lrv.lt nuotr.

Vyriausybė šiandien patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomus 2027 m. bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžius, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai 2027 metais. Baziniai dydžiai, palyginus su 2026 m., padidės 5,0–5,4proc.

Skaityti toliau

„Pakeitimai palies apie 1 mln. žmonių – išmokos jiems kitąmet didės. Augs vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, socialinė parama mokiniams bei įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams. Didėja ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bei kita parama gyventojams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Bazinė socialinė išmoka didinama 5,4 proc. iki 78 eurų (dabar – 74 eurai). Su šiuo dydžiu yra susijusios visos išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pavyzdžiui, išmoka vaikui (vaiko pinigai) padidės nuo 129,5 iki 136,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui (vaiko pinigai) kartu su papildoma dalimi – nuo 205,7 iki 216,8 euro. Vienkartinė išmoka vaikui augs nuo 1036 iki 1092 eurų.

Taip pat padidės parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija, judėjimo techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos, būsto pritaikymo asmenims su negalia darbų išlaidų kompensacija, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Su bazine socialine išmoka susijusias išmokas ir paramą gauna daugiau nei 600 tūkst. asmenų.

Šalpos pensijų bazė didinama 5,4 proc. iki 275 euro (dabar – 261 euras). Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 7 eurų (pvz., šalpos našlaičių pensija) iki 31,5 euro (pvz., šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 proc. dalyvumo, iki 24 m).

Tai palies apie 80 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Tikslinių kompensacijų bazė didėja 5 proc. iki 230 eurų (dabar – 219 eurų). Dėl to augs išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Ši kompensacija mokama nepriklausomai nuo kitų asmens gaunamų pajamų. Tikslines kompensacijas gauna apie 150 tūkst. asmenų.

Valstybės remiamų pajamų dydis auga 5,2 proc. iki 245 eurų (dabar – 233 eurai). Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Su valstybės remiamų pajamų dydžiu susietas išmokas gauna daugiau nei 350 tūkst. asmenų.

Išmokų didinimui 2027 m. valstybės biudžete papildomai numatyta 112,1 mln. eurų.

lrv.lt nuotr.

Prasidėjus naujajam šildymo sezonui ir įsivyraujant rudeniškiems orams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad pasitikrinti, ar žmogui priklauso būsto šildymo kompensacija, galima specialiai tam skirtoje skaičiuoklėje, o dėl jos kreiptis – viso šildymo sezono metu.

Skaityti toliau

Svarbu ir tai, kad kompensacija gali būti skiriama ne tik gyventojams, kurių būstai šildomi centralizuotai, bet ir tiems, kurie šildosi elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.

Ar galite gauti kompensaciją, preliminariai įvertinti galite pasinaudoję būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos.

Gyventojams, norintiems gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, nereikia teikti prašymo kiekvieną mėnesį – pakanka pateikti vieną prašymą visam šildymo sezonui, primena SADM.

Per 2025-2026 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 165 tūkst. žmonių. Tai yra 2 proc. daugiau, lyginant su 2024-2025 m. šildymo sezonu, kai vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų.

Išlaidos kompensacijoms teikti 2025-2026 m. šildymo sezoną sudarė apie 69 mln. eurų.

Prognozuojama, kad 2026-2027 m. šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 171 tūkst. gyventojų, o išlaidos – apie 94 mln. eurų (jei šilumos kaina augs apie 20-30 proc.).

Kaip apskaičiuojama kompensacija?

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (elektra, dujomis, malkomis ir pan.).

Skiriant kompensacijas, vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (2026 m. – 699 eurai).

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų(įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.

Kur kreiptis?

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę.

M. Vitėno nuotr.

Savaitgalį visoje Lietuvoje vykusios 41-osios „Maisto banko“ akcijos metu gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 tūkst. vienetų maisto produktų, kurių bendra vertė siekia 464 tūkst. eurų. Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų.

Didžiausia vidutinė aukojamo krepšelio vertė užfiksuota Trakuose – 12,08 euro, Šilutėje ji siekė 9,67 euro, Nemenčinėje – 8,80 euro, Jurbarke – 7,56 euro, Varėnoje – 7,36 euro. Palyginimui, visos Lietuvos vidurkis siekė 5,66 euro.

Skaityti toliau

Organizatoriai džiaugiasi ne tik gyventojų dosnumu, bet ir tuo, kad žmonės išgirdo prieš akciją išsakytą prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus. Iš viso akcijos metu aukota 84 664 kartus, o vidutinė vieno paaukoto maisto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

Gyventojai išgirdo prašymą aukoti sotesnius produktus

Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ kreipėsi į gyventojus prašydamas, esant galimybei, aukoti ne tik įprastus ilgo galiojimo produktus, bet ir daugiau mėsos bei žuvies konservų, aliejaus. Būtent šių produktų organizacijai itin trūksta formuojant paramos krepšelius sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Akcijos rezultatai rodo, kad prašymas buvo išgirstas. Mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp penkių dažniausiai aukotų maisto produktų kategorijų. Daugiausia gyventojai paaukojo makaronų – net 72 028 vienetus. Antroje vietoje atsidūrė įvairios kruopos – 35 977 vienetai. Trečiąją vietą užėmė mėsos ir žuvies konservai, kurių surinkta 31 226 vienetai. Toliau rikiuojasi aliejus – 30 328 vienetai ir cukrus – 23 302 vienetai.

„Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Beveik 300 tūkstančių paaukotų maisto produktų yra labai konkreti pagalba žmonėms, kuriems jos šiandien labiausiai reikia. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus. Šie produktai labai reikalingi, nes norime, kad sunkiau gyvenančių žmonių lėkštėse būtų kuo įvairesnių, maistingų patiekalų. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam, kuris šį savaitgalį į savo pirkinių krepšelį įdėjo šiek tiek daugiau ne sau, o kitam. Ir, žinoma, didžiulis ačiū mūsų savanoriams. Tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje skyrė savo laiką, energiją ir širdį tam, kad ši akcija įvyktų. Be jų tokio masto iniciatyva tiesiog nebūtų įmanoma“, – dėkoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Dosniai aukota ne tik didmiesčiuose

41-oji „Maisto banko“ akcija vyko 374 parduotuvėse, 70 Lietuvos miestų ir miestelių. Prie jos prisidėjo tūkstančiai gyventojų, savanorių ir socialinių organizacijų atstovų. Greta penkių didžiųjų Lietuvos miestų aktyviai aukojo ir mažesnių miestų gyventojai. Tarp daugiausia maisto produktų paaukojusių miestų išsiskyrė Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė.

Kai kuriuose miestuose gyventojai išsiskyrė itin gausiais ar didesnės vertės aukojamų produktų krepšeliais. Didžiausia vidutinė aukojamo krepšelio vertė užfiksuota Trakuose – 12,08 euro, Šilutėje ji siekė 9,67 euro, Nemenčinėje – 8,80 euro, Jurbarke – 7,56 euro, Varėnoje – 7,36 euro. Palyginimui, visos Lietuvos vidurkis siekė 5,66 euro.

Greta „Maisto banko“ padalinių ir skyrių daugiausia paramos savo globojamiems žmonėms surinko Savarankiškumo namai „Žiburys“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir VšĮ „Atsigręžk į vaikus“.

Akcijoje surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banką“. Šiemet maistą savo globojamiems žmonėms rinko 199 nevyriausybinės organizacijos ir 40 „Maisto banko“ skyrių bei padalinių.

„Maisto bankas“ primena, kad pagalbos maistu žmonėms reikia kasdien, todėl organizacijos veikla tęsiasi ir pasibaigus akcijai. Surinkti produktai artimiausiu metu pasieks sunkiau gyvenančius žmones: senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius gyventojus. Organizacija kviečia nepamiršti, kad prisidėti prie pagalbos galima ištisus metus, o nuo šiol tai padaryti dar paprasčiau – pradeda veikti trumpieji aukojimo numeriai. Paskambinus numeriu 1343 galima paaukoti 5 eurus, o numeriu 1413 – 10 eurų. Kiekviena auka padeda „Maisto bankui“ išgelbėti daugiau maisto ir užtikrinti, kad jis pasiektų tuos, kuriems jo labiausiai reikia.

lrv.lt nuotr.

2027 m. pensijos bus toliau indeksuojamos dviženkliu procentu: vidutinės senatvės pensijos didėjimas sieks apie 10,4 proc., o vidutinės senatvės pensijos su būtinuoju stažu – apie 10,9 proc. Vidutinė senatvės pensija 2027 m. ūgtels apie 78 eurus ir pasieks 825 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 88 eurus ir pasieks 895 eurus. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui padidėjimas bus individualus.

Skaityti toliau

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,2 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,3 proc.

Vyriausybė yra numačiusi siekį, kad 2028 m. vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Numatoma, kad 2027 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 48,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 52,2 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

„Pensijų augimas dviženkliu procentu rodo aiškų mūsų siekį – senatvėje žmogus turi jaustis finansiškai saugiai ir būti tikras, kad jo pajamos auga kartu su šalies ekonomika. 2027 metais pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija, o tai reiškia, kad didės ir reali senjorų perkamoji galia. Kartu nuosekliai artėjame prie užsibrėžto tikslo – kad vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Tai svarbus žingsnis stiprinant žmonių socialinį saugumą ir užtikrinant oresnę senatvę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

2026 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje buvo apie 641 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,9 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų, vidutinė senatvės pensija siekia beveik 747 eurus, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekia 807 eurus.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 50,68 euro (šiemet – 46,46 euro).

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Organizatorių.

Savanoriai pasitiks pirkėjus 374 parduotuvėse visoje Lietuvoje.

Skaityti toliau

Spalio 9–10 dienomis visoje Lietuvoje vyks 41-oji „Maisto banko“ akcija. 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių savanoriai kvies pirkėjus prie savo pirkinių pridėti bent vieną ilgiau galiojantį maisto produktą sunkiau gyvenančiam žmogui. Organizacija ypač prašo atkreipti dėmesį į mėsos ir žuvies konservus bei aliejų, nes šių produktų paramos krepšeliuose ypač reikia.

Rudeninėje akcijoje maistą savo globojamiems žmonėms rinks 199 nevyriausybinės organizacijos, taip pat 40 „Maisto banko“ skyrių bei padalinių. Prie akcijos jungiasi 9 prekybos tinklai, o parduotuvėse paaukotas maistas vėliau taps realia pagalba toje pačioje ar netolimoje vietovėje gyvenantiems žmonėms.

Akcijai susivienys beveik 7 tūkstančiai savanorių

„Maisto banko“ akcija yra ne tik viena didžiausių paramos maistu iniciatyvų šalyje, bet ir didžiulė savanorystės iniciatyva. Šį savaitgalį prie akcijos prisidės beveik 7 tūkst. savanorių. „Nebus nė vienos Lietuvos savivaldybės, iš kurios į pagalbą sunkiau gyvenantiems žmonėms neįsitrauktų savanoriai. Vienu metu visoje šalyje savo laiką kitiems skirs moksleiviai ir studentai, įmonių kolektyvai, įvairių organizacijų nariai, bendruomenės ir pavieniai žmonės“, – dalinasi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

„Septyni tūkstančiai žmonių, kurie savo penktadienio vakarą ar šeštadienį nusprendžia skirti ne sau, o visiškai nepažįstamam žmogui, mums yra labai stiprus bendrystės ženklas. Kiekvienas jų galėtų tą laiką praleisti su šeima, draugais ar tiesiog ilsėdamasis, bet pasirenka kelias valandas stovėti parduotuvėje ir kviesti kitus padėti. Labai tai vertiname – be savanorių tokio masto akcija tiesiog negalėtų įvykti“, – priduria organizacijos vadovas.

Pasak jo, kaip savanoriai, lygiai taip pat svarbus kiekvienas maisto paaukoti nusprendęs žmogus. „Mes labai prašome prie savo pirkinių krepšelio pridėti bent vieną papildomą maisto produktą sunkiau gyvenančiam žmogui. Kai taip padaro dešimtys tūkstančių žmonių, kad ir viena konservų dėžutė ar aliejaus butelis kartu tampa šimtais tūkstančių vienetų labai reikalingos paramos. Todėl tiek savanoriaudami, tiek aukodami šį penktadienį ir šeštadienį paverskime gerumo savaitgaliu“, – kviečia S. Gurevičius.

Ilgus metus kartotas prašymas davė rezultatų

„Maisto banko“ duomenys rodo, kad gyventojų aukojimo įpročiai pamažu keičiasi. Ne vienus metus prieš kiekvieną akciją organizacija prašė, esant galimybei, aukoti aliejaus, mėsos ar žuvies konservų. Šiandien aliejus jau yra tarp dažniausiai pasirenkamų produktų – per praėjusią akciją jo paaukota daugiau kaip 8 tūkst. butelių. Tačiau mėsos ir žuvies konservų vis dar surenkama gerokai mažiau: atitinkamai apie 3,8 tūkst. ir 2,7 tūkst. pakuočių. Palyginimui, makaronų paaukota daugiau kaip 16 tūkst. vienetų.

„Metų metus kartojome, kad jeigu galite rinktis, paaukokite aliejaus, ir šiandien matome rezultatą – žmonės mus išgirdo. Labai tikimės, kad ilgainiui tokį patį pokytį pamatysime ir su mėsos bei žuvies konservais. Jų gauname gerokai rečiau, o tai ilgai galiojantys ir baltymų turintys produktai, kurių labai reikia formuojant visavertį maisto krepšelį žmogui“, – sako S. Gurevičius.

Organizacija pabrėžia, kad reikalingas kiekvienas maisto produktas, o žmonių galimybės prisidėti skiriasi. Todėl tai nėra raginimas nebeaukoti makaronų, kruopų ar kito maisto. Tačiau galintiems rinktis, „Maisto bankas“ šįkart ypač rekomenduoja mėsos ir žuvies konservus bei aliejų.

Prisidėti galima jau šį penktadienį ir šeštadienį

Praėjusios „Maisto banko“ akcijos metu Lietuvos gyventojai paaukojo 316 426 vienetus ilgiau galiojančių maisto produktų, kurie buvo išskirstyti 231 nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių ir „Maisto bankas“, globojamiems žmonėms.

Šį savaitgalį savanoriai pirkėjų vėl lauks visoje Lietuvoje. Spalio 9 d., penktadienį, „Maisto banko“ akcija vyks nuo 15 iki 20 val., spalio 10 d., šeštadienį – nuo 10 iki 19 val.

Gyventojai kviečiami aukoti įvairių ilgiau galiojančių maisto produktų: mėsos ir žuvies konservų, aliejaus, makaronų, kruopų, miltų, cukraus ir kito kasdieniam valgiui gaminti reikalingo ilgai galiojančio maisto. Akcija vyks prekybos tinkluose „LIDL“, „IKI“, Maxima“, „Rimi“, „Utenos prekyba“, dalyje „Gulbelė“, „Norfa“, „Danalta“, „PROMO Cash&Carry“ parduotuvių.

Negalintys atvykti į parduotuves, kviečiami aukoti trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus paskutiniam metų ketvirčiui, keičiasi dalies „Sodros“ išmokų ribos. Nors pati išmokų apskaičiavimo tvarka išlieka tokia pati, mažiausi ir didžiausi galimi išmokų dydžiai yra susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, todėl yra perskaičiuojami kas ketvirtį. Paaiškiname, kokios ribos taikomos nuo spalio ir kam šie pokyčiai aktualūs.

Skaityti toliau

Išmokų ribos perskaičiuojamos kas ketvirtį, atsižvelgiant į šalies vidutinį darbo užmokestį. Ketvirtąjį metų ketvirtį taikomoms riboms apskaičiuoti naudojamas antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 2 616 eurų.

Kiekvieno žmogaus išmokos dydis priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų, todėl daugelio gavėjų išmokos liks tokio pat dydžio. Pasikeitusios ribos aktualios tiems, kurių apskaičiuota išmoka būtų mažesnė už nustatytą minimumą arba viršytų didžiausią galimą išmoką.

Jei sergate arba slaugote sergantį vaiką

Nuo spalio minimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 304,50 euro – tai 8,52 euro daugiau nei trečiąjį metų ketvirtį, kai ji buvo 295,98 euro. Minimali dienos išmoka padidėjo nuo 14,16 euro iki 14,57 euro, arba 41 centu.

Minimali ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Ši riba aktuali mažiausias darbo pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems apskaičiuota išmoka nesiekia nustatyto minimumo.

Maksimali viso mėnesio ligos išmoka padidėjo nuo 3 156,12 euro iki 3 246,98 euro – tai 90,86 euro daugiau nei praėjusį ketvirtį. Maksimali dienos išmoka siekia 155,36 euro, arba 4,35 euro daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos. Todėl maksimalios išmokos ribos padidėjimas aktualus didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Slaugant sergantį šeimos narį arba prižiūrint vaiką, maksimali mėnesio ligos išmoka nuo spalio siekia 3 449,98 euro. Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, ji padidėjo 96,54 euro – nuo 3 353,44 euro. Maksimali dienos išmoka išaugo nuo 160,45 euro iki 165,07 euro, arba 4,62 euro.

Jei auginate vaiką iki 2 metų

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba lygi 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams. Kadangi BSI dydis nesikeitė ir yra 74 eurai, žmonėms, įgyjantiems teisę į šias išmokas 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį, minimali mėnesio išmoka ir toliau siekia 592 eurus.

Maksimali vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamus mėnesius padidėjo nuo 3 966,77 euro iki 4 080,96 euro per mėnesį. Tai 114,19 euro daugiau nei trečiąjį metų ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali mėnesio išmoka nuo spalio siekia 3 139,20 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ji padidėjo 87,84 euro.

Pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 288,52 euro iki 2 354,40 euro, o antraisiais – nuo 1 525,68 euro iki 1 569,60 euro. Tai atitinkamai 65,88 euro ir 43,92 euro daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka padidėjo 113,58 euro ir siekia 4 058,99 euro. Trečiąjį ketvirtį jos riba buvo 3 945,41 euro.

Nedarbo išmokų ribos nesikeičia

Minimalus nedarbo išmokos dydis negali būti mažesnis nei 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai, todėl minimali mėnesio nedarbo išmoka siekia 370 eurų. Ši riba taikoma visiems, kurių pagal apskaičiavimą priklausanti nedarbo išmoka būtų mažesnė.

Žmonėms, bedarbio statusą įgijusiems nuo šių metų liepos 1 d., maksimali mėnesio nedarbo išmoka negali viršyti 70 proc. atitinkamų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti.

Todėl žmonėms, įgijusiems bedarbio statusą 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau, maksimali nedarbo išmoka siekia 1 618,51 euro per mėnesį. Šis dydis apskaičiuojamas bedarbio statuso įgijimo dieną ir nesikeičia visą paskirtos nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Besibaigiant trečiajam pensijų kaupimo reformos ketvirčiui „Sodra“ primena, kokius sprendimus gali priimti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, įvertinę savo individualią situaciją. Iki 2027 m. pabaigos galima pasitraukti iš kaupimo, tačiau tai nėra vienintelė galimybė.

Skaityti toliau

Nusprendusieji kaupti toliau gali laikinai stabdyti įmokas, vieną kartą išsiimti dalį sukaupto turto, o susiklosčius įstatyme numatytoms aplinkybėms – nutraukti kaupimą ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Pereinamuoju laikotarpiu galima pasitraukti iš kaupimo

Iki 2027 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupimo dalyviai gali nutraukti kaupimą antroje pakopoje. Prašymą reikia pateikti savo pensijų kaupimo bendrovei.

Prašymai nagrinėjami pagal ketvirčius, o sprendimai priimami jiems pasibaigus. Pinigai žmogui pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateiktų prašymą pasitraukti iš kaupimo iki rugsėjo 30 d., pinigai jam būtų išmokėti spalio pirmosiomis dienomis. Jei žmogus pateiks prašymą spalį, lapkritį arba gruodį, pinigai bus išmokėti 2027 metų sausį.

Vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo. Įmokos mokamos toliau, kol pensijų kaupimo bendrovė priima sprendimą dėl kaupimo nutraukimo, nebent žmogus atskirai pateikia prašymą sustabdyti įmokų mokėjimą.

Pasitraukus dalis lėšų išmokama, dalis virsta pensijų apskaitos vienetais

Pasitraukus iš kaupimo žmogui į jo banko sąskaitą pervedamos jo paties sumokėtos įmokos bei investicinis rezultatas nuo visų – žmogaus ir valstybės lėšomis mokėtų – įmokų. Nuo išmokamos sumos papildomi mokesčiai ar atskaitymai netaikomi.

Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis žmogui neišmokama – ji pervedama į „Sodrą“ ir paverčiama pensijų apskaitos vienetais. Šie vienetai ateityje didins individualiąją senatvės pensijos dalį.

2026 metais vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti reikia 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, jeigu pasitraukus iš pensijų fondo į „Sodrą“ būtų pervesta 5 000 eurų, žmogus papildomai įgytų 2,07 pensijų apskaitos vieneto.

Liekantiems kaupti – valstybės paskata

Žmonėms, kurie nusprendžia toliau kaupti antroje pakopoje, ir toliau taikoma valstybės skatinamoji įmoka. Ji sudaro 1,5 proc. užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

2026 metais tai 33,49 euro per mėnesį, arba 401,88 euro per metus. Ši suma kasmet auga priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Įmokas galima stabdyti neribotą skaičių kartų

Pasikeitus finansinei situacijai nebūtina iš karto nutraukti kaupimo. Pensijų kaupimo dalyvis gali laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą.

Įmokos gali būti stabdomos ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, o tokių sustabdymų skaičius nėra ribojamas. Vėliau žmogus gali atnaujinti įmokų mokėjimą ir tęsti kaupimą.

Galima išsiimti 25 proc. ir likti kaupimo dalyviu

Dar viena galimybė – vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį išsiimti 25 proc. sukaupto pensijų turto ir toliau likti antros pakopos dalyviu.

Išsiimama suma negali būti didesnė už paties žmogaus sumokėtų įmokų sumą. Dalies turto išsiėmimas nereiškia, kad kaupimas nutraukiamas – likusios lėšos toliau investuojamos, o žmogus gali toliau mokėti įmokas.

Kai kuriais atvejais kaupimą bus galima nutraukti ir vėliau

Kai kuriais atvejais kaupimą galima nutraukti dar nepasiekus senatvės pensijos amžiaus – šios galimybės išliks ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Visą sukauptą pensijų turtą galima atsiimti, jeigu žmogaus dalyvumo lygis neviršija 30 proc., jam paskirta paliatyvioji slauga arba diagnozuota sunki liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą.

Atskira galimybė numatyta ir žmonėms, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip penkeri metai ir kurių sukauptas turtas nesiekia 50 proc. minimalios pensijų anuiteto ribos. 2026 metais ši riba yra 8 392,50 euro.

Šiais atvejais nereikia laukti ketvirčio pabaigos – lėšos išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų kaupimo bendrovės sprendimo išmokėti turtą ar jo dalį priėmimo.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo rugsėjo pasikeitė senatvės pensijos skyrimo tvarka žmonėms, kurie dėl pensijos kreipiasi praėjus 12 ir daugiau mėnesių nuo tada, kai įgijo teisę ją gauti. Pagal naują tvarką, jei žmogus dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiasi pavėluotai, laikoma, kad pensija yra atidėta. Už kiekvienus atidėtus 12 mėnesių pensija didinama 8 procentais, bet ne daugiau kaip 40 procentų.

Skaityti toliau

Teisę į senatvės pensiją žmogus įgyja, kai sulaukia nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir turi minimalų pensijų socialinio draudimo stažą – bent 15 metų. Vis dėlto pensija nėra skiriama automatiškai – dėl jos skyrimo reikia pateikti prašymą „Sodrai“.

Anksčiau žmogus, norėdamas atidėti senatvės pensijos skyrimą ir vėliau gauti didesnę pensiją, turėjo tuo pasirūpinti iš anksto. Per 12 mėnesių nuo teisės į senatvės pensiją atsiradimo dienos reikėjo pateikti „Sodrai“ prašymą atidėti pensijos skyrimą.

Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. tokio išankstinio prašymo nebereikia. Jei žmogus dėl senatvės pensijos pirmą kartą kreipiasi praėjus 12 ir daugiau mėnesių nuo teisės ją gauti atsiradimo, už kiekvienus 12 pilnų atidėjimo mėnesių pensija didinama 8 procentais.

Svarbu: galimybė gauti pensiją už praėjusį laiką nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, senatvės pensija gali būti paskirta ir išmokėta už ne daugiau kaip 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos.

Už kiekvienus atidėjimo metus – 8 proc. didesnė pensija

Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai. Po rugsėjo 1 d. kreipiantis dėl pensijos skyrimo pirmą kartą, laikotarpis, kai žmogus jau turi teisę į senatvės pensiją, bet dar nesikreipė dėl jos skyrimo, laikomas pensijos atidėjimu.

Už kiekvienus pilnus 12 pensijos atidėjimo mėnesių senatvės pensija didinama 8 procentais. Maksimaliai pensija gali būti padidinta 40 procentų, tai yra ne daugiau kaip už 60 pensijos atidėjimo mėnesių.

Žmogui nebereikia iš anksto priimti sprendimo atidėti pensiją – pensijos padidinimas dėl atidėjimo bus taikomas automatiškai.

Svarbu atskirti pensijos išmokėjimą už praėjusį laikotarpį ir jos atidėjimą. Už laikotarpį, kuris laikomas pensijos atidėjimu, pensija už praėjusį laiką nėra išmokama. Vietoje to didinamas nuo šiol žmogui mokamos pensijos dydis.

Petro situacija: dėl pensijos kreipėsi po dvejų metų

Petras teisę į senatvės pensiją įgijo prieš 24 mėnesius, tačiau dėl jos skyrimo kreipėsi tik dabar. Jis turi du pasirinkimo variantus: gauti dalį pensijos už praėjusį laiką arba atsisakyti neišmokėtos pensijos ir pasirinkti didesnę pensiją ateityje.

Pirmas variantas – dalį pensijos gauti už praėjusį laiką. Petras gali pageidauti, kad pensija būtų paskirta ir išmokėta už 12 mėnesių iki kreipimosi dienos. Tokiu atveju pensijos atidėjimu būtų laikomi tik ankstesni 12 mėnesių.

Taigi, Petras gautų pensiją už 12 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi dienos ir toliau kas mėnesį gautų 8 proc. padidintą pensiją.

Antras variantas – atidėti pensiją visam 24 mėnesių laikotarpiui. Petras gali pasirinkti, kad pensijos skyrimas būtų laikomas atidėtu visus dvejus metus. Tokiu atveju už praėjusius 24 mėnesius pensija nebūtų išmokėta, tačiau naujai paskirta pensija būtų 16 proc. didesnė ir tokio padidinto dydžio būtų mokama toliau.

Marijos situacija: dėl pensijos kreipėsi po 15 mėnesių

Marija teisę į senatvės pensiją įgijo prieš 15 mėnesių, tačiau dėl jos skyrimo kreipėsi tik dabar. Ji taip pat gali rinktis, už kokį laikotarpį gauti pensiją už praėjusį laiką, o kokį laikotarpį laikyti pensijos atidėjimu.

Pirmas variantas – pensiją už praėjusį laiką gauti už 12 mėnesių. Marija gali pageidauti, kad pensija būtų paskirta ir išmokėta už 12 mėnesių iki kreipimosi dienos. Tokiu atveju likę 3 mėnesiai nesudaro pilnų 12 pensijos atidėjimo mėnesių, todėl už juos pensija nebūtų nei išmokėta, nei padidinta. Šių 3 mėnesių pensiją Marija prarastų.

Taigi Marija gautų pensiją už 12 mėnesių iki kreipimosi dienos, o toliau jai būtų mokama įprasto dydžio paskirta pensija.

Antras variantas – 12 mėnesių laikyti pensijos atidėjimu. Marija gali pasirinkti, kad 12 mėnesių būtų laikomi pensijos atidėjimu. Už šį laikotarpį pensija nebūtų išmokėta, tačiau jos dydis būtų padidintas 8 procentais. Už likusius 3 mėnesius pensija būtų paskirta ir išmokėta už praėjusį laiką.

Taigi Marija gautų pensiją už 3 mėnesius, o nuo šiol jai būtų mokama 8 proc. padidinta pensija.

Kada pensijos skyrimas nelaikomas atidėtu?

Nauja atidėjimo tvarka taikoma ne visais atvejais. Senatvės pensijos skyrimas nelaikomas atidėtu, jei senatvės pensijos amžių sukakęs žmogus tuo laikotarpiu gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo), ištarnauto laiko ar maitintojo netekimo pensiją arba šalpos išmoką.

socmin.lrv.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad rugsėjo 14 d. planuojama skelbti kvietimą teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms regionuose patvirtinimo. Jaunos šeimos prašymus galės teikti nuo 2026 m. rugsėjo 14 d. 9.00 val. iki 2026 m. rugsėjo 18 d. 12.00 val. Pažymoms, patvirtinančioms jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą, formuoti skiriama apie 6 mln. eurų.

Skaityti toliau

„Pirmasis būstas jaunai šeimai – tai ne tik nuosavas stogas virš galvos, bet ir saugumo jausmas, galimybė kurti bendrą gyvenimą, auginti vaikus ir planuoti ateitį. Jaunų šeimų įsikūrimas regionuose yra svarbus valstybės prioritetas, todėl siekiame padėti joms tvirčiau žengti šį svarbų žingsnį ir kurti savo ateitį ten “, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Teisę į finansinę paskatą turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:

1. Prašymo pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžtį (išskyrus atvejus, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos, gimus trečiam vaikui – kreipimosi dėl papildomos subsidijos metu kiekvienas iš sutuoktinių arba motina ar tėvas, vieni auginantys vaiką (vaikus), turi būti iki 40 metų (įskaitytinai).

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.

2. Neturi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

3. Įsigyja būstą, kurio vertė (pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę ir notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą) neviršija 120 000 eurų, ir kuris yra finansuojamoje Lietuvos teritorijos dalyje. 2026 m. finansuojamų teritorijų sąrašą rasite ČIA.

4. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą (jaunos šeimos pajamos ir turto vertė nevertinami).

5. Nėra pasinaudojusios finansine paskata Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:

• neauginančioms vaikų ar auginančioms 1 vaiką – 10 proc.

• auginančioms 2 vaikus – 12,5 proc.

• auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 15 proc.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų.

Kaip vyksta subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

1. Jauna šeima, atitinkanti aukščiau išvardytus reikalavimus, kvietime nurodytu laikotarpiu pateikia prašymą savivaldybei, kurios teritorijoje planuoja įsigyti būstą. Prašymai gali būti teikiami tiesiogiai raštu atvykus į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu: Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) arba elektroniniu paštu, nesant techninių galimybių pateikti prašymus elektroniniu būdu per SPIS. Teikiant prašymą el. paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Visi kvietimo metu pateikti prašymai registruojami SPIS.

2. Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, prašymai reitinguojami SPIS ir vertinami savivaldybėse.

Finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo ir reitinguojant prašymus pagal šiuos prioritetus:

1) savivaldybių finansinės paramos dydį (pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia; dėl galimybių gauti savivaldybės finansinę paramą reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurioje planuojama įsigyti būstą, administraciją) ir (arba)

2) jeigu įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją.

3. Jeigu šeima atitinka kriterijus, savivaldybė suformuoja pažymą, patvirtinančią teisę į finansinę paskatą.

4. Gavus pažymą, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų turi kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir aktyvuoti gautą pažymą. KREDITO ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS

5. Kredito įstaiga per 4 mėnesius nuo pažymos aktyvavimo SPIS dienos priima sprendimą dėl paskolos suteikimo ir jei paskola suteikiama, pasirašoma kreditavimo sutartis.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Jaunos šeimos pareigos gavus finansinę paskatą:

Visi jaunos šeimos nariai privalo per 6 mėnesius nuo būsto nuosavybės įgijimo deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui nuo nuosavybės įgijimo dienos.

Jeigu per pirmuosius 5 metus nuo pirmojo būsto įsigijimo būsto nuosavybės teisė būtų perleista kitam asmeniui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą, išskyrus Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme nustatytus atvejus.

Išsamią informaciją apie tai, kas gali pretenduoti į finansinę paskatą, jos teikimo sąlygas galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės skiltyje Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Skaityti toliau

Tai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą – kompensacija skiriama iškart visam šildymo sezonui, jei kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, praėjęs šildymo sezonas tapo iššūkiu – pagalbos prireikė daugiau žmonių.

„Kaip rodo specialistų duomenys, praėjusi žiema, nors buvo itin saulėta, bet ypač šalta. Iššūkių netrūko ir vis dar netrūksta kalbant apie energetinių išteklių kainas. Tai atsispindėjo ir sąskaitose už šildymą. Siekiame, kad ši našta taptų lengvesnė tiems, kuriems labiausiai stinga – galiojanti kompensacijų tvarka leidžia užtikrinti taiklią pagalbą sunkiausiai besiverčiantiems. Tad raginame žmones nelaukti paskutinės minutės ir jau dabar pateikti prašymą kompensacijoms gauti, išvengiant streso“, – sako ministrė.

Per 2025-2026 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 164,6 tūkst. žmonių. Tai yra 2 proc. daugiau, lyginant su 2024-2025 m. šildymo sezonu, kai vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. Išlaidos kompensacijoms teikti 2025-2026 m. šildymo sezoną sudarė 69 mln. eurų. Prognozuojama, kad ateinantį (2026-2027 m.) šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 170,6 tūkst. gyventojų, o išlaidos – per 80 mln. eurų.

Kaip apskaičiuojama kompensacija?

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (elektra, dujomis, malkomis ir pan.).

Skiriant kompensacijas, vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (2026 m. – 699 eurai).

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų(įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.

Pavyzdžiui, jei vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 810 eurų (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būsto šildymo išlaidų kompensuojamoji dalis būtų apskaičiuojama taip: (810 eurų – 699 eurai (3 VRP)) x 10 proc. = 11,1 euro. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (t. y. 50 kvadratinių metrų) turi mokėti ne daugiau kaip 11,1 eurų. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

Kur kreiptis?

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Gyventojai, norėdami sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti www.spis.lt esančia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos.

www.silute.lt nuotr.

Nuo rugsėjo 1 d. pradeda veikti nauja išankstinės registracijos vizitams dėl socialinių išmokų sistema, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Kaip užsiregistruoti vizitui?

Internetu: tai patogiausias ir greičiausias būdas užsiregistruoti savarankiškai adresu – https://registracija.silute.lt.

Telefonu: skambinkite savo seniūnijos socialinių išmokų specialistui arba socialinio darbo organizatoriui.

Atvykę į vietą: kitam vizitui galėsite užsiregistruoti pas specialistą.

Svarbu: jeigu vizitui jau esate užsiregistravę iš anksto, iš naujo registruotis nereikia – jūsų registracija lieka galioti.

Taupykite laiką ir planuokite vizitą iš anksto!

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Rugsėjis daugeliui jaunuolių reiškia naują etapą – vieni pradeda ar tęsia studijas, kiti įsidarbina, išvyksta į užsienį ar dar tik sprendžia, ką veiks toliau. Planuojant savo ateitį, svarbu atkreipti dėmesį ir į naujai atsirandančias prievoles – kai kuriems jaunuoliams nuo rugsėjo reikės patiems pasirūpinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimu.

Skaityti toliau

Iki rugpjūčio pabaigos šiemet gimnazijas, profesines mokyklas ar studijas baigę jaunuoliai bus draudžiami PSD valstybės lėšomis – tai reiškia, kad įmokas už juos mokės valstybė. Nuo rugsėjo situacija priklausys nuo to, ką žmogus veiks toliau.

Kodėl svarbu pasirūpinti PSD?

Privalomasis sveikatos draudimas užtikrina, kad žmogus galėtų naudotis iš PSD fondo apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus.

Jei žmogus nėra draudžiamas valstybės lėšomis, nedirba ir neturi kito pagrindo būti apdraustas, PSD įmokas jis turi mokėti savarankiškai. Nesumokėjus įmokų kaupiasi skola, o nutrūkus draudimui už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti mokėti pačiam.

„Sodra“ kiekvieną mėnesį siunčia pranešimus žmonėms, kuriems gali atsirasti pareiga PSD įmokas mokėti savarankiškai. Pasitikrinti, ar gavote tokį pranešimą ir kokias įmokas turite sumokėti, galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt.

Kiek ir kaip mokėti?

2026 metais minimali mėnesio PSD įmoka yra 80,48 euro. Savarankiškai PSD besidraudžiantys žmonės įmokas moka įmokos kodu 444.

Svarbu prisiminti, kad PSD įmoką reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Todėl žmogus, kuriam pareiga savarankiškai draustis atsiranda rugsėjį, įmoką už rugsėjį turi sumokėti iki rugsėjo pabaigos.

Jei pradėsite arba tęsite studijas Lietuvoje

Lietuvoje pagal nuolatinių studijų programas besimokantys studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl jiems nereikia kas mėnesį mokėti minimalių PSD įmokų.

Jeigu studentas išeina akademinių atostogų, tačiau lieka studentų sąrašuose, jis ir toliau draudžiamas valstybės lėšomis.

Jei derinsite studijas su darbu

Kai žmogus įsidarbins pagal darbo sutartį, PSD įmokas nuo atlyginimo apskaičiuos ir perves darbdavys.

Jei bestudijuodamas studentas nuspręs mokslus derinti su savarankiška veikla – dirbs su individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimu – reikės mokėti nustatytas PSD įmokas, kurių dydis priklausys nuo veiklos formos ir draudžiamųjų pajamų.

Savarankiškai dirbantis studentas neprivalo kas mėnesį mokėti minimalių PSD įmokų – jis apdraustas valstybės lėšomis ir prireikus gali kreiptis į gydytoją. Tik kartą per metus – iki gegužės pradžios – deklaravus uždirbtas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), reikės sumokėti ir nustatyto dydžio PSD įmokas nuo savo uždirbtų pajamų.

Jei studijuosite užsienyje

Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Pažyma teikiama kasmet, kol tęsiamos studijos, nes PSD galioja vienerius mokslo metus.
Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Teritorinės ligonių kasos. Kortelė garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje.

Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje. Be to, jei studento gyvenamoji vieta ir toliau lieka deklaruota Lietuvoje, studijų laikotarpiu jam atsiranda pareiga savarankiškai mokėti PSD įmokas. Todėl išvykstant iš Lietuvos ilgesniam laikui, reikėtų deklaruoti išvykimą.

Jei studijuosite kitoje šalyje pagal mainų programą

Studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas, galioja tokia pati tvarka, kaip ir nuolat užsienyje studijuojantiems jaunuoliams. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis.

Tuo tarpu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

Jei baigėte mokyklą ir nestudijuosite

Jei pabaigęs mokyklą ar studijas žmogus toliau mokytis neketina, tačiau rugsėjį nepradės dirbti ir nesikreips į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškų, turės PSD įmokas mokėti savarankiškai.

Jei atliksite privalomąją pradinę karo tarnybą

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai yra draudžiami PSD valstybės lėšomis. Jiems nereikia kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokų nuo minimalios algos, tačiau jeigu tarnybos metu jie vykdys individualią veiklą ir turės apmokestinamųjų pajamų, pasibaigus metams iki kitų metų gegužės 1 d. reikės sumokėti PSD įmokas nuo tų pajamų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pakanka pateikti vieną prašymą visam laikui.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti. Trečiadienį „Sodra“ beveik 28 tūkstančiams gyventojų į jų asmenines paskyras ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus, kviesdama pateikti prašymą skirti ligos išmoką.

Skaityti toliau

Vieną kartą pateiktas prašymas galioja neterminuotai. Vėliau susirgus, slaugant šeimos narį ar patyrus traumą, naujo prašymo teikti nebereikia – ligos išmoka skiriama automatiškai, jei žmogus atitinka nustatytas sąlygas.

Išmoką dar galima gauti ir už ankstesnį laikotarpį

Prašymas skirti ligos išmoką galioja ir atgaline tvarka. Jei žmogus sirgo, tačiau tuo metu nebuvo pateikęs prašymo, ligos išmoka gali būti išmokėta, jeigu nuo nedarbingumo pabaigos nėra praėję daugiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdžiui, jei gyventojas sirgo 2025 metų lapkritį, tačiau prašymo nepateikė, jis tai gali padaryti dabar ir gauti jam priklausančią ligos išmoką.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turės teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais pateikus prašymą sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, kurie dėl laikinojo nedarbingumo praranda darbo pajamas.

Pirmąją nedarbingumo dieną reikia būti sukaupus ne mažesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Pagrindas skirti išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Kaip mokama ligos išmoka?

Už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jo mokama išmoka negali būti mažesnė kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ji sudaro 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Slaugant šeimos narį ligos išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“, o jos dydis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Jeigu žmogus tapo laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą, iš darbo ar profesinės ligos, pripažintų draudžiamuoju įvykiu, nuo pirmos laikino nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“ nepriklausomai nuo įgyto darbo stažo.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt ir pasirinkus prašymo formą GPS1. Didžioji dalis asmens duomenų jame užpildyti automatiškai, tereikia nurodyti sąskaitos numerį, į kurią pageidaujate gauti ligos išmoką.

Jei asmeninės sąskaitos numeris ateityje pasikeis, reikės patikslinti prašymą ir išsaugoti pakeitimus. Jokiais kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia – jis galioja neterminuotai.

Asmeninėje paskyroje taip pat galima stebėti, ar jau priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Nurodžius elektroninio pašto adresą, informacija apie sprendimą bus siunčiama ir el. paštu.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiandien „Sodra“ pradeda mokėti vaiko išlaikymo išmokas. Nors nuo šių metų liepos 1 dienos maksimalus išmokos dydis padidėjo, gavėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad liepą į jų sąskaitas dar bus pervedamos ankstesnio dydžio išmokos.

Skaityti toliau

Taip yra todėl, kad vaiko išlaikymo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. Liepą mokamos išmokos už birželį, todėl didžiausia galima suma dar sieks 133,20 euro. Padidintos išmokos gavėjus pasieks rugpjūtį – tuomet už liepą bus mokama iki 185 eurų vienam vaikui.

Vaiko išlaikymo išmoką kas mėnesį vidutiniškai gauna apie 17 tūkstančių žmonių.

Valstybės pagalba, kai vaikas negauna priteisto išlaikymo

Vaiko išlaikymo išmoka – tai valstybės pagalba vaikui, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo sprendimo ir ilgiau nei mėnesį nemoka priteisto išlaikymo.

Pirmiausia dėl skolos išieškojimo reikia kreiptis į antstolį. Kai antstolis pradeda vykdymo bylą arba atsisako ją pradėti, nes išlaikymą turintis mokėti asmuo gyvena užsienyje, praėjus mėnesiui galima kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko išlaikymo išmokos.

Prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt, bet kuriame klientų aptarnavimo skyriuje arba paštu. Dėl kiekvieno vaiko teikiamas atskiras prašymas.

Kas gali gauti išmoką?

Dėl vaiko išlaikymo išmokos gali kreiptis:
• vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas pagal teismo sprendimą arba tėvų susitarimą;
• vaiko globėjas ar rūpintojas;
• pilnametis vaikas, kuriam nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis, jei negalia buvo nustatyta iki pilnametystės.

Teisę į išmoką turi vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jeigu jo deklaruota gyvenamoji vieta yra užsienyje. Jeigu dėl išmokos kreipiasi užsienietis arba asmuo be pilietybės, pareiškėjas arba vaikas turi nuolat gyventi ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Išmoka gali būti pervedama į pareiškėjo arba vaiko banko sąskaitą Lietuvoje ar užsienyje.

Nuo liepos padidėjo maksimalus išmokos dydis

Iki šių metų birželio pabaigos didžiausia galima vaiko išlaikymo išmoka siekė 133,20 euro per mėnesį vienam vaikui – tai sudarė 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Tokio dydžio išmokos už praėjusį mėnesį bus išmokėtos liepą.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka – maksimali išmoka padidinta iki 2,5 BSI. Todėl už liepą didžiausia galima suma sieks 185 eurus vienam vaikui. Ji bus išmokėta rugpjūtį.

Per mėnesį šioms išmokoms skiriama apie 2 mln. eurų. 2025 metais išmokėta daugiau kaip 23,4 mln. eurų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – apie 12 mln. eurų.

Išmokėtas lėšas „Sodra“ išieško iš skolininkų

Valstybės išmokėtos vaiko išlaikymo išmokos nėra dovana skolininkams. „Sodra“ jas išieško iš tėvų, nevykdančių teismo sprendimų dėl vaiko išlaikymo.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30,7 tūkstančio asmenų, turinčių skolų dėl vaiko išlaikymo išmokų. Bendra jų įsiskolinimo suma siekia 188 mln. eurų. Tarp skolininkų yra ir asmuo, kuris nevykdo pareigos išlaikyti aštuonių savo vaikų.

Apie skirtą ir išmokėtą išmoką „Sodra“ informuoja ir išmokos gavėją, ir asmenį, kuris nemoka alimentų. Skolininkams pirmiausia siunčiami raginimai geranoriškai padengti skolą. Taip pat galima sudaryti susitarimą ir skolą grąžinti dalimis. Jei į raginimus nereaguojama, „Sodra“ taiko priverstinio išieškojimo priemones – teikia mokėjimo nurodymus bankams, išieškojimą nukreipia į darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas, o prireikus perduoda skolą išieškoti antstoliams.

Svarbu pranešti, jei alimentai vėl mokami

Kol mokama vaiko išlaikymo išmoka, vienas iš tėvų ar globėjas privalo informuoti „Sodrą“, jei gauna vaiko išlaikymui skirtų lėšų iš skolininko, jo darbdavio, antstolio ar kitų asmenų. Apie tai reikia pranešti per 3 darbo dienas nuo pinigų gavimo, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Jeigu skolininkas pradeda reguliariai mokėti visą teismo nustatytą išlaikymą, vaiko išlaikymo išmokos mokėjimas iš valstybės biudžeto nutraukiamas.

Jei išmokos gavėjas nepraneš apie gaunamas lėšas arba praneš per vėlai, gali paaiškėti, kad jis gavo per didelę išmoką. Tokiu atveju išmokos permoką reikės grąžinti „Sodrai“.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pastaruoju metu pasitaiko bandymų išvilioti gyventojų pinigus prisidengiant „Sodros“ vardu. Sukčiai siunčia el. laiškus ir trumpąsias žinutes, kurios atrodo panašios į oficialius „Sodros“ pranešimus, tačiau jų tikslas – atskleisti prisijungimo duomenis arba patvirtinti banko operacijas.

Skaityti toliau

Neseniai į „Sodrą“ kreipėsi klientė, kuri pasakojo gavusi el. laišką su nuoroda į tariamą „Sodros“ paskyrą. Paspaudusi nuorodą ji suvedė elektroninio parašo PIN1 kodą. Ekrane pasirodė pranešimas apie neva neteisingą kodą ir buvo paprašyta suvesti PIN2. Tai padariusi moteris netrukus pastebėjo, kad nuo jos banko sąskaitos nurašyta didelė pinigų suma.

Šis atvejis dar kartą primena, kad sukčiai vis dažniau kuria itin įtikinamai atrodančias interneto svetaines ir pranešimus.

Kaip atpažinti sukčių siunčiamus pranešimus?

Gyventojai turėtų atidžiai įvertinti kiekvieną gautą laišką ar SMS žinutę.

Svarbu prisiminti, kad:
• oficialūs „Sodros” el. pašto adresai visada baigiasi @sodra.lt;
• „Sodros” interneto svetainės adresas yra www.sodra.lt;
• jei nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online arba interneto adrese naudojamas papildomas brūkšnys, tai nėra „Sodros” svetainė;
• „Sodra” nesiunčia SMS žinučių iš užsienio telefono numerių.

Sukčių siunčiamos nuorodos dažnai vizualiai labai primena oficialų interneto svetainės adresą, tačiau nukreipia į jų sukurtus puslapius, kuriuose bandoma išvilioti prisijungimo ar bankinius duomenis.

„Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma:
• pervesti pinigus;
• patvirtinti banko operacijas;
• pateikti banko kortelės duomenis;
• suvesti PIN kodus;
• priimti skubius finansinius sprendimus.

Gavus tokį pranešimą nereikėtų spausti jokių nuorodų, atidaryti prisegtų failų ar dalintis savo asmenine informacija.

Kaip įsitikinti, ar laiškas tikras?

Visi oficialūs „Sodros“ pranešimai, siunčiami elektroniniu paštu, taip pat yra matomi asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Jeigu kyla bent menkiausia abejonė dėl gauto laiško, rekomenduojama nesinaudoti jame esančia nuoroda, o savarankiškai prisijungti prie paskyros adresu https://gyventojai.sodra.lt/ arba https://draudejai.sodra.lt/, naudojantis elektroniniu parašu arba elektroninės bankininkystės priemonėmis. Taip galima palyginti, ar toks pranešimas iš tiesų buvo išsiųstas.

Pastebėjote sukčiavimą? Praneškite

„Sodra“ ragina gyventojus išlikti budriems ir visuomet pasitikrinti įtartiną informaciją. Apie bandymus sukčiauti prisidengiant „Sodros“ vardu kviečiama pranešti elektroniniu paštu info@sodra.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja nedarbo išmokų naujovės: keičiasi nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarka bei minimalus ir maksimalus dydžiai. Kartu, prasidėjus trečiajam metų ketvirčiui, perskaičiuojamos ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų „grindys“ ir „lubos“.

Skaityti toliau

Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas. Įstatymai nustato šių išmokų minimalias ir maksimalias ribas, kurios kiekvieną ketvirtį perskaičiuojamos pagal šalies vidutinį darbo užmokestį. Trečiąjį 2026 metų ketvirtį išmokų ribos apskaičiuojamos pagal 2 542,80 euro vidutinį darbo užmokestį, taikytą pirmąjį 2026 metų ketvirtį.

Nedarbo išmokų naujovės: mažėja pastovioji, didėja nuo pajamų priklausanti išmokos dalis

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiasi tiek pastoviosios, tiek kintamosios išmokos dalies apskaičiavimo tvarka. Šie pokyčiai aktualūs tiems gavėjams, kurie bedarbio statusą įgis liepos 1 d. ir vėliau. Anksčiau paskirtos išmokos toliau bus mokamos sena tvarka.

Nuo liepos 1 d. pastovioji nedarbo išmokos dalis lygi 15 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). 2026 metais MMA yra 1 153 eurai, todėl pastovioji nedarbo išmokos dalis siekia 172,95 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Ji apskaičiuojama pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas per 24 mėnesius iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Apskaičiuojant kintamąją dalį, į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuojamos gautos nedarbo išmokos.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis sudaro:
• pirmą–trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 45 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų;
• ketvirtą–šeštą mėnesį – 35 proc.;
• septintą–devintą mėnesį – 25 proc.

Pavyzdžiui, jei žmogus Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 metų liepą, jo pastovioji nedarbo išmokos dalis sieks 172,95 euro, o kintamoji dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2024 metų birželio 1 d. iki 2026 metų gegužės 31 d.

Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 500 eurų neatskaičius mokesčių, kintamoji nedarbo išmokos dalis sudarys:
• 1–3 mokėjimo mėnesį – 675 eurus (1 500 × 45 proc.);
• 4–6 mėnesį – 525 eurus (1 500 × 35 proc.);
• 7–9 mėnesį – 375 eurus (1 500 × 25 proc.).

Tuomet bendra nedarbo išmoka būtų:
• 2026 m. liepos–rugsėjo mėnesiais – 847,95 euro (172,95 + 675);
• 2026 m. spalio–gruodžio mėnesiais – 697,95 euro (172,95 + 525);
• 2027 m. sausio–kovo mėnesiais – 547,95 euro (172,95 + 375).

Nauji minimalūs ir maksimalūs nedarbo išmokų dydžiai

Nuo liepos 1 d. keičiasi minimalus nedarbo išmokos dydis. Jis negali būti mažesnis nei 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai, todėl minimali mėnesio nedarbo išmoka sieks 370 eurų. Ši riba bus taikoma visiems, kurių pagal apskaičiavimą priklausanti nedarbo išmoka būtų mažesnė. Taip pat ji bus automatiškai pritaikyta žmonėms, kuriems iki liepos 1 d. paskirta mažesnė nei 370 eurų nedarbo išmoka. Jei ji ir toliau bus mokama arba jos mokėjimas bus atnaujintas – papildomo prašymo teikti nereikės.

Nuo liepos 1 d. keičiasi ir maksimalaus nedarbo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka. Žmonėms, bedarbio statusą įgijusiems nuo šios datos, maksimali mėnesio nedarbo išmoka negalės viršyti 70 proc. atitinkamų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti.

Žmonėms, įgijusiems bedarbio statusą 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau, maksimali nedarbo išmoka siekia 1 618,51 euro per mėnesį. Šis dydis apskaičiuojamas bedarbio statuso įgijimo dieną ir nesikeičia visą paskirtos nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį.

Išmokos auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams. Taip užtikrinama, kad šios išmokos nebūtų mažesnės už išmokos mokėjimo metu galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį. Jei teisė į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyjama 2026 m. trečiąjį ketvirtį, minimali šių išmokų riba ir toliau siekia 592 eurus, nes bazinės socialinės išmokos dydis nesikeitė.

Kai vienas iš tėvų teisę į vaiko priežiūros išmoką įgyja 2026 m. trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius siekia 3 966,77 euro per mėnesį. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, ji padidėjo 44,77 euro.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali mėnesio išmoka padidėjo nuo 3 016,92 euro iki 3 051,36 euro, arba 34,44 euro.

Pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 262,69 euro iki 2 288,52 euro, o antraisiais – nuo 1 508,46 euro iki 1 525,68 euro. Tai yra atitinkamai 25,83 euro ir 17,22 euro daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos siekia 3 945,41 euro. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, ji padidėjo 44,53 euro.

Vaiko išlaikymo išmokų pokyčiai

Nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 2,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Taigi, naujas vaiko išlaikymo išmokos dydis sieks 185 eurus. Palyginti su iki šiol galiojusiu dydžiu, išmoka padidėja 51,80 euro.

Išmokos sergantiems ir slaugantiems

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. minimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 295,98 euro per mėnesį – tai 3,34 euro daugiau nei antrąjį metų ketvirtį. Minimali dienos išmoka padidėjo nuo 14 eurų iki 14,16 euro. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas gaunantiems žmonėms, kurių pagal draudžiamąsias pajamas apskaičiuota išmoka nesiekia nustatytos minimalios ribos.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos. Todėl nuo liepos maksimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 3 156,12 euro – tai 35,62 euro daugiau nei antrąjį metų ketvirtį. Šis pokytis aktualus didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį arba prižiūrint vaiką padidėjo nuo 3 315,60 euro iki 3 353,44 euro, o dienos – nuo 158,64 euro iki 160,45 euro.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiais metais įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, atsirado daugiau lankstumo antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams priimti sprendimus dėl savo finansinės ateities. Su birželiu baigiasi antrasis ketvirtis, kai gyventojai gali pasitraukti iš kaupimo. „Sodra“ primena svarbiausią informaciją, ką šiems žmonėms reikia žinoti apie išsiimamas lėšas ir bendrąją tvarką.

Skaityti toliau

Pateikiau prašymą pasitraukti – kas toliau?

Gyventojai prašymus nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje teikia savo pensijų kaupimo bendrovėms. Jos prašymus nagrinėja pagal ketvirčius, o sprendimus priima jiems pasibaigus. Pinigai žmogui pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateikė prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. gegužės 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po birželio 30 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. liepos 15 d.

Pagal reformos įgyvendinimo bendrąją tvarką, jei žmogus kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. dėl:
• pensijų kaupimo nutraukimo ir sukaupto turto išsiėmimo;
• iki 2025 m. gruodžio 31 d. savanoriškai įsigyto anuiteto nutraukimo ir likusios turto dalies išsiėmimo, jei įsigijo anuitetą už mažesnę sumą nei minimali pensijų anuiteto riba;
• iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytos periodinės išmokos sutarties nutraukimo ir likusios neišmokėto turto dalies išsiėmimo;
pinigai tam gyventojui bus išmokėti pasibaigus ketvirčiui, per kurį pateikė prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei – per kito ketvirčio pirmąsias 10 darbo dienų.

Yra atvejų, kai lėšos žmogui išmokamos nuo prašymo pateikimo greičiau. Jei žmogus kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę dėl turto ar turto dalies išmokėjimo ir atitinka bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų:
• dalyvumo lygis neviršija 30 proc.;
• žmogui paskirta paliatyvioji slauga;
• diagnozuota sunki liga iš sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto sąrašo. Sąrašą rasite čia;
• liko 5 metai iki pensinio amžiaus, o sukauptas turtas nesiekia 50 proc. minimalios pensijų anuiteto ribos (2026 m. tai yra 8 392,50 Eur);
• žmogus sulaukė pensinio amžiaus, o sukauptas turtas nesiekia minimalios pensijų anuiteto ribos;
• paskirta išankstinė senatvės pensija, o sukauptas turtas nesiekia minimalios pensijų anuiteto ribos;
• žmogus nori išsiimti 25 proc. sukaupto turto;
pinigai tam žmogui bus išmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo išmokėti turtą / jo dalį priėmimo dienos.

Svarbu žinoti, kad vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo. Įmokos toliau nuskaičiuojamos iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovė priims sprendimą dėl kaupimo nutraukimo arba pats žmogus pateiks atskirą prašymą sustabdyti įmokas.

Kokia suma grįžta pasitraukiančiajam, o kokia – „Sodrai“?

Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis bus pervesta į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Žmogaus, darbdavio sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas nuo visų įmokų bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus, jos nebus laikomos draudžiamosiomis pajamomis, kurios svarbios skaičiuojant ir skiriant „Sodros“ išmokas.

Tačiau išsiimama suma turės įtakos siekiant gauti piniginę socialinę paramą iš savivaldybės ar kitas socialines paslaugas. Iš pensijų fondo pervestos lėšos bus vertinamos kaip pajamos.

Kaip į „Sodrą“ pervestos lėšos virsta pensijų apskaitos vienetais

„Sodros“ ir valstybės skatinamosios įmokos, žmogui pasitraukus iš pensijų kaupimo, yra verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet apskaičiuojami dirbančiųjų įgyti apskaitos vienetai.

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas tada, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), taikomų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti tais metais:
• 2026 metais VDU siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.
• Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų (27 745,80 Eur x 8,72 proc.).
• Vadinasi, 2026 metais vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Pavyzdžiui, jeigu dalyviui pasitraukus iš pensijų fondo į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju, žmogus papildomai įgyja 2,07 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau padidins jo individualiąją pensijos dalį.

Kasmet individualioji pensijos dalis priklauso ne tik nuo turimų apskaitos vienetų skaičiaus, bet ir jų vertės tais metais. 2026 m. apskaitos vieneto vertė yra 8,11 euro.

Kur galima pamatyti, kiek apskaitos vienetų žmogus įgis

Bendrą sukauptų pensijos apskaitos vienetų skaičių gyventojai galės matyti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Detalesnę informaciją apie tai, kiek papildomų apskaitos vienetų žmogus gavo pasitraukęs iš pensijų kaupimo, bus galima matyti suformavus atnaujintą suvestinę REP.49.1 „Detali informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Suvestinėje duomenys rodomi už tuos metus, kuriais asmuo pasitraukė iš kaupimo – įskaitant ir ankstesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, jei žmogus pasitraukė 2019 m., vėliau grįžo ir dar kartą pasitraukė 2026 m., suvestinėje bus pateikti duomenys už abejus metus.

Norėdami sužinoti, kokia „Sodros“ ir valstybės įmokų suma grįžo į „Sodrą“, gyventojai turėtų susiformuoti suvestinę REP.11 „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos“. Jos apačioje nurodomos pervestos sumos ir tai, kad asmuo nebėra kaupimo dalyvis.

Visų suvestinių formos yra paskyros skiltyje „Apie mane“.

Atkreipkite dėmesį: saugokite savo duomenis

Kaip parodė praeito ketvirčio patirtis, prasidėjus liepai, kai pasitraukusieji iš kaupimo lauks lėšų iš pensijų kaupimo bendrovių, gali suaktyvėti finansiniai sukčiai.

Svarbu prisiminti, kad „Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijas, pateikti banko kortelės ar el. parašo duomenis arba skubiai priimti finansinius sprendimus. Jeigu gaunate tokį ar panašų apgaulingą pranešimą „Sodros“ vardu – nieko nespauskite, o apie tai informuokite „Sodrą“.

Primename, kad visas el. paštu iš „Sodros“ gaunamas žinutes gyventojai ras ir savo paskyrose, todėl kilus abejonių, galima jas pasitikrinti, prisijungus prie savo paskyros, ir palyginti.

Jeigu turite klausimų dėl įgytų apskaitos vienetų ar jų skaičiavimo, kviečiame kreiptis į „Sodros“ informacijos centrą telefonu +370 5 250 0883.

lrv.lt nuotr.

Pasitraukus iš pensijų kaupimo ir atgavus sukauptas lėšas, nors ir laikinai, bet keičiasi žmogaus finansinė padėtis, į kurią ir atsižvelgiama tiek skiriant piniginę socialinę paramą, tiek vertinant finansines galimybes gauti socialines paslaugas. Tai reiškia, kad iki tol tam tikrą pagalbą gavusiems žmonėms, pensijų fondams išmokėjus lėšas, gali sumažėti paskirtos paramos dydis, o atskirais atvejais žmogus gali laikinai jos netekti, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Skaityti toliau

Svarbu, kad tai galioja tiek vertinant galimybes gauti socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, tiek socialinę paramą mokiniams, tai pat papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams ir kt.

Ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, kiekvienas finansinis sprendimas turi būti gerai pasvertas ir apgalvotas.

„Jeigu žmogus nusprendžia atsiimti sukauptus pinigus, pavyzdžiui,nutraukia kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje – išeina per vadinamąjį „langą“ iki 2027 m. pabaigos – tie pinigai tampa jo pajamomis. Tai reiškia, kad jie bus įtraukti vertinant, kokia piniginė socialinė parama ar socialinės paslaugos žmogui priklauso. Kitaip tariant, tam tikrais atvejais, tai gali nulemti piniginės socialinės paramos dydžio sumažėjimą arba jos praradimą. Tą reikia įvertini ir turėti omenyje“, – primena ministrė.

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms skiriama vertinant pajamas ir turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas.

Šiuo metu kaip tik artėja antrojo metų ketvirčio pabaiga, kai gyventojai, pateikę prašymus nutraukti pensijų kaupimą, ne vėliau kaip iki liepos vidurio gaus savo sukauptus pinigus. Tai reiškia, kad, jei, pavyzdžiui, žmogus kreipsis dėl socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos rugsėjį, jo atsiimtos lėšos bus vertinamos kaip pajamos ir gali turėti įtaką paramos skyrimui ir (ar) jos dydžiui trumpuoju laikotarpiu – maksimaliai 3 mėnesiams. Be to, patys piniginę socialinę paramą gaunantys žmonės yra įpareigoti pranešti savivaldybėms, jei pasikeitė jų materialinė padėtis ar atsirado kitų aplinkybių paramos skyrimui – tai privalu padaryti per mėnesį.

Svarbu žinoti, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas trimis atvejais: kai žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo, nes jam nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis, jei paskirta paliatyvioji slauga, taip pat jei jam diagnozuota sunki liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sąraše.

Aktualu ir tai, kad, jei žmogus turi įsiskolinimų ir iš antrosios pensijų pakopos gautų lėšų antstolis vykdo išieškojimą, vertinant asmens (šeimos) pajamas piniginei socialinei paramai gauti, ši suma įsiskaičiuoja į pajamas, išskyrus atvejus, kai lėšos išieškotos vaikui (-ams) išlaikyti (alimentai).

SADM primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti žmonės, kurių pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Šiemet tai – 256,3 eurai.

Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (šiemet – 466 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (šiemet – 699 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc., o kompensaciją už karštą vandenį – kai išlaidos viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai dėl piniginės socialinės paramos turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

SADM primena, kad visą informaciją apie socialinę paramą, socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais žmonės gali rasti ministerijos internetinėje svetainėje – Socialinė parama: kas man priklauso?

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka nuo liepos 1 d. didėja nuo 133,2 iki 185 eurų. Šis pokytis palies bemaž 17 tūkst. vaikų, kurie negauna teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo (alimentų).

Skaityti toliau

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad žymiau didinama išmoka siekiama užtikrinti, jog nei vienas vaikas nepatirtų skurdo ir atskirties.

„Valstybė prisiima atsakomybę padėti tais atvejais, kai tėvų pareiga nėra vykdoma, ir nuosekliai stiprina paramos sistemą nepilnoms šeimoms. Kartu plečiamos ir kitos išmokos ir jų gavėjų ratas. Kryptingai kuriame saugesnę, socialiai teisingesnę aplinką visoms šeimoms, auginančioms vaikus“, – sako J. Zailskienė.

Vaiko išlaikymo išmoka – tai išmoka vaikui, mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų.

Teisę kreiptis dėl išmokos turi:

Vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Vyresnis negu 18 metų asmuo, kuriam nustatytas 0–25 proc. darbingumo (dalyvumo) lygis ir kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas.
Vaiko globėjas (rūpintojas).
Dėl vaiko išlaikymo išmokos reikia kreiptis į „Sodrą“.

Daugiau informacijos:  Vaiko išlaikymo išmoka

KITOS ŠEIMŲ PADĖTĮ GERINANČIOS NAUJOVĖS

Išmoka nesukaupusiems motinytės socialinio draudimo stažo. Nuo birželio 1 d. išmoka vaiko priežiūrai skiriama visiems vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo motinystės socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – taip užtikrinamos lygios socialinės garantijos visiems vaikus auginantiems tėvams.

2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio 1 d. padidėjo vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis – nuo 814 iki 1036 eurų. Pakeitimai priimti siekiant didinti paramą šeimoms susilaukus vaiko.

Platesnis šeimų ratas gali pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka. Nuo birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kai vienas iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, doktorantūroje ar rezidentūroje.

Išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos nuo 2026 m. sausio 1 d. dydis – 384,8 euro (2025 m. ji siekė 364 eurus).

KITOS IŠMOKOS AUGINANTIEMS VAIKUS

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo iki 129,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo iki 76,2 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja nedarbo socialinio draudimo išmokų pokyčiai. Keisis teisės į išmoką įgijimo sąlygos, išmokos apskaičiavimo tvarka, minimalus ir maksimalus išmokos dydis. Atsiras papildomų galimybių bedarbiams, kuriems liko nedaug laiko iki pensinio amžiaus.

Skaityti toliau

Kaip ir anksčiau, netekus darbo, pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia žmogui bus suteiktas bedarbio statusas ir jis galės pateikti prašymą nedarbo išmokai skirti. Prašymą taip pat galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą https://gyventojai.sodra.lt.

Stažas išmokai gauti

Nuo liepos 1 d. teisę į nedarbo išmoką turės žmonės, kurie per paskutinius 24 mėnesius bus sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo. Iki šiol tokį stažą buvo galima įgyti per paskutinius 30 mėnesių.

Taip pat keičiasi laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamos vidutinės draudžiamosios pajamos. Nuo liepos bus vertinamos 24 mėnesių, o ne 30 mėnesių draudžiamosios pajamos. Į jas nebebus įskaičiuojamos anksčiau gautos nedarbo išmokos.

Nauja išmoka bus skiriama tik įgijus naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Į stažą neįtraukiamas ankstesnės nedarbo išmokos gavimo laikotarpis.

Didesnė reikšmė žmogaus turėtoms pajamoms

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys: pastovioji, kurios dydis vienodas visiems gavėjams, ir kintamoji, kurios dydis priklauso nuo žmogaus buvusių draudžiamųjų pajamų. Nuo liepos didesnę reikšmę turės kintamoji išmokos dalis.

Maksimalus nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis išlieka 9 mėnesiai. Kaip ir iki šiol, kas tris mėnesius išmokos dydis mažės.

Nuo liepos kintamoji išmokos dalis 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį sudarys 45 proc. asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (šiuo metu – 38,79 proc.), 4–6 mėnesį – 35 proc. (šiuo metu – 31,03 proc.), 7–9 mėnesį – 25 proc. (šiuo metu – 23,27 proc.).

Nedarbo išmokos pastovioji dalis bus lygi 15 proc. minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka. Nuo liepos ši suma sieks 172,95 euro. Šiuo metu pastovioji dalis sudaro 23,27 proc. MMA, arba 268,30 euro.

Pavyzdžiui, žmogus, kurio draudžiamosios pajamos siekia minimalią mėnesinę algą – 1 153 eurus neatskaičius mokesčių, arba 846 eurus į rankas, pirmaisiais trimis mėnesiais gaus 691,80 euro nedarbo išmoką. Palyginti, pagal dabartinę tvarką ši išmoka yra 715,55 euro.

Jei žmogaus draudžiamosios pajamos yra vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 2 312,15 euro neatskaičius mokesčių, arba 1 434,65 euro į rankas, pirmaisiais trimis mėnesiais jis gaus 1 213,42 euro nedarbo išmoką. Šiuo metu tokio žmogaus išmoka siekia 1 165,18 euro.

Jei žmogus uždirbo 4 000 eurų neatskaičius mokesčių, arba 2 420 eurų į rankas, pirmaisiais trimis mėnesiais jis gaus maksimalią nedarbo išmoką – 1 618,51 euro. Šiuo metu maksimalus nedarbo išmokos dydis yra 1 462,70 euro.

Minimalių ir maksimalių nedarbo išmokų pokyčiai

Didės minimalus nedarbo išmokos dydis – jis bus lygus 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams, galiojantiems mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka. 2026 m. bazinės socialinės išmokos dydis bus 74 eurai, tad minimali nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos sieks 370 eurų. Šiuo metu minimalus dydis susijęs su pastovia išmokos dalimi ir yra 268,30 euro.

Pagal naują tvarką, maksimali nedarbo išmoka visu jos mokėjimo laikotarpiu negali būti didesnė kaip 70 procentų VDU, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą. Tai reiškia, kad maksimalus nedarbo išmokos dydis nustatomas bedarbio statuso įgijimo dieną neperskaičiuojamas visu nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpiu.

Vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų 2026 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (VDU) – 2 312,15 euro. 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau įgijus bedarbio statusą bei teisę į nedarbo išmoką, maksimali nedarbo išmoka bus 1 618,51 euro (70 % x 2 312,15 Eur). Patvirtinus naują VDU nedarbo išmoka neperskaičiuojama.

Daugiau garantijų priešpensinio amžiaus žmonėms

Iki šiol priešpensinio amžiaus žmonėms, kuriems iki pensijos likę ne daugiau kaip penkeri metai, nedarbo išmokos mokėjimas galėjo būti pratęstas dviem mėnesiams, todėl bendra mokėjimo trukmė siekdavo 11 mėnesių. Ši nuostata išlieka.

Nuo liepos papildoma apsauga bus taikoma ir žmonėms, sukaupusiems ne mažiau kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažo. Jiems nedarbo išmokos mokėjimas bus pratęsiamas dar keturiems mėnesiams. Tokiu atveju bendra nedarbo išmokos mokėjimo trukmė pailgės iki 15 mėnesių.

Kas svarbu jau gaunantiems nedarbo išmokas

Jeigu po liepos 1 d. žmogui toliau mokama arba atnaujinama nedarbo išmoka yra mažesnė nei 370 eurų, ji bus perskaičiuota automatiškai. Atskiro prašymo teikti nereikės. Perskaičiuota išmoka už likusį mokėjimo laikotarpį negalės būti mažesnė nei 5 bazinių socialinių išmokų dydžiai, kurie šiuo metu sudaro 370 eurų.

Jei priešpensinio amžiaus žmogui, kuris turi ne mažiau nei 20 metų stažo, nuo liepos 1 d. išmoka bus mokama arba jos mokėjimas atnaujinamas, anksčiau paskirtos išmokos mokėjimas pratęsiamas papildomiems 4 mėnesiams.

Keisis tvarka žmonėms, kuriems pagal iki šiol galiojusias nuostatas pakartotinis nedarbo išmokos skyrimas buvo atidėtas 12 mėnesių ir turėjo įvykti po 2026 m. liepos 1 d. Tokiais atvejais nuo liepos 1 dienos teisė į nedarbo išmoką bus vertinama pagal naujas įstatymo nuostatas.

Nedarbo išmoka bus skiriama tik tuo atveju, jei žmogus nuo ankstesnės nedarbo išmokos paskyrimo dienos iki 2026 m. liepos 1 d. bus įgijęs naują 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Jei naujas stažas nebus sukauptas, teisė į naują nedarbo išmoką neatsiras.

Išmokų atnaujinimo tvarka

Nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, pagal kurią atnaujinamas anksčiau nutrauktų nedarbo išmokų mokėjimas. Išmokos mokėjimas bus atnaujinamas tiek kartų, kiek atnaujinamas bedarbio statusas, kol nesibaigs nedarbo išmokos mokėjimo trukmė arba žmogus neįgis teisės į naują nedarbo išmoką.

Jeigu žmogui nedarbo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d., tačiau visa priklausanti išmoka dar nebuvo išmokėta, išmokos mokėjimas bus atnaujintas, kai jis vėl įgis bedarbio statusą. Tokiu atveju nebus vertinama, ar žmogus įgijo naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą – bus tęsiamas anksčiau paskirtos išmokos mokėjimas, kol bus išmokėta visa likusi priklausanti suma.

Ši nuostata bus taikoma tiems asmenims, kurie:
• bedarbio statusą įgis 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau;
• anksčiau buvo gavę nedarbo išmoką;
• jų išmokos mokėjimas buvo nutrauktas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki 2026 m. birželio 30 d. (nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d.);
• iki nutraukimo nebuvo išmokėta visa jiems priklausanti nedarbo išmoka.

Nedarbo išmokų statistika: dydžiai, regionų ir sektorių skirtumai

Šių metų balandį nedarbo draudimo išmoką gavo 81,4 tūkst. žmonių – 1,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai ją gavo 82,3 tūkst. gyventojų. Vis dėlto pastaraisiais metais nedarbo išmokų gavėjų skaičius augo.

Per visus 2025 metus nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. gyventojų. Išmokos gavėjų skaičius, tenkantis 100 apdraustųjų, išaugo nuo 13,8 iki 15.

Didžiausia nedarbo išmokų gavėjų dalis išlieka tarp jaunimo. Šių metų balandį 100 dirbančiųjų iki 25 metų amžiaus teko 12 nedarbo išmokos gavėjų. Palyginti, tarp 41-50 metų žmonių 100 apdraustųjų tenka 5 nedarbo išmokos gavėjai.

Pagal ekonominės veiklos sritis daugiausia nedarbo išmokų gavėjų tenka transporto ir saugojimo sektoriui – 32 gavėjai 100-ui apdraustųjų. Toliau rikiuojasi apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, administracinė ir aptarnavimo veikla bei prekyba. Mažiausiai nedarbo išmokų gavėjų yra viešojo valdymo, švietimo bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius savivaldybėse skiriasi. Pavyzdžiui, Kelmės rajone 100-ui apdraustųjų tenka 55 nedarbo išmokos gavėjai, o Klaipėdos mieste – tik 3. Skiriasi ir išmokų dydžiai. Didžiausia vidutinė nedarbo išmoka mokama Vilniaus mieste – 790 eurų, mažiausia Zarasų rajone – 590 eurų. Skirtumas tarp šių savivaldybių siekia apie 20 proc., arba 125 eurus. Išmokų skirtumai atspindi ir darbo užmokesčio skirtumus skirtinguose regionuose, nes nedarbo išmokos dydis priklauso nuo žmogaus anksčiau gautų draudžiamųjų pajamų.

Pagal išmokų dydį matyti, kad didžiausia gavėjų dalis gauna vidutinio dydžio išmokas. Dažniausiai mokama nedarbo išmoka patenka į 500–599 eurų intervalą. 2026 m. balandį vidutinė nedarbo išmoka žmonėms, kurie ją gavo visą mėnesį, siekė 689 eurus. Vyrų vidutinė išmoka buvo 725 eurai, moterų – 660 eurų.