socmin.lrv.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia kvietimą teikti prašymus suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją). Prašymus gyventojai gali teikti iki rugpjūčio 14 d. (imtinai). Šio kvietimo metu paramai įsigyti būstą numatoma skirti apie 4 mln. eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys (šeimos), kurių pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

Primename, kad asmenys (šeimos), pretenduojantys į paramą būstui įsigyti, negali turėti ar per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, nepritaikytą jų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama tik turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant pagal negalios pobūdį.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma gali būti:

53 000 eurų – asmeniui be šeimos;
87 000 eurų – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
35 000 eurų – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Teikiamų subsidijų dydžiai:

15 proc. – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų;
20 proc. – jaunoms šeimoms, auginančioms 1 vaiką;
25 proc. – jaunoms šeimoms, auginančioms 2 vaikus;
30 proc. – šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų; asmenims su negalia arba šeimoms, kuriose jų yra; asmenims iki 36 metų, kurie buvo likę be tėvų globos (rūpybos) ar jų šeimoms; šeimoms, kuriose motina arba tėvas vieni augina 1 ar daugiau vaikų.

Iki rugpjūčio 14 d. (imtinai) gyventojai (šeimos) prašymus gali pateikti asmeniškai atvykę į savivaldybės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, administraciją; pašto siunta; elektroniniu paštu; per kurjerį arba atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro. Prašymų pildyti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nebus galimybės.

Pažymos, patvirtinančios teisę į paramą būstui įsigyti, bus išduodamos atsižvelgiant į numatytas lėšas subsidijoms teikti. Rezervavus visas subsidijoms mokėti skirtas lėšas, prašymai, kuriems patenkinti lėšų neužteks, bus atmesti ir nauji prašymai galės būti teikiami, paskelbus naują kvietimą.

Primename, kad išsamią informaciją apie tai, kas gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti, paramos teikimo sąlygas galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės skiltyje Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Jie dar gali atsisakyti.

Pasibaigus šių metų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpiui, beveik 36 tūkstančiai gyventojų prisijungė prie kaupimo antroje pakopoje arba atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą. Tuo metu apie 200 tūkst. žmonių atsisakė dalyvauti kaupime.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Informacija trumpai:
• 36 tūkst. žmonių šiemet pradėjo kaupti ar atnaujino kaupimą antroje pensijų pakopoje.
• Žmonės, kurie nusprendė nedalyvauti kaupime, bet neatsisakė iki birželio 30 d., dar gali tai padaryti iki gruodžio 31 d., pateikdami laisvos formos prašymą „Sodros“ valdybai.
• Ši galimybė skirta tik tiems, kurie buvo įtraukti į kaupimą 2025 m.
• Visi kiti dalyviai galės pasitraukti iš kaupimo nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., pateikę prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
• Iki 2026 m. jokių veiksmų jiems atlikti nereikia.

Šių metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo 236 tūkstančiai žmonių. Pasibaigus apsisprendimo laikotarpiui, iš viso 36 tūkstančiai žmonių liko antros pensijų pakopos sistemoje: per 29,5 tūkst. prisijungė prie kaupimo, o daugiau nei 6 tūkst. atnaujino įmokų mokėjimą. Dar 1300 žmonių šiais metais savarankiškai sudarė sutartis su kaupimo bendrovėmis.

Nuo liepos nauji dalyviai pradės kaupti pensijai papildomai: į pensijų fondus bus pervedami 3 proc. nuo jų atlyginimų bei papildoma valstybės paskata: 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Pavyzdžiui, kaupiantysis uždirba 2 000 eurų neatskaičius mokesčių kas mėnesį. 2025 metais žmogaus mėnesio įmoka bus 60 eurų. Iš valstybės biudžeto už žmogų į pensijų fondą bus pervedama dar 30,33 euro. Iš viso per mėnesį bus kaupiama 90,33 euro.
Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys arba pats savarankiškai dirbantis asmuo, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Svarbu: gyventojai, kurie buvo įtraukti į kaupimą šiais metais, bet neatsisakė iki birželio 30 d., dar turi galimybę tai padaryti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Tam reikia pateikti laisvos formos prašymą „Sodros“ valdybai, prisijungus prie asmeninės paskyros svetainėje www.sodra.lt/gyventojui arba atvykus į „Sodros“ padalinį. Ši galimybė galioja tik šiemet įtrauktiems ar atnaujinusiems sustabdytų įmokų mokėjimą. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šiais metais įtraukti kaupimo dalyviai, kaip ir visi kiti, teiks prašymą savo kaupimo bendrovei.

Žmonės, kurie tapo kaupimo dalyviais iki 2025 metų ir nuspręs pasitraukti iš antros pakopos, galės tai padaryti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., kai įsigalios nauja tvarka. Tuomet bus galima atsiimti savo sukauptas lėšas: asmenines įmokas ir investicinį pelną. Sprendimą reikės pateikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Ta pati tvarka galios ir tiems, kurie 2025 m. savarankiškai sudarė kaupimo sutartis ir vėliau norės pasitraukti. Iki 2026 m. šiems žmonėms jokių veiksmų atlikti nereikia.

Net ir pasibaigus pereinamajam pasitraukimo iš pensijų kaupimo laikotarpiui, toliau liks galimybė atsiimti dalį arba visas savo sukauptas lėšas. Daugiau apie pokyčius antros pakopos pensijų kaupime skaitykite čia.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Liepą, prasidėjus naujam metų ketvirčiui, kinta „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tai ypač svarbu tiems išmokų gavėjams, kurių pajamos pačios mažiausios ir pačios didžiausios.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos yra skaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į gavėjų pajamas. Nepaisant to, nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei numatyta suma. Šie dydžiai kinta pagal šalies vidutinį darbo užmokestį ir yra perskaičiuojami kas ketvirtį. Trečiojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 326,30 euro VDU dydį, kuris galiojo pirmąjį šių metų ketvirtį.

Jei sergate arba slaugote sergantį

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 270,78 euro per mėnesį arba 12,89 euro per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms. Minimali išmoka mokama, jeigu pagal gyventojo draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, trečiąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka negalės būti didesnė nei 2 887,40 euro per mėnesį – tai apie 5 eurais daugiau, nei prieš tai buvusį ketvirtį. Maksimali riba aktuali gyventojams uždirbantiems didžiausias algas.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 3 062,52 euro iki 3 067,92 euro, o dienos – nuo 145,83 euro iki 146,09 euro.

Jei auginate vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų liepos, rugpjūčio arba rugsėjo mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų.

Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 629,03 euro.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 5 eurais, nuo 2 786,64 euro iki 2 791,56 euro per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 093,67 euro, o antraisiais 1 395,78 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3 609,49 euro.

Jei laikinai nedirbate

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro – ji lieka tokia pat, kaip antrąjį metų ketvirtį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų liepą, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų gruodžio pradžios iki 2025 metų gegužės pabaigos.

Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio – 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo – 474,24 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1 353,44 euro.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo 2026 metų keičiasi antros pakopos pensijų kaupimo sistema – pereinama prie savanoriško modelio, o gyventojams suteikiama galimybė pasitraukti iš kaupimo, jei to pageidauja. Svarbu įsidėmėti, kad naujovės įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., tad iki to laiko kaupime dalyvaujantiems gyventojams nereikia nieko daryti. Tai tinkamas metas susipažinti su informacija ir priimti apgalvotą asmeninį sprendimą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsisakoma automatinio įtraukimo

Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Jei atsisakydavo prisijungti prie kaupimo, kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų. Nuo 2026 m. ši tvarka nebegalios – automatinis įtraukimas nutraukiamas.

Vietoje to, kiekvienų metų sausio mėnesį „Sodra“ individualiai pakvies prisijungti prie kaupimo tuos gyventojus, kurie dar nekaupia pensijai ir sausio 2 d. yra apdraustieji: dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai. Aktyvus žmogaus sprendimas sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove taps kaupimo pradžia. Jeigu asmuo neatsakys į kvietimą ir nesiims jokių veiksmų – jis nebus įtrauktas.

2026–2027 metai: galimybė visiškai pasitraukti iš kaupimo

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. galios pereinamasis laikotarpis, kurio metu kiekvienas šiuo metu dalyvaujantis II pakopos pensijų kaupime galės iš jo savanoriškai pasitraukti.

Kas nutiks su sukauptais pinigais?

Į „Sodrą“ bus grąžinta ta dalis lėšų, kuri:
• buvo skirta iš valstybės biudžeto kaip skatinamoji įmoka (nuo 2013 m.),
• sudarė „Sodros“ įmokų dalį (iki 2019 m.).

Ši suma bus paversta apskaitos vienetais, kurie padidins žmogaus senatvės pensiją.

Visa kita dalis – asmeninės įmokos bei investicinis pelnas – bus pervesta į asmeninę žmogaus sąskaitą. Ši išmoka neapmokestinama ir nebus taikomi jokie papildomi atskaitymai. Jei žmogus apsispręs pasitraukti iš pensijų kaupimo, reikės pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei.

Kaip sužinoti, kiek pinigų gausiu?

Šiuo metu rengiama atnaujinta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė. Šalia jau dabar esamų scenarijų, joje bus galima pasirinkti ir naują: „Kaupiu, bet noriu pasitraukti“.

Skaičiuoklė pateiks palyginimą:
• kiek lėšų sukauptumėte iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautumėte, jei kauptumėte toliau;
• kokio dydžio išmoką gautumėte ir kokia pensija būtų, jei pasitrauktumėte iš kaupimo dabar.

Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, matysite:

• preliminarią viso sukaupto turto vertę;
• kokia suma bus pervesta iš pensijų fondo į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais;
• kiek būtų išmokėta Jums į asmeninę sąskaitą.

Be to, iki 2028 m. sausio 1 d. bus sukurtas naujas pensijų informacinis portalas, kuris padės gyventojams įvertinti pensijų kaupimą naudą ir jų sprendimų poveikį būsimai pensijai.

Lėšų atsiėmimo galimybės

Net ir pasibaigus pereinamajam pasitraukimo iš pensijų kaupimo laikotarpiui, toliau liks galimybė atsiimti dalį arba visą savo sukauptą pensijų turtą.

Iki pensinio amžiaus:

• Vieną kartą gyvenime bus galima atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei žmogus pats įmokėjo į pensijų fondus. Šiai išmokai bus taikomas 3 proc. atskaitymas.
• Jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto sumos – galima atsiimti viską. Išsiimamai sumai taip pat taikomas 3 proc. atskaitymas.
• Jei žmogus neteko 70–100 proc. darbingumo, serga sunkia liga arba jam reikalinga paliatyvioji pagalba – visi pinigai gali būti išmokėti be atskaitymų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Sulaukus pensijos:
• Jei sukaupta suma nesiekia pensijų anuiteto ribos – asmuo galės rinktis, kaip gauti lėšas: vienkartine išmoka, periodine išmoka ar įsigyti anuitetą.
• Jei suma viršija ribą – anuitetas privalomas, bet sumą virš maksimalios anuiteto ribos galima atsiimti vienkartine išmoka.
• Visos išmokos pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims nebus apmokestinamos.

Kaupiantiems toliau – lankstesnės sąlygos

Jei žmogus nuspręs toliau kaupti antroje pakopoje, jis turės daugiau galimybių savo nuožiūra pasididinti įmokas arba jas laikinai sustabdyti.

Asmeninės įmokos sudarys 3 proc. ar daugiau nuo kaupiančiojo pajamų. Įmokoms, viršijančioms 3 proc. taikoma GPM lengvata.

Valstybė toliau mokės 1,5 proc. dydžio skatinamąją įmoką nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Esant poreikiui, kaupimą bus galima laikinai sustabdyti 12 mėnesių su galimybe pratęsti šį terminą. Norint sustabdyti ar nepraėjus 12 mėnesių atnaujinti įmokų mokėjimą, reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, arba gavusiems pasiūlymą atnaujinti neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, nuo liepos įmokos į pensijų fondus bus skaičiuojamos automatiškai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seimas priėmė pensijų reformą, pagal kurią antros pensijų kaupimo pakopos laukia pokyčiai. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad pokyčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, todėl šiais metais automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų kaupimą vyksta pagal dabar galiojančius teisės aktus. Tad visi, kurie šiais metais gavo „Sodros“ pranešimą dėl įtraukimo į pensijų kaupimą ar įmokų atnaujinimo, turi priimti sprendimą iki birželio pabaigos. Gyventojai, kurie prisijungė prie pensijų kaupimo ankstesniais metais, šiuo metu dar neturi galimybės nutraukti kaupimą.

Kas gavo „Sodros“ pranešimus?

Šiemet „Sodros“ pranešimų dėl pensijų kaupimo sulaukė naujai į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai bei žmonės, kurie jau dalyvauja pensijų kaupime, tačiau neterminuotai sustabdė įmokų mokėjimą – iš viso daugiau nei 236,5 tūkstančio žmonių.

Naujai į pensijų kaupimą įtraukti 100 304 gyventojai. Tai jaunesni nei 40 metų žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir kurie niekada iki šiol nekaupė pensijai. Įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.

Kita gyventojų grupė, kuri šiemet gavo „Sodros“ pranešimus, tai žmonės, kurie neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Anksčiau jie buvo pensijų kaupimo dalyviai, jų sukauptos sumos liko pensijų fonduose ir toliau investuojamos, tačiau 2013 metais arba 2019 metais jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų. Tokių žmonių šiemet 135 351. Neterminuotai kaupimą sustabdžiusių žmonių įmokos automatiškai atnaujinamos tris kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Kaip gyventojai informuojami apie pensijų kaupimą?

Pranešimai apie įtraukimą arba įmokų atnaujinimą siunčiami į asmenines „Sodros“ paskyras www.sodra.lt/gyventojui. Per pusmetį jie kartojami kelis kartus. Prisijungus prie paskyros www.sodra.lt/gyventojui per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, paskyroje galima rasti visą gyventojui aktualią informaciją.

Asmeninėje paskyroje nurodę savo kontaktus, pranešimus ir priminimus gyventojai gauna taip pat elektroniniu paštu arba telefonu. Per pusmetį „Sodra“ kelis kartus vykdė automatinį skambinimą į kaupimą įtrauktiems gyventojams, informuodama juos apie galimybę pasirinkti kaupimą arba jo atsisakyti.

Informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų įmokų atnaujinimą galima gauti ir paskambinus „Sodros“ informacijos telefonu +370 5 250 0883 arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų priimamajame.

Ką daryti, gavus „Sodros“ pranešimą?

Naujai įtraukti į kaupimą gyventojai turi tris pasirinkimo variantus – jie gali patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros” atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje arba asmeninėje „Sodros” paskyroje pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.

Gyventojai, kuriems siūloma atnaujinti įmokas, taip pat gali apsispręsti: nieko nedaryti ir tuomet nuo liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujintas automatiškai, nelaukdami birželio 30 d. atnaujinti įmokų pervedimą arba atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo.

Nenorintys dalyvauti kaupime turėtų prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Naujai įtraukti gyventojai ir tie asmenys, kuriems siūloma atnaujinti įmokų pervedimą, savo paskyrose mato automatiškai sugeneruotus prašymus atsisakyti kaupimo. Tereikia paspausti mygtuką ir atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Jei nėra galimybės prisijungti prie „Sodros“ paskyros, prašymą atsisakyti kaupimo taip pat galima pateikti „Sodros“ klientų priimamajame.

Kaip kaupiama: dalis nuo atlyginimo ir valstybės paskata

Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų. Papildomai 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) perves valstybė.

Pavyzdžiui, kaupiantysis uždirba 2 000 eurų neatskaičius mokesčių kas mėnesį. 2025 metais žmogaus mėnesio įmoka bus 60 eurų. Iš valstybės biudžeto už žmogų į pensijų fondą bus pervedama dar 30,33 euro. Iš viso per mėnesį bus kaupiama 90,33 euro.

socmin.lrv.lt.

Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Perėjimas prie savanoriško kaupimo modelio

Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Vietoje jo įtvirtintas savanoriško kaupimo modelis: automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeitė nuolatinis kvietimas savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimas apie kaupimo antroje pensijų pakopoje galimybes.

Pereinamasis laikotarpis pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje – papildomi pensijų apskaitos vienetai

Sudaryta galimybė kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Galimybė pasitraukti per numatytą laikotarpį bus įgyvendinama tokiu būdu:

Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM);
Už „Sodros“ ir (ar) valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidės prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies.

Pereinamasis laikotarpis galios nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Nusprendusiems toliau kaupti antroje pakopoje, suteikiama galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti

Pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje, gyventojai galės elgtis lanksčiai: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.

Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU)).

Lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas ar jų dalį

Galimybės lanksčiau atsiimti dalį lėšų iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus, didins kaupimo patrauklumą gyventojams.

Galimybė iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (neapmokestinant GPM, tačiau taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą – 3 proc. išsiimamos sumos):

Vieną kartą per visą gyvenimą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau negu paties gyventojo įmokėtą sumą);
Likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.

Bus sudaryta galimybė dalyviui nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, t. y. dalyviui:

Netekus 70-100 proc. dalyvumo;
Nustačius sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ir dviejų ministrų – SAM ir SADM – patvirtintą ligų sąrašą;
Nustačius paliatyvios pagalbos poreikį.

Dalyviams, kuriems sukauptos lėšos bus išmokėtos šiuo pagrindu, į išmokėtas lėšas nebus galima nukreipti išieškojimo pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus (netaikomas joks apmokestinimas):

Sukauptą sumą iki minimalios anuiteto ribos ir sukauptą turtą virš maksimalios anuiteto ribos bus leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą. Privalomo anuiteto minimali riba ir maksimali riba bus apskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų I ketv. vidutinės senatvės pensijos dydį (atitinkamai 10 proc. ir 50 proc. šio dydžio);
Bus leidžiama atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą), jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus. Išmokamos lėšos neatleis nuo anuiteto prievolės tuos, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą.

Visa informacija – vienoje vietoje

Nuo 2028 m. atnaujintas „Sodros“ informacinis portalas gyventojams leis gauti pilną informaciją apie visose pensijų pakopose įgytas pensijų teises. Taip pat čia atsiras kvietimas prisijungti prie antros pakopos pensijų kaupimo, koreguoti, stabdyti ar atnaujinti įmokas, galimybė palyginti pensijų fondus, apskaičiuoti prognozuojamą pensiją, išmokų dydžius iš antros pakopos pensijų fondų iki ir po senatvės pensijos amžiaus bei gauti kitą reikalingą informaciją.

lrv.lt nuotr.

Po svarstymo pritarta antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos pakeitimams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seimas po svarstymo pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą.

Pagal svarstomus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa būtų patrauklesnė ir lankstesnė, būtų užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.

Po svarstymo už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 17, susilaikė 11 parlamentarų. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Numatoma atsisakyti automatinio įtraukimo

Pataisomis planuojama atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais siekiama įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį, t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes.

Jaunesniems kaip 40 metų asmenims per elektroninio gyventojų aptarnavimo sistemą „Sodra“ kasmet siųstų priminimus apie galimybę prisijungti prie kaupimo sistemos.

Pereinamasis laikotarpis norintiems pasitraukti

Svarstomais pakeitimais siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas būtų įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.

Seimas svarstymo metu pritarė pasiūlymui, kad pereinamasis laikotarpis galiotų nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė siūlė pereinamąjį laikotarpį taikyti iki 2027 m. rugsėjo 30 d.

Kaupiantiems toliau – papildomos galimybės

Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, numatoma galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti. Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – įmokas stabdyti. Įmokas būtų galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų stabdymo skaičius nebūtų ribojamas.

Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gautų valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas

Naujomis nuostatomis planuojama iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą – 3 proc. išsiimamos sumos) vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą), o likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.

Iki sulaukiant pensinio amžiaus, neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis šiais atvejais: netekus 70–100 proc. dalyvumo; nustatyta sunki liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą; nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis. Tokiais atvejais siūloma taikyti 30 dienų terminą, per kuriuos žmogui būtų išmokėtas jo sukauptas turtas.

Pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, (t. y. pensijų anuiteto ribą) pensijų anuitetų mokėtojas nustatytų kiekvieniems kalendoriniams metams, apskaičiuodamas pagal įstatyme nustatytą formulę.

Dalyviai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo bus sudarę periodinės pensijų išmokos sutartį, įsigaliojus šiam įstatymui, turėtų teisę kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl jiems priklausančio likusio neišmokėto pensijų turto išmokėjimo vienkartine išmoka.

Dalyviai, iki 2025 m. gruodžio 31 d. savanoriškai sudarę pensijų anuiteto sutartį, kai jų sukauptas pensijų turtas buvo mažesnis už Pensijų kaupimo įstatyme nustatytą privalomo pensijų anuiteto įsigijimo sumą, turėtų teisę kreiptis į VSDF valdybą dėl pensijų anuiteto sutarties nutraukimo.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

„Sodra“, bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), tikrina savarankiškai dirbančių asmenų VMI deklaruotas apmokestinamąsias pajamas su „Sodrai“ pateiktų pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis (SAV pranešimus) duomenimis. Nustačius neatitikimus – inicijuojamas savarankiškai dirbančių asmenų duomenų patikrinimo procesas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Artimiausiu metu pranešimus su prašymu patikslinti duomenis gaus 4,6 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų iš daugiau kaip 359 tūkst. Svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo įmokų bazė visada turi atitikti gyventojo VMI deklaruojamas apmokestinamąsias pajamas. Tai reiškia, kad negalima sumokėti „Sodros“ įmokų nuo didesnės sumos, nei VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų suma.

Kodėl reikia patikslinti duomenis?

Gyventojai, kurie dirba savarankiškai: vykdo individualią veiklą su pažyma, yra mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai, šeimynų dalyviai ar vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir jų EDV dydis didesnis nei 4, turi deklaruoti pajamas VMI ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kasmet tai reikia padaryti iki gegužės pradžios.

Nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas „Sodrai“.

Įmokų bazė, tai yra suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą arba žemės ūkio veiklą ir 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų nariams, ūkinių bendrijų nariams, šeimynų dalyviams ar individualių įmonių savininkams.

Deklaruojant pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų suma sutaptų.

Ankstesniais metais (iki 2023 metų), jei „Sodrai“ SAV pranešimuose nurodomos sumos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, nebuvo papildomai tikslinamos. Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose.

Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens VMI deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma.

Jei Apdraustųjų asmenų registre įrašyta draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, suma skiriasi nuo asmens VMI deklaruotos metinės apmokestinamųjų pajamų sumos, draudėjų prašoma patikslinti duomenis, tai yra pateikti patikslintą SAV pranešimą „Sodrai“ arba patikslintą pajamų deklaraciją VMI.

Kas turi patikslinti duomenis?

Šių metų birželį yra apie 4,6 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurių deklaruota pajamų suma „Sodroje“ pagal pateiktus SAV pranešimus nesutampa su VMI deklaruota pajamų suma už 2024 metus.

Tai žmonės, dirbantys su individualios veiklos pažyma, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrųjų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, šeimynų dalyviai bei vykdantieji individualią žemės ūkio veiklą. Su visais šiais draudėjais „Sodra“ dirba individualiai. Jie bus informuojami asmeniškai, kad pasitikrintų pateiktų duomenų teisingumą ir įvertintų: pateikti patikslintą SAV pranešimą už 2024 metus, ar pateikti patikslintą deklaraciją VMI.

Kaip mokėti socialinio draudimo įmokas?

Savarankišką veiklą vykdantis žmogus „Sodrai“ privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo savo uždirbamų pajamų. Mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai, šeimynų dalyviai VSD įmokas, apskaičiuotas nuo asmens per kalendorinį mėnesį išsiimtos asmeniniams poreikiams lėšų sumos arba žmonės, vykdantys individualią veiklą ar individualią žemės ūkio veiklą, VSD įmokas mokantys avansu, socialinio draudimo įmokas moka einamaisiais metais (ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos) bei teikia SAV pranešimą. Jei nuo per kalendorinį mėnesį išsiimtos asmeniniams poreikiams lėšų sumos draudėjas socialinio draudimo įmokų nemokėjo arba nemokėjo įmokų avansu bei neteikė SAV pranešimų, duomenys apie asmens deklaruotą išsiimtą asmeniniams poreikiams lėšų sumą arba deklaruotas individualios veiklos arba individualios žemės ūkio veiklos pajamas ir šių sumų išskaidymą pagal kiekvieną kalendorinį mėnesį teikiami VMI metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

Ką reiškia įmokų mokėjimas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (arba avansu)? Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie turi įgiję reikiamą socialinio draudimo stažą bei iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję socialinio draudimo įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą 2025 metų birželio mėnesį. Tam, kad žmogus būtų laikomas apdraustuoju, socialinio draudimo įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už gegužę.

Priešingu atveju žmogus gautų išmoką tik 2026 metų birželį, deklaravęs pajamas už visus 2025 metus ir sumokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo deklaruotų pajamų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimas kas mėnesį (avansinis) nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis. Tokią įmokų bazę nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Kad būtų laikomi apdraustaisiais ir galėtų naudotis socialinėmis garantijomis, savarankiškai dirbantiems žmonėms rekomenduojama mokėti įmokas kas mėnesį (avansu). Vis dėlto tai nereiškia, kad galima mokėti įmokas nuo laisvai pasirenkamos sumos – draudžiamosiomis pajamomis tampa ne bet kokios sumos, nuo kurių faktiškai apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, bet tik tos asmens pajamos (ir kitos sumos), nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalo būti įmokėtos socialinio draudimo įmokos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojai, kurie šiemet gavo „Sodros“ pranešimus dėl pensijų kaupimo turi dar beveik mėnesį sprendimui priimti. Pasitikrinti, ar gavote „Sodros“ siųstą pranešimą apie įtraukimą, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui. Šią savaitę „Sodra“ siunčia priminimus žmonėms, kurie dar neatsidarė pranešimų asmeninėse paskyrose – jų yra 75,5 tūkstančio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Svarbu žinoti, kad į kaupimą gali būti įtraukiami žmonės dirbantys pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbantys asmenys, dirbantys studentai bei Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, tad jei šių metų sausio 2 d. dirbote ir jums buvo daugiau nei 18 metų, būtinai pasitikrinkite asmeninę
„Sodros“ paskyrą.

Dauguma jau apsisprendė

Šiemet „Sodros“ pranešimų dėl pensijų kaupimo sulaukė naujai į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai bei žmonės, kurie jau dalyvauja pensijų kaupime, tačiau neterminuotai sustabdė įmokų mokėjimą – iš viso daugiau nei 236,5 tūkstančio žmonių.

Naujai į pensijų kaupimą įtraukti 100 304 gyventojai. Tai jaunesni nei 40 metų žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir kurie niekada iki šiol nekaupė pensijai. Įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Šiuo metu 59 544 žmonės jau atsisakė įtraukimo į pensijų kaupimą.

Kita gyventojų grupė, kuri šiemet gavo „Sodros“ pranešimus, tai žmonės, kurie neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Anksčiau jie buvo pensijų kaupimo dalyviai, jų sukauptos sumos liko pensijų fonduose ir toliau investuojamos, tačiau 2013 metais arba 2019 metais jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų. Tokių žmonių šiemet 135 351.

Neterminuotai kaupimą sustabdžiusių žmonių įmokos automatiškai atnaujinamos tris kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo jų amžiaus. 111 729 gyventojai, kuriems siūloma atnaujinti įmokų mokėjimą, jau atsisakė tai padaryti.

Per 1500 gyventojų savarankiškai sudarė pensijų kaupimo sutartis arba atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą.

Atkreipkite dėmesį – šiais atvejais taip pat galėjote sulaukti pranešimo dėl pensijų kaupimo

Pasitikrinkite savo asmeninę „Sodros“ paskyrą – jei atitinkate bent vieną iš šių atvejų, šiais metais galėjote būti įtrauktas į pensijų kaupimą arba gauti kvietimą atnaujinti įmokų mokėjimą:

Anksčiau atsisakėte kaupimo. Jei 2019 m. ir/arba 2022 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime – šiemet buvote vėl įtrauktas automatiškai. Kvietimas kaupti kartojama kas trejus metus, kol žmogui sukanka 40 metų.

Esate vyresnis nei 40 metų, bet anksčiau kaupėte pensijai. Jei 2013 m. ar 2019 m. pasirinkote neterminuotai sustabdyti įmokų mokėjimą, bet Jūsų sukautos lėšos liko pensijų fonde ir toliau investuojamos, šiemet galėjote gauti kvietimą įmokas atnaujinti. Tokie kvietimai siunčiami iki trijų kartų – kas trejus metus, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.

Sulaukėte senatvės pensijos amžiaus, bet vis dar dirbate. Jei anksčiau kaupėte ir 2013 m. ar 2019 m. neterminuotai sustabdėte įmokų mokėjimą, atnaujinti įmokas Jums siūloma tris kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus. Tad jei jau pasiekėte senatvės pensijos amžių, tačiau sausio 2 d. dirbote pagal sutartį arba savarankiškai, galėjote sulaukti pranešimo dėl įmokų atnaujinimo.

Vykdote savarankišką veiklą. Jei sausio 2 d. turėjote verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą ar buvote mažosios bendrijos narys – Jūs galėjote būti įtrauktas kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

Esate studentas, bet dirbote. Jei šiuo metu studijuojate, bet sausio 2 d. jums buvo sukakę 18 metų ir tuo metu dirbote, kad ir laikinai ar sezoninį darbą, galėjote gauti pranešimą apie įtraukimą.

Esate užsienietis ir dirbate Lietuvoje. Jei turite asmens kodą ir mokate socialinio draudimo įmokas – jūs taip pat galėjote būti įtrauktas į pensijų kaupimą. Pranešimuose pateikti QR kodai, nukreipiantys į anglišką bei rusišką versijas.

Kaip patikrinti, ar šiais metais buvau įtrauktas į pensijų kaupimą?

Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi savo asmeninę „Sodros“ paskyrą. Prie paskyros www.sodra.lt/gyventojui jungiamasi per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus.

Kad nepraleistumėte svarbių pranešimų, verta atnaujinti savo kontaktinius duomenis ir pasirinkti informacijos gavimo būdą. Tai padarius, pranešimus galėsite gauti ne tik paskyroje, bet ir elektroniniu paštu .

Informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų įmokų atnaujinimą galima gauti ir paskambinus „Sodros“ informacijos telefonu +370 5 250 0883 arba apsilankius bet kuriame „Sodros“ klientų priimamajame.

Ką daryti žmonėms, gavusiems pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą?

Gavusieji „Sodros“ pranešimą turi tris pasirinkimo variantus.

Jei nori prisijungti prie kaupimo, nieko daryti nereikia. Nuo 2025 m. liepos 1 d. automatiškai įtraukti žmonės taps pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradės mokėti pensijų kaupimo įmokas.

Jei žmogus nori kaupti kitoje bendrovėje, nei parinkta atsitiktiniu būdu, jis gali sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.

Jei apsispręs nekaupti, iki birželio 30 d. reikia pateikti prašymą asmeninėje paskyroje gyventojui ar „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Ką daryti žmonėms gavusiems pranešimus apie įmokų mokėjimo atnaujinimą?

Žmonės gavę pranešimus apie įmokų atnaujinimą taip pat gali rinktis iš trijų galimybių.Jei nori atnaujinti įmokų mokėjimą, nieko daryti nereikia. Nuo 2025 m. liepos 1 d. jų įmokos bus vėl pervedamos į tą pensijų fondą, kuriame šiuo metu jau investuojamas jų turimas sukauptas pensijų turtas.

Neterminuotai įmokas sustabdę žmonės gali nelaukti liepos 1 d. ir bet kada atnaujinti pensijų įmokų pervedimą. Reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kurioje kaupiamos pensijų įmokos su prašymu atnaujinti pensijų įmokų pervedimą.

Jei nenori atnaujinti įmokų pervedimo, iki birželio 30 d. reikia pateikti prašymą asmeninėje paskyroje gyventojui ar „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo šiol socialinio draudimo pensijų gavėjams, išvykstantiems gyventi į Europos valstybes, pensijų mokėjimas nebebus stabdomas. Jiems taip pat nebereikės teikti prašymų atnaujinti pensijos mokėjimą. Pakaks kartą per metus pateikti „Sodrai“ dokumentą, patvirtinantį, kad žmogus yra gyvas ir gyvena užsienyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas keičiasi?

Iki šiol, kai žmogus deklaruodavo išvykimą iš Lietuvos į Europos valstybę, arba buvo gaunama informacija, kad žmogus faktiškai gyvena užsienyje, pensijos mokėjimas būdavo stabdomas nuo kito mėnesio po išvykimo. Kad mokėjimas būtų tęsiamas, reikėdavo papildomai pateikti prašymą dėl socialinio draudimo pensijos mokėjimo atnaujinimo gyvenantiems užsienyje. Dabar to nebereikia – pensijos toliau bus mokamos.

Svarbu: kaip ir anksčiau, kartą per metus reikės pateikti gyvybės sertifikatą, tai yra dokumentą, patvirtinantį, kad žmogus yra gyvas ir gyvena užsienyje.

Kam aktualus šis pokytis?

Naujovė aktuali tik socialinio draudimo pensijų gavėjams, pavyzdžiui, senatvės pensijos, negalios pensijos, našlių ir našlaičių pensijos gavėjams. Pakeitimai taikomi tik žmonėms, kurie išvyksta gyventi į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybes, Šveicariją arba Jungtinę Karalystę.

Kada reikės pateikti gyvybės sertifikatą?

„Sodra“, pervesdama pensiją užsienyje gyvenančiam žmogui, turi įsitikinti, kad žmogus yra gyvas, o taip pat žinoti tikslią jo buvimo vietą. Todėl kiekvienas pensininkas, kuris Lietuvoje paskirtą pensiją nori gauti užsienyje, turi kasmet patvirtinti, kad yra gyvas.

Jei žmogus išvyksta gyventi į užsienį nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d., reikės pateikti gyvybės sertifikatą iki tų pačių metų gruodžio 31 d. Tai padarius, pensija bus mokama toliau be jokių pertraukų nuo kitų metų sausio 1 d.

Jei pensininkas išvyks nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., šiemet dar nieko pateikti nereikės. Svarbu gyvybės sertifikatą pateikti iki kitų metų gruodžio 31 d., kad pensijos mokėjimas būtų tęsiamas nuo dar kitų metų sausio 1 d.

Svarbu prisiminti, kad metų pabaigoje pateiktas gyvybės sertifikatas užtikrina pensijos mokėjimą iki kitų metų pabaigos. Kitais metais vėl reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad žmogus yra gyvas ir tam tikroje vietoje.

Jei sertifikatas bus pateiktas vėliau, tai yra po sausio 1 d., pensijos mokėjimas bus atnaujintas ir pensija išmokėta už visą laiką nuo jos sustabdymo.

Kaip pateikti gyvybės sertifikatą?

Tapatybės patvirtinimo procedūra gyvenantiems užsienyje yra paprasta. Reikiamus dokumentus galima pateikti vaizdo pokalbio internetu metu, o tapatybės patvirtinimui naudojamos elektroninės priemonės.

Norint patvirtinti savo tapatybę ir gyvenamąją vietą vaizdo pokalbio metu su „Sodra“, reikia iš anksto registruotis telefonu +370 5 250 0883, pasirinkus temą „Pensijos ir šalpos išmokos“.

Registracijos metu reikia patvirtinti savo tapatybę. Taip pat reikalingas galiojantis el. pašto adresas – į jį bus siunčiama visa svarbi informacija apie pokalbį.

Pokalbio metu žmogus prisijungia per atsiųstą nuorodą ir „Sodros“ specialistui parodo reikiamus dokumentus – jų tikslus sąrašas pateikiamas iš anksto. Jei visi dokumentai tinkami, „Sodros“ darbuotojas užregistruoja pažymą, ir pensijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų metų pabaigos.

Apie tapatybės patvirtinimo procedūrą žingsnis po žingsnio skaitykite čia:

https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodros-naujove-pensiju-reikalus-uzsienyje-jau-galima-tvarkyti-vaizdo-skambucio-metu

Pažymą, įrodančią, kad žmogus gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, galima atsiųsti „Sodrai“ ir paštu. Dokumentas turi būti patvirtintas notaro, Lietuvos konsulinės atstovybės pareigūno arba tos šalies kompetentingos įstaigos („Sodros“ atitikmens) darbuotojo.

Žmogus taip pat gali nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. apsilankyti „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir raštu patvirtinti savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje bei pateikti toje užsienio valstybėje išduotą dokumentą, kuriuo remiantis galima nustatyti, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje.

Išvykę į užsienį, galite netekti kai kurių „Sodros“ pensijų ar išmokų

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pensijos, kompensacijos ir išmokos, tokios kaip šalpos pensija ir kitos, yra skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims.

Pensijos ir išmokos, kurios skiriamos ir mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims:
• šalpos senatvės pensija;
• šalpos negalios pensija;
• šalpos našlaičių pensija;
• šalpos kompensacija motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė 5 ir daugiau vaikų;
• šalpos kompensacija tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. slaugė namuose vaikus invalidus;
• vienišo asmens išmoka;
• valstybinė mokslininkų pensija;
• kompensacija už ypatingas darbo sąlygas;
• transporto išlaidų kompensacija.

Sugrįžus į Lietuvą ir vėl deklaravus savo gyvenamąją vietą čia, nutrauktų pensijų, išmokų ar kompensacijų mokėjimas bus atnaujintas, jei teisė į šias išmokas bus išlikusi.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo pajamų deklaravimo ir įmokų sumokėjimo termino pabaigos, per 10 tūkstančių savarankiškai dirbančių žmonių kreipėsi į „Sodrą“ su prašymais atidėti įmokų mokėjimą. Tiems, kas nesumokėjo įmokų ir nesikreipė dėl jų atidėjimo, jau siunčiami raginimai sumokėti skolą. To nepadarius, prasidės skolų išieškojimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jei dirbate savarankiškai, pavyzdžiui, vykdote individualią veiklą, nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų turite sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Šios įmokos nėra tik prievolė – jos suteikia svarbias socialines garantijas: teisę į ligos ar motinystės išmokas, pensiją.

Svarbu įmokas mokėti laiku. Jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti nepavyksta, galima kreiptis į „Sodrą“ ir susitarti dėl įmokų mokėjimo atidėjimo. Jei žmogus nesumoka įmokų ir nesikreipia dėl jų atidėjimo, susidaro skola. Tokiu atveju „Sodra“ pirmiausia siunčia priminimus ir raginimus sumokėti, o jeigu į juos nereaguojama – pradedamas skolos išieškojimo procesas.

Ar „Sodra“ turi teisę nurašyti lėšas nuo sąskaitos?

Išieškoti nesumokėtas įmokas „Sodrą“ įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, o visos išieškojimo priemonės yra taikomos vadovaujantis teisės aktais ir Civiliniu kodeksu. Kai savarankiškai dirbantis asmuo laiku nesumoka įmokų, apskaičiuotų pagal deklaruotas pajamas už praėjusius metus, „Sodra“ neišieško skolos be išankstinio įspėjimo.

Priminimai ir raginimai sumokėti susidariusią skolą yra siunčiami į asmenines gyventojo arba draudėjo paskyras. Jei asmeninėje paskyroje žmogus yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą, informacija siunčiama taip pat ir šiuo kanalu.

Pranešimuose nurodyta skolos suma ir jos sumokėjimo terminas. Jei į raginimą nereaguojama – pradedamas priverstinis skolos išieškojimas. Tuomet „Sodra“ turi teisę pateikti mokėjimo nurodymą kredito įstaigoms, arba, kalbant paprastai – nurašyti mokėtiną sumą nuo skolininko sąskaitos.

Kaip vyksta skolos išieškojimas?

Jei savanoriškai skola nepadengiama, „Sodra“ teikia mokėjimo nurodymus per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), kurią administruoja Registrų centras. Ši sistema leidžia automatiškai apriboti ir nurašyti skolos sumą iš skolininko sąskaitų, esančių Lietuvos kredito, mokėjimų ar pinigų įstaigose, pavyzdžiui, asmeninės banko sąskaitos, Revolut sąskaitos ir kitų.

Svarbu žinoti, kad apribojimai taikomi visose sąskaitose bendrai skolos sumai, tačiau nurašymas atliekamas tik tol, kol padengiama skola. Likusiose sąskaitose apribojimai nedelsiant panaikinami.

Pavyzdžiui, žmogus turi 500 eurų skolą ir naudojasi penkiomis skirtingomis sąskaitomis. Pateikus mokėjimo nurodymą per PLAIS, visose sąskaitose atsiras apribojimai 500 eurų sumai.

Vis dėlto tai nereiškia, kad apribota suma nurašoma nuo visų sąskaitų. Kai – priklausomai nuo turimų lėšų – skola bus nurašyta nuo vienos ar kelių sąskaitų, kitose sąskaitose apribojimai bus iškart panaikinti. Dažniausiai tai įvyksta per kelias valandas.

Ar lėšos išieškomos tik iš Lietuvoje esančių sąskaitų?

Jei skolininkas gyvena užsienyje – Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje – skolos išieškojimo prašymas perduodamas atitinkamos šalies institucijoms, kurios veikia pagal savo teisės aktus.

Ar „Sodra“ nurašo visą sąskaitoje esančią sumą?

Automatiškai pritaikoma suma, kurios negalima nurašyti – vadinamoji neišieškoma suma.

2025 metais ji siekia 450 eurų per mėnesį. Žmogus gali kreiptis į mokėjimo nurodymų teikėją dėl neišieškomos sumos padidinimo, jei pateikia pagrįstus dokumentus.

Neišieškoma suma galioja kalendorinį mėnesį ir lieka galioti, kol nenuimami visi apribojimai, nėra pateikta nauja suma ar nepasikeičia nurašymo tvarka.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus skolingas 400 eurų, o jo sąskaitoje yra 650 eurų, bus nurašyta 200 eurų, o 450 eurų palikta kaip neišieškoma suma. Jeigu sąskaitoje yra ne daugiau kaip 450 eurų, ši suma yra neliečiama ir skolininkas ja gali naudotis.

Ar nurašant skolą, papildomai nurašomi mokesčiai?

Taip, kredito įstaiga nurašo mokestį už lėšų pervedimą ir PLAIS palaikymo mokestį. Šis mokestis siekia yra 1,02 euro už vieną nurašymą.

Ar galima kreiptis dėl skolos atidėjimo, jei lėšos sąskaitoje jau apribotos?

Taip, pateikus prašymą ir reikiamus dokumentus dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, pateikti mokėjimo nurodymai yra atšaukiami.

Ar gali būti taikomi kiti skolų išieškojimo būdai?

Jei nepavyksta lėšų išieškoti pateikus mokėjimo nurodymą, gali būti taikomos kitos skolos išieškojimo priemonės: areštuojamas asmens turtas, nustatoma skolininko turtui priverstinė hipoteka ar įkeitimas, skolos išieškojimas gali būti perduotas antstoliui ar asmens darbdaviui.

Pradėjus išieškojimą jis gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jo metu sueina priverstinio išieškojimo terminas, tad skolos dažniausiai nėra nurašomos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kelerius metus išsilaikęs dviženklis pajamų augimas sulėtėjo – parodė „Sodros“ pirmojo metų ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Naujausia analizė atskleidė ir pokyčius: mažėja jaunimo įsitraukimas, daugėja nedarbo išmokų gavėjų tarp jauniausių dirbančiųjų, o aktyviau darbo rinkoje išlieka vyresnio amžiaus žmonės – tarp jų ir pensininkai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 190 eurų arba 9 proc. ir siekė 2 313 eurų neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 110 eurų arba 8 proc. iki 1 424 eurų.

„Šis augimo tempas yra lėtesnis nei anksčiau stebėtas pajamų didėjimas. 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu pajamos augo 14,8 proc., 2024 m. – 11 proc. Ekonomistų prognozės pildosi – po kelerių metų spartaus augimo atlyginimų kilimas stabilizuojasi“, – sako Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Sparčiausiai pajamos augo švietime ir sveikatos priežiūroje

Pajamų didėjimą labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1038 eurų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse. Dabar vidutinės darbo pajamos į rankas čia siekia atitinkamai 1 317 eurų ir 1 568 eurus.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje darbo pajamos didėjo kiek daugiau nei 8 proc. ir siekė 880 eurų į rankas. Panašus augimas procentais fiksuotas taip pat informacijos ir ryšių veikloje, tik čia pajamos didesnės nei vidutinės: uždirbama apie 2 300 eurų į rankas.

Daugiausia apdraustųjų turinčiuose sektoriuose išsiskyrė transportas – darbo pajamos čia padidėjo 12,5 proc., tačiau liko žemesnės nei vidutinės – 1 154 eurai į rankas. Šioje srityje rekordiškai sumažėjo apdraustųjų: jų skaičius susitraukė 5,4 proc. arba 8,7 tūkstančio.

„Darbuotojų skaičiaus mažėjimą lėmė tiek bendros ekonominės tendencijos, tiek griežtinama leidimų laikinai gyventi bei vizų išdavimo tvarka Baltarusijos piliečiams. Tarp beveik 9 tūkstančių darbuotojų, pasitraukusių iš transporto sektoriaus, pusė buvo kilę iš Baltarusijos“, – pastebi Kristina Zitikytė.

Demografiniai pokyčiai atsispindi ir įdarbinimo statistikoje

Prekyboje, kur darbuotojų skaičius sumažėjo apie 9 tūkstančiais, traukėsi tos pačios profesijos, kaip ir ankstesniais ketvirčiais: parduotuvių pardavėjų, reklamos ir rinkodaros specialistų.

Tuo metu žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje buvo stebėtas augimas. Apdraustųjų skaičius čia padidėjo 6 tūkstančiais.

„Tikėtina, kad visuomenės senėjimo tendencijos turi įtakos ir tam tikrų profesijų poreikiui. Labiausiai daugėjo slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų skaičius, taip pat jaunesniųjų socialinių darbuotojų ir gydytojų specialistų“, – komentuoja Kristina Zitikytė.

2025 m. pradžioje darbuotojų priėmimų buvo 11 tūkst. daugiau nei atleidimų. Palyginti su praėjusiais metais, apdraustųjų sumažėjo 8 tūkstančiais. Visgi lyginant šių metų kovą su vasariu, jau matomas dirbančiųjų skaičiaus padidėjimas 5,7 tūkstančio.

Regioniniai ir socialiniai atotrūkiai – vis dar ryškūs

Penktadalis mažiausiai uždirbančių gyventojų gavo vidutiniškai 650 eurų į rankas, o penktadalis daugiausiai uždirbančių gyventojų – apie 3 171 eurą į rankas. Šis 5 kartus didesnis skirtumas rodo panašiame lygyje kaip anksčiau išliekančią pajamų nelygybę.

Vis dar ryškūs regioniniai skirtumai: didžiausias pajamų atotrūkis išliko tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Kas penktas apdraustasis dirbo sostinėje. Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus miesto gyventojai vidutiniškai uždirbo 2 864 eurus bruto, arba apie 1 732 eurus į rankas. Kitų regionų gyventojai – 2 029 eurus bruto, arba apie 1 280 eurų į rankas. Tai reiškia, kad pajamų skirtumas tarp Vilniaus ir likusios šalies siekė 452 eurus į rankas.

Jaunimas vis dar vengia švietimo sektoriaus

Per metus labiausiai – beveik 5 procentais – padidėjo dirbančių vyresnių nei 60 metų žmonių. Tuo metu iki 25 metų amžiaus grupėje bei 25-30 metų amžiaus grupėje darbuotojų sumažėjo.

Nors švietimo sritis išlieka viena didžiausių pagal darbuotojų skaičių, ji vis dar nėra patraukli jaunimui. Tarp 25-30 metų apdraustųjų tik 5 proc. dirbo švietime. Priešingai, technologijų sektoriai jaunimą traukia kur kas labiau. Tarp 25-30 metų žmonių 10 proc. – dvigubai daugiau nei švietimo srityje – dirbo informacijos ir ryšių veikloje. Taip pat populiarėja ir profesinės bei mokslinės veiklos, kuriose jaunimo dalis didesnė nei vidutiniškai visoje darbo rinkoje.

„Jaunimas dažniau renkasi sritis, kuriose atlyginimai yra aukštesni, o karjeros galimybės – lankstesnės ir labiau susijusios su inovacijomis. Tuo metu viešajam sektoriui, ypač švietimui, išlieka iššūkis pritraukti jaunus specialistus ir užtikrinti kartų kaitą“, – pabrėžia „Sodros“ analitikė.

Daugiau jaunimo gavo nedarbo išmoką

Jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje labiausiai padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Žmonių iki 25 metų grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų. Tuo metu 41-50 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų tenka 6 nedarbo išmokos gavėjai, virš 60 metų – 7 nedarbo išmokos gavėjai tarp šimto dirbančiųjų.

Žmonės, kurie pirmąjį metų ketvirtį gavo nedarbo išmoką, anksčiau dirbo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, žemės ūkio veikloje, prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje.

Vyresniems daugiau iššūkių sugrįžti į darbo rinką

Vis dėlto skaičiai rodo, kad jaunimas greičiau susiranda naują darbą ir trumpiau gauna nedarbo išmoką. Žmonės iki 25 metų nedarbo išmoką gauna vidutiniškai 4 mėnesius, žmonės virš 60 metų – 5,9 mėnesio.

Duomenys rodo ir amžiaus poveikį galimybėms grįžti į darbo rinką po nedarbo laikotarpio. Jauni žmonės įsidarbina gerokai greičiau: 80 proc. iki 25 metų amžiaus buvusių nedarbo išmokos gavėjų po metų vėl dirba. Tarp 31–40 metų gavėjų šis rodiklis siekia 75 proc. Tuo metu vyresniems nei 60 metų žmonėms grįžimas į darbo rinką – sudėtingesnis. Po metų dirba tik 35,5 proc. šios grupės buvusių nedarbo išmokos gavėjų.

Nedarbo išmoka kompensavo iki 83 proc. buvusių pajamų

Dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali tikėtis skirtingo išmokos dydžio. Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja. Kuo pajamos mažesnės, tuo reikšmingesnę buvusių pajamų dalį pakeičia nedarbo išmoka.

Jei žmogus anksčiau uždirbo 777 eurus į rankas arba minimalų atlyginimą pirmąjį šių metų ketvirtį, jis pirmus tris mėnesius gavo 645 eurų išmoką, kuri kompensavo apie 83 proc. jo ankstesnio atlyginimo. Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.

Vidutines darbo pajamas turėjusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo beveik 80 proc. jo buvusio atlyginimo. Vietoje anksčiau uždirbamų 1 460 eurų į rankas jis pradžioje gavo 1 167 eurų nedarbo išmoką.

Jei žmogaus atlyginimas buvo dviejų vidutinių darbo pajamų dydžio – 2 886 eurų į rankas, jo pirmų trijų mėnesių išmoka praeitais metais būtų maksimali įmanoma – 1 351 eurų arba apie 47 proc. buvusių pajamų.

Kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas vis dar aktyvus darbo rinkoje

Kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas toliau dirba – tai 80 tūkstančių žmonių. Šis rodiklis išliko stabilus – pirmąjį šių metų ketvirtį dirbančių pensininkų dalis sudarė 12,7 proc. nuo visų pensininkų, prieš metus jų buvo 12,6 proc., o prieš trejus metus – 11,3 proc.

Vidutinė dirbančių senatvės pensininkų pensija pirmąjį ketvirtį siekė 752 eurus, o vidutinės darbo pajamos į rankas – 883 eurus. Bendra tokių asmenų vidutinė mėnesio pajamų suma sudarė apie 1 635 eurus. Tuo metu nedirbantys pensininkai gavo vidutiniškai 655 eurų dydžio pensiją.

Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių pagal senatvės pensijos gavėjų aktyvumą darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 13 proc. ES gyventojų, pradėjusių gauti senatvės pensiją, toliau dirba praėjus šešiems mėnesiams. Lietuvoje šis rodiklis – 44 proc.

„Noriu“ ar „reikia“ – dėl ko dirbama pensijoje

„Dirbančių pensininkų motyvacija dirbti pasiskirsto tarp ekonominių ir socialinių priežasčių. Viena vertus, siekiama išvengti skurdo, užsitikrinti pakankamas pajamas ar padidinti būsimą pensiją dirbant ir toliau mokant įmokas. Iš kitos pusės yra noras išlikti aktyviam, palaikyti socialinius ryšius, jaustis naudingam, išvengti staigaus perėjimo į pasyvų gyvenimo etapą“ – komentuoja Kristina Zitikytė.

Dirbantys pensininkai pasiskirstę įvairiuose sektoriuose, tačiau išsiskiria kelios sritys: švietimas – 18 proc. žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 14 proc., prekyba – 12 proc., apdirbamoji gamyba – 11 proc.

Pagal veiklos pobūdį didelė dalis dirbančių pensininkų yra aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai:30 proc. sudaro specialistai, 15 proc. – vadovai. 16 proc. dirbančių pensininkų tai nekvalifikuoti darbuotojai, o 11 proc. – paslaugų sektoriaus darbuotojai.

Didesnį aktyvumą rodo pensininkai didesniuose miestuose. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose dirbantys pensininkai sudarė 17 proc. visų senatvės pensijos gavėjų. Zarasų, Kupiškio, Kelmės, Alytaus, Lazdijų rajonų savivaldybėse – 7 proc.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Jei pernai dirbote savarankiškai ir po pajamų deklaravimo turite įsiskolinimą „Sodrai“, bet jį padengti šiuo metu sudėtinga – išeitis yra. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą galima atidėti, pasinaudojus supaprastinta arba individualiai derinama tvarka. Tai leidžia išvengti skolos išieškojimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinio draudimo įmokų mokėjimas užtikrina socialines garantijas – galimybę gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, pensiją. Išmokų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų įmokų. Vis dėlto, jei deklaravus pajamas kyla sunkumų sumokėti įmokas, galima pateikti prašymą dėl skolos atidėjimo.

Šiuo metu vykdomas sumokėtų įmokų įskaitymas, o su gyventojais, kurie nori atidėti įmokų mokėjimą, pasirašomos atidėjimo sutartys, todėl galutiniai duomenys apie likusią savarankiškai dirbančių žmonių skolą bus suformuoti ateityje. Naujausiais turimais duomenimis, įmokų „Sodrai“ dar nesumokėjo apie 86 tūkstančių žmonių, vykdančių individualią veiklą su pažyma. Jų bendra skola siekia 84 milijonus eurų.

Atidėti įmokų mokėjimą supaprastintu būdu galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurai ir neviršija 1 500 eurų. Tokiu atveju skolos sumokėjimo terminas – iki 1 metų.

Jei socialinio draudimo įmokų skola viršija 1 500 eurų, pateikiant prašymą reikia nurodyti priežastis, kodėl negalite sumokėti įsiskolinimo bei sudaryti įmokų mokėjimo grafiką. Tokio įsiskolinimo mokėjimą galima atidėti iki 1 metų ir sumokėti per 4 metus.

Iki šiol prašymus atidėti skolą iki 1 500 eurų pateikė apie 5 000 žmonių, o prašymus atidėti skolą didesnę nei 1 500 eurų – 3 500 žmonių.

Kaip pateikti prašymą dėl skolos atidėjimo

Prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. Prie asmeninės paskyros jungiamasi per elektroninę bankininkystę, su mobiliuoju parašu arba per elektroninius valdžios vartus.

Prisijungus prie paskyros, pirmiausia reikia užpildyti prašymą dėl įsiskolinimo atidėjimo. Svarbu: prašymo nereikia pasirašyti elektroniniu kvalifikuotu parašu, kadangi savo tapatybę žmogus jau patvirtino saugiu būdu prisijungęs prie gyventojo paskyros.

Užpildytą prašymą dėl skolos atidėjimo reikia pridėti prie laisvos formos prašymo, o antraštėje nurodyti „Dėl skolos atidėjimo“.

Informacija apie tai, kaip pateikti prašymą dėl įsiskolinimo atidėjimo, yra pateikiama jungiantis prie asmeninės „Sodros“ paskyros.

Jei žmogus dėl kokių nors priežasčių nesinaudoja savo asmenine „Sodros“ paskyra, prašymą jis gali atsiųsti ir elektroniniu paštu info@sodra.lt. Tokiu atveju prašymą reikia pasirašyti elektroniniu kvalifikuotu parašu, kad parašą teikiančio žmogaus tapatybė būtų tinkamai patvirtinta. Elektroninis parašas yra kvalifikuotas, kai yra sukurtas naudojant saugią parašo kūrimo priemonę ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Prašymą dėl skolos atidėjimo taip pat galima pateikti atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Per kiek laiko sulauksiu sprendimo

Sprendimas dėl įmokų skolos atidėjimo priimamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Nors dažniausiai atsakymas pateikiamas anksčiau, šiuo metu, kai kasdien gaunama šimtai prašymų, jų nagrinėjimas gali užtrukti. Jei prašymas dėl skolos atidėjimo jau pateiktas, tol, kol jis nagrinėjamas, skola nebus išieškoma. Savarankiškai dirbantiems žmonėms taip pat neskaičiuojami delspinigiai už susidariusias skolas.

Apie priimtą sprendimą gyventojas informuojamas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jei prašymas tenkinamas, tarp „Sodros“ ir savarankiškai dirbančio asmens sudaroma sutartis, kurioje nustatomas skolos grąžinimo grafikas.

Kai sutartis dėl įmokų atidėjimo jau pasirašyta, svarbu laikytis nustatyto skolos grąžinimo grafiko ir laiku mokėti einamąsias socialinio draudimo įmokas. Jei šios sąlygos pažeidžiamos, sprendimas dėl atidėjimo netenka galios, o skola išieškoma kartu su palūkanomis. Tokiu atveju naują prašymą dėl įmokų atidėjimo galima teikti tik po vienerių metų.

Kas negali pateikti prašymo dėl skolos atidėjimo

Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas negali būti atidėtas, jei įsiskolinimo išieškojimas jau yra perduotas antstoliui. Jei žmogus turi galiojantį sprendimą ar sutartį dėl skolos atidėjimo, jis negali kreiptis dėl kitos skolos išdėstymo dalimis.

Jei skola buvo atidėta, bet įmokų pagal sudarytą grafiką gyventojas nemokėjo laiku ar nesumokėjo įmokų už einamąjį laikotarpį, sprendimas neteko galios ir nuo šio sprendimo priėmimo turi praeiti vieneri metai, kad vėl galima būtų kreiptis dėl skolos atidėjimo.

Organizatorių nuotr.

Stokojantiems paaukota 324 tūkstančiai vienetų maisto.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šį savaitgalį Lietuvoje vykusi pavasarinė „Maisto banko“ akcija parodė, kad žmonių solidarumas ir jautrumas vis dar stipresni už ekonominius sunkumus. Iš viso prekybos vietose buvo paaukota daugiau nei 272 tūkst. vienetų ilgo galiojimo maisto produktų, kurių preliminari vertė siekia 403 tūkst. eurų – tai daugiau nei per pernykštę pavasario akciją.

Prie šio rezultato ženkliai prisidėjo ir Lietuvos švietimo įstaigos – mokyklos ir darželiai. Juose surinktas maistas prie bendro rezultato pridėjo dar 52 tūkst. vienetų. Iš viso šių metų pavasarį stokojantiems paaukota daugiau nei 324 tūkstančiai vienetų maisto produktų.

Daugiausiai žmonės aukojo makaronų, kruopų bei ypač reikalingo aliejaus, kurio trūkumą jau kurį laiką fiksavo nevyriausybinės organizacijos. Akcija vyko 418 prekybos vietų visoje Lietuvoje, o prie jos prisidėjo ne tik „Maisto bankas“, bet ir dar 278 nevyriausybinės organizacijos, rinkusios paramą savo globojamiems žmonėms.

„Didieji miestai ir vėl buvo dosnūs, tačiau šį kartą labai džiaugiamės ir regionų aktyvumu – ypatingai gausiai aukota Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose, Jonavoje, Vilkaviškyje bei Mažeikiuose. Tai rodo, kad atjauta ir gerumas vienija ir telkia visą Lietuvą. Nuoširdžiai dėkojame aukojusiems, savanoriavusiems, padėjusiems šią akciją paversti tikra pavasarine dosnumo švente. Jūsų dėka tūkstančiai žmonių gaus po krepšelį maisto, o su juo ir daugiau palaikymo. Tie, kurie šįkart nespėjo prisidėti, vis dar gali paremti „Maisto banko“ veiklą tiesiog paskambinę numeriu 1343 ir paaukoję 5 eurus“, – ragina „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Anot jo, šiemet ypatingą impulsą akcijai suteikė ir pirmą kartą įtrauktos švietimo įstaigos. „Mokyklos ir darželiai pradėjo akcijos savaitę, subūrė bendruomenes, o vaikai – mažais žingsniais įrodė, kad nuoširdus noras padėti neturi amžiaus. Neabejoju, kad būtent moksleiviai įkvėpė visuomenę ir dėl to galime džiaugtis puikiais akcijos rezultatais. Esu dėkingas kiekvienam vaikui, mokytojui, mamai ar tėčiui.“

„Skurdo rizikos lygis Lietuvoje vis dar išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje – šiuo metu jis paliečia apie 620 tūkstančių šalies gyventojų. Tai reiškia, kad daugybei žmonių – senjorams, neįgaliesiems, vienišiems tėvams ar bedarbiams regionuose – vis dar trūksta elementariausių dalykų, įskaitant ir maistą. Tokios akcijos kaip ši tampa gyvybiškai svarbios“, – priduria „Maisto banko“ vadovas.

Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių asmenų visoje Lietuvoje.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

80 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų bei per 43 tūkstančius negalios pensijos gavėjų vis dar aktyvūs darbo rinkoje – jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Dėl to kiekvienais metais jų pensijos padidėja. „Sodra“ kasmet iki liepos turi perskaičiuoti dirbančių pensininkų pensijas. Šiemet šis procesas prasidėjo gegužę – dauguma dirbančių pensininkų artimiausiu metu sulauks padidėjusių pensijų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais – taškais.

Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė.

Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis – kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.

Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis.

Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą – 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių – atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo.

Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo – apie 3,50 euro.

Kada bus išmokėtos atnaujintos pensijos?

Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos.

Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį – gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius.

Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų – pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.

Kai kurios pensijos gali nepadidėti

Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.

Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas – atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu – gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.

Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.

Kuo skiriasi pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas

Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams.

Indeksavimas – tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams – nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.

Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.

Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.

Organizatorių.

Gegužę startuos mokyklų „Maisto banko“ akcija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gegužės 5–6 dienomis Lietuvos mokyklos pirmą kartą kviečiamos pradėti tradicinę „Maisto banko“ akciją. Šiai mokyklų akcijai skirtas šūkis – „Pasirašyk geriems darbams“ – kviečia ugdymo įstaigas ne tik padėti stokojantiems, bet ir ugdyti bendruomeniškumą, atjautą, pilietiškumą.

„Mes kviečiame visas Lietuvos mokyklas registruotis ir nurodytomis datomis savo mokykloje rinkti ilgo galiojimo maisto produktus, kurie pasieks stokojančius žmones. Kreipdamiesi į Lietuvos mokyklas, norime pasiūlyti daugiau nei dar vieną akciją – siūlome galimybę padovanoti vaikams tikrą, gyvenimišką pilietiškumo pamoką. Skurdas – tai ne statistika, tai konkretūs žmonės, kurie gyvena visai šalia, kartais net mūsų klasėje ar gretimame name. Leisdami mokiniams įsitraukti į pagalbos procesą, mes padedame jiems suprasti, kas yra atsakomybė už bendruomenę. Ir tuo pačiu, dovanojame labai svarbią vertybę – gebėjimą rūpintis kitu. Nuoširdžiai tikiu, jog gerumas yra ugdomas. Mokyklose, šeimose, bendruomenėse. Todėl kviečiame visas Lietuvos mokyklas jungtis prie mūsų iniciatyvos ir parodyti, kad rūpestis kitu – tai vertybė, kurią galime perduoti vaikams, o atneštas maisto pakelis – viena iš gerumo pamokų“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Skurdas – skaudi Lietuvos realybė

Skaičiuojama, kad Lietuvoje su skurdo rizika vis dar susiduria kas penktas šalies gyventojas. Jų tarpe daugybė senjorų, negalią turinčių žmonių, vienišų tėvų ar gausių šeimų, daliai jų sunku patiems apsirūpinti net maistu.
Pasak „Maisto banko“ vadovo, visuomenės pagalba čia tampa nepaprastai reikalinga. „Atiduotuvėse mes kasdien dalijame paskutinę dieną galiojančius maisto produktus, o ilgo galiojimo maisto labai trūksta. Būtent juo užpildome lentynas, jei paskutinę dieną galiojančio maisto atsivežame labai mažai, taip pat ilgo galiojimo produktai ypač aktualūs atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms, nes jų užtenka ilgesniam laikui, nereikia iškart sunaudoti. Paprasčiau tariant, ilgo galiojimo produktai žmogui yra saugumo garantas, jis žino, kad turės ką valgyti rytoj,“ – sako S. Gurevičius.

Eurostato duomenys rodo, kad skurdo rizika Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europos Sąjungoje. Be to, pajamų nelygybės lygis šalyje taip pat yra tarp didžiausių, o tai rodo didelį atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų. „Ši situacija pabrėžia, kaip svarbu yra bendruomenės solidarumas ir pagalba tiems, kurie susiduria su sunkumais“, – papildo „Maisto banko“ vadovas.

Kaip mokyklos gali prisijungti?

Švietimo įstaigos iki gegužės 2 dienos kviečiamos registruotis „Maisto banko“ internetinėje svetainėje ir gegužės 5–6 dienomis organizuoti maisto rinkimo akciją. Užsiregistravusiems organizatoriai pateiks instrukcijas, kaip surinkto maisto kiekius užfiksuoti, taip pat atsiųs vizualinę projekto medžiagą. Rekomenduojama rinkti ilgo galiojimo maisto produktus – aliejų, konservus, kruopas, makaronus, miltus, arbatą, sausus pusryčius, konservuotas ar užpilamas sriubas ir kita.

Mokyklose organizuojama akcija bus tradicinės parduotuvėse organizuojamos „Maisto banko“ akcijos įžanga. Akciją parduotuvėse planuojama vykdyti jau gegužės 9–10 dienomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

„Sodra“ žinutėmis ir automatiniais skambučiais informavo būsimus pensininkus, kad jie dar nepateikė dokumentų patvirtinančių iki 1994 metų įgytą stažą. Šie dokumentai gali turėti įtakos būsimos pensijos dydžiui. Juos pateikti galima bet kuriuo metu, nelaukiant senatvės pensijos amžiaus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sodros“ žinutes šią savaitę gavo gyventojai, kuriems po metų sukaks pensinis amžius ir kurie dar nepristatė „Sodrai“ dokumentų, įrodančių jų stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. Kiekvieno mėnesio pradžioje tokie pranešimai pasiekia maždaug tūkstantį žmonių.

Kodėl reikia pateikti dokumentus apie stažą iki 1994 metų?

„Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų.

Iki 1994 m. darbdaviai pateikdavo „Sodrai“ tik bendrą įstaigos informaciją – darbuotojų skaičių ir už juos sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumą. Personalizuota informacija apie apdraustuosius nebuvo teikiama. Informacija apie darbo stažą buvo įrašoma žmonių darbo knygelėse.

1994 metais buvo priimti sprendimai, įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės tvarkyti personalizuotą apdraustųjų apskaitą. Taigi, visi duomenys apie dirbančiuosius nuo 1994 metų yra kaupiami „Sodros“ informacinėje sistemoje.

Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus, įrodančius jų stažą. Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami senatvės pensijos amžiaus.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. galima įrodyti pateikus darbo knygeles, darbo stažo pažymas, darbdavių išduotas remiantis turimais dokumentais ir patvirtintas vadovo parašu bei antspaudu, arba darbdavių saugomų dokumentų nuorašus.

Stažą taip pat galima patvirtinti pateikus archyvų išduotas pažymas ar juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus, jei buvo atlikta karinė tarnyba, ir kitus dokumentus. Tinka dokumentų originalai arba jų patvirtintos kopijos.

Dokumentus galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių. Prieš atvykstant į „Sodrą“ patariama iš anksto užsiregistruoti vizitui. Tai padaryti galima internetu arba „Sodros“ informacijos centro telefonu: +370 5 2500883 . Svarbu taip pat nepamiršti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Ką daryti, jei neturiu dokumentų, įrodančių stažą iki 1994 metų?

Jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų, pavyzdžiui, pametė darbo knygelę ar sunaikino karinį bilietą, jis turi pateikti „Sodrai“ prašymą padėti gauti dokumentus, nurodydamas darbo laikotarpį, vietą ir kitas aplinkybes.

Jei žmogus negali dokumentais įrodyti savo darbo laikotarpio dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpis jo prašymu gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

Kaip sužinoti, ar „Sodra“ turi duomenų apie mano stažą iki 1994 metų?

Prisijungę prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, kairėje pusėje rinkitės skiltį „Mano suvestinės“. Paspaudę „Nauja suvestinė“ spauskite ant REP.51 suvestinės „Detali informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“. Suformuotoje suvestinėje bus pateikta informacija apie tai, kokius duomenis apie Jūsų stažą turi „Sodra“.

Šią informaciją taip pat galima sužinoti paskambinus informacijos telefonu ir meniu pasirinkus „Pensijų klausimus“. Kad konsultantai galėtų pateikti asmeninę informaciją, žmogus turi būti atpažintas pagal KID kodą – unikalų kliento kodą.

Visą reikiamą informaciją taip pat galima sužinoti bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.

Kaip apskaičiuojamas senatvės pensijos dydis?

Žmogaus pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir pensijos apskaitos taškų skaičiaus, tai yra nuo to, kiek laiko žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų mokėjo nuo savo atlyginimo.

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus pensijų socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA (minimalios mėnesio algos). Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama proporcingai mažiau stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Vienas apskaitos taškas „uždirbamas“ per metus sumokėjus pensijų socialinio draudimo įmokų nuo 12 VDU (vidutinio darbo užmokesčio). Sumokėjus mažiau – įgyjama dalis apskaitos taško. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus sumuojamas per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir visi įgyti apskaitos taškai. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal pensijos skyrimo metais taikomą apskaitos taško vertę ir bazinės pensijos dydį.

Apskaitos taško vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Kaip skaičiuojami apskaitos taškai už stažą, įgytą iki 1994 metų?

Apskaitos taškų skaičius priklauso nuo uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių priskaičiuojamos įmokos, sumos, turėtos laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir nuo sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio.

Žmonėms, kurie turi stažo iki 1994 metų, jų apskaitos taškai apskaičiuojami laikant, kad laikotarpiu iki 1994 metų per metus jie įgijo vidutiniškai tiek pat apskaitos taškų, kiek jų įgijo per metus laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Tad, galima sakyti, laikoma, kad žmogaus atlyginimas iki 1994 metų vidutiniškai buvo toks pat, koks 1994-2017 metais. Todėl žmogus turi pateikti tik pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodančius dokumentus, o dokumentų, įrodančių atlyginimą (įmokas), turėtą iki 1993 m. gruodžio 31 d., pateikti nereikia, kadangi apskaitos taškai už tą laikotarpį yra pritaikomi automatiškai.

Apskaitos taškai skaičiuojami už visą iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvusį laikotarpį, tai yra už kiekvienus šio laikotarpio metus atskirai neskaičiuojami.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo balandžio, prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, keičiasi „Sodros“ išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Tai itin aktualu tiems gavėjams, kurių pajamos yra mažiausios arba didžiausios.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai, remiantis žmogaus pajamomis. Vis dėlto taikomi nustatyti minimalūs ir maksimalūs dydžiai, kurie užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei įstatymo apibrėžtos sumos. Šie dydžiai reguliariai peržiūrimi ir koreguojami pagal šalies vidutinį darbo užmokestį. Antrojo ketvirčio išmokos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į 2322,20 euro VDU, kuris buvo taikomas paskutinį 2024 metų ketvirtį.

Išmokos sergantiems ir slaugantiems

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka bus ne mažesnė nei 270,30 euro per mėnesį (anksčiau buvo 259 eurai) arba 12,87 euro per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms. Minimali išmoka mokama, jeigu pagal gyventojo draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis nei minimali riba.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka sieks ne daugiau nei 2 882,31 euro per mėnesį (buvo 2 761,79 euro). Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 934,46 euro iki 3 062,52 euro, o dienos – nuo 139,74 iki 145,83 euro.

Išmokos auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų balandžio, gegužės arba birželio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų.

Kai vienas iš tėvų teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 622,63 euro arba 151 euru daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didėja 116 eurų, nuo 2 670,12 euro iki 2 786,64 euro per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 002,59 euro iki 2 089,98 euro, o antraisiais – nuo 1 335,06 euro iki 1 393,32 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo balandžio sieks 3 603,13 euro ir, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, padidėjo daugiai nei 150 eurų.

Išmokos bedarbiams

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro – ji lieka tokia pat, kaip pirmąjį metų ketvirtį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų balandį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų rugsėjo pradžios iki 2025 metų vasario pabaigos.

Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama balandžio-birželio mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo liepos iki rugsėjo – 551,84 euro, nuo spalio iki gruodžio – 474,24 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1351,06 euro.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaruodami pajamas, nuo uždirbtų pajamų turi sumokėti ir įmokas „Sodrai“. Mokėtinas sumas bei informaciją, kaip sumokėti įmokas arba kreiptis dėl jų atidėjimo, gyventojai matys asmeninėse „Sodros“ paskyrose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Deklaruoti pajamas ir sumokėti įmokas „Sodrai“ turi žmonės, kurie 2024 metais dirbo savarankiškai, pavyzdžiui, vykdė individualią veiklą su pažyma. Deklaravus pajamas VMI sistemoje, matomos mokėtinos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumos, tačiau jas reikėtų pasitikslinti.

Sumos gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė pranešimus apie savarankiškai dirbantį asmenį (SAV pranešimus) ir mokėjo VSD įmokas per praėjusius metus, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas.

Kur rasti informaciją apie mokėtinas „Sodros“ įmokas

Kaip ir kasmet, „Sodra“ asmeniškai informuos savarankiškai dirbančius asmenis, kiek ir kokių įmokų jie turi sumokėti po deklaravimo.

Šiais metais žinutės su informacija apie mokėtinas įmokas siunčiamos į savarankiškai dirbančių žmonių asmenines „Sodros“ paskyras www.sodra.lt/gyventojui. Pranešimuose aiškiai nurodoma, kiek VSD ir PSD įmokų jiems reikia sumokėti pagal deklaruotas 2024 metų pajamas.

Žinutėje pateikiama:
✔ Mokėtina suma – nuo deklaruotų pajamų mokėtina VSD ir PSD įmokų suma
✔ Likutis – įvertinus anksčiau sumokėtas sumas likusi sumokėti VSD ir PSD įmokų suma
✔ Mokėjimo terminas – 2025 m. gegužės 2 d.
✔ Mokėjimo rekvizitai ir svarbūs duomenys, pvz., įmokos kodas.
✔ Informacija apie galimybę atidėti įmokų mokėjimą, jei susidaro įsiskolinimas.

Gyventojai raginami nelaukti paskutinės dienos ir įmokas sumokėti laiku, o kilus klausimų – kreiptis į „Sodrą“ telefonu arba pateikti paklausimą per asmeninę paskyrą.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įmokų „Sodrai“ dydį taip pat gali sužinoti prisijungę prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui ir patikrinę skiltį „Įmokų mokėjimas“. Paskyrose savarankiškai dirbantys žmonės ras ir daugiau svarbios informacijos apie įmokų mokėjimą bei kitas „Sodros“ paslaugas.

Norint pačiam apskaičiuoti mokėtinas VSD ir PSD sumas, galima pasinaudoti rekomendacinio pobūdžio skaičiuokle.

Kodėl svarbu mokėti įmokas laiku

Savarankiškai dirbantys gyventojai gali pasirinkti: įmokas „Sodrai“ sumokėti už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, arba mokėti įmokas kas mėnesį avansu. Svarbu prisiminti, kad žmogus įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas.

Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų vasarį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Taip yra dėl to, kad tik 2026 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2025 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą ligos socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Tuo metu VSD įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį avansu užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas.

Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausio mėnesį.

Kokio dydžio įmokas reikia mokėti kas mėnesį

Savarankiškai dirbantis žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos.

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų ar individualių įmonių savininkams.

Deklaruojant pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota pajamų suma sutaptų.

Įmokas galima sumokėti dalimis

Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurų ir neviršija 1500 eurų.

Jei įsiskolinimas viršija 1500 eurų, prašyme dėl skolos atidėjimo reikia nurodyti įmokų mokėjimo grafiką, priežastis, kodėl negalite sumokėti įsiskolinimo.

Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus. Prašymą dėl įmokų mokėjimo įsiskolinimo atidėjimo galima pateikti nuo gegužės 2 d.

socmin.lrv.lt.

Prašymai priimami nuo 2025 m. kovo 17 d. iki 2025 m. balandžio 17 d. (imtinai).

Daugiau – https://socmin.lrv.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas