www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiemet į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai bei tie, kuriems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą, dar turi beveik keturis mėnesius apsispręsti, ar nori prisijungti prie kaupimo antroje pakopoje. Iki šiol „Sodros“ asmeninėse paskyrose pranešimus apie įtraukimą ar įmokų atnaujinimą perskaitė beveik 57 proc. visų gavėjų. Apie 134 tūkstančiai gyventojų dar nepriėmė sprendimo dėl kaupimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jei nesate tikri, ar gavote šį pranešimą, tai galite pasitikrinti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Žmonėms, kurie dar neperskaitė sausio mėnesį siųstų pranešimų, „Sodra“ išsiuntė priminimus.

Šiemet „Sodros“ pranešimų dėl pensijų kaupimo sulaukė naujai į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai bei žmonės, kurie jau dalyvauja pensijų kaupime, tačiau neterminuotai sustabdė įmokų mokėjimą.

Dalis gyventojų jau apsisprendė

Į pensijų kaupimą įtraukti 100 304 gyventojai. Tai jaunesni nei 40 metų žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir kurie niekada iki šiol nekaupė pensijai. Įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.

Iki šiol beveik 36 tūkstančiai, arba 35,7 proc. įtrauktųjų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. 112 žmonių savarankiškai pasirašė pensijų kaupimo sutartis su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Kiti dar turi laiko sprendimui priimti iki šių metų birželio pabaigos.

Kita gyventojų grupė, kuri šiemet gavo „Sodros“ pranešimus, tai žmonės, kurie iki 2019 m. birželio 30 d. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Anksčiau jie buvo pensijų kaupimo dalyviai, jų sukauptos sumos liko pensijų fonduose ir toliau investuojamos, tačiau pensijų reformos metu jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų. Tokių žmonių šiemet 135 351.

Pagal įstatymą jų įmokų mokėjimas atnaujinamas automatiškai, tačiau jie turi teisę atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo. Neterminuotai kaupimą sustabdžiusių žmonių įmokos automatiškai atnaujinamos tris kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

65,7 tūkstančio žmonių, kuriems siūloma atnaujinti įmokų mokėjimą, jau apsisprendė to nedaryti. 88 žmonės savarankiškai atnaujino įmokų mokėjimą.

Be to, dar 450 žmonių, nors ir nebuvo įtraukti šiemet, savo noru sudarė pensijų kaupimo sutartis.

Kodėl svarbu perskaityti pranešimą

Šiuo metu apie 134 tūkst. gyventojų dar nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime ar įmokų pervedimo atnaujinimo. Jie gali tai padaryti iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, nuo 2025 m. liepos 1 d. jie pradės kaupti antroje pakopoje. Į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).

Kaip sužinoti, ar buvote įtrauktas?

Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi asmeninę „Sodros“ paskyrą, kurioje gali rasti informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą, įmokas ir išmokas, stažą ir kitas socialinio draudimo aktualijas. Prisijungti galima per elektroninę bankininkystę, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus.

Kad nepraleistumėte svarbių pranešimų, verta atnaujinti savo kontaktinius duomenis ir pasirinkti informacijos gavimo būdą. Tai padarius, pranešimus galėsite gauti ne tik paskyroje, bet ir elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis. Jei pranešimai asmeninėje paskyroje neperskaitomi, informacija papildomai siunčiama registruotu laišku.

Ar galiu būti įtrauktas, jei anksčiau atsisakiau?

Taip. Pensijų kaupime dalyvauti siūloma kas trejus metus, kol asmuo sulaukia 40 metų. Tad jei 2019 metais ir/arba 2022 metais atsisakėte kaupti, šiemet galėjote vėl gauti kvietimą.

Ar galėjau gauti pranešimą apie pensijų kaupimą, jei man daugiau nei 40 metų?

Taip, jei anksčiau dalyvavote pensijų kaupime ir 2019 m. birželio 30 d. nusprendėte neterminuotai sustabdyti įmokų pervedimą, šiemet galėjote sulaukti kvietimo atnaujinti įmokų mokėjimą. Toks kvietimas siunčiamas tris kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo amžiaus – net jei Jums daugiau nei 40 metų.

Jei neterminuotai sustabdėte įmokų mokėjimą 2013 metais, pasiūlymo atnaujinti įmokų mokėjimą galėjote sulaukti 2019 metais, 2022 metais bei 2025 metais. Jei šiemet atsisakysite įmokų atnaujinimo, daugiau toks kvietimas nebebus siunčiamas.

Jei neterminuotai sustabdėte įmokų mokėjimą 2019 metais, pasiūlymo atnaujinti įmokų mokėjimą galėjote sulaukti 2022 metais ir 2025 metais. Jei šiemet atsisakysite įmokų atnaujinimo, dar kartą gausite tokį pasiūlymą 2028 metais. Jei ir tuomet atsisakysite atnaujinti įmokų mokėjimą, daugiau toks kvietimas nebebus siunčiamas.

Ar įtraukiami savarankiškai dirbantys asmenys?

Taip. Jei sausio 2 d. jums buvo mažiau nei 40 metų ir tuo metu dirbote pagal darbo sutartį ar vykdėte savarankišką veiklą (turėjote verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvote mažosios bendrijos narys ir pan.), galėjote būti įtrauktas į pensijų kaupimą.

Ar studentai gali būti įtraukti?

Taip. Jei sausio 2 d. jums buvo sukakę 18 metų ir tuo metu dirbote, kad ir laikinai ar sezoninį darbą, galėjote gauti pranešimą apie įtraukimą.

Ar užsieniečiai gali būti įtraukti?

Taip. Jei dirbate Lietuvoje, galėjote būti įtrauktas į pensijų kaupimą. Pranešimuose pateikti QR kodai, nukreipiantys į anglišką bei rusišką versijas.

Jei Lietuvoje gyvenantis užsienietis neatsisakys dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupime, įmokos į pensijų fondus bus pervedamos tol, kol jis dirbs Lietuvoje. Išvykus iš Lietuvos, jei žmogus neturės draudžiamųjų pajamų, nuo kurių pagal Lietuvos įstatymus skaičiuojamos pensijų kaupimo įmokos, įmokų mokėjimas bus sustabdytas. Sukaupta suma liks pensijų fonduose ir toliau bus investuojama. Pasiekus pensinį amžių, priklausomai nuo sukauptos sumos, žmogus galės pasinaudoti savo sukauptais pinigais – išsiimti juos vienkartine išmoka, periodine išmoka ar įsigyti pensijų anuitetą.

socmin.lrv.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

SOCIALINĖ PAŠALPA. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

SOCIALINĖ PAŠALPA PRADĖJUS DIRBTI. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

KOMPENSACIJOS UŽ ŠILDYMĄ IR KARŠTĄ BEI GERIAMĄJĮ VANDENĮ. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

KOMPENSACIJA UŽ BŪSTO ŠILDYMĄ. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 663 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

KOMPENSACIJA UŽ GERIAMĄJĮ VANDENĮ. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 721 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 14,42 Eur (721 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

KOMPENSACIJA UŽ KARŠTĄ VANDENĮ. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 721 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 36,05 Eur (721 Eur x 0,05).

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

VALSTYBĖS PARAMA, JEIGU BŪSTAS RENOVUOTAS. Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę.

PAPILDOMA IŠMOKA PRIE VAIKO PINIGŲ. Papildoma 72,1 Eur dydžio išmoka prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.

Papildoma išmoka gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 442 Eur, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:

• 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus;

• 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.

Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

NEMOKAMAS MAITINIMAS IR PARAMA MOKINIO REIKMENIMS.

Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nevertinant šeimos pajamų, todėl teikti prašymų nereikia.

Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur.

Teisę į nemokamą maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 140 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

KITA SOCIALINĖ PARAMA. Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt.

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Daugiau informacijos rasite https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/patiriu-finansiniu-sunkumu-pinigine-socialine-parama/

www.silutesetazinios.lt archyvo.

2024 metų paskutinįjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo panašiu tempu kaip ankstesniais laikotarpiais, tačiau darbo rinkos aktyvumas mažėjo – rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Institucija pristatė ir naujausią situaciją dėl moterų ir vyrų pajamų skirtumų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antrąjį 2024 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 231 euru arba 11,2 proc. ir siekė 2 291 eurą neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 132 eurais arba 10, 3 proc. iki 1 407 eurų.

Metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1 proc.

2024 metų pabaigoje pajamų augimą pajuto 6 iš 10 dirbančiųjų, arba 64 proc. Apie 14 proc. apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo.

„Antrus metus iš eilės darbo pajamos augo dešimtadaliu. Minimalios mėnesio algos didinimas lemia dėsningumą: kuo mažesnės pajamos, tuo labiau juntamas jų augimas. Daugiau nei pusės žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurių pajamos yra trijų vidutinių darbo pajamų dydžio, augimą galėjo patirti tik trečdalis”, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Labiausiai augo vyresnių darbuotojų atlyginimai

Sparčiau didėjo vyresnių darbuotojų darbo pajamos. Pavyzdžiui, 51-60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4 proc., kai tarp 25-30 metų žmonių – 8,1 proc. Taip nutiko dėl to, kad darbo pajamos labiausiai augo švietimo (20,7 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros (14 proc.) sektoriuose, o tai sritys, kuriose daugiausia dirba vyresnio amžiaus darbuotojai.

„Atlyginimų didinimas mokytojams atsispindėjo ir statistikoje – švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 eurų į rankas, nepriklausomai nuo regiono. Kilo tiek pagrindinio ir vidurinio ugdymo, tiek pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pastebi „Sodros“ analitikė.

Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statyboje pajamos didėjo vidutiniškai 10 proc. Tarp šių veiklų išsiskyrė transporto ir saugojimo veikla, kurioje dirba daug tolimųjų reisų vairuotojų – jų darbo pajamos padidėjo apie 18 proc., tačiau liko palyginti nedidelės – 1 313 eurų neatskaičius mokesčių.

Daugėjo atleidimų

Darbo rinkos aktyvumas 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors priėmimų skaičius išliko stabilus, atleidimų buvo daugiau. Jei 2023 m. teigiamas priėmimų ir atleidimų balansas siekė 26,2 tūkstančio žmonių, 2024 m. priimta tik 1,2 tūkstančio daugiau nei atleista.

Gruodį bendras apdraustųjų skaičius sumažėjo 0,8 proc. arba 10,2 tūkstančio žmonių palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius – 8,9 tūkstančio, tačiau čia mažėjo ne vairuotojų, o reklamos specialistų skaičius. Apdraustųjų mažėjimas matomas taip pat prekybos (8,1 tūkstančio) ir statybos (2,1 tūkstančio) sektoriuose.

Darbuotojų augimas fiksuotas žmonių sveikatos priežiūros srityje – čia per metus darbuotojų skaičius padidėjo 6,2 tūkstančio. Priimta daugiau slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų, socialinių darbuotojų.

Nedarbo išmoka kompensavo iki 80 proc. buvusių pajamų

Dėl silpstančio priėmimų ir atleidimų balanso didėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius. 2024 m. gruodį nedarbo išmoką gavo 83,2 tūkstančio žmonių arba 5,1 tūkstančio daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Jaunimo iki 30 metų grupėje bedarbių skaičius augo labiausiai – tarp visų to amžiaus apdraustųjų kas dešimtasis buvo nedarbo išmokos gavėjas. Tuo metu 41-50 metų amžiaus grupėje tik apie 5 proc. visų apdraustųjų gavo nedarbo išmoką.

„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas”, – nurodo Kristina Zitikytė.

Dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali tikėtis skirtingo išmokos dydžio. Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja.

Jei žmogus anksčiau uždirbo 708 eurų į rankas arba minimalų atlyginimą 2024 metais, jis pirmus tris mėnesius gavo 573 eurų išmoką, kuri kompensavo apie 81 proc. jo ankstesnio atlyginimo. Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.

Vidutines darbo pajamas turėjusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo 78 proc. jo buvusio atlyginimo. Vietoje anksčiau uždirbamų 1 407 eurų į rankas jis pradžioje gavo 1 104 eurų nedarbo išmoką.

Jei žmogaus atlyginimas buvo dviejų vidutinių darbo pajamų dydžio – 2 772 eurų į rankas, jo pirmų trijų mėnesių išmoka praeitais metais būtų maksimali įmanoma – 1 270 eurų arba apie 46 proc. buvusių pajamų.

Vidutinė nedarbo išmoka 2024 m. gruodį siekė 595 eurus – tai 12 proc. daugiau nei prieš metus.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų – ar situacija keičiasi?

Lietuvoje vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas išlieka, nors pastaraisiais metais pastebimas nedidelis atotrūkio mažėjimas. Dabar jis siekia 12,9 proc., kai prieš metus buvo 13,5 proc.

2024 m. lapkritį moterų vidutinės darbo pajamos augo 11 proc., vyrų – 10 proc., tačiau šiuo metu skirtumas vyrų naudai – 149 eurų į rankas.

Moterų ir vyrų darbo pajamų skirtumams turi įtakos tai, kokiose srityse jie dirba. Pavyzdžiui finansų, transporto, informacijos ir ryšių sektoriuose dominuoja vyrai, kurie dažniau užima aukštesnes ir geriau apmokamas pareigas.

Informacijos ir ryšių srityje skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų siekia 737 eurus į rankas. Tiesa, jie dirba nevienodus darbus. Moterys šioje ekonominėje veikloje dažniau yra rinkodaros ir reklamos specialistės, o vyrai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai.

Žmonių sveikatos priežiūros srityje skirtumas į rankas yra 642 eurai. Moterys čia dažniau dirba slaugytojomis, o vyrai – gydytojais specialistais.

Mažiausias atotrūkis švietime – čia vyrų ir moterų pajamos skiriasi vos 12 eurų.

Moterų daugiausia dirba pagrindinio ir vidurinio ugdymo (19 tūkst.) bei ikimokyklinio ugdymo mokytojomis (12 tūkst.). Vyrų daugiau tarp pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (3,3 tūkst.), aukštųjų mokyklų dėstytojų (2,2 tūkst., 40 proc. visų dėstytojų). Švietimo sektoriuje vyrai taip pat dažniau dirba nekvalifikuotą darbą – jie sudaro 52 proc. nekvalifikuotų darbininkų.

Transporto sektorius – išskirtinis, čia moterys uždirba daugiau

Transporto sektoriuje, kuriame vyrai dominuoja savo skaičiumi, moterys uždirba daugiau už juos. Vyrų vidutinės pajamos į rankas čia siekia 1 047 eurus, o moterų 1 172 eurus. Taip yra dėl to, kad vyrai transporte dažniausiai yra sunkiasvorių automobilių vairuotojai, o moterys – reklamos specialistės, buhalterės, vadybos ir organizavimo analitikės.

Didžiuosiuose ekonominiuose sektoriuose atotrūkis mažėja, tačiau vis dar siekia 30 proc. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kuriame iš viso yra 214 tūkstančių darbuotojų, moterys sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų. Čia vyrų vidutinės darbo pajamos 2024 m. lapkritį buvo 1 240 eurų į rankas, moterų – 1 009 eurai. Pajamų skirtumas – 231 euras.

Aptarnavimo sektoriuose pajamų atotrūkis mažesnis, bet pajamos – vienos mažiausių rinkoje. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kuriame dirba 49 tūkstančiai žmonių, moterys sudaro 74 proc. visų darbuotojų. Vyrai čia uždirba apie 894 eurus į rankas, moterys – 808 eurus. Skirtumas siekia 86 eurus.

Moterys rečiau už vyrus vadovauja ir dažniau prižiūri vaikus

Tarp vadovų vyrai sudaro 61 proc., o moterys – 39 proc., tačiau moterys dažniau vadovauja sveikatos, švietimo ir finansų sektoriuose, o vyrai – statybų, transporto ir technologijų srityse.

Didesnę šeimos priežiūros atsakomybę prisiima moterys – 88 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų sudaro būtent jos. Tai gali turėti įtakos darbo užmokesčio pokyčiams ilgalaikėje perspektyvoje.

Mažiau uždirbdamos karjeros metais, moterys gauna ir mažesnes pensijas. Vis dėlto šis skirtumas pamažu traukiasi. Jei 2019 metais vyrų pensijos buvo 20 proc. didesnės nei moterų, 2024 metais – 16 proc. Šiuo metu vyrų pensija 90 eurų didesnė nei moterų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausį „Sodra“ išmokėjo po indeksavimo padidintas senatvės pensijas. Vasarį pensijų mokėjimas prasidės 7 d. ir tęsis iki 26 d. Gyventojai dažnai domisi: ar senatvės pensija buvo padidinta teisingai? Kodėl po indeksavimo pensijos dydis būtent toks?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvieno žmogaus pensijos padidėjimas yra individualus ir gali būti įvairių aplinkybių, dėl kurių žmogaus pensija padidėja ne tiek, kiek nurodoma viešai skelbiamoje informacijoje. Vis dėlto yra bendri principai, kuriuos žinant daugeliu atveju galima apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą.

Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais – taškais.

Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai,
jo įgyti apskaitos taškai,
galiojantis bazinės pensijos dydis,
apskaitos taško vertė.

Taigi, norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais ji buvo padidinta 10,63 proc. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc.

Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis?

Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.

Svarbu – žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.

Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris turi 42 metus stažo, išeina į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip:
42/34 x 298,45 = 368,67 Eur

Jei žmogus, kuris sukaupė 42 metus stažo, išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2025 m. bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip:
42/30,5 x 298,45 = 410,98 Eur

Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis.

Kaip apskaičiuojama individualioji pensijos dalis?

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.

Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip:
20 x 6,38 = 127,60 Eur

2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip:
20 x 7,16 = 143,20 Eur

Pensijų indeksavimo pavyzdžiai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi žemiau pateikiami pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir rodo bendrus skaičiavimo principus. Žmogaus pensijos dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta. Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.

1 situacija

Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.

Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro, vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo:
269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur

Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro.

2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip:
298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur
—————————————————-

2 situacija

Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro.

Kadangi 42 metai – daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip:
42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur

Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo:
40 x 6,38 = 255,2 Eur

Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo:
338,21 + 255,2 = 593,41 Eur

2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip:
42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur

2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip:
40 x 7,16 = 286,4 Eur

Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra:
374,17 + 286,4 = 660,57 Eur

——————————————————

3 situacija

Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.

2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro, apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro.

2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip:
269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47

2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro, apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro.

2025 metais pensija apskaičiuojama taip:
298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žiemą nedarbingumo pažymėjimų skaičius smarkiai išauga – paprastai jis pasiekia piką sausį. Šiemet jau išduoti 255 tūkstančiai nedarbingumo pažymėjimų, per dieną jų registruojama apie 15 tūkstančių. Palyginti, pernai lapkritį ir gruodį per mėnesį išduota apie 214 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų. „Sodra“ primena, ką daryti, kad susirgę gautumėte ligos išmoką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nepriklausomai nuo metų laiko, dažniausia ligos priežastis – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vasarą jos sudaro 17 proc. visų ligos atvejų, rudenį – 25 proc., žiemą – vidutiniškai 32 proc.

Sausį dėl ūmių kvėpavimo takų ligų išduota 110 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, iš jų dėl gripo – 14 tūkstančių. Nedarbingumo pažymėjimų dėl Covid-19 – beveik 2 tūkstančiai.

Nedarbingumo pažymėjimai dėl ūminių kvėpavimo takų ligų, gripo ir koronaviruso sudaro apie 44 proc. visų šį mėnesį išduotų nedarbingumo pažymėjimų. Tai pažymėjimai išduodami ir dėl paties asmens ligos, ir dėl sergančio šeimos nario slaugymo.

Nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką. Vis dėlto išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus paskirta.

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų.

Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Vieną kartą pateiktas prašymas galios visiems būsimiems ligos atvejams

Svarbu – ligos išmoka neskiriama automatiškai. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Tai pakanka padaryti vieną kartą per visą gyvenimą. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos ar ligonio slaugymo atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį.

Pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. vasarį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų sausį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą www.sodra.lt/gyventojui. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

Ligos išmoka apskaičiuojama kiekvienam žmogui individualiai

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. sausį, vertinamos 2024 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio draudžiamosios pajamos. Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 48,7 euro. Ligos išmoka vidutiniškai mokama 9 dienas.

Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems

Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas.

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus.

Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti – ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausį.

Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti ir skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba automatinį sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo beveik 236 tūkstančiai žmonių. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje. Patikrinti, ar gavote pranešimą, galima prisijungus prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaupimas antroje pakopoje tai vienas iš būdų užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kaupti senatvei yra būtina, norint turėti didesnes pajamas ateityje. Pensijų kaupimo sistemos tikslas – užtikrinti dalyvių įmokų investavimą, kas ilgalaikėje perspektyvoje gali duoti investicinę grąžą. Kaupiantiems senatvei valstybė papildomai prideda 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. Valstybės paskatos dydis keičiasi kiekvienais metais.

Pensijų fonde sukauptas turtas yra žmogaus nuosavybė, kuria pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka gali jis pats arba jo paveldėtojai.

Kas šiais metais gavo „Sodros“ pranešimus apie pensijų kaupimą?

„Sodros“ pranešimų dėl pensijų kaupimo sulaukė naujai į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai bei žmonės, kurie jau dalyvauja pensijų kaupime, tačiau neterminuotai sustabdė įmokų mokėjimą.

Šiais metais į pensijų kaupimą įtraukti 100 304 gyventojai. Tai jaunesni nei 40 metų žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir kurie niekada iki šiol nekaupė pensijai. Dalis šių žmonių įtraukta į kaupimą pakartotinai – 2019 metais ir/arba 2022 metais jie atsisakė įtraukimo į pensijų kaupimą. Įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.

Kita gyventojų grupė, kuri šiemet gavo „Sodros“ pranešimus, tai žmonės, kurie neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Anksčiau jie buvo pensijų kaupimo dalyviai, jų sukauptos sumos liko pensijų fonduose ir toliau investuojamos, tačiau 2013 metais arba 2019 metais jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų. Tokių žmonių šiemet 135 351. Pagal įstatymą jų įmokų mokėjimas atnaujinamas automatiškai, tačiau jie turi teisę atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo. Neterminuotai kaupimą sustabdžiusių žmonių įmokos automatiškai atnaujinamos tris kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Ką daryti žmonėms, gavusiems pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą?

Gavusieji „Sodros“ pranešimą turi tris pasirinkimo variantus.

Jei norės prisijungti prie kaupimo, nieko daryti nereikės. Nuo 2025 m. liepos 1 d. automatiškai įtraukti žmonės taps pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradės mokėti pensijų kaupimo įmokas.

Jei norės kaupti kitoje bendrovėje, nei parinkta atsitiktiniu būdu, galės sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.

Jei apsispręs nekaupti, iki birželio 30 d. reikės pateikti prašymą asmeninėje paskyroje sodra.lt/gyventojui ar „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Ką daryti žmonėms, gavusiems pranešimus apie įmokų mokėjimo atnaujinimą?

Žmonės gavę pranešimus apie įmokų atnaujinimą taip pat gali rinktis iš trijų galimybių.

Jei norės atnaujinti įmokų mokėjimą, nieko daryti nereikės. Nuo 2025 m. liepos 1 d. jų įmokos bus vėl pervedamos į tą pensijų fondą, kuriame šiuo metu jau investuojamas jų turimas sukauptas pensijų turtas.

Neterminuotai įmokas sustabdę žmonės gali nelaukti liepos 1 d. ir bet kada atnaujinti pensijų įmokų pervedimą. Reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kurioje kaupiamos pensijų įmokos su prašymu atnaujinti pensijų įmokų pervedimą.

Jei nenori atnaujinti įmokų pervedimo, iki birželio 30 d. reikia pateikti prašymą asmeninėje paskyroje sodra.lt/gyventojui ar „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo.

Kas nutiks, jei žmogus niekaip nesureaguos į „Sodros“ atsiųstą pranešimą apie įtraukimą arba automatinį įmokų atnaujinimą?

Žmonės, kurie šiais metais įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą arba jiems siūloma atnaujinti įmokų mokėjimą, kurie iki birželio 30 d. nepateiks prašymo atsisakyti įtraukimo į pensijų kaupimą arba atsisakyti įmokų atnaujinimo, nuo 2025 m. liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde arba jų įmokos bus vėl pervedamos į tą pensijų fondą, kuriame šiuo metu jau investuojamas jų turimas sukauptas pensijų turtas.

Kaip kaupiama: dalis nuo atlyginimo ir valstybės paskata

Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų. Papildomai 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) perves valstybė.

Pavyzdžiui, kaupiantysis uždirba 2 000 eurų neatskaičius mokesčių kas mėnesį. 2025 metais žmogaus mėnesio įmoka bus 60 eurų. Iš valstybės biudžeto už žmogų į pensijų fondą bus pervedama dar 30,33 euro. Iš viso per mėnesį bus kaupiama 90,33 euro.

Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys arba pats savarankiškai dirbantis asmuo, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką.

Kaip siunčiama informacija apie įtraukimą?

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, turintis asmens kodą, turi savo asmeninę „Sodros“ paskyrą. Prisijungus prie paskyros sodra.lt/gyventojui per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, paskyroje galima rasti visą gyventojui aktualią informaciją: „Sodros“ siunčiamus pranešimus, informaciją apie įmokas, išmokas, savo socialinio draudimo laikotarpius, stažą ir kita.

Tam, kad laiku gautumėte informaciją apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime ir valstybinio socialinio draudimo naujoves, svarbu atnaujinti savo kontaktinius duomenis asmeninėje paskyroje. Pasirinkę meniu punktą „Mano nustatymai“ -> „Proaktyvus (išankstinis) informavimas“ galite nurodyti, kokiu būdu Jums bus siunčiama svarbi informacija. Taip pat verta peržiūrėti savo elektroninio pašto dėžutės nustatymus, kad „Sodros“ laiškai nebūtų nukreipiami į nepageidaujamus pranešimus (SPAM).

Nurodę savo kontaktinę informaciją, pranešimus ir priminimus gyventojai gaus taip pat elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis.

Jei žmogus neperskaito pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam siunčiama registruotu laišku.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2025 metais didėja nedarbo išmokos, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų dydžiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais išaugo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro (2024 metais – 215,01 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų birželio pradžios iki 2024 metų lapkričio pabaigos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 629 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 551 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 474 eurų išmoką.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2025 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 294,56 euro.

Pasikeitė mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo šių metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 225,10 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2024 m. ketvirtį.

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.

Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 259 eurų ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 12,33 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo šiol bus 2 761,79 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo maždaug 51 euru. Dienos maksimali išmoka padidėjo daugiau nei 2 eurais iki 131,51 euro.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 879,73 euro iki 2 934,46 euro, o dienos – nuo 137,79 euro iki 139,74 euro.

Nuo vasario didės minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba lygi 8-iems bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Bazinė socialinė išmoka 2025 metais siekia 70 eurų vietoje 55 eurų. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 440 eurų, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 560 eurų.

Keičiasi maksimalios išmokos prižiūrintiems vaikus

Maksimali vaiko priežiūros išmoka susijusi su VDU dydžiu. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų VDU galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.

Kai už vaikus, gimusius ar įvaikintus po 2023 m. sausio 1 d., žmogus įgis teisę į vaiko priežiūros išmoką šių metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 471,16 euro arba beveik 65 eurais daugiau nei praeitą ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didėja beveik 50 eurų, nuo 2 620,32 euro iki 2 670,12 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais yra 2 002,59 euro, o antraisiais 1 335,06 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 452,47 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo daugiau nei 64 eurais.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu prisiminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2025 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo kitų metų „Sodra“ mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu įvairių rūšių socialinio draudimo pensijas gauna daugiau nei 1 milijonas žmonių. Valstybines pensijas gauna 84 tūkstančiai žmonių.

Kiek didės pensijos?

2025 metais vidutinis vidutinės senatvės pensijos augimas sieks apie 73 eurus . Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2024 metais gavo vidutinę pensiją – beveik 600 eurų, nuo naujųjų metų gaus 673 eurų dydžio pensiją. Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė pensija augs 81 euru – tiems, kurių pensija praėjusiais metais siekė apie 640 eurų, ji padidės iki 721 euro. Jei žmogaus pensija 2024 metais buvo didesnė ar mažesnė už nurodytus pavyzdžius, augimas gali skirtis.

Bazinės pensijos dydis bus 298,45 euro. Nuo jo priklauso bendroji pensijos dalis. Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė 2025 metais – 7,16 euro. Sukauptas pensijų apskaitos vienetų skaičius lemia individualiosios pensijos dalies dydį.

Kiekvieno gavėjo pensija skaičiuojama individualiai ir padidėjimas taip pat yra individualus. Du žmonės, gaunantys tokio pat dydžio pensiją ir sukaupę tiek pat metų stažo, gali sulaukti skirtingo pensijų padidėjimo dėl to, kad turi sukaupę skirtingą skaičių apskaitos vienetų (taškų) – tai yra, jų darbo užmokestis buvo skirtingas ir jie mokėjo skirtingo dydžio pensijų socialinio draudimo įmokas. Todėl dažniausiai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas.

Savo pensijos dydį galima sužinoti prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui arba paskambinus telefonu (+370) 5 250 0883.

Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – mokama priemoka

Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekė 446 eurus, o 2025 metais padidės iki 450 eurų.

Jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 450 eurų ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 450 eurų. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei perskaičiuota pensija didesnė nei 450 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį.

Išmokos vienišiems

2025 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 42,29 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka.

„Sodra“ vienišo asmens išmoką skiria automatiškai. Ji mokama už einamąjį kalendorinį mėnesį.

Išmoka pristatoma tokia pačia tvarka, kuria gavėjui yra pristatoma socialinio draudimo pensija ar šalpos išmoka.

Kada bus mokamos pensijos?

Sausį didesnių sumų sulauks senatvės, negalios (netekto darbingumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjai.

Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.

Vasarį taip pat bus mokamos didesnės pensinės išmokos, kurios mokamos iš valstybės biudžeto: šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, šalpos kompensacijos, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos pasieks gavėjus iki sausio 26 d.

Kaip bus pristatomos pensijos į namus?

Pensijas ir kitas išmokas į namus gauna apie 120 tūkstančių žmonių 47 teritorijose. Nuo sausio 43 teritorijas aptarnaus Lietuvos paštas, o po dvi teritorijas – UAB „Bastaras“ ir UAB „Rausidas“. Visos šios bendrovės turi ilgametę pensijų pristatymo į namus patirtį.

Nuo sausio pensijų pristatymo į namus paslaugos tiekėjas keisis devyniose teritorijose: Širvintose, Kaune, Druskininkuose, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Kretingoje, Skuode, Anykščiuose ir Molėtuose. Visose kitose teritorijose paslaugos tiekėjas nesikeis.

Naujaisiais metais, kaip ir dabar, pensijos ir šalpos išmokos bus pristatomos į namus kiekvieno mėnesio 10-26 dienomis. Atvykęs į namus Lietuvos pašto, UAB „Bastaras“ arba UAB „Rausidas“ darbuotojas paprašys pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Gavus pensiją, reikės pasirašyti išmokos išmokėjimo kvite.

Senatvės pensija gali būti pristatoma į namus gavėjams sulaukusiems 80 metų, turintiems negalią arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus, bei tiems, kurie pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m. gruodžio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Beveik 2 tūkstančiai savarankiškai dirbančių žmonių, kurių pateiktuose 2023 metų pajamų duomenyse buvo netikslumų, jau patikslino informaciją „Sodrai“ ir VMI. Iš viso šį rudenį pranešimus su prašymu patikslinti duomenis gavo apie 5 tūkstančiai draudėjų iš 342 tūkstančių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo įmokų bazė visada turi atitikti gyventojo apmokestinamąsias pajamas. Tai reiškia, kad negalima sumokėti „Sodros“ įmokų nuo didesnės sumos, nei VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų suma.

Kodėl reikėjo patikslinti duomenis

Gyventojai, kurie dirba savarankiškai: vykdo individualią veiklą su pažyma, yra mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai, vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir jų EDV dydis didesnis nei 4, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kasmet tai reikia padaryti iki gegužės pradžios.

Nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas „Sodrai“.

Įmokų bazė, tai yra suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos, nustatyta įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą arba žemės ūkio veiklą ir 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų nariams, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.

Deklaruojant pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų suma sutaptų.

Ankstesniais metais, jei „Sodrai“ SAV pranešimuose nurodomos sumos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, jos nebuvo papildomai tikslinamos. Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose.

Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma.

Jei Apdraustųjų asmenų registre įrašyta draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, suma skiriasi nuo asmens VMI deklaruotos metinės apmokestinamųjų pajamų sumos, draudėjų prašoma patikslinti duomenis, tai yra pasirinktinai pateikti patikslintą SAV pranešimą „Sodrai“ arba patikslintą pajamų deklaraciją VMI.

Tikslinami tik duomenys už 2023 metus. Ankstesnių metų duomenys nėra ir nebus tikslinami.

Kas turėjo patikslinti duomenis

Šių metų liepą buvo apie 5 tūkstančiai savarankiškai dirbančių žmonių, kurių deklaruota pajamų suma „Sodroje“ pagal pateiktus SAV pranešimus nesutapo su VMI deklaruota pajamų suma už 2023 metus.

Tai žmonės dirbantys su individualios veiklos pažyma, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrųjų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, taip pat žmonės vykdantys individualią žemės ūkio veiklą. Su visais šiais draudėjais „Sodra“ dirba individualiai. Jie yra informuojami asmeniškai, kad pasitikrintų pateiktų duomenų teisingumą ir įvertintų: pateikti patikslintą SAV pranešimą už 2023 metus, ar pateikti patikslintą deklaraciją VMI.

Dauguma savarankiškai dirbančių žmonių moka įmokas taip, kaip numato įstatymas – nuo apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, iš 220 tūkstančių žmonių vykdančių individualią veiklą, šiais metais tik apie 1200 atvejais rasta nesutapimų VMI deklaracijose lyginant su SAV pranešimais. Tai, reiškia, kad tik apie pusė procento žmonių dirbančių su individualios veiklos pažyma netiksliai nurodė SAV pranešimų arba deklaracijų duomenis.

Kaip mokėti socialinio draudimo įmokas?

Savarankišką veiklą vykdantis žmogus „Sodrai“ privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo savo uždirbamų pajamų, tačiau turi teisę pasirinkti: mokėti kartą per metus, deklaravęs pajamas VMI ir sumokant iki deklaracijos pateikimo paskutinės dienos, arba mokėti avansu kas mėnesį ir teikti „Sodrai“ SAV pranešimą apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Pastarasis būdas užtikrina teisę greičiau gauti socialinio draudimo išmokas, pavyzdžiui, susirgus, arba gimus vaikus.

Ką reiškia įmokų mokėjimas avansu? Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie turi įgiję reikiamą socialinio draudimo stažą bei iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą gruodžio mėnesį. Tam, kad žmogus būtų laikomas apdraustuoju, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už lapkritį.

Priešingu atveju žmogus gautų išmoką tik 2025 metų birželį, deklaravęs pajamas už visus 2024 metus ir sumokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo deklaruotų pajamų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad avansinis socialinio draudimo įmokų mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis. Tokią įmokų bazę nustato valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Kad būtų laikomi apdraustaisiais ir galėtų naudotis socialinėmis garantijomis, savarankiškai dirbantiems žmonėms rekomenduojama mokėti įmokas avansu. Vis dėlto tai nereiškia, kad galima mokėti įmokas nuo bet kokios sugalvotos sumos. Paprastai tariant, galima sumokėti įmokas į priekį, tačiau deklaruojant pajamas, VMI deklaruojama suma ir suma, nuo kurios mokėtos socialinio draudimo įmokos, turi sutapti.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes. Vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas. Visos kitos „Sodros“ išmokos ar pensijos nebus mokamos du kartus – jos pasieks gavėjus įprasta tvarka.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tėvai, globėjai ar seneliai, kurie augina vaikus iki dvejų metų ir gauna vaiko priežiūros išmokas, šį mėnesį jas gaus du kartus. Gruodžio 16 d., kaip įprasta, bus išmokėtos lėšos už lapkritį, o mėnesio pabaigoje, gruodžio 27 d., bus pervestos išmokos už gruodį.

Dėl to sausio mėnesį vaiko priežiūros išmoka už gruodį nebebus mokama, o kita išmoka gavėjus pasieks vasarį.

Pensijos gruodį bus mokamos įprastu grafiku – tiems, kas jas gauna pavedimu į sąskaitas, priklausomai nuo pasirinkto banko, mokėjimai prasidės nuo gruodžio 10 d. ir bus vykdomi iki gruodžio 18 d. Išankstinės senatvės pensijos bus mokamos nuo gruodžio 20 d.

Gavėjai, atsiimantys pensijas ir šalpos išmokas Lietuvos pašte, galės tai padaryti nuo gruodžio 10 iki 26 d., įvertindami pašto skyrių darbo laiką per šventes. Tie žmonės, kuriems pensijos pristatomos į namus, jas gaus įprastomis pristatymo dienomis – nuo gruodžio 10 d. Šį mėnesį visos pensijos bus pristatytos iki švenčių.

Įvairių rūšių socialinio draudimo ir valstybines pensijas Lietuvoje kas mėnesį gauna virš milijono žmonių. Daugiausia yra senatvės pensijos gavėjų – 626,5 tūkst. Jiems kas mėnesį išmokama per 370 mln. eurų.

Pensijų anuitetų išmokos pasieks gavėjų sąskaitas gruodžio 23 d. Šiuo metu pensijų anuitetus gauna 4 100 gyventojų, jiems kas mėnesį mokama vidutiniškai 64 eurų dydžio išmoka. Didžiausia mėnesio išmoka – 355 eurai.

Gruodžio 23 d. bus išmokėtos ir vaiko išlaikymo išmokos, kurios skiriamos vienam iš tėvų ar globėjui, jeigu vaikui vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kas mėnesį vaiko išlaikymo išmoką gauna apie 20 tūkst. gavėjų. 2024 metais vaiko išlaikymo išmokos dydis yra 99 eurai.

Nedarbo išmokos pradedamos mokėti gruodžio 20 dieną ir bus išmokėtos iki mėnesio pabaigos. Šiuo metu nedarbo išmokas gauna apie 80 tūkst. žmonių, bendra išmokų suma siekia apie 40 mln. eurų per mėnesį.

Kitų išmokų mokėjimo grafikas priklauso nuo to, kada gyventojui paskirta išmoka. Motinystės išmoka išmokama per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais pateikimo. Tėvystės išmoka – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmoka pasiekia gavėją per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo. Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui www.sodra.lt/gyventojui. Vieną kartą pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams ir vienus metus atgal. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, nebūtina laukti, kol susirgsite.

Jei žmogus serga ar šeimos narį slaugo ilgiau nei dvi savaites, ligos išmoka įprastai mokama kas 14 dienų. Spalį ligos išmoką gavo 105 tūkst. gavėjų, jiems iš viso išmokėta apie 50 mln. eurų.

Organizatorių nuotr.

Maisto aukota daugiau, bet jo užteks neilgam.

Penktadienį ir šeštadienį prekybos tinkluose vykusioje „Maisto banko“ akcijoje paaukota daugiau nei 274 tūkstančiai vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Kaip skelbia akcijos organizatoriai – aukota daugiau nei pavasarį ar praėjusių metų rudenį, tačiau baiminasi, kad maisto produktai bus išdalinti labai greitai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ir toliau bus reikalinga visuomenės parama

„Mes esame labai dėkingi kiekvienam prisidėjusiam nors vienu maisto produktu, taip pat dėkojame visiems akcijos savanoriams, kurių šioje akcijoje dalyvavo rekordinis skaičius – daugiau nei pusseptinto tūkstančio“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Pasak jo, maisto produktų surinkta beveik tiek, kiek „Maisto bankas“ šiuo metu remia žmonių. „Tai ir labai sėkmingas skaičius, nes kiekvienam žmogui galėsime skirti bent po vieną ilgo galiojimo produktą, iš kitos pusės, puikiai suprantame, kad maisto užteks tik labai trumpam laikotarpiui. Planuojame, kad didelė dalis produktų bus išdalinta per mūsų atiduotuves, taip pat ruošiami paramos paketai nelaimių atveju. Žmonių suaukotus produktus maksimaliai sieksime taupyti ir į atiduotuvių lentynas dėsime tik tomis dienomis, kai trumpo galiojimo maisto produktų, kuriuos kasdien surenkame iš prekybos tinklų, gausime labai nedaug. Deja, tačiau tokių dienų pastaruoju metu, ypač regionuose, pasitaiko labai dažnai, tad visuomenės parama tampa dar labiau reikalinga, net ir po šios akcijos“, – dalinasi S. Gurevičius.

Dosnumo indeksas

37-oji „Maisto banko“ akcija vyko 70 Lietuvos miestų ir miestelių. Akcijoje dalyvavo 7606 savanoriai, per pastaruosius penkerius metus tai didžiausias iki šiol šiame renginyje dalyvavusių savanorių skaičius. Daugiausiai maisto surinkta penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose, Jonavoje, Ukmergėje. Aukotojai dosniausiai aukojo „Maisto bankui“, Visuomeninei Krikščionių Draugijai „Ekumena“, Maltos ordino pagalbai, Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui, Socialinės gerovės ir paramos centrui. Brangiausius krepšelius šiais metais aukojo Klaipėdos, Prienų, Plungės ir Palangos žmonės, skaičiuojama, kad šiuose miestuose vidutinė vieno aukojimo vertė siekė iki 8 eurų. O bendra vieno aukojamo krepšelio vertė visoje Lietuvoje vidutiniškai buvo 4,9 euro. Kaip ir kasmet, „Maisto banko“ akcijos organizatoriai skaičiuoja miestų dosnumo indeksą. Fiksuojama, kad šį rudenį lyginant gyventojų ir aukojimų skaičių miestuose, dosniausi buvo Šakių, Anykščių, Rietavo, Kazlų Rūdos, Šilutės, Šilalės ir Kaišiadorių miestų gyventojai (aukojo kas 5-8 žmogus). Lyginant su pavasarį vykusia akcija, surinkto maisto kiekiai labiausiai augo Kupiškyje, Visagine ir Elektrėnuose.

Kviečia aukoti trumpaisiais numeriais

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius pasakoja, kad paskutinis metų ketvirtis organizacijai nepaprastai sunkus. „Atvėsus orams į mūsų duris visad beldžiasi vis daugiau žmonių. Jei vasarą ir pavasarį jie pragyvena be paramų, kai tenka mokėti už šildymą, pirkti šiltesnius batus, o esant šaltam orui ir ligų padažnėja patiems ar jų vaikams, pinigų viskam tiesiog nebeužtenka. Ir jei žmogus nenori įsiskolinti, stengiasi pasirūpinti savo šeimos sveikata, dažniausiai visa tai vyksta maisto sąskaita. Šioje vietoje ir stengiamės padėti, suteikti maisto bent kuriam laikui. Tam, kad būtume arčiau žmonių įkūrėme maisto atiduotuves 41 Lietuvos mieste. Tačiau viskas ne taip paprasta, atiduotuves reikia išlaikyti, mokėti nuomos, komunalinius mokesčius, aprūpinti transportu, kuru. Ir nors Lietuvoje stokoja daug daugiau žmonių, jaučiame, kad šiuo metu mūsų remiami 232 tūkstančiai jų, organizacijai yra beveik maksimali riba. Mums ima trūkti finansinių resursų“, – nogąstauja „Maisto banko“ vadovas.

Statistiniais duomenimis, šiuo metu su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas, kas septintas pripažįsta, kad stokoja lėšų net maistui. Iki ateinančių metų sausio vidurio veikia specialūs trumpieji numeriai 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Skambindami jais galite paremti „Maisto banko“ veiklą. Telekomunikacijų bendrovės atsisakė visų su paslauga susijusių mokesčių, todėl kiekvienas euras keliauja tiesiai kovai su maisto švaistymu ir skurdu.

Organizatorių nuotr.

Daugėja būtiniausių produktų įsigyti negalinčių žmonių, organizacijoms pritrūksta maisto.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį vyks 37-oji „Maisto banko“ akcija. Ji rengiama 70 Lietuvos miestų bei miestelių, 405 parduotuvėse. Akcijoje paramą savo globojamiems žmonėms rinks „Maisto bankas“ ir dar 244 kitos nevyriausybinės organizacijos. Planuojama, kad prie ilgametės iniciatyvos prisidės daugiau nei 7000 savanorių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Maisto banko“ akcija Šilutėje
(organizacijas ir parduotuvės, kurios rinks maistą)

Maisto Bankas-Šilutės atiduotuvė – LIDL-Tilžės g. 22A, Šilutė, 2024-10-11,
Maisto Bankas-Šilutės atiduotuvė – MaximaXX, Cintjoniškių g. 24, Šilutė, 2024-10-11,
Maisto Bankas-Šilutės atiduotuvė – IKI – GUBOJA, H.Šojaus g. 4, Šilutė, 2024-10-11,
Šilutės krizių, pagalbos ir informacijos centras, VŠĮ – MaximaX, Lietuvininkų g. 58, Šilutė, 2024-10-11,
Maisto Bankas-Šilutės atiduotuvė – IKI – GUBOJA, H.Šojaus g. 4, Šilutė, 2024-10-12,
Maisto Bankas-Šilutės atiduotuvė – LIDL-Tilžės g. 22A, Šilutė, 2024-10-12,
Maisto Bankas-Šilutės atiduotuvė – MaximaXX, Cintjoniškių g. 24, Šilutė, 2024-10-12,
Šilutės socialinių paslaugų centras – MaximaX, Lietuvininkų g. 58, Šilutė, 2024-10-12.

Augant prasimaitinti negalinčių žmonių skaičiui – prašoma visuomenės pagalbos

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais pilnavertiškai maitintis negalėjo 11,1 proc. Lietuvos gyventojų. Šiais metais Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atlikta apklausa rodo, jog 14,3 proc. gyventojų trūko pinigų maistui, o tarp žemiausias pajamas gaunančių asmenų kas trečias susidūrė su iššūkiais prasimaitinant. „Lyginant su ankstesniais metais šie skaičiai ženkliai išaugo ir tai nėra tik statistika, su sunkiai besiverčiančiais žmonėmis „Maisto bankas“ kiekvieną dieną susitinka savo atiduotuvėse. Šiuo metu remiame daugiau nei 230 tūkstančių žmonių, tačiau Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kur kas daugiau. Mūsų remiamų žmonių skaičius neatspindi visos situacijos, tai verčiau parodo tik „Maisto banko“ galimybes padėti, tačiau turime pripažinti – remdami tokį didelį žmonių skaičių mes dažnai patiriame maisto trūkumą. Tad vienintelis išsigelbėjimas – visuomenės aukos. Krizių metu silpniausieji atsitiesia sunkiau, todėl nuoširdžiai tikiu, kad stipresni jiems gali padėti. Prašau kiekvieno Lietuvos žmogaus – jei tik galite, šį savaitgalį nepraeikite pro „Maisto banko“ savanorius, pasidalinkite tiek, kiek negaila“, – dalyvauti akcijoje kviečia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pabrėždama infliacijos poveikį stokojantiems, „Maisto banko“ vadovui pritaria ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. „Deja, po rusijos karo prieš Ukrainą sukeltos energetinės krizės labai išaugo infliacija, o ji visuomet labiausiai smogia mažas pajamas turintiems žmonėms – senjorams, žmonėms su negalia, asmenims, turintiems mažiau galimybių dėl nuo didmiesčių nutolusios gyvenamosios vietos. NVO patirtis rodo, kad po krizių sunkiausiai atsigauna pažeidžiamiausi asmenys. Taigi, net stabilizuojantis situacijai ir mažėjant infliacijai, šiems asmenims būna sunku sudurti galą su galu, apsirūpinti būtiniausiais produktais ir išlaikyti būstą. Kaip visuomenė esame atsakingi ir už šalia mūsų esančius žmones, todėl svarbu pastebėti ir padėti. Labai svarbu, kad Lietuvoje yra „Maisto bankas“, kuris organizuoja pagalbą maistu – tokiu būdu kiekvienam iš mūsų prisidėti yra dar paprasčiau“, – į organizuojamų akcijų svarbą dėmesį atkreipia A. Adomavičienė.

Prašoma konservų ir aliejaus

Nors savaitgalį vyksiančioje „Maisto banko“ akcijoje dalyvauja daugiau nei du šimtai skirtingų organizacijų, kurių globojamų žmonių poreikiai maistui gali būti skirtingi, akcijos organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį į du produktus – aliejų ir mėsos ar žuvies konservus. „Jei tik turime galimybę, visada siekiame sudaryti pilnavertį paramos krepšelį, didžiausias to iššūkis – baltymais turtingas maistas. Dėl laikymo sąlygų negalime prašyti aukoti temperatūrinio režimo reikalaujančių mėsos ar žuvies produktų, todėl analogiškai prašome konservų. Taip pat mūsų paramą gaunantys žmonės visuomet labai prašo aliejaus, kuris dažnam iš stokojančių tiesiog yra per brangus, bet maisto gaminimui būtinas produktas“, – pasakoja S. Gurevičius.

„Maisto banko“ akcija vyks prekybos tinkluose „LIDL“, „IKI“, „Maxima“, „Rimi“, „Utenos prekyba“, „Vasaris“, dalyje „Norfa“, „Aibė“ ir „Gulbelė“ parduotuvių. Penktadienį renginys vyks nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Negalintys fiziškai atvykti į parduotuves kviečiami prisidėti aukojant maisto produktų per internetinę parduotuvę „Barbora“ ar skambinant trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 eurai) bei 1413 (auka 10 eurų).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antros pensijų pakopos dalyviai jau gali greitai ir paprastai pasitikrinti, kiek įmokų jie sumokėjo į antros pakopos pensijų kaupimą bei kiek už juos pervedė valstybė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui kiekvienas apdraustasis gali patikrinti, kokį pensijų stažą ir kiek pensijos apskaitos vienetų įgijo. Ten taip pat matoma informacija, ar žmogus kaupia pensijai papildomai ir kokioje pensijų bendrovėje. Nuo šiol antroje pensijų pakopoje dalyvaujantys gyventojai papildomai savo paskyroje gali matyti, kiek įmokų iš viso buvo pervesta į jų sąskaitas pensijų fonduose, kokią dalį pervedė „Sodra“ nuo sumokėtų valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų iki 2019 m. pradžios, kiek pervedė patys dalyviai nuo savo pajamų ir kiek skatinamųjų įmokų jų vardu sumokėjo valstybė.

Turėdami šią informaciją, pensijų kaupimo dalyviai galės lengviau įvertinti pensijų fondų valdytojų darbą, jų papildomai uždirbtą investavimo grąžą. Kilus klausimų dėl sumokėtų sumų, galima suformuoti detalią ataskaitą, kurioje atvaizduota kiekviena įmoka atskirai. Ši ataskaita taip pat padės atsakyti į dažnai dalyviams kylančius klausimus, kaip susidarė jų sukaupta suma, kokio dydžio įmokas jie mokėjo, ar įmokų mokėjimas buvo laikinai sustabdytas, kokie buvo investavimo rezultatai.

Toliau planuojama vystyti šią platformą, kad gyventojai galėtų įvertinti savo dabartinę finansinę situaciją, priimti pagrįstus sprendimus dėl savo būsimos pensijos, pasirinkti tinkamas priemones pasirūpinti savo pajamomis senatvėje.

Prisijungus prie asmeninės paskyros galima ne tik patikrinti informaciją, susijusią su pensijų kaupimu, tačiau ir gauti beveik visas „Sodros“ paslaugas, pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ar pažymų.

Į asmeninę paskyrą gyventojams siunčiami ir pranešimai – pavyzdžiui, apie įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijos perskaičiavimą arba skirtą išmoką. Nurodę savo kontaktus, pranešimus ir priminimus gyventojai gauna taip pat elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėjams – tik tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų dydį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išmokos bus apskaičiuojamos taip pat, kaip ir anksčiau – kiekvieno gavėjo išmokos dydis priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Apibrėžti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Ketvirtojo ketvirčio išmokos apskaičiuotos taikant 2183,60 euro VDU dydį, kuris galiojo antrąjį 2024 m. ketvirtį.

Auga mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.

Nuo spalio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 254,17 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo maždaug 4 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negali būti mažesnė nei 12,16 euro (buvo 11,97 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2710,28 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo 44 eurais. Dienos maksimali išmoka padidėjo 2 eurais – nuo 127 iki 129 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2833,71 euro iki 2879,73 euro, o dienos – nuo 135,58 euro iki 137,79 euro.

Maksimali tėvystės išmoka padidėjo 54 eurais

Minimalūs motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai lieka tokie patys, kaip praeitą ketvirtį. Minimali šių išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams ir dabar siekia 440 eurų. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis.

Padidėjo maksimalių tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų ribos. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3388,07 eurus ir palyginti su praėjusiu ketvirčiu išaugo 54 eurais.

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai skiriasi ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar vaikas gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi tuo laikotarpiu keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Jei vaikas gimė 2023 arba 2024 metais, maksimali išmoka, pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, padidėjo beveik 42 eurais iki 2620,32 euro per mėnesį. Jei šeima pasirinko gauti išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 1965,24 euro, o iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 1310,16 euro.

Neperleidžiamais mėnesiais didžiausia mėnesio vaiko priežiūros išmoka yra 3406,42 euro – 55 eurais daugiau, nei praėjusį ketvirtį.

Padidėjo maksimali nedarbo išmoka

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal jo vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų kovo iki 2024 metų rugpjūčio.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgis bedarbio statusą 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, bus 1270,42 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ji padidėjo 20 eurų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo spalio 1 d. visa „Sodros“ informacija telefonu bus teikiama numeriu (+370) 5 250 0883. Skambinant šiuo telefono numeriu taikomi standartiniai operatorių tarifai, tai yra tokie patys, kaip skambinant bet kuriuo kitu numeriu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trumpasis „Sodros“ informacijos numeris 1883, kuriuo skambinant operatoriai gali taikyti padidintus skambučių tarifus, veiks iki rugsėjo pabaigos.

Telefonu (+370) 5 250 0883 teikiama informacija apie visas „Sodros“ paslaugas, o informacijos centro specialistai per metus atsako į milijoną skambučių.

„Sodros“ informacijos numeriu gyventojai gali konsultuotis pensijų, išmokų, įmokų klausimais, iš anksto registruotis vizitui klientų priimamuosiuose ar palikti konfidencialumo pranešimus.

Norint gauti asmeninę informaciją telefonu (+370) 5 250 0883, reikalingas Kliento identifikavimo kodas – KID. Tai unikalus kodas, kurį padiktavus, konsultantai suteikia informaciją apie kliento asmens duomenis ir gali pakomentuoti jo konkrečią situaciją.

KID kodą galima gauti dviem būdais: prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ skyriuje su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

Nepatvirtinus savo tapatybės, „Sodros“ informacijos telefonu teikiamos tik bendro pobūdžio konsultacijos.

Kasdien gyventojai paskambina į „Sodros“ informacijos centrą apie 5 tūkstančius kartų. 2023 metais iš viso aptarnauta beveik milijonas skambučių, o iki šių metų rugpjūčio – beveik 800 tūkstančių skambučių.

Savo klausimus „Sodrai“ galima užduoti ir kitais informaciniais kanalais.

Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui galima inicijuoti pokalbį internetu su konsultantu. Bendraujant šiuo saugiu kanalu, konsultantai gali teikti asmeninę informaciją. Realaus laiko pokalbiai vykdomi darbo valandomis.

Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros galima taip pat pateikti paklausimą. Atsakydami į jį konsultantai gali teikti asmeninę informaciją. Atsakymas pateikiamas vėliausiai per 20 darbo dienų.

Gyventojai gali taip pat parašyti „Sodrai“ elektroniniu paštu info@sodra.lt. Jei elektroniniu paštu pateiktas prašymas yra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, žmogui yra teikiama asmeninė informacija. Kitu atveju teikiama tik bendro pobūdžio informacija.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės r. savivaldybės administracija primena, kad Šilutės miesto gyventojams kreipiantis į Socialinės paramos skyrių dėl išmokų būtina išankstinė registracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Registruotis būtina dėl šių išmokų:
būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų;
socialinės pašalpos;
tikslinių kompensacijų (priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija ar slaugos išlaidų tikslinė kompensacija);
išmokų vaikams;
nemokamo mokinių maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigijimo;
globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, vaiko laikinosios priežiūros išmokos, vienkartinės išmokos įsikurti;
vienkartinių, tikslinių, periodinių ir sąlyginių išmokų;
kitų išmokų.

lrv.lt nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Siekiame, kad piniginė socialinė parama gyventojams būtų kuo lengviau prieinama ir kuo efektyviau skiriama. Kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos ir kita socialinė parama kuo greičiau pasiektų nepasiturinčius žmones ir jie pajustų finansinės naštos palengvėjimą, ministerijos iniciatyva veikia Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis, taip pat suteikta galimybė gyventojams dar prieš šildymo sezono pradžią pateikti prašymus kompensacijoms gauti. Svarbu prisiminti, kad tiek kreipiantis likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, tiek šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Per 2023-2024 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo 176 tūkst. asmenų, t. y. apie 6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2022-2023 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 14 proc. (nuo 204,4 iki 176 tūkst. asmenų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius žymiai nedidės ir sudarys apie 180 tūkst. asmenų.

SADM duomenimis, per ankstesnius šildymo sezonus prašymus gauti kompensacijas pateikusių gyventojų skaičius augo. Skaičiuojama, kad 2021-2022 m. šildymo sezono laikotarpiu buvo gauta 307 tūkst. prašymų, 2023-2024 m. laikotarpiu – apie 435 tūkst. prašymų ir, palyginti su 2022-2023 šildymo sezonu, 2023-2024 m. šildymo sezoną pateikta 308 tūkst. mažiau prašymų (mažėjimas apie 40 proc.).

2023-2024 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista perpus mažiau lėšų, nei prieš tai buvusį šildymo sezoną – išlaidos sumažėjo nuo 154,9 iki 70,3 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2024-2025 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 80 mln. eurų.

2023-2024 metų šildymo sezoną būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimui įtakos turėjo šildymo sezono pradžioje sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir atitinkamai sumažėjęs būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, apie 16 proc. sumažėjus šilumos kainoms (palyginti su 2022-2023 metų šildymo sezonu), 2023-2024 metų šildymo sezoną šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės, taip pat praėjęs šildymo sezonas buvo nežymiai šiltesnis, todėl šilumos buvo suvartota mažiau. Taip pat kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimą lėmė ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, nuo 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios, grąžintas turto vertinimas.

SADM iniciatyva Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis padeda automatizuoti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką. Naudojant šį įrankį, gyventojams greičiau paskiriamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos bei kita piniginė socialinė parama ir tai leidžia gyventojams greičiau pajausti finansinės naštos palengvėjimą

Kur kreiptis dėl šildymo kompensacijų?

Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (duomenis apie trijų praėjusių mėnesių pajamas) gyventojai gali teikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.

Kaip skaičiuojamos kompensacijos?

Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2024 m. 2 VRP – 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP – 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 eurai.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Daugiau informacijos apie būsto šildymo išlaidų kompensacijas rasite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompensacija-uz-busto-sildyma/

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antrąjį 2024 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 204 eurais arba 10,3 proc. ir siekė 2 184 eurus neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 116 eurų, arba 9,4 proc., iki 1 346 eurų. Metinė infliacija 2024 m. birželį buvo 0,7 proc.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Darbo užmokesčio augimui ir toliau darė poveikį minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas metų pradžioje, kuris siekė 10 proc. Todėl metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje. Tokių antrąjį metų ketvirtį buvo 138 tūkstančiai“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vienodas augimas rodė skirtingas tendencijas

Kitų apdraustųjų pajamų didėjimas priklausė nuo sektoriaus, kuriame jie dirba. Labiausiai darbo pajamos didėjo viešojo sektoriaus, administracinėje ir aptarnavimo bei informacijos ir ryšių veiklose.

Žmonų sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje vidutinės pajamos padidėjo 137 eurais į rankas ir pasiekė 1 442 eurus, 3 tūkstančiais padaugėjo darbuotojų. Viešajame valdyme pajamos didėjo 130 eurų iki 1 429 eurų, o darbuotojų skaičius išaugo 1,3 tūkstančio.

„Administracinėje ir ryšių veikloje, kurioje užsiimama, pavyzdžiui, pastatų aptarnavimu ir kraštovaizdžio tvarkymu, įdarbinimo veikla, apie 30 proc. darbuotojų gauna MMA arba mažesnes darbo pajamas, tad jų pajamų augimas atspindėjo MMA augimą. Čia po padidėjimo vidutinės pajamos pasiekė 980 eurų į rankas.

Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje panašus – 10,4 proc. – augimas reiškė sulėtėjimą. 2022 metais pajamos šioje veikloje didėjo 16,2 proc., o 2023 metais – 15,1 proc. Palyginti su ankstesniais metais, nebedidėjo ir apdraustųjų skaičius šioje srityje. Vis dėlto ir toliau pajamos čia vienos didžiausių – šiuo metu į rankas vidutiniškai uždirbama 2 120 eurų“ – vardija Kristina Zitikytė.

Daugėjo jauniausių nedarbo išmokos gavėjų

Bendra padėtis darbo rinkoje išliko stabili: apdraustųjų buvo 1,6 tūkstančio arba 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau daugiau žmonių buvo priimta į darbą nei atleista. Iš viso šių metų birželį Lietuvoje dirbo 1,3 mln. žmonių.

Vis dėlto beveik 5 tūkstančiais arba 7 proc. padidėjo nedarbo išmoką gaunančių žmonių skaičius. Kelis metus iš eilės stebima tendencija: nedarbo išmokos gavėjų daugėja tarp jaunimo iki 30 metų. Šioje amžiaus grupėje kas dešimtas apdraustasis gauna nedarbo išmoką.

Nedarbo išmoką dažniausiai gauna jaunuoliai prieš tai dirbę administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 8 bedarbiai tenka 100-ui apdraustųjų, prekyboje – 7 bedarbiai 100-ui apdraustųjų bei apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 6 bedarbiai 100-ui apdraustųjų. Palyginti mažiausiai nedarbo išmokos gavėjų viešojo valdymo veikloje – čia iki 30 metų amžiaus grupėje 100-ui dirbančiųjų tenka 1,8 bedarbio.

Šiais metais daugiau jauniausių nedarbo išmokos gavėjų atsirado tarp dirbusių kituose sektoriuose: informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, statybos veiklose. Šios sritys atspindi ir jaunimo karjeros pasirinkimą.

„Kol mokosi ir mokslus derina su darbu, jaunuoliai iki 25 metų dažniausiai renkasi apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sferą. Tokio amžiaus darbuotojai sudaro beveik 30 proc. apdraustųjų šioje ekonominėje veikloje. Baigę mokslus, jauni 25-30 metų darbuotojai įsidarbina informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo veiklose – atitinkamai sudarydami 24 proc. ir 20 proc. visų apdraustųjų šiose srityse“ – pastebi „Sodros“ analitikė.

Tuo metu jauniausių darbuotojų vis dar itin mažai viešojo valdymo (7 proc.) ir švietimo (6 proc.) veiklose.

Vilniuje jaunimas uždirba trečdaliu daugiau nei regionuose

Santykinai daugiau nedarbo išmokos gavėjų gyvena regionuose. Pavyzdžiui, Jonavos rajone 100-ui dirbančių jaunuolių tenka 11 nedarbo išmokos gavėjų, po 10 – Radviliškio, Raseinių, Pasvalio, Lazdijų rajonuose. Vilniuje 100-ui dirbančių tenka 6,3 jaunų bedarbių. Per metus nedarbo išmokos gavėjų skaičius tarp jaunimo labiausiai išaugo Kelmės rajone – nuo 3,8 iki 9,2 nedarbo išmokos gavėjo 100-ui gyventojų iki 30 metų.

Nuo gyvenamosios vietos dažnai priklauso ir jaunimo pajamos. Pavyzdžiui, Vilniuje 25-30 metų žmonių vidutinės pajamos viršija 1 500 eurų į rankas, o dešimtyje savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, jos siekia vidutiniškai 1 100 eurų.

Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniuje jauni žmonės dažniausiai renkasi kompiuterių programavimo ir konsultacinę veiklą, mažmeninę prekybą, finansinių paslaugų veiklą. Mažiausių pajamų savivaldybėse jaunimas dažniau dirba sausumos transporto, žmonių sveikatos priežiūros, švietimo veiklose.

Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka – nauji šeimų sprendimai

2023 metais pasikeitus vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarkai, vis labiau matomi pokyčiai vaiko priežiūros išmokų statistikoje. Mažylius auginantys tėvai jau 1,5 metų gauna išmokas pagal naują reguliavimą. Europos sąjungos direktyvos tikslas – užtikrinti tėvams galimybę lanksčiau derinti vaikų auginimą ir darbą. Šiuo metu dalis tėvų gauna vaiko priežiūros išmokas pagal senąją tvarką – už vaikus, gimusius iki 2023 m. sausio 1 d., o tie, kurių vaikai gimė 2023 metais ir vėliau – pagal naują tvarką.

Mažėjantis gimstamumas turi įtakos motinystės, bet ne tėvystės išmokų skaičiui

Lietuvoje mažėjant gimstamumui, ši tendencija skirtingai veikia motinystės ir tėvystės išmokų gavėjų skaičių.

Jei 2020 metais buvo 21 tūkst. motinystės atvejų, 2023 metais – jau tik 17,3 tūkst. Vis dėlto didesnė vaiką pagimdžiusių moterų dalis būna įsitvirtinusi darbo rinkoje ir įgijusi socialinio draudimo stažą, kurio reikia motinystės išmokai gauti. Jei 2010 metais motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2023 metais – jau 87 proc.

Tuo metu tėvystės išmokos gavėjų skaičius nemažėja, kadangi vis daugiau vyrų kreipiasi dėl išmokos skyrimo. Pavyzdžiui, 2023 metais iš viso gimė 20 tūkstančių vaikų – 3,6 tūkst. mažiau nei 2020 metais. Motinystės išmoką 2023 metais gavo 17,3 tūkst. moterų, tai yra beveik 3 tūkst. mažiau nei 2020 metais. Tėvystės išmoką 2023 metais gavo 15,7 tūkst. vyrų, arba 3 tūkst. daugiau nei 2020 metai

Pusė vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi 18 mėnesių išmokos mokėjimo trukmę, kai išmokos dydis siekia 60 proc. buvusio kompensuojamojo darbo užmokesčio ant popieriaus, kita pusė rinkosi 24 mėnesių trukmę, kai pirmaisiais metais mokama 45 proc., vėliau 30 proc. buvusių vidutinių pajamų. Palyginti, anksčiau dauguma gavėjų – 93 proc. – rinkosi dvejų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas.

Mažiau išmokos gavėjų vyrų, tačiau skaičiai rodo tikrą įsitraukimą

Pasikeitė ir vyrų dalis tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų. Pavyzdžiui, 2022 m. birželį vaiko priežiūros išmoką gavo 27,7 tūkst. moterų ir 9,1 tūkst. vyrų. Iš jų 11 tūkst. moterų ir 8 tūkst. vyrų gavo išmoką antraisiais vaiko auginimo metais.

2024 m. birželį vaiko priežiūros išmoką pagal naują tvarką gavo 18,7 tūkst. moterų ir beveik 2 tūkst. vyrų. Iš jų tarp pasirinkusių 18 mėnesių išmokos mokėjimo trukmę buvo 9,5 tūkst. moterų ir 1,5 tūkst. vyrų. Tarp pasirinkusių 24 mėnesių trukmę, už pirmuosius metus išmoką gavo 6,2 tūkst. moterų ir 200 vyrų, už antruosius metus – 3 tūkst. moterų ir 200 vyrų. Kiti gavėjai šiuo metu dar gauna išmokas paskirtas pagal seną tvarką.

„Vyrų, gaunančių vaiko priežiūros išmoką skaičius sumažėjo, vis dėlto galime daryti prielaidą, kad šie skaičiai rodo realų tėvų įsitraukimą į vaiko auginimą. Anksčiau antraisiais vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metais gavėjai galėjo dirbti ir gauti išmoką. Dauguma gavėjų vyrų likdavo darbo rinkoje, o kartu gavo vaiko priežiūros išmoką, kai namuose vaikus toliau prižiūrėjo mamos. Nauja tvarka numato, kad vaiko auginimo metu uždirbamos pajamos nemažina vaiko priežiūros išmokos, jei išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, tad mažiau gavėjų naudojasi galimybe dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką vienu metu“ – paaiškina Kristina Zitikytė.

Neperleidžiamais mėnesiais kol kas pasinaudojo ne visi

2024 m. birželį buvo apie 1 tūkst. tėvų, kurie gavo vaiko priežiūros išmoką ir dirbo. Daugiausiai, 6 proc. dirbančių buvo tarp tų, kurie išmoką pasirinkę gauti 18 mėnesius. Jų vidutinės darbo pajamos siekė apie 1 650 eurų, o vidutinė išmoka – 1 370 eurų.

Tarp tų, kurie išmoką rinkosi gauti 24 mėnesius, dirbančių buvo 2-4 proc. Jų vidutinės darbo pajamos siekė apie 997 eurų, o vidutinė išmoka – 1 028 eurų. Palyginti, anksčiau antraisiais vaiko priežiūros metais dirbo apie 53 proc. išmokos gavėjų. Dirbo 90 proc. vyrų gavusių vaiko priežiūros išmoką ir 29 proc. moterų.

Šių metų birželio duomenimis, apie 40 proc. tėčių arba mamų jau gavo išmoką už neperleidžiamais mėnesius, kai kitas asmuo gauna išmoką likusį išmokos mokėjimo laiką. Šie skaičiai dar keisis, kadangi neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti ir baigiantis išmokos mokėjimo laikotarpiui. Šiuo metu pusė tėvų, gaunančių išmoką už neperleidžiamus mėnesius, ima šią išmoką vaiko priežiūros atostogų pradžioje arba viduryje, kiti tėvai pasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais paskutiniais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.

socmin.lrv.lt.

Nuo Naujųjų pasikeitus tvarkai, sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų gauna socialines korteles. Artimiausias lėšų pervedimas į jas numatytas rugsėjo viduryje, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Planuojama, jog parama bus skirta beveik 180 tūkst. jos gavėjų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vienam asmeniui kiekvieną ketvirtį paramai yra skiriami 25 eurai. Priklausomai, kiek asmenų sudaro namų ūkį, atitinkamai tiek lėšų bus pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą socialinę kortelę. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei bendrai gyvena keturių asmenų šeima, kiekvieną ketvirtį savo šeimos biudžetą jie papildys 100 eurų, už kuriuos galės įsigyti reikiamų produktų ir prekių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, šiemet įdiegta nauja šios valstybės paramos išpildymo forma kur kas palankesnė sunkiau besiverčiantiems žmonėms.

„Gyventojams nebereikia eilėse laukti maisto ir higienos paketų, tad jie jaučiasi kur kas oriau, o kita vertus, jie patys gali įsigyti tuos produktus, kurių jiems tuo metu reikia labiausiai pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Pavyzdžiui, žmonėms nereikia laukti paramos higienos prekėmis, kuri anksčiau būdavo skiriama tik tam tikrais ketvirčiais, jie gali įsigyti jų, kai reikia. Neabejoju, kad tai visomis prasmėmis pasiteisinęs sprendimas“, – teigia V. Šilinskas.

Lėšos į socialines korteles pervedamos 4 kartus per metus – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. imtinai.

Kas turi teisę gauti kortelę?

Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos 2024 m. vienam šeimos nariui neviršija 264 euro per mėnesį. Galimos išimtys, teirautis vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių darbuotojų.

Kaip gauti kortelę?

Užpildyti prašymo gauti kortelę formą vietos savivaldybės administracijoje / vietos seniūnijoje. Dėl tikslaus adreso, kur atvykti, kreiptis į vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Taip pat galima pateikti prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt.

Ką galima įsigyti naudojantis kortele?

Visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat negalima sumokėti už trečiųjų šalių paslaugas.

Daugiau informacijos apie socialines korteles www.priimk.lt.

Parama į socialines korteles skiriama iš Europos Sąjungos Materialinio nepritekliaus mažinimo programos lėšų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Sodra“ informuos PSD skolininkus apie jiems siūlomą pagalbą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

160 tūkstančių gyventojų, turinčių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolų, sulauks „Sodros“ pranešimų. „Sodra“ informuos ne apie planuojama skolų nuskaičiavimą, o apie žmonėms siūlomus problemų sprendimo būdus. Pranešimai bus išsiųsti gyventojams, kurių skola didesnė nei 125 eurai – bendra jų įsiskolinimo suma viršija 243 milijonus eurų.

Iki Žolinių gavusieji „Sodros“ pranešimus asmeninėse paskyrose www.sodra.lt/gyventojui sužinos, kaip elgtis, jei skola susikaupė jiems išvykus į užsienį ir nedeklaravus savo išvykimo, kokių lengvatų gali tikėtis socialinių ir ekonominių sunkumų patiriantys gyventojai arba kaip pateikti prašymą dėl skolos sumokėjimo dalimis.

Patarimų taip pat sulauks žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, bet nedirba, arba pradėjo dirbti, tačiau turi susikaupusią PSD skolą ir nuogąstauja, kad skola bus išieškoma iš jų atlyginimo.

Svarbu – „Sodros“ siunčiami pranešimai skirti tik informuoti gyventojus apie susidariusią skolą, galimybes sumokėti įmokas arba kreiptis dėl skolos atidėjimo. Tai nėra priminimas sumokėti įmokas kuo greičiau, o supažindinimas su svarbiausia informacija ir skirtingais sprendimų būdais. Susisiekdama su klientais asmeniškai, „Sodra“ pateikia jiems naudingą informaciją paprastu, greitu ir patogiu būdu.

Kai asmuo nemoka PSD įmokų, kiekvieną mėnesį jo skolos suma didėja. Be to, PSD skolininkai laikomi nedraustais ir negali naudotis sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų paslaugomis nemokamai, gauti kompensuojamus vaistus.

Kur ir kaip sužinoti tikslią savo skolą?

Norint sužinoti skolos dydį, nereikia nei skambinti, nei rašyti „Sodrai“ – pakanka prisijungti prie asmeninės paskyros gyventojui ir kairėje meniu juostoje pasirinkti „Įmokų mokėjimas“.

PSD įmokų skola gali būti mokama dalimis

Jei žmogus negali iškart sumokėti visos PSD įmokų skolos, jis gali pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Įsiskolinimą galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei asmuo neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo.

PSD įmokų skola gali būti perskaičiuota, jei dirbote užsienyje

PSD įmokų skola gali augti dėl to, kad žmogus yra išvykęs į užsienį ir nedeklaravęs savo išvykimo. Pateikus „Sodrai“ dokumentus, patvirtinančiu sveikatos draudimą užsienio valstybėje, PSD įmokų skola bus perskaičiuota. Už laikotarpį, kai įmokos buvo mokėtos užsienio valstybėje, nereikės mokėti PSD įmokų Lietuvoje.

Kad ateityje nesikauptų skola, svarbu išvykstant iš Lietuvos deklaruoti savo išvykimą. Tai galima padaryti internetu, nuvykus į Lietuvos ambasadą arba konsulatą toje šalyje, į kurią žmogus yra išvykęs.

Jei asmuo šiuo metu yra Lietuvoje, deklaruoti išvykimą jis gali deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijoje.

Socialinę paramą gaunantiems žmonėms skola gali būti nurašyta

Jei žmogaus ekonominė ar socialinė padėtis yra sunki – jam yra teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams – PSD įmokų skola gali būti nurašyta. Tokiu atveju reikia pateikti „Sodrai“ prašymą dėl PSD įmokų skolos nurašymo. „Sodra“ įvertins asmens turtinę, ekonominę, socialinę padėtį ir priims sprendimą.

Skola gali būti nurašyta, jei besikreipiantis žmogus atitinka visas šias sąlygas: yra praėję 5 metai nuo tada, kai buvo paskutinį kartą priskaičiuotos PSD įmokos, asmens ekonominė ar socialinė padėtis yra sunki, asmuo neturi turto arba turtas yra nelikvidus arba mažai likvidus.

Verta dirbti legaliai net ir turint skolų

Nuo 2024 m. liepos 1 d. skolininkams, kurie dirba legaliai, sumažėjo privalomos išskaitos iš atlyginimo. Dabar, jei skolininko pajamos siekia iki 1 MMA, leidžiama išskaita iki 10 proc., jei uždirbama nuo 1 MMA iki 2 MMA, išskaita gali siekti 30 proc., jei atlyginimas viršija 2 MMA, galima išskaityti iki 50 proc.

Išskaitos nemažėja, jei skola atsirado dėl asmens padarytos žalos ar vaiko mamai/tėčiui nesumokėtų sumų už vaiko išlaikymą.

Grįžtantiems į darbo rinką galimos „atostogos“ nuo skolų

Pradėję dirbti nuo 2024 m. gruodžio 1 d. žmonės galės pasinaudoti iki 6 mėnesių „skolų atostogomis“, nepriklausomai nuo skolos tipo. „Skolų atostogų“ laikotarpiu visa atlyginimo suma liks dirbančiajam. Dėl „skolų atostogų“ reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą bei teikti prašymą antstoliui.

Svarbu prisiminti, kad sumažintos privalomos išskaitos ar „skolų atostogos“ nereiškia, kad skolos nereikia grąžinti.

PSD įmokų skola nesikaups, jei būsite draustas valstybės lėšomis

Už dalį gyventojų, kurie dėl objektyvių priežasčių negali turėti darbo pajamų, PSD įmokas moka valstybė. Asmenys iki 18 metų, moksleiviai, dieninių skyrių studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Valstybė sumoka PSD įmokas taip pat už moteris esančias nėštumo ir gimdymo atostogose, pensininkus ir šalpos kompensacijų gavėjus, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius bedarbius.

PSD įmokų taip pat nereikia mokėti, jei Jūs:
• slaugote neįgalųjį asmenį;
• auginate 1 vaiką iki 8 metų ar 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų;
• turite būtinąjį stažą senatvės pensijai arba iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgijote 30 metų darbo stažą;
• atliekate savanorišką praktiką ar esate praktikantas;
• turite meno kūrėjo ar dvasininko statusą;
• esate tarptautinės tarnybos tarnautojo žmona arba vyras;
• gaunate sporto stipendiją ir kt.