www.silute.lt nuotr.

Balandžio 14 d. duris Pamario krašto gyventojams atvėrė Vakcinacijos centras. Pirmoji šiandien paskiepyta „Pfizer“ vakcina – pedagogė Lina iš Saugų.

Šiuo metu vakcinuojami 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys bei švietimo darbuotojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Registracija asmenų, kurie dar nebuvo pakviesti skiepytis savo gydymo įstaigoje:
Vydūno gimnazijos salėje (Atgimimo al. 3, Šilutėje, įvažiavimas iš Taikos gatvės), mob. telefonu: +370 642 65 960 (nuo 8.00 iki 17.00 val.) arba internetu: https://forms.gle/4zwSdJKWhU3ZyPgu9.

www.silute.lt inf.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Pirmadienį prie Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos įėjimo durų nusidriekė nemaža eilė norinčiųjų užsiregistruoti pas gydytojus specialistus. Šilutės ligoninės administracija, reaguodama į šią situaciją, primena gyventojams registracijos galimybes.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kodėl susidarė eilė?

Pirmadienį, kaip ir daugelyje šalies gydymo įstaigų, Šilutės ligoninėje pacientams buvo išduodami talonai vizitui pas įvairių sričių gydytojus specialistus. Tokiomis dienomis, kai išduodami talonai, Konsultacinės poliklinikos registratorės sulaukia daugiau gyventojų skambučių negu įprastai. Taip pat jos aptarnauja ir visus atvykusius pacientus tiesiogiai. Tik maža dalis gyventojų gydytojo specialisto konsultacijai registruojasi internetu.

„Tą dieną į Konsultacinę polikliniką kreipėsi apie 300 pacientų. Nustebino tai, kad iš jų internetu registravosi vos 15 asmenų. Besikreipiančiųjų skaičius didelis, todėl svarbu suprasti, kad visiems tikrai nepavyks prisiskambinti į polikliniką. Dalis žmonių važiavo į registratūrą, tikėdamiesi greičiau prisiregistruoti, tačiau piktinosi, kad tenka laukti eilėje. Nepamirškime, kad į registratūrą įleidžiama vos po kelis žmones, vadovaujantis saugumo reikalavimais karantino metu. Kiek įmanoma, tikrai stengiamės pagerinti gyventojams sąlygas patekti pas gydytoją, tačiau, kai tokie pacientų srautai, neišvengiama ir nesusipratimų“, – situaciją komentavo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Ką daryti, kad situacija nepasikartotų?

Priminsime, kad rajono gyventojams suteikiama galimybė registruotis vizitui pas gydytoją telefonu ir internetu.

Greičiausias būdas užsiregistruoti pas gydytoją specialistą – internetu, išankstinėje pacientų registracijos sistemoje. Išankstinės registracijos svetainė: https://ipr.esveikata.lt/.

Išankstinė registracija vykdoma nuotoliniu būdu ir tai vyksta greičiau nei kitomis veikiančiomis priemonėmis, tokiomis kaip telefonu ar atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą.

„Šia sistema naudojasi ir kitos gydymo įstaigos. Registracija nėra sudėtinga, tačiau būtina patvirtini asmens tapatybę per elektroninius valdžios vartus. Gal tai ir sukelia nepatogumų besikreipiantiems žmonėms, tačiau to reikalauja sistema. Registracijos sistema yra saugi ir patogi naudotis. Jeigu nesutinka asmuo pateikti savo duomenų, tuomet teks palaukti eilėj. Dėl šios priežasties ir susiklostė tokia situacija pirmadienį“, – aiškino V. Šileikis.

Paaiškinsime, kad registracijos sistema leidžia pacientams nuotoliniu būdu rezervuoti priėmimo laiką, gauti pranešimus ir priminimus apie numatytą apsilankymą pas gydytoją, atšaukti apsilankymą, internete stebėti visų savo planuojamų bei įvykusių apsilankymų istoriją.

Ši sistema padeda sukurti tolygų pacientų pasiskirstymą tarp gydymo įstaigų ir specialistų, o pacientai mato, koks yra realus gydytojų užimtumas ir gali rinktis tą įstaigą, kurioje pas gydytoją patekti bus galima greičiau.

Sistema pati primena pacientui apie artėjantį apsilankymą pas gydytoją, tad jei pacientai laiku atvyksta pas gydytoją jiems paskirtu metu, gydymo įstaigos gali aptarnauti daugiau pacientų, o pacientai išvengia laukimo eilių.

Pacientai gali lengviau registruotis paslaugoms, kurioms reikia e. siuntimo, tėvai gali lengvai ir patogiai registruoti savo vaikus konsultacijai pas sveikatos priežiūros specialistus.

Kai registracija vykdoma telefonu

Pacientai taip pat gali jiems įprastu būdu užsiregistruoti ir telefonu, taip kaip daroma šiuo metu.

Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad Šilutės ligoninėje įdiegta skambučių valdymo sistema.

Tai reiškia, kad gyventojams nebereikia rinkti kelis kartus registratūros numerio. Visi pacientai bandantys prisiskambinti paskirstomi į virtualią skambučio laukimo eilę. Kai atsilaisvina registratorė, su ja sujungiamas kitas pacientas.

Surinkus Konsultacinės poliklinikos registratūros numerį, asmuo turi pasirinkti vieną iš trijų temų ir paspausti reikiamą skaitmenį:

spauskite 1, jeigu norite užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai;

spauskite 2, jeigu norite atšaukti registraciją;

spauskite 3, jeigu domina kiti klausimai.

Paspaudus skaitmenį, asmuo bus sujungiamas su registratore. Jeigu registratorė tuo metu bus užimta, skambinančiajam reikia palaukti. Svarbiausia, neatšaukti skambučio, nes skambučių sistema leidžia registratorei matyti, laukiančiųjų sąrašą.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono senjorai, pasiskiepiję nuo COVID-19 viruso, galės nemokamai apsilankyti Ventės rago ornitologijos stotyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kvietimai į ornitologijos stotį bus dalinami nuo balandžio 14-osios – tądien Šilutėje pradės veikti vakcinacijos centras – iki gegužės 1 dienos skiepijimosi įstaigose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silute.lt nuotr.

Nuo 2021 m. balandžio 14 d. pradeda veikti Vakcinacijos centras Šilutėje, Atgimimo al. 3, Vydūno gimnazijos sporto salėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu vakcinuojami:

65 metų amžiaus ir vyresni asmenys.

Registracija asmenų, kurie dar nebuvo pakviesti skiepytis savo gydymo įstaigoje:

Vydūno gimnazijos salė (Atgimimo al. 3, Šilutėje, įvažiavimas iš Taikos gatvės),
mob. telefonu: +370 642 65 960 arba internetu: https://forms.gle/4zwSdJKWhU3ZyPgu9.

Neatvykimo skiepytis atveju skambinti +370 642 65 960.

Tiems, kas negali atvykti į vakcinavimo vietą patys

Nemokama pavežėjimo linija judėjimo problemų turintiems senjorams, skambinti seniūnui pagal gyvenamą vietą arba vakcinacijos registracijos numeriu +370 642 65 960.

Pacientų elgesys vakcinacijos centre prieš ir po vakcinacijos:

pacientas turi atvykti vakcinacijai prieš 5 minutes iki nurodyto skiepijimo laiko ir turėti asmens dokumentą;
klausyti pasitinkančio darbuotojo nurodymų;
dėvėti kaukę;
dezinfekuoti rankas;
po temperatūros pamatavimo: jei temperatūra > 37c, išeiti iš vakcinacijos centro ir kreiptis į šeimos gydytoją;
atsisėsti laukiamajame;
gauti vakcinos informacijos lapelį ir vakcinos kortelę;
susipažinti su vakcinos informacija;
išsiaiškinti neaiškius klausimus;
užpildyti nurodytus dokumentus bei pasirašyti sutikimo formą;
su sutikimo forma ir vakcinos kortele eiti į paskirtą vakcinacijos vietą.

Vakcinacijos vietoje:

nusirengti viršutinius rūbus;
klausyti bendrosios praktikos slaugytojų nurodymų;
užduoti klausimus, jei lieka neaiškumų;
po atlikto skiepijimo pasiimti vakcinacijos kortelę, viršutinius rūbus ir eiti į stebėjimo zoną.

Stebėjimo patalpoje:

stebėsenos patalpoje išbūti 15 min;
jei jokių pašalinių reiškinių nepajusite – per „IŠĖJIMAS“ vykti į namus;
namuose stebėti savo būklę ir atsiradus bet kokiems naujiems, neįprastiems simptomams informuoti šeimos gydytoją arba skambinti 112.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos dėl COVID-19 prevencinių priemonių per Velykas.

Artėjant šv. Velykų savaitgaliui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena karantino tvarką ir rekomenduoja, kokių prevencinių priemonių reikia laikytis, atsižvelgiant į nepalankią epidemiologinę situaciją šalyje dėl COVID-19 ir siekiant užkirsti kelią viruso plitimui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

1. Nuo 2021 m. kovo 27 d. 00:00 val. iki 2021 m. balandžio 6 d. 24:00 val. Lietuvoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama:
1.1. į savo gyvenamosios vietos savivaldybę;
1.2. į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties;
1.3. į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje;
1.4. į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų;
1.5. dėl sveikatos priežiūros paslaugų;
1.6. neatidėliotinais atvejais, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis;
1.7. kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių;
1.8. dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.
2. Viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis. Viešose atvirose vietose asmenys gali būti ne didesnėmis nei 5 asmenų arba dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narių grupėmis.
Lankant pažintinius ir mokomuosius takus, parkus, muziejus, galerijas ir kitas ekspozicines erdves, zoologijos ir botanikos sodus, esančius atvirose lauko erdvėse, būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narius.
3. Vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims viešose vietose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Šis reikalavimas netaikomas:
3.1. asmenims, kai jie sportuoja;
3.2. paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke;
3.3. neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį;
3.4. atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus);
4. Draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus:
4.1. dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose;
4.3. dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus atvirose erdvėse;
4.4. neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis;
5. Draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis, išskyrus šventes atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau nei dvi šeimos ir (ar) du namų ūkiai;
6. Draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai vykstama pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.

SAM rekomenduoja

7. Kuo rečiau lankytis parduotuvėse, riboti apsipirkimų parduotuvėse skaičių. Esant galimybei pasinaudoti paslauga prekių pristatymu į namus. Visose parduotuvėse, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose asmenims iš vieno šeimos ir (ar) namų ūkio lankytis po vieną. Apsiperkant laikytis saugaus atstumo nuo aplinkinių, dėvėti kaukę, dezinfekuoti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, o grįžus namo kruopščiai nuplauti rankas su muilu.
8. Asmenims, turintiems didesnę riziką susirgti sunkia COVID-19 forma, nesilankyti arba kuo rečiau lankytis parduotuvėse, vaistinėse, bažnyčiose, kitose viešose vietose, vengti viešojo transporto. Prašyti artimųjų, draugų ar kaimynų pasirūpinti maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, užsisakyti maisto ar būtinųjų priemonių nuotoliniu būdu, esant galimybei pasinaudoti paslauga prekių pristatymu į namus, nesant tokios galimybės, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl tokių paslaugų suteikimo.
9. Asmenims, kuriems yra privaloma izoliacija, griežtai laikytis izoliavimo taisyklių visą izoliavimo laikotarpį.
10. Kuo dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu, rankas muiluojant ne trumpiau nei 20 sekundžių. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, naudoti rankų antiseptikus (dezinfekavimo priemones). Vengti liesti neplautomis rankomis veidą, akis, nosį, burną.
11. Kuo dažniau vėdinti gyvenamąsias patalpas, valyti jas drėgnu būdu, dažnai liečiamus paviršius gyvenamojoje vietoje, pvz., durų rankenas, stalų paviršius, čiaupo rankenėles, pultelius, šaldytuvo rankenas ir kt. valyti įprastu muiluotu vandeniu ar įprastiniais paviršiams skirtais valikliais.
12. Pajutus ar turintiesiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) likti namuose ir konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti konsultacijai su savo šeimos gydytoju.
13. Kaukę dėvėti taip, kad ji pilnai dengtų burną ir nosį, nenaudoti vienkartinių kaukių pakartotinai, išmesti panaudotas po kiekvieno naudojimo kaukes.

Svarbu! Kaukių naudojimas viešosiose vietose yra kompleksinė priemonė, kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis, įskaitant atstumų laikymąsi, socialinių kontaktų ribojimą, buvimą namuose sergant, nuotolinį darbą, jei įmanoma, kvėpavimo etiketą, kruopščią rankų higieną bei veido, nosies, akių ir burnos nelietimą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesligonine.lt nuotr.

Gelbsti kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas.

Šilutės ligoninės ortopedai traumatologai pastebi, jog dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos dalis gyventojų vis dar bijo kreiptis į medikus dėl mažų traumų ir į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvyksta tik su rimtesniais sužeidimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Traumos – ir darbe, ir namuose

Dėl karantino sumažėjo gyventojų mobilumas, tačiau, anot medikų, nelaimių išvengti nepavyko. Karantino metu gyventojai dažniausiai kreipėsi į medikus dėl patirtų sužalojimų darbe, traumų namuose.

Šių metų žiema buvo dosni sniego, todėl daugelis pramogavo gryname ore su rogutėmis ar čiuožynėmis. Todėl, anot Šilutės ligoninės ortopedo traumatologo Gintaro Drūlios, žiemos pramogos sukėlė ir skaudžių padarinių: įvairių kūno vietų sumušimų, patempimų ir išnirimų, kaulų lūžių.

„Žmonės kreipėsi dėl čiurnos, riešų, raiščių patempimų, tačiau sniegas dar nėra toks pavojingas kaip atodrėkis. Kai slidu, tuomet dažniausiai patiriami kaulų lūžiai, čiurnos, riešo kaulo lūžiai, žastikaulio lūžiai… Karantino metu žmonės dažnai kreipėsi į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių tiek dėl traumų darbe, tiek namuose. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmogui užtenka iškristi iš lovos ar užkliūti už slenksčio ir jis gali patirti šlaunikaulio kaklo lūžį“, – pasakojo G. Drūlia.

Kreipiasi dėl senų traumų

Pasak ortopedo traumatologo Gintaro Drūlios, pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai į medikus kreipiasi pacientai dėl negydytų senų traumų padarinių.

„Jeigu karantino metu ir buvo sumažėję pacientų srautai, tačiau šiuo metu medikai dirba įprastai. Į poliklinikoje konsultuojančius traumatologus kreipiasi vis daugiau žmonių, tačiau dėl senų traumų, kai po įvykio praėjusi savaitė, dvi ar net trys savaitės. Karantino pradžioje žmonės bijojo kreiptis į medikus. Jeigu anksčiau į priėmimą važiuodavo dėl menkiausių sumušimų, tai šiuo metu to nebėra. Pacientai atvyksta jau su rimtesniais sužeidimais“, – pastebi G. Drūlia.

Siekiant ištaisyti senos traumos padarinius, anot mediko, gali tekti koreguoti neteisingai sugijusį kaulą ir atlikti sudėtingą operaciją. Ilgesnis būna ir sveikimo laikotarpis.

Ortopedas traumatologas G. Drūlia ragina nelaukti, kol sumušimas ar sutrenkimas taps skausminga įsisenėjusia trauma, ir neatidėlioti vizito pas gydytoją.

Prireikus siunčia KT tyrimui

Gydytojas primena, jog konsultacijos metu pacientas pirmiausia yra apžiūrimas ortopedo traumatologo. Vėliau jam atliekama rentgeno nuotrauka, prireikus – echoskopija bei kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas.

„Yra atvejų, kai iš rentgeno nuotraukos detaliai nesimato, kokia yra lūžusio kaulo fragmentų padėtis, todėl pacientui atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Traumatologijoje šis tyrimas ypač reikalingas, nes leidžia pamatyti, pavyzdžiui, sąnarinių paviršių lūžius. Po KT tyrimo detaliai matosi, kaip stovi sąnarys ar skeveldros. Visa tai medikas mato 3D vaizdu ir gali atlikti reikalingus veiksmus operacijos metu“, – trumpai pristatė ortopedas traumatologas.

Kompiuterinės tomografijos tyrimas yra tikslesnis nei paprasta rentgeno nuotrauka. „Šio tyrimo metu ypatingai gerai matosi įvairūs kaulų lūžimai, įskilimai, kurie ne visada matomi rentgeno nuotraukoje. Atliekant tyrimą 3D formatu, įvairias vaizdų rekonstrukcijas, matomas ryškus vaizdas ir tiksli lūžio vieta. KT tyrimas padeda traumatologams gauti išsamią informaciją apie paciento būklę“, – aiškino Radiologijos skyriaus vedėjas Darijus Pundžius.

KT tyrimo pagalba tiek traumatologai, tiek neurologai, vidaus ligų gydytojai, kardiologai, onkologai, gastroenterologai gali greičiau išsiaiškinti ir tiksliai nustatyti paciento būklę.

Karantinas – ne kliūtis KT tyrimui

Norint atlikti KT tyrimą nebūtina važiuoti į kitus miestus, modernią paslaugą galima gauti ir Šilutės ligoninėje. Jau metus Radiologijos skyriuje veikia šiuolaikiškas 128 pjūvių kompiuterinis tomografas, kuriuo atliekami galvos smegenų, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, dubens, stuburo, galūnių ar kitų organų radiologiniai tyrimai. KT tyrimas padeda laiku nustatyti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, vidaus organų būklę, įvairių traumų sukeltus pakitimus, diagnozuoti širdies ir kraujagyslių, plaučių ligas, stuburo išvaržą ir kt.

Reikalingas gydytojo specialisto siuntimas

Priminsime, kad KT tyrimas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, atliekamas pacientams, turintiems antrinio ar tretinio lygio paslaugas teikiančio specialisto siuntimą. Gydytojas D. Pundžius paaiškina, kad KT tyrimui atlikti reikalingas gydytojo specialisto siuntimas arba šeimos gydytojų konsiliumu patvirtintas siuntimas su dviejų šeimos gydytojų parašais.

Eilių nėra

Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, KT tyrimas yra atliekamas tą pačią dieną. Jei tai nėra būtinosios medicininės pagalbos atvejis, tyrimai yra atliekami planine tvarka.

Šiuo metu Šilutės ligoninėje eilių KT tyrimui nėra. Pacientai priimami ir tą pačią dieną. Galima išankstinė registracija tiek telefonu, tiek internetu.

„Eilių tyrimui nėra, tačiau vidaus organų, galvos, plaučių, dubens ar pilvo ištyrimui reikalingas pasiruošimas. Pacientui reikia atlikti papildomus tyrimus, todėl kompiuterinės tomografijos tyrimą planuojame pacientui patogią dieną. Tam, kad žmogus galėtų ramiai pasiruošti ir be streso ar nerimo atvykti paskirtą dieną atlikti tyrimą“, – pasakojo Radiologijos skyriaus vedėjas.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje nustatyta Pietų Afrikos koronaviruso atmaina, dėl to gresia karantino griežtinimas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Turiu apgailestaudama pasakyti, kad atvejų yra tikrai daug, atvejų skaičius yra stipriai padidėjęs. Buvo nustatyti ir Pietų Afrikos Respublikos viruso atmaina Lietuvoje, kas reiškia ne tik spartesnį plitimą, bet taip pat gali reikšti tam tikrų iššūkių vakcinacijai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Premjerė pranešė, kad patvirtinti du minėtos COVID-19 atmainos atvejai, dar dėl keleto esama įtarimų.

Ji neatmetė galimybės, kad artimiausiomis dienomis Vyriausybė svarstys karantino režimo griežtinimus.

Pasak jos, gali būti, jog skirtingose savivaldybėse gali būti nustatyti skirtingi karantino režimai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

sam.lrv.lt nuotr.

Penktadienį įsigaliojo atnaujinta vakcinacijos nuo koronaviruso (COVID-19) tvarka, leidžianti gyventojams pasirinkti, kurio gamintojo vakcina skiepytis. Nepaskiepyti asmenys, priklausantys anksčiau vakcinuotoms prioritetinėms grupėms, pasiskiepyti gali bet kuriuo metu, kai tik pareikš norą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kviečiami vakcinuotis gyventojai nuo šiol bus informuojami, kokia vakcina siūloma skiepytis. Jei asmuo atsisakys siūlomos vakcinos – su juo bus susisiekiama vėliau, kai vakcinavimo centre atsiras galimybė vakcinuotis kito gamintojo vakcina.

Jeigu vakcinavimo centras turės kelių gamintojų vakcinas ir jos nebus rezervuotos skiepijimui antrąja doze, gyventojas galės pasirinkti vakciną, kuria pageidauja būti skiepijamas.

Atnaujinta vakcinacijos tvarka taip pat numato galimybę gyventojams, kurie priklauso anksčiau skiepytoms prioritetinėms grupėms, gauti vakciną bet kuriuo metu.

Gydymo įstaigos bei paslaugas jose teikiančios įmonės pačios turi sudaryti skiepytis pageidaujančių savo darbuotojų sąrašus.

Globos, palaikomojo gydymo, socialinių paslaugų ir kitų į prioritetų sąrašą patenkančių įstaigų bei įmonių darbuotojai dėl vakcinos turėtų kreiptis į savo vadovybę. Vadovas arba jo įgaliotas asmuo turi sudaryti pageidaujančių skiepytis darbuotojų sąrašą ir jį pateikti savivaldybės skiepijimo koordinatoriui.

Atitinkamu metu skiepijamos prioritetinės grupės asmenys vakcinacijai registruojasi patys arba juos registruoja skiepijančios įstaigos darbuotojai. Skiepijamai prioritetinei grupei priklausantys, bet kvietimo nesulaukiantys gyventojai raginami patys kreiptis į savo gydymo įstaigą arba savivaldybę.

Gavę kvietimą, bet dėl objektyvių priežasčių skiepytis neatvykę gyventojai, gali bet kada vėliau registruotis iš naujo.

Vakcinacija vyksta laikantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto prioritetinių grupių eiliškumo. Siekiant paspartinti vakcinacijos procesą gydymo įstaigoms leista pereiti prie toliau iš eilės esančios prioritetinės grupės arba grupių, jeigu nepavyksta paskiepyti pirmiau esančios grupės asmenų ir dėl to įstaiga nesunaudoja visų per savaitę pristatytų vakcinos dozių.

Dar vienas pakeitimas, skatinantis greitesnę imunizaciją ir efektyvesnį vakcinų naudojimą, tiesiogiai susijęs su paskirstymu: nuo šiol vakcinos bus skirstomos savivaldybėms ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į skiepijimo tempus. Tai reiškia, kad savivaldybės, kurios greičiau skiepija gyventojus, gaus daugiau vakcinų. Esant poreikiui, joms taip gali būti perskirstomos vakcinos iš tų savivaldybių, kuriose dėl lėtesnio skiepijimo susikaupia vakcinų likučiai.

Organizatorių nuotr.

Kovo 18-oji yra Raudonos nosies diena. Diena, kuri galėtų būti įprasta, bet gali tapti kitokia su raudona nosimi – mažu, bet stipriu simboliu, kuris puikiai žiūrisi ne tik ant nosies, bet ir atlape, plaukuose ar ausyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

“Iš patirties žinome, kad gavus raudoną nosį dovanų – ji sukelia mažų mažiausiai šypseną, o dažniausiai ir nepaaiškinamą džiaugsmą. Mūsų, gydytojų klounų darbe – tai mažiausia kaukė pasaulyje, kurią užsidėję aktoriai gali kurti geras emocijas sergantiems vaikams ligoninėse ir senjorams globos namuose. Norėtume, kad ši diena galėtų tapti ta vienintele metuose, kai gali sau leisti negalvoti apie problemas, sunkumus ir tiesiog pasidžiaugti tuo, kas yra gerai. Dažnai esame linkę norėti daugiau ir geriau, lygintis su kitais, o karantinas dar labiau viską “užaštrina”. Tačiau net ir iki jo buvome linkę pamiršti, kad yra džiuginančių dalykų čia ir dabar. Šiemet mūsų didžiausias džiaugsmas – galimybė grįžti į Santaros Vaikų ligoninę”, – mintimis dalinasi Aistė Lacitė, “Raudonos nosys Gydytojai klounai” vadovė.

Lygiai prieš metus, pasaulinė pandemija viską apvertė aukštyn kojomis ir privertė organizaciją ieškoti naujų būdų, kaip tęsti veiklą. Vos per mėnesį organizacija persiorientavo į virtualią “Klounų liniją”, vasarą aktoriai-klounai pasirodymus rengdavo ligoninių ir globos namų kiemuose, pasidarė šalta – klounai “apsigyveno” partnerių dovanotose planšetėse ir iki šiol taip skaidrina mažųjų pacientų dienas ligoninėse. Dabar mažais žingsniais “Raudonos nosys” grįžta pas mažuosius “gyviems” susitikimams.

“Sunku patikėti, kad tai vyksta. Po metų nuotolinio darbo, aktorių-klounų komanda grįžta į ligoninės vidų. Nepaprastai džiaugiamės galėdami vėl pamatyti ligoniukų akis, šypsenas, pradžiuginti vaikų ir jų artimųjų kasdienybę. Turbūt, didžiausias mūsų darbo įvertinimas, kad klounų apsilankymų pasiilgo ne tik vaikai ir tėvai, bet ir ligoninės personalas. Ligoninės koridoriuose taip seniai nebuvo tiek malonaus šurmulio, kad net gydytojai atsisuka ir šypsosi, palaukia kol palatoje baigsis klounų pasirodymas ir tada eina apžiūrėti paciento”, – pasakoja Indrė Mickevičiūtė – Petrauskienė, organizacijos meno vadovė.

www.raudonosnosys.lt inf.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Liūdnas, piktas ar nusivylęs žmogaus žvilgsnis dažnai gali būti visiškai nesusijęs su tikrosiomis emocijomis. Kai kuriais atvejais susiduriama su nukarusiais akių vokais, kurie gali būti diskomforto priežastis. Gera savijauta, požiūris į save yra labai reikšmingas pasitikėjimui savimi, todėl ne visuomet toks pokytis gali džiuginti. Perteklinės odos atsiradimas vokų zonoje gali apsunkinti kasdienybę ir išvaizdai pridėti net kelerius metus, dėl ko žmogus atrodo vyresnis nei iš tiesų yra.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pakritę vokai daugiau diskomforto sukelia moterims

Ryškus žvilgsnis moterims dažnai yra labai svarbus – tam naudojamos kosmetikos priemonės, padedančios tik dar labiau pabrėžti akių grožį. Dailiai paryškinti antakiai, padažytos blakstienos bei patinkančiomis spalvomis išmarginti akių vokai „įrėmina“ ir suteikia žaismingumo. Visgi, susiduriant su pakritusių vokų problema, diskomfortą kelti gali ne tik tai, jog veidas atrodo vyresnis, bet ir sunkumai darantis makiažą.

Kadangi perteklinė oda dažnai gali liestis net ir su blakstienų linija, suprantama, jog akių šešėlių aplikavimas netenka prasmės, nes jų paprasčiausiai nesimato arba jie atrodo ne taip gerai kaip tikimasi. Blakstienų tušas, žinoma, akis paryškina, tačiau lygiai taip pat išryškėja ir vokų odos pertekliaus problema. Dėl šių priežasčių moterims su pakritusia akių oda susitaikyti kur kas sunkiau, todėl jos dažniau kreipiasi į plastikos chirurgus, kurie padeda susigrąžinti jaunatvišką akių išvaizdą.

Vokų plastika atliekama ir vyrams, ir jauniems asmenims

Vokų pakėlimas dažniau atliekamas moterims, tačiau tai nereiškia, jog ši problema nekamuoja vyrų. Vokų odos pasmukimas gali varginti daugelį žmonių, visiškai nepriklausomai nuo lyties. Kadangi vyrams ši estetinė problema nesukelia tiek daug diskomforto kaip moterims, dėl vokų plastikos jie kreipiasi ne taip dažnai.

Kiek rečiau, tačiau pasitaiko atvejų, kai tokio tipo operacija būna reikalinga jauno amžiaus asmenims. Kadangi ankstyvas vokų odos pakritimas gali būti nulemtas genetiškai, kartais vokų pakėlimas gali būti reikalingas ir nesulaukusiems 30 metų amžiaus.

Operacijos rezultatai – ilgalaikiai

Dažnai pacientams kyla klausimų dėl rezultatų ilgalaikiškumo. Tai labai priklauso nuo genetikos, gyvenimo būdo, todėl ne visuomet galima tiksliai pasakyti, kiek laiko bus galima džiaugtis estetiškais akių vokais. Žinoma, svarbu suprasti, kad laikui bėgant, oda sensta, todėl problema gali kartotis.

Natūralus senėjimo procesas turi įtakos viso kūno odai, ir operacija to sustabdyti negali. Dažniausiai rezultatai džiugina apie 7-15 metų. Jiems praėjus, gali prireikti antrinės operacijos, jog vėl būtų galima džiaugtis jaunatviškesniu ir ryškesniu žvilgsniu.

Domina konsultacija? Registruokitės čia: www.plastikoschirurgas.lt.

Daugiau: blakstienų serumas

.

.

Užsakymo Nr. 210315

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Atsižvelgus į gyventojų nusiskundimus, kad sudėtinga prisiskambinti į registratūrą ir užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai, Šilutės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje įdiegta skambučių valdymo sistema.

Šilutės ligoninės duomenų bazių ir tinklo specialistas Mantas Mikilkevičius paaiškina, kad ši sistema gyventojams patogesnė tuo, jog jiems nebereikia rinkti kelis kartus registratūros numerio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visi pacientai, bandantys prisiskambinti, paskirstomi į virtualią skambučio laukimo eilę. Kai atsilaisvina registratorė, su ja sujungiamas kitas pacientas.

„Anksčiau pacientams prisiskambinti į registratūrą buvo sudėtinga. Kol vienas pacientas kalbėdavo su registratore, kitiems skambinantiems rodydavo užimtą liniją. Tai ir sukeldavo gyventojams nepatogumų renkant numerį iš naujo. Nauja skambučių sistema pacientams patogesnė. Juos pasiekia pagrindinė informacija, jie gali pasirinkti dominančią temą. Pavyzdžiui, registracija, registracijos atšaukimas arba kiti klausimai“, – naujos skambučių valdymo sistemos privalumus pristato M. Mikilkevičius.

Konsultacinės poliklinikos registratorės taip pat patenkintos nauja skambučių valdymo sistema. „Sulaukdavome nusiskundimų, kad ne visiems gyventojams pavyksta prisiskambinti į registratūrą, tačiau dabar džiaugiamės, kad galime suteikti kokybiškesnį aptarnavimą“, – sakė registratorė Jūratė Andrijauskaitė.

Įdiegus skambučių valdymo sistemą, registratorės gali stebėti skambučių srautus, kokiu klausimu kreipiasi pacientai. Svarbu ir tai, kad kiekviena registratorė turi galimybę valdyti praleistus ar atidėtus skambučius. „Pastaruoju metu žmonės aktyviai skambina, turi įvairių klausimų. Dalis pacientų neišlaukia, kol bus sujungtas su registratore, tačiau jau turime galimybę jiems perskambinti, – sakė registratorė Birutė Stabingienė. – Taip pat prašome neprisiskambinusių gyventojų kantrybės ir neatšaukti skambučio, o palaukti, kol jie bus sujungti su registratore. Taip bus išvengta nesusipratimų“.

Konsultacinės poliklinikos registratorės atkreipia gyventojų dėmesį į tai, jog paskambinus į registratūrą paciento sujungti su gydytojo specialisto kabinetu šiuo metu galimybės nėra. Taip pat registratorės prašo pacientų pranešti joms apie neatvykimą pas gydytoją. Tai galima padaryti tuo pačiu išankstinės registracijos telefonu. Tokiu būdu sumažės laukiančiųjų pas gydytojus eilės bei greičiau bus suteikta pagalba jos laukiantiems žmonėms.

Duomenų bazių ir tinklo specialistas paaiškina, kad registratorės gali matyti ir svarbiausius skambučių centro veiklos efektyvumo rodiklius, stebėti neprisiskambinusių statistiką. „Jei pacientai neišlaukia eilės, jų numeris nukeliauja į neprisiskambinusiųjų sąrašą. Tai leidžia matyti, kiek ir kokiems numeriams nepavyko prisiskambinti. Jiems registratorės perskambina“, – sakė M. Mikilkevičius.

Tikimasi, kad naujos priemonės sumažins nesklandumus kreipiantis į Konsultacinės poliklinikos registratūrą.

Artimiausiu metu planuojama atnaujinti ir internetinę pacientų registravimo platformą.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutessveikata.lt nuotr.

Visuomenės sveikatos klausimai pastaraisiais metais tapo ypač aktualūs. Pandemija išryškino sveikatos prevencijos, higienos įpročių, infekcijų valdymo svarbą. Norėdama atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos svarbą ir ja besirūpinančių specialistų darbą Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (toliau – SVSBA) jau penktąjį kartą surengė „Metų specialisto“ apdovanojimus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Dėl šiemet susiklosčiusios ekstremalios situacijos negalime organizuoti iškilmingo apdovanojimų renginio, tačiau pati apdovanojimų reikšmė šiemet dar didesnė. Juk savivaldybių visuomenės sveikatos specialistai jau visus metus greta įprastinio rūpinimosi gyventojų sveikata aktyviai talkina ir kovoje su pandemija, tad nusipelnė deramo įvertinimo ir nuoširdžiausių mūsų visų padėkų“ – sako SVSBA Tarybos pirmininkė Neringa Tarvydienė.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro geriausia metų specialiste tapo Loreta Romanovienė, įvertinta už atsakingą ir nuoširdų darbą. Loreta Romanovienė šiais metais vykdė daug labai atsakingų veiklų- dirbo mobiliajame punkte, atliko epidemiologinius tyrimus. Jai apdovanojimas įteiktas Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure kovo 9 d.

Apdovanojimą įteikė ir sveikinimo žodžius tarė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero patarėja Inesa Murauskienė, vicemeras Sigitas Šeputis ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė.

„Esu labai laiminga ir dėkoju visoms savo kolegėms ir direktorei už pasitikėjimą manimi, mano darbu ir delegavusioms mane į Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro geriausios metų specialistės apdovanojimus. Tai didžiulis įvertinimas man.“ – džiaugiasi apdovanojimą atsiėmusi Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Loreta Romanovienė.

„Loreta labai atsakinga, kruopšti, savo darbą išmananti specialistė. Šie, ypatingai sunkūs metai, išryškino dar daugiau teigiamų darbinių Loretos savybių – iniciatyvumas, noras dirbti, nebijojimas prisiimti atsakomybės. Loreta buvo viena pirmųjų darbuotojų, kuri pradėjo dirbti Šilutės mobilaus punkto komandoje, vėliau visuomenės sveikatos biurui, bendradarbiaujant su nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, pradėjus tirti epidemiologinius tyrimus, Loreta koordinavo tyrimų paskirstymą, eigą, teikė duomenis nacionalinio visuomenės sveikatos centro „Infogrupei“. Džiaugiuosi, kad būtent Loreta išrinkta 2020 Metų specialiste. Ji tikrai to verta ir tai įrodė savo sunkiu, atsakingu darbu“ – sakė visuomenės sveikatos biuro direktorė Kristina Surplė.

„Metų specialisto“ rinkimai vyksta net 47 visuomenės sveikatos biuruose. Kandidatus gali siūlyti kiekvieno VSB darbuotojai ir vadovai, o taip pat asociacijos tarybos nariai – svarbu, kad teikimas apdovanojimui būtų motyvuotas. Renkant geriausius metų visuomenės sveikatos specialistus atsižvelgiama į jų veiklą nacionaliniu, regioniniu ar savivaldybės mastu.

„Neabejojame, kad „Metų specialisto“ apdovanojimai naudingi ne tik mūsų biurams, bet ir gyventojams. Juk puikiai dirbantis, motyvuotas visuomenės sveikatos specialistas kuria daugiau pridėtinės vertės vietos bendruomenei. Džiaugiamės, kad konkurencija kasmet auga – vadinasi, ir mūsų specialistai kasmet tobulėja“ – teigia Asociacijos Tarybos pirmininkė.

Visuomenės sveikatos biurų tikslas – stiprinti pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybių lygmenyje, skatinti kokybiškų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams, motyvuoti gyventojus aktyviai rūpintis savo sveikata bei ligų prevencija. Visuomenės sveikatos biurų asociacija vienija 47 savivaldybių visuomenės sveikatos biurus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje sergamumas stabilizavosi ir jau kurį laiką nekinta. Vidutiniškai per dieną nustatoma apie 430 naujų susirgimų atvejų. Palyginti su praėjusia savaite, šis skaičius, imant 530 susirgimų, sumažėjo daugiau nei 100 atvejų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pagal mirtingumo rodiklius Lietuva yra 15 vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių. Tai labai geras rodiklis, ypač dėl to, kad prieš kelias savaites buvome kur kas aukščiau. Tikimės, kad, paskiepijus daugiau žmonių, ir toliau mažės sergamumas. Ypač gera žinia, kad, paskiepijus medikus, gydymo įstaigose fiksuojami tik pavieniai personalo susirgimų atvejai“, – teigia vidaus reikalų ministrė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, teigiamų testų dalis taip pat sumažėjo nuo 7,3 iki 6,1 proc. Skaičiuojama, kad sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 238 atvejus. Didėja testavimo mastas – vidutiniškai per dieną atliekama apie 7 300 tyrimų. Bendrai paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 ligos doze 7,5 proc. Lietuvos gyventojų, vyksta skiepijimas ir antrąja doze. Geriausi skiepijimo rezultatai yra kurortinėse savivaldybėse – Birštono, Druskininkų ir Neringos. Šiose savivaldybėse pirmąjį skiepą jau gavo apie 14 proc. gyventojų, o antrąjį 7–8 proc. gyventojų.

„Rengdamiesi atlaisvinti judėjimą, priėmėme sprendimą, kad nuo kovo 15 dienos judėjimas tarp dalies savivaldybių nebus ribojamas. Matome didelį savivaldybių indėlį siekiant suvaldyti galimus koronaviruso infekcijos protrūkius. Mes taip pat svarstome, kaip suvaldyti rizikas, todėl tose savivaldybėse, kur sergamumo situacija yra gera, galima būtų siūlyti daugiau atlaisvinimų negu nacionaliniu lygiu. Tuo tarpu tose savivaldybėse, kur sergamumo rodiklis išliks aukštas, judėjimo ribojimus dar reikės palikti“, – teigia A. Bilotaitė. Artimiausiu metu planuojama aptarti judėjimo kontrolės lygių savivaldybėse planą.

Nuo vasario 17 dienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vykdo kontrolę, kaip atvykstantys asmenys laikosi karantino reikalavimų. Vidutiniškai per parą į Lietuvą nuo Lenkijos pusės važiuoja apie 1 500 transporto priemonių, iš jų daugelis veža komercinius krovinius ir sudaro daugiau nei 80 proc. visų vykstančiųjų. Per parą vidutiniškai patikrinama ir apie 500 asmenų. Per praėjusią savaitę patikrinta 2 916 asmenų, asmens tapatybė nustatyta 1 363 asmenų, kurie neturėjo patvirtinimų – QR kodų, t. y. apie 46 proc. vykusiųjų neturėjo užpildytų anketų. Iš viso nuo vasario 17 dienos patikrinta 9 828 asmenys, iš jų QR kodų neturėjo 5 426 vykstantieji, bet anketas užpildė kontrolės vietose. Taip pat per praėjusią savaitę per jūrų uostą atvyko 1 052 asmenys (150 asmenų per parą), per oro uostus – 3 256 asmenys (838 asmenys per parą).

Policijos departamento duomenimis, pirmąją kovo mėnesio savaitę nepraleista apie 1 200 transportų priemonių, kurios norėjo vykti į kitą savivaldybę be pateisinamos priežasties. Taip pat per praėjusią savaitę nubausta 1 069 žmonės dėl karantino reikalavimų pažeidimų. Daugiausiai administracinių nusižengimų protokolų surašyta dėl daugiau nei vieno šeimos ūkio kontakto – 670. Dėl kaukių nedėvėjimo nubausti 55 asmenys. Policijos pareigūnai patikrino daugiau kaip 2 300 įmonių, dėl jų veiklos pažeidimų pradėtos trys administracinės teisenos, dar 37 įmonės buvo įspėtos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas