www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilumos arba saulės smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Tai yra viena rimčiausių šilumos poveikio formų, galinčių stipriai pakenkti smegenų ir kitų organų veiklai, dėl to reikalinga skubi medicininė pagalba.

Jei įtariate, kad kas nors patyrė šilumos smūgį – būtinai kvieskite medikus tel. 112 ar 033 ir asmeniui suteikite pirmąją pagalbą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didelė tikimybė patirti šilumos smūgį atsiranda karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens. Dažniausiai nukenčia vyresni nei 65 metų asmenys ir jaunesni nei 4 metų vaikai, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., kardiologinėmis, pulmonologinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, nutukę ar esantys pernelyg mažo svorio), jauni, sveiki ir aktyvūs sportininkai, asmenys, gausiai vartojantys alkoholį. Šilumos smūgis dažnai ištinka tuos, kurie patiria karščio spazmus, šilumos sinkopes (alpimą), šiluminį išsekimą, netoleruoja karščio. Tačiau smūgis gali ištikti net ir tuomet, jei prieš tai nėra buvę jokių šilumos netoleravimo požymių.

Šilumos smūgis pasireiškia padidėjusia kūno temperatūra, pulsuojančiu galvos skausmu ir galvos svaigimu, paraudusia, išsausėjusia, karščiuojančia oda, sumažėjusiu prakaitavimu nepaisant tvyrančio karščio, raumenų skausmu ir mėšlungiu, pykinimu, vėmimu, kai kada viduriavimu, troškuliu, nerimu, sutrikusia orientacija, mieguistumu, vangumu, dažnu, stipriu pulsu, greitu ir paviršutinišku kvėpavimu, netvirta eisena, traukuliais, sąmonės netekimu.

Pirmoji pagalba ištikus šilumos ar saulės smūgiui, perkaitus

Jei įtariate, kad kas nors patyrė šilumos ar saulės smūgį, iš karto kvieskite greitąją pagalbą tel. 112 ar 033. Laukdami medikų pradėkite teikti pirmąją pagalbą:
jei galite, nugabenkite asmenį į gerai vėdinamą vėsią patalpą arba pavėsį;
nurenkite nereikalingus drabužius;
jei įmanoma, pabandykite sumažinti kūno temperatūrą. Pavyzdžiui, nukreipkite įjungtą ventiliatorių į asmenį, tuo pačiu metu stenkitės sudrėkinti kūną – šlapia paklode, kempine, laistymo žarna; į pažastis, pakinklių, kirkšnių, alkūnių sritį dėkite į rankšluostį suvyniotus ledo gabaliukus ar kokius nors šaldytus produktus (mėsą, daržoves ir pan.); esant galimybei įkelkite asmenį į kambario temperatūros vandens pripiltą vonią ar dušo kabinoje pilkite ant jo vandenį;
jei asmuo yra sąmoningas, duokite atsigerti vėsių skysčių. Rekomenduojama gerti nedideliais kiekiais, mažais gurkšneliais, neišgerti visos stiklinės ar puodelio iš karto, nes gali supykinti ir vemdamas asmuo neteks dar daugiau skysčių. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus;
jei asmuo yra be sąmonės ir kvėpuoja, guldykite jį ant šono, vėdinkite ir vėsinkite, kvieskite pagalbą tel. 112 ar 033, vežkite į ligoninės priėmimo skyrių.

Šilumos ar saulės smūgio, perkaitimo saulėje prevencija

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:
karštą, labai saulėtą dieną geriausia yra likti vėsioje patalpoje. Nerekomenduojame būti lauke karštuoju paros laiku – maždaug nuo 11–12 iki 15–16 val.;
eidami į lauką vilkėkite lengvus, šviesios spalvos, laisvus drabužius, dėvėkite skrybėlę plačiais kraštais;
naudokite apsauginius kremus nuo saulės su 30 ir daugiau SPF;
gerkite daug skysčių. Norint išvengti dehidratacijos, paprastai rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip aštuonias stiklines vandens, vaisių ar daržovių sulčių per dieną. Gausiai prakaituojant rekomenduojama gerti mineralinį vandenį. Jei užsiimate fizine veikla, suvartojamų skysčių kiekis turi būti dar didesnis, net jei nejaučiate troškulio;
pagal galimybes keiskite savo tvarkaraštį: atšaukite arba perkelkite susitikimus į vėsesnį dienos laikotarpį;
stebėkite savo šlapimo spalvą: tamsus šlapimas, stiprus amoniako kvapas dažniausiai rodo skysčių trūkumą;
venkite vartoti gėrimus su kofeinu ir alkoholiu;
pasitarkite su savo gydytoju dėl saugaus skysčių kiekio suvartojimo, jei sergate širdies, inkstų, kepenų funkcijos sutrikimais, jei yra griežtai stebimas jūsų suvartojamas skysčių kiekis ar turite problemų dėl skysčių susilaikymo.

www.smlpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas atšaukti karantiną nuo 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val., tačiau palikta paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Vyriausybė paliko (neatšaukė) ir paskelbtą trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 16 d. pratęsta laikina vidaus sienos kontrolė, vykdant į Lietuvos Respubliką atvykstančių asmenų patikrinimus prie vidaus Europos Sąjungos sienos: tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tai reiškia, kad bus tikrinami tik atvykstančių lėktuvais arba keltais asmenų pasai. Atvykstančių sausumos keliais asmenų pasai nebus tikrinami.

„Šalyje, atšaukus karantiną, paliekama galioti ekstremalioji situacija, taip pat išliks kai kurie apribojimai dėl sienos kontrolės. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į trečiąsias šalis. Užsieniečių atvykimas bus numatytas tik tuo atveju, jeigu bus pasiektas abipusis susitarimas tarp valstybių dėl piliečių įleidimo, taip pat jeigu sergamumo rodikliai tose šalyse neviršys numatytų reikalavimų“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Posėdyje buvo nustatyti ir laikini valstybės sienos kirtimo apribojimai, nustatant atvejus, kai yra neleidžiamas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Į šalį bus įleidžiami tik tie Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantys asmenys, kurie atvyksta iš šių valstybių, jeigu valstybėje, kurioje jie teisėtai gyvena, sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) per pastarąsias 14 kalendorinių dienų neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tokių valstybių sąrašą kiekvieną savaitę skelbs valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

Iš trečiųjų šalių atvykimas bus numatytas tik tuo atveju, jeigu bus pasiektas abipusis susitarimas tarp valstybių dėl piliečių įleidimo.

Taip pat, kaip ir iki šiol, bus įleidžiami visi užsieniečiai, kurie turi teisę gyventi Lietuvoje, ir užsieniečiai, kurie yra Lietuvos piliečių ir užsieniečių, turinčių teisę čia nuolat gyventi, šeimos nariai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai, globėjai). Draudimai bus netaikomi ir užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad nuo birželio 12 d. būtų panaikinta sienos kontrolė su Lenkijos Respublika. Į kaimyninę šalį galima bus vykti nenurodant jokių pagrindžiančių priežasčių, taip pat nereikės laikytis izoliacijos. „Apie laisvo judėjimo atkūrimą su Lenkija kalbamės jau kelias savaites, žinoma bus įvertintos rizikos, tačiau šiuo metu Lenkija priskiriama prie saugių valstybių, tad priimtas sprendimas atsisakyti sienos kontrolės“, – sako vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė.

Švietimo srityje atšaukus karantiną saugos reikalavimai bus taikomi tik veikloms, kurios bus vykdomos vasarą: ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui ir neformaliajam vaikų švietimui.

Paslaugos teikiamos, prekyba viešose prekybos vietose, veikla laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla, kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.

Renginiuose pamažu kas dvi savaites bus didinamas juose galinčių dalyvauti asmenų skaičius. Nuo birželio 17 iki 30 dienos renginiai gali būti organizuojami ir vykdomi atvirose erdvėse, juose dalyvaujant iki 700 žiūrovų ir (ar) dalyvių, o uždarose erdvėse – iki 150 (neįskaičiuojant atlikėjų, sportininkų, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktorių, teisėjų, antidopingo pareigūnų, organizatorių ir aptarnaujančio personalo).

Liepos 1-16 dienomis atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose galės dalyvauti iki 1000 dalyvių, uždarose erdvėse – iki 200.

Gydymo įstaigų veikla organizuojama reguliuojant pacientų ir lankytojų srautus, racionaliai paskirstant infrastruktūros, materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius. Prioritetas teikiamas nuotoliniam ambulatorinių paslaugų teikimo būdui, o tiesioginis kontaktas su pacientu galimas tik tuomet, kai paslaugos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu dėl paciento būklės ar esant poreikiui atlikti išsamesnius tyrimus.

Gydymo paslaugos gali būti teikiamos tik tada, kai įstaigos parengia ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru suderina įstaigos planinių stacionarių ir ambulatorinių paslaugų planą.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir toliau priims sprendimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai valdyti ir likviduoti.

lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kasmet birželio 1 dieną Lietuvoje oficialiai pradedamas maudymosi sezonas. Daugybė poilsio gamtoje ir vandens pramogų ištroškusių žmonių vos atšilus orams patraukia prie vandens telkinių.

Kadangi šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) paskelbtas karantinas, esama apribojimų išvykti atostogauti į kitas šalis. Todėl labai tikėtina, kad 2020 metų vasarą vietinių paplūdimių lankytojų dar padaugės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lankantis paplūdimyje reikia griežtai laikytis karantino metu privalomų sveikatos saugos reikalavimų, tačiau negalima pamiršti skendimų pavojaus, kuris iškyla žmonėms neatsakingai elgiantis tiek vandenyje, tiek ir prie vandens.

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami visada sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl jaučia nepakankamą atsakomybę už savo ir savo mažamečių vaikų saugumą. Reikėtų nepamiršti, kad gelbėtojai budi ne visuose paplūdimiuose, o jų buvimas visiškai neapsaugo nuo nelaimės, nes paskęstama dažniausiai labai greitai, net nespėjus suteikti pagalbos.

Panagrinėję šio šimtmečio Lietuvos skendimų statistiką, matome, kad sutelkus prevencijos, gelbėjimo, pirmosios pagalbos ir gydymo įstaigų veiksmus, nuskendusiųjų skaičius mažėja. Tačiau kiekviena beprasmė mirtis yra begalinis skausmas artimiesiems ir milžiniški nuostoliai visai valstybei.

Paskendusiųjų skaičius Lietuvoje

Lietuvoje vyrų mirtingumo dėl skendimo rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų! Tai galioja visoms amžiaus grupėms. 2019 m. iš 137 nuskendusiųjų 106 buvo vyrai. Tai siejama su savo jėgų pervertinimu, dažnesniu alkoholio vartojimu.

Pagrindinės skendimo priežastys:
nemokėjimas plaukti;
pavojų neįvertinimas, ignoravimas;
maudymasis neleistinose vietose;
neapribota prieiga prie vandens telkinių;
vaikų nepriežiūra;
alkoholio vartojimas;
galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;
informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka.

Ypatingas pavojus mirti nuskendus yra vaikams iki 6 metų amžiaus! Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų.

Vaikai skęsta tyliai!

Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai šauks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti ir šaukti. Skęstantis vaikas chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį.

Jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje!

Kaip saugiai elgtis vandenyje?

Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi.

Turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių.

Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.
Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių, prie vandens akylai prižiūrėkite vaikus, net jei jie tuo metu nesimaudo.
Nesimaudykite, jei esate labai pavargęs ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, ką tik pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.
Nesimaudykite naktį ir perkūnijos metu.
Prie vandens telkinių nevartokite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, nes taip keliate pavojų sau ir negalite užtikrinti pakankamos priežiūros savo vaikams.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, netgi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal atsirado naujų pavojų!
Niekada neplaukite toliau įspėjamųjų ar maudymosi vietą žyminčių ženklų.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.
Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.
Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei kūno temperatūra. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Juos pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Žaibas gali mirtinai sužaloti!
Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.

Žinokite paplūdimio vėliavų reikšmes.

Žalia vėliava – maudytis saugu, rizika itin menka.
Geltona vėliava – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti itin budriems.
Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės.
Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.

Nepamirškite, kad pavojus nuskęsti tyko ne tik paplūdimiuose. Nelaimė gali įvykti ir artimoje namų aplinkoje! Ypač jei šeimoje yra mažamečių, būtina pasirūpinti, kad arti nebūtų neaptvertų ar kitaip neapsaugotų tvenkinių, baseinų, neuždengtų šulinių, nuotekų duobių, melioracijos griovių, netgi didelių tuščių talpų, į kurias prilijus gali susidaryti pavojus nuskęsti mažamečiui.

Kaip elgtis pavojingose situacijose vandenyje?

Jei vandenyje nutiko kažkas netikėto, svarbiausia nesutrikti, nepanikuoti ir prisiminti, kaip galima sau padėti tokioje situacijoje.

Keletas patarimų, kurie gali labai pagelbėti, patekus į pavojų

Jei sutraukia mėšlungis: pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti.
Jeigu mėšlungis traukia blauzdos raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, kelį pritraukti prie pilvo, paimti koją už pėdos ir stipriai patraukti į save. Jeigu mėšlungis traukia pėdą, reikia išsitiesus lenkti pėdą į viršų.
Jei mėšlungis traukia rankos raumenis, būtina atsigulti ant nugaros, iškelti ranką virš vandens, suspausti plaštaką į kumštį, vėl ištiesti.
Jeigu mėšlungis traukia abiejų rankų raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, iškelti abi rankas virš vandens ir sudėjus plaštakas spausti vieną į kitą.
Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi. Net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
Užspringus vandeniu: reikia atsigulti ant nugaros ir iškosėti vandenį.
Nuvargus plaukiant: atsigulti ant nugaros, ramiai kvėpuoti, jei reikia, sugalvoti gelbėjimosi planą, pailsėjus jį vykdyti.
Atsidūrus vandenyje su drabužiais: nusispirti batus, po to nusimauti kelnes, išsinerti iš viršutinių drabužių vyniojant juos į ritinį galvos link.
Patekus į žoles: nemakaluoti bet kaip kojomis, stengtis rankomis atsargiai išsilaisvinti iš žolių.
Įkritus į šaltą vandenį: stenkitės laikyti galvą virš vandens, nes panėrus ją į vandenį greičiau atšąla visas kūnas.
Jūroje. Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje.
Esant didelėms bangoms, nereikia joms priešintis, nes taip išeikvosite daug jėgų. Stenkitės išlikti ramūs. Pasistenkite balansuoti ant bangos.
Jei pajutote, kad patekote į stiprią atsitraukiančios bangos srovę, nesistenkite visomis išgalėmis plaukti į krantą. Iš pradžių plaukite lygiagrečiai kranto linijai ir tik išplaukę iš stiprios srovės zonos bandykite plaukti į krantą.
Upėje. Ne visos vietos upėje, kaip ir kituose vandens telkiniuose, yra tinkamos maudytis. Jei nėra paplūdimio, reikėtų ieškoti kuo saugesnės vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė.
Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant prie upės vingio vidiniojo kranto. Patekus į vandens sūkurį patariama panerti ir po vandeniu nuplaukti nuo pavojingos vietos.

Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.
Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai, yra fiziškai stipresnis už skęstantįjį.
Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį, arba pabandykite pasiekti skęstantįjį susikibę rankomis į „gyvąją grandinę“.
Jei, kritiškai įvertinę susidariusią situaciją ir savo gebėjimus, nusprendžiate plaukti skęstančiojo link (geriausia keliese), su savimi būtinai turėkite kokį nors plūduriuojantį daiktą, į kurį panikos apimtas skęstantysis galėtų įsikibti. Skęstantį žmogų visada gelbėkite tik jam iš nugaros. Priplaukę netoli, staiga panerkite po vandeniu ir išnirę už nugaros, suimkite už pažastų ir ramindami plukdykite į krantą. Jei patekote į skęstančiojo gniaužtus, imkitės vieno iš būdų – uždėkite delną aukai ant veido ir stumkite jį tolyn nuo savęs. Skęstantis žmogus atsiloš atgal ir jo rankos atsipalaiduos. Kitas būdas – kartu su skęstančiuoju nerti po vandeniu. Tokiu atveju skęstančiam žmogui pasireikš išgyvenimo instinktas ir jis, paleidęs gelbėtoją, mėgins išplaukti į paviršių.
Ištraukę nukentėjusįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
Jeigu esate prisijungę prie interneto, ieškokite jame reikiamos informacijos apie pirmąją pagalbą arba klausykite gelbėjimo tarnybos operatoriaus nurodymų telefonu.
Jei vandens telkinys yra toliau nuo pagrindinio kelio, reikėtų, kad žmonės išeitų pasitikti gelbėtojų. Taip nebus sugaištas brangus laikas įvykio vietos paieškoms ir pagalba bus greitesnė ir efektyvesnė.

Plaukimo valtimi taisyklės

Valtyje turi būti gelbėjimo ratas.
Visiems valtyje turi pakakti gelbėjimosi liemenių.
Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Būtinai reikia turėti indą vandeniui išsemti.
Valtyje neturi būti daugiau asmenų, nei numatyta valties naudojimo instrukcijoje.
Valtyje draudžiama irstytis neblaiviems asmenims. Jie savo rizikingu elgesiu kelia pavojų ne tik sau, bet ir visiems kartu plaukiantiems.
Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje yra pavojinga.
Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Patariama sodinti į valtį ne daugiau kaip du vaikus vienam suaugusiajam.
Audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą.
Iškritus ar iššokus iš valties jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną – valtis lengvai persisveria ir apvirsta. Bandyti įlipti į valtį galima tik pro galinę jos dalį.

www.smlpc.lt inf.

www.smlpc.lt nuotr.

Elektriniai paspirtukai pastaruoju metu yra viena populiariausių transporto priemonių miestuose. Naudojantis jais galima išvengti eismo spūsčių, tai ekologiška transporto priemonė, nereikalaujanti didelių sąnaudų, nekelianti problemų dėl parkavimo ir pan. Tačiau dažnas jos naudotojas nežino arba ignoruoja elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles, dėl to kelia riziką ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikta studija rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį veido ir galvos traumų, susijusių su paspirtukų naudojimu, skaičius išaugo tris kartus. Nors Lietuvoje tokių studijų nėra atlikta, tačiau žinant elektrinių paspirtukų populiarumą, ko gero, sužalojimų skaičius tikrai turėjo padidėti. Nors galima diskutuoti, kurios transporto priemonės yra mažiau ar daugiau saugios, bet aišku viena – visų su elektrinių paspirtukų naudojimu susijusių traumų galima išvengti.

Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles (toliau – KET) elektriniai paspirtukai, kurių galingumas neviršija 1kW, o maksimalus greitis – 25km/h, yra priskiriami motoriniams dviračiams ir jų vairuotojams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir dviratininkams. Taigi el. paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, nekelti jiems pavojaus bei netrukdyti. Be to, važiuojant pro pėsčiąjį, būtina sulėtinti greitį iki 3–6 km/h (tai maždaug atitinka žmogaus ėjimo greitį) bei laikytis saugaus atstumo. Kaip ir dviratininkams, elektrinių paspirtukų vairuotojams kertant važiuojamąją kelio dalį reikia nulipti nuo transporto priemonės ir saugiai ją pervežti per pėsčiųjų perėją. Tamsiu paros metu būtina dėvėti liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, įsijungi žibintus.

Ką būtina žinoti elektrinio paspirtuko vairuotojui, kuris nori išvengti sužalojimų? Visų pirma – būtina dėvėti šalmą. Šalmas apsaugos galvą ir veidą nuo daugelio traumų. Rankų, riešų lūžiai gali sugyti greitai, tačiau smegenų traumas išgydyti yra kur kas sudėtingiau, dėl to galvos apsauga yra būtina norint saugiai važinėti paspirtuku.

Vieni svarbiausių saugos patarimų – nevairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, važiuoti po vieną (nevežti kitų žmonių ant paspirtuko), važiuoti gerai žinomu ir suplanuotu maršrutu. Be to, specialistai rekomenduoja prieš kiekvieną kelionę pasitikrinti elektrinio paspirtuko techninę būklę – stabdžius, ratus ir kt.

Kadangi kiekvienas elektrinio paspirtuko vairuotojas yra lygiateisis eismo dalyvis, reikėtų gerbti kitus eismo dalyvius ir laikytis eismo kultūros. Pasiekę kelionės tikslą palikite paspirtuką taip, kad jis nekliudytų kitiems – pėstiesiems, dviratininkams, motorinių transporto priemonių vairuotojams.

www.smlpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje paskelbti odontologines paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 darbuotojai, vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) rodikliai. Jie pateikiami žemėlapyje pagal savivaldybes bei atskiras įmones.

Šilutės odontologų VDU siekia 1328 eurus ir yra didžiausias Lietuvoje. Tačiau skirtingose įmonėse dirbančių odontologų VDU skiriasi kartais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone odontologines paslaugas teikiančių įmonių VDU

Odontologines paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje – daugiau nei 2 tūkst. įmonių, beveik pusę kurių šiomis dienomis pasieks mokesčių administratoriaus laiškai, siūlantys savarankiškai peržiūrėti, įvertinti savo duomenų teisingumą pateiktose deklaracijose bei esant klaidų jas ištaisyti.

„Laiške yra pateikiamas konkrečios įmonės vidutinis darbo užmokestis šalia sektoriaus bei šalies analogiškų rodiklių. Kai kuriais atvejais, vien šis palyginimas kelia pagrįstų klausimų, ar praeityje visi mokesčiai, susiję su darbo santykiais, buvo sumokėti teisingai, todėl mokesčių mokėtojams siūloma savarankiškai pasitikrinti bei įvertinti savo pateiktų duomenų teisingumą ir įsitikinti, jog mokesčiai ankstesniais metais buvo apskaičiuoti ir sumokėti teisingai, – sako VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius primindamas, kad odontologinių paslaugų teikimo sektoriui taikomi tie patys prevencinių priemonių modelio „Įspėjau – pasirink“ principai. – Pirmiausia sudaroma galimybė atsižvelgti į išsakomas pastabas, ištaisyti klaidas ir atsisakyti piktnaudžiavimų. Tiems, kurie į jas neįsiklauso, bus taikomos kitos poveikio priemonės.“

Odontologinių paslaugų teikėjų sektoriui VMI šiemet skiria, taip pat ir kitąmet skirs, ypatingą dėmesį, siekdama didinti šią veiklą vykdančiųjų sąmoningumą bei mažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo riziką. Vien per 2020 m. I ketvirtį, palyginus mokestines įmokas su pernykštėmis tokiu pat laikotarpiu, gyventojų pajamų mokestis išaugo 46 proc. (921 tūkst. Eur), o pagal visus sumokėtus mokesčius bendra mokesčių suma didėjo 53 proc. (apie 1,4 mln. Eur). Stebima tendencija, kad įmonėse, kuriose mokamas didesnis valandinis darbo ar etatinis darbo užmokestis, didesni ir santykiniai rodikliai (pajamos, tenkančios vienam darbuotojui per metus; įmonės pelningumas; sumokamų mokesčių ir įmokų suma, tenkanti 1 Eur uždirbtų pajamų).

VMI tuo pačiu primena, kad artėja metas, kai juridiniai asmenys turės deklaruoti 2019 m. veiklos rezultatus. Jiems reikės pateikti VMI metines pelno mokesčio deklaracijas ir finansinių ataskaitų rinkinius VĮ Registrų centrui.

Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir lygiavertės rašytinėms.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šiol mažieji su tėveliais bus priimami Vaikų ligų skyriaus patalpose, adresu Tulpių g. 8, praneša Šilutės ligoninė.

Vaikų ligų skyriaus telefono numeris 8 441 610 42.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visiems atvykusiems į Vaikų ligų skyrių būtina dėvėti veido apsaugos priemones, išskyrus vaikus iki 2 metų amžiaus. Lydintys asmenys turi atvykti be infekcijos požymių.

Jei po gydytojo konsultacijos bus nuspręsta, kad vaikui būtina stacionarinė pagalba, tiek pacientui, tiek jį atlydėjusiam asmeniui bus atliekamas COVID-19 testas.

Svarbu prieš vykstant į Vaikų ligų skyrių paciento artimiesiems apgalvoti, ar vaikas per 14 dienų turėjo sąlytį su karščiuojančiu asmeniu. Jei taip, tėvelių prašoma nedelsiant skambinti į karštąją liniją telefonu 1808.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visi Šilutės rajono gyventojai, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, jau pasveiko, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

S. Skvernelis neatmeta, kad nuo 16 dienos jis gali būti visai atšauktas.

Vyriausybė trečiadienį ne, kaip žadėjo, visam birželiui, bet iki birželio 16 dienos pratęsė karantiną Lietuvoje, dar labiau palengvino jo režimą. Nuo vasaros neliks reikalavimo burtis ne didesnėse kaip 5 asmenų grupėse, šiek tiek ilgės kavinių ir barų vidaus darbo laikas, atsivers siena su Latvija, atsivers galimybė su tam tikrais ribojimais rengti renginius viduje ir lauke. Prieš pat posėdį priimtas sprendimas leisti daugiau skrydžių iš Europos šalių, tačiau viskas priklausys nuo sergamumo jose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyriausybės posėdyje premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad jei viskas bus gerai, nuo birželio vidurio karantinas gali būti visai atšauktas.

„Reikia nuspręsti, kokius projektus reikia parengti, kad būtų galima svarstyti galimybę birželio 16 dieną karantiną atšaukti. Tai susiję ir su sienų kontrole, galbūt iki to laikotarpio turėsime valstybių vis daugiau ir daugiau, kur epidemiologinė situacija yra analogiška arba panaši kaip Baltijos valstybėse, ir nebeliks prasmės turėti tokio režimo ir sienų kontrolės. Iš esmės tos priemonės, kurios dabar įvedamos, jau yra labai ribotos, paprastam gyvenimui įtakos beveik nedaro“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje, jis leido suprasti, jog net ir atšaukus karantiną dalis ribojimų liks. O galbūt karantino režimas, jei nepavyks be jo išsaugoti ribojimų, liks.

„Yra numatyta, kad įsigaliojus naujam nutarimui, naujai redakcijai iki birželio 16 dienos bus peržiūrėti galimi ribojimai, kas susiję, pirmiausia, su ūkine veikla – nes juos reikės tikrai tęsti, kalbant apie masinius renginius.

Jeigu bus teisinė forma surasta be karantino, arba keičiant kitus įstatymus, kad tai nebūtų ne karantino įstatymai, tai bus ir padaryta, jeigu užteks kitokio teisinio režimo pasiekti tiems tikslams, kalbant apie epidemijos plitimo suvaldymą“, – trečiadienį Vyriausybėje dėstė S. Skvernelis.

Klausiamas, kodėl Ministrų kabinetas karantiną pratęsė iki birželio vidurio, nors anksčiau svarstyta tęsti iki mėnesio pabaigos, premjeras atsakė trumpai: „Taip apsisprendė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Nuo birželio 1 dienos…

Viešose vietose gali burtis didesnės kaip 5 asmenų grupės. Žmonių skaičius neberibojamas.

Atveriama siena su Latvija – nebelieka postų ir patikrinimų.

Atveriama galimybė rengti sporto renginius. Atvirose erdvėse jie galės vykti, esant iki 300 žiūrovų ir dalyvių, bus užtikrinamas bent metro atstumas tarp žiūrovų. Uždarose erdvėse – iki 100 žiūrovų ir dalyvių, užtikrinamas 2 metrų atstumas tarp žiūrovų.

Restoranai, barai, kavinės ir naktiniai klubai viduje galės dirbti ne iki 22, bet iki 23 valandos.

Jei lošimo namai, lošimo automatų ar bingo salonai neteikia maitinimo paslaugų, jų darbo laikas neberibojamas.

Netaikomas draudimas atvykti į Lietuvą Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims, atvykstantiems iš šių valstybių, jeigu valstybėje, kurioje jie teisėtai gyvena, sergamumas COVID-19 liga per pastarąsias 14 dienų neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Numatyta, kad A. Veryga kiekvieną pirmadienį paskelbs tokių valstybių sąrašą.

Izoliuotis 14 dienų reikės tik asmenims atvykusiems iš valstybių, kurių nebus A.Verygos sąraše.

Draudimas atvykti ir būtina izoliacija nebetaikoma: NATO kariams, karinių vienetų personalui, jų šeimų nariams, vykdantiems tarptautinius komercinius vežimus, į Lietuvą atvykstantiems medikams, aukšto meistriškumo sportininkams ir juos aptarnaujančiam personalui, kurie atvyksta su švietimo, mokslo ir sporto ministro leidimu ruoštis varžyboms ir jose dalyvauti, menininkams, kurie atvyksta kultūros ministro leidimu dalyvauti renginiuose ir jų personalui, žurnalistams, kurie atvyksta užsienio reikalų ministro leidimu, asmenims, kurie vyksta tranzitu per Lietuvą: grįžtantiems į savo gyvenamą valstybę, dėl kurių yra motyvuotas užsienio valstybės prašymas, jūrininkams.

Nuo birželio 1 iki 16 dienos laikinai atnaujinama sienų kontrolė.

Atvirose erdvėse leidžiami renginiai iki 300 žiūrovų, užtikrinant metro atstumą tarp žmonių, uždarose erdvėse – iki 100, užtikrinant dviejų metrų atstumą tarp žiūrovų, o erdvė, skirta žiūrovams, užpildoma ne daugiau kaip 30 procentų.

Nuo birželio 16 dienos…

Dalyvių ir žiūrovų skaičius atvirose erdvėse rengiamuose renginiuose didėja iki 500, jei užtikrinamas ne mažesnis nei 1 m atstumas tarp žiūrovų, neįskaičiuojant atlikėjų, organizatorių, trenerių ir aptarnaujančio personalo.

Uždarose erdvėse didėja iki 150, neįskaičiuojant atlikėjų, organizatorių, trenerių ir aptarnaujančio personalo ir užtikrinamas ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp žiūrovų. Tačiau būtina sąlyga: erdvė, skirta dalyviams bei žiūrovams, užpildoma ne daugiau nei 30 procentų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

VšĮ Šilutės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje šią savaitę atnaujinamos planinės ambulatorinės paslaugos. Nuo šiol visi gydytojai specialistai teiks konsultacijas pacientams tiesiogiai. Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, nedarbingumo pažymėjimai ir toliau išrašomi nuotoliniu būdu.

Siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui, tiesioginės gydytojų specialistų konsultacijos teikiamos laikantis visų būtinų saugumo reikalavimų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Po kiekvieno paciento apsilankymo valomas ir dezinfekuojamas gydytojo kabinetas, visi jame esantys daiktai ir įrenginiai, paviršiai… Šie veiksmai svarbūs, siekiant apsaugoti tiek pacientus, tiek dirbančius gydytojus, specialistus“, – sakė Konsultacinės poliklinikos vedėjas, urologas Edgaras Padimanskas.

Anot gydytojo, po konsultacijos patalpų vėdinimas ir dezinfekavimas gali užtrukti skirtingai, mat tai priklauso nuo konsultacijų ir atliekamų procedūrų, todėl pacientai konsultuojami kas 1 valandą. Šie apribojimai, anot E. Padimansko, gali sukelti pacientams nepatogumų, todėl prašoma visų kantrybės.

Gydytojų konsultacijų grafikas bus sudarytas taip, kad būtų išvengta pacientų susibūrimų. Vizitui pas gydytoją specialistą nuo 9 iki 12 val. bus registruojami vyresni nei 60 m. arba lėtinėmis ligomis sergantys pacientai bei nėščiosios. Nuo 12 iki 15 val. bus registruojami pacientai iki 60 m. amžiaus ir neturintys lėtinių ligų.

„Dirbame sulėtinta tvarka, priimame dvigubai mažiau ligonių, nes šiuo karantino metu yra ribojamas profilaktinių pacientų skaičius. Tai daroma tam, kad visi būtų apsaugoti ir nesusidarytų sąlygos viruso plitimui“, – aiškina gyd. E. Padimanskas.

Gydytojas patikino, kad pacientai pas specialistą pateks laiku ir prašo pacientus į konsultaciją atvykti ne anksčiau nei 10 minučių iki paskirtos konsultacijos.

„Yra pacientų, kurie piktinasi, kodėl yra neįleidžiami į vidų. Todėl dar kartą tvirtinu, kad visi užsiregistravusieji pacientai bus įleidžiami tik jiems paskirtu laiku ir ne anksčiau. Mes vadovaujamės Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymais, o dėl visų mūsų saugumo turime laikytis reikalavimų ir stengtis išlikti kantriais“, – sakė Konsultacinės poliklinikos vedėjas.

Pacientai į Konsultacinę polikliniką bus įleidžiami po vieną ir privalės dėvėti veido apsaugos priemones. Visi įstaigoje dirbantys darbuotojai taip pat apsirūpinę ir dėvės asmens apsaugos priemones.

Prie įėjimo į Konsultacijų polikliniką pacientui bus užduodama keletas klausimų, pamatuota kūno temperatūra bei paprašyta dezinfekuoti rankas. Taip pat visiems privalu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei saugaus 2 metrų atstumo.

Karščiuojantys (37°C ir daugiau) ir turintys virusinės infekcijos simptomų pacientai į poliklinikos patalpas nebus įleidžiami. Pacientams bus nurodoma kreiptis nuotoliniu būdu į šeimos gydytoją dėl tolimesnių rekomendacijų.

Pirmumas teikiamas nuotolinėms gydytojų specialistų konsultacijoms, kurios bus skirtos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymui, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimui ir tęsimui, gydytojo specialisto ar slaugytojo konsultacijoms, gydytojų tarpusavio konsultacijoms.

Dėl Jūsų pačių bei aplinkinių saugumo, Šilutės ligoninės vadovybė ragina kiek įmanoma daugiau naudotis nuotolinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Nuotolinės gydytojų specialistų konsultacijos teikiamos turintiems šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto elektroniniu būdu užpildytą siuntimą.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 26 d. duomenys apie COVID-19 Šilutės rajono savivaldybėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.meteo.lt nuotr.

Pirmieji karantino mėnesiai daugeliui suteikė neplanuoto poilsio namuose. Bet vasarą, jei tik galėsime skirti laiko atostogoms, tikėtina, daugiau būsime gamtoje, keliausime. Tai turėsime daryti neprarasdami budrumo dėl besitęsiančios nepalankios COVID-19 epidemiologinės situacijos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Švarios rankos

Kuo dažniau plaunamos rankos, tuo geriau. Rankos būtinai plaunamos prieš valgant, prieš ir po maisto gaminimo, grįžus iš lauko, parduotuvės ar renginio, lietus gyvūną. Ant rankų odos daug įvairių mikroorganizmų, dalis jų yra pavojingi žmogaus sveikatai: gali sukelti helmintozes, žarnyno ir kitas infekcijas. Mikroorganizmai sukelia virusines ligas. Tai ir šiuolaikiniam mokslui gerai žinomas gripas, vėjaraupiai, tymai, skarlatina, raudonukė, difterija ir kitos, taip pat žmonijai naujos koronavirusų grupės sukeliamos ligos. Jos perduodamos oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint, kai rankomis pridengiama burna, ligų sukėlėjai lieka ant rankų. Tinkama rankų higiena mažina viruso perdavimo kitiems ir užsikrėtimo nuo kitų riziką, užkertamas kelias kitoms ligoms. Jei nėra galimybės nusiplauti rankas vandeniu su muilu, naudotina rankų dezinfekavimo priemonė – 60–85 proc. spiritinis tirpalas. COVID-19 sukėlėjas gali būti perduodamas su lašeliais žmonėms kontaktuojant tiesiogiai ar netiesiogiai. Labai svarbu išsiugdyti įprotį rankomis neliesti veido, burnos, nosies, akių, nes šis virusas į organizmą gali patekti per gleivines.

Tinkamas maistas

Keliaujant svarbu vartoti kokybišką maistą, hermetiškai įpakuotus gėrimus, gerai nuplauti ir nulupti vaisius ir daržoves. Nekokybiškas, greitai gendantis maistas gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus: vėmimą, pykinimą, viduriavimą. Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar negalavimo priežastis yra mikrobinės kilmės. Tam patvirtinti dažniausiai pakanka vieno požymio: pakilusi kūno temperatūra. Sergant būna silpna, pykina. Pagrindinė prastos savijautos priežastis yra intoksikacija ir skysčių stoka. Turėkite medikamentų, padedančių grąžinti skysčių balansą. Valgykite nedaug, tinka ryžių ar bulvių košė, fermentinis sūris, virtos daržovės, arbata. Jeigu į organizmą su maistu pateko bakterijų, medikamentais sulaikyti viduriavimo nereikėtų skubėti, nes žarnyne liks bakterijų, jų išskiriami nuodai pateks į kraują, todėl jausitės prastai. Jeigu įmanoma, reikia paskatinti vėmimą ir taip išsiplauti skrandį. Jeigu per 2–4 val. viduriavimas liaujasi, galima tikėtis, kad ligos priežastis pašalinta.

Kokio maisto pasiimti į žygį? Tinka makaronai, kruopos, konservuoti ankštiniai. Jei keliausite pėsčiomis ir viską nešitės ant pečių, įvertinkite produktų svorį. Teks pasiimti ir geriamojo vandens. Užkandžiui tiks riešutai, džiovinti vaisiai, energiniai batonėliai. Imbierų arbata bus naudinga peršalus, sutrikus virškinimui, padės įveikti pykinimą ar pakeis popiečio kavą. Neimkite to, kas gali ištirpti šilumoje.

Jei keliaujant ims skaudėti galvą, pagalvokite, ar užtektinai gėrėte vandens. Dehidratacija – dažna galvos skausmo priežastis.

Nuolat vartojamų receptinių vaistų turi pakakti visą kelionės laiką. Jie turėtų būti originalioje pakuotėje, o jeigu keliaujama į užsienį, pravartu turėti recepto kopiją ar išrašą iš ligos istorijos.

Svarbu laiku pavalgyti pusryčius, suplanuokite, ką ir kada valgysite dieną. Jeigu numatote ilgą kelionę, pietus pasiimkite su savimi, pavalgykite įprastu metu. Kad nesinorėtų „ką nors“ kramtyti vos tik atsiranda laisvo laiko, pagalvokite, ką galėtumėte veikti: rašyti dienoraštį, fotografuoti, skaityti.

Tausojant kojas ir pėdas

Aktyvias atostogas reikėtų planuoti iš anksto, stiprinti kūną. Svarbiausias gero žygio atributas – gera, patogi avalynė. Nesiaukite naujų batų, jeigu dar neįsitikinote, kad jie tikrai patogūs. Jeigu keliaujant vis tik neišvengta nuospaudų ar žaizdelių, turite išsiaiškinti priežastį ir ją pašalinti, kad pažeistoji vieta daugiau nebūtų traumuojama. Jeigu pūslelė nepažeista, nereikia jos pradurti. Patepkite spiritu ar odekolonu arba papurkškite antiseptiku, užklijuokite sterilų pleistrą. Svarbu, kad lipnus pleistro kraštas neliestų pažeistos vietos.

Rengiantis kelionėms reikėtų įvertinti venų būklę bei pėdų deformacijas ir, jei reikia, jas gydyti. Laiku nekoreguojant plokščiapadystės, negydant pėdų sąnarių deformacijų ilgainiui gali būti pažeisti kelių ir klubų sąnariai, stuburas, tikėtini limfotakos ir veninės kraujotakos sutrikimai.
Kojų tinimą gali provokuoti kaulų ir sąnarių ligos, limfinės sistemos ligos, širdies veiklos ir skydliaukės veiklos sutrikimai ir kt. Blauzdų skausmas, patinimas, kojų nuovargis yra lėtinio venų nepakankamumo požymiai.

Ilgai keliaujant automobiliu, kai kraujotaka neintensyvi, tikėtinas, ypač esant aukštai aplinkos temperatūrai, kraujo bei limfos sąstovis, todėl reikėtų daryti aktyvias pertraukas. Naudingi pratimai ir judesiai, kuriuos atliekant dirbtų blauzdos užpakalinės grupės raumenys. Visi aktyvūs pratimai, susiję su čiurnos sąnario judesiais (pėdų judinimas) ir kelio sąnario judesiais, gerina veninę kraujotaką kojose, o statinis krūvis, ilgalaikis nejudrumas veikia priešingai. Ilgai trunkantis sėdėjimas gali sukelti nugaros, raumenų, sąnarių skausmus. Sėdėdami dažniau pakeiskite kūno padėtį, o pakilę eiti negriebkite pernelyg sunkių nešulių.

Šaltis kaip pirmoji pagalba

Ir patyrę keliautojai neišvengia vienos kitos mėlynės. Sumušus minkštuosius audinius, dėl smulkiųjų kraujagyslių sužalojimo kraujas išsilieja į aplinkinius audinius, dėl to sumušta vieta patamsėja. Pirmoji pagalba – šalčio procedūra. Ledo gabalėlius įdėkite į polietileno maišelį ir uždėkite ant skausmingos vietos. Laikykite 15–20 minučių, tada nuimkite, palaukite 10 minučių, kol priplūs kraujo, dėkite 20 minučių ir vėl nuimkite. Taip darykite dvi valandas po traumos. Jei po ranka neturite ledo, padės šalto vandens srovė ar valgomųjų ledų kompresai. Ši procedūra tinka ir ištikus čiurnos raiščių plyšimui ar patempimui. Jei skausmas po kelių valandų nurimsta, sunkios traumos nepatyrėte. Belieka sumuštą vietą ryte ir vakare patepti tepalu su heparinu (ne ilgiau kaip savaitę).

(Ne)saugiai gamtoje

Erkių įkandimas neskausmingas, jos labai mažos, tad paprastai aptinkamos tik įsisiurbusios jau giliau į odą. Erkės neturi regos, tačiau gerai pajaučia artėjančio žmogaus ar gyvūno šilumą ir juda jo link. Dažniausiai erkės tūno žolėje, krūmuose. Į namus erkių gali parnešti naminiai gyvūnai. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima ne tik įkandus, įsisiurbus erkei, bet ir geriant nevirintą karvės pieną. Tai sunki liga, ilgalaikių liekamųjų reiškinių (dalinis paralyžius, atminties sutrikimai, epilepsija, nuolatinis galvos skausmas ir kt.) tikimybė yra didelė.

Patikima apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Kad susiformuotų imunitetas visam sezonui, reikia trijų skiepų per vienerius metus. Klinikinių tyrimų duomenimis, tokia apsauga veikia 3–5 metus. Yra ir greitesnės skiepijimo schemos. Kita erkių sukeliama liga, Laimo liga, skiepais nėra valdoma, todėl vienintelis apsaugos būdas – vengti erkės įsisiurbimo. Grįžę iš miško ar parko apžiūrėkite rūbus ir kūną. Apsaugai nuo erkių yra ir veiksmingų repelentų (repelare – ginti, išvyti, nuvyti).

Jeigu naudojate ir kremą nuo saulės, ir repelentą, iš pradžių tepkite kremą nuo saulės, o tada – repelentą.

Saulėtą vidudienį

Dera atkreipti dėmesį į dienos ultravioletinių spindulių (UV) indeksą. UV mus pasiekia ir tada, kai debesuota. O jeigu spindulių dozė didelė, oda parausta ar nudega. Nudegimai saulėje yra odos vėžio rizikos veiksnys. Dera pasisaugoti ne tik tiesioginių saulės spindulių, bet ir atsispindinčių nuo paviršių (vandens, smėlio, baltų sienų). Dėl intensyvios šviesos akys gali parausti, ašaroti. Ir suaugusiems, ir vaikams reikia tamsintų akinių bei kepuraitės nuo saulės, ypač mėlynakiams. Vaikų akies lęšiukas yra labai skaidrus ir UV spindulių į tinklainę patenka daugiau. Kuo oras sausesnis, tuo UV spinduliuotė didesnė, o didžiausia yra vidudienį (12–15 val.), tada ilgai būti saulės atokaitoje žalinga.

Jei saulės poveikio negalima išvengti naudojant priedangą (skėtis nuo saulės, lengvi kūną dengiantys rūbai), reikia apsaugos nuo saulės (SPF) kremo. Jis padeda išvengti nudegimų. Teptis reikia dar pusvalandį iki išeinant iš namų, o po to pasitepti iš naujo kas dvi valandas. Tokios yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos. Jos ypač svarbios vaikams, taip pat mėlynakiams, šviesiaplaukiams, šviesios odos (I ir II tipo) suaugusiems žmonėms. Stiprus įdegis, pabrėžia odos ligų gydytojai, yra žalingas. Ir nebemadingas.

Vaikams kaip apsaugos nuo saulės priemonė rekomenduotini kremai su titano dioksidu ar cinko oksidu, t. y. kremai su mineraliniais filtrais. Maži vaikai labiausiai pažeidžiami, nes melanino (odos pigmento – barjero nuo saulės spindulių skvarbos) sintezė jų organizme dar nėra pakankama. Vaikams iki trejų metų nereikėtų ilgai būti saulėje. Kūdikiams saulės vonios rekomenduojamos 20 minučių kas antrą dieną. Pakanka tiek laiko pabūti nepridengtu veiduku ir rankomis, ir sukaupiamas pakankamas vitamino D kiekis rachito profilaktikai.

Ko reikės kasdien

Akiniai nuo saulės ir higienos reikmenys, kremas, dezinfekavimo skystis, kepuraitė nuo saulės, vaistinėlė, geriamasis vanduo, žiupsnelis imbierų arbatai (tačiau mėgautis karštu gėrimu važiuojant automobiliu ar autobusu nesaugu!) – daug reikalingų dalykų turi atsidurti kelionės krepšyje, kad atostogauti būtų paprasta ir saugu.

Šią vasarą atostogaukime laikydamiesi „kovidinio“ etiketo: tinkamai naudodami apsaugos priemones, paisydami rekomenduojamo fizinio atstumo, kruopščiai plaudami rankas bei vadovaudamiesi visomis aktualiomis ir pagrįstomis rekomendacijomis.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje pasibaigė gripo sezonas, trukęs nuo praėjusių metų spalio mėn.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) nežymiai padidėjo. Gegužės 11–17 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 8,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausiai sergančiųjų užregistruota Telšių apskrityje (9,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausiai – Tauragės apskrityje (4,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Šilutės rajono rodiklis siekė 6,6 atv. 10 tūkst. gyventojų (ŪVKTI – 25 atvejai, gripo – 0).

Klaipėdos apskrities duomenys

Paskutines tris savaites dėl gripo ligoninėse nebuvo gydomas nė vienas asmuo. Gripo ir ŪVKTI atvejų praėjusią savaitę daugiausia užregistruota tarp suaugusiųjų (1680 atvejų) nei tarp vaikų (574 atvejai).

Šį gripo sezoną Lietuvoje didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis užregistruotas 6-ą šių metų savaitę (vasario 3–9 d.), kuomet jis siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Kiekvienais metais Lietuvoje gripu suserga nuo 40 iki 60 tūkstančių gyventojų, ŪVKTI gripo sezono metu perserga iki 800 000 gyventojų. Dažniau serga vaikai. Mirčių nuo gripo ir jo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieną gripo sezoną. Šį gripo sezoną (2019–2020 m.) dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 11 asmenų.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse ir Lietuvoje

NVSC primena, kad Lietuvoje karantino laikotarpis tęsiasi, todėl svarbu laikytis asmens higienos, vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, vengti žmonių susibūrimo, laikytis saugaus atstumo ir paisyti kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, taip pat vengti sergančių (čiaudinčių, kosinčių žmonių).

sam.lrv.lt nuotr.

Šilutės karščiavimo klinikai pristatyta 400 respiratorių, 1500 antbačių ir 5000 medicininių kepurių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM).

Asmens apsaugos priemonės nuolat gabenamos lėktuvais ir traukiniais iš Kinijos, siekiant apsaugoti šalies medikus, kovojančius su koronaviruso infekcija (COVID-19).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant užtikrinti racionalų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, SAM, bendradarbiaudama su ekspertais, nustatė penkis saugumo lygius, apibrėžiant, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai. Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką, t. y. pacientų, su kuriais jie dirba, grupes, taip pat teikiamų paslaugų, patiriamo kontakto pobūdį ir kitus aspektus. Vadovaujantis šiais lygiais taip pat bus lengviau įvardyti asmens apsaugų poreikį.

sam.lrv.lt inf.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) informuoja, kad ši savaitė Lietuvoje yra paskutinė šio gripo sezono, prasidėjusio praėjusių metų spalį, savaitė.

Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) dar sumažėjo. Gegužės 4–10 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusią savaitę daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (10,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausiai – Marijampolės apskrityje (4,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Šilutės rajono rodiklis siekė 10,6 atv. 10 tūkst. gyventojų (ŪVKTI – 40 atvejų, gripo – 0)

Klaipėdos apskrities duomenys

Balandžio 27 d. – gegužės 10 d. dėl gripo ligoninėse nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

Šį gripo sezoną (2019–2020 m.) dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 11 asmenų.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse ir Lietuvoje

Nors šių metų gripo sezonas skaičiuoja paskutines dienas, tačiau karantino laikotarpis – tęsiasi, todėl ir toliau labai svarbu laikytis asmens higienos: kruopščiai plauti rankas, vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, vengti žmonių susibūrimo, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, taip pat vengti sergančių (čiaudinčių, kosinčių žmonių).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 7 d. duomenys apie COVID-19 situaciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ministrų kabinetas šiandien posėdyje pritarė, kad karantinas Lietuvoje būtų pratęstas iki gegužės 31 d., nustatant naujas karantino švelninimo priemones. Numatyta, kad jau visai netrukus duris galės atverti darželiai ir ikimokyklinės grupės, taip pat bus galima organizuoti renginius. Be to, apsispręsta, kad galės pradėti dirbti gydytojai odontologai, veiklą taip pat bus leista atnaujinti visiems grožio paslaugų teikėjams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, kad ir kaip norėtume, negalime vienu ypu panaikinti visų apribojimų. Jei paskubėsime, virusas gali grįžti ir smogti pilnu pajėgumu.

„Žinau, jog kai kurių iš aptartų palengvinimų visuomenė tikrai labai laukia. Suprantu lūkesčius, tačiau prašau suprasti ir mus: sprendimai priimami įsiklausant į medikų ir mokslininkų rekomendacijas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, įvertinant visas galimas grėsmes bei rizikas. Tai daroma palaipsniui, kad netektų vėl griebtis itin griežtų suvaržymų visose srityse“, – sako premjeras.

Anot valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, epidemiologinė situacija šiuo metu vertintina kaip gera. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad jau laikas grįžti į visiškai įprastą gyvenimo ritmą.

„Turime suprasti, kad karantino švelninimas tikrai nereiškia, jog virusas įveiktas ir galime visiškai atsikvėpti. Tikrai ne. Virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o tai, kad sugebėjome sustabdyti jo plitimą – visų mūsų susikaupimo ir atsakingumo rezultatas. Vis dėlto, atkreipiu visų dėmesį, kad šios savybės neturi būti pamirštos ir artimiausiu metu, nes, pavadinkime – naujoje realybėje kartu su virusu – turėsime gyventi dar ne vieną savaitę ar mėnesį. Tad asmeniškai prašau visų, o ypač rizikos grupėje esančių žmonių išlaikyti šį susikaupimą, drausmingumą, ką puikiai darėme iki šiol“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos priežiūros paslaugos

Nuo gegužės 18 d. bus leista teikti tas odontologijos paslaugas, kurios, paskelbus karantiną, buvo draudžiamos, išskyrus būtinąsias paslaugas. Tad pacientams bus teikiama ne tik skubi odontologinė pagalba, kai jaučiamas ūmus skausmas, bet atliekamos ir visos planinės procedūros kaip, pavyzdžiui, profilaktines apžiūros, burnos higienos procedūros, estetinės procedūros ir kita. Jų metu turės būti laikomasi visų nustatytų reikalavimų, kad būtų užtikrintas ir pacientų, ir pačių specialistų saugumas.

Be to, apsispręsta taip pat nuo gegužės 18 d. leisti lankyti pacientus gydymo įstaigose. Svarbu tai, kad jų vadovai turės nustatyti lankymo tvarką. Nuo karantino pradžios buvo leidžiama lankyti tik pacientus, kurių būklė yra terminalinė, t. y. žmogus serga nepagydoma ir progresuojančia liga, taip pat, kai lankomi vaikai iki 14 metų amžiaus, gydančiam gydytojui leidus. Tai reiškia, kad, gydymo įstaigoms pasiruošus, pavyzdžiui, vyrams bus leista dalyvauti gimdymuose, kas iki šiol, įvertinus rizikas, buvo draudžiama.

Primename, kad visas kitas planines sveikatos priežiūros paslaugas leista atnaujinti jau praėjusią savaitę, numačius, kaip įstaigos tam turi pasiruošti.

Ugdymas

Ministrai pritarė siūlymui nuo gegužės 18 d. leisti veikti darželiams ir ikimokyklinėms grupėms. Tai reiškia, kad visos mokyklos – tiek pradinės, tiek progimnazijos, tiek gimnazijos ir profesinio mokymo įstaigos – lieka uždarytos iki tol, kol Vyriausybė apsispręs kitaip.

Be to, galės vykti ir užsienio kalbos lygio mokėjimo vertinimo egzaminai (vadinamosios įskaitos), stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, tuo atveju, jeigu egzamine dalyvaus ne daugiau kaip 10 žmonių bei užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų plotas vienam egzamino dalyviui ir tarp žmonių išlaikomas 2 metrų atstumas.

Taip pat leista dirbti vaikų ir žmonių su negalia dienos ir užimtumo centrams. Pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centrai ir toliau liks uždaryti.

Renginiai

Vyriausybė pritarė, kad nuo gegužės 18 d. Lietuvoje būtų galima organizuoti renginius atvirose erdvėse, užtikrinant, kad juose dalyvautų ne daugiau nei 30 žiūrovų. Taip pat organizatoriai turėtų užtikrinti saugų atstumą tarp dalyvių, t. y. turėtų būti užtikrintas 10 kvadratinių metrų plotas, tenkantis vienam žmogui, ir ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žmonių.

Nuo gegužės 30 d. tokie pat reikalavimai, kaip ir renginiams atvirose erdvėse, būtų taikomi ir renginiams uždarose erdvėse.

Judėjimas per valstybės sieną

Nuo gegužės 11 d. į Lietuvą leidžiama atvykti Lenkijos piliečiams, kurie atvyksta darbo, verslo ar studijų reikalais. Tuo metu, nuo gegužės 15 d. į Lietuvą galės atvykti Estijos ir Latvijos piliečiai. Jiems nebus taikoma privaloma 14-likos dienų izoliacija.

14 dienų privaloma izoliacija taip pat nebus taikoma Lietuvos piliečiams, parvykusiems iš Lenkijos (kai buvo vykstama verslo, darbo ar studijų reikalais), taip pat Latvijos ar Estijos.

Taip pat nuo gegužės 11 d. leidžiamas keleivių vežimas keltais, kursuojančiais maršrutais tarp Kylio / Rostoko / Travemiundės ir Klaipėdos, kai nėra vykdomas keleivių įlaipinimas tarpiniuose uostuose, o persėdimo į kitą keltą tarpiniame uoste metu užtikrinamas minimalus kontaktas su pašaliniais žmonėmis.

Kiti karantino sušvelninimai

Vyriausybė pritarė, kad nuo gegužės 18 d. valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami užtikrinant nustatytas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis sąlygas arba nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad dėl darbo organizavimo spręs pačios įstaigos.

Privačiajam sektoriui rekomenduojama laikytis tų pačių rekomendacijų, kaip ir viešajame sektoriuje dirbantiesiems.

Nuo gegužės 18 d. leista atnaujinti veiklą visiems grožio paslaugų teikėjams. Tai reiškia, kad galės veikti ne tik kirpyklos ir nagų priežiūros salonai, bet ir soliariumai, tatuiravimo, papuošalų vėrimo ir kitas grožio paslaugas teikiančios vietos. Tačiau sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla vis dar draudžiama, todėl ten grožio paslaugos negalės būti teikiamos.

Bus galima individualiai sportuoti sporto klubuose. Taip pat leista vykdyti grupines sporto treniruotes, kai jas veda fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius ar fizinio aktyvumo specialistas ir kai pratybose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonės, išskyrus šeimas. Visais atvejais turi būti užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų plotas, tenkantis vienam žmogui, ir ne mažesnis nei 10 metrų atstumas tarp žmonių, grupių.

Be to, nuo gegužės 11 d. leista vykdyti visų rūšių transporto priemonių teorinio ir praktinio vairavimo mokymus, užtikrinant tinkamas higienos sąlygas.

Karantino režimo trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki gegužės 31 d. 24 val.

lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 5 d. duomenys apie COVID-19 situaciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią savaitę Lietuvoje nustatyti tik 7 nauji gripo atvejai, Šilutės rajone – nė vieno.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) skaičius toliau mažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiausiai sergančiųjų – Kauno apskrityje (11,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausiai – Tauragės apskrityje (3,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Šilutės rajono rodiklis siekė 8,7 atv. 10 tūkst. gyventojų (ŪVKTI – 33 atvejai, gripo – 0)

Klaipėdos apskrities duomenys

Balandžio 27 d. – gegužės 3 d. dėl gripo ligoninėje gulinčių asmenų nebuvo.

Šį gripo sezoną (2019–2020 m.) dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 11 asmenų.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse ir Lietuvoje

Nors gripo sezonas eina į pabaigą, tačiau NVSC specialistai karantino laikotarpiu pataria ir toliau griežtai laikytis higienos taisyklių:
kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne);
reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus;
stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis;
pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus ir kt.), nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją telefonu;
dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujų koronaviruso atvejų Šilutės rajone nenustatyta.

Pasveiko Šylių kaimo gyventojas, kuriam liga buvo diagnozuota balandžio pradžioje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, koronavirusine infekcija (COVID-19) buvo užsikrėtę iš viso 6 Šilutės rajono gyventojai. Keturi iš jų jau pasveiko.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

15 val. duomenimis, naujų koronaviruso atvejų Šilutės rajone nenustatyta.

Bet yra dar viena gera naujiena: Kintuose gyvenanti moteris, kuriai ši liga buvo diagnozuota balandžio pradžioje, jau pasveiko.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, koronavirusine infekcija (COVID-19) buvo užsikrėtę iš viso 6 Šilutės rajono gyventojai. Trys iš jų jau pasveiko.