www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime mažėja bendras valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo tarifas. Dalis anksčiau nuskaičiuotų įmokų į fondus gali nebepatekti dėl įmokų pervedimo tvarkaraščio. Tokiais atvejais susidaręs skirtumas nėra prarandamas – jis grąžinamas ir išmokamas darbuotojui per darbdavį.

Skaityti toliau

Paaiškiname, ką apie įmokų perskaičiavimą svarbu žinoti apdraustiesiems ir draudėjams.

Kas yra VSD įmokų tarifas

VSD (valstybinio socialinio draudimo) įmokų tarifas – tai procentas nuo žmogaus atlyginimo, kuris skiriamas socialiniam draudimui. Kitaip tariant, tai ta atlyginimo dalis, kuri atskaičiuojama nuo dirbančio žmogaus darbo užmokesčio ir yra skiriama skirtingoms socialinio draudimo rūšims, pavyzdžiui, pensijų draudimui, ligos, motinystės draudimui ir kitiems.

Jeigu žmogus dalyvauja pensijų kaupime, prie šio tarifo prisideda dar 3 proc. nuo atlyginimo, kurie pervedami į pensijų fondą. Kai žmogus išregistruojamas iš pensijų kaupimo, šie 3 proc. nebeskaičiuojami, todėl bendras įmokų tarifas sumažėja.

Kada keičiasi įmokų tarifas

Dirbančio žmogaus valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo bendras tarifas pasikeičia tada, kai asmens dalyvavimas pensijų kaupime yra oficialiai išregistruojamas. Išregistravimas iš kaupimo gali įvykti šiais pagrindais:

- dėl sveikatos būklės;

- likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus (jei nepaskirta išankstinė pensija);

- 2026–2027 m. laikotarpiu, kai leidžiama pasitraukti iš kaupimo be papildomų sąlygų.

Išregistravusi dalyvį, pensijų kaupimo bendrovė uždaro jo sąskaitą, o papildomo kaupimo tarifas nebetaikomas – dėl to sumažėja bendras įmokų tarifas.

Kodėl dalis įmokų nebepatenka į fondą

Svarbu žinoti, kad įprastai nuo įmokų nuskaičiavimo nuo žmogaus atlyginimo iki jų pervedimo į pensijų fondą praeina apie du mėnesiai. Dėl šios priežasties nutraukus kaupimą gali susidaryti situacija, kai įmokos nuo ankstesnių atlyginimų jau nuskaičiuotos, tačiau tuo metu, kai jos turėtų būti pervedamos į fondą, kaupimas jau būna nutrauktas. Tokiu atveju šios įmokos į fondą nebepatenka. Šios lėšos nėra prarandamos – jos grąžinamos darbdaviui kaip permoka.

Aktualu draudėjams – kaip vyksta perskaičiavimas

Kai „Sodra“ gauna informaciją apie nutrauktą kaupimą, įmokų tarifas atnaujinamas, o įmokos perskaičiuojamos automatiškai. Perskaičiavimas atliekamas kitą mėnesį po SAM pranešimo pateikimo. Pavyzdžiui, jei žmogus išregistruotas balandį, o SAM pranešimas už kovą jau pateiktas, perskaičiavimas vyks gegužę, pateikus SAM pranešimą už balandį. Gali būti perskaičiuotos įmokos už kovą ir vasarį. Susidaręs įmokų skirtumas taps darbdavio permoka, kuri pagal įstatymą išmokama darbuotojui.

Ką turi žinoti darbdaviai

Darbdaviai neprivalo teikti „Sodrai“ tikslinimo pranešimo (PT) – perskaičiavimas atliekamas automatiškai.

Aktualų darbuotojo įmokų tarifą galima matyti suvestinėje S47 „Apdraustiesiems asmenims nustatyti įmokų tarifai už laikotarpį nuo 2019-01-01“. Šis tarifas atnaujinamas iškart, kai „Sodra“ gauna duomenis iš pensijų kaupimo bendrovės.

Perskaičiuotas įmokas galima matyti suvestinėje S50 „Apdraustųjų asmenų SD įmokos už laikotarpį nuo 2019-01-01“. Joje matomos įmokos už visus mėnesius ir visus asmenis, kuriems buvo perskaičiuotas tarifas, taip pat ir perskaičiavimai dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pasiektų įmokų „lubų“.

Susidariusi permoka rodoma finansinėje ataskaitoje F4.

Jei darbdavys jau pateikė PT pranešimą, automatinis perskaičiavimas nebus atliekamas.

Gavęs informaciją apie pasikeitusį tarifą, darbdavys turi perskaičiuoti darbuotojo darbo užmokestį ir išmokėti darbuotojui susidariusį skirtumą.

Ką svarbu žinoti gyventojams

Jei dalis pensijų kaupimo įmokų nepateko į pensijų fondą, šios lėšos grąžinamos darbdaviui. Darbdavys privalo jas išmokėti darbuotojui. Jeigu kyla klausimų dėl įmokų grąžinimo, darbuotojai turėtų kreiptis į savo darbdavį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojai, kurie nusprendė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, netrukus sulauks išmokų. Jų sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.

Skaityti toliau

Kada bus išmokami pinigai

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nutraukti kaupimą nagrinėja pagal ketvirčius. Sprendimas priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateikė prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Kiek tiksliai sudarė „Sodros” ir valstybės skatinamosios įmokos, kaupiantieji gali pasitikrinti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros adresu www.gyventojai.sodra.lt.

Paaiškiname, kaip iš antros pensijų pakopos pervedamos lėšos virs pensijų apskaitos vienetais.

Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas

Žmonių mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos yra konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus. Per visą gyvenimą sukauptų apskaitos vienetų skaičius lemia senatvės pensijos dydį – kuo daugiau vienetų, tuo didesnė individuali pensijos dalis.

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.

Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais

Jei žmogus nusprendė baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ ir bus paverstos jo pensijų apskaitos vienetais.

Šios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.

Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau padidins jo individualiąją pensijos dalį.

Kada papildomi apskaitos vienetai paveiks pensijos dydį

Jei žmogus jau gauna pensiją, papildomi pensijų apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją už tuos kalendorinius metus, kuriais jie įgyti. Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Jei žmogus į pensiją išeina tais pačiais metais, kai nutraukė kaupimą antroje pakopoje, papildomi apskaitos vienetai bus įskaičiuoti skiriant pensiją tuo atveju, jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei pateiktas iki to mėnesio, nuo kurio skiriama pensija, pirmos dienos. Jei prašymas pateikiamas vėliau, šie apskaitos vienetai bus įtraukti perskaičiuojant pensiją nuo kitų metų sausio 1 d.

Pavyzdžiui, žmogus sulauks pensinio amžiaus 2026 m. rugsėjį. Jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei bus pateiktas iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti skiriant pensiją. Jei prašymas bus pateiktas nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją 2027 metais.

Svarbu žinoti, kad vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, tai yra padidinama, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.

Kur rasti informaciją apie savo pensijų apskaitos vienetus

Jei iki pensijos dar toli, savo apskaitos vienetų skaičių žmogus gali pasitikrinti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Pagrindiniame paskyros lange galima pamatyti, kiek pensijų stažo žmogus yra sukaupęs ir kiek pensijų apskaitos vienetų turi. Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų.

Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestinę apie pensijų apskaitos vienetus (REP.49).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus pajamų deklaravimui savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti ne tik deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas „Sodrai“. O tie, kurie įmokas moka kas mėnesį, turėtų pasitikrinti, ar jų mokėtų įmokų suma sutampa su VMI deklaruotomis apmokestinamosiomis pajamomis.

Skaityti toliau

Ši pareiga aktuali gyventojams, vykdantiems individualią veiklą su pažyma, mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams bei ūkininkams, kurių ūkio ekonominis dydis viršija 4 EDV. Jie iki gegužės pradžios turi deklaruoti pajamas ir nuo jų sumokėti įmokas „Sodrai“.

Įmokų bazė, tai yra suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.

Kur rasti informaciją apie mokėtinas „Sodros“ įmokas

Kaip ir kasmet, „Sodra“ asmeniškai informuoja savarankiškai dirbančius asmenis, kiek ir kokių įmokų jie turi sumokėti po deklaravimo.

Žinutės su informacija apie mokėtinas įmokas siunčiamos į savarankiškai dirbančių žmonių asmenines „Sodros“ paskyras. Pranešimuose nurodoma, kiek VSD ir PSD įmokų reikia sumokėti pagal deklaruotas 2025 metų pajamas.

Žinutėje pateikiama:
• Mokėtina suma – nuo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų mokėtina VSD ir PSD įmokų suma
• Likutis – įvertinus anksčiau sumokėtas sumas likusi sumokėti VSD ir PSD įmokų suma
• Mokėjimo terminas – 2026 m. gegužės 4 d.
• Mokėjimo rekvizitai ir svarbūs duomenys, pavyzdžiui, įmokos kodas.
• Informacija apie galimybę atidėti įmokų mokėjimą, jei susidaro įsiskolinimas.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įmokų „Sodrai“ dydį taip pat gali sužinoti prisijungę prie asmeninės paskyros ir patikrinę skiltį „Įmokos“. Paskyrose savarankiškai dirbantys žmonės ras ir daugiau svarbios informacijos apie įmokų mokėjimą bei kitas „Sodros“ paslaugas.

„Sodros“ pranešimas nėra raginimas sumokėti įmokas kuo greičiau. Tai galima padaryti iki deklaravimo laikotarpio pabaigos – šiais metais iki gegužės 4 d. Informacija apie įmokas savarankiškai dirbantiems žmonėms teikiama asmeniškai, kadangi aiškiai ir operatyviai pristatyta informacija daugeliui klientų palengvina įmokų mokėjimo procesą.

Įmokas galima mokėti kartą per metus arba kas mėnesį

Savarankiškai dirbantys gyventojai gali pasirinkti: įmokas „Sodrai“ sumokėti už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, arba mokėti įmokas kas mėnesį. Svarbu prisiminti, kad žmogus įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas.

Jei žmogus renkasi mokėti VSD įmokas kiekvieną mėnesį, prireikus jis gali greičiau gauti socialinio draudimo išmokas.

Ką reiškia įmokų mokėjimas kas mėnesį?

Dirbdamas savarankiškai žmogus gali nuspręsti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos.

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.

Deklaruojant pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų sutaptų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Taigi, galima sumokėti įmokas į priekį, tačiau deklaruojant pajamas, VMI deklaruojama apmokestinamoji suma ir suma, nuo kurios mokėtos socialinio draudimo įmokos, turi sutapti.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

39 tūkstančiams žmonių išsiųsti priminimai.

Per pastaruosius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes dėl jų nesikreipė nedarbingumo pažymėjimus turėję gyventojai. 39 tūkstančiams žmonių „Sodra“ išsiuntė pranešimus į asmenines gyventojų paskyras ir elektroniniu paštu, kviesdama juos pateikti prašymą ligos išmokai skirti.

Skaityti toliau

Dauguma gyventojų netenka jiems priklausančių išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turėtų teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais sprendimas gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Prašymas ligos išmokai skirti pateikiamas vieną kartą. Jis galios nuolat – kitą kartą susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka bus skiriama automatiškai ir prašymo pildyti nebereikės.

Prašymas taip pat galioja vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. balandį, tačiau tuomet nepateikė prašymo, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų kovą, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

Naują prašymą ligos išmokai skirti reikia pateikti tik tuo atveju, jei keitėsi žmogaus asmeninės sąskaitos numeris.

Tokiu atveju reikėtų atlikti šiuos veiksmus:

• asmeninėje paskyroje gyventojui skiltyje „Mano nustatymai“ nurodyti naują asmeninės sąskaitos numerį ir išsaugoti pakeitimus;
• pateikti prašymą skirti ligos išmoką, GPS1, su požymiu „Patikslintas“.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Koks yra ligos išmokos dydis?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. vasarį, vertinamos 2024 m. spalio, lapkričio ir gruodžio draudžiamosios pajamos.

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Nėra atsižvelgiama į žmogaus turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ interneto svetainėje.

„Sodros“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kalbant apie senatvės pensiją, dažnai girdimas terminas – pensijų apskaitos vienetai. Nors jis gali atrodyti sudėtingas, jo reikšmė labai paprasta: būtent apskaitos vienetai parodo, kokio dydžio bus individualioji žmogaus pensijos dalis.

Skaityti toliau

Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje. Jie aktualūs ir dabartiniams pensijų gavėjams, taip pat žmonėms, svarstantiems pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos. Pastariesiems kyla praktinis klausimas – kiek papildomų apskaitos vienetų bus įgyta už į „Sodrą“ pervedamas lėšas.

Viena pensija – dvi dalys

Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Abi jos skaičiuojamos skirtingai ir skirtingai lemia galutinį pensijos dydį.

Bendroji pensijos dalis pirmiausia priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai skiriama senatvės pensija.

Jeigu žmogus turi nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Jeigu stažas didesnis nei būtinasis, bendroji dalis proporcingai didėja – ji apskaičiuojama lyginant turimą stažą su būtinuoju.

2026 metais bazinė pensija siekia 327,91 euro. Tai reiškia, kad žmogus, sukaupęs nuo 15 iki 34,5 metų stažo, gauna būtent tokio dydžio bendrąją pensijos dalį, nepriklausomai nuo to, kokias pajamas jis turėjo darbo metu. Vis dėlto tai ne visas jo pensijos dydis. Prie bendrosios dalies dar prisideda individualioji dalis, kurią apskaičiuojant didžiausią reikšmę turi pensijų apskaitos vienetai.

Pensijų apskaitos vienetai, dar vadinami taškais, parodo, kokią įtaką būsimos pensijos dydžiui turi žmogaus darbo pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai skiriama pensija.

2026 metais vieno pensijų apskaitos vieneto vertė yra 8,11 euro. Individualioji dalis apskaičiuojama sukauptų vienetų skaičių dauginant iš šios vertės.

Kodėl apskaitos vienetai lemia pensijos skirtumus?

Palyginkime du žmones, kurie abu:

išeina į pensiją 2026 metais;
turi šiais metais būtinąjį 34,5 metų stažą.

Abiem atvejais jų bendroji pensijos dalis yra vienoda – 327,91 euro.

Skirtumas atsiranda individualiojoje dalyje. Tarkime, žmogus, kuris visus 34,5 metų dirbo už mažesnį nei vidutinį atlyginimą, įgijo 20 apskaitos vienetų.

Skaičiuojant individualią pensijos dalį, jo apskaitos vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės:

20 × 8,11 = 162,20 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija, sudėjus bendrąją ir individualią dalis, yra:

327,91 + 162,20 = 490,11 euro per mėnesį.

Kitas žmogus, kuris taip pat dirbo 34,5 metų, visą gyvenimą gavo didesnes nei vidutines darbo pajamas ir sukaupė 55 apskaitos vienetus. Jo individuali pensijos dalis bus skaičiuojama taip:

55 × 8,11 = 446,05 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija siekia:

327,91 + 446,05 = 773,96 euro per mėnesį.

Nors abu žmonės dirbo tiek pat metų, jų pensijų dydžius lėmė skirtingos pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas?

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.

Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais?

Jei žmogus nusprendžia baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos grįžta į „Sodrą“ ir paverčiamos jo pensijų apskaitos vienetais.

Šios lėšos konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.

Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau didina jo individualiąją pensijos dalį.

Į šiuos papildomus vienetus bus atsižvelgta atnaujinant pensijos dydį už tuos kalendorinius metus, kuriais jie buvo įgyti.

Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.

Kur pamatyti savo pensijų apskaitos vienetus?

Prisijungę prie asmeninės paskyros https://gyventojai.sodra.lt , žmonės gali matyti:

kiek pensijų stažo yra sukaupę;
kiek pensijų apskaitos vienetų turi.

Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų.

Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestines apie savo socialinio draudimo stažą (REP.02) ir pensijų apskaitos vienetus (REP.49).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą.

Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4 868 dalyviai.

Skaityti toliau

Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7 162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5 251 euras.

17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei jų lėšomis įmokėta suma. Vidutinė suma atsiimant iki ketvirtadalio sukaupto turto siekė 1 537 eurus.

Antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. žmonių, taigi lankstesnėmis kaupimo sąlygomis jau pasinaudojo apie 2 proc. kaupiančiųjų.

Kai žmogus kreipiasi dėl dalyvavimo pensijų kaupime baigimo dėl sunkios sveikatos būklės, nori atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto arba prašo išmokėti pensijų turtą likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus, jei jo sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, prašymai nagrinėjami individualiai. Sprendimai priimami ir lėšos išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Duomenis apie šiomis galimybėmis pasinaudojusius kaupiančiuosius „Sodra“ skelbs reguliariai.

Tuo metu dalyviams, kurie nusprendžia pasitraukti iš pensijų kaupimo pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, taikoma kita tvarka. Tokie dalyvių prašymai nagrinėjami pasibaigus ketvirčiui, kurį jie buvo pateikti, o sukauptos lėšos išmokamos kitą ketvirtį per 10 darbo dienų. Šių prašymų duomenys „Sodroje“ bus registruojami balandį, kaupimo bendrovėms priėmus sprendimus dėl pensijų kaupimo nutraukimo.

Galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl sunkios sveikatos būklės, išsiimti iki 25 proc. sukaupto turto ar baigti kaupimą likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, galios neterminuotą laikotarpį.

Pensijų kaupimo reformoje numatytas pereinamasis laikotarpis truks dvejus metus, todėl žmonėms nėra būtinybės skubėti priimti sprendimą. Prieš apsisprendžiant rekomenduojama įvertinti savo individualią situaciją, pasinaudoti viešai prieinama informacija, pasikonsultuoti su specialistais.

Visa aktuali informacija pensijų kaupimo dalyviams pasiekiama prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros adresu https://gyventojai.sodra.lt. Pagrindiniame paskyros puslapyje galima matyti, ar žmogus dalyvauja pensijų kaupime, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupia, ar yra sustabdęs įmokų mokėjimą.

Asmeninėje paskyroje taip pat pateikiama informacija apie pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą – atskirai nurodoma, kiek įmokų pervesta nuo žmogaus atlyginimo bei kiek sudarė „Sodros“ ir valstybės skatinamosios įmokos.

Prisijungus prie asmeninės paskyros arba apsilankius „Sodros“ interneto svetainėje taip pat galima pasinaudoti prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuokle. Tai – patogus ir lengvai naudojamas įrankis, padedantis suprasti, kokios senatvės pensijos galima tikėtis ateityje ir kaip skirtingi sprendimai dėl antros pakopos pensijų kaupimo gali paveikti būsimas pajamas. Skaičiuoklė leidžia įvertinti kelis galimus scenarijus ir padeda priimti argumentuotus sprendimus.

Kilus klausimų, gyventojai gali kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę arba susisiekti su „Sodros“ informacijos centru telefonu +370 5 250 0883.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

„Sodra“ į asmenines gyventojų paskyras išsiuntė pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje. Po šiemet įsigaliojusios pensijų kaupimo reformos nebeliko automatinio įtraukimo, todėl šie pranešimai yra tik informacinio pobūdžio. Sprendimą, ar prisijungti prie kaupimo, kiekvienas žmogus priima savarankiškai.

Skaityti toliau

Jei žmogus nusprendžia kaupti antroje pakopoje, jis pats turi sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Jei tokio sprendimo šiuo metu neplanuoja – nereikia atlikti jokių veiksmų, kreiptis į „Sodrą“ ar ko nors informuoti apie savo sprendimą.

Kas gavo informacinius pranešimus apie galimybę pradėti kaupti?

Informaciniai pranešimai siunčiami vyresniems nei 18 metų ir jaunesniems nei 40 metų žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir iki šiol niekada nekaupė pensijai antroje pakopoje. Šiemet pranešimus gavo 80 tūkstančių žmonių.

Ką daryti, jei noriu pradėti kaupti antroje pakopoje?

Jei žmogus nusprendžia prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje, jis turi savarankiškai kreiptis į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį.

„Sodros“ siunčiamame informaciniame pranešime paaiškinama, kas yra antroji pensijų pakopa, pateikiami pensijų kaupimo įmokų dydžiai, nurodomi Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių kontaktai. Taip pat pateikiama informacija apie nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusias lankstesnes kaupimo sąlygas ir kita naudinga informacija, galinti padėti apsispręsti.

Ką daryti, jei nenoriu pradėti kaupti antroje pakopoje?

Jei žmogus nenori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, nieko daryti nereikia. Informacinis pranešimas nereiškia automatinio įtraukimo – nuo 2026 m. sausio 1 d. automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nebeliko.

Kaip dažnai bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę dalyvauti pensijų kaupime?
„Sodra“ siųs informacinio pobūdžio pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo kiekvienų metų sausį. Žmogus, gavęs tokį informacinį pranešimą, kitą kartą jo sulauks po metų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vasarį ir toliau bus mokamos po indeksavimo padidintos pensijos. Vis dėlto dalis gavėjų gali pastebėti, kad vasarį į sąskaitą pervesta suma bus mažesnė nei sausį. Tai nereiškia, kad pensijos sumažėjo – skirtumas atsiranda dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos.

Skaityti toliau

Vasarį didesnių išmokų sulauks išankstinių senatvės pensijų, šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijų, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai. Šios pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl didesnes sumas už sausį žmonės gaus vasarį.

Nuo sausio jau mokamos indeksuotos senatvės, negalios, našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos bei vienišo asmens išmokos. Šios pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl jų gavėjai padidėjimą galėjo pajusti jau sausį.

Vasarį pasikeitusių išmokų sulauks ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Dalis iš jų vasarį gali pamatyti sąskaitoje mažesnę sumą nei sausį. Tai skirtumas, susijęs su pensijų ir priemokų mokėjimo laiku. Pačios pensijos padidėjo, o bendros išmokos pokytį lemia tik tai, už kurį mėnesį mokama priemoka.

Kam yra mokamos mažų pensijų priemokos?

Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias senatvės ir negalios pensijas automatiškai skiriamos ir mokamos pensijų priemokos.

Pagal įstatymą, priemokų suma yra susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2025 m. buvo 450 eurai, o 2026 m. padidėjo iki 468 eurų.

Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – praėjusiais metais toks žmogus turėjo gauti ne mažiau nei 450 eurų. Šiais metais jis turi gauti ne mažiau nei 468 eurus.

Jei žmogus yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.

Taigi, kai pagal žmogaus įgytą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas paskaičiuota pensija yra maža, valstybė skiria papildomą priemoką, kad visos žmogaus pajamos siektų bent minimalų vartojimo poreikių dydį.

Kaip tai atrodo praktikoje?

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija 2025 m. buvo 409,60 eurų – mažiau nei 450 eurų, todėl jis gavo ir 40,40 euro priemoką.

Po indeksavimo 2026 m. sausį jo pensija padidėjo iki 453,58 euro. Kadangi minimalių vartojimo poreikių dydis šiais metais taip pat padidėjo, o žmogaus pensija vis dar mažesnė nei 468 eurai, jis kas mėnesį gaus 14,42 euro priemoką.

Pensijos visada mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijų priemokos – už praėjusį. Todėl sausį susidaro išskirtinė situacija: žmogui išmokama jau padidinta senatvės pensija už sausį, o kartu – priemoka už gruodį, apskaičiuota pagal praėjusių metų dydžius. Dėl to bendra sausį gauta suma gali būti didesnė. Vasarį išmokos susilygina – mokama padidinta šių metų pensija ir priemoka, apskaičiuota pagal šių metų tvarką.

Pavyzdyje minimam gavėjui išmokamos tokios sumos:

• Gruodį žmogus gavo pensiją už gruodį (409,60 euro) ir priemoką už lapkritį (40,40 euro) – iš viso 450 eurų.

• Sausį žmogus gavo padidintą sausio pensiją (453,58 euro) ir priemoką už gruodį (40,40 euro), iš viso – 493,98 euro.

• Vasarį jis gaus vasario pensiją (453,58 euro) ir priemoką už sausį (14,42 euro), iš viso – 468 eurų.

Svarbu: jeigu žmogus pernai gavo mažų pensijų priemoką, tačiau po pensijos indeksavimo jo pensija tapo didesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – 468 eurai, šiais metais mažų pensijų priemoka jam nebebus mokama.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama sprendimams dėl pensijų kaupimo. Primename pagrindinius dalykus, kuriuos verta žinoti liekantiems kaupti arba svarstantiems pradėti.

Skaityti toliau

Jau kaupiu: ar reikia ką nors daryti?

Nieko papildomai daryti nereikia. Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais valstybės skatinamoji įmoka yra 33,49 euro per mėnesį.

Pavyzdžiui, dirbate samdomą darbą ir uždirbate 1153 eurus neatskaičius mokesčių per mėnesį. 2026 metais Jūsų pensijų kaupimo įmoka yra 34,59 euro. Kartu su valstybės skatinamąja įmoka kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 68,08 euro.

Jei dirbate savarankiškai, įmokas mokate patys – kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis kas mėnesį arba kartą per metus deklaruodami pajamas.

Jeigu laikinai nedirbate, įmokų mokėti nereikia.

Esu kaupimo dalyvis, tačiau neterminuotai sustabdžiau įmokų mokėjimą

Dalis antrosios pensijų pakopos dalyvių tai žmonės, kurie iki 2019 m. birželio 30 d. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Tai reiškia, kad tuo metu jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų, tačiau iki tol sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau yra investuojamos.

Informaciją apie tai, ar esate neterminuotai sustabdę įmokų mokėjimą, galite rasti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Joje taip pat matysite, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate.

Jeigu nuspręsite atnaujinti anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, turėsite pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei.

Esu kaupimo dalyvis, tačiau laikinai sustabdžiau įmokų mokėjimą

Jeigu dalyvaujate antrosios pensijų pakopos pensijų kaupime, tačiau esate pateikę prašymą tam tikram laikotarpiui stabdyti įmokų mokėjimą, per tą laikotarpį įmokos nuo Jūsų atlyginimo neskaičiuojamos. Suma, kuri jau yra pensijų fonde, ir toliau yra investuojama pensijų kaupimo bendrovės.

Pasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, įmokos į pensijų fondą vėl pradedamos pervesti įprasta tvarka – Jums nieko daryti nereikia.

Svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui neribotą skaičių kartų, net jeigu šia galimybe jau buvote pasinaudoję anksčiau. Jeigu nuspręsite atnaujinti įmokų mokėjimą dar nepasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.

Dar nekaupiu, bet noriu pradėti: ką daryti?

Sausio mėnesį gyventojams, kurie iki šiol niekada nebuvo kaupimo dalyviai, bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę kaupti antroje pakopoje. Tai yra pasiūlymas ir informacija.

Jei norite pradėti kaupti, tereikia išsirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su ja.

Jei nuspręsite to nedaryti – netapsite pensijų kaupimo dalyviu, jokių papildomų veiksmų imtis nereikės.

Pasirašyti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove galite bet kada, net jei negausite informacinio pranešimo apie galimybę prisijungti prie kaupimo.

Ar galima grįžti į pensijų kaupimą, jei buvau pasitraukęs?

Žmogus gali bet kada sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, jei dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Jokių papildomų finansinių ar laiko apribojimų nėra – galioja tos pačios sąlygos kaip ir visiems naujiems pensijų kaupimo dalyviams.

Atkreipkite dėmesį, kad nauja sutartis nepradeda galioti iš karto – ji įsigalioja nuo trečio mėnesio pirmos dienos, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo dalyvių ir sutarčių registre. Tai bendra taisyklė, taikoma visiems.

Sugrįžus į pensijų kaupimą, dalyvavimas pradedamas iš naujo. Žmonės, kurie kartą jau pasinaudojo galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo pereinamuoju 2026–2027 metų laikotarpiu, antrą kartą šia išimtine galimybe pasinaudoti nebegalės, nes pereinamasis laikotarpis galioja tik sutartims, sudarytoms iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Kur rasti informaciją apie mano pensijų kaupimą?

Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.

Pagrindiniame paskyros puslapyje pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek – valstybės skatinamosios įmokos. Taip pat matysite, kokio dydžio sumą bendrai turite sukaupę pensijų fonde.

Asmeninėje paskyroje nurodoma, kiek pinigų būtų išmokėta Jums į sąskaitą, jei nuspręstumėte pasitraukti iš pensijų kaupimo ir kiek sugrįžtų į „Sodrą“ ir būtų paversta pensijų apskaitos vienetais.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojams, nusprendusiems nutraukti dalyvavimą antroje pensijų pakopoje, dažnai kyla klausimų, kodėl pateikus prašymą dar kurį laiką nuo atlyginimo toliau nuskaičiuojamos pensijų kaupimo įmokos. Paaiškiname, kaip šis procesas vyksta praktikoje ir kas nutinka su sumokėtomis įmokomis.

Svarbu žinoti, kad vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo – nei darbdavys, nei „Sodra“ neturi informacijos apie pateiktą prašymą, kol nėra priimtas ir užregistruotas sprendimas.

Skaityti toliau

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius. Sprendimas bus priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovės sprendimas nutraukti kaupimą yra užregistruojamas Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, darbdavys ir toliau priskaičiuoja, o „Sodra“ nustatyta tvarka perveda pensijų kaupimo įmokas nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų. Įmokos nepervedamos tik tuo atveju, jei žmogus pateikia prašymą stabdyti įmokų mokėjimą.

Kadangi nuo įmokų nuskaičiavimo iki jų faktinio pervedimo į pensijų fondą praeina maždaug du mėnesiai, dalis paskutinių įmokų gali į fondą jau nepatekti. Tokiu atveju „Sodra“ informuoja darbdavį apie pasikeitusį įmokų tarifą – valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas sumažėja, nes nebebus skaičiuojamos įmokos papildomam pensijų kaupimui. Darbdavys tuomet turi perskaičiuoti darbuotojo atlyginimą ir išmokėti jam susidariusį skirtumą.

Kaip tai veikia praktikoje

Jeigu prašymas nutraukti kaupimą pateikiamas sausio mėnesį, sausio atlyginimas mokamas įprastai, o pensijų kaupimo įmoka nuo jo nuskaičiuojama. Ši įmoka į pensijų fondą faktiškai bus pervesta kovą. Kadangi tuo metu „Sodra“ dar neturės informacijos apie nutrauktą kaupimą, sausio įmoka pateks į pensijų fondą. Kartu į pensijų fondą sumokama ir valstybės paskata.

Vasario atlyginimas taip pat mokamas įprastai, o įmoka nuo vasario atlyginimo nuskaičiuojama ir būtų pervedama balandį. Balandžio mėnesį „Sodra“ jau turės informaciją apie nutrauktą kaupimą, todėl vasario įmoka į pensijų fondą nebebus pervesta.

Nuo kovo mėnesio atlyginimo pensijų kaupimo įmoka taip pat dar gali būti nuskaičiuojama, kadangi informacija apie nutrauktą kaupimą darbdavį ir „Sodrą“ pasiekia tik balandį. Ši įmoka į pensijų fondą būtų pervedama gegužės mėnesį, tačiau tuo metu kaupimas jau bus nutrauktas, todėl į pensijų fondą ji nebepateks.

Individuali situacija gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo to, kada išmokamas atlyginimas ir kada darbdavys pateikia informaciją apie apdraustąjį „Sodrai“.

Kas nutinka įmokoms, kurios patenka į fondą?

Jeigu įmoka jau buvo pervesta į pensijų fondą, ji lieka fonde ir yra investuojama, taip pat investuojama ir valstybės paskata. Nutraukus kaupimą, žmogaus sumokėtos įmokos kartu su investiciniu rezultatu pervedamos į jo sąskaitą, o „Sodros“ ir valstybės įmokos pervedamos į „Sodrą“ ir virsta šio žmogaus pensijų apskaitos vienetais.

Kas nutinka įmokoms, kurios nepatenka į fondą?

Įmokos, kurios nepervedamos į pensijų fondą, grąžinamos darbdaviui. Darbdavys perskaičiuoja darbuotojo atlyginimą ir išmoka žmogui susidariusį skirtumą.

Kaip išvengti įmokų nuskaičiavimo

Kad įmokos iš viso nebūtų nuskaičiuojamos, kartu su prašymu nutraukti kaupimą būtina pateikti atskirą prašymą stabdyti įmokų mokėjimą. Šis prašymas įsigalioja nuo kito mėnesio, todėl, pavyzdžiui, jei jis pateikiamas sausį, sausio mėnesio įmoka dar bus nuskaičiuota, o nuo vasario – jau nebe.

Daugiau lankstumo pensijų kaupimo dalyviams

Sausį įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai gali lanksčiau priimti sprendimus dėl savo finansinės ateities. Atsirado galimybė išsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos sveikatos būklės arba neribotą skaičių kartų laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekvienas kaupimo dalyvis galės apsispręsti – tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Įsigaliojo nauja tvarka.

Skaityti toliau

Įsigaliojo Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, suteikiančios antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams galimybę lanksčiau priimti sprendimus dėl savo finansinės ateities. Atsirado galimybė išsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos sveikatos būklės arba neribotą skaičių kartų laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekvienas kaupimo dalyvis galės apsispręsti – tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.

Kaupiantiems – daugiau lankstumo

Nuo šiol pensijų kaupimo dalyviai galės išsiimti iki 25 proc. sukaupto pensijų turto, tačiau ne daugiau nei jų pačių sumokėtų įmokų suma. Svarbu pažymėti, kad papildomos įmokos, viršijančios 3 proc. nuo darbo užmokesčio, nėra įskaičiuojamos į leistiną išsiimti lėšų sumą. Šia galimybe galima pasinaudoti tik vieną kartą per visą pensijų kaupimo laikotarpį. Tais atvejais, kai kaupimo dalyviai nėra mokėję įmokų savo lėšomis, dalies sukaupto pensijų turto išsiimti negalima. Jei kaupiantysis dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nuo jam išmokėtos pensijų turto dalies taikomas 3 proc. atskaitymas „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui.

Numatyta ir galimybė pensijų kaupimą baigti anksčiau laiko dėl sveikatos būklės, jeigu kaupimo dalyvis atitinka bent vieną iš nustatytų sąlygų. Tai taikoma žmonėms, kuriems yra išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti, kurie serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą sunkių ligų sąrašą, arba jiems nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Ligų sąrašą galima rasti čia.

Pasitraukti iš pensijų kaupimo galima ir likus mažiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Tai įmanoma tuo atveju, jei žmogui nėra paskirta išankstinė senatvės pensija ir jo sukauptas pensijų turtas neviršija 50 proc. pensijų anuiteto ribos. 2026 m. pensijų anuiteto riba siekia 16 785 eurus, 50 proc. šios sumos sudaro 8 392,50 euro. Nusprendus pasitraukti iš pensijų kaupimo šiomis sąlygomis, nuo išmokamo pensijų turto taip pat taikomas 3 proc. atskaitymas „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui. Jeigu kaupimo dalyviui jau yra paskirta išankstinė senatvės pensija, pasitraukimo iš pensijų kaupimo sąlygos yra tokios pačios kaip ir sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

Kai žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus arba jam paskiriama išankstinė senatvės pensija, priklausomai nuo sukauptos sumos jis gali pasirinkti išmokos rūšį. Jei sukauptas turtas nesiekia anuiteto ribos, galima rinktis vienkartinę išmoką, periodinę išmoką arba pensijų anuitetą. Sukaupus daugiau nei anuiteto riba, privaloma įsigyti pensijų anuitetą. 2026 metais pensijų anuiteto riba yra 16 785 eurai.

Visiems kaupimo dalyviams sudaroma galimybė laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą. Kaupimą galima sustabdyti ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, sustabdymą galima atšaukti bet kuriuo metu, o sustabdymų skaičius nėra ribojamas.

Nusprendusiems nutraukti kaupimą – dvejų metų pasitraukimo laikotarpis

Žmonės, svarstantys nutraukti kaupimą, galės priimti sprendimą per dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kuris prasidėjo 2026 m. sausio 1 d. ir baigsis 2027 metų gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis galės pasitraukti iš kaupimo nepriklausomai nuo amžiaus, darbo stažo ar sukauptos sumos – papildomos sąlygos netaikomos.

Pakanka kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą. Tai galima padaryti bet kuriuo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Svarbiausia, kad prašymas bendrovę pasiektų iki šio termino pabaigos.

Sukauptos lėšos bus išmokamos tokiu principu: asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Svarbu žinoti, kad pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius. Sprendimas bus priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovės sprendimas bus užregistruotas Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, „Sodra“ ir toliau perves pensijų kaupimo įmokas nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų, nes ji dar neturi informacijos apie žmogaus pateiktą prašymą nutraukti kaupimą. „Sodra“ sužinos tik apie priimtą ir užregistruotą sprendimą, o ne apie patį prašymo pateikimą, todėl įmokos laikotarpiu nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo bus nuskaitomos kaip įprasta, nebent žmogus bus pateikęs prašymą sustabdyti įmokų mokėjimą.

Naujiems dalyviams – kvietimas prisijungti

Jeigu žmogus dar nekaupia ir niekada nedalyvavo pensijų kaupime, 2026 metų sausį jis gaus individualų kvietimą prisijungti prie kaupimo. Tai bus informacinis pranešimas. Jeigu žmogus nuspręs nedalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikės. Žmogus nebus automatiškai įtraukiamas į kaupimą. Norintys pradėti kaupti bet kuriuo metu gali pasirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pasirašyti sutartį.

Kur rasti svarbią informaciją

Visa aktuali informacija pensijų kaupimo dalyviams pasiekiama prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt. Pagrindiniame paskyros puslapyje galima pamatyti, ar žmogus dalyvauja pensijų kaupime, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupia, ar yra sustabdęs įmokų mokėjimą.

Asmeninėje paskyroje kaupiantieji taip pat ras informaciją apie pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą. Atskirai nurodoma, kiek įmokų į pensijų fondus pervesta nuo žmogaus atlyginimo bei kiek sudarė „Sodros” ir valstybės skatinamosios įmokos.

Prisijungus prie „Sodros“ paskyros arba „Sodros“ interneto svetainėje www.sodra.lt taip pat galima pasinaudoti prognozuojamos pensijos skaičiuokle, kuri leidžia preliminariai įvertinti, kokio dydžio senatvės pensijos galima tikėtis ateityje ir kokią naudą suteikia papildomas kaupimas pensijai.

Jei kyla neaiškumų ar klausimų, visuomet galima kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę arba susisiekti su „Sodros“ informacijos centru telefonu +370 5 250 0883.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo kitų metų pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Jis priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios situacijos: stažo, per visą gyvenimą mokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų ir kitų aplinkybių.

Skaityti toliau

Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai.

Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų – daugiau.

Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio

Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau.

Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, arba jis yra asmuo su negalia, netekęs 70 procentų ir daugiau dalyvumo, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.

Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis

Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus.

Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais.

Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
• žmogaus sukauptas stažas pensijai,
• jo įgyti apskaitos vienetai,
• galiojantis bazinės pensijos dydis,
• apskaitos vieneto vertė.

Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros https://gyventojai.sodra.lt ir suformavus suvestines apie savo socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus.

Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas mažesnis arba lygus būtinajam

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės.

Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.

Bazinė pensija:
2025 m. – 298,45 Eur,
2026 m. – 327,91 Eur.

Apskaitos vieneto vertė:
2025 m. – 7,16 Eur,
2026 m. – 8,11 Eur.

Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus.

2025 metais Petro pensija yra:
298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur;
2026 metais jo pensija bus:
327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.

Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas didesnis už būtinąjį

Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.

Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų.

2025 metais Danguolės pensija yra:
Bendroji dalis:
42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur;
Individualioji dalis:
40 × 7,16 = 286,40 Eur;
Visa pensija:
410,98 + 286,40 = 697,38 Eur.
2026 metais Danguolės pensija bus:
Bendroji dalis:
42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur;
Individualioji dalis:
40 × 8,11 = 324,40 Eur;
Visa pensija:
451,53 + 324,40 = 775,93 Eur.

Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis – mokama priemoka

Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų.

Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė – ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį.

Kiti svarbūs dydžiai

2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį.

Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai – tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro – tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas – 29,25 euro – bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms.

Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvumo netekimas.

Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.

Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo sausio keičiasi dalies „Sodros“ išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Tai įprasti pokyčiai, kurie vyksta keičiantis ketvirčiui ar metams. 2026 metais dėl to didėja nedarbo išmokos ir perskaičiuojami ligos, vaiko priežiūros, motinystės, tėvystės išmokų dydžiai. Šiuos pasikeitimus lemia auganti minimali mėnesio alga (MMA) ir kintantis vidutinis darbo užmokestis (VDU), nuo kurių priklauso dalies išmokų apskaičiavimas.

Skaityti toliau

Augant MMA, didėja nedarbo išmoka

Dėl minimalios mėnesinės algos augimo 2026 metais didės nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastoviosios dalies dydis sudaro 23,27 proc. to mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2026 metais MMA sieks 1 153 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 263,20 euro. Palyginti, 2025 metais pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro. Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2026 metų vasarį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 263,20 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų liepos pradžios iki 2025 metų gruodžio pabaigos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir vasarį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 656,20 euro dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 578,60 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 501 euro išmoką.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 405,05 euro.

Didės mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 415,70 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2025 m. ketvirtį.

Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą ir, palyginti su dabartiniu ketvirčiu, padidės beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 13,45 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo sausio bus 2 998,37 euro – šis dydis palyginti su dabartiniu ketvirčiu išaugs beveik 51 euru. Dienos maksimali išmoka padidės iki 143,46 euro.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 3 132,15 euro iki 3 185,83 euro, o dienos – nuo 149,15 euro iki 152,43 euro.

Minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos didės nuo vasario

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba siejama su bazine socialine išmoka. Ji lygi 8 bazinių socialinių išmokų dydžiams. Skaičiuojant taikomas bazinės socialinės išmokos dydis, galiojęs praėjusį mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo.

2026 metais bazinė socialinė išmoka didės nuo 70 iki 74 eurų. Todėl asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 d., minimali išmoka sieks 560 eurų. Jei teisė atsiras vasarį arba kovą, minimali išmoka bus didesnė – 592 eurai.

Keisis maksimalios išmokos prižiūrintiems vaikus

Maksimali vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį apskaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis 2026 metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 768,49 euro arba 63 eurais daugiau nei šių metų pabaigoje.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didės beveik 49 eurais iki 2 898,84 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 174,13 euro, o antraisiais 1 449,42 euro.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu prisiminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gaus dvi vaiko priežiūros išmokas. Viena, už lapkritį, juos pasiekė gruodžio 15 d., o išmoka už gruodį bus išmokėta gruodžio 29 d.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2026 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

Organizatorių nuotr.

Savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje geros valios žmonės stokojantiems paaukojo 332 008 vnt. maisto produktų, kurių vertė daugiau nei 533 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Suaukoti maisto produktai atiteks „Maisto banko“ ir dar 227 kitų nevyriausybinių organizacijų globojamiems žmonėms, tarp kurių tokios organizacijos kaip „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, SOS vaikų kaimai ir mažesnės senelius, vaikus, gausias šeimas ar neįgaliuosius globojančios organizacijos. 39-oji akcija vyko 73 Lietuvos miestuose bei miesteliuose, akcijoje dalyvavo ir paramą rinkti padėjo beveik 7 tūkst. savanorių, akcija vyko 410 parduotuvių.

Pasak „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus, tai viena dosniausių akcijų per pastaruosius penkerius metus. „Artėjant gražiausioms metų šventėms Lietuva išties susivienijo ir atvėrė širdis dalindamasi maistu su tais, kuriems jo labiausiai trūksta. Šios akcijos rezultatai tik nežymiai nusileidžia prieš trejus metus vykusiai akcijai, kai rinkome paramą Ukrainos karo pabėgėliams ir tai aiškiai parodo, kad žmonės nėra abejingi ir savo šalies gyventojams. Tereikia išdrįsti paprašyti pagalbos ir sudaryti patogias galimybes aukoti, tuomet visuomenė noriai įsitraukia. Esame nuoširdžiai dėkingi visiems aukojusiems, savanoriams ir partneriams, kurių dėka parama pasieks šimtus tūkstančių sunkiau gyvenančių žmonių“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

S. Gurevičius džiaugiasi, kad visuomenė atsiliepia į organizacijos prašymus. „Jau ne vienerius metus prašome aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus, ir labai džiugu matyti, kad žmonės mus girdi. Šie produktai kartu su makaronais ir kruopomis patenka į dažniausiai aukotų maisto produktų penketuką. Šis maistas yra būtent tai, ko labiausiai prašo sunkiau gyvenantys žmonės“, – sako „Maisto banko“ vadovas.

„Maisto banko“ duomenimis, be penkių didžiųjų Lietuvos miestų šiemet dosniausiai aukota Marijampolėje, Alytuje, Kėdainiuose, Jonavoje ir Vilkaviškyje. Pastarasis miestas šiais metais pirmą kartą pateko į dosniausiųjų dešimtuką lyginant su praėjusių metų akcija Vilkaviškio gyventojų aukojamo maisto kiekis išaugo beveik dvigubai.

Tarp paramą rinkusių organizacijų daugiausia maisto surinko „Maisto bankas“, Širvintų rajone įsikūrę savarankiškumo namai „Žiburys“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, labdaros ir paramos fondas „Nugalėtojų akademija“, Šakių rajone veikianti organizacija „Namai visiems“ bei sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“.

39-ojoje „Maisto banko“ akcijoje aukojo 93 146 šalies gyventojai. Vidutinė aukojamo krepšelio vertė siekė 5,73 euro. Brangiausius krepšelius aukojo Vilniaus, Trakų, Klaipėdos, Alytaus, Palangos, Kauno rajono ir Varėnos gyventojai, jų aukojamo krepšelio vidutinė vertė svyravo nuo 6,5 iki 8,19 euro.

Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, o kas septintas pripažįsta, kad jam neužtenka pinigų net būtiniausiam maistui. „Maisto bankas“ nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems šalies gyventojams, savanoriams ir akcijos partneriams. Nespėję prisidėti prie iniciatyvos kviečiami aukoti telefonais 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka10 eurų).

Organizatorių nuotr.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose vyks tradicinė 39-oji „Maisto banko“ akcija, kurios metu savanoriai kvies parduotuvių pirkėjus nepraeiti pro šalį ir paaukoti ilgiau galiojančių maisto produktų sunkiau gyvenantiems šalies gyventojams.

Skaityti toliau

Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyksta 73 Lietuvos miestuose bei miesteliuose, 413 prekybos vietų. Akcijoje paramą savo globojamiems žmonėms rinks „Maisto bankas“ ir dar 227 kitos nevyriausybinės organizacijos. Planuojama, kad prie akcijos prisijungs ir prie gerų darbų prisidėti kvies beveik 7000 savanorių.

Akcijos laikas:
Penktadienį – nuo 15 val. iki 20 val.
Šeštadienį – nuo 10 val. iki 19 val.

„Šios akcijos metu rinksime ilgo galiojimo maisto produktus, kuriuos planuojame išdalinti po švenčių. Prieškalėdiniu laikotarpiu smarkiai padaugėja norinčių aukoti ar savanoriauti, o gruodį išsaugome ir daugiau paskutinę dieną galiojančių maisto produktų. Tačiau su nerimu laukiame, kas bus po švenčių. Iš patirties žinome, kad sausio pabaigoje – vasario pradžioje kasmet jaučiame didžiausią maisto trūkumą. Kai kuriuose regionų skyriuose būna dienų, kai į atiduotuvių lentynas tiesiog nebeturime ką įdėti.

Tokiais atvejais mus gelbsti visuomenė. Kai lentynos tuščios, tenka remtis žmonių paaukotais ilgo galiojimo produktais. Ši parama yra ne tik gyvybiškai svarbi sunkiau gyvenantiems žmonėms, bet ir suteikia ramybę mūsų savanoriams – jie žino, kad galės žmogui įteikti bent konservų dėžutę ar kruopų pakelį“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pasak organizacijos vadovo, šiuo metu labiausiai trūksta konservų.

„Vertiname kiekvieną paaukotą produktą – kai poreikis toks didelis, svarbi bet kokia pagalba: ar tai būtų makaronai, ar arbatos dėžutė. Tačiau jeigu galite pasirinkti ir nenuskriaudžiate savęs ar šeimos, labai kviečiame aukoti mėsos ar žuvies konservų. Sunkiomis dienomis jie dažnai būna vienintelis baltymų šaltinis, kuriuo galime praturtinti paramos krepšelį. Taip pat žmonės neretai prašo aliejaus. Tad nors akcija vyksta prieš pat šventes, mums reikalingi ne šventiniai patiekalai, o patys paprasčiausi, baziniai ilgo galiojimo maisto produktai“, – pabrėžia S. Gurevičius.

Penktadienį ir šeštadienį vyksianti „Maisto banko“ akcija Lietuvoje rengiama jau 39 kartą. Ji vyks 131 Maxima, 124 IKI, 83 LIDL, 41 Rimi, 28 Norfa, 3 Utenos prekyba ir 2 Gulbelė parduotuvėse. Tradiciškai prie akcijos jungiasi ir daugiau nei du šimtai kitų nevyriausybinių organizacijų, kurios rinks paramą savo globojamiems žmonėms. Tarp jų organizacijos „Vilties arka“, asociacija „Ištiesk gerumo ranką“, Maltos ordino pagalbos tarnybos grupės, Carito skyriai, SOS vaikų kaimo padaliniai skirtinguose miestuose, jaunimo, vaikų dienos ir socialinių paslaugų centrai, globos namai, neįgaliųjų draugijos bei kitos bendruomenes stiprinančios organizacijos.

Negalintys atvykti į parduotuves kviečiami prisidėti finansiškai – auką galima skirti skambinant numeriais 1343 (5 eurai) arba 1413 (10 eurų).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Darbo rinka išliko stabili, o sparčiausiai auga vyresnių darbuotojų pajamos – parodė trečiojo šių metų ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga. Vis dėlto analizė atkleidė ir tai, kad būtent 55+ metų grupė susiduria su didžiausia rizika prarasti darbą ir pasitraukti iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų ar ribotų įsidarbinimo galimybių.

Skaityti toliau

Trečiąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo 8 procentais arba 180 eurų ir siekė 2 402 eurus. Pajamos į rankas didėjo 103 eurais arba 7,5 proc. – iki 1 470 eurų.

„Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė 2025 m. padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus. Jis viršijo metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 proc., tad realios darbuotojų pajamos keliais procentais didėjo“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Skirtumai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių traukiasi lėtai

Minimalios algos pokyčiai labiausiai paveikia mažesnių pajamų gavėjus – todėl pajamų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių sumažėjo. Trečiąjį metų ketvirtį penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų pajamos prieš mokesčius buvo 5,9 kartų didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų: atitinkamai 5 026 eurai ir 854 eurai. Palyginti, prieš metus šis santykis siekė 6,1 karto. Vis dėlto įvertinus ir mokesčių įtaką, realus atotrūkis nesikeitė – pajamos į rankas kaip ir prieš metus skyrėsi 4,6 karto.

Daugiau nei trečdalio apdraustųjų pajamos siekė 1 500–2 499 eurus bruto, ketvirtadalio – 1 000–1 499 eurus, o dar ketvirtadalio pajamos viršijo vidutines ir sudarė 2 500–3 999 eurus prieš mokesčius Mažiau nei 999 eurus ant popieriaus uždirbo 9 proc. dirbančiųjų, o daugiau nei 4 000 eurų – kas aštuntas.

Augo vairuotojų, gydytojų, mokytojų darbo pajamos

Sparčiausias darbo pajamų augimas 2025 m. fiksuotas transporto sektoriuje, kur vidutinės pajamos per metus augo 14,4 proc., tačiau jos liko mažesnės nei vidutinės: iki 1 829 eurų prieš mokesčius arba iki 1 176 eurų po jų. Vairuotojų pajamos į rankas padidėjo 140 eurų ir pasiekė 1030 eurų.

Administravimo ir aptarnavimo veikloje pajamos augo 12,6 proc. iki 1 079 eurų į rankas, prekyboje – iki 1 218 eurų. Švietime atlyginimai kilo apie 10 proc.: mokytojai vidutiniškai uždirbo 1 436–1 660 eurų į rankas. Sveikatos sektoriuje augimas nevienodas – gydytojų specialistų pajamos padidėjo labiausiai – 340 eurų, iki 3 140 eurų į rankas.

Kuo vyresnis darbuotojas – tuo spartesnis atlyginimo augimas

Trečiąjį ketvirtį sparčiausias darbo pajamų augimas fiksuotas tarp vyresnio amžiaus darbuotojų. 51–60 metų amžiaus grupėje pajamos augo 10,5 procento, o vyresnių nei 60 metų – 10,1 procento. Tuo metu tarp jauniausių dirbančiųjų augimas buvo lėtesnis: iki 25 metų – 5,7 procento, o 25–30 metų grupėje – 7,4 procento.

„Šiuos skirtumus lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pirmiausia, skiriasi sektorių amžiaus struktūra. Švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kuriose darbo pajamos augo sparčiau, dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų. Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje, kuriame didelę dalį dirbančiųjų sudaro jaunesni darbuotojai, darbo pajamų augimas išliko nuosaikus. Todėl sektoriuose, kuriuose dirba vyresni specialistai, augo ir šių darbuotojų atlyginimai“, – komentuoja Kristina Zitikytė.

„Antra, lemiamos yra bendros demografinės darbo rinkos tendencijos. Vyresnio amžiaus dirbančiųjų per metus padaugėjo, o jaunimo – ne. 2025 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, darbuotojų virš 60 metų skaičius išaugo 4,7 procento, o iki 25 metų – 1,3 procento. 25–30 metų amžiaus grupėje dirbančiųjų skaičius visai neaugo. Dėl šių pokyčių didesnė darbo rinkos dalis pereina į vyresnius amžiaus segmentus, todėl ir pajamų augimas šioje grupėje yra ryškesnis“, – aiškina „Sodros“ analitikė.

Sparčiai augęs vyresnių darbuotojų nuo 55 m. skaičius darbo rinkoje geriausiai atsispindėjo viešajame sektoriuje, taip pat ir žemės ūkyje, viešajame valdyme, administracinėje ir aptarnavimo, meninėje ir pramoginėje veikloje.

Darbo rinkoje – stabilumas, bet ne visiems

Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 1,4 mln. žmonių. Šis skaičius stabilizavosi – trečiąjį metų ketvirtį dirbo beveik tiek pat žmonių kaip prieš metus – padidėjimas tesiekė 0,01 proc. arba 100 žmonių. Tiesa, lyginant rugsėjį su rugpjūčiu, apdraustųjų skaičius traukėsi 0,3 proc. arba 4 tūkstančiais žmonių.

Šie skaičiais ne visiems sektoriams reiškė augimą. Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos, pavyzdžiui, informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, traukėsi 2,3 proc.

Tuo metu viešajame sektoriuje darbuotojų daugėjo 2,4 proc. Labiausiai padaugėjo sveikatos priežiūros specialistų ir jų padėjėjų, mokytojų padėjėjų, socialinių darbuotojų.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius taip pat liko stabilus: šių metų rugsėjį nedarbo išmoką gavo 84,5 tūkstančio žmonių, o 2024 m. rugsėjį – 84,9 tūkstančio.

Išsilaikė ir pastarųjų metų tendencija: daugiausia nedarbo išmokos gavėjų tarp jaunimo. Jei 51-60 metų amžiaus grupėje 100 apdraustųjų tenka 6 nedarbo išmokos gavėjai, tai tarp jaunimo iki 25 metų iš 100 apdraustųjų 14 gauna nedarbo išmoką.

Vyresnių darbuotojų iškritimas iš darbo rinkos – vis ryškesnis

Vis dėlto „Sodros“ analizė parodė ryškėjančią tendenciją – vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje susiduria su didesniais iššūkiais nei jaunesni, o dalis jų pasitraukia iš darbo rinkos dar iki pensinio amžiaus. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, šios tendencijos tampa vis reikšmingesnės tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai.

Nuo 55 metų amžiaus dirbančiųjų dalis mažėja, o pajamas vis dažniau pakeičia socialinės išmokos – negalios pensijos arba nedarbo draudimo išmokos.

55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba – dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančiųjų dar mažiau – 25,9 tūkst., o nedirbančiųjų skaičius išauga iki 7,6 tūkst., daugiausia dėl negalios ar nedarbo išmokų.

„Šis pokytis atskleidžia tendenciją – kuo arčiau pensija, tuo didesnė dirbančiųjų dalis iškrenta iš darbo rinkos. Didžiausią įtaką tam daro sveikatos sutrikimai ir darbo rinkos pasiūlos apribojimai vyresniame amžiuje“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.

Sveikata – kritinis veiksnys išlikti darbe

Su amžiumi daugėja sveikatos problemų, o jos riboja galimybes dirbti. Jei iki 35 metų dažniausios ligos yra ūminės kvėpavimo takų infekcijos, tai 35–54 metų grupėje pradeda dominuoti stuburo problemos. Vyresni nei 55 metų gyventojai dažniausiai kenčia nuo apatinių nugaros dalies skausmų, nervų šaknelių sutrikimų, diskų ligų ir hipertenzinės širdies ligos.

Vyresni žmonės serga ne tik dažniau, bet ir ilgiau, o ligos trukmė dažnai priklauso nuo sektoriaus, kuriame dirbama. Pavyzdžiui, žemės ūkyje vienas ligos atvejis vidutiniškai trunka beveik 19 dienų, statybose – beveik 17 dienų. Tuo metu švietimo ar informacijos ir ryšių srityse sergama apie 11 dienų.

„Dar vienas labai svarbus aspektas, kurį galime išskirti vertindami Lietuvos situaciją, yra sveiko gyvenimo trukmė. Europos statistika rodo, kiek metų žmogus gali tikėtis gyventi be sveikatos apribojimų ar negalios. Lietuvoje šių metų rodikliai yra vieni mažiausių ES: moterims sveiko gyvenimo trukmė siekia apie 62 metus, o vyrams – apie 58 metus. Kitose Europos šalyse sveiko gyvenimo trukmė neretai siekia ir 70 metų, todėl jų gyventojai ilgiau išlieka darbo rinkoje. Lietuvos pavyzdys rodo, kad žmonių galimybės dirbti iki pensinio amžiaus labai stipriai susijusios su sveikatos būkle“, – pabrėžia Kristina Zitikytė.

Dalis pasitraukia iš darbo rinkos ir gauna išankstinę pensiją

Dalis vyresnio amžiaus žmonių pasitraukia iš darbo rinkos pasirinkdami išankstinę pensiją.

2025 m. duomenys rodo, kad likus trejiems metams iki pensijos ją gauna 2,6 tūkst. žmonių, o jų vidutinis stažas 40 metų. Likus 4 metams išankstinę pensiją gauna 1,3 tūkst. žmonių, kurių stažas 38 metai, likus 5 metams – dar 1,4 tūkst. žmonių su 37 metų stažu.

„Nors išankstinės pensijos yra mažinamos 0,32 proc. už kiekvieną gavimo mėnesį, gyventojai vis tiek renkasi šį sprendimą, nes dažniausiai nebegali tęsti darbo dėl sveikatos arba neranda tinkamo darbo. Duomenys rodo, kad 77 proc. naujų išankstinės pensijos gavėjų prieš tai yra gavę nedarbo išmoką“, – pastebi Kristina Zitikytė.

Europos kontekstas: Lietuva ne išimtis

Šie iššūkiai aktualūs ne tik Lietuvai Europos Komisijos duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje apie 20 mln. 55–64 metų gyventojų pasitraukia iš darbo rinkos anksčiau, nei pasiekia pensiją.

Dažniausiai Europos mastu įvardijamos trys priežastys, dėl kurių nebedalyvaujama darbo rinkoje: pensijų taisyklės, sveikatos problemos ir lankstesnio darbo poreikis. Lietuvos duomenys šias tendencijas patvirtina.

„Nors oficialus pensinis amžius artėja prie 65 metų, matome, kad žmonės, kurie išeina į išankstinę pensiją, beveik visada prieš tai gauna nedarbo išmoką, vadinasi, pasitraukia ne dėl pasirinkimo, o dėl darbo netekties. Sveikata taip pat yra labai svarbus faktorius: vyresni gyventojai Lietuvoje serga dažniau ir ilgiau, o maždaug kas dešimtas priešpensinio amžiaus žmogus gauna negalios pensiją, kas aiškiai rodo, kad ribotos galimybės dirbti dažnai susijusios su sveikatos būkle.

Galiausiai, Europos apklausos rodo, kad vyresni darbuotojai dažnai norėtų dirbti mažesniu krūviu ar ne visą darbo dieną, tačiau tokio lankstumo darbo rinkoje trūksta. Visa tai būtina turėti omenyje formuojant socialinę politiką ir užtikrinant vyresnio amžiaus žmonių įtraukti į darbo rinką“, – apibendrina Kristina Zitikytė.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo 2026 m. prasidės svarbūs pokyčiai antros pakopos pensijų kaupime – dvejus metus visi dalyviai galės laisvai apsispręsti, ar nori tęsti kaupimą, ar pasitraukti ir išsiimti savo sukauptas lėšas. Tai pereinamasis laikotarpis, suteikiantis daugiau lankstumo tiek dirbantiesiems, tiek savarankiškai dirbantiems, tiek jau sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus kaupimo dalyviams.

Skaityti toliau

Pateikiame svarbiausią informaciją, kaip veiks ši tvarka ir ką kiekvienam svarbu žinoti.

Pasitraukimo teisė – visiems be išimties

2026–2027 metais kiekvienas antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis galės pasitraukti iš kaupimo, nepriklausomai nuo amžiaus, stažo ar sukauptos sumos. Nėra jokių papildomų sąlygų.

Kaip pateikti prašymą?

Pakanka kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą. Tai galima padaryti bet kuriuo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Svarbiausia, kad prašymas bendrovę pasiektų iki šio termino pabaigos.

Kaip bus priimami sprendimai?

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius. Sprendimas bus priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.

Ar iki sprendimo priėmimo dar bus nuskaičiuojamos įmokos?

Iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovės sprendimas bus užregistruotas Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, „Sodra“ ir toliau perves pensijų kaupimo įmokas nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų, nes ji dar neturi informacijos apie žmogaus pateiktą prašymą nutraukti kaupimą. „Sodra“ sužinos tik apie priimtą ir užregistruotą sprendimą, o ne apie patį prašymo pateikimą, todėl įmokos laikotarpiu nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo bus nuskaitomos kaip įprasta, nebent žmogus bus pateikęs prašymą sustabdyti įmokų mokėjimą.

Pagal aukščiau pateiktą pavyzdį, įmokos bus nuskaičiuotos nuo žmogaus atlyginimo už sausio ir vasario mėnesius, o kai kuriais atvejais – ir už kovą, priklausomai nuo to, kada darbovietė moka atlyginimą. Kadangi nuo įmokų nuskaičiavimo iki jų pervedimo į pensijų fondą praeina maždaug du mėnesiai, paskutinės įmokos į fondą nebepateks. Tokiu atveju „Sodra“ šias sumas grąžins darbdaviui, o jis perskaičiuos žmogaus atlyginimą ir išmokės jam skirtumą.

Kaip bus išmokamos sukauptos lėšos?

Pereinamuoju laikotarpiu sukauptos lėšos bus išmokamos tokiu principu:
asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus.

Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Aktualu savarankiškai dirbantiems

Savarankiškai dirbantys iš kaupimo pasitraukti galės tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti. Prašymus jie gali teikti bet kuriuo metu 2026–2027 metais, o lėšų pervedimas vyks pasibaigus ketvirčiui per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Kaip ir samdomiems darbuotojams, į fondą pervestos valstybės ir „Sodros“ įmokos bus paverstos apskaitos vienetais, o pačių dalyvių sumokėtos įmokos bus išmokėtos į banko sąskaitą.

Atsižvelgiant į tai, kokį socialinio draudimo įmokų mokėjimo būdą savarankiškai dirbantis žmogus yra pasirinkęs ir kokia pasitraukimo iš pensijų kaupimo alternatyva jam tinkamiausia, tvarka gali šiek tiek skirtis.

Jei savarankiškai dirbantis nori sumokėti pensijų kaupimo įmokas už praėjusius metus ir gauti valstybės skatinamąsias įmokas, prašymą nutraukti kaupimą jis turėtų teikti tik tada, kai jau yra deklaravęs pajamas ir sumokėjęs visas įmokas už praėjusius metus. Tai daryti reikėtų tik tuomet, kai savo paskyroje „Sodros“ sistemoje mato, kad už praėjusius metus pervestos pensijų įmokos jau pasiekė pensijų fondą.

Jei žmogus pasitraukti iš kaupimo nori nesumokėdamas pensijų kaupimo įmokų už praėjusius metus ir kartu atsisakydamas valstybės biudžeto įmokų, prašymą pensijų kaupimo bendrovei reikėtų teikti pirmą metų ketvirtį, iki kovo 31 d., dar iki deklaruojant pajamas. Tokiu atveju pajamas ir įmokas už praėjusius metus jis deklaruotų tik tada, kai pensijų kaupimas jau būtų nutrauktas. Pateikus prašymą pirmą metų ketvirtį, sprendimas bus priimtas balandžio pradžioje, per pirmąsias dešimt balandžio darbo dienų.

Jei įmokos jau bus sumokėtos, bet „Sodra“ jų nespės pervesti į pensijų fondą iki kaupimo nutraukimo, permoką galima susigrąžinti pateikus prašymą „Sodrai“.

Svarbu senjorams ir artėjantiems prie pensijos

Antroji pensijų pakopa yra senatvės pensijos sistemos dalis, todėl dažniausiai žmonės pasitraukia iš kaupimo sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Sulaukus pensijos amžiaus arba gavus išankstinę senatvės pensiją, žmogus bet kada turi teisę nutraukti kaupimą ir pasirinkti jam tinkamą išmokos būdą.

Įprastai išmokos priklauso nuo sukauptos sumos – gali būti mokama vienkartinė išmoka, periodinės išmokos arba pensijų anuitetas. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu, 2026–2027 metais, pensijos amžiaus sulaukę dalyviai papildomai turės ir tokią pačią teisę kaip visi kiti – išsiimti visas sukauptas lėšas.

Tokiu atveju galios tos pačios taisyklės: asmens įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą, o „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos bus grąžintos į „Sodrą“ ir paverstos apskaitos vienetais, kurie padidins senatvės pensiją.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Artėjantys pokyčiai antrojoje pensijų pakopoje suteiks daugiau laisvės apsispręsti dėl savo kaupimo. Svarbu prisiminti, kad šiemet tvarka dar nesikeičia, o visi sprendimai bus priimami tik nuo 2026 m. sausio.

Skaityti toliau

Jeigu šiandien žmogus jau kaupia, šiais metais nieko daryti nereikia. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos bus galima apsispręsti: tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti. Net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, išliks galimybė atsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos ligos arba neribotą skaičių kartų stabdyti įmokų mokėjimą.

Jeigu žmogus dar nekaupia ir niekada nedalyvavo pensijų kaupime, 2026 metų sausį jis gaus individualų kvietimą prisijungti prie kaupimo. Tai bus informacinis pranešimas. Jeigu žmogus nuspręs nedalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikės. Žmogus nebus automatiškai įtraukiamas į kaupimą. Norintys pradėti kaupti bet kuriuo metu gali pasirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pasirašyti sutartį.

Lankstesnės pensijų kaupimo sąlygos nuo 2026 metų

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios pakeitimai, kurie suteiks daugiau lankstumo pensijų kaupimo sistemai.

• Asmenines įmokas pensijų kaupimo bendrovei bus galima stabdyti neribotą skaičių kartų bent dvylikos mėnesių laikotarpiui.
• Galima bus atsiimti dalį sukauptų lėšų nesulaukus pensinio amžiaus.
• Jeigu sukauptas turtas nesieks anuiteto ribos, pasitraukus iš kaupimo sulaukus pensinio amžiaus, pinigus bus galima atsiimti vienkartine arba periodinėmis išmokomis.

Pereinamasis laikotarpis

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. galios pereinamasis laikotarpis, kurio metu visi norintys galės pasitraukti iš kaupimo be jokių papildomų sąlygų.

Jeigu pereinamuoju laikotarpiu žmogus nuspręs pasitraukti iš kaupimo, pinigai iš pensijų fondų bus išmokėti tokiu principu:

• ta lėšų dalis, kuri buvo pervesta iš valstybės biudžeto ir iš „Sodros“ įmokų, bus grąžinta į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais. Papildomi apskaitos vienetai padidins būsimą senatvės pensiją.
• asmens įmokos kartu su investiciniu rezultatu bus pervestos į žmogaus banko sąskaitą. Šiai išmokai nebus taikomi papildomi mokesčiai ar atskaitymai. Prašymą pasitraukti iš kaupimo reikės pateikti pensijų kaupimo bendrovei.

Kas padės apsispręsti?

Šiuo metu rengiama atnaujinta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė. Šalia jau dabar esančių scenarijų, joje bus galima pasirinkti ir naują: „Kaupiu, bet noriu pasitraukti“.
Skaičiuoklė pateiks palyginimą:
• kiek lėšų žmogus sukauptų iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautų, jei kauptų toliau;
• kokio dydžio išmoką gautų ir kokia pensija būtų, jei žmogus pasitrauktų iš kaupimo.

Be to, nuo kitų metų sausio prisijungęs prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros https://sodra.lt/gyventojui žmogus matys:

• preliminarią viso sukaupto turto vertę;
• kokia suma bus pervesta iš pensijų fondo į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais;
• kiek būtų išmokėta į asmeninę sąskaitą.

Pirmiausia – saugumas

Svarbu įsidėmėti, kad „Sodros“ siunčiamuose pranešimuose niekada nebūna raginimų pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijų, pateikti kortelės ar elektroninio parašo duomenų ar skubiai priimti finansinių sprendimų.

Gavus „Sodros“ vardu siųstą laišką ar žinutę, kurioje prašoma paspausti aktyvią nuorodą, suvesti banko ar elektroninio parašo duomenis, pateikti kortelės informaciją ar skubiai patvirtinti kokią nors operaciją, reikia išlikti budriam – „Sodra“ nesiunčia tokio turinio laiškų. Oficialus „Sodros“ adresas yra sodra.lt. Jeigu nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online ar turi neįprastą brūkšnį, tai nėra „Sodra“.

Bet kuris autentiškas pranešimas, atsiųstas „Sodros“ vardu, visada bus matomas ir asmeninėje paskyroje:

• gyventojams – https://gyventojui.sodra.lt/
• draudėjams – https://draudejai.sodra.lt/

Prie paskyrų jungiamasi tik saugiai — naudojant elektroninę bankininkystę arba elektroninį parašą.

Visos „Sodros“ paslaugos yra nemokamos, o „Sodros“ darbuotojai telefonu ar elektroniniais laiškais niekada neprašo nurodyti asmens kodo, banko prisijungimų, kortelės ar elektroninio parašo duomenų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kaip tai pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje?

Skaityti toliau

Pensijų kaupimo sistemos pokyčiai kelia daug klausimų. Kartais sumaištį gyventojams sukelia net ir pats pagrindinis dalykas – ar aš kaupiu papildomai pensijai? Per pastaruosius du dešimtmečius buvo įgyvendintos kelios pensijų kaupimo sistemos reformos, todėl šiandien dalis žmonių nėra tikri, kokioje situacijoje yra dabar – kaupia, sustabdė įmokas ar jau pasitraukė iš kaupimo.

Paaiškiname, kaip kiekvienas gali lengvai pasitikrinti informaciją ir suprasti, koks šiuo metu yra jo pensijų kaupimo statusas.

Esate pensijų kaupimo dalyvis – įmokos pervedamos kas mėnesį

Jei esate pensijų kaupimo dalyvis, kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedamos įmokos: 3 proc. nuo Jūsų draudžiamųjų pajamų. Draudžiamosios pajamos – tai darbo užmokestis ar kitos pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Papildomai 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje perveda valstybė.

Kai žmogus laikinai nedirba, įmokos tuo metu nepervedamos – nei asmens, nei valstybės skatinamosios įmokos.

Jei žmogus augina vaiką iki 3 metų, gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką arba yra draudžiamas valstybės lėšomis, jis pats įmokų nemoka, tačiau į jo pensijų fondą toliau pervedamos valstybės skatinamosios įmokos iš biudžeto.

Naudojatės įmokų atostogomis – laikinai sustabdėte įmokų mokėjimą

Pensijų kaupimo dalyviai gali pasinaudoti vadinamosiomis įmokų atostogomis – laikinai sustabdyti įmokų pervedimą. Šiuo metu galima sustabdyti įmokas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laikotarpį. Pertrauka gali būti vienkartinė arba kelių trumpesnių laikotarpių, svarbu, kad bendra jų trukmė neviršytų metų.

Apie planuojamą įmokų atostogų pradžią ir trukmę reikia pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki įmokų sustabdymo pradžios. Pasibaigus atostogoms, įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai – papildomų veiksmų imtis nereikia.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. pensijų kaupimo dalyviai galės stabdyti įmokų mokėjimą neribotą kiekį kartų, o trumpiausias sustabdymo laikotarpis bus 12 mėnesių.

Esate sustabdę įmokų mokėjimą neterminuotai

Kai kurie pensijų kaupimo dalyviai įmokas sustabdė neterminuotai. Tokia galimybė buvo suteikta 2013 m. ir 2019 m. pensijų kaupimo reformų metu.

Šie žmonės nėra pasitraukę iš pensijų kaupimo – jų iki tol sukauptos sumos liko pensijų fonduose ir toliau investuojamos, tačiau naujos įmokos nebemokamos. Panorėję, dalyviai gali atnaujinti savo įmokų mokėjimą.

Kaip sužinoti savo kaupimo statusą

Sužinoti, ar šiuo metu kaupiate pensijai, ar įmokos sustabdytos laikinai, o gal neterminuotai, galima labai paprastai. Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros gyventojui.

Pagrindiniame paskyros puslapyje rasite informaciją:
o ar esate pensijų kaupimo dalyvis,
o kokioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate,
o ar esate sustabdę įmokų mokėjimą.

Jei kyla neaiškumų, visada galite susisiekti su savo pensijų kaupimo bendrove arba „Sodros“ informacijos centru telefonu +370 5 250 0883.

„Sodros“ paskyroje – informacija apie pervestas įmokas

Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas, o nuo 2026 m. sausio 1 d. ir sukauptą pensijų turtą, taip pat rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Skiltyje „Pervestos įmokos“ pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek – valstybės skatinamosios įmokos.

Atkreipkite dėmesį – jei į Jūsų sąskaitą papildomas įmokas tiesiogiai perveda darbdavys arba Jūs pats, šios informacijos „Sodra“ neturi.

Kodėl „Sodros“ paskyroje ir pensijų kaupimo bendrovių pateikiama informacija gali skirtis

Šiuo metu „Sodra“ ir pensijų kaupimo bendrovės valdo skirtingos rūšies duomenis, ir dėl teisinio reguliavimo šie duomenys negali būti sujungti automatiškai.

„Sodra“ administruoja įmokų surinkimą ir pervedimą į žmogaus pasirinktą pensijų fondą. Ji žino, kiek įmokų pervesta, kokią dalį sudarė žmogaus, „Sodros“ ar valstybės lėšos. Vis dėlto „Sodra“ neturi informacijos, kaip šios įmokos investuojamos ir kokia yra jų vertė šiandien, nes tai – pensijų kaupimo bendrovių valdoma asmens informacija.

Pagal šiuo metu galiojančius duomenų apsaugos reikalavimus, pensijų kaupimo bendrovės neturi teisės perduoti duomenų apie žmonių sukauptą pensijų turtą „Sodrai“, nes tam nėra teisinio pagrindo. Kad toks duomenų mainų mechanizmas atsirastų, reikėjo pakeisti teisės aktus – šie pakeitimai bus padaryti, o sistema dabar ruošiama techniniam įgyvendinimui.

2026 m. įsigaliojus įstatymų pakeitimams, „Sodra“ galės teisėtai gauti informaciją iš pensijų kaupimo bendrovių apie kiekvieno žmogaus sukaupto pensijų turto vertę.

Tuomet gyventojas „Sodros“ paskyroje vienoje vietoje matys viską: kiek ir kokių įmokų buvo pervesta, kokia dabar yra sukaupto pensijų turto vertė ir kokią dalį jis galėtų atsiimti pasitraukęs iš kaupimo pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Kaip sužinoti, kiek lėšų galėsite atsiimti, jei nuspręstumėte pasitraukti iš kaupimo?

Šiuo metu galimą atsiimti sumą preliminariai galima pasiskaičiuoti taip: iš pensijų kaupimo bendrovės rodomos sukaupto pensijų turto vertės reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokų sumas, kurios rodomos „Sodros“ paskyroje. Gautas skirtumas – apytikslė suma, kurią žmogus galėtų atsiimti pasitraukdamas iš kaupimo.

Svarbu prisiminti, kad ši suma yra preliminari, nes iki realaus pasitraukimo momento keisis ir pensijų fondo vieneto vertė, ir įmokų suma.

Ką matysite savo „Sodros“ paskyroje nuo 2026 m.

Siekiant, kad informacija apie pensijų kaupimą būtų aiškesnė ir patogesnė, šiuo metu atnaujinama „Sodros“ gyventojo paskyra.

Nuo 2026 m. sausio 1 d., kai pensijų kaupimo bendrovės įgis teisėtą pagrindą teikti „Sodrai“ duomenis apie sukauptą pensijų turtą, gyventojai galės vienoje vietoje matyti visą informaciją – apie įmokas, jų struktūrą, sukauptą pensijų turtą ir galimą išmokamą sumą, nutraukus kaupimą.

Tai reiškia, kad prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros pirmiausia matysite preliminarią viso sukaupto pensijų turto vertę. Taip pat matysite, kokia suma – Jums nusprendus pasitraukti iš kaupimo – būtų pervesta iš pensijų fondo į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais, bei kiek būtų išmokėta Jums į asmeninę sąskaitą.

Taip pat atnaujinama ir prognozuojamos „Sodros“ pensijos skaičiuoklė. Šalia jau dabar esamų scenarijų, joje bus galima pasirinkti ir naują: „Kaupiu, bet noriu pasitraukti“.

Skaičiuoklė pateiks palyginimą, kiek lėšų sukauptumėte iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautumėte, jei kauptumėte toliau, arba kokio dydžio išmoką gautumėte ir kokia pensija būtų, jei pasitrauktumėte iš kaupimo dabar. Skaičiuoklė bus atnaujinta ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 1 d.

Organizatorių.

Pasaulinės maisto dienos proga ir Tarptautinės kovos su skurdu dienos išvakarėse „Maisto bankas“ skelbia apie pradėjusius veikti trumpuosius aukojimo numerius – 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Prisidėti gali kiekvienas, tereikia skambinti ar siųsti SMS žinutę, o visos telekomunikacijų bendrovės šįkart atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, tad kiekvienas paaukotas euras skiriamas tiesiogiai „Maisto banko“ veiklai.

Skaityti toliau

Ši paramos iniciatyva – kvietimas susitelkti prieš dvi iš pažiūros priešingas, tačiau glaudžiai susijusias problemas: maisto švaistymą ir skurdą. Šios problemos tebėra skaudi Lietuvos realybė. Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje siekia net 21,5 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Ypač pažeidžiamos gyventojų grupės yra senjorai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgai darbo nerandantys asmenys. Skurdo riziką patiria beveik kas ketvirta moteris, kas trečias senjoras.

„Skurdas – ne tik tuščia piniginė. Tai ir užsidariusios durys gauti tam tikras paslaugas, galimybes, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kartu tai vienatvė ir dažnas jausmas, kad esi pamirštas. Todėl kiekvienas mūsų išgelbėtas kilogramas maisto tampa ne tik vakariene, bet ir ženklu, kad žmogus nėra vienas. Kad jo laukia, kad paskambins ir pasiimti maisto pakvies arba jo atveš savanoris“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kasdienis darbas – didžiulė pagalba ir milžiniški iššūkiai

„Maisto bankas“ kasmet nuo iššvaistymo išsaugo apie 6700 tonų maisto, kuriuo aprūpina daugiau nei 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Maistas pasiekia stokojančiuosius per keturiasdešimties miestų ir miestelių atiduotuves, dvi labdaros valgyklas, o taip pat per maisto perdirbimo virtuvę. Organizacija tiekia maistą ir šimtams kitų nevyriausybinių organizacijų.

Vis dėlto ši veikla pareikalauja ir didelių išteklių. Kasdien „Maisto banko“ autobusiukai įveikia šimtus kilometrų veždami maistą iš ten, kur jo surenkama daugiau, į vietas, kur maisto labai trūksta. O nuolat augantys kuro, nuomos, komunalinių paslaugų kaštai tampa vis didesniu išbandymu.

„Mes nesame begaliniai. Kad galėtume padėti daugiau ir dažniau, mums patiems reikia visuomenės pagalbos. Kiekvienas euras virsta papildomais mūsų autobusiuko kilometrais, padeda, kad ūkininkų, prekybininkų, gamintojų išsaugotas maistas greičiau pasiektų žmones, plačiau pasklistų po regionus. Tai ir galimybė mums išlaikyti sandėlius, atiduotuves, virtuves. Tai ir žmonių rankos, kurios kruopščiai rūšiuoja, krauna, pakuoja ir išdalina paramą. Šios grandinės dėka, kiekvienas paaukotas euras vis tiek virsta maisto krepšeliu žmogui“, – pabrėžia S. Gurevičius.

Šiemet „Maisto bankas“ pradėjo naują programą „Sotūs namai“, kurios savanoriai lanko vienišus, negalią turinčius ar labai apleistus žmones jų namuose. Jie randa situacijų, kurios primena ne realybę, o kino filmą: žmones keletą metų neišėjusius į lauką, pamiršusius socialinį gyvenimą, kartais net neatsimenančius, kada paskutinį kartą ragavo mėsos, pieno ar kitų panašių maisto produktų.

„Vienos mūsų sutiktos moters žodžiai iki šiol skamba ausyse: „Aš negaliu patikėti, kad apie mane kas nors pagalvojo…“ Ji stovėjo tarsi apstulbusi, sakė, kad jau seniai nebesitikėjo, jog kažkas kada nors dar pasibels į jos duris. Metų metus gyveno viena, niekieno nelankoma, neklausiama, kaip laikosi. Todėl ta diena jai atrodė beveik neįtikėtina, kad kažkas ne tik prisiminė jos egzistavimą, bet ir atėjo su maisto krepšeliu, su noru pasikalbėti, pabūti šalia. Ji vis kartojo, kad tai pirmas kartas per labai ilgą laiką, kai jautėsi svarbi.

Tokie susitikimai labai aiškiai primena, kad maistas – ne tik kasdienis poreikis. Jis tampa priemone pasiekti tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, padeda atkurti ryšį ir suteikti galimybę gauti ne tik maisto, bet ir kitą reikalingą pagalbą“, – apie naują programą pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Kiekvienas gali prisidėti

„Maisto bankas“ kviečia kiekvieną Lietuvos gyventoją prisidėti prie kovos su skurdu ir maisto švaistymu. Tai padaryti labai paprasta – pakanka skambinti ar išsiųsti trumpąją SMS žinutę numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka 10 eurų). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, todėl visa paaukota suma bus skirta tiesiogiai organizacijos misijai vykdyti, o trumpieji numeriai veiks iki šių metų galo.

„Maisto bankas“ šiuo metu remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių, kuriems per metus išdalina 6700 tonų maisto.