų, kurie viršija šeimos gydytojo kompetenciją, šeimos gydytojas gali išduoti siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti arba, jei pacientas pageidauja tyrimą atlikti iškart ir be siuntimo, skirti mokamą tyrimą. Gydytojo specialisto konsultacijos metu paskirti tyrimai yra sudedamoji gydytojo specialisto konsultacijos dalis. Šių tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į gydytojo specialisto konsultacijos kainą ir apmokamos iš fondo lėšų. Todėl, jeigu gydytojas specialistas bekonsultuodamas pacientą pagal savo kompetenciją paskirs atlikti tyrimą, už tyrimo atlikimą taip pat mokėti nereikės.

Šeimos gydytojo skiriami tyrimai

Pasak ligonių kasos atstovės, esant indikacijų šeimos gydytojas gali skirti bendrą ir biocheminius kraujo tyrimus (lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, kreatinkinazės, gama glutamiltransferazės, bendro baltymo, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties), bendrąjį šlapimo, albumino ir kreatinino santykio šlapime tyrimus, prireikus – uždegimo rodiklių tyrimus, tokius kaip C reaktyvinio baltymo (CRB), eritrocitų nusėdimo greičio (ENG), skydliaukės funkcijos (TTH), gliukozės tolerancijos testą.

Gali būti skiriamas prostatos specifinio antigeno tyrimas pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo, taip pat prireikus – koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją, pulsoksimetriją, kt.

Taip pat šeimos gydytojas, esant viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiams, prireikus gali skirti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), gripo ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) testus.

Tam tikrais atvejais skiriami tyrimai

„Antikoaguliantais, tokiais kaip Warfarinum, Acenocoumarolum, gydomiems pacientams reikia stebėti kraujo krešėjimo rodiklius, kad šių vaistų nebūtų perdozuota. Tuomet šeimos gydytojas gali skirti tiek kraujo krešumo sistemos būklės tyrimų, kiek reikia. Glikemijai kontroliuoti, siekiant išvengti komplikacijų, cukriniu diabetu sergantiems žmonėms skiriama iki 4 glikolizinto hemoglobino tyrimų per metus“, – vardija V. Bernotienė.

Prieš planines operacijas ar procedūras pacientams įprastai šeimos gydytojas skiria iš fondo apmokamus kraujo grupės, Rh faktoriaus ir kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinį normalizuotą santykį (TNS), aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL).

Prireikus skiriamas ligonių kasų apmokamas sifilio (RPR) ir specifinis (treponeminis) tyrimas su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, žmogaus imunodeficito viruso testas, tuberkulino mėginys, tyrimai dėl virusinio hepatito B ir C, feritino tyrimas įtariant ar nustačius geležies stokos anemiją, šlapimo pasėlio tyrimas, kai įtariama ar diagnozuota šlapimo takų infekcija.

Iš fondo apmokami ir atitinkami nėščiosioms reikalingi tyrimai.

Neretai pacientai patys pageidauja atlikti feritino, skydliaukės hormonų ar kepenų fermentų tyrimus, kurie yra priskirti šeimos gydytojo kompetencijai. Tačiau šiuos ir panašius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti atlikti nemokamai tik įtardamas patologiją ar susirgimą arba tada, kai atlikti bendrieji tyrimai rodo nukrypimą nuo normos. Tais atvejai, kai pacientas pats pageidauja atlikti tyrimus, už juos tektų mokėti pačiam.

Prevencinės ir profilaktinės patikros tyrimai

V. Bernotienė primena, kad tam tikro amžiaus sveikiems pacientams šeimos gydytojas ir jo komanda teikia paslaugas pagal ligų prevencijos programas. Tada skiriami iš fondo apmokami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai reikalingi tyrimai, mamograma, prostatos specifinio antigeno tyrimas, slapto kraujavimo išmatose testas, tam tikri gimdos kaklelio tepinėlio tyrimai pagal moters amžių.

Kai kurie šeimos gydytojo skiriami tyrimai nustatytu dažnumu gali būti nemokamai atliekami profilaktiškai tikrinant vaikus, bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius, pacientus, kurie bendra tvarka profilaktiškai tikrinasi dėl neinfekcinių ligų arba kuriems taikoma ilgalaikė stebėsena po sunkios ligos ar ja sergant.