www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liepos 9 d. pradėtos mokėti socialinio draudimo pensijos – jos pasiekia gavėjus pagal įprastą grafiką, priklausomai nuo to, kuriame mieste žmogus gyvena ir kokį pensijos gavimo būdą yra pasirinkęs. Liepą padidintų pensijų sulauks senjorai su negalia, kuriems šiemet nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pensijų padidinimas negalią turintiems senjorams – nuo šių metų sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti negalios reformos dalis. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Senatvės pensijos žmonėms su negalia apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis apie nustatytą netektą dalyvumą.

Kiekvienam gavėjui padidėjusi pensija apskaičiuojama individualiai, priklausomai nuo netekto dalyvumo lygio ir senatvės pensijos dydžio. Keičiasi ir pensijos pavadinimas. Senjorai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato 70-100 proc. netektą dalyvumą, nuo šiol gaus senatvės pensiją asmeniui su negalia.

Šių pensijų gavėjams siunčiami pranešimai asmeninėse „Sodros“ paskyrose www.sodra.lt/gyventojui ir registruoti laiškai, kuriuose nurodoma, koks bus jų senatvės pensijos asmeniui su negalia dydis.

Kada bus mokamos senatvės pensijos asmenims su negalia

Senatvės pensijos asmenims su negalia pradedamos mokėti liepą. Dauguma gavėjų jas gaus pagal įprastą pensijų mokėjimo grafiką.

Kad pensijų apskaičiavimo ir skyrimo procesas vyktų sklandžiai, vykdoma daug programinės įrangos kūrimo ir testavimo darbų. Todėl nedidelė dalis gavėjų gali sulaukti padidintos pensijos ne kartu su pagrindiniu pensijų mokėjimu, o atskiru mokėjimu, kuris bus įvykdytas iki liepos mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad įprastą pensijos mokėjimo dieną šie gavėjai sulauks ankstesnio dydžio pensijos, o iki liepos pabaigos jiems bus išmokėta pensijos nepriemoka už liepos mėnesį.

Kartu visiems senatvės pensijų asmenims su negalia gavėjams bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka. Pavyzdžiui, negalią turintis pensininkas šių metų balandį kreipėsi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą ir jam buvo nustatytas didesnis nei 70 proc. netekto dalyvumo lygis. Liepą pensininkas gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už tris mėnesius (nuo balandžio iki birželio).

Svarbu – liepą padidintų pensijų sulauks tie senjorai, kuriems didesnis nei 70 proc. netektas dalyvumas buvo nustatytas iki birželio 30 d. Jei netekto dalyvumo lygis nustatytas liepos mėnesį, padidinta pensija bus mokama nuo rugpjūčio.

Dalis gavėjų gali nepajusti pensijų padidėjimo

Dalies gavėjų pensijos gali nepadidėti arba padidėti nežymiai. Tai mažiausias pensijas gaunantys žmonės, kuriems mokamos mažiausių pensijų priemokos.

Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekia 446 eurus. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį, įvertinus visų praeitą mėnesį gautų pensijų ir išmokų dydžius.

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija šiais metais siekė 360 eurų ir buvo mažesnė nei 446 eurų, tad jis gaudavo ir 86 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Visa žmogaus gaunama suma buvo 446 eurai.

Nuo liepos žmogaus su negalia pensija padidės ir sieks apie 420 eurų. Žmogus toliau gaus priemoką – 26 eurus – kad visa jo gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai, tačiau jo kas mėnesį gaunama suma nepadidės.

Ką svarbu žinoti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijų gavėjams

Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra šiemet nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip yra dėl to, kad sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus žmogui mokama palankesnio dydžio pensija, tačiau negalima gauti dviejų – negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ir senatvės – pensijų vienu metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams.

Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc. netekto dalyvumo lygį ir kurie niekada nebuvo pateikę prašymo dėl senatvės pensijos skyrimo, gali tai padaryti dabar.

Prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo galima pateikti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat atsiųsti paštu, pridedant patvirtintą asmens dokumento kopiją.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam vaikui prižiūrėti ir galimybė gauti vaiko priežiūros išmoką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įtėviams priklausė 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos ir 24 mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti.

Nuo liepos 1 d. atsirado galimybė gauti už 30 kalendorinių dienų laikotarpį motinystės išmoką įmotėms, kurioms darbdavys suteikė iki 30 kalendorinių dienų trukmės atostogas. Motinystės išmoką gali gauti ir įmotės, kurios neturi darbo santykių – pavyzdžiui, savarankiškai dirbančios. Tokiu atveju, besikreipdamos į „Sodrą“ dėl motinystės išmokos skyrimo, laikotarpį motinystės išmokos skyrimui jos pasirenka pačios. Pasirinktą laikotarpį reikia nurodyti „Sodrai“ teikiamame prašyme skirti motinystės išmoką įvaikinus vaiką .

Įmotė gali gauti motinystės išmoką neatsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu už tą patį įvaikintą vaiką ar vaikus įtėviui mokama tėvystės išmoka.

Atostogomis motinystės išmokai gauti galima pasinaudoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos, o skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios. Jeigu įmotė nusprendžia atostogomis ar laikotarpiu motinystės išmokai gauti naudotis dviem dalimis, pirmoji atostogų dalis turi prasidėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo. Antrąja dalimi galima naudotis ir vėliau, tai yra iki įvaikinto vaiko pirmųjų auginimo metų pabaigos.

Motinystės išmoką gali gauti įmotės, kurios turi ne trumpesnį nei 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, iki pirmosios motinystės atostogų dienos arba pasirinkto motinystės laikotarpio dienos.

Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal įmotės draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti išmoką atsiradimo mėnesį. Pavyzdžiui, jei teisė į motinystės išmoką atsirado šių metų liepą, bus vertinamos pajamos, gautos 2023 m. birželį – 2024 m. gegužę.

Jei įmotė pasirinks motinystės atostogas arba motinystės laikotarpį skaidyti į dvi dalis su pertrauka, tai teisė į antrą motinystės išmokos dalį ir kompensuojamasis uždarbis bus apskaičiuojami iš naujo.

Ligos išmoka nuolatiniams globotojams

Liepą pradėjus veikti nuolatinio globotojo institutui, papildytas sąrašas asmenų, kuriems slaugant sergantį vaiką, gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Globojamam vaikui susirgus, nuolatinis globotojas galės kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir gauti ligos išmoką.

Jei vaiko lankomojoje švietimo įstaigoje bus nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir atsiras būtinybė prižiūrėti sveiką globojamą vaiką, nuolatinis globotojas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo turės kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. „Sodros“ teritoriniam skyriui išdavus nedarbingumo pažymėjimą dėl epideminės situacijos, nuolatinis globotojas galės gauti ligos išmoką.

Ligos išmoką už sergančio vaiko slaugą ar sveiko vaiko priežiūrą dėl epideminės situacijos taip pat gali gauti vienas iš tėvų, įtėvių, senelių, budinčių globotojų, globėjų, rūpintojų ar asmuo, laikinai prižiūrintis vaiką, kuriam nustatyta laikinoji priežiūra.

Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra, tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius. Savarankiškai dirbantis asmuo turi būti sumokėjęs ligos socialinio draudimo įmokas už praėjusį kalendorinį mėnesį arba už einamąjį mėnesį, jei tik pradėjo vykdyti savarankišką veiklą.

Pirmajai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą.

Pirmą kartą kreipiantis dėl ligos išmokos, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui www.sodra.lt/gyventojui. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams ir vienus metus atgal.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo liepos perskaičiuoti kai kurių „Sodros“ išmokų mažiausi ir didžiausi galimi dydžiai. Ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokų „grindys“ ir „lubos“ keičiasi kas ketvirtį atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pokyčiai aktualūs tiems gyventojams, kurių išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį. Nustatytos ribos užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei numatyta suma.

Trečiąjį metų ketvirtį išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 148,70 euro VDU dydį, kuris galiojo pirmąjį 2024 m. ketvirtį.

Ligos išmokos

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 250,11 euro per mėnesį (buvo 244,13 euro) arba 11,97 euro per dieną.

Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms. Minimali išmoka mokama, jeigu pagal gyventojo draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis nei minimali riba.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, trečiąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka negalės būti didesnė nei 2 666,97 euro per mėnesį (buvo 2 603,17 euro). Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo beveik 68 eurais iki 2 833,71 euro, o dienos – 3 eurais iki 135,58 euro.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų liepos, rugpjūčio arba rugsėjo mėnesiais, minimali šių išmokų riba, kaip ir anksčiau, bus 440 eurų.

Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo 2023 metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 351,97 arba 72 eurais daugiau nei antrąjį metų ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja 62 eurais iki 2 578,44 euro per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 1 887,57 euro iki 1 933,83 euro, o antraisiais – nuo 1 258,38 euro iki 1 289,22 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos siekia 3 333,92 euro ir, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, padidėjo beveik 80 eurų.

Nedarbo išmokos

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro – ji lieka tokia pat, kaip du pirmuosius šių metų ketvirčius.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų liepą, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų lapkričio pradžios iki 2024 metų gegužės pabaigos.

Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 525,33 euro, nuo rugsėjo iki gruodžio – 463,25 euro, nuo 2025 m. sausio iki kovo – 401,17 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1250,11 euro – beveik 30 eurų didesnė, nei praėjusį ketvirtį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per metus „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas padidėjo beveik 20 mln. eurų ir šiuo metu viršija 50 mln. eurų. Per ketverius veiklos metus turto vertė padidėjo dėl investavimo 6,6 mln. eurų. Kaip ir pernai, dalis uždirbto pelno bus paskirstyta anuitetų gavėjams. Iki šiol pensijų anuitetus įsigijo 3,4 tūkst. žmonių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Geri Pensijų anuitetų fondo investavimo rezultatai leidžia ne tik užtikrinti tvarią fondo veiklą, bet ir didinti pensijų anuitetus. Pensijų anuitetų fondas kelia sau tikslą uždirbti pakankamai investavimo pajamų, kurios leistų kasmet didinti pensijų anuitetus ir taip ilguoju laikotarpiu kompensuoti jų gavėjams neigiamą infliacijos įtaką“, – sako „Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša.

Pernai pensijų anuitetų gavėjams paskirstyta 0,5 mln. eurų pelno – dėl to anuitetų išmokos padidėjo vidutiniškai 3 proc. Šiais metais planuojama paskirstyti dar 0,64 mln. eurų pelno – išmokos bus indeksuojamos vidutiniškai 2,1 proc.

„Jei Europos centriniam bankui pavyks ilgalaikę vidutinę infliaciją išlaikyti tiksliniame 2 proc. lygyje ir jei nebus esminių pokyčių II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, kurie neigiamai paveiktų mūsų investavimo modelį, Pensijų anuitetų fondui pavyks pasiekti, kad pensijų anuitetai ir toliau būtų indeksuojami ir nenuvertėtų“, – teigia „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Per 4 metus – 4 milijonai eurų pensijų anuitetų gavėjams

Vidutinė pensijų anuiteto išmoka dabar siekia 65 eurus. Išmokų dydžiai svyruoja priklausomai nuo pensijų anuitetų gavėjo sukauptos sumos ir nuo pasirinktos pensijų anuiteto rūšies. Iš viso per ketverius metus pensijų anuitetų gavėjus pasiekė 4,3 mln. eurų išmokų.

Šiuo metu didžiausia mėnesio išmoka yra 348 eurai, o mažiausia – 9 eurai. Didžiausią išmoką gaunantis žmogus įsigijo pensijų anuitetą būdamas 71 metų už beveik 60 tūkst. eurų, o mažiausią – tik už 2,2 tūkst. eurų.

Palyginti didžiausias išmokas gauna žmonės, pasirinkę standartinį pensijų anuitetą – per mėnesį vidutiniškai 73,5 euro. Standartinį anuitetą yra pasirinkę 22 proc. visų anuitetų gavėjų. Standartinio pensijų anuiteto periodinės išmokos didžiausios ir garantuotai bus mokamos visą likusį gyvenimą, tačiau nėra paveldėjimo galimybės.

Populiariausias yra pensijų anuitetas su garantuojamuoju mokėjimo laikotarpiu. Jį pasirinkęs pensijų kaupimo dalyvis gauna pensijų anuiteto išmokas visą gyvenimą, bet dalis išmokų, kurios liktų neišmokėtos, jeigu pensijos anuiteto gavėjas nesulauktų 80 metų amžiaus, atitektų paveldėtojams. Tokį pensijų anuitetą pasirinko 68 proc. visų gavėjų. Vidutinė šiems žmonėms tenkanti išmoka – 63,65 euro.

10 proc. visų anuitantų pasirinko atidėtąjį pensijų anuitetą. Į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą pervedama tik dalis jų sukauptos sumos, už kurią užtikrinamos pensijų anuiteto išmokos visą likusį gyvenimą nuo 85 metų. Iki to laiko kintamo dydžio periodines pensijų išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės – jos gali didėti arba mažėti priklausomai nuo investavimo rezultatų. Šiuo metu vidutinė atidėtojo pensijų anuiteto išmoka yra 59,38 euro.

Kaip bus skirstomas investavimo pelnas

Pensijų anuitetų fondo realizuotas pelnas yra skirstomas visiems pensijų anuitetų gavėjams, kuriems pensijų anuitetai buvo paskirti iki 2023 metų pabaigos ir kurie yra gyvi pelno paskirstymo dieną – šiais metais tai yra liepos 1 d.

Pelnas yra paskirstomas atsižvelgiant į sumokėtos įmokos dydį, praėjusį pensijų anuiteto galiojimo laiką bei rūšį. Tiems pensijų anuitetams, kurie galioja trumpiau nei metus, skiriama proporcingai mažiau pelno.

Už skirtą pelno dalį kiekvienam pensijų anuiteto gavėjui „nuperkamas“ papildomas pensijų anuitetas, kurio dydis priklauso ir nuo pensijų anuiteto gavėjo amžiaus – kaip ir pirmą kartą įsigyjant anuitetą.

2023 metais pensijų anuitetus įsigijusiems klientams skirta papildoma pelno dalis, kuri bus išmokėta vienkartine išmoka liepos mėnesį. Vienkartinės išmokos dydis yra lygus paskirto pensijų anuiteto ir už pirmą mėnesį išmokėtos sumos skirtumui. Vienkartinėmis išmokomis šiemet bus išmokėta 28 tūkst. eurų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gyventojai, kurie šių metų pradžioje gavo „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, iki birželio 30 d. turi laiko apsispręsti, ar nori kaupti pensijai papildomai. Iki šiol tik šiek tiek daugiau nei pusė įtrauktųjų perskaitė pranešimus, išsiųstus į jų „Sodros“ asmenines paskyras.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti beveik 60 tūkstančių gyventojų. Tai žmonės, kurie anksčiau niekada nebuvo įtraukti į pensijų kaupimą arba tie, kurie 2021 metais atsisakė dalyvauti pensijų kaupime ir dar nekaupia pensijai. Įstatymas numato, kad asmenys įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi vyresni nei 18 metų ir jaunesni nei 40 metų Lietuvos gyventojai, kurie šių metų sausio 2 d. dirbo samdomą darbą arba vykdė savarankišką veiklą, galėjo būti automatiniu būdu įtraukti į kaupimą antroje pakopoje. Į pensijų kaupimą įtraukiami ir dirbantys studentai, ir Lietuvoje gyvenantys bei dirbantys užsieniečiai.

Pasitikrinti, ar šiemet buvote įtraukti į pensijų kaupimą, galima prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba paskambinus informacijos numeriu (+370) 5 250 0883.

Tam, kad laiku gautumėte informaciją apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime ir valstybinio socialinio draudimo naujoves, svarbu atnaujinti savo kontaktinius duomenis asmeninėje paskyroje. Pasirinkę meniu punktą „Mano pasirinkti informacijos iš „Sodros“ gavimo būdai“ galite nurodyti, kokiu būdu Jums bus siunčiama svarbi informacija. Taip pat verta peržiūrėti savo elektroninio pašto dėžutės nustatymus, kad „Sodros“ laiškai nebūtų nukreipiami į nepageidaujamus pranešimus (SPAM).

Žmonėms, kurie neperskaito informacijos asmeninėse paskyrose, siunčiami registruoti laiškai.

Naujai įtraukti į kaupimą gyventojai turi tris pasirinkimo variantus – jie gali patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros” atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje arba asmeninėje „Sodros” paskyroje pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.

Nenorintys dalyvauti kaupime turi prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Naujai įtraukti gyventojai savo paskyrose mato automatiškai sugeneruotus prašymus atsisakyti kaupimo. Tereikia paspausti mygtuką ir atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

Iki šiol beveik 29 tūkstančiai naujai įtrauktų į pensijų kaupimą žmonių atsisakė dalyvauti kaupime. Daugiau nei 2 tūkstančiai gyventojų savarankiškai sudarė pensijų kaupimo sutartis.

Jei žmogus apsispręs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, priklausomai nuo pasirinkto kaupimo tarifo, į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo liepos 1 d.

Kaupimas antroje pakopoje – valstybės siūlomas būdas kaupti pensijai papildomai. Pensijų kaupimo antroje pakopoje esmė – užtikrinti, kad sulaukus pensijos amžiaus, šalia „Sodros“ senatvės pensijos, žmogus papildomas stabilias garantuotas pajamas visą likusį gyvenimą. Sprendimą dėl kaupimo kiekvienas žmogus turi priimti pats, įvertinęs visas aplinkybes.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais darbo rinka liko stabili: apdraustųjų skaičius didesnis nei prieš metus, anksčiau traukęsi ekonominiai sektoriai ėmė vėl didinti darbuotojų gretas. Daugėja vyresnio amžiaus darbuotojų – parodė „Sodros“ atlikta gyventojų vidutinių darbo pajamų apžvalga.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių metų balandį visų dirbančiųjų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik 9 tūkstančiais žmonių. Apdraustųjų skaičius Lietuvoje dabar siekia 1 mln. 346 tūkst. žmonių.

Labiausiai pastebimas buvo vyriausiųjų darbuotojų – tų, kuriems per 60 metų – skaičiaus augimas. Prieš metus jų buvo 155 tūkstančiai, dabar – beveik 165 tūkstančiai.

„Tai sietina ir su pensinio amžiaus didinimu, ir visuomenės senėjimo tendencijomis. Šiandien dirbantys 60 metų ir vyresni žmonės sudaro apie 14 proc. visų darbo rinkos dalyvių, kai tuo metu dirbantys žmonės iki 30 metų – 16 proc.“, – sako „Sodros“ Statistikos, prognozės ir analizės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. 2024 metais vyrų pensinis amžius yra 64 metai 8 mėnesiai, moterų – 64 metai 6 mėnesiai.

Nors šių metų balandį, palyginti su kovu, 6 procentais išaugo ir priėmimų, ir atleidimų skaičius, vis dėlto pirmų keturių šių metų mėnesių balansas buvo teigiamas. Sausio – balandžio mėnesiais priėmimų skaičius 11,6 tūkst. viršijo atleidimų skaičių.

Nedarbo išmokos gavėjų skaičius ėmė mažėti

Balandį, palyginti su kovu, 900 žmonių sumažėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius. Iš viso balandį nedarbo išmoką gavo 81 tūkst. žmonių. Tarp jų daugiausia – 9,6 tūkst. – jaunesnių nei 30 metų gyventojų.

„Pastebima, kad jauniausi darbo rinkos dalyviai gauna nedarbo išmoką ir ieško darbo trumpiau – vidutiniškai 4,7 mėnesio. 60 metų amžiaus ir vyresni bedarbiai naujos darbo vietos ieško apie pusmetį“, – sako K. Zitikytė.

Santykinai mažiausiai nedarbo išmokos gavėjų tarp dirbančiųjų sveikatos, švietimo ir viešojo valdymo srityse. Per metus sumažėjo nedarbo išmokos gavėjų, dirbusių apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje. Tuo metu tarp dirbusių administracinėje ir aptarnavimo veikloje, statyboje, žemės ūkio bei informacijos ir ryšių ekonominėse veiklose nedarbo išmokos gavėjų skaičius padidėjo.

Didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose situacija stabili

Prekybos sektoriuje, kuriame pastaraisiais ketvirčiais stebėtas žymus apdraustųjų skaičiaus mažėjimas, situacija stabilizavosi. Didmeninėje prekyboje per metus darbuotojų skaičius sumažėjo 0,2 proc. (200 žmonių), mažmeninėje prekyboje 0,7 proc. (900 žmonių). Dabar šiuose sektoriuose dirba atitinkamai 73 tūkst. ir 113 tūkst. žmonių.

Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos pirmai

siais šių metų mėnesiais išliko stabilios – apdraustųjų skaičius jose augo arba mažėjo nežymiai. Pavyzdžiui, finansinėje ir draudimo veikloje darbuotojų skaičius per metus padidėjo 1 tūkstančiu, informacijos ir ryšių veikloje per metus sumažėjo 100 žmonių.

Per metus daugiausiai apdraustųjų turintys sektoriai traukėsi – apdirbamojoje gamyboje šiais metais dirba beveik 3 tūkst. (1,3 proc.) žmonių mažiau nei pernai. Darbuotojų skaičiaus kaita šiame sektoriuje priklausė nuo ekonominės veiklos: pavyzdžiui, maisto gamybos veikloje apdraustųjų skaičius padidėjo, bet baldų gamyboje, metalo gaminių, medienos gamyboje – mažėjo. Per metus 2 tūkstančiais žmonių (1,9 proc.) sumažėjo ir statybos sektorius.

Transporto ir saugojimo veikloje per metus darbuotojų padidėjo 3,3 tūkst. arba 2,1 proc. Augimas fiksuotas ir viešajame sektoriuje: žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje apdraustųjų padaugėjo 3,3 tūkst. (3,2 proc.), švietime – 3,2 tūkst. (2,5 proc.).

Vidutinės darbo pajamos padidėjo 137 eurais į rankas

Šių metų balandį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus didėjo 12,4 proc. arba 242 eurais ir siekė 2 190 eurų neatskaičius mokesčių.

Darbo pajamos į rankas per metus didėjo 137 eurais iki 1 349 eurų, tai yra 11,3 proc. Metinė infliacija balandį buvo 0,1 proc.

„Darbo užmokesčio augimui daro poveikį minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas 10 proc. – 2024 metų pradžioje ji buvo padidinta nuo 840 eurų iki 924 eurų. Balandį mažiau nei MMA uždirbo 9,1 proc. visų apdraustųjų arba 106 tūkst. žmonių, o lygiai MMA uždirbo 2,8 proc. arba 32 tūkst. žmonių“, – pastebi „Sodros“ analitikė K. Zitikytė. Šis rodiklis mažėja – prieš metus mažiau nei MMA uždirbo 9,6 proc. visų dirbančiųjų, lygiai MMA – 3,5 proc.

Pirmą metų ketvirtį pasimatė ir atlyginimų peržiūrų, metinių vertinimų įmonėse ir organizacijose rezultatai: kovą vidutinės darbo pajamos buvo 4,5 proc. didesnės nei vasarį.

Kam darbo pajamos didėjo labiausiai

Ekonominėse veiklose, kuriose augo darbuotojų skaičius, sparčiausiai didėjo ir atlyginimai. Žmonių sveikatos veikloje vidutinės darbo pajamos per metus išaugo 154 eurais (13,3 proc.) į rankas iki 1 417 eurų. Švietime darbo pajamos padidėjo 127 eurais į rankas (12,7 proc.) iki 1 196 eurų.

Transporto ir saugojimo veikloje bei statyboje pajamų augimas procentais buvo didesnis nei vidutinis, tačiau vidutinės apdraustųjų pajamos čia vis dar mažesnės už vidurkį. Pavyzdžiui, transporte atlyginimai per metus padidėjo 131 euru į rankas (15,1 proc.) ir siekia 1 058 eurus, statyboje padidėjo 138 eurais (16,6 proc.) ir siekia 1 035 eurus į rankas.

Darbo pajamų atotrūkis tarp uždirbančių mažiausiai ir daugiausiai išlieka panašus. Kovo mėnesio duomenimis, atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių yra 6,3 karto, vertinant pajamas neatskaičius mokesčių, ir 4,8 karto, vertinant pajamas po mokesčių.

Tai reiškia, kad penktadalis mažiausiai uždirbančių vidutiniškai gauna 759 eurus prieš mokesčius (į rankas 608 eurus), o penktadalis daugiausiai uždirbančių vidutiniškai gauna 4 812 eurų prieš mokesčius (į rankas 2 911 eurų).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

59 tūkstančiai gyventojų, kurie COVID-19 pandemijos metu naudojosi lengvata savarankiškai dirbantiems ir nemokėjo einamųjų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, dar nesumokėjo nuo karantino likusios skolos. Jų bendras įsiskolinimas siekia 12 mln. eurų. Šią savaitę „Sodra“ papildomai primins apie skolą – automatinių skambučių sulauks apie 44 tūkstančiai žmonių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sodros“ skambučių informacijos centras adresuos automatinius skambučius gyventojams, kurie nesumokėjo skolos. Planuojama skambinti gyventojams antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, iki 18 valandos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Sodros“ automatiniai skambučiai skirti tik informuoti gyventojus apie susidariusią skolą, galimybes sumokėti įmokas arba kreiptis dėl įsiskolinimo atidėjimo. „Sodra“ nei telefonu, nei kitais kanalais neprašo gyventojų pateikti jokių prisijungimo duomenų ar kitos asmeninės informacijos. Raginame išlikti budriems ir saugotis sukčių.

Galimybe laikinai nemokėti PSD įmokų karantino metu naudojosi apie 115 000 savarankiškai dirbančių žmonių. Net ir nemokėdami šių įmokų, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nesumokėtas įmokas reikėjo sumokėti vėliausiai praėjus dvejiems metams nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pabaigos, tai yra, iki šių metų balandžio 30 d.

Jei mokestine lengvata žmogus naudojosi viso karantino metu, maksimali nesumokėta PSD įmokų suma vienam žmogui gali siekti 692,56 euro.

Visi savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie per karantiną nemokėjo PSD įmokų, gavo „Sodros“ pranešimus, kuriuose nurodyta tiksli mokėtina suma. Pranešimai buvo siunčiami į asmenines „Sodros“ paskyras arba elektroniniu paštu.

Jei žmogus negali iškart sumokėti visos nurodytos PSD įmokų skolos, gali pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Įsiskolinimą galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei žmogus neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo.

Nesumokėjus PSD įmokų, pradedamas skolos išieškojimas. Be to, nutrūksta sveikatos draudimas – skolininkai negali pasinaudoti sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų paslaugomis nemokamai, gauti kompensuojamus vaistus. Teikiant būtinąją pagalbą neatsižvelgiama, ar žmogus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo birželio 3 d. 60 000 savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų, nes nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sodros“ duomenimis, vis dar yra 60 000 savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Šiems skolininkams per asmenines „Sodros“ paskyras per gegužę dar buvo papildomai siunčiami priminimai / raginimai susimokėti įmokas.

Nesumokėjus per šią savaitę, nuo birželio 3 dienos bus pradėtas šių įsiskolinimų išieškojimas. Be to, šie PSD skolininkai bus laikomi nedraustais ir negalės pasinaudoti sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų paslaugomis nemokamai, gauti kompensuojamus vaistus. Teikiant būtinąją pagalbą neatsižvelgiama, ar žmogus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne.

Galimybe laikinai nemokėti įmokų naudojosi apie 115 tūkstančių savarankiškai dirbančių žmonių, iki šiol nuo karantino likusią skolą sumokėjo apie 55 tūkstančiai.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA).

COVID-19 pandemijos metu, kol buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Net ir nemokėdami šių įmokų, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Jei šia mokestine lengvata žmogus naudojosi per visą karantiną, maksimali nesumokėta PSD įmokų suma vienam žmogui gali siekti beveik 700 eurų ( 692,56 eurų).

Visi savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie per karantiną nemokėjo PSD įmokų, gavo „Sodros“ pranešimus, kuriuose nurodyta tiksli mokėtina suma. Pranešimai buvo siunčiami į asmenines „Sodros“ paskyras sodra.lt/gyventojui arba elektroniniu paštu.

Jei žmogus negali iškart sumokėti visos nurodytos PSD įmokų skolos, gali pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo.

Įsiskolinimą galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei žmogus neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo.

Jei žmogus anksčiau kreipėsi dėl skolos atidėjimo, tačiau pažeidė atidėjimo sąlygas ir dėl to sprendimas neteko galios, pakartotinai kreiptis dėl skolos atidėjimo galima tik po metų. Atidėti skolą galima, jei jos išieškojimas nėra perduotas antstoliui.

Svarbu prisiminti, kad iki birželio 2 d. nesumokėjus nurodytos PSD įmokos ar nepateikus prašymo dėl jos sumokėjimo atidėjimo, gali nutrūkti privalomojo sveikatos draudimo galiojimas.

Taip pat svarbu toliau mokėti einamąsias PSD įmokas. 2024 metais PSD įmoka mokama nuo minimalios mėnesio algos yra 64,50 euro per mėnesį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Mirus žmogui, jo artimieji ne tik gali kreiptis dėl finansinės paramos į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, gauti vienkartines ar periodines išmokas arba pensijas iš „Sodros“. Jei mirusiajam buvo skirtos „Sodros“ išmokos ar kompensacijos, tačiau jos jam dar nebuvo išmokėtos, išmokos atiteks paveldėtojams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Svarbu žinoti, kad šios išmokos neišmokamos paveldėtojams automatiškai. Įpėdiniai turėtų patys kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti atitinkamą prašymą dėl išmokų išmokėjimo.

Jei miręs žmogus buvo socialinio draudimo pensijos, vienišo asmens išmokos, šalpos išmokos ir valstybinės pensijos gavėjas arba jam buvo paskirtos kitos išmokos, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmoka ir kitos, paveldėtojams išmokama mirusiajam priklausiusi ir dėl jo mirties negauta suma.

Ko reikia, kad mirusiajam neišmokėtos išmokos būtų išmokėtos paveldėtojui?

Mirus žmogui, jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) arba paveldėtojai, pateikę tai patvirtinančius dokumentus turi kreiptis į „Sodrą“ su prašymu išduoti pažymą apie mirusiajam neišmokėtas „Sodros“ pensijas ar išmokas, taip pat apie jo turimas skolas „Sodrai“.

Prašymą galima pateikti:
- Internetu, prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui;
- Atvykus į „Sodros“ skyrių.
- Siunčiant prašymą paštu, reikia pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka (pvz., notaro).

„Sodra“ parengia pažymą ir asmens pageidavimu perduoda ją tiesiogiai prašymą pateikusiam asmeniui arba paveldėjimo teisės liudijimą rengiančiam notarui. Remdamasis pažyma, notaras parengia paveldėjimo teisės liudijimą.

Gavę iš notaro paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėtojai turi kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti šiuos dokumentus: prašymą išmokėti mirusiajam priklausiusias ir neišmokėtas išmokas, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas dėl išmokos mokėjimo priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo „Sodros“ skyriui.

Pensiją už mirties mėnesį gali gauti velionį laidojantis asmuo

Jei velionis buvo socialinio draudimo pensijos, vienišo asmens išmokos ar valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) gavėjas ir savo mirties mėnesį negavo pensijos, ji gali būti išmokėta mirusįjį laidojančiam asmeniui. Kartu išmokama paskirtos pensijos, kompensacijos ar išmokos vieno mėnesio dydžio suma.

Jei mirusysis buvo šalpos išmokos ar pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas, pirmajam besikreipusiam jį laidojusiam asmeniui išmokama asmens negauta praėjusio mėnesio išmoka ar pensija, išmoka ar pensija už tą mėnesį, kurį jos gavėjas mirė, ir dar paskirtos išmokos ar pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.

Pensija ar kompensacija už ypatingas darbo sąlygas išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi dienos.

Kaip pateikti prašymą dėl išmokos, mirus pensijos gavėjui?

Dėl laidojimo išmokos, mirus pensijos gavėjui, reikia kreiptis į bet kurį „Sodros“ skyrių ir pateikti Prašymą dėl išmokos mirus pensijos/ kompensacijos gavėjui.

Prašyme turi būti nurodytas asmeninės (jei kreipiasi fizinis asmuo) ar įmonės (jei kreipiasi laidojimo paslaugas teikianti įmonė) sąskaitos numeris.

Prašymą galima pateikti internetu, prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; arba atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 30 d. yra paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nemokėtas einamąsias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Galimybe laikinai nemokėti įmokų naudojosi apie 115 tūkstančių savarankiškai dirbančių žmonių, iki šiol nuo karantino likusią skolą sumokėjo apie 40 tūkstančių.

Mokėti PSD svarbu dėl to, kad prireikus žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gautų kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA).

COVID-19 pandemijos metu, kol buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Net ir nemokėdami šių įmokų, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nesumokėtas PSD įmokas už karantino laikotarpį reikia sumokėti per 2 metus nuo ekstremalios situacijos pabaigos dienos, tai yra iki šių metų balandžio 30 d.

Jei šia mokestine lengvata žmogus naudojosi viso karantino metu, maksimali nesumokėta PSD įmokų suma vienam žmogui gali siekti 692,56 EUR.

Visi savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie per karantiną nemokėjo PSD įmokų, gavo „Sodros“ pranešimus, kuriuose nurodyta tiksli mokėtina suma. Pranešimai buvo siunčiami į asmenines „Sodros“ paskyras sodra.lt/gyventojui arba elektroniniu paštu.

Jei žmogus negali iškart sumokėti visos nurodytos PSD įmokų skolos, nuo 2024 m. gegužės 1 d. galės pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo.

Įsiskolinimą galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei besikreipiantis žmogus neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo.

Jei žmogus anksčiau kreipėsi dėl skolos atidėjimo, tačiau pažeidė atidėjimo sąlygas ir dėl to sprendimas neteko galios, pakartotinai kreiptis dėl skolos atidėjimo galima tik po metų. Atidėti skolą galima, jei jos išieškojimas nėra perduotas antstoliui.

Svarbu prisiminti, kad iki balandžio 30 d. nesumokėjus nurodytos PSD įmokos ir nepateikus prašymo dėl jos sumokėjimo atidėjimo, gali nutrūkti privalomojo sveikatos draudimo galiojimas.

Taip pat svarbu toliau mokėti einamąsias PSD įmokas. 2024 metais PSD įmoka mokama nuo minimalios mėnesio algos yra 64,50 euro per mėnesį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2024 metais numatyta skirti per 110 mln. eurų vienišo asmens išmokoms – jas gauna visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir vieniši pilnamečiai žmonės su negalia, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Šiai išmokai gauti nereikia teikti prašymo – ji skiriama automatiškai remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeimyninę padėtį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiais metais 38,23 euro dydžio vienišo asmens išmoką gauna apie 230 tūkst. asmenų. Ji skiriama vienišiems pensinio amžiaus žmonėms bei pilnamečiams žmonėms su negalia, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo lygis; iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I, II ar III grupės invalidais).

Vienišo asmens išmokos gavėjai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Žmonėms, gaunantiems našlių pensijas, vienišo asmens išmoka neskiriama – jie gauna našlių pensijas, kurios yra tokio pat dydžio, kaip vienišo asmens išmoka. Vienišo asmens išmoką gali gauti tie žmonės, kurie negauna našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmoką – tokiu atveju žmogus turi kreiptis į „Sodrą“ su prašymu stabdyti mažesnės našlių pensijos mokėjimą.

Vienišo asmens išmoka skiriama automatiškai remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie žmonių, sukakusių senatvės pensijos amžių arba žmonių su negalia šeimyninę padėtį. Nereikia teikti „Sodrai“ prašymo raštu ar telefonu.

Tik tais atvejais, kai registruose nėra pakankamai informacijos arba ji netiksli, „Sodra“ gali paprašyti pateikti papildomus duomenis arba tarpininkauja gaunant juos iš kitų institucijų.

Vienišo asmens išmoka mokama kiekvieną mėnesį. Ji pristatoma tokiu pat būdu kaip pensija – į sąskaitą, į namus arba atsiėmimui Lietuvos pašto skyriuose.

Išmokos mokėjimas yra nutraukiamas tuomet, jei žmogus išvyksta iš Lietuvos arba sudaro santuoką.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiemet į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai turi dar beveik tris mėnesius sprendimui priimti. Kol kas „Sodros“ pranešimus asmeninėse paskyrose perskaitė 41 proc. visų įtrauktųjų. Pasitikrinti, ar gavote „Sodros“ siųstą pranešimą apie įtraukimą, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59,7 tūkst. žmonių. 17,4 tūkst. iš jų jau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, o beveik 300 pasirašė pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta kaupimo bendrove. Dar apie 900 žmonių savo noru sudarė pensijų kaupimo sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą.

Šiuo metu apie 42 tūkst. gyventojų dar nepriėmė sprendimų dėl dalyvavimo pensijų kaupime. Jie gali tai padaryti iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, nuo 2024 m. liepos 1 d. jie pradės kaupti antroje pakopoje. Į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).

Jei asmuo, kuris gavo pasiūlymą dalyvauti pensijų kaupime nuo 2024 m. liepos 1 d., nenori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, jis turi pateikti prašymą atsisakyti kaupimo. Tai padaryti labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas jau užpildytas prašymas. Reikia tik paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Kaip patikrinti, ar šiais metais buvau įtrauktas į pensijų kaupimą?

Kiekvienas 18 metų sulaukęs Lietuvos gyventojas turi savo asmeninę „Sodros“ paskyrą. Prisijungus prie paskyros www.sodra.lt/gyventojui per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, paskyroje galima rasti visą gyventojui aktualią informaciją: „Sodros“ siunčiamus pranešimus, informaciją apie įmokas, išmokas, savo socialinio draudimo laikotarpius, stažą ir kita.

Tam, kad laiku gautumėte informaciją apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime ir valstybinio socialinio draudimo naujoves, svarbu atnaujinti savo kontaktinius duomenis asmeninėje paskyroje. Pasirinkę meniu punktą „Mano pasirinkti informacijos iš „Sodros“ gavimo būdai“ galite nurodyti, kokiu būdu Jums bus siunčiama svarbi informacija. Taip pat verta peržiūrėti savo elektroninio pašto dėžutės nustatymus, kad „Sodros“ laiškai nebūtų nukreipiami į nepageidaujamus pranešimus (SPAM).

Nurodę savo kontaktus, pranešimus ir priminimus gyventojai gaus taip pat elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis.

Jei žmogus neperskaito pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam siunčiama registruotu laišku.

Kartą jau atsisakiau pensijų kaupimo, ar šiemet galiu būti įtrauktas vėl?

Taip. Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad jei 2021 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjote sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galite savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Dirbu savarankiškai, ar galiu būti įtrauktas į antros pakopos pensijų kaupimą?

Taip. Į pensijų kaupimą kiekvienų metų pradžioje įtraukiami tie gyventojai, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus, tą dieną dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje – turėjo galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvo individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir kita.

Esu studentas, ar galiu būti įtrauktas į antros pakopos pensijų kaupimą?

Taip. Jei šių metų sausio 2 d. Jums jau buvo sukakę 18 metų ir tą dieną dirbote pagal darbo sutartį ar vykdėte savarankišką veiklą, galėjote sulaukti pranešimo apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Automatiškai į pensijų kaupimą gali būti įtraukiami taip pat sezoninį ar laikiną darbą dirbantys žmonės.

Esu užsienietis, ar galiu būti įtrauktas į antros pakopos pensijų kaupimą?

Taip. Jeigu dirbate Lietuvoje, galėjote gauti pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Gyventojams siunčiamuose pranešimuose yra QR kodai, nukreipiantys į anglišką bei rusišką pranešimo versiją.

Jei Lietuvoje gyvenantis užsienietis neatsisakys dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupime, įmokos į pensijų fondus bus pervedamos tol, kol jis dirbs Lietuvoje. Išvykus iš Lietuvos, įmokų mokėjimas bus sustabdytas. Sukaupta suma liks pensijų fonduose ir toliau bus investuojama. Pasiekus pensinį amžių, sukaupta suma bus išmokėta į nurodytą sąskaitą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandį, prasidėjus naujam metų ketvirčiui, kinta „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tai ypač svarbu tiems išmokų gavėjams, kurių pajamos pačios mažiausios ir pačios didžiausios.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos yra skaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į gavėjų pajamas. Nepaisant to, nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei numatyta suma. Šie dydžiai kinta pagal šalies vidutinį darbo užmokestį ir yra perskaičiuojami kas ketvirtį. Antrojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 097,30 euro VDU dydį, kuris galiojo paskutinį 2023 m. ketvirtį.

Išmokos sergantiems ir slaugantiems

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 244,13 euro per mėnesį (buvo 233,49 euro) arba 11,68 euro per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms. Minimali išmoka mokama, jeigu pagal gyventojo draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka negalės būti didesnė nei 2 603,17 euro per mėnesį (buvo 2 489,72 euro). Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 645,38 euro iki 2 765,92 euro, o dienos – nuo 126,57 iki 132,34 euro.

Išmokos auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų balandžio, gegužės arba birželio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 440 eurų.

Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo 2023 metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 279,79 arba 150 eurų daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja 109 eurais, nuo 2 407,08 euro iki 2 516,76 euro per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 1 805,31 euro iki 1 887,57 euro, o antraisiais – nuo 1 203,54 euro iki 1 258,38 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo balandžio sieks 3 254,17 euro ir, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, padidėjo daugiai nei 142 eurais.

Išmokos bedarbiams

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro – ji lieka tokia pat, kaip pirmąjį metų ketvirtį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų balandį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų rugsėjo pradžios iki 2024 metų vasario pabaigos.

Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų, nedarbo išmoka mokama balandžio-birželio mėnesiais sieks 525,33 euro, nuo liepos iki rugsėjo – 463,25 euro, nuo spalio iki gruodžio – 401,17 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 euro.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

COVID-19 pandemijos ir karantino metu savarankiškai dirbantys žmonės galėjo laikinai nemokėti einamųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD). Artėja laikas sumokėti įmokas už karantino laikotarpį. Tai reikia padaryti iki balandžio 30 d. Visiems savarankiškai dirbantiems gyventojams „Sodra“ praneš, kiek įmokų jie turi sumokėti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.

COVID-19 pandemijos metu, kol buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Net ir nemokėdami šių įmokų, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nesumokėtas PSD įmokas už karantino laikotarpį reikia sumokėti per 2 metus nuo ekstremalios situacijos pabaigos dienos, tai yra iki šių metų balandžio 30 d.

Jei šia mokestine lengvata žmogus naudojosi viso karantino metu, maksimali nesumokėta PSD įmokų suma vienam žmogui gali siekti 692,56 EUR.

Visiems savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie per karantiną nemokėjo PSD įmokų, „Sodros“ specialistai išsiųs pranešimus, tiksliai nurodydami, kiek įmokų reikia sumokėti. Pranešimai bus siunčiami į asmenines „Sodros“ paskyras sodra.lt/gyventojui ir sodra.lt/draudėjai arba elektroniniu paštu.

Jei žmogus negalės iškart sumokėti visos nurodytos PSD įmokų skolos, nuo 2024 m. gegužės 1 d. galės pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Įsiskolinimą galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei besikreipiantis žmogus neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo. Jei žmogus anksčiau kreipėsi dėl skolos atidėjimo, tačiau pažeidė atidėjimo sąlygas ir dėl to sprendimas neteko galios, pakartotinai kreiptis dėl skolos atidėjimo galima tik po metų. Atidėti skolą galima, jei jos išieškojimas nėra perduotas antstoliui.

Svarbu prisiminti, kad iki balandžio 30 d. nesumokėjus nurodytos PSD įmokos ir nepateikus prašymo dėl jos sumokėjimo atidėjimo, gali nutrūkti privalomojo sveikatos draudimo galiojimas.

Taip pat svarbu toliau mokėti einamąsias PSD įmokas. 2024 metais PSD įmoka mokama nuo minimalios mėnesio algos yra 64,50 euro per mėnesį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas, pensijų apskaitos vienetų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją.

Kai žmogus, kuriam paskirta senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir jo gaunama pensija.

Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo minimalios mėnesio algos dydžio (2023 m. – 840 eurų), žmogaus pensija padidės beveik 11 eurų.

Ne visų gavėjų pensijos didės

Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti arba padidėti mažiau negu vidutiniškai. Taip yra dėl to, kad 2018 metais, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos, daliai gavėjų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju naujinama perskaičiuotoji senatvės pensija – jeigu ir po naujinimo ji yra mažesnė, toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.

Netekto darbingumo pensijos dėl naujinimo padidės tik tuo atveju, jei gavėjo 2023 metų pensijų socialinio draudimo įmokų suma viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų už 2023 metus skaičių.

Pensijos perskaičiuojamos individualiai

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba beveik 79 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų bei per 40 tūkstančių žmonių su negalia – netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų.

Šiems gavėjams pensijos ne tik kasmet padidėja dėl indeksavimo, bet ir papildomai perskaičiuojamos dėl to, kad padidėja jų stažas ir jie sukaupia daugiau pensijų apskaitos vienetų.

Duomenys atnaujinami automatiškai – Lietuvoje dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijų perskaičiavimo. Kiekvienam gavėjui pensija perskaičiuojama individualiai.

Paprastai pensijų perskaičiavimui ir atnaujinimui prireikia kelių mėnesių. Įstatymai numato, kad perskaičiuotas pensijas privaloma išmokėti ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio. Pavyzdžiui, jei dirbančiam pensininkui po atnaujinimo padidėjusi pensija pradedama mokėti balandį, kartu jis gauna ir nepriemoka už sausį, vasarį ir kovą. Jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį, kartu išmokama ir nepriemoka už sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius.

Savarankiškai dirbantiems pensijos bus perskaičiuotos po deklaravimo

Pensijų gavėjai, kurie praėjusiais metais dirbo savarankiškai, pensijų atnaujinimo sulauks po to, kai deklaruos pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokės įmokas „Sodrai“. Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2 d. Perskaičiuotos pensijos savarankiškai dirbantiems žmonėms bus mokamos ne vėliau kaip nuo liepos. Svarbu pastebėti, kad savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai neprivalo mokėti socialinio draudimo įmokų, tačiau jų nemokėdami, neįgys daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.

Organizatorių.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.

„Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus teigimu, situacija, kurią šiuo metu stebi organizacija, nėra džiuginanti, tačiau vilties teikia visuomenės solidarumas. „Šiuo metu visoje Lietuvoje jau veikia 41 „Maisto banko“ įkurta atiduotuvė, į kurią atvykę žmonės patys gali išsirinkti jiems labiausiai trūkstamus maisto produktus. Jei tik atvėrus aiduotuvių duris stebėjome, kad žmonės dažniausiai rinkdavosi retesnį nuo išmetimo išsaugotą maistą, kurio galbūt nėra ragavę, šiuo metu dažniausiai prašoma pačių paprasčiausių bazinių produktų, vienas tokių – aliejus, daugeliui stokojančiųjų tapęs prabangos preke. Taip pat greičiausiai į paramos krepšelius nugula sotumą jausmą užtikrinantys produktai – dažniausiai duona, miltai, taip pat visada žmonės labai džiaugiasi, jei turime bent gabalėlį mėsos ar žuvies“, – pasakoja S. Gurevičius.

Artėjant vienam didžiausių visuomenę telkiančių paramos renginių, S. Gurevičius neslepia, kad labai laukia ir tikisi visuomenės pagalbos. „Šiais metais padėti rinkti maisto produktus mums pasisiūlė rekordinis savanorių būrys. Labai tikimės, kad dar didesnis būrys žmonių prisidės aukodami ilgo galiojimo maisto produktų, taip pat prekybos tinkluose, kurie teikia tokią galimybę, nuskenuodami savanorio įteiktą skrajutę, o negalintys atvykti į parduotuves šiuo metu gali prisidėti skirdami dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – apie paramos galimybes aiškina „Maisto banko“ vadovas.

Jis priduria, kad augant maisto ir paslaugų kainoms vis daugiau žmonių yra priversti kreiptis į paramos organizacijas, tačiau jų galimybės taip pat nėra beribės. „Mūsų organizacijos savanoriai ir darbuotojai dažnai dirba iki išnaktų, atsisakydami savo asmeninio, šeimoms skirto laiko tam, kad pritrauktų maisto ar lėšų, kad kuo daugiau žmonių mes galėtume pakviesti į savo atiduotuves ir kuo mažiau stokojančiųjų pasakyti „atleiskite, bet šiuo metu padėti negalime“. Tačiau mūsų galimybės padėti labai tiesiogiai priklauso nuo visuomenės pagalbos mums – tiek savanoryste, tiek maistu, tiek lėšomis, kurių dėka galime susimokėti sandėlių ar autobusiukų išlaikymo kaštus. Todėl „Maisto banko“ akcija teikia labai daug vilties – kviečiu kiekvieną, raskite sau priimtiną būdą ir šį savaitgalį palaikykite „Maisto banko“ veiklą“, – ragina organizacijos vadovas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, kas septintas pripažįsta, jog susiduria su sunkumais apsirūpindami maistu. Šiuo metu labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių, beveik 40 tūkstančių jų pavyko aprūpinti rudenį vykusios „Maisto banko“ akcijos metu suaukotais maisto produktais.

36-oji „Maisto banko“ akcija vyks prekybos tinkluose Maxima, Lidl, Rimi, Iki, Norfa, Utenos prekyba. Akcija prasideda penktadienį nuo 15 val. ir vyks iki 20 val., šeštadienį nuo 10 iki 20 val. Negalintys atvykti į parduotuvę kviečiami aukoti lėšų skambinant trumpuoju numeriu 1343 (auka 5 eurai) ar skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.

Gyventojai, kurie 2023 metais dirbo savarankiškai: vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų nariai, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VMI pajamų mokesčio deklaracijos pildymo formoje (vedlyje) individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra pateikiamos mokėtinos VSD ir PSD įmokos, tačiau mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas metų eigoje, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas. Tad VMI vedlyje pateiktą informaciją gali tekti pasitikslinti.

Kaip ir kiekvienais metais, „Sodros“ darbuotojai patars savarankiškai dirbantiems gyventojams, kiek įmokų sumokėti po deklaravimo. Paskambinę arba išsiuntę elektroninį laišką specialistai pateiks mokėtinas sumas ir įmokų kodus, taip pat informuos gyventojus dėl duomenų apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius bei draudžiamąsias pajamas įrašymą į Apdraustųjų registrą.

„Sodros“ specialisto skambutis nėra raginimas sumokėti įmokas kuo greičiau. Tai galima padaryti iki deklaravimo laikotarpio pabaigos – šiais metais iki gegužės 2 d. Ketvirtus metus iš eilės informaciją apie įmokas savarankiškai dirbantiems žmonėms teikiama asmeniškai, kadangi aiškiai ir operatyviai pristatyta informacija daugeliui klientų palengvina įmokų mokėjimo procesą.

Įmokų mokėjimas kartą per metus ar kiekvieną mėnesį – kuo skiriasi

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI. Pasirinkę šį variantą žmonės įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas.

Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų vasarį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Taip yra dėl to, kad tik 2025 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2024 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Tuo metu VSD įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį avansu užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas.

Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausio mėnesį.

Kokio dydžio įmokas reikia mokėti kas mėnesį?

Savarankiškai dirbantis žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos.

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų ar individualių įmonių savininkams.

Svarbu žinoti, kad avansinis mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tokio draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Deklaruojant pajamas rekomenduojame įvertinti savo vykdytos veiklos apskaitos dokumentus ir atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota pajamų suma sutaptų.

Ar šiais metais yra pokyčių ir naujovių?

Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. „Sodros“ įmokos lieka tokio pat dydžio ir mokamos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Kaip visuomet, „Sodros“ įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų.

Visgi ankstesniais metais, jei „Sodrai“ nurodomos sumos, nuo kurių mokamos įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, jos nebuvo papildomai tikslinamos.

Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose.

Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma. Todėl deklaruojant pajamas už 2023 metus ir vėlesnius laikotarpius svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtos sumos sutaptų.

Viešoje erdvėje sklindant informacijai apie socialinio draudimo sąlygų pokytį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė, tačiau galbūt daliai savarankiškai dirbančių žmonių galėjo pritrūkti informacijos apie naujai įsigaliojusią taisyklę nuo 2023 metų pradžios. „Sodra“ ateityje aktyviau informuos socialinio draudimo įmokų mokėtojus apie tikslinamus teisės aktus ar tvarką.

Būkite budrūs ir neatskleiskite asmeninės informacijos

Šiuo laikotarpiu padaugėja sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių ir žinučių. Svarbu žinoti, kad „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. „Sodros“ pranešimuose nėra aktyvių nuorodų, nukreipiančių į kitus puslapius.

Bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.

Įmokų mokėjimą galima atidėti

Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Atidėti įmokų mokėjimą galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurų ir neviršija 1500 eurų.

Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus.

Post image for „Maisto bankas“ informuoja: nuo šiandien didžioji dalis nepasiturinčiųjų sulauks informacinių žinučių

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.

Kaip teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, pirmieji šią galimybę turėsiantys gyventojai jau šiandien sulauks „Maisto banko“ žinučių, kuriose ras registracijos nuorodą.

„Per kelis paskutinius mėnesius atidarėme ne tik kelias dešimtis maisto atiduotuvių skirtinguose Lietuvos miestuose, tačiau ir kūrėme skaitmenizuotą maisto atidavimo/informavimo sistemą. Jau šiandien mūsų sistema pradės siųsti individualizuotas žinutes beveik 100 tūkstančių žmonių. Kiekvienoje iš žinučių bus speciali nuoroda, kurią paspaudęs žmogus galės pasirinkti apsilankymo „Maisto banko“ atiduotuvėje datą ir laiką“, – pasakoja organizacijos vadovas S. Gurevičius. Jis pabrėžia, kad rytoj žinutės bus siunčiamos tik daliai gyventojų, o ateinančiomis dienomis visiems kitiems.

„Labai svarbu, kad pirmieji žinutes gavę gyventojai neišsigąstų ir atsidarę nuorodą drąsiai pasirinktų vieną iš pateiktų, jiems patogių apsilankymo atiduotuvėje laikų. Taip pat nereikėtų sunerimti, jeigu žinutė rytoj jūsų dar nepasieks, galbūt jos sulauksite kitą savaitę. Žinutes siųsime tik tiems žmonėms, kurie pas socialinius darbuotojus pildydami prašymą kortelei gauti pasirinko ir galimybę kartą per ketvirtį lankytis atiduotuvėje ar paprasčiau tariant – išreiškė poreikį gauti papildomą paramą maistu. “, – tikslina „Maisto banko“ vadovas.

Ką svarbu žinoti paramą iš „Maisto banko“ atiduotuvių gausiantiems gyventojams?

- „Maisto banko“ atiduotuvės veiks šiuose miestuose: Akmenėje, Alytuje (miesto ir rajono gyventojams), Anykščiuose, Biržuose, Elektrėnuose, Ignalinoje, Jonavoje, Jurbarke, Kaišiadoryse, Kalvarijoje, Kaune (miesto ir rajono žmonėms), Kazlų Rūdoje, Kėdainiuose, Kelmėje, Klaipėdoje (miesto ir rajono žmonėms), Kretingoje, Kupiškyje, Lazdijuose, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje (miesto ir rajono gyventojams), Pasvalyje, Plungėje, Radviliškyje, Raseiniuose, Šakiuose, Šalčininkuose, Šiauliuose (miesto gyventojams), Šilutėje, Širvintose, Tauragėje, Telšiuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje, Vilniuje (miesto ir rajono gyventojams).

- Apie galimybę atsiimti paramą žmonės bus informuojami SMS žinute, kurioje ras registracijos nuorodą. Atsidaręs nuorodą žmogus turės pasirinkti atvykimui tinkamą datą ir laiką. JOKIŲ ASMENS DUOMENŲ SUVESTI NEREIKIA IR „MAISTO BANKAS“ TO DARYTI NEPRAŠO.

- Jeigu savarankiškai užpildyti laukelio su atvykimo laiku paramą gaunančiam asmeniui nepavyks, SMS žinutėje jis matys ir „Maisto banko“ koordinatoriaus telefono numerį, kuris sulaukęs skambučio mielai padės atlikti registraciją.

- Prieš 1–2 dienas nuo pasirinktos maisto atsiėmimo dienos žmogus SMS žinute gaus priminimą.

- Vienam šeimos nariui skiriamas vienas paramos krepšelis per ketvirtį (apie 5 kg). Pirmą kartą atėjęs atsiimti maisto, šeimos atstovas drauge su „Maisto banko“ darbuotoju/savanoriu suplanuos paramos atsiėmimo datas kitiems šeimos nariams. Iškart už visus šeimos narius maistas tą pačią dieną atiduodamas nebus (atiduotuvėje esantys maisto produktai artėja prie galiojimo pabaigos, todėl tikėtina, kad iškart visų produktų, paėmus paramą kiekvienam šeimos nariui, suvartoti nepavyks).

- Jei asmuo po kvietimo atsiimti paramą neatvyks du kartus, galimybė naudotis „Maisto banko“ parama maistu bus nutraukiama.

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ 32 savivaldybėse dalins ir parduotuvių korteles maistui įsigyti. Anot „Maisto banko“ vadovo šiuo metu dar nėra žinoma kada tiksliai organizacija pradės dalinti korteles, nes ne visų prekybos tinklų kortelės jau yra pasiekusios patį „Maisto banką“.

„Mūsų komanda yra pasiruošusi ir laukia kada galės pradėti dalinti korteles, tuo pačiu labai suprantame ir sunkiau gyvenančiųjų žmonių nekantrumą. Deja, tačiau šiai dienai dar ne visos kortelės pasiekė „Maisto banką“, todėl ir dalinimų pradėti negalime. Labai tikimės, jog situacija pasikeis nuo kitos savaitės.“ – dalinasi S. Gurevičius.

„Maisto bankas“ informuoja, jog gyventojai, kuriems paskirtos maisto kortelės, informaciją su kortelių dalinimo laikais gaus SMS žinutėmis, taip pat kortelių dalinimo grafikai bus paskelbti „Maisto banko“ svetainėje.

Ką svarbu žinoti maisto korteles iš „Maisto banko“ gausiantiems gyventojams?

- „Maisto bankas“ korteles dalins Alytaus miesto ir rajono, Biržų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Druskininkų, Kalvarijos, Kauno miesto, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Klaipėdos miesto ir rajono, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Palangos, Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Plungės, Švenčionių, Šakių, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus miesto, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybių gyventojams.

- Apie kortelių išdalinimo grafikus žmonės bus informuoti SMS žinute, grafikus (kai tik jie bus žinomi) bus galima surasti ir svetainėje www.maistobankas.lt

-Kortelė maistui įsigyti bus išduodama vieneriems metams.

- Vienai šeimai bus išduodama viena kortelė, kuri atitinkama suma bus pildoma kas ketvirtį žmogui skiriant 25 eurus. Pavyzdžiui, jei jūsų šeimoje yra trys asmenys, kortelė už vieną ketvirtį bus papildyta 75 eurais.

- Gautoje kortelėje iš pradžių pinigų nebus. Gavusiems kortelę iki kovo 5 d. ji pirmą kartą bus papildyta kovo 15 d., gavusiems kortelę iki balandžio 5 d. pirmas papildymas įvyks balandžio 15 d. Antrasis papildymas visiems paramą gaunantiems žmonėms vyks birželio 15 d.

Jeigu tarp aukščiau paminėtų savivaldybių jūsų gyvenamosios vietos nėra, dėl kortelių išdavimo proceso ir tvarkos turite kreiptis į vietos Socialinių paslaugų centrą ar seniūnijos socialinį darbuotoją.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. Gavėjai, gaunantys mažų pensijų priemokas, taip pat sulauks pasikeitusių išmokų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos pradedamos mokėti vasario 8 d. ir pasieks visus gavėjus iki vasario 26 d.

Kas gaus padidintas pensijas vasarį

Nuo vasario didesnės sumos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijų, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjus.

Visos šios pensijos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį, todėl sausį jų gavėjai gavo išmokas už gruodį ir dar nepajuto padidėjimo.

Tuo metu jau nuo sausio mokamos indeksuotos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos. Pensijos didinamos kasmet, priklausomai nuo ekonomikos rodiklių, darbo užmokesčio fondo ir kitų veiksnių. „Sodra“ jau metų pradžioje perskaičiavo visas pensijas pagal naujus indeksavimo koeficientus. Kiekvienam gavėjui padidėjimas yra individualus – priklauso nuo sukaupto darbo stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų.

Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – mokama priemoka

Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekė 354 eurus, o 2024 metais padidėjo iki 446 eurų.

Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 446 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei perskaičiuota pensija didesnė nei 446 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį.

Žmonėms su negalia senatvės pensijos papildomai padidės nuo liepos

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pensijų skaičiavimo pokyčiai senatvės pensijų gavėjams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70–100 proc. netektas dalyvumas.

Nuo sausio žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia.

Kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę senatvės pensiją žmogus gaus.

Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Jos bus perskaičiuotos be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis.

Padidintos pensijos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos pabaigos. Kartu bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka.

Pavyzdžiui, negalią turinčiam pensininkui dalyvumo lygis bus nustatytas šių metų vasarį. Liepą jis gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už 5 mėnesius (nuo vasario iki birželio).

Dirbančių pensininkų pensijos didės pavasarį

Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija, arba netekto darbingumo pensija.

Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo pensijos.

Dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas nuo kovo. Pensijos bus atnaujintos atsižvelgiant į praeitais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių.

Kadangi pensijos perskaičiuojamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo kovo, bus sumokėta taip pat nepriemoka už pirmuosius du šių metų mėnesius.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau sausį „Sodra“ mokės po indeksavimo padidintas pensijas – pirmiausia didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, netekto darbingumo pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Negalią turintiems senjorams šiais metais bus skirtos didesnės senatvės pensijos – jos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiek padidėjo pensijos?

Visų rūšių pensijos, kaip ir kasmet, padidėjo dėl indeksavimo. 2024 metais vidutinis vidutinės pensijos augimas siekia 65 eurus. Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2023 metais gavo vidutinę pensiją – 540 eurų, nuo naujųjų metų gaus 605 eurų dydžio pensiją. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja 70 eurų ir nuo šiol sieks 644 eurus.

Kiekvieno gavėjo pensija skaičiuojama individualiai ir padidėjimas taip pat yra individualus. Du žmonės, gaunantys tokio pat dydžio pensiją ir sukaupę tiek pat metų stažo, gali sulaukti skirtingo pensijų padidėjimo dėl to, kad turi sukaupę skirtingą skaičių apskaitos vienetų (taškų) – tai yra, jų darbo užmokestis buvo skirtingas ir jie mokėjo skirtingo dydžio pensijų socialinio draudimo įmokas. Todėl dažniausiai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas.

Savo pensijos dydį galima sužinoti prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui arba paskambinus telefonu (+370) 5 250 0883.

Žmonėms su negalia senatvės pensijos didės papildomai

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pensijų skaičiavimo pokyčiai senatvės pensijų gavėjams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.

Nuo sausio žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia. Jei žmogus jau turi nustatytą didelių specialių poreikių lygį, jo prašymu šis lygis gali būti prilygintas 15 proc. dalyvumo lygiui. Kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę senatvės pensiją žmogus gaus.

Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Jos bus perskaičiuotos be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis. Padidintos pensijos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos pabaigos. Kartu bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka.

Pavyzdžiui, negalią turinčiam pensininkui dalyvumo lygis bus nustatytas šių metų sausį. Liepą jis gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už 6 mėnesius (nuo sausio iki birželio).

Išmokos vienišiems

Šiemet našlių pensijos bazinis dydis padidėjo daugiau nei trimis eurais iki 38,23 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka.

„Sodra“ vienišo asmens išmoką skiria automatiškai. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.
Vienišo asmens išmoka mokama už einamąjį kalendorinį mėnesį.

Ji pristatoma tokia pačia tvarka, kuria gavėjui yra pristatoma socialinio draudimo pensija ar šalpos išmoka.

Kada bus mokamos pensijos?

Sausį didesnių sumų sulauks senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjai.

Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.

Vasarį taip pat bus mokamos didesnės pensinės išmokos, kurios mokamos iš valstybės biudžeto: šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, šalpos kompensacijos, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos pasieks gavėjus iki sausio 26 d.

Pensijų gavėjai, kurie iki šiol pensijas į savo banko sąskaitas gaudavo mėnesio 20-22 dienomis, sausį gaus pensijas 17-18 dienomis.