www.silutesetazinios.lt archyvo.

„Sodra“ į asmenines gyventojų paskyras išsiuntė pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje. Po šiemet įsigaliojusios pensijų kaupimo reformos nebeliko automatinio įtraukimo, todėl šie pranešimai yra tik informacinio pobūdžio. Sprendimą, ar prisijungti prie kaupimo, kiekvienas žmogus priima savarankiškai.

Skaityti toliau

Jei žmogus nusprendžia kaupti antroje pakopoje, jis pats turi sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Jei tokio sprendimo šiuo metu neplanuoja – nereikia atlikti jokių veiksmų, kreiptis į „Sodrą“ ar ko nors informuoti apie savo sprendimą.

Kas gavo informacinius pranešimus apie galimybę pradėti kaupti?

Informaciniai pranešimai siunčiami vyresniems nei 18 metų ir jaunesniems nei 40 metų žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir iki šiol niekada nekaupė pensijai antroje pakopoje. Šiemet pranešimus gavo 80 tūkstančių žmonių.

Ką daryti, jei noriu pradėti kaupti antroje pakopoje?

Jei žmogus nusprendžia prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje, jis turi savarankiškai kreiptis į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį.

„Sodros“ siunčiamame informaciniame pranešime paaiškinama, kas yra antroji pensijų pakopa, pateikiami pensijų kaupimo įmokų dydžiai, nurodomi Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių kontaktai. Taip pat pateikiama informacija apie nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusias lankstesnes kaupimo sąlygas ir kita naudinga informacija, galinti padėti apsispręsti.

Ką daryti, jei nenoriu pradėti kaupti antroje pakopoje?

Jei žmogus nenori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, nieko daryti nereikia. Informacinis pranešimas nereiškia automatinio įtraukimo – nuo 2026 m. sausio 1 d. automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nebeliko.

Kaip dažnai bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę dalyvauti pensijų kaupime?
„Sodra“ siųs informacinio pobūdžio pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo kiekvienų metų sausį. Žmogus, gavęs tokį informacinį pranešimą, kitą kartą jo sulauks po metų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vasarį ir toliau bus mokamos po indeksavimo padidintos pensijos. Vis dėlto dalis gavėjų gali pastebėti, kad vasarį į sąskaitą pervesta suma bus mažesnė nei sausį. Tai nereiškia, kad pensijos sumažėjo – skirtumas atsiranda dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos.

Skaityti toliau

Vasarį didesnių išmokų sulauks išankstinių senatvės pensijų, šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijų, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai. Šios pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl didesnes sumas už sausį žmonės gaus vasarį.

Nuo sausio jau mokamos indeksuotos senatvės, negalios, našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos bei vienišo asmens išmokos. Šios pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl jų gavėjai padidėjimą galėjo pajusti jau sausį.

Vasarį pasikeitusių išmokų sulauks ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Dalis iš jų vasarį gali pamatyti sąskaitoje mažesnę sumą nei sausį. Tai skirtumas, susijęs su pensijų ir priemokų mokėjimo laiku. Pačios pensijos padidėjo, o bendros išmokos pokytį lemia tik tai, už kurį mėnesį mokama priemoka.

Kam yra mokamos mažų pensijų priemokos?

Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias senatvės ir negalios pensijas automatiškai skiriamos ir mokamos pensijų priemokos.

Pagal įstatymą, priemokų suma yra susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2025 m. buvo 450 eurai, o 2026 m. padidėjo iki 468 eurų.

Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – praėjusiais metais toks žmogus turėjo gauti ne mažiau nei 450 eurų. Šiais metais jis turi gauti ne mažiau nei 468 eurus.

Jei žmogus yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.

Taigi, kai pagal žmogaus įgytą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas paskaičiuota pensija yra maža, valstybė skiria papildomą priemoką, kad visos žmogaus pajamos siektų bent minimalų vartojimo poreikių dydį.

Kaip tai atrodo praktikoje?

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija 2025 m. buvo 409,60 eurų – mažiau nei 450 eurų, todėl jis gavo ir 40,40 euro priemoką.

Po indeksavimo 2026 m. sausį jo pensija padidėjo iki 453,58 euro. Kadangi minimalių vartojimo poreikių dydis šiais metais taip pat padidėjo, o žmogaus pensija vis dar mažesnė nei 468 eurai, jis kas mėnesį gaus 14,42 euro priemoką.

Pensijos visada mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijų priemokos – už praėjusį. Todėl sausį susidaro išskirtinė situacija: žmogui išmokama jau padidinta senatvės pensija už sausį, o kartu – priemoka už gruodį, apskaičiuota pagal praėjusių metų dydžius. Dėl to bendra sausį gauta suma gali būti didesnė. Vasarį išmokos susilygina – mokama padidinta šių metų pensija ir priemoka, apskaičiuota pagal šių metų tvarką.

Pavyzdyje minimam gavėjui išmokamos tokios sumos:

• Gruodį žmogus gavo pensiją už gruodį (409,60 euro) ir priemoką už lapkritį (40,40 euro) – iš viso 450 eurų.

• Sausį žmogus gavo padidintą sausio pensiją (453,58 euro) ir priemoką už gruodį (40,40 euro), iš viso – 493,98 euro.

• Vasarį jis gaus vasario pensiją (453,58 euro) ir priemoką už sausį (14,42 euro), iš viso – 468 eurų.

Svarbu: jeigu žmogus pernai gavo mažų pensijų priemoką, tačiau po pensijos indeksavimo jo pensija tapo didesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – 468 eurai, šiais metais mažų pensijų priemoka jam nebebus mokama.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama sprendimams dėl pensijų kaupimo. Primename pagrindinius dalykus, kuriuos verta žinoti liekantiems kaupti arba svarstantiems pradėti.

Skaityti toliau

Jau kaupiu: ar reikia ką nors daryti?

Nieko papildomai daryti nereikia. Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais valstybės skatinamoji įmoka yra 33,49 euro per mėnesį.

Pavyzdžiui, dirbate samdomą darbą ir uždirbate 1153 eurus neatskaičius mokesčių per mėnesį. 2026 metais Jūsų pensijų kaupimo įmoka yra 34,59 euro. Kartu su valstybės skatinamąja įmoka kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 68,08 euro.

Jei dirbate savarankiškai, įmokas mokate patys – kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis kas mėnesį arba kartą per metus deklaruodami pajamas.

Jeigu laikinai nedirbate, įmokų mokėti nereikia.

Esu kaupimo dalyvis, tačiau neterminuotai sustabdžiau įmokų mokėjimą

Dalis antrosios pensijų pakopos dalyvių tai žmonės, kurie iki 2019 m. birželio 30 d. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Tai reiškia, kad tuo metu jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų, tačiau iki tol sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau yra investuojamos.

Informaciją apie tai, ar esate neterminuotai sustabdę įmokų mokėjimą, galite rasti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Joje taip pat matysite, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate.

Jeigu nuspręsite atnaujinti anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, turėsite pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei.

Esu kaupimo dalyvis, tačiau laikinai sustabdžiau įmokų mokėjimą

Jeigu dalyvaujate antrosios pensijų pakopos pensijų kaupime, tačiau esate pateikę prašymą tam tikram laikotarpiui stabdyti įmokų mokėjimą, per tą laikotarpį įmokos nuo Jūsų atlyginimo neskaičiuojamos. Suma, kuri jau yra pensijų fonde, ir toliau yra investuojama pensijų kaupimo bendrovės.

Pasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, įmokos į pensijų fondą vėl pradedamos pervesti įprasta tvarka – Jums nieko daryti nereikia.

Svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui neribotą skaičių kartų, net jeigu šia galimybe jau buvote pasinaudoję anksčiau. Jeigu nuspręsite atnaujinti įmokų mokėjimą dar nepasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.

Dar nekaupiu, bet noriu pradėti: ką daryti?

Sausio mėnesį gyventojams, kurie iki šiol niekada nebuvo kaupimo dalyviai, bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę kaupti antroje pakopoje. Tai yra pasiūlymas ir informacija.

Jei norite pradėti kaupti, tereikia išsirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su ja.

Jei nuspręsite to nedaryti – netapsite pensijų kaupimo dalyviu, jokių papildomų veiksmų imtis nereikės.

Pasirašyti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove galite bet kada, net jei negausite informacinio pranešimo apie galimybę prisijungti prie kaupimo.

Ar galima grįžti į pensijų kaupimą, jei buvau pasitraukęs?

Žmogus gali bet kada sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, jei dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Jokių papildomų finansinių ar laiko apribojimų nėra – galioja tos pačios sąlygos kaip ir visiems naujiems pensijų kaupimo dalyviams.

Atkreipkite dėmesį, kad nauja sutartis nepradeda galioti iš karto – ji įsigalioja nuo trečio mėnesio pirmos dienos, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo dalyvių ir sutarčių registre. Tai bendra taisyklė, taikoma visiems.

Sugrįžus į pensijų kaupimą, dalyvavimas pradedamas iš naujo. Žmonės, kurie kartą jau pasinaudojo galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo pereinamuoju 2026–2027 metų laikotarpiu, antrą kartą šia išimtine galimybe pasinaudoti nebegalės, nes pereinamasis laikotarpis galioja tik sutartims, sudarytoms iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Kur rasti informaciją apie mano pensijų kaupimą?

Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.

Pagrindiniame paskyros puslapyje pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek – valstybės skatinamosios įmokos. Taip pat matysite, kokio dydžio sumą bendrai turite sukaupę pensijų fonde.

Asmeninėje paskyroje nurodoma, kiek pinigų būtų išmokėta Jums į sąskaitą, jei nuspręstumėte pasitraukti iš pensijų kaupimo ir kiek sugrįžtų į „Sodrą“ ir būtų paversta pensijų apskaitos vienetais.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojams, nusprendusiems nutraukti dalyvavimą antroje pensijų pakopoje, dažnai kyla klausimų, kodėl pateikus prašymą dar kurį laiką nuo atlyginimo toliau nuskaičiuojamos pensijų kaupimo įmokos. Paaiškiname, kaip šis procesas vyksta praktikoje ir kas nutinka su sumokėtomis įmokomis.

Svarbu žinoti, kad vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo – nei darbdavys, nei „Sodra“ neturi informacijos apie pateiktą prašymą, kol nėra priimtas ir užregistruotas sprendimas.

Skaityti toliau

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius. Sprendimas bus priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovės sprendimas nutraukti kaupimą yra užregistruojamas Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, darbdavys ir toliau priskaičiuoja, o „Sodra“ nustatyta tvarka perveda pensijų kaupimo įmokas nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų. Įmokos nepervedamos tik tuo atveju, jei žmogus pateikia prašymą stabdyti įmokų mokėjimą.

Kadangi nuo įmokų nuskaičiavimo iki jų faktinio pervedimo į pensijų fondą praeina maždaug du mėnesiai, dalis paskutinių įmokų gali į fondą jau nepatekti. Tokiu atveju „Sodra“ informuoja darbdavį apie pasikeitusį įmokų tarifą – valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas sumažėja, nes nebebus skaičiuojamos įmokos papildomam pensijų kaupimui. Darbdavys tuomet turi perskaičiuoti darbuotojo atlyginimą ir išmokėti jam susidariusį skirtumą.

Kaip tai veikia praktikoje

Jeigu prašymas nutraukti kaupimą pateikiamas sausio mėnesį, sausio atlyginimas mokamas įprastai, o pensijų kaupimo įmoka nuo jo nuskaičiuojama. Ši įmoka į pensijų fondą faktiškai bus pervesta kovą. Kadangi tuo metu „Sodra“ dar neturės informacijos apie nutrauktą kaupimą, sausio įmoka pateks į pensijų fondą. Kartu į pensijų fondą sumokama ir valstybės paskata.

Vasario atlyginimas taip pat mokamas įprastai, o įmoka nuo vasario atlyginimo nuskaičiuojama ir būtų pervedama balandį. Balandžio mėnesį „Sodra“ jau turės informaciją apie nutrauktą kaupimą, todėl vasario įmoka į pensijų fondą nebebus pervesta.

Nuo kovo mėnesio atlyginimo pensijų kaupimo įmoka taip pat dar gali būti nuskaičiuojama, kadangi informacija apie nutrauktą kaupimą darbdavį ir „Sodrą“ pasiekia tik balandį. Ši įmoka į pensijų fondą būtų pervedama gegužės mėnesį, tačiau tuo metu kaupimas jau bus nutrauktas, todėl į pensijų fondą ji nebepateks.

Individuali situacija gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo to, kada išmokamas atlyginimas ir kada darbdavys pateikia informaciją apie apdraustąjį „Sodrai“.

Kas nutinka įmokoms, kurios patenka į fondą?

Jeigu įmoka jau buvo pervesta į pensijų fondą, ji lieka fonde ir yra investuojama, taip pat investuojama ir valstybės paskata. Nutraukus kaupimą, žmogaus sumokėtos įmokos kartu su investiciniu rezultatu pervedamos į jo sąskaitą, o „Sodros“ ir valstybės įmokos pervedamos į „Sodrą“ ir virsta šio žmogaus pensijų apskaitos vienetais.

Kas nutinka įmokoms, kurios nepatenka į fondą?

Įmokos, kurios nepervedamos į pensijų fondą, grąžinamos darbdaviui. Darbdavys perskaičiuoja darbuotojo atlyginimą ir išmoka žmogui susidariusį skirtumą.

Kaip išvengti įmokų nuskaičiavimo

Kad įmokos iš viso nebūtų nuskaičiuojamos, kartu su prašymu nutraukti kaupimą būtina pateikti atskirą prašymą stabdyti įmokų mokėjimą. Šis prašymas įsigalioja nuo kito mėnesio, todėl, pavyzdžiui, jei jis pateikiamas sausį, sausio mėnesio įmoka dar bus nuskaičiuota, o nuo vasario – jau nebe.

Daugiau lankstumo pensijų kaupimo dalyviams

Sausį įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai gali lanksčiau priimti sprendimus dėl savo finansinės ateities. Atsirado galimybė išsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos sveikatos būklės arba neribotą skaičių kartų laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekvienas kaupimo dalyvis galės apsispręsti – tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Įsigaliojo nauja tvarka.

Skaityti toliau

Įsigaliojo Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, suteikiančios antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams galimybę lanksčiau priimti sprendimus dėl savo finansinės ateities. Atsirado galimybė išsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos sveikatos būklės arba neribotą skaičių kartų laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekvienas kaupimo dalyvis galės apsispręsti – tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.

Kaupiantiems – daugiau lankstumo

Nuo šiol pensijų kaupimo dalyviai galės išsiimti iki 25 proc. sukaupto pensijų turto, tačiau ne daugiau nei jų pačių sumokėtų įmokų suma. Svarbu pažymėti, kad papildomos įmokos, viršijančios 3 proc. nuo darbo užmokesčio, nėra įskaičiuojamos į leistiną išsiimti lėšų sumą. Šia galimybe galima pasinaudoti tik vieną kartą per visą pensijų kaupimo laikotarpį. Tais atvejais, kai kaupimo dalyviai nėra mokėję įmokų savo lėšomis, dalies sukaupto pensijų turto išsiimti negalima. Jei kaupiantysis dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nuo jam išmokėtos pensijų turto dalies taikomas 3 proc. atskaitymas „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui.

Numatyta ir galimybė pensijų kaupimą baigti anksčiau laiko dėl sveikatos būklės, jeigu kaupimo dalyvis atitinka bent vieną iš nustatytų sąlygų. Tai taikoma žmonėms, kuriems yra išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti, kurie serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą sunkių ligų sąrašą, arba jiems nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Ligų sąrašą galima rasti čia.

Pasitraukti iš pensijų kaupimo galima ir likus mažiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Tai įmanoma tuo atveju, jei žmogui nėra paskirta išankstinė senatvės pensija ir jo sukauptas pensijų turtas neviršija 50 proc. pensijų anuiteto ribos. 2026 m. pensijų anuiteto riba siekia 16 785 eurus, 50 proc. šios sumos sudaro 8 392,50 euro. Nusprendus pasitraukti iš pensijų kaupimo šiomis sąlygomis, nuo išmokamo pensijų turto taip pat taikomas 3 proc. atskaitymas „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui. Jeigu kaupimo dalyviui jau yra paskirta išankstinė senatvės pensija, pasitraukimo iš pensijų kaupimo sąlygos yra tokios pačios kaip ir sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

Kai žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus arba jam paskiriama išankstinė senatvės pensija, priklausomai nuo sukauptos sumos jis gali pasirinkti išmokos rūšį. Jei sukauptas turtas nesiekia anuiteto ribos, galima rinktis vienkartinę išmoką, periodinę išmoką arba pensijų anuitetą. Sukaupus daugiau nei anuiteto riba, privaloma įsigyti pensijų anuitetą. 2026 metais pensijų anuiteto riba yra 16 785 eurai.

Visiems kaupimo dalyviams sudaroma galimybė laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą. Kaupimą galima sustabdyti ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, sustabdymą galima atšaukti bet kuriuo metu, o sustabdymų skaičius nėra ribojamas.

Nusprendusiems nutraukti kaupimą – dvejų metų pasitraukimo laikotarpis

Žmonės, svarstantys nutraukti kaupimą, galės priimti sprendimą per dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kuris prasidėjo 2026 m. sausio 1 d. ir baigsis 2027 metų gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis galės pasitraukti iš kaupimo nepriklausomai nuo amžiaus, darbo stažo ar sukauptos sumos – papildomos sąlygos netaikomos.

Pakanka kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą. Tai galima padaryti bet kuriuo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Svarbiausia, kad prašymas bendrovę pasiektų iki šio termino pabaigos.

Sukauptos lėšos bus išmokamos tokiu principu: asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Svarbu žinoti, kad pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius. Sprendimas bus priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovės sprendimas bus užregistruotas Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, „Sodra“ ir toliau perves pensijų kaupimo įmokas nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų, nes ji dar neturi informacijos apie žmogaus pateiktą prašymą nutraukti kaupimą. „Sodra“ sužinos tik apie priimtą ir užregistruotą sprendimą, o ne apie patį prašymo pateikimą, todėl įmokos laikotarpiu nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo bus nuskaitomos kaip įprasta, nebent žmogus bus pateikęs prašymą sustabdyti įmokų mokėjimą.

Naujiems dalyviams – kvietimas prisijungti

Jeigu žmogus dar nekaupia ir niekada nedalyvavo pensijų kaupime, 2026 metų sausį jis gaus individualų kvietimą prisijungti prie kaupimo. Tai bus informacinis pranešimas. Jeigu žmogus nuspręs nedalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikės. Žmogus nebus automatiškai įtraukiamas į kaupimą. Norintys pradėti kaupti bet kuriuo metu gali pasirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pasirašyti sutartį.

Kur rasti svarbią informaciją

Visa aktuali informacija pensijų kaupimo dalyviams pasiekiama prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt. Pagrindiniame paskyros puslapyje galima pamatyti, ar žmogus dalyvauja pensijų kaupime, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupia, ar yra sustabdęs įmokų mokėjimą.

Asmeninėje paskyroje kaupiantieji taip pat ras informaciją apie pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą. Atskirai nurodoma, kiek įmokų į pensijų fondus pervesta nuo žmogaus atlyginimo bei kiek sudarė „Sodros” ir valstybės skatinamosios įmokos.

Prisijungus prie „Sodros“ paskyros arba „Sodros“ interneto svetainėje www.sodra.lt taip pat galima pasinaudoti prognozuojamos pensijos skaičiuokle, kuri leidžia preliminariai įvertinti, kokio dydžio senatvės pensijos galima tikėtis ateityje ir kokią naudą suteikia papildomas kaupimas pensijai.

Jei kyla neaiškumų ar klausimų, visuomet galima kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę arba susisiekti su „Sodros“ informacijos centru telefonu +370 5 250 0883.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo kitų metų pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Jis priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios situacijos: stažo, per visą gyvenimą mokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų ir kitų aplinkybių.

Skaityti toliau

Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai.

Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų – daugiau.

Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio

Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau.

Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, arba jis yra asmuo su negalia, netekęs 70 procentų ir daugiau dalyvumo, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.

Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis

Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus.

Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais.

Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
• žmogaus sukauptas stažas pensijai,
• jo įgyti apskaitos vienetai,
• galiojantis bazinės pensijos dydis,
• apskaitos vieneto vertė.

Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros https://gyventojai.sodra.lt ir suformavus suvestines apie savo socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus.

Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas mažesnis arba lygus būtinajam

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės.

Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.

Bazinė pensija:
2025 m. – 298,45 Eur,
2026 m. – 327,91 Eur.

Apskaitos vieneto vertė:
2025 m. – 7,16 Eur,
2026 m. – 8,11 Eur.

Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus.

2025 metais Petro pensija yra:
298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur;
2026 metais jo pensija bus:
327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.

Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas didesnis už būtinąjį

Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.

Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų.

2025 metais Danguolės pensija yra:
Bendroji dalis:
42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur;
Individualioji dalis:
40 × 7,16 = 286,40 Eur;
Visa pensija:
410,98 + 286,40 = 697,38 Eur.
2026 metais Danguolės pensija bus:
Bendroji dalis:
42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur;
Individualioji dalis:
40 × 8,11 = 324,40 Eur;
Visa pensija:
451,53 + 324,40 = 775,93 Eur.

Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – mokama priemoka

Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų.

Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė – ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį.

Kiti svarbūs dydžiai

2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį.

Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai – tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro – tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas – 29,25 euro – bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms.

Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvumo netekimas.

Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.

Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo sausio keičiasi dalies „Sodros“ išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Tai įprasti pokyčiai, kurie vyksta keičiantis ketvirčiui ar metams. 2026 metais dėl to didėja nedarbo išmokos ir perskaičiuojami ligos, vaiko priežiūros, motinystės, tėvystės išmokų dydžiai. Šiuos pasikeitimus lemia auganti minimali mėnesio alga (MMA) ir kintantis vidutinis darbo užmokestis (VDU), nuo kurių priklauso dalies išmokų apskaičiavimas.

Skaityti toliau

Augant MMA, didėja nedarbo išmoka

Dėl minimalios mėnesinės algos augimo 2026 metais didės nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastoviosios dalies dydis sudaro 23,27 proc. to mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2026 metais MMA sieks 1 153 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 263,20 euro. Palyginti, 2025 metais pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro. Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2026 metų vasarį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 263,20 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų liepos pradžios iki 2025 metų gruodžio pabaigos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir vasarį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 656,20 euro dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 578,60 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 501 euro išmoką.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 405,05 euro.

Didės mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 415,70 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2025 m. ketvirtį.

Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą ir, palyginti su dabartiniu ketvirčiu, padidės beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 13,45 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo sausio bus 2 998,37 euro – šis dydis palyginti su dabartiniu ketvirčiu išaugs beveik 51 euru. Dienos maksimali išmoka padidės iki 143,46 euro.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 3 132,15 euro iki 3 185,83 euro, o dienos – nuo 149,15 euro iki 152,43 euro.

Minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos didės nuo vasario

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba siejama su bazine socialine išmoka. Ji lygi 8 bazinių socialinių išmokų dydžiams. Skaičiuojant taikomas bazinės socialinės išmokos dydis, galiojęs praėjusį mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo.

2026 metais bazinė socialinė išmoka didės nuo 70 iki 74 eurų. Todėl asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 d., minimali išmoka sieks 560 eurų. Jei teisė atsiras vasarį arba kovą, minimali išmoka bus didesnė – 592 eurai.

Keisis maksimalios išmokos prižiūrintiems vaikus

Maksimali vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį apskaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis 2026 metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 768,49 euro arba 63 eurais daugiau nei šių metų pabaigoje.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didės beveik 49 eurais iki 2 898,84 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 174,13 euro, o antraisiais 1 449,42 euro.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu prisiminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gaus dvi vaiko priežiūros išmokas. Viena, už lapkritį, juos pasiekė gruodžio 15 d., o išmoka už gruodį bus išmokėta gruodžio 29 d.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2026 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

Organizatorių nuotr.

Savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje geros valios žmonės stokojantiems paaukojo 332 008 vnt. maisto produktų, kurių vertė daugiau nei 533 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Suaukoti maisto produktai atiteks „Maisto banko“ ir dar 227 kitų nevyriausybinių organizacijų globojamiems žmonėms, tarp kurių tokios organizacijos kaip „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, SOS vaikų kaimai ir mažesnės senelius, vaikus, gausias šeimas ar neįgaliuosius globojančios organizacijos. 39-oji akcija vyko 73 Lietuvos miestuose bei miesteliuose, akcijoje dalyvavo ir paramą rinkti padėjo beveik 7 tūkst. savanorių, akcija vyko 410 parduotuvių.

Pasak „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus, tai viena dosniausių akcijų per pastaruosius penkerius metus. „Artėjant gražiausioms metų šventėms Lietuva išties susivienijo ir atvėrė širdis dalindamasi maistu su tais, kuriems jo labiausiai trūksta. Šios akcijos rezultatai tik nežymiai nusileidžia prieš trejus metus vykusiai akcijai, kai rinkome paramą Ukrainos karo pabėgėliams ir tai aiškiai parodo, kad žmonės nėra abejingi ir savo šalies gyventojams. Tereikia išdrįsti paprašyti pagalbos ir sudaryti patogias galimybes aukoti, tuomet visuomenė noriai įsitraukia. Esame nuoširdžiai dėkingi visiems aukojusiems, savanoriams ir partneriams, kurių dėka parama pasieks šimtus tūkstančių sunkiau gyvenančių žmonių“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

S. Gurevičius džiaugiasi, kad visuomenė atsiliepia į organizacijos prašymus. „Jau ne vienerius metus prašome aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus, ir labai džiugu matyti, kad žmonės mus girdi. Šie produktai kartu su makaronais ir kruopomis patenka į dažniausiai aukotų maisto produktų penketuką. Šis maistas yra būtent tai, ko labiausiai prašo sunkiau gyvenantys žmonės“, – sako „Maisto banko“ vadovas.

„Maisto banko“ duomenimis, be penkių didžiųjų Lietuvos miestų šiemet dosniausiai aukota Marijampolėje, Alytuje, Kėdainiuose, Jonavoje ir Vilkaviškyje. Pastarasis miestas šiais metais pirmą kartą pateko į dosniausiųjų dešimtuką lyginant su praėjusių metų akcija Vilkaviškio gyventojų aukojamo maisto kiekis išaugo beveik dvigubai.

Tarp paramą rinkusių organizacijų daugiausia maisto surinko „Maisto bankas“, Širvintų rajone įsikūrę savarankiškumo namai „Žiburys“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, labdaros ir paramos fondas „Nugalėtojų akademija“, Šakių rajone veikianti organizacija „Namai visiems“ bei sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“.

39-ojoje „Maisto banko“ akcijoje aukojo 93 146 šalies gyventojai. Vidutinė aukojamo krepšelio vertė siekė 5,73 euro. Brangiausius krepšelius aukojo Vilniaus, Trakų, Klaipėdos, Alytaus, Palangos, Kauno rajono ir Varėnos gyventojai, jų aukojamo krepšelio vidutinė vertė svyravo nuo 6,5 iki 8,19 euro.

Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, o kas septintas pripažįsta, kad jam neužtenka pinigų net būtiniausiam maistui. „Maisto bankas“ nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems šalies gyventojams, savanoriams ir akcijos partneriams. Nespėję prisidėti prie iniciatyvos kviečiami aukoti telefonais 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka10 eurų).

Organizatorių nuotr.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose vyks tradicinė 39-oji „Maisto banko“ akcija, kurios metu savanoriai kvies parduotuvių pirkėjus nepraeiti pro šalį ir paaukoti ilgiau galiojančių maisto produktų sunkiau gyvenantiems šalies gyventojams.

Skaityti toliau

Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyksta 73 Lietuvos miestuose bei miesteliuose, 413 prekybos vietų. Akcijoje paramą savo globojamiems žmonėms rinks „Maisto bankas“ ir dar 227 kitos nevyriausybinės organizacijos. Planuojama, kad prie akcijos prisijungs ir prie gerų darbų prisidėti kvies beveik 7000 savanorių.

Akcijos laikas:
Penktadienį – nuo 15 val. iki 20 val.
Šeštadienį – nuo 10 val. iki 19 val.

„Šios akcijos metu rinksime ilgo galiojimo maisto produktus, kuriuos planuojame išdalinti po švenčių. Prieškalėdiniu laikotarpiu smarkiai padaugėja norinčių aukoti ar savanoriauti, o gruodį išsaugome ir daugiau paskutinę dieną galiojančių maisto produktų. Tačiau su nerimu laukiame, kas bus po švenčių. Iš patirties žinome, kad sausio pabaigoje – vasario pradžioje kasmet jaučiame didžiausią maisto trūkumą. Kai kuriuose regionų skyriuose būna dienų, kai į atiduotuvių lentynas tiesiog nebeturime ką įdėti.

Tokiais atvejais mus gelbsti visuomenė. Kai lentynos tuščios, tenka remtis žmonių paaukotais ilgo galiojimo produktais. Ši parama yra ne tik gyvybiškai svarbi sunkiau gyvenantiems žmonėms, bet ir suteikia ramybę mūsų savanoriams – jie žino, kad galės žmogui įteikti bent konservų dėžutę ar kruopų pakelį“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pasak organizacijos vadovo, šiuo metu labiausiai trūksta konservų.

„Vertiname kiekvieną paaukotą produktą – kai poreikis toks didelis, svarbi bet kokia pagalba: ar tai būtų makaronai, ar arbatos dėžutė. Tačiau jeigu galite pasirinkti ir nenuskriaudžiate savęs ar šeimos, labai kviečiame aukoti mėsos ar žuvies konservų. Sunkiomis dienomis jie dažnai būna vienintelis baltymų šaltinis, kuriuo galime praturtinti paramos krepšelį. Taip pat žmonės neretai prašo aliejaus. Tad nors akcija vyksta prieš pat šventes, mums reikalingi ne šventiniai patiekalai, o patys paprasčiausi, baziniai ilgo galiojimo maisto produktai“, – pabrėžia S. Gurevičius.

Penktadienį ir šeštadienį vyksianti „Maisto banko“ akcija Lietuvoje rengiama jau 39 kartą. Ji vyks 131 Maxima, 124 IKI, 83 LIDL, 41 Rimi, 28 Norfa, 3 Utenos prekyba ir 2 Gulbelė parduotuvėse. Tradiciškai prie akcijos jungiasi ir daugiau nei du šimtai kitų nevyriausybinių organizacijų, kurios rinks paramą savo globojamiems žmonėms. Tarp jų organizacijos „Vilties arka“, asociacija „Ištiesk gerumo ranką“, Maltos ordino pagalbos tarnybos grupės, Carito skyriai, SOS vaikų kaimo padaliniai skirtinguose miestuose, jaunimo, vaikų dienos ir socialinių paslaugų centrai, globos namai, neįgaliųjų draugijos bei kitos bendruomenes stiprinančios organizacijos.

Negalintys atvykti į parduotuves kviečiami prisidėti finansiškai – auką galima skirti skambinant numeriais 1343 (5 eurai) arba 1413 (10 eurų).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Darbo rinka išliko stabili, o sparčiausiai auga vyresnių darbuotojų pajamos – parodė trečiojo šių metų ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga. Vis dėlto analizė atkleidė ir tai, kad būtent 55+ metų grupė susiduria su didžiausia rizika prarasti darbą ir pasitraukti iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų ar ribotų įsidarbinimo galimybių.

Skaityti toliau

Trečiąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo 8 procentais arba 180 eurų ir siekė 2 402 eurus. Pajamos į rankas didėjo 103 eurais arba 7,5 proc. – iki 1 470 eurų.

„Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė 2025 m. padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus. Jis viršijo metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 proc., tad realios darbuotojų pajamos keliais procentais didėjo“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Skirtumai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių traukiasi lėtai

Minimalios algos pokyčiai labiausiai paveikia mažesnių pajamų gavėjus – todėl pajamų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių sumažėjo. Trečiąjį metų ketvirtį penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų pajamos prieš mokesčius buvo 5,9 kartų didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų: atitinkamai 5 026 eurai ir 854 eurai. Palyginti, prieš metus šis santykis siekė 6,1 karto. Vis dėlto įvertinus ir mokesčių įtaką, realus atotrūkis nesikeitė – pajamos į rankas kaip ir prieš metus skyrėsi 4,6 karto.

Daugiau nei trečdalio apdraustųjų pajamos siekė 1 500–2 499 eurus bruto, ketvirtadalio – 1 000–1 499 eurus, o dar ketvirtadalio pajamos viršijo vidutines ir sudarė 2 500–3 999 eurus prieš mokesčius Mažiau nei 999 eurus ant popieriaus uždirbo 9 proc. dirbančiųjų, o daugiau nei 4 000 eurų – kas aštuntas.

Augo vairuotojų, gydytojų, mokytojų darbo pajamos

Sparčiausias darbo pajamų augimas 2025 m. fiksuotas transporto sektoriuje, kur vidutinės pajamos per metus augo 14,4 proc., tačiau jos liko mažesnės nei vidutinės: iki 1 829 eurų prieš mokesčius arba iki 1 176 eurų po jų. Vairuotojų pajamos į rankas padidėjo 140 eurų ir pasiekė 1030 eurų.

Administravimo ir aptarnavimo veikloje pajamos augo 12,6 proc. iki 1 079 eurų į rankas, prekyboje – iki 1 218 eurų. Švietime atlyginimai kilo apie 10 proc.: mokytojai vidutiniškai uždirbo 1 436–1 660 eurų į rankas. Sveikatos sektoriuje augimas nevienodas – gydytojų specialistų pajamos padidėjo labiausiai – 340 eurų, iki 3 140 eurų į rankas.

Kuo vyresnis darbuotojas – tuo spartesnis atlyginimo augimas

Trečiąjį ketvirtį sparčiausias darbo pajamų augimas fiksuotas tarp vyresnio amžiaus darbuotojų. 51–60 metų amžiaus grupėje pajamos augo 10,5 procento, o vyresnių nei 60 metų – 10,1 procento. Tuo metu tarp jauniausių dirbančiųjų augimas buvo lėtesnis: iki 25 metų – 5,7 procento, o 25–30 metų grupėje – 7,4 procento.

„Šiuos skirtumus lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pirmiausia, skiriasi sektorių amžiaus struktūra. Švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kuriose darbo pajamos augo sparčiau, dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų. Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje, kuriame didelę dalį dirbančiųjų sudaro jaunesni darbuotojai, darbo pajamų augimas išliko nuosaikus. Todėl sektoriuose, kuriuose dirba vyresni specialistai, augo ir šių darbuotojų atlyginimai“, – komentuoja Kristina Zitikytė.

„Antra, lemiamos yra bendros demografinės darbo rinkos tendencijos. Vyresnio amžiaus dirbančiųjų per metus padaugėjo, o jaunimo – ne. 2025 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, darbuotojų virš 60 metų skaičius išaugo 4,7 procento, o iki 25 metų – 1,3 procento. 25–30 metų amžiaus grupėje dirbančiųjų skaičius visai neaugo. Dėl šių pokyčių didesnė darbo rinkos dalis pereina į vyresnius amžiaus segmentus, todėl ir pajamų augimas šioje grupėje yra ryškesnis“, – aiškina „Sodros“ analitikė.

Sparčiai augęs vyresnių darbuotojų nuo 55 m. skaičius darbo rinkoje geriausiai atsispindėjo viešajame sektoriuje, taip pat ir žemės ūkyje, viešajame valdyme, administracinėje ir aptarnavimo, meninėje ir pramoginėje veikloje.

Darbo rinkoje – stabilumas, bet ne visiems

Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 1,4 mln. žmonių. Šis skaičius stabilizavosi – trečiąjį metų ketvirtį dirbo beveik tiek pat žmonių kaip prieš metus – padidėjimas tesiekė 0,01 proc. arba 100 žmonių. Tiesa, lyginant rugsėjį su rugpjūčiu, apdraustųjų skaičius traukėsi 0,3 proc. arba 4 tūkstančiais žmonių.

Šie skaičiais ne visiems sektoriams reiškė augimą. Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos, pavyzdžiui, informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, traukėsi 2,3 proc.

Tuo metu viešajame sektoriuje darbuotojų daugėjo 2,4 proc. Labiausiai padaugėjo sveikatos priežiūros specialistų ir jų padėjėjų, mokytojų padėjėjų, socialinių darbuotojų.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius taip pat liko stabilus: šių metų rugsėjį nedarbo išmoką gavo 84,5 tūkstančio žmonių, o 2024 m. rugsėjį – 84,9 tūkstančio.

Išsilaikė ir pastarųjų metų tendencija: daugiausia nedarbo išmokos gavėjų tarp jaunimo. Jei 51-60 metų amžiaus grupėje 100 apdraustųjų tenka 6 nedarbo išmokos gavėjai, tai tarp jaunimo iki 25 metų iš 100 apdraustųjų 14 gauna nedarbo išmoką.

Vyresnių darbuotojų iškritimas iš darbo rinkos – vis ryškesnis

Vis dėlto „Sodros“ analizė parodė ryškėjančią tendenciją – vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje susiduria su didesniais iššūkiais nei jaunesni, o dalis jų pasitraukia iš darbo rinkos dar iki pensinio amžiaus. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, šios tendencijos tampa vis reikšmingesnės tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai.

Nuo 55 metų amžiaus dirbančiųjų dalis mažėja, o pajamas vis dažniau pakeičia socialinės išmokos – negalios pensijos arba nedarbo draudimo išmokos.

55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba – dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančiųjų dar mažiau – 25,9 tūkst., o nedirbančiųjų skaičius išauga iki 7,6 tūkst., daugiausia dėl negalios ar nedarbo išmokų.

„Šis pokytis atskleidžia tendenciją – kuo arčiau pensija, tuo didesnė dirbančiųjų dalis iškrenta iš darbo rinkos. Didžiausią įtaką tam daro sveikatos sutrikimai ir darbo rinkos pasiūlos apribojimai vyresniame amžiuje“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.

Sveikata – kritinis veiksnys išlikti darbe

Su amžiumi daugėja sveikatos problemų, o jos riboja galimybes dirbti. Jei iki 35 metų dažniausios ligos yra ūminės kvėpavimo takų infekcijos, tai 35–54 metų grupėje pradeda dominuoti stuburo problemos. Vyresni nei 55 metų gyventojai dažniausiai kenčia nuo apatinių nugaros dalies skausmų, nervų šaknelių sutrikimų, diskų ligų ir hipertenzinės širdies ligos.

Vyresni žmonės serga ne tik dažniau, bet ir ilgiau, o ligos trukmė dažnai priklauso nuo sektoriaus, kuriame dirbama. Pavyzdžiui, žemės ūkyje vienas ligos atvejis vidutiniškai trunka beveik 19 dienų, statybose – beveik 17 dienų. Tuo metu švietimo ar informacijos ir ryšių srityse sergama apie 11 dienų.

„Dar vienas labai svarbus aspektas, kurį galime išskirti vertindami Lietuvos situaciją, yra sveiko gyvenimo trukmė. Europos statistika rodo, kiek metų žmogus gali tikėtis gyventi be sveikatos apribojimų ar negalios. Lietuvoje šių metų rodikliai yra vieni mažiausių ES: moterims sveiko gyvenimo trukmė siekia apie 62 metus, o vyrams – apie 58 metus. Kitose Europos šalyse sveiko gyvenimo trukmė neretai siekia ir 70 metų, todėl jų gyventojai ilgiau išlieka darbo rinkoje. Lietuvos pavyzdys rodo, kad žmonių galimybės dirbti iki pensinio amžiaus labai stipriai susijusios su sveikatos būkle“, – pabrėžia Kristina Zitikytė.

Dalis pasitraukia iš darbo rinkos ir gauna išankstinę pensiją

Dalis vyresnio amžiaus žmonių pasitraukia iš darbo rinkos pasirinkdami išankstinę pensiją.

2025 m. duomenys rodo, kad likus trejiems metams iki pensijos ją gauna 2,6 tūkst. žmonių, o jų vidutinis stažas 40 metų. Likus 4 metams išankstinę pensiją gauna 1,3 tūkst. žmonių, kurių stažas 38 metai, likus 5 metams – dar 1,4 tūkst. žmonių su 37 metų stažu.

„Nors išankstinės pensijos yra mažinamos 0,32 proc. už kiekvieną gavimo mėnesį, gyventojai vis tiek renkasi šį sprendimą, nes dažniausiai nebegali tęsti darbo dėl sveikatos arba neranda tinkamo darbo. Duomenys rodo, kad 77 proc. naujų išankstinės pensijos gavėjų prieš tai yra gavę nedarbo išmoką“, – pastebi Kristina Zitikytė.

Europos kontekstas: Lietuva ne išimtis

Šie iššūkiai aktualūs ne tik Lietuvai Europos Komisijos duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje apie 20 mln. 55–64 metų gyventojų pasitraukia iš darbo rinkos anksčiau, nei pasiekia pensiją.

Dažniausiai Europos mastu įvardijamos trys priežastys, dėl kurių nebedalyvaujama darbo rinkoje: pensijų taisyklės, sveikatos problemos ir lankstesnio darbo poreikis. Lietuvos duomenys šias tendencijas patvirtina.

„Nors oficialus pensinis amžius artėja prie 65 metų, matome, kad žmonės, kurie išeina į išankstinę pensiją, beveik visada prieš tai gauna nedarbo išmoką, vadinasi, pasitraukia ne dėl pasirinkimo, o dėl darbo netekties. Sveikata taip pat yra labai svarbus faktorius: vyresni gyventojai Lietuvoje serga dažniau ir ilgiau, o maždaug kas dešimtas priešpensinio amžiaus žmogus gauna negalios pensiją, kas aiškiai rodo, kad ribotos galimybės dirbti dažnai susijusios su sveikatos būkle.

Galiausiai, Europos apklausos rodo, kad vyresni darbuotojai dažnai norėtų dirbti mažesniu krūviu ar ne visą darbo dieną, tačiau tokio lankstumo darbo rinkoje trūksta. Visa tai būtina turėti omenyje formuojant socialinę politiką ir užtikrinant vyresnio amžiaus žmonių įtraukti į darbo rinką“, – apibendrina Kristina Zitikytė.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo 2026 m. prasidės svarbūs pokyčiai antros pakopos pensijų kaupime – dvejus metus visi dalyviai galės laisvai apsispręsti, ar nori tęsti kaupimą, ar pasitraukti ir išsiimti savo sukauptas lėšas. Tai pereinamasis laikotarpis, suteikiantis daugiau lankstumo tiek dirbantiesiems, tiek savarankiškai dirbantiems, tiek jau sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus kaupimo dalyviams.

Skaityti toliau

Pateikiame svarbiausią informaciją, kaip veiks ši tvarka ir ką kiekvienam svarbu žinoti.

Pasitraukimo teisė – visiems be išimties

2026–2027 metais kiekvienas antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis galės pasitraukti iš kaupimo, nepriklausomai nuo amžiaus, stažo ar sukauptos sumos. Nėra jokių papildomų sąlygų.

Kaip pateikti prašymą?

Pakanka kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą. Tai galima padaryti bet kuriuo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Svarbiausia, kad prašymas bendrovę pasiektų iki šio termino pabaigos.

Kaip bus priimami sprendimai?

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius. Sprendimas bus priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Ar iki sprendimo priėmimo dar bus nuskaičiuojamos įmokos?

Iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovės sprendimas bus užregistruotas Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, „Sodra“ ir toliau perves pensijų kaupimo įmokas nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų, nes ji dar neturi informacijos apie žmogaus pateiktą prašymą nutraukti kaupimą. „Sodra“ sužinos tik apie priimtą ir užregistruotą sprendimą, o ne apie patį prašymo pateikimą, todėl įmokos laikotarpiu nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo bus nuskaitomos kaip įprasta, nebent žmogus bus pateikęs prašymą sustabdyti įmokų mokėjimą.

Pagal aukščiau pateiktą pavyzdį, įmokos bus nuskaičiuotos nuo žmogaus atlyginimo už sausio ir vasario mėnesius, o kai kuriais atvejais – ir už kovą, priklausomai nuo to, kada darbovietė moka atlyginimą. Kadangi nuo įmokų nuskaičiavimo iki jų pervedimo į pensijų fondą praeina maždaug du mėnesiai, paskutinės įmokos į fondą nebepateks. Tokiu atveju „Sodra“ šias sumas grąžins darbdaviui, o jis perskaičiuos žmogaus atlyginimą ir išmokės jam skirtumą.

Kaip bus išmokamos sukauptos lėšos?

Pereinamuoju laikotarpiu sukauptos lėšos bus išmokamos tokiu principu:
asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus.

Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Aktualu savarankiškai dirbantiems

Savarankiškai dirbantys iš kaupimo pasitraukti galės tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti. Prašymus jie gali teikti bet kuriuo metu 2026–2027 metais, o lėšų pervedimas vyks pasibaigus ketvirčiui per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Kaip ir samdomiems darbuotojams, į fondą pervestos valstybės ir „Sodros“ įmokos bus paverstos apskaitos vienetais, o pačių dalyvių sumokėtos įmokos bus išmokėtos į banko sąskaitą.

Atsižvelgiant į tai, kokį socialinio draudimo įmokų mokėjimo būdą savarankiškai dirbantis žmogus yra pasirinkęs ir kokia pasitraukimo iš pensijų kaupimo alternatyva jam tinkamiausia, tvarka gali šiek tiek skirtis.

Jei savarankiškai dirbantis nori sumokėti pensijų kaupimo įmokas už praėjusius metus ir gauti valstybės skatinamąsias įmokas, prašymą nutraukti kaupimą jis turėtų teikti tik tada, kai jau yra deklaravęs pajamas ir sumokėjęs visas įmokas už praėjusius metus. Tai daryti reikėtų tik tuomet, kai savo paskyroje „Sodros“ sistemoje mato, kad už praėjusius metus pervestos pensijų įmokos jau pasiekė pensijų fondą.

Jei žmogus pasitraukti iš kaupimo nori nesumokėdamas pensijų kaupimo įmokų už praėjusius metus ir kartu atsisakydamas valstybės biudžeto įmokų, prašymą pensijų kaupimo bendrovei reikėtų teikti pirmą metų ketvirtį, iki kovo 31 d., dar iki deklaruojant pajamas. Tokiu atveju pajamas ir įmokas už praėjusius metus jis deklaruotų tik tada, kai pensijų kaupimas jau būtų nutrauktas. Pateikus prašymą pirmą metų ketvirtį, sprendimas bus priimtas balandžio pradžioje, per pirmąsias dešimt balandžio darbo dienų.

Jei įmokos jau bus sumokėtos, bet „Sodra“ jų nespės pervesti į pensijų fondą iki kaupimo nutraukimo, permoką galima susigrąžinti pateikus prašymą „Sodrai“.

Svarbu senjorams ir artėjantiems prie pensijos

Antroji pensijų pakopa yra senatvės pensijos sistemos dalis, todėl dažniausiai žmonės pasitraukia iš kaupimo sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Sulaukus pensijos amžiaus arba gavus išankstinę senatvės pensiją, žmogus bet kada turi teisę nutraukti kaupimą ir pasirinkti jam tinkamą išmokos būdą.

Įprastai išmokos priklauso nuo sukauptos sumos – gali būti mokama vienkartinė išmoka, periodinės išmokos arba pensijų anuitetas. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu, 2026–2027 metais, pensijos amžiaus sulaukę dalyviai papildomai turės ir tokią pačią teisę kaip visi kiti – išsiimti visas sukauptas lėšas.

Tokiu atveju galios tos pačios taisyklės: asmens įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą, o „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos bus grąžintos į „Sodrą“ ir paverstos apskaitos vienetais, kurie padidins senatvės pensiją.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Artėjantys pokyčiai antrojoje pensijų pakopoje suteiks daugiau laisvės apsispręsti dėl savo kaupimo. Svarbu prisiminti, kad šiemet tvarka dar nesikeičia, o visi sprendimai bus priimami tik nuo 2026 m. sausio.

Skaityti toliau

Jeigu šiandien žmogus jau kaupia, šiais metais nieko daryti nereikia. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos bus galima apsispręsti: tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti. Net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, išliks galimybė atsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos ligos arba neribotą skaičių kartų stabdyti įmokų mokėjimą.

Jeigu žmogus dar nekaupia ir niekada nedalyvavo pensijų kaupime, 2026 metų sausį jis gaus individualų kvietimą prisijungti prie kaupimo. Tai bus informacinis pranešimas. Jeigu žmogus nuspręs nedalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikės. Žmogus nebus automatiškai įtraukiamas į kaupimą. Norintys pradėti kaupti bet kuriuo metu gali pasirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pasirašyti sutartį.

Lankstesnės pensijų kaupimo sąlygos nuo 2026 metų

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios pakeitimai, kurie suteiks daugiau lankstumo pensijų kaupimo sistemai.

• Asmenines įmokas pensijų kaupimo bendrovei bus galima stabdyti neribotą skaičių kartų bent dvylikos mėnesių laikotarpiui.
• Galima bus atsiimti dalį sukauptų lėšų nesulaukus pensinio amžiaus.
• Jeigu sukauptas turtas nesieks anuiteto ribos, pasitraukus iš kaupimo sulaukus pensinio amžiaus, pinigus bus galima atsiimti vienkartine arba periodinėmis išmokomis.

Pereinamasis laikotarpis

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. galios pereinamasis laikotarpis, kurio metu visi norintys galės pasitraukti iš kaupimo be jokių papildomų sąlygų.

Jeigu pereinamuoju laikotarpiu žmogus nuspręs pasitraukti iš kaupimo, pinigai iš pensijų fondų bus išmokėti tokiu principu:

• ta lėšų dalis, kuri buvo pervesta iš valstybės biudžeto ir iš „Sodros“ įmokų, bus grąžinta į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais. Papildomi apskaitos vienetai padidins būsimą senatvės pensiją.
• asmens įmokos kartu su investiciniu rezultatu bus pervestos į žmogaus banko sąskaitą. Šiai išmokai nebus taikomi papildomi mokesčiai ar atskaitymai. Prašymą pasitraukti iš kaupimo reikės pateikti pensijų kaupimo bendrovei.

Kas padės apsispręsti?

Šiuo metu rengiama atnaujinta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė. Šalia jau dabar esančių scenarijų, joje bus galima pasirinkti ir naują: „Kaupiu, bet noriu pasitraukti“.
Skaičiuoklė pateiks palyginimą:
• kiek lėšų žmogus sukauptų iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautų, jei kauptų toliau;
• kokio dydžio išmoką gautų ir kokia pensija būtų, jei žmogus pasitrauktų iš kaupimo.

Be to, nuo kitų metų sausio prisijungęs prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros https://sodra.lt/gyventojui žmogus matys:

• preliminarią viso sukaupto turto vertę;
• kokia suma bus pervesta iš pensijų fondo į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais;
• kiek būtų išmokėta į asmeninę sąskaitą.

Pirmiausia – saugumas

Svarbu įsidėmėti, kad „Sodros“ siunčiamuose pranešimuose niekada nebūna raginimų pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijų, pateikti kortelės ar elektroninio parašo duomenų ar skubiai priimti finansinių sprendimų.

Gavus „Sodros“ vardu siųstą laišką ar žinutę, kurioje prašoma paspausti aktyvią nuorodą, suvesti banko ar elektroninio parašo duomenis, pateikti kortelės informaciją ar skubiai patvirtinti kokią nors operaciją, reikia išlikti budriam – „Sodra“ nesiunčia tokio turinio laiškų. Oficialus „Sodros“ adresas yra sodra.lt. Jeigu nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online ar turi neįprastą brūkšnį, tai nėra „Sodra“.

Bet kuris autentiškas pranešimas, atsiųstas „Sodros“ vardu, visada bus matomas ir asmeninėje paskyroje:

• gyventojams – https://gyventojui.sodra.lt/
• draudėjams – https://draudejai.sodra.lt/

Prie paskyrų jungiamasi tik saugiai — naudojant elektroninę bankininkystę arba elektroninį parašą.

Visos „Sodros“ paslaugos yra nemokamos, o „Sodros“ darbuotojai telefonu ar elektroniniais laiškais niekada neprašo nurodyti asmens kodo, banko prisijungimų, kortelės ar elektroninio parašo duomenų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kaip tai pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje?

Skaityti toliau

Pensijų kaupimo sistemos pokyčiai kelia daug klausimų. Kartais sumaištį gyventojams sukelia net ir pats pagrindinis dalykas – ar aš kaupiu papildomai pensijai? Per pastaruosius du dešimtmečius buvo įgyvendintos kelios pensijų kaupimo sistemos reformos, todėl šiandien dalis žmonių nėra tikri, kokioje situacijoje yra dabar – kaupia, sustabdė įmokas ar jau pasitraukė iš kaupimo.

Paaiškiname, kaip kiekvienas gali lengvai pasitikrinti informaciją ir suprasti, koks šiuo metu yra jo pensijų kaupimo statusas.

Esate pensijų kaupimo dalyvis – įmokos pervedamos kas mėnesį

Jei esate pensijų kaupimo dalyvis, kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedamos įmokos: 3 proc. nuo Jūsų draudžiamųjų pajamų. Draudžiamosios pajamos – tai darbo užmokestis ar kitos pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Papildomai 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje perveda valstybė.

Kai žmogus laikinai nedirba, įmokos tuo metu nepervedamos – nei asmens, nei valstybės skatinamosios įmokos.

Jei žmogus augina vaiką iki 3 metų, gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką arba yra draudžiamas valstybės lėšomis, jis pats įmokų nemoka, tačiau į jo pensijų fondą toliau pervedamos valstybės skatinamosios įmokos iš biudžeto.

Naudojatės įmokų atostogomis – laikinai sustabdėte įmokų mokėjimą

Pensijų kaupimo dalyviai gali pasinaudoti vadinamosiomis įmokų atostogomis – laikinai sustabdyti įmokų pervedimą. Šiuo metu galima sustabdyti įmokas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laikotarpį. Pertrauka gali būti vienkartinė arba kelių trumpesnių laikotarpių, svarbu, kad bendra jų trukmė neviršytų metų.

Apie planuojamą įmokų atostogų pradžią ir trukmę reikia pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki įmokų sustabdymo pradžios. Pasibaigus atostogoms, įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai – papildomų veiksmų imtis nereikia.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. pensijų kaupimo dalyviai galės stabdyti įmokų mokėjimą neribotą kiekį kartų, o trumpiausias sustabdymo laikotarpis bus 12 mėnesių.

Esate sustabdę įmokų mokėjimą neterminuotai

Kai kurie pensijų kaupimo dalyviai įmokas sustabdė neterminuotai. Tokia galimybė buvo suteikta 2013 m. ir 2019 m. pensijų kaupimo reformų metu.

Šie žmonės nėra pasitraukę iš pensijų kaupimo – jų iki tol sukauptos sumos liko pensijų fonduose ir toliau investuojamos, tačiau naujos įmokos nebemokamos. Panorėję, dalyviai gali atnaujinti savo įmokų mokėjimą.

Kaip sužinoti savo kaupimo statusą

Sužinoti, ar šiuo metu kaupiate pensijai, ar įmokos sustabdytos laikinai, o gal neterminuotai, galima labai paprastai. Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros gyventojui.

Pagrindiniame paskyros puslapyje rasite informaciją:
o ar esate pensijų kaupimo dalyvis,
o kokioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate,
o ar esate sustabdę įmokų mokėjimą.

Jei kyla neaiškumų, visada galite susisiekti su savo pensijų kaupimo bendrove arba „Sodros“ informacijos centru telefonu +370 5 250 0883.

„Sodros“ paskyroje – informacija apie pervestas įmokas

Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas, o nuo 2026 m. sausio 1 d. ir sukauptą pensijų turtą, taip pat rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Skiltyje „Pervestos įmokos“ pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek – valstybės skatinamosios įmokos.

Atkreipkite dėmesį – jei į Jūsų sąskaitą papildomas įmokas tiesiogiai perveda darbdavys arba Jūs pats, šios informacijos „Sodra“ neturi.

Kodėl „Sodros“ paskyroje ir pensijų kaupimo bendrovių pateikiama informacija gali skirtis

Šiuo metu „Sodra“ ir pensijų kaupimo bendrovės valdo skirtingos rūšies duomenis, ir dėl teisinio reguliavimo šie duomenys negali būti sujungti automatiškai.

„Sodra“ administruoja įmokų surinkimą ir pervedimą į žmogaus pasirinktą pensijų fondą. Ji žino, kiek įmokų pervesta, kokią dalį sudarė žmogaus, „Sodros“ ar valstybės lėšos. Vis dėlto „Sodra“ neturi informacijos, kaip šios įmokos investuojamos ir kokia yra jų vertė šiandien, nes tai – pensijų kaupimo bendrovių valdoma asmens informacija.

Pagal šiuo metu galiojančius duomenų apsaugos reikalavimus, pensijų kaupimo bendrovės neturi teisės perduoti duomenų apie žmonių sukauptą pensijų turtą „Sodrai“, nes tam nėra teisinio pagrindo. Kad toks duomenų mainų mechanizmas atsirastų, reikėjo pakeisti teisės aktus – šie pakeitimai bus padaryti, o sistema dabar ruošiama techniniam įgyvendinimui.

2026 m. įsigaliojus įstatymų pakeitimams, „Sodra“ galės teisėtai gauti informaciją iš pensijų kaupimo bendrovių apie kiekvieno žmogaus sukaupto pensijų turto vertę.

Tuomet gyventojas „Sodros“ paskyroje vienoje vietoje matys viską: kiek ir kokių įmokų buvo pervesta, kokia dabar yra sukaupto pensijų turto vertė ir kokią dalį jis galėtų atsiimti pasitraukęs iš kaupimo pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Kaip sužinoti, kiek lėšų galėsite atsiimti, jei nuspręstumėte pasitraukti iš kaupimo?

Šiuo metu galimą atsiimti sumą preliminariai galima pasiskaičiuoti taip: iš pensijų kaupimo bendrovės rodomos sukaupto pensijų turto vertės reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokų sumas, kurios rodomos „Sodros“ paskyroje. Gautas skirtumas – apytikslė suma, kurią žmogus galėtų atsiimti pasitraukdamas iš kaupimo.

Svarbu prisiminti, kad ši suma yra preliminari, nes iki realaus pasitraukimo momento keisis ir pensijų fondo vieneto vertė, ir įmokų suma.

Ką matysite savo „Sodros“ paskyroje nuo 2026 m.

Siekiant, kad informacija apie pensijų kaupimą būtų aiškesnė ir patogesnė, šiuo metu atnaujinama „Sodros“ gyventojo paskyra.

Nuo 2026 m. sausio 1 d., kai pensijų kaupimo bendrovės įgis teisėtą pagrindą teikti „Sodrai“ duomenis apie sukauptą pensijų turtą, gyventojai galės vienoje vietoje matyti visą informaciją – apie įmokas, jų struktūrą, sukauptą pensijų turtą ir galimą išmokamą sumą, nutraukus kaupimą.

Tai reiškia, kad prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros pirmiausia matysite preliminarią viso sukaupto pensijų turto vertę. Taip pat matysite, kokia suma – Jums nusprendus pasitraukti iš kaupimo – būtų pervesta iš pensijų fondo į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais, bei kiek būtų išmokėta Jums į asmeninę sąskaitą.

Taip pat atnaujinama ir prognozuojamos „Sodros“ pensijos skaičiuoklė. Šalia jau dabar esamų scenarijų, joje bus galima pasirinkti ir naują: „Kaupiu, bet noriu pasitraukti“.

Skaičiuoklė pateiks palyginimą, kiek lėšų sukauptumėte iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautumėte, jei kauptumėte toliau, arba kokio dydžio išmoką gautumėte ir kokia pensija būtų, jei pasitrauktumėte iš kaupimo dabar. Skaičiuoklė bus atnaujinta ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 1 d.

Organizatorių.

Pasaulinės maisto dienos proga ir Tarptautinės kovos su skurdu dienos išvakarėse „Maisto bankas“ skelbia apie pradėjusius veikti trumpuosius aukojimo numerius – 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Prisidėti gali kiekvienas, tereikia skambinti ar siųsti SMS žinutę, o visos telekomunikacijų bendrovės šįkart atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, tad kiekvienas paaukotas euras skiriamas tiesiogiai „Maisto banko“ veiklai.

Skaityti toliau

Ši paramos iniciatyva – kvietimas susitelkti prieš dvi iš pažiūros priešingas, tačiau glaudžiai susijusias problemas: maisto švaistymą ir skurdą. Šios problemos tebėra skaudi Lietuvos realybė. Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje siekia net 21,5 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Ypač pažeidžiamos gyventojų grupės yra senjorai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgai darbo nerandantys asmenys. Skurdo riziką patiria beveik kas ketvirta moteris, kas trečias senjoras.

„Skurdas – ne tik tuščia piniginė. Tai ir užsidariusios durys gauti tam tikras paslaugas, galimybes, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kartu tai vienatvė ir dažnas jausmas, kad esi pamirštas. Todėl kiekvienas mūsų išgelbėtas kilogramas maisto tampa ne tik vakariene, bet ir ženklu, kad žmogus nėra vienas. Kad jo laukia, kad paskambins ir pasiimti maisto pakvies arba jo atveš savanoris“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kasdienis darbas – didžiulė pagalba ir milžiniški iššūkiai

„Maisto bankas“ kasmet nuo iššvaistymo išsaugo apie 6700 tonų maisto, kuriuo aprūpina daugiau nei 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Maistas pasiekia stokojančiuosius per keturiasdešimties miestų ir miestelių atiduotuves, dvi labdaros valgyklas, o taip pat per maisto perdirbimo virtuvę. Organizacija tiekia maistą ir šimtams kitų nevyriausybinių organizacijų.

Vis dėlto ši veikla pareikalauja ir didelių išteklių. Kasdien „Maisto banko“ autobusiukai įveikia šimtus kilometrų veždami maistą iš ten, kur jo surenkama daugiau, į vietas, kur maisto labai trūksta. O nuolat augantys kuro, nuomos, komunalinių paslaugų kaštai tampa vis didesniu išbandymu.

„Mes nesame begaliniai. Kad galėtume padėti daugiau ir dažniau, mums patiems reikia visuomenės pagalbos. Kiekvienas euras virsta papildomais mūsų autobusiuko kilometrais, padeda, kad ūkininkų, prekybininkų, gamintojų išsaugotas maistas greičiau pasiektų žmones, plačiau pasklistų po regionus. Tai ir galimybė mums išlaikyti sandėlius, atiduotuves, virtuves. Tai ir žmonių rankos, kurios kruopščiai rūšiuoja, krauna, pakuoja ir išdalina paramą. Šios grandinės dėka, kiekvienas paaukotas euras vis tiek virsta maisto krepšeliu žmogui“, – pabrėžia S. Gurevičius.

Šiemet „Maisto bankas“ pradėjo naują programą „Sotūs namai“, kurios savanoriai lanko vienišus, negalią turinčius ar labai apleistus žmones jų namuose. Jie randa situacijų, kurios primena ne realybę, o kino filmą: žmones keletą metų neišėjusius į lauką, pamiršusius socialinį gyvenimą, kartais net neatsimenančius, kada paskutinį kartą ragavo mėsos, pieno ar kitų panašių maisto produktų.

„Vienos mūsų sutiktos moters žodžiai iki šiol skamba ausyse: „Aš negaliu patikėti, kad apie mane kas nors pagalvojo…“ Ji stovėjo tarsi apstulbusi, sakė, kad jau seniai nebesitikėjo, jog kažkas kada nors dar pasibels į jos duris. Metų metus gyveno viena, niekieno nelankoma, neklausiama, kaip laikosi. Todėl ta diena jai atrodė beveik neįtikėtina, kad kažkas ne tik prisiminė jos egzistavimą, bet ir atėjo su maisto krepšeliu, su noru pasikalbėti, pabūti šalia. Ji vis kartojo, kad tai pirmas kartas per labai ilgą laiką, kai jautėsi svarbi.

Tokie susitikimai labai aiškiai primena, kad maistas – ne tik kasdienis poreikis. Jis tampa priemone pasiekti tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, padeda atkurti ryšį ir suteikti galimybę gauti ne tik maisto, bet ir kitą reikalingą pagalbą“, – apie naują programą pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kiekvienas gali prisidėti

„Maisto bankas“ kviečia kiekvieną Lietuvos gyventoją prisidėti prie kovos su skurdu ir maisto švaistymu. Tai padaryti labai paprasta – pakanka skambinti ar išsiųsti trumpąją SMS žinutę numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka 10 eurų). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, todėl visa paaukota suma bus skirta tiesiogiai organizacijos misijai vykdyti, o trumpieji numeriai veiks iki šių metų galo.

„Maisto bankas“ šiuo metu remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių, kuriems per metus išdalina 6700 tonų maisto.

lrv.lt nuotr.

2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,2 proc.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

„Dvidešimtoji Vyriausybė savo programoje yra numačiusi spartinti senatvės pensijų didinimą ir nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo perviršio dalies panaudojimo ir pensijų didinimo. Sieksime, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

2025 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje buvo apie 632 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų, vidutinė senatvės pensija siekia beveik 670 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekia 720 eurų.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijosbazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet – 42,29 euro).

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Organizatorių.

Spalio 13–17 d. Lietuvos ugdymo įstaigose vyks jau antroji mokyklų maisto rinkimo akcija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos mokyklos ir darželiai ir šiais mokslo metais kviečiami jungtis prie „Maisto banko“ iniciatyvos „Pasirašyk geriems darbams“ ir padovanoti gerumą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Spalio 13–17 d. vyksiančios mokyklų akcijos metu kiekviena ugdymo įstaiga galės prisidėti rinkdama ilgo galiojimo maisto produktus savo bendruomenėje, o visi surinkti produktai pasieks stokojančius žmones visoje Lietuvoje.

Pavasarį vykusioje pirmojoje „Pasirašyk geriems darbams“ mokyklų akcijoje dalyvavo net 274 mokyklos, kurios kartu paaukojo 54850 vienetų ilgo galiojimo maisto. Šįkart tikimasi dar didesnio įsitraukimo – organizatoriai pabrėžia, kad prie akcijos kviečiamos prisijungti ne tik mokyklos, ar darželiai, bet ir kitos švietimo bendruomenės.

„Pavasarį pamatėme, kiek daug gali ir kaip stipriai prisidėti prie socialinių problemų sprendimo nori mokyklų bendruomenės, už jų gerumą esame be galo dėkingi. Lygiai taip pat, būtent iš švietimo įstaigų išgirdome, jog tokių akcijų norėtųsi daugiau ir dažniau. Padarę pirmą žingsnį mokykloje, vaikai drąsiau įsitraukia ir į kitas pilietines ar socialines veiklas, tad šis projektas tampa nepaprastai svarbiu ne tik „Maisto banko“ globojamiems žmonėms, bet ir visai Lietuvai“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Skurdas – vis dar šalia mūsų

Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas. Tarp jų senjorai, vieniši tėvai, negalią turintys žmonės, daugiavaikės šeimos. Daugeliui šių žmonių net pagrindinių maisto produktų įsigijimas tampa iššūkiu. Ilgo galiojimo produktai tampa saugumo garantu, leidžiančiu užtikrinti, kad rytoj bus ką padėti ant stalo.

„Kasdien mūsų atiduotuvėse žmonės pasiima paskutinę dieną galiojančių produktų, tačiau ilgo galiojimo maisto nuolat trūksta. Ypač tose vietovėse, kur parduotuvė sunkiai pasiekiama ir kur mums perteklinį maistą sekasi surinkti sunkiau. Tai dažniausiai regionai. Tad ši akcija išties padeda užpildyti lentynas ir suteikia žmonėms daugiau ramybės“, – sako S. Gurevičius.

Kaip prisijungti prie akcijos „Pasirašyk geriems darbams“?

• Registracija: nuo spalio 1 d. iki spalio 10 d. „Maisto banko“ svetainėje – Pasirašyk geriems darbams – „Maisto banko“ akcija tavo MOKYKLOJE! – „Maisto bankas“.
• Akcija: spalio 13–17 d. kiekvienoje užsiregistravusioje mokykloje ar darželyje.
• Rekomenduojama rinkti: aliejų, kruopas, makaronus, konservus, miltus, arbatą, sausus pusryčius, konservuotas ar užpilamas sriubas ir kitus ilgo galiojimo produktus. Priimti namuose ruošto maisto organizacija negali.
• Visoms dalyvaujančioms įstaigoms bus pateikta vizualinė medžiaga bei instrukcijos

Kviečiame prisijungti prie gerumo bangos ir parodyti, kad rūpestis kitu tai vertybė, kurią galima ugdyti kartu.

Daugiau informacijos ir registracija – www.maistobankas.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per 2024-2025 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų, t. y. apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2023-2024 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 8,4 proc. (nuo 176 iki 161,2 tūkst. asmenų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 190 tūkst. asmenų.

2024-2025 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista 56,5 mln. eurų, palyginti su 2023-2024 m. šildymo sezonu, išlaidos sumažėjo penktadaliu (nuo 70,5 iki 56,5 mln. eurų). Prognozuojama, kad 2025-2026 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 100 mln. eurų.

2024-2025 metų šildymo sezoną būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimui įtakos turėjo aukštesnė nei įprastai oro temperatūra (todėl šilumos buvo suvartota mažiau) ir tai, kad stabilizavosi energetinių išteklių kainos (atitinkamai sumažėjo ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis). Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024-2025 m. šildymo sezono pradžioje šilumos energijos kainos buvo vidutiniškai apie 9,5 proc. mažesnės nei pernai. Taip pat kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimą lėmė ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, nuo 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios grąžintas turto vertinimas.

SADM iniciatyva Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis padeda automatizuoti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką. Naudojant šį įrankį, gyventojams greičiau paskiriamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos bei kita piniginė socialinė parama ir tai leidžia gyventojams greičiau pajausti finansinės naštos palengvėjimą.

Kur kreiptis dėl šildymo kompensacijų?

Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (įprastai duomenis apie trijų praėjusių mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas) gyventojai gali teikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.

Kaip skaičiuojamos kompensacijos?

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 663 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Daugiau informacijos apie būsto šildymo išlaidų kompensacijas rasite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompensacija-uz-busto-sildyma/.

www.silute.lt.

Nuo rugsėjo 15 dienos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistai persikelia į naujas patalpas, esančias Šilutės seniūnijos administracijos pastato I aukšte (Lietuvininkų g. 17), praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės miesto ir renovuotų daugiabučių namų gyventojai dėl piniginės socialinės paramos ir kitų socialinių išmokų gavimo prašymus turės teikti Šilutės seniūnijos administracijos pastato I aukšte. Socialinės paramos skyriuje (Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė) prašymai dėl socialinių išmokų skyrimo nebebus priimami!

DĖMESIO! Bus aptarnaujami tik iš anksto užsiregistravę asmenys.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

„Sodra“ ir VMI nustatė nesąžiningai atlyginimus deklaruojančius darbdavius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai nustatė įmones, kurios galėjo nesąžiningai nurodyti mažesnius atlyginimus, nei faktiškai mokėjo savo darbuotojams. Tokia praktika ne tik mažina valstybės biudžeto pajamas, bet ir gali tiesiogiai pakenkti žmonėms – sumažinti jų socialines garantijas: pensijas, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas.

Tai – bendras institucijų projektas, kurį vykdo Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro specialistai.

Į biudžetą – daugiau kaip 1 mln. eurų papildomų mokesčių

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro specialistai patikrino 17 įmonių, daugiausia transporto, statybos, apdirbamosios pramonės ir maitinimo sektoriuose. Atrinktos įmonės buvo tos, kurių „Sodrai“ teikti duomenys apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas nesutapo su VMI pateikta informacija apie išmokėtus atlyginimus ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį.

Baigę 12 patikrinimų, specialistai pasiekė konkrečių rezultatų:
• papildomai deklaruota 787 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio;
• priskaičiuota 58 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų;
• apskaičiuota 73 tūkst. eurų delspinigių;
• deklaruota dar 155 tūkst. eurų kitų mokesčių;
• paskirta beveik 9 tūkst. eurų baudų už nustatytus pažeidimus.

Iš viso, įgyvendinant „Sodros“ ir VMI deklaruojamo darbo užmokesčio palyginimo projektą, į biudžetą papildomai bus surinkta daugiau nei 1,08 mln. eurų.

Kodėl tai svarbu darbuotojams?

Deklaruojant per mažus atlyginimus „Sodrai“, darbuotojai praranda dalį savo socialinių garantijų. Nuo oficialiai deklaruoto atlyginimo dydžio priklauso būsimų pensijų dydis, taip pat ligos, tėvystės ar motinystės išmokos bei kitos socialinio draudimo išmokos.

Valstybinė mokesčių inspekcija tęs darbus

Tarpinstituciniam bendradarbiavimo centrui nustačius, kad įmonės gali piktybiškai naudoti šią schemą ir teikti institucijoms klaidingus duomenis, informacija apie projekto išvadas perduota VMI.

VMI išanalizavo 2020–2024 metų visų šalies mokesčių mokėtojų duomenis, atrinko rizikingas įmones ir jų patikrą perdavė savo padaliniams, kurie imsis tolimesnių veiksmų bei taikys administracines poveikio priemones.

Ką veikia Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras?

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras yra analitikos, operacijų, planavimo bei įgyvendinimo darbo grupė, sudaryta iš Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų.

Centras įkurtas 2024 metų vasario mėnesį, kad institucijos galėtų glaudžiau bendradarbiauti. Jo specialistai keičiasi informacija ir analizuoja atvejus, susijusius su nelegaliu ar nedeklaruotu darbu, priverstiniu darbu, užsieniečių įdarbinimo pažeidimais bei kitais piktnaudžiavimais, kai darbdaviai bando išvengti mokesčių ar nesąžiningai elgiasi su darbuotojais.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Darbo pajamos Lietuvoje toliau auga, tačiau ne visiems jos didėja vienodai. Nors sostinėje pajamos vienos didžiausių, antrąjį metų ketvirtį atlyginimai sparčiausiai kilo Šiauliuose. Atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių savivaldybių per metus dar padidėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sodros“ duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 122 eurais į rankas ir pasiekė 1 468 eurus. Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos neatskaičius mokesčių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 215 eurų arba 9,8 proc. ir siekė 2 399 eurus.

Šiam augimui didžiausią įtaką darė nuo 2025 m. pradžios padidinta minimali mėnesinė alga. Vis dėlto darbo pajamos didėjo nevienodai, o tendencijos priklausė nuo ekonominių sektorių ir regionų.

Kur didžiausi pokyčiai?

Antrąjį ketvirtį ryškiausiai išsiskyrė transporto sektorius. Čia vidutinės darbo pajamos per metus padidėjo 18 proc. Vairuotojai pernai vidutiniškai uždirbo 930 eurų į rankas, o šiemet – 1 070 eurų, tai yra 140 eurų daugiau. Vairuotojų skaičius per metus padidėjo 7 proc.

Viešajame sektoriuje atlyginimai taip pat nuosekliai kilo. Švietime jos per metus padidėjo 11,9 proc., sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse – 11,7 proc.

Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje atlyginimų augimas, prieš kelerius metus siekęs dviženklį skaičių, kasmet lėtėjo. Jei 2022 m. buvo stebimas 16 proc. darbo pajamų augimas, o 2023 metais – 15 proc., tai 2025 m. pajamos išaugo 3,8 proc. – vidutiniškai 82 eurais.

Apdraustųjų skaičius augo viešajame sektoriuje – per metus jis padidėjo 4 proc. Privačiame sektoriuje, ypač didžiausiose srityse – prekyboje, transporte, gamyboje ir statyboje – darbuotojų mažėjo.

Iš viso birželį dirbo apie 6 tūkstančiais apdraustųjų mažiau nei prieš metus. Per metus sumažėjo pardavėjų ir verslo administravimo specialistų, o daugėjo vairuotojų, mokymų specialistų, asmens priežiūros specialistų, sveikatos specialistų, valytojų.

Kaip pasiskirsto gyventojų pajamos

Kas ketvirtas dirbantysis antrąjį ketvirtį gavo tarp 1 000 eurų ir 1 500 eurų prieš mokesčius, arba 755–1 012 eurų į rankas. Daugiau nei trečdalis darbo rinkos dalyvių arba 414 tūkstančių žmonių uždirbo nuo 1 500 eurų iki 2 500 eurų ant popieriaus, tai yra nuo 1 012 eurų iki 1 525 eurų į rankas. Kas penktas apdraustasis uždirbo nuo 2 500 eurų iki 3 999 eurų neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius šios sumos atitinkamai siekė nuo 1 525 iki 2 420 eurų.

Mažėjant apdraustųjų skaičiui, padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Birželį jų buvo 3 tūkstančiais daugiau nei prieš metus – 82,2 tūkstančio.

Nedarbo išmokos gavėjų daugiausia tarp jauniausiųjų rinkos dalyvių. Iki 25 metų amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų teko 12 nedarbo išmokos gavėjų. Tuo metu 41-50 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų teko 5 nedarbo išmokos gavėjai, virš 60 metų – 7 nedarbo išmokos gavėjai tarp šimto dirbančiųjų.

Skirtumai tarp regionų

Vilnius ir toliau išliko aukščiausių darbo pajamų centru Lietuvoje. Skirtumas tarp pajamų sostinėje ir visuose kituose miestuose siekė 387 eurus į rankas. Vilniuje po mokesčių vidutiniškai uždirbama 1 675 eurus, o visų kitų savivaldybių vidurkis – 1 288 eurai. Teigiama tendencija – šis atotrūkis ketvirtus metus iš eilės mažėja.

Skirtumas tarp vidutinių darbo pajamų Vilniuje ir Kaune dar mažesnis – 216 eurų į rankas. Jei pernai Kaune vidutinės darbo pajamos didėjo 9,6 proc., o Vilniuje – 8 proc., šiemet abiejuose didžiuosiuose miestuose augimas vienodas – 10 proc. Tuo metu tarp Vilniaus rajono ir Kauno rajono skirtumų praktiškai nėra, darbo pajamų vidurkiai čia panašūs – atitinkamai 1 455 eurai ir 1 443 eurai į rankas.

„Vilnius išlaiko lyderio poziciją, nes čia sutelkta daug aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų – nuo informacinių technologijų iki finansų sektoriaus. Jose atlyginimai vieni didžiausių šalyje“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Palyginti, Šiauliuose kas antras žmogus dirba transporte, gamyboje arba prekyboje, Panevėžyje tokių darbuotojų 45 proc. Pajamos šiuose sektoriuose žemesnės nei vidutinės, o tai lemia ir bendrus miestų rezultatus. Vis dėlto būtent Šiauliuose antrąjį metų ketvirtį pajamos augo greičiausiai iš visų Lietuvos miestų – 15,9 proc. per metus, ir pasiekė 1 205 eurus atskaičius mokesčius.

Atotrūkis gilėja

Turtingiausiųjų savivaldybių sąraše išsiskiria Vilniaus miestas ir rajonas, Kauno miestas ir rajonas, Klaipėdos miestas ir rajonas, Trakų rajonas, Birštonas. Mažiausias darbo pajamas gyventojai gauna Šilalės, Raseinių, Radviliškio, Šalčininkų, Kupiškio, Biržų, Pagėgių, Kelmės, Skuodo rajonuose, Kalvarijoje.

Tarp dešimties savivaldybių su didžiausiais darbo pajamų vidurkiais (2 414 eurai prieš mokesčius) bei dešimties savivaldybių su mažiausiais vidurkiais (1 740 eurų prieš mokesčius) skirtumai auga. Jei 2021 m. atotrūkis siekė 37 proc., šiais metais jis jau beveik 39 proc.

Rajonų geografijoje išsiskiria vadinamosios žiedinės savivaldybės, esančios prie didžiųjų miestų.

„Panašu, kad jos laimi iš miestų artumo. Šiemet, kai pusėje visų savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo, augimas fiksuotas tik 15-oje savivaldybių – beveik visos jos yra aplink didžiuosius miestus. Tai rodo, kad rajonai prie didmiesčių turi pranašumų: jie siūlo geresnę gyvenimo kokybę, mažesnes pragyvenimo išlaidas, o didesnes darbo pajamas gyventojai užsidirba dirbdami pasiekiamuose miestuose. Tuo metu tolimesni rajonai tokių galimybių neturi – čia būtinos konkrečios investicijos, verslų kūrimasis ir naujų darbo vietų steigimas. Šių sąlygų trūkumas lemia, kad regioninis atotrūkis nemažėja“, – sako „Sodros“ ekspertė.

Socialinio draudimo išmokų skirtumai ne tokie ryškūs

Nors atlyginimų skirtumai tarp regionų išlieka dideli, socialinio draudimo išmokos juos švelnina. Vidutinis nedarbo išmokos dydis skiriasi 21 proc.: 691 euras turtingesnėse savivaldybėse ir 569 eurai skurdesnėse. Vidutinės senatvės pensijos skirtumas siekia 16 proc.: turintys būtinąjį stažą didesnių pajamų savivaldybėse gauna 756 eurus, o mažų pajamų savivaldybėse 652 eurus.

„Socialinės išmokos veikia kaip kompensacinis mechanizmas, padedantis sušvelninti disproporcijas tarp turtingiausių ir mažiau pasiturinčių regionų. Be kita ko, tam turi įtakos pastovioji nedarbo išmokos dalis, kuri vienoda visiems gavėjams nepriklausomai nuo jų pajamų, ir bendroji pensijos dalis, kuri vienoda daugeliui gavėjų“, – paaiškina K. Zitikytė.

Vis dėlto rajonuose, kur pajamos mažiausios, daugiau ir nedarbo išmokos gavėjų. Čia 100 apdraustųjų tenka 7 bedarbiai, kai tuo metu didesnių pajamų savivaldybėse tarp 100 dirbančiųjų 5 gauna nedarbo išmoką.

Savivaldybėse, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios, 10 apdraustųjų tenka 8 senatvės pensijos gavėjai. Dirbantys pensininkai čia sudaro 8 proc. tarp visų senatvės pensijos gavėjų. Savivaldybėse, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos didžiausios, 10 dirbančiųjų tenka 5 senatvės pensijos gavėjai, o 16 proc. tarp visų pensininkų dirba.

„Regioniniai skirtumai gilina ne tik ekonominę, bet ir socialinę bei politinę atskirtį. Ilgalaikėje perspektyvoje reikia kompleksinių sprendimų – būtina užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas vyresniems gyventojams, o darbingo amžiaus žmonėms sudaryti realias galimybes kurti pajamas ir likti savo regionuose“, – pabrėžia „Sodros“ analitikė Kristina Zitikytė.