www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2024 metais bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro (2023 metais – 195,47 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų birželio pradžios iki 2023 metų lapkričio pabaigos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 525 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 463 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 401 euro išmoką.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2024 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 167,03 euro.

Auga mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo šių metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 005,90 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2023 m. ketvirtį.

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, dydžio.

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 233,49 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo apie 2 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 11,17 euro (buvo 11,07 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo šiol bus 2 489,72 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo maždaug 22 eurais. Dienos maksimali išmoka padidėjo 1 euru – nuo 118 iki 119 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 621,51 euro iki 2 645,38 euro, o dienos – nuo 125,43 iki 126,57 euro.

Ilgėja ligos išmokos slaugai mokėjimo trukmė

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įgijus teisę į ligos išmoką slaugai išmoką, ilgėja jos mokėjimo trukmė.
Slaugant vaiką iki 14 metų priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 21 kalendorinę dieną.
Slaugant vyresnį kaip 14 metų vaiką priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Padidės minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos

Praeitų metų liepą minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba buvo padidinta iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 392 eurai, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 440 eurų.

Maksimalios ribos skirsis priklausomai nuo to, kada gimė vaikas

Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo 2023 metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 129,20 euro arba 28 eurais daugiau nei praeitą ketvirtį. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja 21,27 euro, nuo 2 385,36 euro iki 2 407,08 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 1 789,02 euro iki 1 805,31 euro, o antraisiais – nuo 1192,68 iki 1203,54 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 112,35 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo daugiau nei 28 eurais.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu priminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2023 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo sausio padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, pavyzdžiui, padidės privalomojo sveikatos draudimo įmoka. „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys. Ką kitais metais svarbu žinoti savarankiškai dirbantiems?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“?

Gyventojai, dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Priklausomai nuo veiklos rūšies ir mokamų įmokų, savarankiškai dirbantys gyventojai kaupia stažą pensijai, ligos atveju gali gauti ligos išmoką, taip pat motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Kas mėnesį mokėdami PSD įmokas, prireikus jie gali pasinaudoti medicinos paslaugomis.

Kas gali nemokėti įmokų „Sodrai“?

Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo individualią veiklą, VSD ir PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas – pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis apie tai turi informuoti „Sodrą“.

Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jeigu gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Tokiu atveju, kad būtų neskaičiuojamos įmokos, asmuo turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir įrodymus, kad gauna minėtą išmoką.

VSD ir PSD įmokų nuo deklaruotų pajamų taip pat galima nemokėti vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nemokant įmokų neįgyjamas stažas bei nepriklauso socialinės garantijos.

Kas naujo nuo 2024 metų sausio?

PSD mokesčio tarifas siekia 6,98 proc. ir yra skaičiuojamas nuo minimalaus darbo užmokesčio. 2024 metais minimali mėnesio alga sieks 924 eurus. Nuo sausio 1-osios savarankiškai dirbantieji ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 64,50 euro.

Svarbu prisiminti, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kaip ir kitos socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo pajamų, tai yra jų dydis priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba. Mėnesio įmoka skaičiuojama nuo minimalios mėnesio algos tai suma, kuri užtikrina, kad žmogus yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.

Jei savarankiškai dirbantis žmogus gauna didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis, skirtumą nuo kas mėnesį sumokamų 64,50 Eur jis turės sumokėti deklaruodamas pajamas už 2024 metus.

Pavyzdžiui: 2023 metais minimali mėnesinė PSD įmoka siekė 58,63 Eur. Per metus tai sudaro 703,56 Eur. Pateikus deklaraciją VMI už 2023 metus, savarankiškai dirbančiam žmogui nuo jo uždirbtų pajamų bus priskaičiuota 800 eurų PSD įmokų. 703,56 Eur žmogus jau bus sumokėjęs, mokėdamas PSD kas mėnesį. Taigi, po deklaravimo jis turės sumokėti tik skirtumą: 800 – 703,56 = 96,44 Eur.

Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių ekonominės valdos dydis ne didesnis nei 2, moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA. 2024 metais jie mokės 21,53 Eur dydžio mėnesio įmokas.

Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai vykdantys veiklą su verslo liudijimu moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. 2024 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 80,57 Eur jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, o jei kaupia – 108,29 Eur.

Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. 2024 metais vidutinis darbo užmokestis įmokų bazei skaičiuoti bus 1 902,70 Eur. Tai reiškia, kad tiek VSD, tiek PSD įmokos per metus gali būti mokamos nuo sumos ne didesnės kaip 81 816,61 Eur (43 x 1 902,70 Eur).

Kada geriausia sumokėti įmokas?

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų gruodžio mėnesį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2024 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2023 metus.

Kad taip nenutiktų, VSD įmokas mokėti reikėtų kiekvieną mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą sausio mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už gruodį.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kol SAV pranešimas nepateiktas, duomenys apie sumokėtas įmokas nėra įrašyti į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą.

Kuo anksčiau bus pateiktas SAV pranešimas, tuo anksčiau duomenys apie sumokėtas įmokas bus įrašyti į registrą ir žmogus bus laikomas apdraustuoju. Todėl rekomenduojama sumokėjus įmokas, neatidėliojant pateikti ir SAV pranešimą.

Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau apdraustaisiais bus laikomi tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie įmokų už praėjusį mėnesį nemokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi ir gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

Kaip mokėti įmokas „Sodrai“?

Dauguma įmokų, kurias gyventojai moka savarankiškai, mokamos vienu kodu 444.

Kiekvienas žmogus, norėdamas sumokėti įmokas, gali prisijungti prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba www.sodra.lt/draudejai. Kairėje pusėje pasirinkus skiltį „Įmokų mokėjimas“, vienoje vietoje nurodytos visos mokėtinos VSD ir PSD įmokų sumos. Paspaudęs mygtuką „mokėti“ žmogus nukreipiamas į mokėjimo puslapį, kur pasirinkęs savo banką gali sumokėti visą sumą vienu kodu – 444.

Jei klientas nori sumokėti didesnę arba mažesnę sumą, pavyzdžiui, nori sumokėti PSD įmokas už kelis mėnesius į priekį, tokiu atveju jis turėtų pasirinkti mygtuką „mokėti kitą sumą“ ir įvesti pageidaujamą sumą mokėjimo langelyje.

Jei žmogus turi skolų „Sodrai“, pirmiausia dengiamos seniausios jo įmokų, palūkanų, baudų ar delspinigių skolos, o likusi sumokėta suma skiriama einamosioms VSD ir/arba PSD įmokoms.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2024 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą automatiškai bus įtraukti gyventojai, kurie iki šiol niekada papildomai nekaupė pensijai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas bus įtraukiamas į kaupimą antroje pakopoje?

Kitų metų pradžioje į pensijų kaupimą bus įtraukiami tie žmonės, kurie 2024 m. sausio 2 dieną bus jaunesni nei 40 metų, dirbs samdomą darbą ar vykdys savarankišką veiklą Lietuvoje – turės galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, bus individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir t.t.

Taip pat 2024 metais bus pakartotinai įtraukiami tie žmonės, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime 2021 metais ir dar nekaupia pensijai.

Kokiu būdu bus siunčiami pranešimai?

Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą siunčiama į asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui. Planuojama, kad informacija bus išsiųsta po sausio 10 d. Prie paskyros prisijungti galima skirtingais būdais: elektronine bankininkyste, elektroniniu paštu arba per elektroninius valdžios vartus.

Čia sužinosite, ar esate įtrauktas į pensijų kaupimą, jei taip – kokia kaupimo bendrovė Jums buvo parinkta ir ką daryti toliau.

Jei žmogus yra pasirinkęs ir kitus informavimo būdus, pranešimai apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam siunčiami taip pat elektroniniu paštu. Jei gavėjas neperskaito pranešimo asmeninėje paskyroje, jam siunčiamas registruotas laiškas.

Ką daryti gavus pranešimą apie įtraukimą?

Gavusieji pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą turės laiko apsispręsti iki 2024 m. birželio 30 d.

Jie turės tris pasirinkimo variantus. Jei norės prisijungti prie kaupimo, nieko daryti nereikės. Nuo 2024 m. liepos 1 d. automatiškai įtraukti žmonės taps pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradės mokėti pensijų kaupimo įmokas.

Jei norės kaupti kitoje bendrovėje, nei parinkta atsitiktiniu būdu, galės sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.

Jei apsispręs nekaupti, iki birželio 30 d. reikės pateikti prašymą asmeninėje paskyroje ar „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime. Prašymas atsisakyti kaupimo asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui bus suformuotas ir užpildytas automatiškai, tereikės paspausti mygtuką „Pateikti“.

Kas nutiks, jei niekaip nesureaguosiu į „Sodros“ atsiųstą pranešimą apie įtraukimą?

Žmonės, kurie kitais metais bus įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą ir neatsisakys dalyvavimo kaupime, nuo 2024 m. liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde.

Ką reiškia pakartotinis įtraukimas į pensijų kaupimą?

Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Kitais metais į pensijų kaupimą pakartotinai bus įtraukti tie gyventojai, kurie 2021 metais atsisakė kaupimo. Tie žmonės, kaip ir įtrauktieji pirmą kartą, galės priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime iki birželio 30 d. Neatsisakę dalyvauti pensijų kaupime, jie pradės kaupti antroje pakopoje nuo 2024 m. liepos 1 d.

Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis nebeįtraukiamas į kaupimą, tačiau, nepriklausomai nuo amžiaus, gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

Kiek lėšų reikės skirti kaupimui antroje pakopoje?

Mėnesio pensijų kaupimo įmoka sieks 3 proc. nuo visų draudžiamųjų pajamų.

Valstybės paskata papildomai pensijai kaupiančiam gyventojui siekia 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. 2024 m. tai sudarys 27,04 Eur per mėnesį arba apie 324 eurų per metus.

Jei žmogus uždirba 1 000 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių), jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų (1 000 x 3 proc. = 30 eurų).

Iš valstybės biudžeto lėšų už jį į pensijų fondą bus pervedama dar 27,04 Eur (1 802,40 Eur x 1,5 proc. = 27,04 Eur).

Bendra įmoka pensijų kaupimui sieks 57,04 Eur per mėnesį.

Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti?

Gyventojai moka antros pakopos pensijų kaupimo įmokas nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

Ar galima atsisakyti kaupimo, jei jau dalyvauju antros pakopos pensijų kaupime?

Žmonės, 2023 metais įtraukti į pensijų kaupimą ir dėl svarbių priežasčių negalėję iki šių metų birželio 30 d. atsisakyti, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Juos įvertinusi „Sodros“ valdyba gali priimti sprendimą panaikinti žmogaus dalyvavimą pensijų kaupime.

Pagrindinės prašymų tenkinimo priežastys yra šios:
žmogus neperskaitė pranešimo, siųsto per asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui, ir jam nebuvo įteiktas pranešimas, siųstas registruota pašto siunta – siunta buvo grąžinta sunaikinimui, įteikta kitam asmeniui, pristatyta į gaunamųjų laiškų dėžutę, kaip paprasta korespondencijos siunta.
Pranešimas nebuvo išsiųstas registruota pašto siunta – žmogus nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Žmogus nurodė svarbias priežastis, pagrįstas dokumentais, dėl kurių kreiptis dėl dalyvavimo pensijų kaupime išregistravimo ar prašymo stabdyti pensijų įmokų pervedimą negalėjo pateikti iki birželio 30 dienos, pavyzdžiui, ilgą laiką gydėsi, turėjo ilgalaikį nedarbingumą, buvo išvykęs į ilgalaikę komandiruotę užsienio valstybėje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis padeda automatizuoti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką. Naudojant šį įrankį, gyventojams greičiau paskiriamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos ir kita piniginė socialinė parama.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Siekiame, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos ir kita socialinė parama kuo greičiau pasiektų nepasiturinčius žmones ir jie pajustų finansinės naštos palengvėjimą, todėl inicijavome naujo elektroninio įrankio sukūrimą. Įrankis prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo. Numatoma, kad jo pagalba gyventojų pateiktų prašymų skirti piniginę socialinę paramą nagrinėjimas sutrumpės net kelis kartus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Dažnai girdime pasakymus, kad valstybinės institucijos veikia lėtai ir neefektyviai. Kartu su Valstybės duomenų agentūros komanda jau ne vienerius metus savo darbais siekiame laužyti šiuos nusistovėjusius stereotipus. Šį kartą prisiėmėme užduotį modernizuoti šalies gyventojams itin aktualią paslaugą – būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Naudojantis mūsų parengtu įrankiu, prašymų nagrinėjimo laikas savivaldybių darbuotojams turėtų gerokai sumažėti, taigi, sukuriamos sąlygos, kad kompensacijoms gyventojus pasieks dar greičiau“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.

Naujojo įrankio pagalba savivaldybių darbuotojai vienoje vietoje galės rasti pasikreipusių dėl kompensacijų skyrimo žmonių ir sprendimui dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimti reikalingą informaciją iš įvairių registrų ir informacinių sistemų. Šis įrankis galės būti naudojamas ne tik būsto šildymo kompensacijų, bet ir kitos socialinės paramos skyrimo tikslais. Naujasis įrankis automatizuotai surinks aktualią informaciją apie žmogų, prašantį kompensacijos – asmens pajamas, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą ir kt.

Iki šiol vieną prašymą savivaldybių darbuotojai tikrindavo 20–30 minučių, visus įrašus, aktualius paramos skyrimui, turėdavo peržiūrėti atskirai ir duomenis, reikalingus paramai skirti, suvesti rankiniu būdu.

„Kasmet prasidėjus prašymų priėmimui būsto šildymo kompensacijoms gauti, savivaldybės laukiamajame nusidriekdavo eilės. Darbuotojai fiziškai nespėdavo aptarnauti žmonių, buvo jaučiamas didžiulis nuovargis. Naujas įrankis leis šią paslaugą vykdyti kelis kartus greičiau, gyventojai šiuo laikotarpiu bus aptarnaujami efektyviau, parama juos taip pat pasieks anksčiau“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Įrankio kūrimui ir atnaujinimui naudojami duomenys iš įvairių sistemų ir registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, „Sodros“, Užimtumo tarnybos, Nacionalinės švietimo agentūros ir kt.

Nuo lapkričio 15 d. naująjį įrankį pradėjo naudoti Vilniaus, Joniškio, Marijampolės Vilkaviškio , Alytaus ir Klaipėdos rajonų savivaldybės, o visos savivaldybės gali juo naudotis nuo gruodžio 1 d. Per pirmąją savaitę jau išnagrinėta 60 proc. daugiau prašymų, nei įprastai. Iki šiandienos įrankiu pradėjo naudotis du trečdaliai savivaldybių.

Nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio pabaigos iš šalies gyventojų gauta 190,9 tūkst. prašymų skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš kurių apie 73 proc. prašymų jau patenkinta.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 2024 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia su specialiaisiais poreikiais. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems bazinių socialinių išmokų dydžiams ateinantiems metams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Ši Vyriausybė nuosekliai augina žmonių pajamas. Jos augs ir kitąmet, o didėjant baziniams socialinių išmokų dydžiams, tą pajus pažeidžiamiausia visuomenės dalis, o ir kiti išmokų gavėjai: didės vaiko pinigai, vienkartinės išmokos gimus vaikui, šalpos pensijos ir išmokos, parama mokiniams ir kitos išmokos, kurias gauna asmenys su negalia ar nepriteklių patiriantys. Padidėjusios išmokos, tikiu, bent iš dalies palengvins sunkiau besiverčiančių žmonių gyvenimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS – 55 eurai (nuo 2023 m. pradžios – 49 eurai).

Padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, padidės nuo jo priklausančių išmokų vaikams dydžiai: išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, vaiko laikinosios priežiūros išmoka.

Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) padidės iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui kartu su papildoma dalimi – iki 152,9 euro. Taip pat padidės socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 197 eurų (nuo 2023 m. pradžios – 184 eurai)

Nuo kitų metų sausio šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų.

Padidinus šalpos pensijų bazės dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo jų rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų). Šalpos senatvės pensija didės tiek pat, kiek šalpos pensijų bazė – 13 eurų.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 62 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖS DYDIS – 165 eurai (nuo 2023 m. pradžios – 147 eurai).

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 95 tūkst. asmenų.

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, pavyzdžiui, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 46,8 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –– 34,2 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės 19,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 10,8 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 92 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 176 eurai (2023 m. pradžios – 157 eurai).

Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis nuo kitų metų asmeniui per mėnesį padidės nuo 136 iki 152 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Sodra“ ketina iki Kalėdų išmokėti visas pensijas bei kitas periodines išmokas. Kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus po dvi išmokas.

Gruodį vaiko priežiūros išmoka bus išmokėta du kartus. Šią išmoką gauna tėvai, globėjai arba seneliai, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos – tai yra žmonės, auginantys vaikus iki dvejų metų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gruodžio 15 d. gavėjus, kaip įprasta, turėtų pasiekti išmokos už lapkritį, o už gruodį „Sodra“ taip pat perves išmokas dar šį mėnesį, planuojama, gruodžio 27 d. Sausį vaiko priežiūros išmoka nebus mokama – kita išmoka pasieks gavėjus 2024 m. vasarį.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 35 tūkst. vaiko priežiūros išmokos gavėjų, kas mėnesį jiems išmokama beveik 30 mln. eurų.

Svarbu prisiminti, kad jokios kitos „Sodros“ išmokos ar pensijos nebus mokamos du kartus – jos pasieks gavėjus įprasta tvarka.

Pensijos gruodį bus mokamos įprastu grafiku – tiems, kas jas gauna pavedimu į sąskaitas, priklausomai nuo pasirinkto banko, mokėjimai prasidės nuo gruodžio 7 d. ir bus vykdomi iki gruodžio 21 d.

Gavėjai, atsiimantys pensijas ir šalpos išmokas Lietuvos pašte, galės tai padaryti nuo gruodžio 10 iki 24 d., įvertindami pašto skyrių darbo laiką per šventes. Tie žmonės, kuriems pensijos pristatomos į namus, jas gaus įprastomis pristatymo dienomis – nuo gruodžio 10 d. Šį mėnesį visas pensijas žadama pristatyti iki Kalėdų.

Įvairių rūšių socialinio draudimo ir valstybines pensijas Lietuvoje kas mėnesį gauna 872,5 tūkst. žmonių. Daugiausia senatvės pensijos gavėjų – beveik 620 tūkst. Jiems kas mėnesį išmokama 3,3 milijardo eurų.

Pensijų anuitetų išmokos pasieks gavėjų sąskaitas gruodžio 22 d. Šiuo metu pensijų anuitetus gauna 2 642 gyventojai, jiems kas mėnesį mokama vidutiniškai 64 eurų dydžio išmoka. Didžiausia mėnesio išmoka – 348 eurai.

Gruodžio 22 d. bus išmokėtos ir vaiko išlaikymo išmokos, kurios skiriamos vienam iš tėvų ar globėjui, jeigu vaikui vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kas mėnesį vaiko išlaikymo išmoką gauna apie 19 tūkst. gavėjų, išmokoms iš viso skiriama apie 1,5 mln. eurų per mėnesį.

Nedarbo išmokos pradedamos mokėti gruodžio 20 dieną ir bus išmokėtos iki mėnesio pabaigos. Nedarbo išmokos kas mėnesį sulaukia apie 78 tūkst. žmonių, bendra išmokų suma siekia apie 33 mln. eurų per mėnesį.

Kitų išmokų mokėjimo grafikas priklauso nuo to, kada gyventojui paskirta išmoka. Motinystės išmoka išmokama per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais pateikimo. Tėvystės išmoka – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmoka pasiekia gavėją per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo. Daugeliui gyventojų nebereikia teikti prašymo skirti ligos išmoką, nes jie asmeninėje „Sodros“ paskyroje yra užpildę neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Tokiu atveju „Sodrai“ užtenka gydytojo išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo. Jeigu žmogus serga ar šeimos narį slaugo ilgiau nei dvi savaites, ligos išmoka įprastai mokama kas 14 dienų.

socmin.lrv.lt.

Per lapkričio – gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų. Nuo 2024 m., gavę socialines korteles, jie patys spręs kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Prie naujovės aktyviai jungiasi prekybininkai, veiklą vykdantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 d. galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nuo kitų metų vietoje ilgo galiojimo produktų ir higienos prekių dalijimo, nepasiturintys gyventojai gavę jiems skirtas socialines korteles, patys spręs ką norėtų įsigyti jų pasirinktame prekybos tinkle. Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse, ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku. Džiaugiuosi, kad bene pirmieji Europoje diegiame visos šalies mastu veiksiantį orų ir įgalinantį sprendimą. Nepasiturintiems gyventojams nebereikės stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prie socialinių kortelių iniciatyvos norą jungtis išreiškė beveik visi Lietuvoje veikiantys prekybininkai, veikiantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Vėliausiai iki gruodžio 1 d. su visais prekybininkais, atitikusiais kvietimo bendradarbiauti reikalavimus, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašys bendradarbiavimo sutartis. Viliamasi, kad kiti, pavieniai tiekėjai, kurie šiuo metu neatitinka nustatytų jiems keliamų reikalavimų, galės prisijungti prie socialinių kortelių projekto bet kuriuo metu vėliau.

SVARBU: Nepasiturintys gyventojai teikti prašymus gauti kortelę gali bet kuriuo metu nuo 2023 m. gruodžio mėn. 1 d. iki 2024 m. spalio mėn. pabaigos.

Į socialines korteles, per naująjį Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinį periodą 2024-2027 m., kasmet planuojama pervesti iki 17 mln. eurų. Su paskutiniais šių metų lapkričio-gruodžio paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimais, užbaigiamas dar 2014 m. pradėtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinis periodas, per kurį kas antrą mėnesį parama ilgo galiojimo maisto produktais pasiekdavo vidutiniškai 170-200 tūkst. paramos gavėjų.

Perėjus prie naujos paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos, projekto partneriams – savivaldybių administracijoms, seniūnijoms, „Maisto bankui“ ir Raudonojo Kryžiaus draugijai sumažės administracinė ir finansinė našta, nes nereikės žmogiškųjų resursų priimant produktus, juos sandėliuojant, rūšiuojant, sudarant paketus ir išdalinant nepasiturintiems žmonėms. Nereikės rūpintis produktų transportavimu savivaldybių viduje tarp seniūnijų, nuomotis sandėlių, ieškoti dalijimo punktų. Mažės aplinkos tarša, nes ilgo galiojimo produktų krepšeliai buvo iš anksto supakuojami į plastikinius maišelius ir paruošiami išsinešti.

Kaip veiks socialinė kortelė?

Naudojantis socialine kortele, bus galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas būtinojo vartojimo prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kt.). Bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat nebus galima sumokėti už trečiųjų šalių teikiamas paslaugas.

Planuojama, kad pinigai į korteles bus pervedami 4 kartus per metus: kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d. Naudotis nustatytais limitais kortelėse galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 15 d. Lėšų iš kortelių nebus galima išsigryninti.

Koks lėšų dydis bus nustatytas socialinėse kortelėse, priklausys nuo to, kiek asmenų pateiks prašymus jai gauti. Tikslios sumos bus nustatomos 2024 m. sausio mėnesio pradžioje.

Kas turi teisę gauti kortelę ir kaip ją gauti?

Teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį. Išimtis, kai vidutinė mėnesinė suma vienam šeimos nariui galės būti didesnė, nustatys savivaldybių administracijos.

Norint gauti kortelę, reikia užpildyti prašymo formą vietos savivaldybės administracijoje, vietos seniūnijoje arba vėliau Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt (kai šis funkcionalumas pradės veikti).

Prašymai gauti kortelę 2024 m. gali būti priimami nuo 2023 m. gruodžio 1 d.

Pildant prašymo formą, iš pateikto tiekėjų sąrašo reikia pasirinkti vieną prekybos tinklą ar parduotuvę, kuriame (kurioje) šeima ar kartu gyvenantys asmenys galės apsipirkti. Prekybos tinklas / parduotuvė pasirenkamas (-a) vieneriems kalendoriniams metams. Prireikus prašymą kortelei gauti pildyti padės socialinis darbuotojas. Asmuo, priėmęs prašymą, informuos, kur tiksliai ir kada bus galima atsiimti kortelę. Pametus arba sugadinus išduotą kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.

Kiek kortelių gali turėti šeima (kartu gyvenantys asmenys)?

Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, bet jei šeimoje yra daugiau pilnamečių asmenų, besimokančių ar studijuojančių kituose miestuose, jiems gali būti išduota atskira kortelė.

Paskutinį kartą dalinama parama išdavimo punktuose

Nepasiturintys šalies gyventojai per lapkričio – gruodžio mėnesius sulauks 12 skirtingų rūšių maisto produktų krepšelių, kuriuose bus konservuotų raudonųjų pupelių, plikytų ryžių, ekologiško cukraus, vištienos ir kiaulienos konservų, ekologiško rapsų aliejaus, makaronų, dviejų rūšių sausainių, saldinto sutirštinto pieno, konservuotų burokėlių obuolių sultyse, UAT pieno. Maisto krepšelį papildys ir trijų rūšių higienos prekės: muilas, skystas skalbiklis ir skalbimo milteliai.

Visi paramos paketai yra iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikia. Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: „Maisto bankas“ ir Raudonojo Kryžiaus draugija.

Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaupimo antroje pensijų pakopoje tikslas – padidinti savo pajamas brandžiame amžiuje. Įsigijęs pensijų anuitetą žmogus gauna ne tik savo uždirbtą „Sodros“ pensiją, bet ir reguliarias papildomas išmokas kiekvieną mėnesį. Kaip elgtis, jei dalyvaujate antros pakopos pensijų kaupime ir netrukus sulauksite pensinio amžiaus? „Sodra“ primena svarbiausius dalykus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sulaukęs pensinio amžiaus, žmogus įgyja teisę nutraukti kaupimą antroje pakopoje ir gauti pensijų išmokas iš sukaupto turto. Baigti kaupimą taip pat gali žmogus, kuriam paskirta išankstinė senatvės pensija. Nuo sukauptos sumos dydžio priklauso, kokią išmoką jis galės pasirinkti: vienkartinę, periodinę ar pensijų anuiteto.

Svarbu prisiminti, kad sukakus pensinį amžių nebūtina iškart nutraukti kaupimo. Jei gaudamas senatvės pensiją žmogus dirba, jis gali toliau mokėti įmokas į pensijų fondą, kad sukauptų didesnę sumą.

Jei išėjęs į pensiją žmogus nebedirba, bet dar nenori nutraukti kaupimo, naujos įmokos nebemokamos, bet pensijų fonde sukauptas turtas toliau investuojamas ir gali uždirbti papildomą grąžą.

Išmokos rūšis priklauso nuo sukauptos sumos dydžio

Jei vis dėlto nusprendėte baigti kaupimą, pirmiausia sužinokite, kokios rūšies pensijų išmoka Jums priklauso. Jei pensijų fonde sukaupta suma mažesnė nei 5 403 eurai, galite gauti vienkartinę išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės, kurios valdomame pensijų fonde kaupėte savo turtą, arba įsigyti pensijų anuitetą ir gauti reguliarias išmokas iš „Sodros“. Sukaupusieji nuo 5 403 iki 10 807 eurų, gali pasirinkti – gauti periodinę išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės ar pensijų anuitetą iš „Sodros“. Jei sukaupta suma didesnė nei 10 807 eurai, privaloma įsigyti pensijų anuitetą.

Sukaupus daugiau nei 64 841 eurą, suma, viršijanti 64 841 eurą, gali būti išmokėta iškart, o už sumą iki 64 841 euro įsigyjamas pasirinktos rūšies pensijų anuitetas.

Pasirinkdami standartinį pensijų anuitetą arba standartinį pensijų anuitetą su paveldėjimo galimybe, gausite reguliarias pensijų anuiteto išmokas, kurios, priklausomai nuo Pensijų anuitetų fondo uždirbto pelno, gali būti didinamos. Jei pasirinksite atidėtąjį pensijų anuitetą, iki 85 metų gausite periodines išmokas iš pensijų kaupimo bendrovės. Priklausomai nuo investavimo rezultatų, šios išmokos didės, bet gali ir mažėti. Sulaukę 85 metų, pradėsite gauti stabilias pensijų anuiteto išmokas iš „Sodros“.

Dėl vienkartinių ir periodinių pensijų išmokų mokėjimo tvarkos reikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę.

Kodėl reikia „pirkti“ pensijų anuitetą?

Dėl pensijų anuiteto įsigijimo reikia kreiptis į „Sodrą“. Gyventojams dažnai kyla klausimų, ką reiškia „įsigyti pensijų anuitetą“? Ar ilgus metus mokėjus pensijų kaupimo įmokas, vėliau reikia sumokėti, norint gauti išmokas?

Antroje pensijų pakopoje kaupiama suma per visą kaupimo laikotarpį yra valdoma pensijų kaupimo bendrovės. Jei pasirenkate įsigyti pensijų anuitetą, Jūsų sukaupti pinigai pervedami „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui, kuris gavęs šią sumą įsipareigoja visą likusį gyvenimą Jums mokėti stabilias pensijų anuitetų išmokas. Pervedamai sumai taikomas vienkartinis 2,5 proc. dydžio išskaitymas administravimo reikmėms, papildomai mokėti nieko nereikia.

Pavyzdžiui, esate sukaupę 10 807 eurus. Įsigijus pensijų anuitetą, 270,18 euro skiriama Jūsų sukauptų lėšų administravimui. Nepriklausomai nuo to, kiek metų gausite pensijų anuitetą, daugiau jokie administravimo mokesčiai nebus taikomi. Likusi suma bus skirta pensijų anuiteto išmokoms, kurias gausite reguliariai, kiekvieną mėnesį. „Sodra“ įsipareigoja, kad pensijų anuiteto išmokos nesibaigia – tai yra, net jei visa Jūsų sukaupta suma bus išmokėta, pensijų anuiteto išmoka bus mokama toliau, visą gyvenimą.

Kad būtų lengviau apsispręsti: testas, skaičiuoklė, konsultacija

Jei nusprendėte įsigyti pensijų anuitetą, apsvarstykite, kuri pensijų anuitetų rūšis Jums tinkamiausia. Atidžiai perskaitykite „Sodros“ puslapyje pateikiamą informaciją, kurioje išsamiai aptariamos pensijų anuitetų savybės.

Atlikite pensijų anuiteto rūšies pasirinkimo testą, kuris padės atsakyti į svarbiausius klausimus, pavyzdžiui, ar jums svarbi paveldėjimo galimybė? Ar priimtina kiekvieną mėnesį gauti skirtingo dydžio išmokas, o gal norėtumėte sulaukti vienodo dydžio išmokų visą gyvenimą? Ar domitės investavimu?

Pasinaudokite skaičiuokle, kad galėtumėte savarankiškai palyginti, kokią mėnesinę išmoką gautumėte pasirinkę vieną ar kitą pensijų anuiteto rūšį.

Prireikus kreipkitės konsultacijos telefonu +370 5 250 0883 arba 1883 (skambinant trumpuoju numeriu operatoriai gali taikyti padidintus tarifus). Galite taip pat pateikti paklausimą prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, arba atvykti į artimiausią „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.

Prašymas „Sodrai“ ir pensijų kaupimo bendrovei

Jei pasirinkote pensijų anuiteto rūšį, metas sudaryti sutartį. Pateikite „Sodrai“ prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo, nurodydami pasirinktą pensijų anuiteto rūšį. Tai galite padaryti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir užpildę prašymo formą GPN22 arba atvykę į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių. Šį prašymą taip pat galite pateikti ir pensijų kaupimo bendrovėje, kurios valdomo pensijų fondo dalyvis esate.

Pateikus prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo, pensijų kaupimo bendrovėje pateikite prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Gavusi Jūsų prašymą pensijų kaupimo bendrovė sudarys pensijų išmokos sutartį ir kitą darbo dieną Jums priklausančius pensijų fondo vienetus konvertuos į pinigus.

Atkreipkite dėmesį: jei prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo pateikėte „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje arba per asmeninę „Sodros“ paskyrą, prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pensijų kaupimo bendrovei turite pateikti per 3 darbo dienas. Nespėjus pateikti prašymo pensijų kaupimo bendrovei per numatytą laiką, Jūsų prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo bus anuliuotas ir Jums reikės jį pateikti iš naujo.

Išmokas gausite kiekvieną mėnesį

Įvykdžius visus prieš tai nurodytus žingsnius, Jums liks sulaukti „Sodros“ sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo. „Sodra“, atsižvelgusi į Jūsų amžių, pensijų fonde sukauptą sumą bei pasirinktą pensijų anuiteto rūšį, apskaičiuos Jums priklausančio pensijų anuiteto dydį ir savo sprendimą pateiks Jums per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui.

Jei apsigalvosite ir nenorėsite įsigyti pensijų anuiteto, per 10 darbo dienų galite pateikti nustatytos formos prašymą dėl atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą. Tai galite padaryti atvykę į „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių arba prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir užpildę prašymo formą GPN23. Prašymo dėl atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą pateikti per pensijų kaupimo bendrovę negalima.

Jei pensijų anuiteto neatsisakėte per 10 darbo dienų, pensijų anuiteto išmokos bus pradėtos mokėti automatiškai – papildomai Jums daryti nieko nereikia. Jas gausite į prašyme nurodytą sąskaitą, kas mėnesį nuo 17 iki 26 dienos už einamąjį mėnesį. „Sodra“ įsipareigoja, kad išmokos bus ne mažesnės nei sutarties pasirašymo dieną. Jei Pensijų anuitetų fondas uždirba pelno, išmokos gali būti indeksuojamos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Informacija dėl maisto produktų ir higienos prekių iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2023 m. lapkričio 20, 21, 22 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalijami seniūnijose nuo 2023 m. lapkričio 20 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus ir higienos prekes atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų ir higienos prekių per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai ir higienos prekės bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.

Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė.

Stažas – kaip jis skaičiuojamas?

Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA).

Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.

Apskaitos vienetai – kas tai?

Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.

2023 m. VDU siekia 1 684,90 Eur.

Pavyzdžiui, per metus sumokėjus įmokas nuo 12 MMA (šiemet tai sudaro 10 080 eurų per metus arba 840 eurų per mėnesį), įgyjama 0,5 taško ir vieneri stažo pensijai metai.

Kas mėnesį mokant įmokas nuo 5 000 eurų (per metus tai sudaro 60 000 eurų), per metus įgyjama 2,97 apskaitos vieneto ir vieneri stažo pensijai metai.

Minimalus ir būtinasis stažas – kuo jie skiriasi?

Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų – 64 metai ir 6 mėnesiai. Senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams.

Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą – 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.

Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m. sudaro 246,21 Eur.

Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.

Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis?

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.

Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai – jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais – 5,70 Eur. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.

Apskaičiavimo pavyzdžiai

Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur. Pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę:
246,21 + 108,3 (19 x 5,70) = 354,51 Eur

Žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę:
246,21 + 216,6 (38 x 5,70) = 462,81 Eur

Jei žmogaus stažas daugiau nei 33 metai (didesnis už būtinąjį stažą senatvės pensijai), bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja. Pavyzdžiui, jei 2023 metais į pensiją išeina žmogus, turintis 42 metus stažo, uždirbęs mažesnį nei vidutinį atlyginimą ir sukaupęs 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis bus skaičiuojamas pagal tokią formulę:
313,36 (42/33 x 246,21) + 216,6 (38 x 5,70) = 529,96 Eur

Jei žmogaus, sukaupusio 42 metus stažo, atlyginimas buvo didesnis nei vidutinis ir jis sukaupė 72 apskaitos taškus, dėl didesnio taškų skaičiaus individualioji pensijos dalis bus atitinkamai didesnė:
313,36 (42/33 x 246,21) + 410,40 (72 x 5,70) = 723,76 Eur

Pensijos kasmet padidėja

Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Pensijos yra perskaičiuojamos kiekvienų metų pradžioje, jų dydis atnaujinamas automatiškai, dėl to gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis.

Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija.

Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekia 354 eurus. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.

Kaip sužinoti savo būsimos pensijos dydį?

Šiuo metu sukauptą pensijų socialinio draudimo stažą ir įgytą apskaitos vienetų skaičių kiekvienas gyventojas gali pamatyti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://sodra.lt/gyventojui.

Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis.

Asmeninėse paskyrose gyventojai gali stebėti, kaip keičiasi jų teisės į senatvės pensiją priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba ir kiek socialinio draudimo įmokų sumoka nuo savo dabartinio atlyginimo.

Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros https://sodra.lt/gyventojui, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Tokioje suvestinėje pateikiama naujausia informacija.

Kairėje meniu pusėje reikia paspausti „Mano suvestinės“ -> „Nauja suvestinė“ -> REP.02 suvestinė „Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ arba REP.49 suvestinė „Informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju – žmogus neprivalo laukti prisijungęs. Prisijungus kitą kartą, suformuota suvestinė bus matoma skiltyje „Mano suvestinės“.

Pasitelkus „Sodros“ skaičiuoklę, galima pamatyti ateities pajamų prognozę – koks bus senatvės pensijos dydis, jei nedalyvausite antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupsite papildomai.

Skaičiuoklėje matoma prognozė nereiškia, kad būtent tokio dydžio pensiją žmogus gaus ateityje, tačiau ji leidžia modeliuoti situaciją.

Organizatorių.

Savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje Lietuvos žmonės paaukojo 244 993 vienetų maisto produktų, kurių vertė daugiau nei 368 tūkstančiai eurų.

Tradiciškai daugiausiai aukota makaronų, taip pat ženkliai išaugo mėsos bei žuvies konservų, aliejaus aukojimų skaičius. Akcijos organizatoriai džiaugiasi, kad šiais metais prie „Maisto banko“ akcijos vairo stojo net 6685 savanoriai ir tai yra rekordinis savanorių skaičius per pastaruosius trejus metus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Simboliška ir jautru – Pasaulinę maisto dieną Lietuva sutinka padariusi gerą darbą – ištiesusi pagalbos ranką sunkiau gyvenantiems žmonėms, būtent toks ir yra šios dienos minėjimo tikslas“, – džiaugiasi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Pasak jo, visuomenė ne tik nelieka abejinga skurdui, tačiau ir labiau girdi nevyriausybines organizacijas. „Siekdami sudaryti kuo labiau subalansuotą paramos krepšelį, šį kartą į žmones kreipėmės prašydami pagal galimybes aukoti baltymais turtingo maisto – mėsos ar žuvies konservų. Lyginant su ankstesniais metais, šių produktų skaičius tikrai išaugo, o tai reiškia, kad žmonės išgirdo mūsų prašymą“, – dalinasi S. Gurevičius.

35-oje „Maisto banko“ akcijoje daugiausiai aukojo Plungės, Švenčionių, Radviliškio, Marijampolės, Tauragės, Švenčionėlių, Kelmės, Mažeikių, Kretingos, Vilkaviškio, Zarasų gyventojai. Lyginant su praėjusių metų akcija, šiuose miestuose surinkta 20-30 procentų produktų daugiau. Labiausiai į akciją įsitraukė Kėdainių ir Utenos žmonės, skaičiuojama, kad aukojo kas dešimtas šių miestų gyventojas. Augo ir vidutinio paramos krepšelio vertė, šiais metais ji sudarė 4,72 eur.

„Maisto banko“ akcija vyko 71 Lietuvos vietovėje, 367 parduotuvėse, akcijoje dalyvavo 276 skirtingos, nepasiturinčius globojančios organizacijos. Planuojama, kad suaukoti maisto produktai visose organizacijose stokojantiems bus išdalinti iki Kalėdų. Vieniems bus paruošti maisto paketai, kitiems parama suteikiama tiekiant jau pagamintą šiltą maistą, dalis jų nuguls ir į neseniai atidarytų „Maisto banko“ atiduotuvių lentynas.

Šiuo metu „Maisto bankas“ visoje Lietuvoje remia daugiau nei 230 tūkstančių žmonių. Pavasarį vykusioje akcijoje suaukotais maisto produktais buvo aprūpinti 29 836 žmonės, todėl visi dar galintys prisidėti raginami skambinti ir aukoti lėšų trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų).

Organizatorių nuotr.

Šį penktadienį ir šeštadienį Lietuvoje vyks tradicinė gerumo iniciatyva – „Maisto banko“ akcija, kurią Lietuvoje labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ organizuoja jau 35-ąjį kartą. Šiais metais akcijos organizatoriai į parduotuvių pirkėjus kreipiasi konkrečiu prašymu – labai trūksta mėsos ir žuvies konservų. Todėl bent dėžute jų prisidėti raginamas kiekvienas galintis tai padaryti šalies gyventojas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Remiamų žmonių skaičius lyginant su praėjusiais metais išaugo beveik 60 tūkstančių, o prieš prasidedant šildymo sezonui jaučiame stiprų prašančiųjų pagalbos maistu suaktyvėjimą. Deja, tačiau daliai prekybininkų mėsos, pieno produktus pradėjus pardavinėti iki paskutinės jų galiojimo minutės, šių produktų nuo iššvaistymo pastarąsias savaites išsaugome daug mažiau, o nebegaliojančių jų priimti iš prekybos tinklų ir dalinti žmonėms negalime dėl saugumo. Tad dėl šių priežasčių darosi sunku subalansuoti pilnavertį paramos krepšelį. Šį kartą kaip niekad prašome visuomenės pagalbos – jei nenuskriausdami savo šeimos galite nupirkti bent vieną papildomą maisto produktą stokojantiems, padarykite tai jau šį penktadienį ar šeštadienį. Labiausiai šiuo metu trūksta mėsos ir žuvies konservų“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Daugiau nei dvidešimt metų Lietuvoje veikiančios organizacijos vadovo teigimu, maisto bankai visoje Europoje ruošiasi sunkiems metams, nes dėl nuolat kylančių maisto ir paslaugų kainų didėja besikreipiančiųjų pagalbos skaičius, mažėja galimybė įpirkti maistą jautriausioms socialinėms grupėms. „Stebime kaip pamažu keičiasi paramos gavėjo portretas. Jei seniau prašančiųjų tarpe matydavome daug senjorų, neįgaliųjų, bedarbių, šiuo metu pagalbos prašo ir dirbantys asmenys – pavyzdžiui skyrybų procesus išgyvenantys tėvai, lilgesniam laikui nedarbingumą gavę asmenys, kurie dažnai būna vieninteliais šeimos maitintojais, vieniši tėvai auginantys neįgalius vaikus, neseniai nelaimių patyrę žmonės. „Maisto bankas“ dažniausiai šiems žmonėms yra pirmoji pagalba, tačiau kiek mūsų organizacija galės padėti, labai priklauso ir nuo mums suteiktos žmonių paramos“, – aiškina S. Gurevičius.

Šių metų liepą paskelbtais „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje 8,3 proc. gyventojų sunkiai įperka pilnavertį maistą – šis rodiklis nuo pernai metų išaugo visu procentu. Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, o kas devintas pripažįsta, kad stinga finansinių resursų net maistui įsigyti. Todėl labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ jau trisdešimtpenktąjį kartą iš eilės kviečia Lietuvos žmones telktis ir padėti maistu sunkiau gyvenantiems šalies žmonėms.

„Maisto banko“ akcija vyks 71 Lietuvos mieste ir miestelyje, visose „LIDL”, dalyje „Maxima”, „Rimi”, „IKI”, „Utenos prekyba”, „Norva“, „Vasaris“ parduotuvių, iš viso 367 vietose. Akcijoje dalyvaus ir paramą savo globojamiems žmonėms rinks 276 skirtingos Lietuvos organizacijos, planuojama, kad joms padės daugiau nei 6000 savanorių. Norintys palaikyti „Maisto banko“ veiklą finansine auka gali tai padaryti skambindami tel. 1343 ar prekybos tinklų „Maxima“ ir „IKI“ kasose nuskenuodami savanorio įteiktą skrajutę, auka 5 eurai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi teisę gauti ligos, motinystės bei vaiko priežiūros išmokas. Kad išmokos jiems nereikėtų laukti kelis mėnesius, svarbu pasirūpinti, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Deklaruojant pajamas kartą per metus – išmokų teks palaukti

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus, iki deklaravimo termino pabaigos – gegužės 1-osios. Tokiu atveju „Sodra“ gauna duomenis apie žmogaus praėjusiais metais vykdytą veiklą tik po pajamų deklaravimo ir tik tuomet gali įvertinti, ar žmogus teisės į išmoką dieną buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų spalį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2024 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2023 metus.

Kas mėnesį teikiamas SAV pranešimas padės išmokas gauti greitai

Kad taip nenutiktų, VSD įmokas mokėti reikėtų kiekvieną mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą šių metų lapkritį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už spalį.

Sumokėjus įmokas už einamąjį mėnesį, SAV pranešimą galima pateikti iki kito mėnesio 15 dienos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kol SAV pranešimas nepateiktas, duomenys apie sumokėtas įmokas nėra įrašyti į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą.

Kuo anksčiau bus pateiktas SAV pranešimas, tuo anksčiau duomenys apie sumokėtas įmokas bus įrašyti į registrą ir žmogus bus laikomas apdraustuoju. Todėl rekomenduojama sumokėjus įmokas neatidėliojant pateikti ir SAV pranešimą.

Kas gali pateikti SAV pranešimą už einamąjį mėnesį?

Kai kuriais atvejais išmoka gali būti skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą ne už praėjusį, o už einamąjį kalendorinį mėnesį.

Įmokas už tą patį mėnesį, kai atsiranda teisė gauti išmoką, gali sumokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, jog praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

Pavyzdžiui, žmogus pradėjo vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymą spalio 3 d. Tarkime, spalio 23 d. jis susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą. Toks žmogus bus laikomas apdraustuoju, jei bus sumokėta valstybinio socialinio draudimo įmoka ir pateiktas SAV pranešimas už 2023 m. spalio mėnesį.

Teisę į išmoką užtikrina sukauptas reikalingas socialinio draudimo stažas

Atkreipkite dėmesį – tam, kad būtų skirta išmoka, gavėjas turi būti įgijęs reikalaujamą socialinio draudimo stažą.

Norėdamas gauti ligos išmoką savarankiškai dirbantis žmogus, kaip ir kiti apdraustieji, iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms gauti gavėjas turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.

Nuo kokios sumos mokėti įmokas?

Kiek įmokų mokėti kas mėnesį, nusprendžia pats gyventojas. Jis gali pasirinkti, pavyzdžiui, mokėti įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA), ar nuo faktiškai per mėnesį gautų pajamų.

Savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA. Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama proporcingai mažiau stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Jeigu faktinės pajamos bus didesnės arba mažesnės nei tos, nuo kurių mokėtos įmokos, pateikus metinę pajamų deklaraciją jos bus patikslintos ir išmokos bus atitinkamai perskaičiuotos.

PSD ir VSD įmokos nėra tas pat

Svarbu nesupainioti PSD ir VSD įmokų. „Sodra“ dažnai sulaukia skundų iš savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie, kas mėnesį mokėdami PSD įmokas, susirgę tikisi greitai sulaukti ligos išmokos. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau galimybė gauti ligos išmokas susijusi su kitomis – valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis.

PSD įmokas turi mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita. PSD įmokos dydis – 6,98 proc. nuo MMA. Šiais metais ši suma siekia 58,63 euro. Ją sumokėti reikia kas mėnesį, iki einamojo mėnesio pabaigos.

Mokėdami VSD įmokas kaupiame socialinio draudimo stažą. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas užtikrina socialines garantijas – galimybę gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, pensiją. Išmokų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų įmokų. Individualią veiklą vykdantys gyventojai gali mokėti VSD įmokas kartą per metus, po pajamų deklaravimo VMI, arba kas mėnesį. Pastarasis būdas užtikrina galimybę gauti išmoką iškart.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus ir automatiniais skambučiais informavo per tūkstantį būsimų pensininkų, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 metų, bet dar nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tai padaryti jie gali bet kada, nelaukdami, kol sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sodros“ žinučių šią savaitę sulaukė gyventojai, kuriems po metų sukaks senatvės pensijos amžius ir kurie dar nepristatė „Sodrai“ dokumentų, įrodančių jų darbo stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. Kiekvieno mėnesio pradžioje tokie pranešimai išsiunčiami maždaug tūkstančiui gyventojų.

Kodėl reikia pateikti dokumentus apie stažą iki 1994 metų?

„Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų.

Iki 1994 m. darbdaviai pateikdavo „Sodrai“ tik bendrą įstaigos informaciją – darbuotojų skaičių ir už juos sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumą. Personalizuota informacija apie apdraustuosius nebuvo teikiama. Informacija apie darbo stažą buvo įrašoma žmonių darbo knygelėse.

1994 metais buvo priimti sprendimai, įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės tvarkyti personalizuotą apdraustųjų apskaitą. Taigi visi duomenys apie dirbančiuosius nuo 1994 metų yra kaupiami „Sodros“ informacinėje sistemoje.

Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus, įrodančius jų stažą. Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami senatvės pensijos amžiaus.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Pensijų socialinio draudimą stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. galima įrodyti pateikus darbo knygeles, darbo stažo pažymas, darbdavių išduotas remiantis turimais dokumentais ir patvirtintas vadovo parašu bei antspaudu, arba darbdavių saugomų dokumentų nuorašus. Stažą taip pat galima patvirtinti pateikus archyvų išduotas pažymas ar juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus, jei buvo atlikta karinė tarnyba, ir kitus dokumentus.

Tinka dokumentų originalai arba jų patvirtintos kopijos. Dokumentus galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių. Prieš atvykstant į „Sodrą“ būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui. Tai padaryti galima internetu ar „Sodros“ informacijos centro telefonu +370 5 250 0883 arba 1883 (skambinant trumpuoju numeriu operatoriai gali taikyti padidintus tarifus). Taip pat svarbu nepamiršti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Ką daryti, jei neturiu dokumentų, įrodančių stažą iki 1994 metų?

Jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų, pavyzdžiui, pametė darbo knygelę, jis turi pateikti „Sodrai“ prašymą padėti gauti dokumentus, nurodydamas darbo laikotarpį, vietą ir kitas aplinkybes.

Jei žmogus negali dokumentais įrodyti savo darbo laikotarpio dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpis jo prašymu gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

Kaip sužinoti, ar „Sodra“ turi duomenų apie mano stažą iki 1994 metų?

Prisijungę prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, kairėje pusėje rinkitės skiltį „Mano suvestinės“. Paspaudę „Nauja suvestinė“ spauskite ant REP.03 suvestinės „Informacija apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius“. Suformuotoje suvestinėje bus pateikta informacija apie tai, kokius duomenis apie Jūsų stažą turi „Sodra“.

Šią informaciją taip pat galima sužinoti paskambinus informacijos telefonu ir meniu pasirinkus „Pensijų klausimus“. Kad konsultantai galėtų pateikti asmeninę informaciją, žmogus turi būti atpažintas pagal KID kodą – unikalų kliento kodą – arba pagal savo telefono numerį.

Visą reikiamą informaciją taip pat galima sužinoti bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.

Kaip apskaičiuojamas senatvės pensijos dydis?

Žmogaus pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus, tai yra nuo to, kiek laiko žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų mokėjo nuo savo atlyginimo.

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA (minimalios mėnesio algos). Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama proporcingai mažiau stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Vienas apskaitos vienetas „uždirbamas“ per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų nuo 12 VDU (vidutinio darbo užmokesčio). Sumokėjus mažiau – įgyjama dalis apskaitos vieneto. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos koeficientą.

Apskaitos vieneto vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Kaip skaičiuojami apskaitos vienetai už stažą, įgytą iki 1994 metų?

Apskaitos vienetų skaičius priklauso nuo uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių priskaičiuojamos įmokos, sumos, turėtos laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir nuo sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio.

Žmonėms, kurie turi stažo iki 1994 metų, jų apskaitos vienetai apskaičiuojami laikant, kad laikotarpiu iki 1994 metų per metus jie įgijo vidutiniškai tiek pat apskaitos vienetų, kiek jų įgijo per metus nuo 1994 metų iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Tad, galima sakyti, laikoma, kad žmogaus atlyginimas iki 1994 metų vidutiniškai buvo toks pat, koks 1994–2017 metais. Todėl žmogus turi pateikti tik pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodančius dokumentus, o dokumentų, įrodančių atlyginimą (įmokas), turėtą iki 1993 m. gruodžio 31 d., pateikti nereikia, kadangi apskaitos taškai už tą laikotarpį yra pritaikomi automatiškai.

Po 2018 sausio 1 d. apskaitos vienetai skaičiuojami už kiekvienus kalendorinius metus – jei per kalendorinius metus įmokos priskaičiuojamos nuo sumos ne mažesnės negu tų metų 12 vidutinių šalies darbo užmokesčių, žmogus įgyja 1 apskaitos vienetą. Jeigu įmokos priskaičiuotos nuo sumos, mažesnės nei 12 VDU, įskaitoma proporcingai mažiau apskaitos vieneto. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2023 m. spalio 9, 10, 11 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalijami seniūnijose nuo 2023 m. spalio 9 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Keisis išmokų ribos.

Nuo spalio bus perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėjams – tik tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų dydį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išmokos bus apskaičiuojamos taip pat, kaip ir anksčiau – kiekvieno gavėjo išmokos dydis priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Ketvirtojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1987,80 euro VDU dydį, kuris galiojo antrąjį 2023 m. ketvirtį.

Mažiausios ir didžiausios ligos išmokos augs

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.

Nuo spalio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 231,38 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu padidės maždaug 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 11,07 euro (buvo 10,85 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2467,26 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugs beveik 50 eurų. Dienos maksimali išmoka padidės 3 eurais – nuo 115 iki 118 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 2568,89 euro iki 2621,51 euro, o dienos – nuo beveik 123 eurų iki 125,43 euro.

Maksimali tėvystės išmoka padidės 62 eurais

Minimalūs motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai lieka tokie patys, kaip praeitą ketvirtį. Liepos mėnesį minimali šių išmokų riba buvo padidinta nuo 6 bazinės socialinės išmokos dydžių iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių ir dabar siekia 392 eurus. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis – 354 eurai.

Padidės maksimalių tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų ribos. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka sieks 3 084 eurus ir palyginti su praėjusiu ketvirčiu padidės 62 eurais.

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo šių metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Jei vaikas gimė 2023 metais, maksimali išmoka, pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, didėja 47,88 euro iki 2385,36 euro per mėnesį. Maksimali mėnesio išmoka, pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, padidės 35,91 euro iki 1789,02 euro.

Padidės maksimali nedarbo išmoka

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2023 metais MMA siekia 840 eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 195,47 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2023 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų kovo iki 2023 metų rugpjūčio.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgys bedarbio statusą 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį, bus 1156,50 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ji padidės 23 eurais.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija praneša, kad pradedama išankstinė registracija dėl socialinių išmokų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės miesto gyventojai iš anksto registruojami Socialinės paramos skyriuje dėl šių išmokų:

būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų;
socialinės pašalpos;
tikslinių kompensacijų (priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija ar slaugos išlaidų tikslinė kompensacija);
išmokų vaikams;
nemokamo mokinių maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigijimo;
globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, vaiko laikinosios priežiūros išmokos, vienkartinės išmokos įsikurti;
vienkartinių, tikslinių, periodinių ir sąlyginių išmokų;
kitų išmokų.

Išankstinė registracija galima atvykus į Socialinės paramos skyrių arba nurodytais telefonų numeriais:

+370 441 79 243 – Jurgita Dinienė, viešojo administravimo specialistė
+370 441 79 236 – Asta Lileikienė, vyriausioji specialistė
+370 441 79 239, +370 659 09 490 – Justina Šileikienė, vyriausioji specialistė
+370 441 79 238 – Ingrida Zakaraitė, vyresnioji specialistė
+370 441 79 237 – Vilma Šperbelienė, vyriausioji specialistė
+370 441 79 240 – Danutė Medingienė, socialinių išmokų specialistė
+370 441 79 274 – Jolita Macko, socialinių išmokų specialistė
+370 441 79 237 – Vilma Dobravalskytė, socialinių išmokų specialistė
+370 441 79 239 – Marija Knystautienė, socialinių išmokų specialistė

SVARBU!

Asmenys dėl socialinių išmokų skyrimo bus aptarnaujami tik iš anksto užsiregistravę Socialinės paramos skyriuje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjis svarbus mėnuo ne tik jaunimui, kuris tęsia mokslus mokykloje ar pradėjo studijuoti. Nuo rugsėjo nebesimokantiems, nestudijuojantiems ir dirbti nepradėjusiems jaunuoliams atsiranda naujų įsipareigojimų – gali tekti savarankiškai pradėti mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visi jaunuoliai, kurie šią vasarą baigė gimnazijas, profesines mokyklas ar studijas, privalomuoju sveikatos draudimu buvo draudžiami valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos. Tad iki šiol jiems nereikėjo rūpintis įmokomis. Jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems.

Minimali vieno mėnesio PSD įmoka šiais metais – 58,63 euro. Savarankiškai PSD besidraudžiančių žmonių įmokos mokamos vienu įmokos kodu 444.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita. „Sodra“ primena, ką skirtingais atvejais svarbu prisiminti mokslus baigusiems jaunuoliams.

Įstojau į universitetą

Jeigu studentas mokysis nuolatinių (dieninių) studijų programose Lietuvoje, jam įmokų mokėti nereikės. Dieninių studijų studentai privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad studijuojančių neakivaizdžiai valstybė nedraudžia.

Sveikatos draudimas iki vasaros pabaigos negalioja studentams, kurie baigė studijas žiemą. Jiems PSD galioja iki studijų baigimo mėnesio paskutinės dienos.

Derinsiu studijas su darbu

Jei žmogus įsidarbins, PSD įmokas nuo atlyginimo apskaičiuos ir perves darbdavys.

Jei bestudijuodamas studentas nuspręs mokslus derinti su savarankiška veikla – dirbs su individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimu – reikės mokėti nustatytas PSD įmokas, kurių dydis priklausys nuo veiklos formos ir draudžiamųjų pajamų.

Baigiau mokyklą, nestudijuosiu

Jei pabaigę mokyklą ar studijas žmogus toliau mokytis neketina, tačiau rugsėjį nepradės dirbti ir nesikreips į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškų, turės PSD įmokas mokėti savarankiškai.

Išvykstu studijuoti į užsienį

Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Pažyma teikiama kasmet, kol tęsiamos studijos, nes PSD galioja vienerius mokslo metus.

Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis, verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Teritorinės ligonių kasos. Kortelė garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje.

Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje.

Studijuosiu kitoje šalyje pagal mainų programą

Studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas, galioja tokia pati tvarka, kaip ir nuolat užsienyje studijuojantiems jaunuoliams. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis.

Tuo tarpu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

Išeinu akademinių atostogų

Akademinių atostogų metu studentų sąrašuose esantys studentai yra draudžiami valstybės lėšomis, tad ir PSD įmokų mokėti nereikia.

Studijas nutraukę ir iš studentų sąrašų išbraukti jaunuoliai valstybės lėšomis nedraudžiami. Jiems reikia savarankiškai pradėti mokėti PSD įmokas nuo kito mėnesio, jei neįsidarbina, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir nesiima ekonominės veiklos, dėl kurios skaičiuojamos PSD įmokos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į gyventojų elektroninio pašto dėžutes atkeliauja sukčių laiškai, siunčiami „Sodros“ vardu. Nieko bendro su „Sodra“ šie pranešimai neturi – svarbu nespausti jokių juose esančių nuorodų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Melagingose žinutėse pranešama apie gavėjo valstybinį socialinį draudimą. Nurodoma laiško gavėjo darbovietė ir raginama paspausti fiktyvias nuorodas, kurios esą nukreipia į asmeninę gyventojo paskyrą arba „Sodros“ interneto puslapį. Nuorodos vizualiai panašios į „Sodros“ interneto svetainės adresą, tačiau nukreipia į sukčių sukurtus puslapius.

Sukčių laiškai siunčiami iš adreso informacija@sodra.mail-sender.online. Oficialūs „Sodros“ el. pašto adresai baigiasi galūne @sodra.lt

Sodros“ interneto svetainės adresas – www.sodra.lt. Jei nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online, arba nuorodoje yra brūkšnys – tai sukčių siunčiama žinutė. „Sodra“ taip pat nesiunčia SMS žinučių iš kitų šalių numerių.

„Sodra“ ragina gyventojus išlikti atidiems ir pastebėjus įtartiną informaciją ją pasitikrinti.
Svarbu prisiminti, kad bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje https://gyventojai.sodra.lt/ arba https://draudejai.sodra.lt/. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.

Taip pat kviečiame apie tokius ar panašius bandymus sukčiauti pranešti „Sodrai“ el. paštu info@sodra.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Užtikrinti vaikams saugią ir laimingą vaikystę – kiekvieno tėvo, suaugusio žmogaus siekis ir pareiga. Deja, pasitaiko situacijų, kai apginti vaikus nuo įvairių smurto formų, apginti vaikų teisę į saugią aplinką, tenka vaiko teisių gynėjams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, vaikui nesaugi aplinka – ne tik fizinis smurtas ar priklausomybės ligos, bet ir tokia aplinka, kur nėra užtikrinami jo poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis. Pavyzdžiui, nuolat, sistemingai nesirūpinama vaiko sveikata, neprižiūrimi dantys, nesirūpinama jo higiena ir neugdomi socialiniai įgūdžiai, nesirūpinama vaiko specialiaisiais poreikiais, jeigu tokių yra, iš jo atimamos galimybės gauti socialines paslaugas, nesudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, nesudaroma galimybė mokytis, neaprūpinama reikiamomis mokymuisi priemonėmis, vaikas būna nepailsėjęs.

„Nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, socializuotis, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama ir pan.“, – sako I. Skuodienė.

Svarbu tai, kad nepriežiūra yra ne atsitiktiniai pavieniai tėvų elgesio elementai, o nuolatinis sistemiškas elgesys vaiko atžvilgiu, trunkantis ilgą laiką ir sukuriantis itin dideles neigiamas pasekmes vaikui.

Pasak I. Skuodienės, vaiko teisių gynėjai į šeimas be reikalo nevyksta. Vykstama tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės ar iš paties vaiko gautas pranešimas. Būna situacijų, kai dėl vienos šeimos vaiko gaunami pranešimai iš karto iš kelių įstaigų.

Gavę informacijos apie galimus tokius atvejus – galimą vaiko teisių pažeidimą – vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei ir realiai grėsmei – perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.

Vaiko perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė – reali grėsmė vaiko gyvybei, smurtas prieš vaiką, netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais – sveikata, mityba, ugdymas, nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurto, pasikartojančių trauminių išgyvenimų arba kitų neigiamų padarinių.

Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą – tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje Krizių centre. Jei yra nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.

Tačiau tais atvejais, kuomet nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko tėvai nesutinka priimti pagalbą atvejo vadybos metu, arba laikinai su vaiku apsigyventi krizių centre, o situacija šeimoje nesikeičia, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų. Gavus leidimą, su nurodymu dėl laikinosios globos nustatymo kreipiamasi į savivaldybės merą.

„Vaikui brangiausia – jo šeima. Todėl ir vaiko teisių gynėjai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje. Bendradarbiavimas ir noras keisti situaciją, užtikrinti vaikams saugią, augti ir ugdytis tinkamą aplinką, laimingą vaikystę, yra raktas padedantis į šeimą grįžti vaikams. Krizę išgyvenančiai šeimai padėti pasiruošęs būrys specialistų, tėvams tereikia motyvacijos, pastangų, priimti pagalbą ir kartu su specialistais įgyvendinti Pagalbos šeimai plane numatytas priemones, keisti gyvenimo būdą“, – sako I. Skuodienė.

Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas – vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Šiomis vertybėmis darbe vadovaujasi vaiko teisių gynėjai.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.