www.silutesetazinios.lt archyvo.

80,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir beveik 42 tūkst. žmonių su negalia Lietuvoje ir toliau dirba. Dirbdami jie moka socialinio draudimo įmokas, o jų įgytas stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius didėja. Dėl to „Sodra“ kasmet atnaujina dirbančių pensijų gavėjų pensijas.

Skaityti toliau

Šiemet pensijų atnaujinimo procesas prasidėjo gegužę. Dauguma dirbančių pensininkų padidėjusių pensijų sulauks birželį, o visos atnaujintos pensijos turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos.

Pensijos dydis priklauso nuo žmogaus per visą gyvenimą įgyto stažo, sukauptų pensijų apskaitos vienetų, galiojančio bazinės pensijos dydžio ir apskaitos vieneto vertės. Skiriant negalios pensiją, svarbus ir nustatytas dalyvumo lygis – kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.

Dirbančio žmogaus pensija kasmet perskaičiuojama individualiai – pagal tai, kiek įmokų žmogus sumokėjo per praėjusius metus.

Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus 2025 metus dirbo už minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą – 1 038 eurus neatskaičius mokesčių, atnaujinus pensiją jis įgyja 0,49 pensijos apskaitos vieneto ir vienus metus pensijų socialinio draudimo stažo. Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai padidėtų apie 14 eurų, o neturint būtinojo stažo – apie 4 eurus.

Jei senatvės pensijos gavėjas visus 2025 metus dirbo už vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą – 2 108,88 euro neatskaičius mokesčių, jis įgyja 1 pensijos apskaitos vienetą ir vienus metus pensijų socialinio draudimo stažo. Tokiu atveju žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pensija po atnaujinimo vidutiniškai padidėtų apie 18 eurų, o neturinčiam būtinojo stažo – apie 8 eurus.

Papildomai įgytas stažas ir pensijų apskaitos vienetai didina pensiją ne tik einamaisiais metais. Jie bus įvertinami ir ateityje, todėl turės įtakos tiek pensijos dydžiui, tiek vėlesniam jos indeksavimui.

Kaip išmokama nepriemoka?

Atnaujintos pensijos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Tai reiškia, kad žmogus gauna ne tik naujo dydžio pensiją, bet ir skirtumą už tuos mėnesius, kai pensija dar buvo mokama seno dydžio.

Pavyzdžiui, jei po atnaujinimo pensija padidėja 14 eurų, o naujo dydžio pensija pradedama mokėti birželį, kartu su birželio pensija žmogus gaus ir nepriemoką už sausį, vasarį, kovą, balandį ir gegužę. Tokiu atveju birželį jam bus išmokėta 14 eurų didesnė pensija ir 70 eurų nepriemoka už penkis praėjusius mėnesius. Iš viso birželį žmogus gaus 84 eurais daugiau nei įprastai. Liepą ir vėlesniais mėnesiais jis gaus jau nuolat 14 eurų didesnę pensiją.

Pensijų gavėjams dėl pensijos atnaujinimo nereikia teikti jokių prašymų. Lietuvoje dirbančių pensijų gavėjų duomenys atnaujinami automatiškai, o kiekvieno žmogaus pensija perskaičiuojama individualiai.

Kada bus išmokėta atnaujinta pensija ir nepriemoka?

Kadangi kasmet atnaujinamas didelis skaičius pensijų, atnaujintos pensijos gali būti pradėtos mokėti skirtingu metu. Kai kuriuos gavėjus atnaujinta pensija pasieks jau birželį, kitus – liepą. Visais atvejais bus išmokėta ir nepriemoka, susidariusi nuo metų pradžios.

Pavyzdys:
Pensija iki naujinimo: 745 Eur.
Pensija po naujinimo: 759 Eur (+14 Eur).
Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį, žmogus kartu gauna ir nepriemoką už laikotarpį nuo sausio iki gegužės.

Nepriemoka už sausį–gegužę:
5 mėn. × 14 Eur = 70 Eur.
Birželį išmokama: 759 Eur + 70 Eur = 829 Eur.
Nuo liepos: po 759 Eur kas mėnesį.

Kai kurios pensijos gali nepadidėti

Daliai senatvės ir negalios pensijų gavėjų, kurie dirbo praėjusiais metais, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai.

Taip gali nutikti dėl 2018 metais taikytos pensijų nemažinimo taisyklės. Tuomet, perskaičiuojant senatvės pensijas, daliai gavėjų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų sumažėjusios, buvo paliktas ankstesnis, didesnis pensijos dydis. Jei ir po naujo atnaujinimo apskaičiuota pensija vis dar yra mažesnė už šiuo metu mokamą, žmogui toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.

Negalios pensijos dėl naujinimo padidėja tik tuo atveju, jei pagal gavėjo 2025 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti apskaitos vienetai viršija tuos apskaitos vienetus, kurie jau buvo įvertinti apskaičiuojant negalios pensiją už tuos metus.

Kuo skiriasi pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas?

Pensijų gavėjai kasmet gali pastebėti du skirtingus pensijos dydžio pokyčius – indeksavimą ir naujinimą.

Indeksavimas taikomas visiems pensijų gavėjams, nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba. Tai bendras pensijų padidinimas, susijęs su darbo užmokesčio fondo ir ekonominių rodiklių pokyčiais. Indeksuojant pensijas didėja bazinės pensijos dydis ir pensijų apskaitos vieneto vertė.

Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensijų gavėjams, kurie praėjusiais metais dirbo ir mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas. Šiuo atveju pensija perskaičiuojama individualiai – pagal papildomai įgytą stažą ir sukauptus apskaitos vienetus.

Savarankiškai dirbantiems pensijų gavėjams pensijos atnaujinamos po to, kai jie deklaruoja pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumoka socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai neprivalo mokėti socialinio draudimo įmokų, tačiau jų nemokėdami neįgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus sezoninių darbų laikotarpiui, dalis žmonių renkasi trumpalaikius darbus žemės ūkyje ar miškininkystėje. Tokiais atvejais dažnai naudojami paslaugų kvitai – supaprastinta atsiskaitymo forma, taikoma laikiniems, vienkartiniams darbams, kuriems nereikia specialios kvalifikacijos ar leidimų.

Skaityti toliau

Paslaugų kvitų tvarka numato pareigas tiek paslaugų gavėjams, tiek paslaugų teikėjams. Paslaugų gavėjas privalo tinkamai įforminti paslaugų teikimą, pateikti reikiamus duomenis „Sodrai“ ir sumokėti nustatytas įmokas. Tuo metu paslaugų teikėjas turėtų įsitikinti, kad gavo savo paslaugų kvito egzempliorių, o tam tikrais atvejais – pasibaigus metams įsivertinti, ar nereikia papildomai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Ką svarbu žinoti paslaugų gavėjams?

Paslaugų gavėjas turi įsigyti paslaugų kvitų knygelę, tinkamai užpildyti kvitus, pateikti PKV pranešimą „Sodrai“ ir sumokėti PSD įmokas už paslaugų teikėją. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą organizuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, todėl dėl paslaugų kvitų knygelių įsigijimo reikia kreiptis į šią instituciją, o ne į „Sodrą“.

PKV pranešimą apie praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas reikia pateikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Tai galima padaryti internetu prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt. Prisijungę prašymų skiltyje rinkitės prašymo formą „Man teikia paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus“.

Svarbu nepamiršti, kad paslaugų teikimo dienų skaičius ribojamas – jis priklauso nuo to, ar paslaugos teikiamos vienam, ar keliems paslaugų gavėjams. Vienam paslaugų gavėjui tas pats žmogus paslaugas gali teikti ne ilgiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus. Jei paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams, bendra tokių paslaugų teikimo trukmė negali viršyti 90 dienų per metus. Skaičiuojamos visos dienos, kuriomis buvo teikiamos žemės ūkio ar miškininkystės paslaugos, neatsižvelgiant į tai, kiek valandų tą dieną buvo dirbta.

Pasiekus šias ribas, paslaugų pagal kvitus teikti nebegalima. Jei paslaugų gavėjui darbuotojo paslaugų reikia ilgesnį laiką, su juo turi būti sudaroma darbo sutartis.

Kokias įmokas reikia mokėti?

Paslaugų gavėjas už dirbantį pagal kvitą asmenį moka 6,98 proc. PSD įmoką nuo apskaičiuoto atlygio. Ši įmoka mokama net ir tuo atveju, jei žmogus jau yra draustas sveikatos draudimu kitais pagrindais, pavyzdžiui, dirba pagal darbo sutartį.

Pavyzdžiui, jei už paslaugas žmogui išmokama 100 eurų, PSD įmoka sieks 6,98 euro (100 € x 6,98 %). Jei išmokama 650 eurų – PSD įmoka sudarys 45,37 euro (650 € x 6,98 %).

Įmokas reikia sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos.

Ką svarbu žinoti dirbantiems pagal paslaugų kvitus?

Pagal paslaugų kvitus gali dirbti įvairios gyventojų grupės – studentai, pensininkai, bedarbiai ar dirbantieji pagal darbo sutartį. Registruoti bedarbiai, pradėję dirbti pagal paslaugų kvitus, bedarbio statuso nepraranda.

Paslaugų kvitas gali būti išrašomas kiekvienai darbo dienai atskirai arba vienam nepertraukiamam darbo laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam nei viena kalendorinė savaitė.

Baigus darbus, darbuotojas turi gauti užpildytą kvito egzempliorių.

Kada žmogui gali tekti papildomai mokėti PSD?

Svarbu žinoti, kad kai kuriais atvejais dirbantiems pagal paslaugų kvitus gali atsirasti pareiga metų pabaigoje papildomai įsivertinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai aktualu žmonėms, kurių vienintelis draustumo pagrindas yra darbas pagal paslaugų kvitus ir kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis, nedirba pagal darbo sutartį bei nevykdo kitos ekonominės veiklos.

Tais mėnesiais, kai žmogus teikia paslaugas pagal kvitus, PSD įmoką už jį sumoka paslaugų gavėjas. Ši įmoka apskaičiuojama nuo uždirbto atlygio, todėl gali būti mažesnė už minimalią mėnesio PSD įmoką. Dėl šios priežasties pasibaigus metams reikia perskaičiuoti sumokėtas PSD įmokas ir, jei jų nepakanka, iki gegužės 1 dienos savarankiškai sumokėti skirtumą, kad būtų padengtas minimalus sveikatos draudimo įmokų dydis. 2026 metais minimali PSD įmoka siekia 80,48 euro per mėnesį.

Tuo metu dirbantiems pagal darbo sutartį tokios prievolės paprastai neatsiranda, kadangi privalomojo sveikatos draudimo įmokas už juos sumoka darbdavys.

vaikoteises.lrv.lt.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui augs iki 1036 eurų.

Skaityti toliau

Nuo birželio pradžios šeimos gaus daugiau kaip 200 eurų didesnę išmoką gimus vaikui. Visi vaikus auginantys asmenys galės gauti išmoką vaiko priežiūrai, net jeigu neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. Taip pat platesnis šeimų, samdančių auklę, ratas galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka.

„Mūsų tikslas – kad valstybė būtų patikimas partneris šeimai kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu. Todėl nuo birželio didiname finansinę paramą susilaukus vaikų, plečiame pagalbą vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams, kurie neturi socialinio draudimo stažo gauti išmokų iš „Sodros“, ir sudarome daugiau galimybių šeimoms gauti pagalbą prižiūrint vaikus. Siekiame, kad kiekviena šeima Lietuvoje jaustų didesnį saugumą, stabilumą ir valstybės rūpestį“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Išmoka vaiko priežiūrai. Siekiant užtikrinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms ir sudaryti galimybes derinti šeimos kūrimą su išsilavinimo ar profesijos įgijimu, Lietuvoje mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Šiuo metu išmoka skiriama tais atvejais, kai vaiką augina besimokantis ar studijuojantis vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris nėra sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai.

Nuo birželio 1 d. išplečiama išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis ir išmoka vaiko priežiūrai skiriama visiems vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Tai leis užtikrinti lygias socialines garantijas visiems vaikus auginantiems tėvams.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio 1 d. didės vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis nuo 11 iki 14 BSI, o tai reiškia, kad suma augs nuo 814 iki 1036 eurų. Pakeitimai priimti siekiant didinti paramą šeimoms, susilaukus vaiko.

Tiek pat ši išmoka didės įvaikinus vaiką ar tapus jo globėju.

Platesnis šeimų ratas galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka. Nuo birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kai vienas (ar vienintelis) iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, doktorantūroje ar rezidentūroje.

Išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos nuo 2026 m. sausio 1 d. dydis – 384,8 euro (2025 m. ji siekė 364 eurus).

Kitos išmokos auginantiems vaikus

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt.). Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami. Nuo 2026 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo iki 129,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo iki 76,2 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Tėvai, planuojantys vaiko priežiūros atostogas, turėtų atkreipti dėmesį į svarbią taisyklę – jeigu vienas iš tėvų nepasinaudoja jam priklausančiais dviem neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpis sutrumpėja.

Skaityti toliau

Neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, kuria privalo pasinaudoti kiekvienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų. Abu tėvai bent po 2 mėnesius (62 kalendorines dienas) turi skirti vaiko priežiūros atostogoms. Likusį vaiko priežiūros atostogų laiką šeima gali pasidalyti pagal savo poreikius.

Pavadinimas „neperleidžiami mėnesiai“ reiškia, kad jie priklauso konkrečiam tėvui ir negali būti perduoti kitam. Pavyzdžiui, mama negali pasinaudoti tėčiui priklausančiais mėnesiais ir atvirkščiai. Jais taip pat negali naudotis seneliai. Tuo metu perleidžiamais mėnesiais vaiko priežiūros išmoką gali gauti mama, tėtis, vaiko įtėviai, globėjai arba vaiko seneliai.

Jeigu vienas iš tėvų savo neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudoja iki vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpio pabaigos, išmokos mokėjimas sutrumpėja nepanaudotu laikotarpiu.

Pavyzdžiui, šeima pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sukaks 18 mėnesių, o visą šį laiką išmoką gauna mama. Jei vaikui artėjant prie 16 mėnesių tėtis dar nėra pasinaudojęs savo neperleidžiamais mėnesiais, nuo 16 mėnesio išmokos mokėjimas nutraukiamas.

Jei šioje situacijoje tėtis nuspręstų išeiti vaiko priežiūros atostogų kai vaikui sukaks 16 mėnesių, paskutinius du mėnesius vaiko priežiūros išmoką gautų jis. Tokiu būdu jis išnaudotų savo neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius, o bendras išmokos mokėjimo laikas būtų 18 mėnesių.

Neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai – visą laiką iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų. Pavyzdžiui, vieną mėnesį ar kelias savaites galima pasinaudoti iš karto, o likusią dalį – vėliau. Tėvai gali keistis vaiko priežiūros atostogomis, grįžti į darbą ir vėl išeiti atostogų.

Abu tėvai tuo pačiu metu neperleidžiamais mėnesiais naudotis negali, nes vaiko priežiūros atostogos už tą patį vaiką gali būti suteiktos tik vienam iš tėvų. Išimtis taikoma susilaukus daugiau nei vieno vaiko, pavyzdžiui, dvynukų.

Kokio dydžio išmoka mokama?

„Sodrai“ priėmus sprendimą skirti vaiko priežiūros išmoką, pirmiausia mokama išmoka už neperleidžiamus mėnesius. Šiuo laikotarpiu išmoka yra didesnė nei likusiais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Tačiau tai nereiškia, kad vienam iš tėvų pasinaudojus savo neperleidžiamais mėnesiais, kitas tėvas turi juos išnaudoti iš karto po to. Svarbiausia – nepamiršti jais pasinaudoti iki vaiko priežiūros išmokos laikotarpio pabaigos.

Neperleidžiamų mėnesių laikotarpiu mokama 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka. Likusiais mėnesiais išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos išmokos mokėjimo trukmės. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks 18 mėnesių, mokama 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Pasirinkus išmoką iki 24 mėnesių – iki vaikui sukaks vieneri metai mokama 45 proc., o vėliau – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.

Ką daryti, jeigu neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais noriu naudotis dalimis?

Jeigu tėvai vaiko priežiūros atostogomis naudojasi pakaitomis, kiekvieną kartą „Sodrai“ reikia pateikti prašymą nutraukti arba atnaujinti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą. Kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos, „Sodrai“ turite pateikti prašymą nutraukti išmokos mokėjimą. Kai vaiko priežiūros atostogos suteikiamos iš naujo – prašymą atnaujinti išmokos mokėjimą.

Jei gaudamas vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamus laikotarpius gavėjas nutraukia vaiko priežiūros atostogas, bet nepateikia prašymo nutraukti išmokos mokėjimą, jam toliau mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas.

Jei vaiką augina vienas iš tėvų

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už kito iš vaiko tėvų nepanaudotą neperleidžiamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Vienišiems tėvams vaiko priežiūros išmoka už kitam iš vaiko tėvų priklausantį, tačiau jo nepanaudotą laikotarpį skiriama ir mokama tik likus 2 mėnesiams iki pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės pabaigos.

Tai reiškia, kad pasirinkus išmokos mokėjimą kol vaikui sueis 18 mėnesių, išmoka už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bus mokama 17 ir 18 vaiko priežiūros mėnesiais. Pasirinkus išmokos mokėjimą kol vaikui sueis 24 mėnesiai, išmoka už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bus mokama 23 ir 24 mėnesiais.

Laikoma, kad vaiką augina vienas iš jo tėvų, įtėvių ar globėjų, kai:

kitas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų yra miręs ar pripažintas mirusiu, pripažintas nežinia kur esančiu, jam terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia;
jei vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė;
jei vaikas, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra atskirtas nuo vieno iš jo tėvų;
kitas iš vaiko tėvų pripažintas neveiksniu šioje srityje;
jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų, o kitam apribotas bendravimas su vaiku;
jei kitas iš vaiko globėjų yra atleistas arba nušalintas nuo pareigų;
jei kitas iš vaiko tėvų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl to negali prižiūrėti vaiko.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lietuvoje savarankiška veikla verčiasi 413,7 tūkst. gyventojų, o kas mėnesį prie jų prisijungia daugiau nei 5 000 pirmą kartą tokią veiklą pradedančių žmonių. Pradėjus dirbti savarankiškai, svarbu žinoti ne tik kaip išrašyti sąskaitą ar deklaruoti pajamas, bet ir kada bei kokias įmokas reikia mokėti „Sodrai“. Nuo to priklauso žmogaus socialinės garantijos – ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ir būsima pensija.

Skaityti toliau

Dalinamės svarbiausia informacija apie savarankiškai dirbančių gyventojų įmokas ir socialines garantijas.

Naujai pradėjusiems veiklą – „Sodros“ informacija

Kas mėnesį „Sodra“ išsiunčia pranešimus gyventojams, pradėjusiems savarankišką veiklą. Atmintinėse išdėstoma svarbiausia informacija: kokias įmokas ir kada jie turi mokėti „Sodrai“, kokiomis socialinio draudimo rūšimis jie yra draudžiami, kokią informaciją turi pateikti „Sodrai“.

Žinutės siunčiamos į asmenines „Sodros“ paskyras https://gyventojai.sodra.lt ir https://draudejai.sodra.lt. Kai kurie žinutes gauna ir elektroniniu paštu – tai yra proaktyvaus informavimo paslauga. Kiekvienas ją gali užsisakyti savo „Sodros“ paskyros nustatymuose ir užsitikrinti, kad svarbi informacija pasiektų patogiausiais kanalais.

Visi naujai pradėję savarankišką veiklą taip pat kviečiami registruotis nemokamai „Sodros“ konsultacijai telefonu: https://sodra.lt/registracija-konsultacijai-telefonu. Per 5 darbo dienas specialistai susisiekia su gyventoju ir atsako į visus rūpimus klausimus.

Kokias įmokas reikia mokėti „Sodrai“

Savarankiškai dirbantieji moka „Sodrai“ valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Šios įmokos susijusios su žmogaus gaunamomis pajamomis. Mokėdamas įmokas žmogus įgyja teisę į socialines garantijas – pensiją, ligos ar motinystės išmokas, sveikatos priežiūros paslaugas.

Svarbu žinoti, kad net jei žmogus dirba pagal darbo sutartį, studijuoja ar yra draudžiamas valstybės lėšomis, jis vis tiek turi deklaruoti pajamas iš savarankiškos veiklos ir nuo jų mokėti priklausančias įmokas.

Įmokų dydžiai

VSD įmokų tarifas priklauso nuo veiklos rūšies ir to, kokiomis socialinio draudimo rūšimis žmogus draudžiamas.

• Dirbdamas pagal verslo liudijimą arba būdamas mažosios bendrijos vadovu, bet ne nariu, žmogus moka tik pensijų socialinio draudimo ir PSD įmokas nuo šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos.

• Vykdydamas individualią veiklą žmogus kaupia stažą senatvės pensijai, ligos, motinystės ar tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms gauti, todėl moka 12,52 proc. tarifo VSD įmokas.

• Mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ar ūkinių bendrijų tikrieji nariai papildomai moka nedarbo socialinio draudimo įmokas, todėl jų mokamas VSD tarifas yra didesnis – 13,83 proc.

Jei žmogus kaupia papildomai pensijai, prie VSD tarifo prisideda dar 3 proc.

PSD įmoka sudaro 6,98 proc. nuo nustatytos įmokų bazės. Minimali mėnesinė PSD įmoka apskaičiuojama nuo minimalios mėnesinės algos, kuri tais metais galioja šalyje. 2026 metais minimali PSD įmoka yra 80,48 Eur. Jei žmogus uždirba daugiau nei minimali mėnesio alga, kartą per metus deklaravus pajamas reikės sumokėti PSD įmokų skirtumą.

Kas yra apmokestinamosios pajamos

Apmokestinamosios pajamos – tai pajamos, kurios lieka iš gautų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Vykdant individualią veiklą, VSD ir PSD įmokos apskaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Jeigu žmogus nerenka dokumentų, pagrindžiančių su savarankiška veikla susijusių išlaidų, tuomet sąnaudomis laikoma 30 proc. pajamų.

Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantis žmogus per mėnesį gavo 1 500 Eur pajamų. Pritaikius 30 proc. sąnaudų, apmokestinamosios pajamos lieka 1 050 Eur. Vykdant individualią veiklą, VSD ir PSD įmokos apskaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tai reiškia, kad šiuo atveju įmokų bazė būtų 945 Eur. Nuo šios sumos būtų skaičiuojamos visos „Sodros“ įmokos.

Mažosios bendrijos nariams įmokos skaičiuojamos kitaip – nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtos sumos. Pavyzdžiui, jei MB narys asmeniniams poreikiams išsiima 2 000 Eur, įmokų bazė būtų 1 000 Eur.

Kada mokėti VSD įmokas

VSD įmokas savarankiškai dirbantys gyventojai gali mokėti kartą per metus arba kas mėnesį. Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI. Pasirinkę šį variantą žmonės įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas.
Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų gegužę. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Taip yra dėl to, kad tik 2027 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2026 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Tuo metu VSD įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas.

Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė nedarbingumo pažymėjimą gegužės mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už balandžio mėnesį.

Kada mokėti PSD įmokas

PSD įmokų mokėjimo tvarka priklauso nuo žmogaus situacijos. Jei žmogus nėra draudžiamas sveikatos draudimu kitur, PSD įmokas reikia mokėti kas mėnesį. Minimali mėnesinė PSD įmoka yra 6,98 proc. nuo minimalios mėnesinės algos, nustatytos valstybės.

Jei žmogus dirba pagal darbo sutartį ar yra draudžiamas valstybės lėšomis, PSD galima sumokėti kartą per metus po deklaravimo.

Kaip sužinoti, ar draustumas galioja ir priklauso išmokos

Tam, kad žmogus būtų draustas valstybiniu socialiniu ar privalomuoju sveikatos draudimu, jis pirmiausia turi būti sumokėjęs įmokas ir neturėti skolų. Svarbu prisiminti, kad jeigu yra susidariusi skola, sumokėti pinigai pirmiausia bus skiriami senesnei skolai padengti, o tik po to – einamosioms įmokoms.

Išmokoms gauti yra svarbu turėti reikiamą socialinio draudimo stažą. Pavyzdžiui, ligos išmokai gauti žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą. Iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, moteris turi turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.

Svarbu ne tik vykdyti veiklą tam tikrą laiką, bet ir sumokėti pakankamo dydžio įmokas.

Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų. Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Kad įgytų metus stažo, šiais metais individualią veiklą vykdantis žmogus nuo savo pajamų per metus turi sumokėti bent 1 732 EUR socialinio draudimo įmokų.

Informaciją apie draustumą socialiniu draudimu kiekvienas gali pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui susiformavę suvestinę REP.03 „Informacija apie socialinio draudimo laikotarpius“.

Informaciją apie draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti Valstybinės ligonių kasos svetainėje, adresu http://dpsdr.vlk.lt/dpsdr.

Kur rasti daugiau aktualios informacijos

„Sodros“ interneto svetainės skiltyje „Įmokos“ kiekviena savarankiškos veiklos rūšis turi savo potemę su visa reikalinga informacija apie įmokas. Toje pačioje skiltyje pateikiamos nuorodos ir į atmintines apie įmokų tarifus savarankiškai besiverčiantiems.

Skiltyje „Skaičiuoklės“ gyventojai ras ne tik individualios veiklos ir verslo liudijimo mokesčių skaičiuokles, bet ir priklausančių VSD išmokų dydžių skaičiuokles.

Informacija apie priklausančias išmokas prieinama skiltyje „Išmokos“.

lrs.lt nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Dariaus Razmislevičiaus pristatytas Administracinių nusižengimų kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma numatyti papildomas administracinio poveikio priemones asmenims, vengiantiems vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo.

Skaityti toliau

Papildomos administracinio poveikio priemonės apimtų tokias specialiąsias teises kaip vairuotojo pažymėjimo, leidimų įsigyti medžioklės bilietą, žvejybos leidimą, ginklą ir kt. galiojimo sustabdymą. Tokiu būdu siekiama padidinti išlaikymo išieškojimo efektyvumą ir sustiprinti vaiko teisių apsaugą.

„Svarbiausia ne pati sankcija, svarbiausia aiški valstybės žinia, kad vaiko interesas yra svarbiau už suaugusiųjų patogumą. Šiandien Lietuvoje nesumokėtų skolų, alimentų vaikams suma siekia 200 mln. eurų. Antstolių duomenimis yra vykdoma apie 30–40 tūkst. bylų dėl vaikų išlaikymo išieškojimo“, – Seimo posėdyje sakė D. Razmislevičius. Pasak politiko, kadangi dažniausiai alimentus vengia mokėti vyrai, tai tampa ne tik vaikų skurdo, bet ir moterų nesaugumo problema.

„Piktybiškai alimentų nemokantys asmenys, dažnai slepia pajamas, slepiasi šešėlyje, kenkia ne tik vaikui, bet ir visai valstybei, nes praėjus keliasdešimčiai metų tie patys asmenys, neturėdami būtinojo darbo stažo, vėl kreipsis į valstybę dėl įvairių kompensacijų, dėl minimalios pensijos, kur vėl lygiai taip pat tai guls ant mokesčių mokėtojų pinigų“, – akcentavo politikas.

Pagal teikiamas pataisas, vengimas vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo užtrauktų įspėjimą tėvams. Teismas asmeniui, vengiančiam vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo galėtų paskirti tik administracinio poveikio priemonę, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės įgyti mėgėjų žvejybos leidimą, teisės įgyti ir laikyti ginklus medžioklei) atėmimą.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, susilaikė 4 parlamentarai. Toliau projektai bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 2 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Ruošiantis įgyvendinti Europos Sąjungos skaidraus darbo užmokesčio direktyvą planuojama, kad nuo birželio darbdaviai teiks „Sodrai“ daugiau duomenų apie darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas. „Sodra“ apskaičiuos darbo užmokesčio rodiklius ir atlyginimų atotrūkio duomenis – dalis jų bus pateikiama darbdaviams, o dalis skelbiama viešai.

Skaityti toliau

Europos Sąjungos skaidraus darbo užmokesčio direktyvos tikslas – užtikrinti vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą bei mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Įgyvendinant direktyvos nuostatas dalyvaus kelios institucijos, kurios pagal savo kompetencijas pasidalins atsakomybėmis. „Sodros“ pagrindinė funkcija šiame procese bus susijusi su duomenų surinkimu, rodiklių apskaičiavimu ir jų pateikimu.

Kokias funkcijas vykdys „Sodra“

„Sodra“ rinks iš darbdavių duomenis, reikalingus darbo užmokesčio skaidrumo rodikliams apskaičiuoti, apdoros juos ir apskaičiuos nustatytus atlyginimų skirtumų rodiklius. Apskaičiuoti duomenys bus pateikiami darbdaviams per asmenines draudėjų paskyras https://draudejai.sodra.lt. Dalis rodiklių, kaip numato teisės aktai, bus skelbiama viešai.

Taip pat „Sodra“ teiks duomenis Valstybinei darbo inspekcijai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kad šios institucijos galėtų vykdyti joms pavestas funkcijas darbo užmokesčio skaidrumo ir lygių galimybių srityje.

Kokius duomenis teiks darbdaviai

Įsigaliojus naujai tvarkai, „Sodra“ rinks iš darbdavių duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybių grupes.

Informacija apie darbuotojo pareigybės grupę nustatytą darbo apmokėjimo sistemoje bei apie darbuotojui nustatytą darbo laiko režimą ir darbo laiko normą bus teikiama vieną kartą. Šią informaciją reikės atnaujinti tik pasikeitus duomenims.

Vieną kartą per mėnesį darbdaviai teiks informaciją apie apmokėtą darbuotojo darbo laiką, jam priskaičiuotą darbo užmokestį ir papildomą darbo užmokestį – pavyzdžiui, premijas.

Duomenys bus teikiami draudėjų paskyrose, dalis prieinama viešai

Kartą per mėnesį „Sodra“ apskaičiuos kiekvieno darbuotojo vidutinį mėnesio valandinį darbo užmokestį, taip pat atskirai apskaičiuos darbuotojų vyrų ir darbuotojų moterų vidutinį valandinį darbo užmokestį kiekvienoje konkrečioje pareigybių grupėje, numatytoje įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo apmokėjimo sistemoje.

Šie duomenys bus pateikiami darbdaviams jų paskyrose ir nebus viešinami.

Jei darbdavys turi bent 8 darbuotojus, iš jų daugiau kaip po 3 moteris ir vyrus, bus viešai skelbiamas vyrų ir moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis – šie duomenys bus atnaujinami kas mėnesį.

Kartą per metus „Sodra“ apskaičiuos kiekvieno darbuotojo vidutinį metinį valandinį darbo užmokestį, taip pat atskirai darbuotojų vyrų ir moterų vidutinį metinį darbo užmokestį bei vidutinį metinį valandinį darbo užmokestį kiekvienoje konkrečioje pareigybių grupėje. Šie duomenys nebus vieši, juos matys tik darbdaviai savo paskyrose.

„Sodra“ taip pat apskaičiuos darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius. Viešai bus skelbiama informacija apie bendrą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, skirtumus vertinant papildomą darbo užmokestį, darbo užmokesčio medianų atotrūkį, vyrų ir moterų, gaunančių papildomą darbo užmokestį, dalį bei darbuotojų pasiskirstymą pagal darbo užmokesčio kvartilius.

Papildoma informacija apie atlyginimų skirtumus pagal pareigybių grupes, atskiriant bazinį ir papildomą darbo užmokestį, bus prieinama tik draudėjų paskyrose.

Nuo kada bus renkami nauji duomenys

Pirmą kartą duomenys pagal naująją tvarką bus renkami už 2026 m. birželio mėnesį. Planuojama, kad darbdaviai juos turės pateikti iki 2026 m. liepos pabaigos.

Pirmuosius mėnesinius rodiklius ir ataskaitas darbdaviams „Sodra“ pateiks 2026 m. rugpjūčio mėnesį.

Rengiama speciali forma, kuri palengvins duomenų teikimą

Duomenys „Sodrai“ bus teikiami per asmenines draudėjų paskyras https://draudejai.sodra.lt, naudojant specialiai šiam tikslui sukurtą Skaidraus darbo užmokesčio pranešimo formą.

Darbdaviai galės pasirinkti jiems patogiausią būdą – be galimybės pildyti pranešimą draudėjo paskyroje bus taip pat sudaryta galimybė teikti duomenis per integracijas su savo sistemomis. Formą galima bus automatiškai užpildyti anksčiau „Sodrai“ pateiktais duomenimis. Pranešimo nereikės pasirašyti elektroniniu parašu.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaravę pajamas ir negalintys iš karto sumokėti socialinio draudimo įmokų, gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų skolos atidėjimo ir išdėstymo dalimis.

Skaityti toliau

Pasibaigus pajamų deklaravimo ir įmokų sumokėjimo laikotarpiui, jau galima teikti prašymus dėl įmokų atidėjimo. Prašymą patogiausia pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui https://gyventojai.sodra.lt.

Svarbu: jei sumokėjote įmokas, bet paskyroje vis dar matote skolą

Gyventojai, kurie jau sumokėjo įmokas, bet savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje vis dar mato mokėtinas sumas, neturėtų nerimauti. Šiuo metu vykdomas įmokų įskaitymas, kuris paprastai užtrunka iki kelių dienų.

Jei įmokos jau sumokėtos, informacija apie tai netrukus atsiras asmeninėje paskyroje. Kol vyksta įmokų įskaitymas, delspinigiai netaikomi.

Jei sumokėti visos įmokų sumos šiuo metu neturite galimybių, galite pateikti prašymą išdėstyti įmokų mokėjimą dalimis.

Kada galima atidėti įmokų mokėjimą

Jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas yra ne mažesnis nei 125 eurai ir neviršija 1 500 eurų, skolos mokėjimą galima atidėti supaprastinta tvarka. Tokiu atveju nereikia pagrįsti finansinių sunkumų – pakanka pateikti prašymą dėl įsiskolinimo atidėjimo.

Skolos grąžinimo terminas priklauso nuo įsiskolinimo dydžio:
iki 600 eurų – iki 4 mėnesių;
nuo 600 iki 900 eurų – iki 6 mėnesių;
nuo 900 iki 1 200 eurų – iki 8 mėnesių;
nuo 1 200 iki 1 500 eurų – iki 12 mėnesių.

Jei įsiskolinimas viršija 1 500 eurų, kartu su prašymu reikia pateikti siūlomą įmokų mokėjimo grafiką bei nurodyti priežastis, kodėl šiuo metu negalite sumokėti visos skolos. Tokios skolos grąžinimą galima atidėti iki vienerių metų, o visą skolą sumokėti per ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios įmokos datos.

Kaip pateikti prašymą

Prašymą dėl įmokų atidėjimo galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt per elektroninę bankininkystę, su mobiliuoju parašu arba per Elektroninius valdžios vartus. Prisijungus reikia pasirinkti: „Bendrojo pobūdžio prašymai, skundas“ → „Prašymas dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims, GDR15“.

Pateikiant prašymą per asmeninę paskyrą jo nereikia papildomai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu – žmogaus tapatybė jau būna patvirtinta saugiu prisijungimo būdu.

Jei žmogus dėl kokių nors priežasčių nesinaudoja savo asmenine „Sodros“ paskyra, prašymą jis gali atsiųsti ir elektroniniu paštu info@sodra.lt. Tokiu atveju prašymą reikia pasirašyti elektroniniu kvalifikuotu parašu, kad parašą teikiančio žmogaus tapatybė būtų tinkamai patvirtinta.

Prašymą dėl skolos atidėjimo taip pat galima atsiųsti paštu arba pateikti atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, pasą arba asmens tapatybės kortelę. Rekomenduojame vizitui užsiregistruoti iš anksto, kad nereikėtų laukti eilėje.

Per kiek laiko priimamas sprendimas

Sprendimas dėl įmokų skolos atidėjimo priimamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą gyventojas informuojamas per 3 darbo dienas.

Kol pateiktas prašymas nagrinėjamas, skola nėra išieškoma, o delspinigiai neskaičiuojami.

Jei prašymas tenkinamas, tarp gyventojo ir „Sodros“ sudaroma sutartis, kurioje nustatomas skolos grąžinimo grafikas.

Svarbu laikytis mokėjimo grafiko

Svarbu laikytis nustatytų terminų ir laiku mokėti einamąsias įmokas. Pažeidus grafiką ar nesumokėjus einamųjų įmokų, sprendimas netenka galios, o skola išieškoma kartu su palūkanomis. Tokiu atveju dėl naujo įmokų atidėjimo galima kreiptis tik po vienerių metų.

Kada įmokų atidėti negalima

Įmokų mokėjimas negali būti atidėtas, jei:
• įsiskolinimas jau perduotas išieškoti antstoliui;
• žmogus turi galiojantį sprendimą ar sutartį dėl kitos skolos atidėjimo;
• ankstesnis sprendimas dėl skolos atidėjimo neteko galios ir nuo to momento nepraėjo vieneri metai.

socmin.lrv.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad po dviejų savaičių, gegužės 19-ąją, gyventojai galės teikti prašymus suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją). Prašymus bus galima teikti ribotą laiką: gegužės 19 d. nuo 9.00 val. iki 16.00 val. arba kol pasibaigs kvietimui skirtų lėšų suma.

Skaityti toliau

Šio kvietimo metu paramai įsigyti būstą numatoma skirti apie 5,6 mln. eurų. Šiais metais bus galimybė prašymus teikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė kviečia gyventojus, atitinkančius reikalavimus, pasinaudoti šia parama ir primena, kad šiemet sukurta galimybė teikti prašymus per SPIS padaro šią procedūrą paprastesnę.

„Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti – svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus. Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų galėtų drąsiau žengti pirmą žingsnį, įgyvendindami svajonę turėti savus namus, ir kurtų savo gyvenimą čia, Lietuvoje“, – sako J. Zailskienė.

Prašymų teikimo metu paaiškėjus, kad skirtų valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo teikti prašymus pabaigą. Prašymai, pateikti ne kvietimo laikotarpiu, SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami.

Kas gali gauti paramą?

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys (šeimos), kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

Asmenys (šeimos), pretenduojantys į paramą būstui įsigyti, negali turėti ar per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, nepritaikytą jų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama tik turimam būstui rekonstruoti, pritaikant jį pagal negalios pobūdį.

Išsamią informaciją apie tai, kas gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti, ir paramos teikimo sąlygas galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės skiltyje Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.

lrv.lt nuotr.

Nespėjusieji kreiptis kompensacijos už praėjusį šildymo sezoną, tai gali dar padaryti iki balandžio 30 d. ir gauti kompensaciją nuo šildymo sezono pradžios. Tai nesunkiai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o kompensacija skiriama visam šildymo sezonui.

Skaityti toliau

„Pažeidžiami šalies gyventojai gauna ir gaus būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taigi gali jaustis finansiškai saugūs. Liko kelios dienos iki šildymo sezono pabaigos, todėl nespėjusius arba pavėlavusius raginu kreiptis ir pasinaudoti šia pagalba“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Jei kreipiamasi pasibaigus šildymo sezonui (pavyzdžiui, gegužės mėnesį), kompensacija skiriama ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius.

Prognozuojama, kad 2026 m. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms teikti prireiks apie 80 mln. Eur, kompensacijas gaus apie 190 tūkst. asmenų (gavėjų skaičius, palyginti su 2025 m. išaugs apie 38 proc.).

2025 m. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo apie 138 tūkst. asmenų, išlaidos kompensacijoms mokėti sudarė apie 59 mln. Eur.

2026 m. sausio-kovo mėn., palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, pateikta apie 8 tūkst. prašymų daugiau (2026 m. sausio-kovo mėn. – apie 125 tūkst., 2025 m. sausio-kovo mėn. – apie 117 tūkst. prašymų, besikreipiančiųjų skaičius išaugo apie 7 proc.).

2026 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžete piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams užtikrinti (būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms teikti ir (ar) socialinei pašalpai mokėti) papildomai numatyta 48,4 mln. Eur. Taigi savivaldybėms, kurioms nepakaks skirtų lėšų šiai paramai teikti vykdant savarankiškąją funkciją, bus skiriamas papildomas finansavimas piniginei socialinei paramai teikti.

Kaip apskaičiuojama kompensacija?

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia universalus principas, – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 466 Eur), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 699 Eur).

Į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.

Kur kreiptis?

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Gyventojai, norėdami sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti www.spis.lt esančia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaravę pajamas, nuo uždirbtų pajamų turi sumokėti ir įmokas „Sodrai“. Informacija apie mokėtinas sumas ir galimybę kreiptis dėl įmokų mokėjimo dalimis pateikiama asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Šiemet deklaravimo ir įmokų mokėjimo laikotarpis baigiasi gegužės 4 d.

Skaityti toliau

Kam tai aktualu

Deklaruoti pajamas ir sumokėti įmokas „Sodrai“ turi žmonės, kurie 2025 metais dirbo savarankiškai, pavyzdžiui, vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai bei ūkininkai, kurių ūkio ekonominis dydis viršija 4 EDV.

Kaip sužinoti, kiek mokėti

„Sodra“ asmeniškai informuoja savarankiškai dirbančius asmenis, kiek ir kokių įmokų jie turi sumokėti po deklaravimo.

Deklaravus pajamas, žinutės su informacija apie mokėtinas įmokas siunčiamos į savarankiškai dirbančių žmonių asmenines „Sodros“ paskyras. Žinutėje pateikiama:
• Mokėtina suma – nuo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų mokėtina VSD ir PSD įmokų suma;
• Likutis – įvertinus anksčiau sumokėtas sumas likusi sumokėti VSD ir PSD įmokų suma;
• Mokėjimo terminas – 2026 m. gegužės 4 d.;
• Mokėjimo rekvizitai ir svarbūs duomenys, pavyzdžiui, įmokos kodas;
• Informacija apie galimybę atidėti įmokų mokėjimą, jei susidaro įsiskolinimas.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įmokų „Sodrai“ dydį taip pat gali sužinoti prisijungę prie asmeninės paskyros ir patikrinę skiltį „Įmokos“. Paskyrose savarankiškai dirbantys žmonės ras ir daugiau svarbios informacijos apie įmokų mokėjimą bei kitas „Sodros“ paslaugas.

Kaip sumokėti įmokas

Įmokas „Sodrai“ galima sumokėti keliais patogiais būdais. Gyventojai tai gali padaryti asmeninių paskyrų „Įmokų“ skiltyje pasirinkę funkciją „Mokėti“, taip pat atlikdami banko pavedimą į vieną iš „Sodros“ surenkamųjų sąskaitų. Įmokas galima sumokėti ir grynaisiais pinigais „Lietuvos pašto“ skyriuose ir „Perlo“ terminaluose kai kuriose parduotuvėse.

Ką daryti, jei negalite sumokėti iškart

Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurų ir neviršija 1500 eurų.

Jei įsiskolinimas viršija 1500 eurų, prašyme dėl skolos atidėjimo reikia nurodyti įmokų mokėjimo grafiką, priežastis, kodėl negalite sumokėti įsiskolinimo.

Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus. Prašymą dėl įmokų mokėjimo įsiskolinimo atidėjimo galima pateikti nuo gegužės 4 d.

Daugiau informacijos apie įmokų atidėjimą rasite čia: Ar galiu skolą „Sodrai“ sumokėti dalimis?

Jei įmokas mokate kartą per metus

Jei savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas moka kartą per metus, jie gali pasirinkti, kaip jų per metus gautos pajamos bus paskirstomos skaičiuojant socialinio draudimo įmokas. Įprastai deklaruotos metinės pajamos paskirstomos tolygiai per veiklos vykdymo mėnesius, nepriklausomai nuo to, kada faktiškai jos buvo gautos.

Vis dėlto gyventojai turi galimybę pasirinkti ir kitą būdą – kad pajamos būtų vertinamos pagal realiai kiekvieną kalendorinį mėnesį gautas ar asmeniniams poreikiams išsiimtas sumas. Tokiu atveju metinėje pajamų deklaracijoje Valstybinei mokesčių inspekcijai pasirenkamas įmokų tipas „Sodros mėnesinis“. Šis pasirinkimas leidžia tiksliau atspindėti faktinį pajamų pasiskirstymą per metus.

Jei įmokas mokate kas mėnesį

Jei žmogus renkasi mokėti VSD įmokas kiekvieną mėnesį, prireikus jis gali greičiau gauti socialinio draudimo išmokas.

Dirbdamas savarankiškai žmogus gali nuspręsti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos.

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.

Deklaruojant pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų sutaptų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Taigi, galima sumokėti įmokas į priekį, tačiau deklaruojant pajamas, VMI deklaruojama apmokestinamoji suma ir suma, nuo kurios mokėtos socialinio draudimo įmokos, turi sutapti.

„Sodros“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojai, pasitraukę iš antros pakopos pensijų kaupimo, jau gali matyti padidėjusį pensijos apskaitos vienetų skaičių savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Prisidėjo pensijų apskaitos vienetai, apskaičiuoti pagal „Sodros“ ir valstybės įmokas, grįžusias „Sodrai“.

Skaityti toliau

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – jo paties sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas pervedami į banko sąskaitą be jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįžta į „Sodrą“ ir virsta pensijos apskaitos vienetais – tai padidins būsimą senatvės pensiją.

„Sodros“ duomenimis, vienam iš kaupimo 2026 m. I ketvirtį pasitraukusiam žmogui vidutiniškai prisidės 1,06 pensijų apskaitos vieneto. 9 iš 10 buvusių pensijų kaupimo dalyvių gaus iki 2 pensijų apskaitos vienetų. Po 2–3 papildomų pensijų apskaitos vienetus įgys 7 proc. pasitraukusių dalyvių, o nuo 3 iki 4 ir daugiau nei 4 apskaitos vienetus įgis papildomai po 1 proc. gyventojų.

Kur rasti asmeninę informaciją?

Bendrą sukauptų pensijos apskaitos vienetų skaičių gyventojai gali matyti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Detalesnę informaciją apie tai, kiek papildomų apskaitos vienetų žmogus gavo pasitraukęs iš pensijų kaupimo, galima matyti suformavus atnaujintą suvestinę REP.49.1 „Detali informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Suvestinėje duomenys rodomi už tuos metus, kuriais asmuo pasitraukė iš kaupimo – įskaitant ir ankstesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, jei žmogus pasitraukė 2019 m., vėliau grįžo ir dar kartą pasitraukė 2026 m., suvestinėje bus pateikti duomenys už abejus metus.

Norėdami sužinoti, kokia „Sodros“ ir valstybės įmokų suma grįžo į „Sodrą“, gyventojai turėtų susiformuoti suvestinę Rep.11 „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos“. Jos apačioje nurodoma pervesta suma ir tai, kad asmuo nebėra kaupimo dalyvis.

Visų suvestinių formos yra paskyros skiltyje „Apie mane“.

Kaip skaičiuojami apskaitos vienetai

Į „Sodrą“ grįžusios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę, kuria kasmet skaičiuojami dirbančiųjų įgyti vienetai:
• Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
• 2026 m. VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą įki mokesčių per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.
• Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų (27 745,80 Eur x 8,72 proc. ).
• Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 Eur pensijų socialinio draudimo įmokų.

Pavyzdys. Jei į „Sodrą“ grįžta 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro – žmogus papildomai įgyja 2,07 pensijų apskaitos vieneto.

Kasmet žmogaus senatvės pensija yra indeksuojama, todėl keičiasi ir vieneto vertė jau skaičiuojant pensiją. Kuo daugiau apskaitos vienetų žmogus turi sukaupęs, tuo didesnė bus jo individualioji pensijos dalis.

„Sodra“ informuos gyventojus asmeninėmis žinutėmis

„Sodra“ asmeninėmis žinutėmis informuos visus, kurie yra pasitraukę iš pensijų kaupimo. Pranešime bus nurodyta, kad pensijų kaupimo bendrovė pervedė valstybės ir „Sodros“ įmokas, ir paaiškinta, kaip išsamesnę informaciją rasti paskyroje. Žinutės bus siunčiamos į asmenines „Sodros“ paskyras ir el. paštu tiems, kurie yra užsisakę proaktyvaus informavimo paslaugą.

Atkreipkite dėmesį: saugokite savo duomenis

„Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijas, pateikti banko kortelės ar el. parašo duomenis arba skubiai priimti finansinius sprendimus. Jeigu gaunate tokį ar panašų apgaulingą pranešimą „Sodros“ vardu – nieko nespauskite, o apie tai informuokite „Sodrą“.

Primename, kad visas el. paštu iš „Sodros“ gaunamas žinutes gyventojai ras ir savo paskyrose, todėl kilus abejonių, galima jas pasitikrinti ir palyginti.

Jeigu turite klausimų dėl įgytų apskaitos vienetų ar jų skaičiavimo, kviečiame kreiptis į „Sodros“ informacijos centrą telefonu +370 5 250 0883.

M. Vitėno nuotr.

Savaitgalį visoje Lietuvoje vykusioje jubiliejinėje, 40-ojoje „Maisto banko“ akcijoje gyventojai paaukojo 316 426 vienetus ilgiau galiojančių maisto produktų, kurių preliminari vertė viršija pusę milijono eurų. Nors iki išsikelto 350 tūkst. vienetų tikslo šiek tiek pritrūko, ši akcija tapo viena didžiausių pavasarinių akcijų per visą jų organizavimo istoriją.

Skaityti toliau

Prie bendro rezultato prisidės ir dar prieš akciją vykusi iniciatyva „Pasirašyk geriems darbams“, kurios metu mokyklose ir darželiuose surinkta 50 548 vienetai maisto produktų. Svarų indėlį į bendrą paramos kiekį įneš ir du prekybos tinklai, skirsiantys po 10 proc. nuo jų parduotuvėse klientų suaukoto maisto.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, kad nors pavasarinėse akcijose įprastai aukojama mažiau nei rudenį, šių metų rezultatas išsiskiria tiek žmonių dosnumu, tiek verslo įsitraukimu. „Ši akcija dar kartą parodė, kiek daug galime kartu. Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam žmogui, kuris stabtelėjo prie savanorių ir pasirinko padėti. Taip pat esame labai dėkingi visiems savanorius priėmusiems prekybos tinklams, kurie prisidės papildoma parama. Bendras rezultatas pranoks žiemą vykusios kalėdinės akcijos metu gyventojų parodytą dosnumą. Tai mums labai svarbus pasitikėjimo ženklas. O pridėjus dar prieš akciją mokyklose surinktą paramą, būsime pranokę savo tikslą“, – sako S. Gurevičius. Jis priduria, jog didžioji dalis surinkto maisto artimiausiu metu pasieks Lietuvos regionus, kur skurdo situacija šiandien yra ypač sudėtinga ir ženkliai skiriasi nuo didmiesčių.

„Maisto banko“ akcijoje iš viso aukojo beveik 89 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, vidutinė vieno aukoto krepšelio vertė siekė 5,64 euro. Šiemet gyventojai dažniausiai rinkosi aukoti makaronus, kruopas, aliejų, mėsos ir žuvies konservus.

„Labai džiaugiamės, kad visuomenė mus girdi, kasmet vis daugiau aukojama būtent tų produktų, kurie yra svarbiausi maisto gamybai ar pilnavertei mitybai. Mėsos ir žuvies konservai leidžia užtikrinti, kad paramos gavėjus pasiektų bent minimalus baltymų kiekis, reikalingas kasdieniam maitinimuisi, aliejaus dėka žmonės gali išsikepti maisto, tai vienas labiausiai prašomų produktų“, – teigia „Maisto banko“ vadovas.

Šiais metais, vertinant ne didžiuosius miestus, dosniausiai aukojo Alytaus, Marijampolės, Utenos, Vilkaviškio, Mažeikių, Kėdainių, Kretingos, Anykščių, Tauragės ir Ukmergės gyventojai.

Akcija vyko 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, joje dalyvavo daugiau nei 7000 savanorių, kurie penktadienį ir šeštadienį kvietė žmones prisidėti prie pagalbos stokojantiems.

Tie, kurie neturėjo galimybės dalyvauti akcijoje, vis dar gali prisidėti – aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba iki gegužės 4 d. skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

„Maisto bankas“ už kiekvieną paaukotą produktą, skirtą laiką ir pasirinkimą padėti nuoširdžiai dėkoja kiekvienam žmogui, savanoriui ir partneriui, prisidėjusiam prie šios akcijos.

Organizatorių.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti net 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija tampa ne tik simboline, bet ir itin svarbia atsakant į augantį pagalbos poreikį.

Skaityti toliau

Rekordinis tikslas – atsakas į augantį pagalbos poreikį

„Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Prieš kelias savaites paskelbti naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje auga. Šiuo metu skurdo riziką patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 iki 33,2 proc. Augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, skursta neįgalieji, taip pat vaikai. Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius gyventojų, skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis yra skirtas būtent vaikams.

25 veiklos metai: gavę paramą įsitraukia padėti

Jubiliejinė akcija vyksta ypatingu metu, šiemet „Maisto bankas“ mini 25-erių metų veiklos sukaktį. Per šį laiką organizacija tapo ne tik viena pagrindinių pagalbos teikėjų šalyje, bet ir išskirtiniu vienybės pavyzdžiu. Nuo pat pirmųjų veiklos metų Lietuvos žmonių ir verslo susitelkimas stebino net kitų Europos šalių maisto bankus. „Tokio masto bendradarbiavimo ir įsitraukimo pavyzdžių, kai kilniam tikslui susivienija visuomenė, savanoriai, verslas, iki šiol retai kur galima pamatyti. Todėl čia Lietuva yra išskirtinė“, – džiaugiasi organizacijos vadovas.

Kasmet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie beveik vienu metu darbuosis parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus ši iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka tūkstančiai šeimų sulaukė pagalbos.

„Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį, žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – dalijasi „Maisto banko“ vadovas.

Kur ir kaip prisidėti jau šį savaitgalį

Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.

Akcija vyks šį penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami nepasiturintiems aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

„350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime mažėja bendras valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo tarifas. Dalis anksčiau nuskaičiuotų įmokų į fondus gali nebepatekti dėl įmokų pervedimo tvarkaraščio. Tokiais atvejais susidaręs skirtumas nėra prarandamas – jis grąžinamas ir išmokamas darbuotojui per darbdavį.

Skaityti toliau

Paaiškiname, ką apie įmokų perskaičiavimą svarbu žinoti apdraustiesiems ir draudėjams.

Kas yra VSD įmokų tarifas

VSD (valstybinio socialinio draudimo) įmokų tarifas – tai procentas nuo žmogaus atlyginimo, kuris skiriamas socialiniam draudimui. Kitaip tariant, tai ta atlyginimo dalis, kuri atskaičiuojama nuo dirbančio žmogaus darbo užmokesčio ir yra skiriama skirtingoms socialinio draudimo rūšims, pavyzdžiui, pensijų draudimui, ligos, motinystės draudimui ir kitiems.

Jeigu žmogus dalyvauja pensijų kaupime, prie šio tarifo prisideda dar 3 proc. nuo atlyginimo, kurie pervedami į pensijų fondą. Kai žmogus išregistruojamas iš pensijų kaupimo, šie 3 proc. nebeskaičiuojami, todėl bendras įmokų tarifas sumažėja.

Kada keičiasi įmokų tarifas

Dirbančio žmogaus valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo bendras tarifas pasikeičia tada, kai asmens dalyvavimas pensijų kaupime yra oficialiai išregistruojamas. Išregistravimas iš kaupimo gali įvykti šiais pagrindais:

- dėl sveikatos būklės;

- likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus (jei nepaskirta išankstinė pensija);

- 2026–2027 m. laikotarpiu, kai leidžiama pasitraukti iš kaupimo be papildomų sąlygų.

Išregistravusi dalyvį, pensijų kaupimo bendrovė uždaro jo sąskaitą, o papildomo kaupimo tarifas nebetaikomas – dėl to sumažėja bendras įmokų tarifas.

Kodėl dalis įmokų nebepatenka į fondą

Svarbu žinoti, kad įprastai nuo įmokų nuskaičiavimo nuo žmogaus atlyginimo iki jų pervedimo į pensijų fondą praeina apie du mėnesiai. Dėl šios priežasties nutraukus kaupimą gali susidaryti situacija, kai įmokos nuo ankstesnių atlyginimų jau nuskaičiuotos, tačiau tuo metu, kai jos turėtų būti pervedamos į fondą, kaupimas jau būna nutrauktas. Tokiu atveju šios įmokos į fondą nebepatenka. Šios lėšos nėra prarandamos – jos grąžinamos darbdaviui kaip permoka.

Aktualu draudėjams – kaip vyksta perskaičiavimas

Kai „Sodra“ gauna informaciją apie nutrauktą kaupimą, įmokų tarifas atnaujinamas, o įmokos perskaičiuojamos automatiškai. Perskaičiavimas atliekamas kitą mėnesį po SAM pranešimo pateikimo. Pavyzdžiui, jei žmogus išregistruotas balandį, o SAM pranešimas už kovą jau pateiktas, perskaičiavimas vyks gegužę, pateikus SAM pranešimą už balandį. Gali būti perskaičiuotos įmokos už kovą ir vasarį. Susidaręs įmokų skirtumas taps darbdavio permoka, kuri pagal įstatymą išmokama darbuotojui.

Ką turi žinoti darbdaviai

Darbdaviai neprivalo teikti „Sodrai“ tikslinimo pranešimo (PT) – perskaičiavimas atliekamas automatiškai.

Aktualų darbuotojo įmokų tarifą galima matyti suvestinėje S47 „Apdraustiesiems asmenims nustatyti įmokų tarifai už laikotarpį nuo 2019-01-01“. Šis tarifas atnaujinamas iškart, kai „Sodra“ gauna duomenis iš pensijų kaupimo bendrovės.

Perskaičiuotas įmokas galima matyti suvestinėje S50 „Apdraustųjų asmenų SD įmokos už laikotarpį nuo 2019-01-01“. Joje matomos įmokos už visus mėnesius ir visus asmenis, kuriems buvo perskaičiuotas tarifas, taip pat ir perskaičiavimai dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pasiektų įmokų „lubų“.

Susidariusi permoka rodoma finansinėje ataskaitoje F4.

Jei darbdavys jau pateikė PT pranešimą, automatinis perskaičiavimas nebus atliekamas.

Gavęs informaciją apie pasikeitusį tarifą, darbdavys turi perskaičiuoti darbuotojo darbo užmokestį ir išmokėti darbuotojui susidariusį skirtumą.

Ką svarbu žinoti gyventojams

Jei dalis pensijų kaupimo įmokų nepateko į pensijų fondą, šios lėšos grąžinamos darbdaviui. Darbdavys privalo jas išmokėti darbuotojui. Jeigu kyla klausimų dėl įmokų grąžinimo, darbuotojai turėtų kreiptis į savo darbdavį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojai, kurie nusprendė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, netrukus sulauks išmokų. Jų sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.

Skaityti toliau

Kada bus išmokami pinigai

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nutraukti kaupimą nagrinėja pagal ketvirčius. Sprendimas priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateikė prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Kiek tiksliai sudarė „Sodros” ir valstybės skatinamosios įmokos, kaupiantieji gali pasitikrinti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros adresu www.gyventojai.sodra.lt.

Paaiškiname, kaip iš antros pensijų pakopos pervedamos lėšos virs pensijų apskaitos vienetais.

Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas

Žmonių mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos yra konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus. Per visą gyvenimą sukauptų apskaitos vienetų skaičius lemia senatvės pensijos dydį – kuo daugiau vienetų, tuo didesnė individuali pensijos dalis.

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.

Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais

Jei žmogus nusprendė baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ ir bus paverstos jo pensijų apskaitos vienetais.

Šios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.

Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau padidins jo individualiąją pensijos dalį.

Kada papildomi apskaitos vienetai paveiks pensijos dydį

Jei žmogus jau gauna pensiją, papildomi pensijų apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją už tuos kalendorinius metus, kuriais jie įgyti. Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Jei žmogus į pensiją išeina tais pačiais metais, kai nutraukė kaupimą antroje pakopoje, papildomi apskaitos vienetai bus įskaičiuoti skiriant pensiją tuo atveju, jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei pateiktas iki to mėnesio, nuo kurio skiriama pensija, pirmos dienos. Jei prašymas pateikiamas vėliau, šie apskaitos vienetai bus įtraukti perskaičiuojant pensiją nuo kitų metų sausio 1 d.

Pavyzdžiui, žmogus sulauks pensinio amžiaus 2026 m. rugsėjį. Jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei bus pateiktas iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti skiriant pensiją. Jei prašymas bus pateiktas nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją 2027 metais.

Svarbu žinoti, kad vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, tai yra padidinama, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.

Kur rasti informaciją apie savo pensijų apskaitos vienetus

Jei iki pensijos dar toli, savo apskaitos vienetų skaičių žmogus gali pasitikrinti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Pagrindiniame paskyros lange galima pamatyti, kiek pensijų stažo žmogus yra sukaupęs ir kiek pensijų apskaitos vienetų turi. Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų.

Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestinę apie pensijų apskaitos vienetus (REP.49).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus pajamų deklaravimui savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti ne tik deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas „Sodrai“. O tie, kurie įmokas moka kas mėnesį, turėtų pasitikrinti, ar jų mokėtų įmokų suma sutampa su VMI deklaruotomis apmokestinamosiomis pajamomis.

Skaityti toliau

Ši pareiga aktuali gyventojams, vykdantiems individualią veiklą su pažyma, mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams bei ūkininkams, kurių ūkio ekonominis dydis viršija 4 EDV. Jie iki gegužės pradžios turi deklaruoti pajamas ir nuo jų sumokėti įmokas „Sodrai“.

Įmokų bazė, tai yra suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.

Kur rasti informaciją apie mokėtinas „Sodros“ įmokas

Kaip ir kasmet, „Sodra“ asmeniškai informuoja savarankiškai dirbančius asmenis, kiek ir kokių įmokų jie turi sumokėti po deklaravimo.

Žinutės su informacija apie mokėtinas įmokas siunčiamos į savarankiškai dirbančių žmonių asmenines „Sodros“ paskyras. Pranešimuose nurodoma, kiek VSD ir PSD įmokų reikia sumokėti pagal deklaruotas 2025 metų pajamas.

Žinutėje pateikiama:
• Mokėtina suma – nuo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų mokėtina VSD ir PSD įmokų suma
• Likutis – įvertinus anksčiau sumokėtas sumas likusi sumokėti VSD ir PSD įmokų suma
• Mokėjimo terminas – 2026 m. gegužės 4 d.
• Mokėjimo rekvizitai ir svarbūs duomenys, pavyzdžiui, įmokos kodas.
• Informacija apie galimybę atidėti įmokų mokėjimą, jei susidaro įsiskolinimas.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įmokų „Sodrai“ dydį taip pat gali sužinoti prisijungę prie asmeninės paskyros ir patikrinę skiltį „Įmokos“. Paskyrose savarankiškai dirbantys žmonės ras ir daugiau svarbios informacijos apie įmokų mokėjimą bei kitas „Sodros“ paslaugas.

„Sodros“ pranešimas nėra raginimas sumokėti įmokas kuo greičiau. Tai galima padaryti iki deklaravimo laikotarpio pabaigos – šiais metais iki gegužės 4 d. Informacija apie įmokas savarankiškai dirbantiems žmonėms teikiama asmeniškai, kadangi aiškiai ir operatyviai pristatyta informacija daugeliui klientų palengvina įmokų mokėjimo procesą.

Įmokas galima mokėti kartą per metus arba kas mėnesį

Savarankiškai dirbantys gyventojai gali pasirinkti: įmokas „Sodrai“ sumokėti už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, arba mokėti įmokas kas mėnesį. Svarbu prisiminti, kad žmogus įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas.

Jei žmogus renkasi mokėti VSD įmokas kiekvieną mėnesį, prireikus jis gali greičiau gauti socialinio draudimo išmokas.

Ką reiškia įmokų mokėjimas kas mėnesį?

Dirbdamas savarankiškai žmogus gali nuspręsti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos.

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.

Deklaruojant pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų sutaptų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Taigi, galima sumokėti įmokas į priekį, tačiau deklaruojant pajamas, VMI deklaruojama apmokestinamoji suma ir suma, nuo kurios mokėtos socialinio draudimo įmokos, turi sutapti.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

39 tūkstančiams žmonių išsiųsti priminimai.

Per pastaruosius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes dėl jų nesikreipė nedarbingumo pažymėjimus turėję gyventojai. 39 tūkstančiams žmonių „Sodra“ išsiuntė pranešimus į asmenines gyventojų paskyras ir elektroniniu paštu, kviesdama juos pateikti prašymą ligos išmokai skirti.

Skaityti toliau

Dauguma gyventojų netenka jiems priklausančių išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turėtų teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais sprendimas gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Prašymas ligos išmokai skirti pateikiamas vieną kartą. Jis galios nuolat – kitą kartą susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka bus skiriama automatiškai ir prašymo pildyti nebereikės.

Prašymas taip pat galioja vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. balandį, tačiau tuomet nepateikė prašymo, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų kovą, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

Naują prašymą ligos išmokai skirti reikia pateikti tik tuo atveju, jei keitėsi žmogaus asmeninės sąskaitos numeris.

Tokiu atveju reikėtų atlikti šiuos veiksmus:

• asmeninėje paskyroje gyventojui skiltyje „Mano nustatymai“ nurodyti naują asmeninės sąskaitos numerį ir išsaugoti pakeitimus;
• pateikti prašymą skirti ligos išmoką, GPS1, su požymiu „Patikslintas“.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Koks yra ligos išmokos dydis?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. vasarį, vertinamos 2024 m. spalio, lapkričio ir gruodžio draudžiamosios pajamos.

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Nėra atsižvelgiama į žmogaus turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ interneto svetainėje.

„Sodros“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kalbant apie senatvės pensiją, dažnai girdimas terminas – pensijų apskaitos vienetai. Nors jis gali atrodyti sudėtingas, jo reikšmė labai paprasta: būtent apskaitos vienetai parodo, kokio dydžio bus individualioji žmogaus pensijos dalis.

Skaityti toliau

Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje. Jie aktualūs ir dabartiniams pensijų gavėjams, taip pat žmonėms, svarstantiems pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos. Pastariesiems kyla praktinis klausimas – kiek papildomų apskaitos vienetų bus įgyta už į „Sodrą“ pervedamas lėšas.

Viena pensija – dvi dalys

Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Abi jos skaičiuojamos skirtingai ir skirtingai lemia galutinį pensijos dydį.

Bendroji pensijos dalis pirmiausia priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai skiriama senatvės pensija.

Jeigu žmogus turi nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Jeigu stažas didesnis nei būtinasis, bendroji dalis proporcingai didėja – ji apskaičiuojama lyginant turimą stažą su būtinuoju.

2026 metais bazinė pensija siekia 327,91 euro. Tai reiškia, kad žmogus, sukaupęs nuo 15 iki 34,5 metų stažo, gauna būtent tokio dydžio bendrąją pensijos dalį, nepriklausomai nuo to, kokias pajamas jis turėjo darbo metu. Vis dėlto tai ne visas jo pensijos dydis. Prie bendrosios dalies dar prisideda individualioji dalis, kurią apskaičiuojant didžiausią reikšmę turi pensijų apskaitos vienetai.

Pensijų apskaitos vienetai, dar vadinami taškais, parodo, kokią įtaką būsimos pensijos dydžiui turi žmogaus darbo pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai skiriama pensija.

2026 metais vieno pensijų apskaitos vieneto vertė yra 8,11 euro. Individualioji dalis apskaičiuojama sukauptų vienetų skaičių dauginant iš šios vertės.

Kodėl apskaitos vienetai lemia pensijos skirtumus?

Palyginkime du žmones, kurie abu:

išeina į pensiją 2026 metais;
turi šiais metais būtinąjį 34,5 metų stažą.

Abiem atvejais jų bendroji pensijos dalis yra vienoda – 327,91 euro.

Skirtumas atsiranda individualiojoje dalyje. Tarkime, žmogus, kuris visus 34,5 metų dirbo už mažesnį nei vidutinį atlyginimą, įgijo 20 apskaitos vienetų.

Skaičiuojant individualią pensijos dalį, jo apskaitos vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės:

20 × 8,11 = 162,20 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija, sudėjus bendrąją ir individualią dalis, yra:

327,91 + 162,20 = 490,11 euro per mėnesį.

Kitas žmogus, kuris taip pat dirbo 34,5 metų, visą gyvenimą gavo didesnes nei vidutines darbo pajamas ir sukaupė 55 apskaitos vienetus. Jo individuali pensijos dalis bus skaičiuojama taip:

55 × 8,11 = 446,05 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija siekia:

327,91 + 446,05 = 773,96 euro per mėnesį.

Nors abu žmonės dirbo tiek pat metų, jų pensijų dydžius lėmė skirtingos pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas?

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.

Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais?

Jei žmogus nusprendžia baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos grįžta į „Sodrą“ ir paverčiamos jo pensijų apskaitos vienetais.

Šios lėšos konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.

Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau didina jo individualiąją pensijos dalį.

Į šiuos papildomus vienetus bus atsižvelgta atnaujinant pensijos dydį už tuos kalendorinius metus, kuriais jie buvo įgyti.

Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.

Kur pamatyti savo pensijų apskaitos vienetus?

Prisijungę prie asmeninės paskyros https://gyventojai.sodra.lt , žmonės gali matyti:

kiek pensijų stažo yra sukaupę;
kiek pensijų apskaitos vienetų turi.

Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų.

Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestines apie savo socialinio draudimo stažą (REP.02) ir pensijų apskaitos vienetus (REP.49).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą.

Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4 868 dalyviai.

Skaityti toliau

Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7 162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5 251 euras.

17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei jų lėšomis įmokėta suma. Vidutinė suma atsiimant iki ketvirtadalio sukaupto turto siekė 1 537 eurus.

Antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. žmonių, taigi lankstesnėmis kaupimo sąlygomis jau pasinaudojo apie 2 proc. kaupiančiųjų.

Kai žmogus kreipiasi dėl dalyvavimo pensijų kaupime baigimo dėl sunkios sveikatos būklės, nori atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto arba prašo išmokėti pensijų turtą likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus, jei jo sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, prašymai nagrinėjami individualiai. Sprendimai priimami ir lėšos išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Duomenis apie šiomis galimybėmis pasinaudojusius kaupiančiuosius „Sodra“ skelbs reguliariai.

Tuo metu dalyviams, kurie nusprendžia pasitraukti iš pensijų kaupimo pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, taikoma kita tvarka. Tokie dalyvių prašymai nagrinėjami pasibaigus ketvirčiui, kurį jie buvo pateikti, o sukauptos lėšos išmokamos kitą ketvirtį per 10 darbo dienų. Šių prašymų duomenys „Sodroje“ bus registruojami balandį, kaupimo bendrovėms priėmus sprendimus dėl pensijų kaupimo nutraukimo.

Galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl sunkios sveikatos būklės, išsiimti iki 25 proc. sukaupto turto ar baigti kaupimą likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, galios neterminuotą laikotarpį.

Pensijų kaupimo reformoje numatytas pereinamasis laikotarpis truks dvejus metus, todėl žmonėms nėra būtinybės skubėti priimti sprendimą. Prieš apsisprendžiant rekomenduojama įvertinti savo individualią situaciją, pasinaudoti viešai prieinama informacija, pasikonsultuoti su specialistais.

Visa aktuali informacija pensijų kaupimo dalyviams pasiekiama prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros adresu https://gyventojai.sodra.lt. Pagrindiniame paskyros puslapyje galima matyti, ar žmogus dalyvauja pensijų kaupime, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupia, ar yra sustabdęs įmokų mokėjimą.

Asmeninėje paskyroje taip pat pateikiama informacija apie pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą – atskirai nurodoma, kiek įmokų pervesta nuo žmogaus atlyginimo bei kiek sudarė „Sodros“ ir valstybės skatinamosios įmokos.

Prisijungus prie asmeninės paskyros arba apsilankius „Sodros“ interneto svetainėje taip pat galima pasinaudoti prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuokle. Tai – patogus ir lengvai naudojamas įrankis, padedantis suprasti, kokios senatvės pensijos galima tikėtis ateityje ir kaip skirtingi sprendimai dėl antros pakopos pensijų kaupimo gali paveikti būsimas pajamas. Skaičiuoklė leidžia įvertinti kelis galimus scenarijus ir padeda priimti argumentuotus sprendimus.

Kilus klausimų, gyventojai gali kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę arba susisiekti su „Sodros“ informacijos centru telefonu +370 5 250 0883.