Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalinami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2022 m. vasario 21, 22, 23 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalinami seniūnijose nuo 2022 m. vasario 21 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

15min.lt nuotr.

„2022 metais sieksime plėsti dirbančiųjų gretas, nes daliai ilgai nedirbančių žmonių tereikia dėmesio ir pagalbos, kad jie vėl galėtų dirbti ir užsidirbti. Panaši situacija yra ir su neįgaliaisiais. Visuomenės pozityvumas, darbdavių geranoriškumas ir tinkamos darbo sąlygos žmonėms su negalia, manau, darbo rinką papildytų tikrai atsakingais, kruopščiais ir lojaliais darbuotojais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

UŽIMTUMO SISTEMOS POKYČIAI

Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai. Iš jų daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, dar trečdalis (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus.

Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų, dalis dirba „šešėlyje“.

Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje.

KAS PLANUOJAMA. Planuojama atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, o šiems kartu su savivaldos institucijomis teikti kompleksinę pagalbą, kuri padėtų sugrįžti į darbo rinką. Pirmus 9 mėnesius, kol žmogus turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui turėtų būti siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.

Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statuso žmogus netektų, jei be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Jeigu Užimtumo tarnyba žmogui 2 tinkamo darbo pasiūlymus pateiks per trumpesnį laiką, pavyzdžiui, per 6 ar 8 mėnesius, o žmogus atsisakys jam siūlomo darbo, tai bedarbio statuso neteks, kai tik atsisakys 2 tinkamo darbo pasiūlymo.

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi.

Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės darbo rinkoje išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.

ŽMONĖS SU NEGALIA ATVIROJE DARBO RINKOJE

Šiuo metu dirba apie 30 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų.

Ministerija užsibrėžusi siekti, kad 2025 m. dirbtų 39 proc., o 2030 m. – 47 proc. žmonių su negalia.

Naujas neįgaliųjų užimtumo modelis padės neįgaliesiems lengviau ir greičiau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Tai, kad žmonės su negalia labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, patvirtina ir statistika.

Absoliuti dauguma dirbančių neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje. 2021 m. I pusmečio pabaigoje dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo per 44 tūkst., iš jų socialinėse įmonėse dirbo kiek daugiau nei 4,5 tūkst., t. y. apie 10 proc.

Planuojama sustiprinti jau dirbančių žmonių padėtį – skirti lėšas jų darbo vietų ir darbo aplinkos pritaikymui, gerinimui. Didelis dėmesys bus skiriamas žmonėms, kuriems pirmą kartą nustatoma negalia jiems esant darbingo amžiaus ir dirbant. Svarbu, kad įgyta negalia netaptų priežastimi iškristi iš darbo rinkos. Tikimasi, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.

Užimtumo įstatyme numatomos tokios priemonės kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas pilotinis projektas – darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“). Be to, tobulės jau veikiančios priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, savarankiško užimtumo rėmimas, parama judumui, įdarbinimo su pagalba paslauga.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai.

„Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2022 metais sulauks apdraustieji.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didės nedarbo išmoka

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 2022 metais MMA sieks 730 eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 169,87 eurų (2021 metais – 149,39 eurų). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2022 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 169,87 eurų, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2019 metų birželio pradžios iki 2021 metų lapkričio pabaigos.

Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2022 metų pirmąjį ketvirtį, bus 922,73 eurų.

Keisis mažiausios ir didžiausios išmokos

Nuo sausio 1 d. keisis maksimalių ligos, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų dydžiai bei minimalus ligos išmokų dydis. Taip yra dėl to, kad šių išmokų dydžiai susiję su šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU), o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį. Išmokų apskaičiavimo principas nesikeičia – ir toliau kiekvieno gyventojo gaunamos išmokos dydis priklausys nuo jo turėtų draudžiamųjų pajamų. Keisis tik kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“.

Pavyzdžiui, ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Todėl apskaičiuojant išmokų dydžius pirmąjį 2022 metų ketvirtį, bus naudojamas VDU, galiojęs besibaigiančių metų trečią ketvirtį – 1586 eurų.

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 184,61 eurų, dienos – 8,83 eurų. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 1968,54 eurų, dienos – 94,19 eurų.

Su VDU susijusi ir vaiko priežiūros išmoka. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų VDU galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.

Kiekvienam gavėjui išmoka apskaičiuojama individualiai, pagal jo draudžiamąsias pajamas. Įgijus teisę į išmoką kitų metų pirmą ketvirtį, ji negalės būti didesnė nei 2460,83 eurų, jei asmuo pasirinko išmoką gauti iki vaikui sueis vieneri metai. Jeigu pasirinko išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai – maksimali išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 1722,71 eurų ir 984,27 eurų- antraisiais vaiko auginimo metais.

Svarbu priminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2022 metais kitą – už sausio mėnesį – vaiko priežiūros išmoką šeimos gaus vasarį.

Didės PSD įmokos

Tam, kad galėtų pasinaudoti nemokamomis medicinos paslaugomis, individualią veiklą vykdantys ir verslo liudijimus turintys asmenys turi patys kas mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Savarankiškai PSD privalo mokėti ir niekur nedirbantys bei nesimokantys, Užimtumo tarnyboje neregistruoti žmonės. Individualios įmonės moka PSD už savininkus, ūkinės bendrijos už tikruosius narius, mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius bei už vadovus, kurie nėra nariai ir gauna atlygį.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų tarifas siekia 6,98 proc.. 2022 metais minimali mėnesio alga sieks 730 eurų. Nuo sausio 1 d. patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai ir savarankiškai dirbantieji, kurie moka PSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 50,95 eurų.

Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurie moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA, 2022 metais per mėnesį mokės 17,01 eurų dydžio įmokas.

VSD įmokų lubos

Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai vykdantys veiklą su verslo liudijimu moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. 2022 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 63,66 eurų, jei asmuo nekaupia pensijai papildomai.

Visiems apdraustiesiems (tai yra dirbantiems pagal darbo sutartis) ir savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos atitinkamai 60 ir 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. 2022 metais vidutinis darbo užmokestis įmokų bazei skaičiuoti bus 1504,10 eurų. Todėl didės maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos – apdraustiesiems asmenims ji sieks 90 246 eurų, o savarankiškai dirbantiems asmenims – 64 676,30 eurų.

Pensijų kaupimo įmokos

Tie gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai savo lėšomis ir kurie pasirinko antrojoje pakopoje įmokoms skirti palaipsniui didėjantį atlyginimo procentą, kitąmet pensijų kaupimui skirs 2,7 proc. (šiais metais – 2,4 proc.), o papildoma valstybės paskata jiems sudarys 1,2 proc. VDU.

Taigi, jei žmogus uždirba 1 000 eurų popieriuje, kitais metais pasirinkus kintamąjį tarifą kas mėnesį kaupimui bus pervedama 27 eurai atlyginimo ir 17,28 euro valstybės paskatos.

Jei žmogus pasirinko maksimalų kaupimo tarifą, jis skirs 3 proc. nuo atlyginimo pensijų kaupimui, o valstybė už jį perves į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU. Jei kaupiančiojo atlyginimas 1000 eurų „ant popieriaus“, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą keliaus 30 eurų nuo jo atlyginimo ir 21,59 eurų dydžio valstybės įmoka.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo kitų metų vienišo asmens išmoką galės gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir sulaukę senatvės pensijos amžiaus žmonės. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus kovo mėnesį. Dėl išmokų skyrimo nereikia kreiptis į „Sodrą“ – jos bus skiriamos automatiškai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pateikusiems prašymus gavėjams „Sodra“ moka išmokas nuo lapkričio. Kartu išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.

Nuo naujųjų metų vienišo asmens išmoką galės gauti beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų – apie 280 tūkstančių vienišų pensinio amžiaus žmonių bei neįgaliųjų, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis. Išmoka bus skiriama remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeimyninę padėtį – nebereikės teikti prašymo raštu ar telefonu.

Tik tais atvejais, kai paaiškės, kad registruose nėra pakankamai informacijos arba ji netiksli, „Sodra“ paprašys pateikti papildomus duomenis arba tarpininkaus gaunant juos iš kitų institucijų.

Vienišo asmens išmokos dydis 2022 metais sieks 32 eurus – tiek, kiek sudarys ir socialinio draudimo našlių pensijos dydis. Žmonėms, gaunantiems našlių pensijas, vienišo asmens išmoka nebus skiriama – jie ir toliau gaus našlių pensijas. Vienišo asmens išmoką gaus tie žmonės, kurie negauna našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmoką – tokiu atveju žmogus turi kreiptis į „Sodrą“ su prašymu stabdyti mažesnės našlių pensijos mokėjimą.

Vienišo asmens išmokos gavėjai, kuriems ši išmoka priklausys nuo 2022 metų pradžios ir bus skirta automatiškai, išmoką ir susidariusią nepriemoką gaus kovo mėnesį. Ji taip pat bus išmokėta tiems žmonėms, kurie teisę į išmoką įgijo nuo šių metų liepos ar vėlesnio šių metų mėnesio, bet nesikreipė dėl jos skyrimo.

Tuo pačiu laiku vienišo asmens išmoką gaus ir tie asmenys, kurie prašymus pateikė šiemet, tačiau teisę gauti išmoką įgis tik kitais metais.

Pavyzdžiui, jei žmogus įgis teisę į išmoką 2022 metų sausio mėnesį, 2022 m. kovą jis gaus išmoką už einamąjį mėnesį bei susidariusią nepriemoką už sausio ir vasario mėnesius – iš viso 96 eurus. Vėliau išmoka bus mokama periodiškai kas mėnesį.

Vienišo asmens išmoka bus pristatoma tokiu pat būdu kaip pensija – į sąskaitą, į namus arba atsiėmimui Lietuvos pašto skyriuose. Jei žmogus iki šiol negavo jokios „Sodros“ išmokos, jis turės „Sodrai“ pateikti sąskaitos, į kurią bus pervedama paskirta išmoka, duomenis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo kitų metų pradžios kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Atsižvelgiant į reikšmingai išaugusias šildymo kainas, papildomai skiria 16 mln. eurų būsto šildymo kompensacijoms. Skaičiuojama, jog dėl pasikeitusios būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo metodikos, tokia pagalba pasieks daugiau kaip 110 tūkstančių gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Valstybė siekia padėti tiems, kuriems parama ypač reikalinga. Seimui pritarus ministerijos siūlymui, nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo nepajus, valstybė jiems kompensuos būsto šildymo išlaidas. Parama galės pasinaudoti platesnis ratas gyventojų ir tam kitąmet papildomai skiriama 16 mln.“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

2021 m. I pusm. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo daugiau kaip 95 tūkst. žmonių (3,42 proc. visų Lietuvos gyventojų). Kompensacijoms teikti per minėtą laikotarpį išleista virš 10 mln. eurų.

Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).

KAIP BUS NUO 2022 M. PRADŽIOS?

Dvigubės valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur – 2022 m.) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – 2022 m.) vienam gyvenančiam asmeniui.

Pavyzdžiui, jeigu šeima augina 2 vaikus, o tėtis ir mama uždirba minimalią mėnesinę algą arba jeigu dirba vienas iš tėvų ir uždirba vidutinę mėnesinę algą, šeimai kompensacija būsto šildymui pagal išankstinius skaičiavimus priklausytų.

Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram
– 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.

Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Svarbu. Primename, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (t. y. socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pensijos ir beveik visos „Sodros“ išmokos pasieks gyventojus prieš šventes. Kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus po dvi išmokas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sodra“ tėvams, globėjams ar seneliams, gaunantiems vaiko priežiūros išmokas, jas šį mėnesį išmokės du kartus. Gruodžio 15 dieną gavėjus, kaip įprasta, turėtų pasiekti išmokos už lapkritį, o už gruodį „Sodra“ taip pat perves išmokas dar šį mėnesį, planuojama, gruodžio 29 d.

Kartu tai reiškia, kad sausio mėnesį vaiko priežiūros išmoka už gruodį nebus mokama, o kita išmoka tėvus, globėjus ar senelius pasieks vasarį.

Pensijos gruodį bus mokamos įprastu grafiku – tiems, kas jas gauna pavedimu į sąskaitas, priklausomai nuo pasirinkto banko, mokėjimai prasidės nuo gruodžio 8 d. ir bus vykdomi iki gruodžio 13 d.

Gavėjai, atsiimantys pensijas ir šalpos išmokas Lietuvos pašte, galės tai padaryti nuo gruodžio 10 iki 26 d., įvertindami pašto skyrių darbo laiką per šventes. Tie žmonės, kuriems pensijos pristatomos į namus, jas gaus įprastomis pristatymo dienomis – nuo gruodžio 10 d. Šį mėnesį visos pensijos bus pristatytos iki Kalėdų.

Gruodį tęsiamas vienišo asmens išmokų mokėjimas. Šiais metais jas gauna vieniši šalpos pensijų ir kompensacijų gavėjai, mažesnes nei 260 eurų pensijas gaunantys senjorai ar 60 ir daugiau procentų darbingumo netekę žmonės. Vienišo asmens išmokos mokamos tomis pačiomis dienomis, kaip ir gyventojų gaunamos pensijos ar šalpos išmokos.

Pensijų anuitetų išmokos pasieks gavėjų sąskaitas gruodžio 23 d. Šiuo metu pensijų anuitetus gauna per 820 gyventojų, jiems kas mėnesį mokama vidutiniškai 66 eurų dydžio išmoka.

Gruodžio 23 d. bus išmokėtos ir vaiko išlaikymo išmokos, kurios skiriamos vienam iš tėvų ar globėjui, jeigu vaikui vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų.

Nedarbo išmokos pradedamos mokėti gruodžio 20 dieną ir bus išmokėtos iki mėnesio pabaigos. Lapkričio mėnesį „Sodra“ iš viso išmokėjo 22,5 mln. eurų nedarbo išmokų 66 tūkstančiams gavėjų. Vidutinė nedarbo išmoka siekia 355 eurus.

Išmokos už skiepą

75 ir daugiau metų sulaukę senjorai, kurie nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos schemą arba iki lapkričio 30 d. gavo sustiprinančią vakcinos dozę, gruodį gaus 100 eurų vienkartinę išmoką.

Išmokos už skiepą bus pristatomos tokiu pat būdu, kaip ir pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos. Gyventojai, kurie pensijas gauna į sąskaitas, šias išmokas gaus pavedimu gruodžio 7-8 dienomis.

Visiems senjorams, kurie pensijas gauna į namus, vienkartines išmokas už skiepą į namus pristatys Lietuvos paštas gruodžio 10-23 dienomis. Tie senjorai, kuriems pensijas įprastai pristato Lietuvos paštas, išmokas už skiepą gaus kartu su pensijomis. Tiems, kuriems pensijas į namus atneša kitos bendrovės, 100 eurų vienkartines išmokas atskirai pristatys Lietuvos pašto darbuotojai.

Gyventojai, kurie savo pensijas atsiima Lietuvos pašto skyriuose, 100 eurų išmoką galės atsiimti kartu su pensija.

Kai kurių išmokų mokėjimas priklauso nuo prašymo pateikimo datos

Kitų išmokų mokėjimo grafikas priklauso nuo to, kada gyventojui išmoka paskirta. Motinystės išmoka išmokama per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais pateikimo. Tėvystės išmoka – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmoka pasiekia gavėją per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo.

Tiesa, daugeliui gyventojų nebereikia teikti prašymo skirti ligos išmoką, nes jie asmeninėje „Sodros“ paskyroje www.sodra.lt/gyventojui yra užpildę neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Tokiu atveju „Sodrai“ užtenka gydytojo išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo.

Jeigu žmogus serga ar šeimos narį slaugo ilgiau nei dvi savaites, ligos išmoka įprastai mokama kas 14 dienų.

Per visą lapkritį išduoti iš viso beveik 257 tūkstančiai nedarbingumo pažymėjimų, „Sodra“ išmokėjo 31,5 mln. eurų ligos išmokų.

Macikų socialinės globos namų nuotr.

Netoli Šilutės įsikūrusių Macikų socialinės globos namų gyventojai sulaukė paramos iš Taivano – įvairiausių pyragaičių.

Juos gyventojams perdavė VŠĮ Laisvės TV, atstovaujama direktorės Gabijos Milašiūtės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parama skirta vykdant paramos teikėjo koordinuojamą projektą „Taivanas dėkoja Lietuvai už vakcinas“.

Parengta pagal Macikų socialinės globos namų inf.

.

.

.

.

.

.

www.silute.lt nuotr.

Labdaros valgyklos atidarymas vyks ateinantį antradienį, lapkričio 30 d.

Nemokamo maitinimo paslaugą teiks Šilutėje registruota UAB „Agsira“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Su šia įmone pasirašyta 12 mėnesių sutartis. Taip pat numatyta galimybė sutartį pratęsti 2 kartus po 12 mėn.

UAB „Agsira“ teiks maitinimo valgykloje, karštų pietų pristatymo į namus ir sauso maisto davinio išdavimo paslaugas. Per savaitę planuojama nemokamai pamaitinti iki 200 asmenų. Šilutės r. savivaldybei per metus tai atsieis daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

Labdaros valgykla veiks savivaldybei priklausančiose patalpose Tulpių gatvėje.

Informacija dėl maisto produktų ir higienos prekių iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalinami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2021 m. gruodžio 6, 7, 8 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalinami seniūnijose nuo 2021 m. gruodžio 6 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus ir higienos prekes atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų ir higienos prekių per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai ir higienos prekės bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

socmin.lrv.lt.

Pensijos augs apie 50 eurų.

Šiandien Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems įstatymo pakeitimams, atnešiantiems teigiamų pokyčių pensijas gaunantiems senjorams. Ministerija primena, kokie pagrindiniai pensijų pokyčiai numatomi jau kitąmet.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Siekiame užtikrinti oresnį gyvenimą vis dar didelę skurdo riziką patiriantiems šalies pensininkams. 2020 m. skurdo rizikos lygis tarp senjorų siekė 36 proc. Tikiuosi, kad mūsų pasiūlytas naujas pensijų didinimo modelis, dėl kurio didės tiek bendroji, tiek individualioji pensijos dalis, padės spręsti pagyvenusių žmonių skurdą ir atskirtį. Kitąmet pensijos augs apie 50 eurų”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės Monikos Navickienės, naujas pensijų modelis ir spartesnis bendrosios pensijos dalies augimas jokiu būdu nepanaikins turimo pensijų draudimo stažo įtakos bendram pensijos dydžiui, priešingai, ateityje vis didesnį svorį pensijoje įgys asmens sumokėtos įmokos.

KĄ ATNEŠ PENSIJŲ REFORMA?

Kas pajus didžiausią teigiamą pokytį?

Nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo formulė. Didžiausią teigiamą poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję – gavę didesnį atlyginimą bei turintys ilgesnį stažą – ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys senjorai.

Skaičiuojant senatvės pensiją, svarbu ir bendroji, ir individualioji jos dalys. Bendroji pensijos dalis užtikrina minimalias pajamas, o štai individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo per gyvenimą sumokėtų įmokų dydžio ir mokėjimo trukmės.

Dabar vidutinėje pensijoje, turint būtinąjį stažą, bendroji dalis sudaro maždaug 60 procentų pensijos dydžio, o individualioji – vos 40 procentų. Planuojama, kad individualios dalies reikšmė didės ir bus ženklesnė. Taip sudaromos paskatos ir motyvacija žmonėms daugiau mokėti socialinio draudimo įmokų bei atitinkamai gauti didesnę pensiją.

Bendrosios pensijos dalies didinimas palies apie 70 tūkst. pensininkų, iš kurių net 2/3 – moterys, kurios dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus. Kitąmet turintys bent minimalųjį pensijų draudimo stažą gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį, o ne dalį jos (proporcingą įgytam stažui), kaip buvo iki šiol. Tiems gavėjams, kurie įgijo didesnį už būtinąjį stažą (iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtoms pensijoms – didesnį kaip 30 metų), pensijos didės labiau.

Ministerijos skaičiavimai rodo, kad 2022 metais vidutinė pensija didės nuo 450 Eur iki 465 Eur, 2024 m. – nuo 519 Eur iki 544 Eur. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Kodėl verta kaupti didesnį stažą?

Naujas pensijų modelis ir spartesnis bendrosios pensijos dalies augimas jokiu būdu nepanaikina turimo pensijų draudimo stažo įtakos bendram pensijos dydžiui.

Už mokėtas socialinio draudimo įmokas planuojama didesnė socialinio draudimo pensijos individualioji dalis. Kitaip tariant, augs pensijos tų, kurie sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų.

Keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, ateityje vis didesnį svorį pensijoje įgys ir asmens sumokėtos įmokos, o pati pensijų sistema taps teisingesnė.

Pavyzdžiui, 18 metų už minimalųjį atlygį dirbęs žmogus įgyja apie 9 pensijų apskaitos vienetus, o 36 metus už 3 vidutinius darbo užmokesčius dirbęs žmogus į pensiją išeina turėdamas apie 108 apskaitos vienetus. Pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis dabar yra apie 38 eurus, antrojo – 450 eurai.

Dėl siūlomo spartesnio pensijų apskaitos vieneto augimo pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis per trejus metus bus padidėjusi apie 13 eurų, antrojo –152 eurais. Pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad didesnis efektas tiems, kas įmokas mokėjo ilgiau ir didesnes.

Kada tikėtis didesnių pensijų?

Pritarus Seimui, pensijos bus sparčiau indeksuojamos nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Bendroji pensijos dalis gavėjams, turintiems stažą, mažesnį už būtinąjį, bus perskaičiuota iki 2022 metų birželio 30 dienos. Kitaip tariant, pensijų gavėjai, kuriems naujo dydžio pensija priklauso jau nuo 2022 m. sausio mėnesio, perskaičiuotą pensiją ir susidariusią nepriemoką už kelis mėnesius gaus ne vėliau kaip iki birželio mėnesio pabaigos.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalinami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2021 m. spalio 18, 19, 20 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalinami seniūnijose nuo 2021 m. spalio 18 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.stat.gov.lt nuotr.

Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius indėlius bankuose, nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau kas dešimtas šalies gyventojas neturi pinigų duonai.

Tokius kontrastus išryškino Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo užsakymu per pandemiją atlikta gyventojų apklausa. Net trečdalis apklaustųjų nurodė, kad antrojo karantino metu jų pajamos gerokai sumažėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Statistikos departamento 2020 metų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinis tyrimas parodė, kad dar iki pandemijos 11,6 proc. šalies gyventojų negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies.

Per pastaruosius metus žmonių, kurie parduotuvių lentynose žvalgosi į pačius pigiausius ar nukainotus maisto produktus ir itin retai užsuka į mėsos ar žuvies skyrių, nei padaugėjo, nei sumažėjo. Tiesa, statistika nepakito tik kalbant apie visus gyventojus.

Kaimuose gyvenančių žmonių pietūs per metus tapo dar skurdesni – beveik 15 proc. kaimo gyventojų nurodė, jog negali sau leisti dažnai valgyti nei mėsos, nei žuvies.

Kaimuose daugėjo ir žmonių, kurie dėl pinigų stygiaus pernai negalėjo laiku sumokėti už būsto nuomą, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų.

Beje, daugiau kaip pusė kaimų gyventojų nurodė, kad neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose ir iš savo lėšų negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų. Daugiau kaimo gyventojų taip pat nurodė, kad jų gyvenamasis būstas yra tamsus arba nepakankamai šviesus.

Miestuose gyvenantys žmonės tokių problemų turėjo mažiau.

Dėl lėšų stokos skalbimo mašinos neturėjo 1,3 proc. miestiečių. Tik 2,6 proc. jų neturėjo vonios arba dušo, o tualeto su nutekamuoju vandeniu – 2,1 proc.

Kaimuose be vonios ar dušo gyveno kas šeštas žmogus, be tualeto – beveik kas penktas. Su dideliu materialiniu nepritekliumi susiduria 7,7 proc. miesto ir 8,8 proc. kaimo gyventojų.

Komentaras
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad mažinti skurdą labiau sekasi didesnėms savivaldybėms, o mažosioms – taikliau.
Ministerijos vadovė Monika Navickienė pastebi, kad mažosios savivaldybės, nors ir turėdamos mažiau resursų, esą gali geriau pasiekti tuos asmenis, kuriems pagalba labiau reikalinga.

Vis dėlto Statistikos departamento duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2020 m. didėjo būtent miestuose.

Net 18,3 proc., arba 1,2 procentinio punkto daugiau nei 2019 m. miestų gyventojų pajamos buvo žemesnės nei skurdo rizikos riba, kuri pernai asmeniui siekė 430 EUR, o šeimai, kurią sudaro du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų amžiaus – 904 EUR.

Kaimo gyventojų skurdo rizikos lygis, atvirkščiai, šiek tiek sumažėjo: pernai žemesnes nei skurdo rizikos riba pajamas gavo 26,3 proc. kaimo gyventojų. Ankstesniais metais šią ribą peržengusių kaime gyvenančiųjų dalis buvo 1,6 procentinio punkto didesnė

Bendras skurdo rizikos lygis šalyje pernai siekė 20,9 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2019 m. Praėjusiais metais mažesnis buvo ir absoliutaus skurdo lygis.

Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 257 EUR vienam asmeniui, arba 540 EUR šeimai. Statistikos departamento duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai buvo atsidūrę 5,1 proc., arba apie 140 tūkst. gyventojų.

Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų, kaime – 7,5 proc. Didžiausias absoliutaus skurdo lygis buvo tarp bedarbių (31,7 proc.).

Vis dėlto skurdo ir 1 proc. dirbančių asmenų, o tarp senatvės pensininkų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo atsidūrę 5,2 proc. vyresnio amžiaus gyventojų.

Beje, išankstinės Statistikos departamento prognozės dėl absoliutaus skurdo lygio buvo dar niūresnės. Prognozuota, kad jis 2020 m. gali siekti 6,1 proc.

Departamento Duomenų technologijų plėtros grupės specialistas Andrius Čiginas aiškino, kad ši prognozė buvo tikslinama gavus papildomų duomenų.

Dabar, remiantis įvairiais administraciniais duomenimis, prognozuojama, kad 2021 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gali atsidurti 3,6 proc. šalies gyventojų.

Ar ši prognozė nėra pernelyg optimistinė, ypač, kai žmonių pajamos, tikėtina, gali augti lėčiau nei, pavyzdžiui, išlaidos būstui? „Nežinau, ar tai labai ryškus pokytis. Pažvelgus į 2016 m., kai absoliutaus skurdo lygis siekė 15,8 proc., prognozuojamas pokytis gali neatrodyti labai didelis. Tiesą sakant, oficialūs skaičiai apie skurdą ir realybė taip pat gali skirtis. Realybė gali būti žiauresnė“, – kalbėjo duomenų analitikas.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalinami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2021 m. rugpjūčio 16, 17, 18 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalinami seniūnijose nuo 2021 m. rugpjūčio 16 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

socmin.lrv.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie pokyčiai nuo liepos 1 dienos pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Stengiamės, kad kiekvienas šalies žmogus – senolis, dirbantysis ar šiuo metu ieškantis darbo, turintis negalią ar vaikas – pajustų teigiamus pokyčius. Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

PARAMA PRASTOVOSE ESANTIEMS IR IŠ PRASTOVŲ SUGRĮŽTANTIEMS DARBUOTOJAMS

Subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti bus mokamos iki rugpjūčio 31 d., tačiau jos intensyvumas palaipsniui mažės. Už pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarys 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, t. y. 577 Eur, o antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA dydžio, t. y. 385 Eur.

Darbdaviams taip pat bus mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija bus mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo karantino paskelbimo ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu.

Už pirmąjį kalendorinį mėnesį bus mokama 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. MMA dydžio subsidija, už antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA. Parama bus mokama ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 31 d. ir tik tuo atveju, jei minėtas darbuotojas bus sugrąžintas į darbą ir dirbs.

PARAMA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI

Atšaukus karantiną, dirbančius savarankiškai paskutinė parama pasieks liepos mėnesį (mokama už birželį), – 260 eurų išmoka. Už liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokos mokamos nebus. Veiklą išregistravę dirbantys savarankiškai, galės pretenduoti į darbo paieškos išmoką. Šiuo metu darbo paieškos išmoką gauna beveik 6 kartus mažiau žmonių nei 2020 m. pabaigoje.

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA

Nuo liepos 1 d. darbo paieškos išmoką galės gauti ir savarankiškai dirbę asmenys, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo ir jie kreipėsi dėl bedarbio statuso suteikimo.

Darbo ieškantiems žmonėms 212 eurų siekianti darbo paieškos išmoka bus mokama iki rugpjūčio 31 d.

NEDARBO IŠMOKOS

Nuo birželio 8 d. jau galioja teisės aktai, pagal kuriuos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra atnaujinamas du kartus bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dėl atsiradusių darbo santykių ar savarankiškai vykdomos veiklos.

Nuo liepos 1 d. visą nedarbo išmoką turės teisę gauti tie žmonėms, kurie gauna netekto darbingumo, našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensiją, kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar yra šalpos išmokų gavėjai. Iki šiol jiems buvo mokamas tik skirtumas tarp gaunamos išmokos ir nedarbo išmokos.

Nedarbo išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą, ir turi bedarbio statusą.

LIGOS IŠMOKA

Nuo liepos 1 d. 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka bus mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys užsikrėtė nuo klientų (pacientų), ar nuo kolegų.

VIENIŠI ASMENYS

Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos.

Kreiptis dėl vienišo asmens išmokos galima nuo liepos 1 dienos, tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos. Prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.

Gauti vienišo asmens išmoką nuo liepos 1 dienos gali gaunantys:
• šalpos senatvės pensiją,
• šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų),
• šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir daugiau darbingumo,
• socialinę pensiją,
• pensijos priemoką, nes jų pensija ar visų gaunamų pensijų suma mažesnė nei 260 Eur.

Vienišo asmens išmokas galės gauti ir tie našliai, kurie gauna šalpos pensijas arba mažų pensijų priemokas ir iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai.

Našliai vietoj mažesnės našlių pensijos galės gauti didesnio dydžio vienišo asmens išmoką, jeigu sustabdys jiems paskirtos mažesnio dydžio našlių pensijos mokėjimą.

Vienišo asmens išmoka taip pat priklausys ir pagyvenusiems arba neįgaliems našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.

Svarbu, kad asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi.

Nuo liepos 1 d. skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, būsto šildymo bei karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas), našlių pensija ir vienišo asmens išmoka nebus įskaičiuojama į pajamas, o nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, nevertinamos našlių pensijos.

SPECIALIEJI POREIKIAI

Nuo liepos 1 d. įsigalioja senjorams aktualūs specialiųjų poreikių lygio nustatymo pakeitimai. Lieka galioti vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygiai, todėl nuo liepos pradžios daugiau senjorų galės pasinaudoti 50 proc. nuolaida važiuoti viešuoju transportu.

Svarbu, kad senjorams turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis bus prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui ir išduotas naujas neįgaliojo pažymėjimas. Jiems nustatyti specialieji poreikiai nebus vertinami iš naujo.

ASMENINIS ASISTENTAS

Nuo liepos 1 d. asmeninio asistento pagalbą galės gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, gali padėti pasirūpinti maistu, nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.

Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI

Nuo liepos 1 d. didėja socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 proc., vietoj dabar esamų 20 proc., be to, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją.

Savivaldybėms socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta 2,8 mln. eurų.

NEMOKAMI PIETŪS IR ANTROKAMS

Nuo liepos 1 d. įsigalioja įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo rugsėjo 1 d. nemokami pietūs mokykloje nevertinant pajamų skiriami ne tik visiems priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir visiems antrokams. Dėl nemokamų pietų nevertinant pajamų skyrimo kreiptis ir teikti prašymų nereikia.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo liepos 1 d. galima teikti prašymus vienišo asmens išmokai gauti. Paskirtos išmokos bus mokamos nuo šių metų lapkričio.

„Skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Tikiuosi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti visų vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

“Sodra“ pasirengusi prašymų priėmimui – juos pateikti bus galima keliais būdais: per asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui, atvykus į teritorinį skyrių, atsiuntus prašymą paštu, paskambinus „Sodros“ informacijos telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883.

„Nereikia nerimauti dėl prašymo pateikimo termino – žmogus gali kreiptis tą patį mėnesį, kai atsiranda teisė į išmoką, arba vėliau. Prašymo pateikimo laikas turės įtakos išmokos skyrimui tik tuomet, jei dėl jos bus kreipiamasi praėjus daugiau negu 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos“, – pabrėžia „Sodros“ Pensijų skyriaus vedėja Jovita Litvaitienė.

Pavyzdžiui, jei žmogus turi teisę į išmoką nuo liepos mėnesio, nesvarbu, ar jis pateiks prašymą liepą, ar vėlesniais mėnesiais – išmoka jam bus skirta ir apskaičiuota nuo liepos. Į „Sodrą“ reikėtų kreiptis ne vėliau nei per 12 mėnesių nuo dienos, kai atsiranda teisė į išmoką.

Jei žmogus kreipsis dėl išmokos vėliau nei per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos, ji bus išmokėta už ne daugiau kaip 12 mėnesių. Pavyzdžiui, jei vienišas asmuo įgijo teisę į išmoką 2021 m. liepos mėnesį, bet dėl jos skyrimo kreipsis tik 2022 m. rugsėjo mėnesį, išmoka bus išmokėta už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo.

Kas gali kreiptis dėl išmokos nuo liepos 1 d?

Vienišais asmenimis laikomi viengungiai – žmonės, niekada nesudarę santuokos, išsiskyrę ir nesudarę naujos santuokos, taip pat žmonės, kurių sutuoktiniai yra mirę ir kurie nėra sudarę naujos santuokos.

Nuo liepos mėnesio dėl vienišo asmens išmokos galės kreiptis vieniši žmonės gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją arba socialinę pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų). Išmoka taip pat priklausys senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba ne mažiau kaip 60 proc. darbingumo netekusiems šalpos kompensacijų gavėjams.

Dėl išmokos nuo liepos gali kreiptis ir žmonės, kurie gauna socialinę pensiją arba mažos pensijos priemoką. Tai tie asmenys, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba yra netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo ir jų gaunama senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija yra mažesnė nei 260 eurų.

Dėl išmokos gali kreiptis Lietuvoje gyvenantys vieniši asmenys.

Ar našliai gali kreiptis dėl vienišo asmens išmokos?

Vienišo asmens išmokas galės gauti tie našliai, kurie iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo. Pavyzdžiui, našliai negali gauti našlių pensijos, jei miręs sutuoktinis nebuvo įgijęs reikiamo minimalaus stažo pensijai gauti, nuo santuokos sudarymo iki sutuoktinio mirties buvo praėję mažiau nei 1 metai arba žmogus neįgaliu buvo pripažintas vėliau negu per 5 metus nuo sutuoktinio mirties.

Jei našlio gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai, jis galės gauti vienišo asmens išmoką tik vietoje našlių pensijos, tai yra, jei pateiks prašymą sustabdyti pensijos mokėjimą.

Išmoka gali būti skirta taip pat našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. teisę į vienišo asmens išmoką įgis visi vieniši žmonės gaunantys senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją.

Kada ir kur bus mokama išmoka?

Tiems gyventojams, kurie pateiks prašymus nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 31 d., sprendimai dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimti ir išmokos pradėtos mokėti lapkričio mėnesį, kartu sumokant išmokos nepriemoką, jei tokia susidarys.

Teikiant prašymus nuo lapkričio 1 d., sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos.

Vienišo asmens išmoka bus mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Jos dydis nuo liepos 1 d. sieks 28,63 eurų. Vienišo asmens išmoka bus pristatoma gavėjams tokia pačia tvarka, kuria yra pristatoma socialinio draudimo pensija ar šalpos išmoka.

Pavyzdžiui, jei šalpos senatvės pensija žmogui pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją gyventojas gauna į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gaus į tą pačią sąskaitą.

Kaip pateikti prašymą?

Kreipiantis dėl išmokos skyrimo, reikia pateikti „Sodrai“ prašymą.

Tai galima padaryti internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Pasirinkus siųsti prašymą paštu, reikia pridėti įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, notaro arba seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno patvirtintą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Prašymą galima pateikti ir atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, pasą arba asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui – tai galima padaryti internetu arba paskambinus telefonu 1883.

Nuo liepos klientų prašymai bus taip pat priimami telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883.

Teikiant prašymą, papildomai gali prireikti pažymos apie santuokos nutraukimą arba santuokos nutraukimo įrašą liudijančio išrašo, jeigu šių duomenų nėra LR gyventojų registre.

Informacija dėl maisto produktų ir higienos prekių iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalinami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2021 m. birželio 14, 15, 16 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalinami seniūnijose nuo 2021 m. birželio 14 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus ir higienos prekes atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų ir higienos prekių per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai ir higienos prekės bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį augo dviženkliu tempu, o apdraustųjų skaičius grįžo į priešpandeminį lygį. Tačiau pokyčius pajuto ne visi. Daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamų atskirtis nemažėja, o pandemija labiau paveikė socialiai jautresnes visuomenės grupes.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Remiantis „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga, pirmąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 11 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir pasiekė 1465 eurus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu vidutinės darbo pajamos augo 10 proc. Kovo mėnesį apdraustųjų skaičius siekė 1,111 mln. – panašiai, kaip praėjusių metų pradžioje.

„Praėjus metams nuo pandemijos pradžios apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius grįžo į priešpandeminį lygį, o priėmimų atleidimų balansas atskleidžia, jog tendencijos ir toliau išliks palankios, ypač atlaisvinant karantino ribojimus.

Atlyginimų augimą lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas, priedai sveikatos priežiūros specialistams. Bet pandemija įvairius ekonominius sektorius veikė skirtingai.

Pandemija didesnės įtakos turėjo tiems ekonominiams sektoriams, kuriuose darbo pajamos ir apdraustųjų skaičius yra mažesni: apgyvendinimo ir maitinimo veiklai, kelionių organizavimo veiklai ir pan. Ekonominiai sektoriai, kuriuose darbo pajamos didžiausios (informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla), lengviau perkėlė savo darbuotojus „į namus“ ir galėjo tęsti veiklą.

Jei per ankstesnes krizes ar didesnius ekonominius šokus daugiau ar mažiau būdavo paveikiami visi sektoriai, tai šios pandemijos poveikis įvairiuose sektoriuose dirbantiems žmonėms skiriasi“, – atskleidė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Sparčiausiai augo medikų atlyginimai

„Sodros“ duomenimis, šį kovą, palyginti su pernai metų vasariu, kai karantinas dar nebuvo paskelbtas, darbuotojų skaičius vis dar yra gerokai mažesnis Apgyvendinimo ir maitinimo veikloje (-20 proc.), administracinėje ir aptarnavimo veikloje (kelionių organizatoriai, -5 proc.), meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (-6 proc.). Pirmąjį šių metų ketvirtį darbuotojų vis dar buvo mažiau didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, gamyboje, švietime. Darbuotojų skaičius ypač išaugo Informacijos ir ryšių veikloje (+7 proc.), taip pat juntamas pokytis transporto veikloje.

Vidutinės darbo pajamos kovą, palyginti su pernai vasariu, kai karantino ribojimų dar nebuvo, labiausiai, net 27 proc., išaugo žmonių sveikatos priežiūros veikloje. Atlyginimai taip pat daugiau nei vidutiniškai augo mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje (+13 proc.), apdirbamojoje gamyboje (+13 proc.), švietime (+17 proc.), profesinėje ir mokslinėje veikloje (+14 proc.)

Labiausiai karantino paveiktose veiklose pajamos taip pat augo, tačiau lėčiau.

„Tokie netolygūs apdraustųjų ir vidutinių darbo pajamų pokyčiai, nevienodos atsigavimo tendencijos skirtingose veiklose ir profesijose kelia rizikų, kad padidės atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų, tarp vyrų ir moterų, kurios dažniau dirbo labiausiai pandemijos ir karantino paveiktuose sektoriuose, ir tarp kitų visuomenės grupių“, – sako K. Zitikytė.

Pajamų atotrūkis didėjo

Nuo 2015 metų nuosekliai mažėjęs darbo pajamų „ant popieriaus“ atotrūkis pernai paaugo. Penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų vidutinės darbo pajamos pernai skyrėsi 6,5 karto, kai 2019 m. šis skirtumas siekė 6,3 karto. Pajamų „į rankas“ atotrūkis siekė 5,1 ir buvo toks pat kaip pernai, nors prieš tai kelerius metus nuosekliai mažėjo.

Pastebima, kad apdraustųjų, uždirbančių mažiausias pajamas – iki 900 eurų, neatskaičius mokesčių – mažėjo. Bet daugėjo gyventojų, uždirbančių didesnes nei vidutines darbo pajamas.

„Pandemija pristabdė darbo pajamų atotrūkio mažėjimą. Vienos vertus, galima nuogąstauti, kad pandemija pagilino atotrūkį ir grasina jį didinti toliau, kita vertus, šiai dienai tam skirtos pagalbos priemonės, subsidijos už prastovas, be kurių tas atotrūkis galėjo būti dar didesnis, jei būtų dar stipriau mažinami atlyginimai, ar mažesnis, jeigu daugiau mažas pajamas gaunančių darbuotojų netektų darbo.

Taigi šiandien atotrūkis turi būti vertinamas labai atsargiai. Viskas priklausys nuo to, kaip pasibaigus karantinui ir visoms pagalbos priemonėms atsigaus pandemijos paveikti ekonominiai sektoriai“, – sako K. Zitikytė.

Iššūkis – netekusiems darbingumo

Darbo rinkoje pernai per karantiną sumažėjo dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų. Tai gyventojai, kurie yra netekę dalies darbingumo dėl traumos ar sveikatos būklės, o jų prarastą darbingumą kompensuoja netekto darbingumo pensija.

Palyginti, 2019 metų pradžioje dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų buvo 45 tūkst., 2020 metų pradžioje prieš pandemiją – beveik 44 tūkst., o šiemet – daugiau nei 41 tūkst. Vis dėlto, dirbančių netekto darbingumo pensijų gavėjų dalis pakito neženkliai, o jų vidutinės darbo pajamos augo nuosekliai, kaip ir kitų dirbančiųjų.

Pastebima, nors vidutinis netekto darbingumo pensijų gavėjų darbo užmokestis yra mažesnis negu dirbančiųjų tą patį darbą, netekto darbingumo pensijos iš esmės padengia šį skirtumą.

„Pandemija priminė apie iššūkius, su kuriais susiduria žmonės su negalia. Didžioji dalis jų atlieka mažiau kvalifikuotą darbą, ir per šią krizę tiek dėl grėsmės sveikatai (didesnė rizika sunkiau sirgti turint šalutinių ligų), tiek dėl dirbamų fizinių ir mažiau kvalifikuotų darbų, susidūrė su dideliais iššūkiais“, – sako K. Zitikytė.

Didesnį poveikį pajuto moterys

Pandemija ir karantinas taip pat turėjo įtakos vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkiui ir situacijai darbo rinkoje.

Per metus nuo karantino pradžios daugiau moterų nei vyrų neteko darbo, o vėliau daugiau vyrų nei moterų darbą susirado. Pavyzdžiui, palyginti šių metų kovą su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, moterų darbo rinkoje vis dar buvo 0,2 proc. mažiau, kai vyrų – 1,6 proc. daugiau. Šis skirtumas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių darbuotojų.

Bet moterų vidutinės darbo pajamos per karantiną ir pandemiją augo sparčiau negu vyrų ir vidutinis pajamų augimas šį kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė 18 proc., kai vyrų – 14 proc. Tad pajamų atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio mažėjo.

„Tokią situaciją lėmė tai, kad daugiau moterų dirba visomis prasmėmis labiausiai paveiktuose sektoriuose nuo apgyvendinimo ir maitinimo (moterų dalis – 74 proc.) iki švietimo (78 proc.) ir sveikatos priežiūros (86 proc.).

Moterims buvo sunkiau išsaugoti darbą tam tikruose sektoriuose, tačiau kituose sektoriuose jų darbo pajamų augimas buvo sparčiausias rinkoje.

„Atotrūkiai tarp darbo rinkos dalyvių ir skirtingos jų galimybės įsitvirtinti egzistuoja ir pandemija tik išryškino tas grėsmes ir sunkumus, su kuriais susiduria atskiros mūsų visuomenės grupės.

Pandemija anksčiau ar vėliau pasitrauks, tik lieka klausimas, kaip išnaudosime išmoktas pamokas“, – pastebi „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

www.sodra.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) deklaruojantys praėjusių metų veiklos pajamas, turėtų nepamiršti ir sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų „Sodrai“. Įmokoms įtakos turi ir karantinas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl karantino savarankiškai dirbantys gyventojai gali tikėtis mokestinės pagalbos, o „Sodros“ darbuotojai pajamas VMI deklaravusiems, tačiau iškart įmokų nesuskubusiems sumokėti gyventojams paskambina ir pataria, kaip tai padaryti. Tokių skambučių jau sulaukė per 20 tūkst. dirbančiųjų savarankiškai.

Kad kiltų kuo mažiau rūpesčių, „Sodra“ pateikia 5 svarbiausius dalykus, kuriuos verta žinoti, gyventojams, kurie dirba savarankiškai ir šiemet deklaruoja praėjusių metų veiklos pajamas.

Įmokų sumokėjimo terminas ir tvarka

Savarankiškai dirbantys gyventojai sumokėti įmokas „Sodrai“ nuo VMI deklaruotų pajamų turi iki pajamų deklaravimo termino pabaigos – šiemet paskutinė diena tai padaryti laiku yra gegužės 3-oji (pirmadienis). Palyginti, pernai pajamų deklaravimo terminas buvo pavėlintas dviem mėnesiais, tačiau šiemet vėl yra įprastas.

Jeigu gyventojas negali įmokų sumokėti laiku, jis turėtų kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurių veikla apribota ir dėl karantino poveikio įtrauktiems į VMI paveiktų veiklų sąrašus, įmokos atidedamos supaprastinta tvarka.

Nesumokėjus įmokų laiku ir nesikreipus dėl jų atidėjimo „Sodra“ imtųsi įmokų skolų išieškojimo.

Kiek įmokų ir už ką mokėti

Savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbančių gyventojų įmokų dydis priklauso nuo jų deklaruotų pajamų, ar buvo pernai mokamos įmokos avansu bei minimalios PSD įmokos, taip pat nuo to, ar žmogus dalyvauja 2 pakopos pensijų kaupime. Be to, taikoma mokestinė pagalba dėl karantino.

Įmokos už veiklą su individualios veiklos pažyma skaičiuojamos nuo 90 proc. pajamų prieš tai atskaičius leistinus atskaitymus (30 proc. arba faktinius). Nuo šios sumos mokamas 6,98 proc. PSD įmokų ir 12,52 proc. VSD įmokų, prie kurių reikėtų pridėti dar 2,1 proc. arba 3 proc. jeigu žmogus dalyvauja 2 pakopos pensijų kaupime. Apie dalyvavimą pensijų kaupime ir taikomą tarifą galima sužinoti prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.

Įmokos mokamos nuo ne didesnės sumos kaip 43 vidutiniai darbo užmokesčiai įmokų bazei skaičiuoti per metus (už 2020 metus nuo sumos, ne didesnės kaip 53 380,20 Eur).

Gyventojai preliminarias mokėtinas įmokas gali sužinoti pasinaudoję skaičiuokle: www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/individualios_veiklos_skaiciuokle?v=20a arba prisijungę prie draudėjų informacinės sistemos www.sodra.lt/draudejui, praėjusio kelioms dienoms po pajamų deklaravimo.

Svarbu – savarankiškai dirbantiems gyventojams dėl pandemijos taikoma mokestinė pagalba – laikinai nereikia mokėti PSD įmokų, priskaičiuotų nuo minimalios mėnesinės algos už laikotarpį nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. gruodžio mėnesio. Šią sumą reikės sumokėti per 2 metus nuo karantino pabaigos.

Pavyzdys: Gyventojas, kuris 2020 metais dirbo tik su individualios veiklos pažyma ir neturėjo samdomo darbo, VMI deklaravo 10 000 eurų pajamų už 2020 metus ir pritaikė 30 proc. leistinų atskaitymų. Taip pat pernai jis už sausį, vasarį ir kovą mokėjo PSD įmokas nuo MMA – iš viso 127,11 euro, o vėliau įmokų nemokėjo pasinaudodamas mokestine pagalba. Jis taip pat dalyvauja 2 pakopos pensijų kaupime su 3 proc. tarifu. Toks gyventojas įmokas „Sodrai“ turėtų mokėti nuo 6300 eurų (Iš 10 000 eurų atėmus 30 proc. atskaitymų ir pritaikius 90 proc. įmokų bazę). PSD įmokų šiemet mokėti nereikia, tačiau per dvejus metus nuo karantino pabaigos gyventojas „Sodrai“ turės pervesti 381,33 euro (šią sumą galima sumokėti ir iškart). Taip pat gyventojas turi sumokėti 977,76 euro VSD įmokų (6300 eur x (12,52 proc.+ 3 proc.).

Išimtys, lengvatos ir mokestinė pagalba

VMI deklaravus pajamas įmokų „Sodrai“ nereikia mokėti pensininkams.

Taip pat įmokų „Sodrai“ gali nemokėti gyventojai, kurie pernai pradėjo pirmą savarankišką veiklą, tačiau jeigu jų minimalios PSD įmokos nuo MMA buvo skaičiuojamos, šias PSD įmokas jie turės sumokėti per dvejus metus nuo karantino pabaigos. Minimalios PSD įmokos nepriklauso nuo deklaruotų pajamų.

Dėl pandemijos visi savarankiškai dirbantieji gyventojai galėjo nemokėti minimalių PSD įmokų kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio, todėl didžiausia PSD įmokų suma, kuri gali būti laikinai nemokama, yra 423,70 Eur . Šią sumą jie turės sumokėti ne vėliau kaip per dvejus metus pasibaigus karantinui.

Į VMI COVID-19 paveiktų veiklų ir sąrašus įtrauktomis veiklomis užsiimantys gyventojai, kurių veikla yra apribota vyriausybės sprendimu, gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo supaprastinta tvarka – nereikia mokėti palūkanų. Kiti gyventojai taip pat gali kreiptis Į „Sodrą“ dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo.

Kokias įmokas reikia mokėti kiekvieną mėnesį

Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią PSD įmoką – 6,98 proc. nuo MMA (2021 m. tai yra 44,81 eur). Iki karantino pabaigos šių įmokų kas mėnesį galima nemokėti, tačiau jos vis tiek turės būti sumokėtos ne vėliau kaip per dvejus metus po karantino pabaigos.

Taip pat kiekvieną mėnesį rekomenduojama mokėti VSD įmokas, kurių dydį pasirenka pats gyventojas, bei pateikti SAV pranešimą „Sodrai“. Šių įmokų mokėjimas užtikrina, kad gyventojai bus apdrausti ir laiku gaus išmokas susirgę ar sulaukę šeimos pagausėjimo.

Ką gauna įmokas mokantys gyventojai

Visi gyventojai vykdantys savarankišką veiklą, yra draudžiami pensijų draudimu ir jų senatvės pensijos stažas bei individualiąją pensijos dalį lemiantys apskaitos vienetai tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų.

Verslo liudijimų turėtojai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu ir kitų išmokų negautų.

Savarankiškai su individualios veiklos pažymą dirbantys gyventojai taip pat yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, tad už ligos laikotarpį, taip pat būdami nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogose atitinkamai gali gauti motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas.

www.sodra.lt inf.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalinami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2021 m. balandžio 12, 13, 14 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalinami seniūnijose nuo 2021 m. balandžio 12 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

Daugelis savarankiškai dirbančių gyventojų, šiemet deklaruojančių praėjusiųjų metų pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), sulauks „Sodros“ specialistų skambučio ar elektroninio laiško. Nerimauti nereikia – „Sodros“ specialistai gyventojams patars, kaip paprastai ir greitai sumokėti socialinio draudimo įmokas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Su klientais bendraujame nuolat ir ankstesniais metais atėjus pajamų deklaracijos laikotarpiui su dalimi jų susisiekdavome.

Tačiau šiemet savarankiškai dirbantys gyventojai yra išvarginti karantino, rūpesčių jiems nestinga, todėl nusprendėme imtis iniciatyvos ir susisiekti su visais, dirbusiais savarankiškai ir deklaravusiais pajamas VMI bei dar nesumokėjusiais socialinio draudimo įmokų.

Tai nėra raginimas įmokas sumokėti greičiau – gyventojus informuojame apie įmokų, kurias reikės mokėti, dydį, kaip jas sumokėti, kur rasti daugiau informacijos. Įprastai, kai jau susisiekiame, žmonėms kyla ir daugiau klausimų dėl įmokų mokėjimo, į kuriuos atsakome“, – pasakoja „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Daugelis savarankiškai dirbančių gyventojų sulauks „Sodros“ specialistų skambučio, dalis, kurie „Sodrai“ nėra nurodę savo telefono numerio – elektroninių laiškų.

Iki šiol „Sodra“ gavo duomenis apie maždaug 10 tūkst. gyventojų, VMI deklaravusių savarankiškos veiklos pajamas. Iš jų penktadalis iškart sumokėjo įmokas „Sodrai“. Daugiau nei 6000 įmokų sumokėti dar nesuskubusių gyventojų „Sodros“ specialistai paskambino, o dar 2000 išsiuntė elektroninius laiškus. Nepavyko susisiekti su kiek daugiau nei šimtu gyventojų, kurie „Sodrai“ nėra nurodę savo kontaktų.

Planuojama, kad praėjusių metų pajamas deklaruos apie 50 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų ir su daugeliu jų „Sodros“ specialistai ruošiasi susisiekti.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo laikotarpiu padaugėja ir sukčių, prisidengusių svetimu, kartais ir „Sodros“ specialistų vardu skambučių. Dėl atsargumo „Sodra“ ragina interneto puslapyje www.sodra.lt/surenkamosios-saskaitos visuomet pasitikrinti sąskaitos numerį, į kurią pervedamos įmokos. „Sodros“ specialistai sąskaitos numerių telefonu nediktuoja, taip nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įsipareigojimus „Sodrai“ – mokėtinų socialinio draudimo įmokų dydį gali sužinoti ir prisijungę prie asmeninės draudėjo paskyros www.sodra.lt/draudėjui. Ten jie ras ir daugiau svarbios informacijos.

„Sodra“ primena, kad savarankiškai dirbantys gyventojai deklaruoti pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turi iki gegužės 3 dienos. Iki tos pačios dienos turėtų būti sumokėtos ir priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos „Sodrai“.

www.sodra.lt inf.