www.silutesetazinios.lt archyvo.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo pirmadienio, balandžio 20 d., iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti karšius. Šis draudimas galios tik Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ir netaikomas žvejybai polderiuose.

Skaityti toliau

Balandžio 20 d. taip pat įsigalios draudimas žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Draudimas tęsis iki gegužės 20 d., nes šiuo laikotarpiu vyksta intensyviausias įvairių žuvų nerštas.

Tačiau nuo balandžio 20 d. nebegalios draudimas žvejoti Neryje tamsiu paros metu.

Šiuo metu draudžiama žvejoti lydekas ir masalui naudoti žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), šie draudimai tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat draudžiama žvejoti salačius ir kiršlius iki gegužės 15 d., sterkus – iki gegužės 31 d., siauražnyplius vėžius – iki liepos 15 d.

aad.lrv.lt nuotr.

Lietuvos keliuose kasmet pavasarį suaktyvėja laukinių gyvūnų migracija – šiuo laikotarpiu auga susidūrimų rizika, todėl kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ diegia pažangias saugumo priemones ir ragina vairuotojus būti itin budrius. Bendrovė pabrėžia, kad būtent dabar eismo dalyviai turi skirti dar daugiau dėmesio aplinkai ir savo vairavimo įpročiams.

Skaityti toliau

„Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius pasiekė tūkstantį. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Todėl aktyviai diegiame kompleksines saugumo priemones ir nuolat geriname infrastruktūrą, tačiau saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo atsakomybės. Prasidėjus pavasarinei gyvūnų migracijai, raginu visus būti itin budriais, atsakingai elgtis kelyje ir rinktis saugų greitį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Suaktyvėjusi gyvūnų migracija – didesnė rizika keliuose

Pavasarį gyvūnai aktyviai juda ieškodami maisto, porų ar tinkamų vietų jaunikliams vesti, todėl jų migracija apima tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius gyvūnus. Dažniausiai gyvūnai keliuose pasirodo prietemoje, naktį arba anksti ryte. Ypatingą pavojų kelia kanopiniai gyvūnai – briedžiai, stirnos, elniai ar šernai, kurie neretai juda bandomis, todėl susidūrimo rizika dar labiau išauga.

Migracijos laikotarpiu vairuotojams rekomenduojama būti itin atidiems ruožuose, pažymėtuose kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“, rinktis keliones šviesiu paros metu, jei yra tokia galimybė, taip pat užtikrinti gerą matomumą – švarius automobilio langus ir tinkamai veikiančius žibintus.

Svarbu mažinti greitį miškingose vietovėse ar ten, kur kelias riboja matomumą, ir išlaikyti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančių transporto priemonių.

Pastebėjus gyvūną kelyje, nereikėtų jo akinti ilgosiomis šviesomis, o garsinį signalą naudoti intervalais. Taip pat verta įvertinti, kad gyvūnas retai būna vienas – paskui jį gali sekti kiti. Staiga stabdant svarbu neprarasti transporto priemonės kontrolės ir nuolat stebėti priešpriešinį eismą.

Diegiamos kompleksinės saugumo priemonės

Siekdama mažinti eismo įvykių skaičių ir apsaugoti tiek žmones, tiek gyvūnus, „Via Lietuva“ nuosekliai plečia apsauginės infrastruktūros tinklą. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose jau įrengta beveik 1000 km apsauginių tvorų, taip pat įdiegtos specialios priemonės: 17 požeminių perėjų stambiems gyvūnams, 16 – vidutiniams ir smulkiesiems, 15 varliagyvių apsaugos sistemų bei 2 žalieji tiltai.

Artimiausiais metais planuojama šį tinklą dar labiau plėsti – iki 2027 m. numatyta įrengti dar 72 km tvorų su papildomomis priemonėmis gyvūnams.

„Siekdami mažinti transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais riziką, nuosekliai diegiame kompleksines priemones: nuo duomenimis grįsto planavimo iki infrastruktūrinių sprendimų, tokių kaip žalieji tiltai ar požeminės gyvūnų perėjos. Tai ne tik investicija į gyvūnijos išsaugojimą, bet ir tiesioginis indėlis į eismo saugumą. Tačiau vien techninių priemonių neužtenka – itin svarbu vairuotojų budrumas. Atsakingas elgesys kelyje šiuo aktyviu gamtos laikotarpiu padeda išvengti skaudžių nelaimių ir saugo gyvybes“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Žalieji tiltai – modernūs sprendimai

Vienas pažangiausių sprendimų – žalieji tiltai, leidžiantys gyvūnams saugiai kirsti intensyvaus eismo kelius. Pirmieji du tokie tiltai Lietuvoje, įrengti automagistralės „Via Baltica“ ruože nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Prieš metus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja, kad tiltais aktyviai naudojasi įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, pilkieji kiškiai ir kiti žinduoliai.

Tiltai suformuoti taip, kad kuo labiau primintų natūralią aplinką – jame pasodinti vietiniai augalai, įrengtos prieglobsčio vietos smulkesniems gyvūnams, o centrinė dalis palikta atvira stambiesiems žvėrims. Tokie sprendimai laikomi vienais moderniausių Europoje, nes padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir mažina kelių daromą poveikį gyvūnų migracijai.

„Via Lietuva“ primena, kad laukiniai gyvūnai keliuose gali pasirodyti ištisus metus, tačiau būtent pavasarį ir rudenį jų migracija yra intensyviausia. Todėl tiek infrastruktūros sprendimai, tiek atsakingas vairuotojų elgesys yra būtini siekiant užtikrinti saugumą keliuose ir išsaugoti gyvūnų migracijos kelius.

Lietuvos policijos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius keliuose augo šimtais. Pavyzdžiui, 2017 m. susidūrimų skaičius siekė 342, 2021 m. – 536, 2023 m. – 750, o praėjusiais metais pasiekė 1000.

VMU nuotr.

Atėjus pavasariui ir šylant orams kasmet padaugėja žolės deginimo atvejų. Tai pavojingas ir vis dar gajus įprotis, keliantis grėsmę ne tik atviroms teritorijoms, bet ir miškams. Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia užkirsti kelią žolės deginimui, informuodama visuomenę apie daromą žalą gamtai ir stiprindama miškų priešgaisrinę apsaugą visoje Lietuvoje.

Skaityti toliau

Įprotis, sukeliantis dideles pasekmes

Deginant žolę sunaikinamas paviršinis dirvožemio sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, ropliai, smulkūs žinduoliai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai. Ugnis naikina natūralias buveines ir trikdo ekosistemų pusiausvyrą.

Ypač pavojinga tai, kad sausomis ir šiltomis savaitėmis net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti – iš pievų ji lengvai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kasmet sunaikina laukinę gyvūniją ir medynus, taip pat pareikalauja žmonių gyvybių.

„Kiekvieną pavasarį susiduriame su ta pačia problema – žolės deginimu, kuris dažnai klaidingai laikomas nekenksmingu. Tačiau net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti ir tapti rimtu pavojumi miškams, žmonių turtui ar net gyvybei. Todėl labai svarbu suprasti, kad miškų apsauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų atsakingo elgesio – tik bendromis pastangomis galime išvengti skaudžių pasekmių“, – sako VMU vadovas Valdas Kaubrė.

VMU priešgaisrinė sistema: nuo stebėsenos iki visuomenės švietimo

VMU organizuoja ir įgyvendina valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą visuose šalies miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Ši sistema apima nuolatinę gaisrų stebėseną, operatyvų reagavimą ir gesinimą, taip pat prevencines priemones: mineralizuotų juostų atnaujinimą, priešgaisrinių kelių ir vandens paėmimo vietų įrengimą.

VMU taip pat didelį dėmesį skiria visuomenės švietimui. Miškuose įrengiami informaciniai stendai, kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) organizuojami reidai.

„Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir nustatyti pernykštės žolės padegėjus valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vyksta į gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebi jas dronais, kartu su miškininkais bei aplinkos apsaugos darbuotojais dalyvauja reiduose“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Tokios priemonės padeda formuoti atsakingą gyventojų elgesį ir mažina neatsargaus elgesio su ugnimi atvejus.

PAGD taip pat primena, kad už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą gresia atsakomybė.

Technologiniai sprendimai ir visuomenės atsakomybė

Siekdama dar efektyvesnės prevencijos, VMU diegia naują vieningą miško gaisrų stebėjimo sistemą (VMGSS). Ji visoje Lietuvos teritorijoje automatiškai aptiks gaisrų židinius, nustatys jų koordinates ir nedelsiant informuos atsakingas tarnybas. Planuojama, kad sistemą sudarys 151 detektorius, o jos veikimas bus paremtas dirbtiniu intelektu, leidžiančiu tiksliau atskirti realius gaisrus nuo klaidingų signalų. Naujos kartos detektorių veikimo atstumas sieks iki 15 km, todėl bus užtikrinta platesnė teritorijų aprėptis.

VMGSS bus taikoma daugiau nei 1,95 mln. ha miškų teritorijoje. Planuojama ją galutinai įdiegti iki 2027 m. pabaigos.

Vis dėlto vien techninių sprendimų nepakanka – būtinas ir atsakingas visuomenės elgesys. Gyventojai raginami netoleruoti žolės deginimo ir apie tokius atvejus informuoti atsakingas institucijas. Atvirų teritorijų gaisrų gesinimas reikalauja didelių pajėgų ir laiko, kuris galėtų būti skiriamas kitoms nelaimėms.

VMU duomenimis, 2025 m. Lietuvos miškuose užregistruoti 110 miško gaisrų, išdeginusių 49,5 ha plotą (2024 m. šalyje užregistruota tiek pat miško gaisrų, išdeginusių kiek mažesnį – 42,4 ha – plotą). Praėjusiais metais į gaisravietes miškininkai vyko 301 kartą (2024 m. – 273 kartus). Esant aukštai gaisringumo klasei parengtyje vienu metu budi 250–300 žmonių. Kilus didelio masto gaisrams, parengtyje gali budėti iki 800 specialistų.

Priešgaisrinės saugos reikalavimai ir draudimai

PAGD primena, kad svarbu laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas – tam skirtos specialios surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse leidžiama deginti tik sugrėbtą sausą augmeniją, laikantis saugių atstumų nuo pastatų.

Naudojant lauko kepsnines, būtina laikytis saugaus atstumo nuo statinių ir, baigus kepti, visada kruopščiai užgesinti ugnį.

Griežtai draudžiama deginti augalus miškuose, durpynuose ar arčiau nei 50 m nuo jų. Taip pat – kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus tam skirtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.

Privaloma nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti. Laužui miške galima naudoti tik šakas ir žabus.

Ką daryti pastebėjus gaisrą?

Pastebėjus gaisrą, svarbu nedelsti: jei saugu, liepsną galima bandyti gesinti paprastomis priemonėmis – užplakti šakomis ar drabužiais, užtrypti, užpilti vandeniu ar užkasti žemėmis. Tačiau jei ugnis plinta, būtina skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinti saugia kryptimi – prieš vėją.

Šiais metais VMU yra užregistravusi du miško gaisrus, kurių metu sudegė 0,02 ha miško paklotės.

aad.lrv.lt nuotr.

Balandžio 1 d.–gegužės 31 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys reidus „Saugom ungurį“, kurių tikslas – užtikrinti europinių ungurių apsaugą migracijos laikotarpiu ir užkardyti neteisėtą ungurių žvejybą bei prekybą.

Skaityti toliau

„Kaip ir kasmet skiriame didelį dėmesį pavasarį migruojantiems europiniams unguriams. Pareigūnai tikrins potencialias migracijos vietas, kad apsaugotume šias žuvis“, – pažymi Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Šiuo metų laiku unguriai migruoja iš ežerų į upes, Nemunu pasiekia Kuršių marias, kur tęsia savo kelionę link Baltijos jūros, todėl reidai vyks visuose galimuose migracijos maršrutuose. Aplinkosaugininkai tikrins vidaus vandenis, įskaitant ir tas vietas, kuriose verslinė žvejyba nebevykdoma.

Departamento pareigūnai stebi internetinę erdvę, seka skelbimus ir socialinius tinklus, renka kitą informaciją apie prekybą galimai neteisėtai sugautomis žuvimis. Įtarus pažeidimą, atliekami kontroliniai pirkimai.

Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, nedelsdami informuokite skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112. Greita visuomenės reakcija užtikrina operatyvų pareigūnų įsitraukimą.

Aplinkosaugininkai primena, kad už vieną neteisėtai sugautą ungurį skaičiuojama 480 eurų žuvų ištekliams padaryta žala, kurią reikės atlyginti. Gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą bazinį įkainį, t. y. už vieną ungurį – 1 440 eurų.

Ungurių žvejybos reikalavimai

Žvejams mėgėjams nenustatytas terminas ir minimalus dydis ungurių gaudymui, tačiau per vieną žvejybą žvejys mėgėjas turi teisę sugauti ne daugiau kaip tris ungurius. Kuršių mariose žvejams mėgėjams ungurių žvejyba draudžiama.

Žvejams verslininkams, žvejojantiems Kuršių mariose marinėmis ar stambiaakėmis žuvų gaudyklėmis, leidžiama ungurių žvejyba, kurių ilgis nuo 45 cm. Mažesni unguriai turi būti gyvi paleidžiami į tą patį vandens telkinį.

Ungurių žvejyba žvejams verslininkams Kuršių mariose draudžiama nuo rugsėjo 15 d. iki kovo 15 d.

Išsamią informaciją apie žvejybą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose žvejybos atmintinėse.

vialietuva.lt. nuotr.

Didėja greitis, prasideda vasarinių padangų sezonas.

Skaityti toliau

Netrukus įsigalios sezoniniai Kelių eismo taisyklių pasikeitimai, kai automobiliai turi būti su vasarinėmis padangomis ir didėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose. Kartu su pasikeitimais, prasideda intensyvesnis eismas, todėl kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ ragina neatsipalaiduoti – būtent šiuo laikotarpiu didėja nelaimių rizika, o vairuotojų sprendimai tampa dar svarbesni nei bet kada.

Šie KET pasikeitimai nėra vien formalūs – jie sutampa su realiais pokyčiais keliuose. Vairuotojams tenka prisitaikyti prie greitesnio eismo, įvairesnių eismo dalyvių ir po žiemos pakitusios kelių būklės.

Padangos: laikas keisti į vasarines

Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos. Šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas. Nors minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3–4 mm – tai padeda išvengti akvaplanavimo ir užtikrina stabilesnį automobilio valdymą lyjant.

Didėja maksimalus leistinas važiavimo greitis

Sezonui įsibėgėjant, automagistralėse maksimalus leistinas greitis didėja iki 130 km/val., greitkeliuose – iki 120 km/val. Kituose keliuose jis nesikeičia. Pradedantiesiems vairuotojams išlieka griežtesni ribojimai: atitinkamai 100 km/val. automagistralėse, 90 km/val. greitkeliuose ir 80 km/val. kituose keliuose su asfalto ar betono danga.

„Šią žiemą, esant palankioms oro sąlygoms ir pasitelkus išmaniuosius kelio ženklus, dalyje automagistralių vairuotojai galėjo važiuoti greičiau ir tai darė saugiai, todėl įrodė savo sąmoningumą. Šiuos sprendimus nuosekliai diegsime ir kituose keliuose. O dabar, atėjus pavasariui, kai ne tik norisi, bet ir galime važiuoti greičiau, svarbiausia šį sąmoningumą išlaikyti. Greitis didėja visose automagistralėse ir greitkeliuose, tad kviečiame vairuotojus ir toliau rinktis saugų greitį, atidžiai vertinti situaciją kelyje ir saugoti vieni kitus“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Maksimalaus leistino važiavimo greičio padidinimas nereiškia, kad visada saugu važiuoti maksimaliu greičiu. Balandį vairavimo sąlygos gali būti apgaulingos – po žiemos kelio danga neretai būna pažeista, o eismo dalyvių skaičius išauga – į kelius išrieda motociklai, daugiau dviratininkų, todėl svarbiausia išlieka atsakingas vairavimas, teisingas situacijos įvertinimas ir pasirinktas saugus važiavimo greitis,“ – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Anot „Via Lietuva“ vadovo, esant palankioms oro ir eismo sąlygoms, maksimaliu leistinu greičiu važiuoti galima saugiai. Vis dėlto vairuotojai visada turi atidžiai įvertinti oro, kelio ir transporto sąlygas.

Šią žiemą automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas ir A5 nuo Garliavos iki Marijampolės buvo taikytas eksperimentinis sprendimas – esant tinkamoms sąlygoms leistas 130 km/val. greitis. Šiemet toks režimas buvo aktyvuotas 20 dienų, tai yra beveik visą kovo mėnesį.

„Via Lietuva“ primena, kad nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. nebetaikomas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Atkreipiame dėmesį, kad mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Ilgasis savaitgalis ir kelių darbai – planuokite laiką

Didėjant eismo srautams, ypač artėjant šventiniam šv. Velykų savaitgaliui vairuotojai gali susidurti su spūstimis ar laikinais eismo ribojimais. Intensyvėjant kelių infrastruktūros remonto ir priežiūros darbams, kelionės laikas gali pailgėti, todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutus ir numatyti papildomo laiko kelionei. Be abejo, vykstantys darbai keliuose reikalauja kantrybės ir atidumo.

Pavasarinis eismas reikalauja dar daugiau dėmesio

Šiuo laikotarpiu keičiasi ne tik oro sąlygos, bet ir eismo situacija. Po žiemos keliai dažnai būna nelygūs, vietomis slidūs arba padengti žvyru, o lietus ar saulės akinimas gali pabloginti matomumą. Vairuotojai turėtų būti itin atidūs.

Atšilus orams, keliuose vis dažniau pasirodo motociklininkai, dviratininkai ir elektrinių paspirtukų naudotojai. Vairuojantiesiems automobilius patariama dažniau tikrinti veidrodėlius, akląsias zonas, laikytis saugaus atstumo ir vengti staigių manevrų. Pavasario keliuose reikia visada išlikti budriems.

Ne mažiau svarbi ir transporto priemonės būklė. Prieš ilgesnes ar intensyvesnes keliones rekomenduojama patikrinti padangas, stabdžius, langų valytuvus, šviesas, veidrodėlius ir kitus saugumui svarbius elementus. Taip pat verta prisiminti, kad tinkamai pripūstos ir padangos su tinkamu protektoriaus gylio lygiu (rekomenduojama ne mažiau kaip 3 mm) pagerina automobilio stabilumą ir stabdymo efektyvumą lietingu oru.

„Via Lietuva“ primena: atsakingas pasiruošimas sezonui, atidumas kelyje ir pasirinktas saugus važiavimo greitis padeda išvengti nelaimių bei užtikrina sklandų eismą visiems.

keliuprieziura.lt nuotr.

Permainingi orai ir dažnai besikeičiančios oro sąlygos daro didelę įtaką eismo saugumui – neįvertinus kelio būklės, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar saugaus atstumo nuo kitų automobilių – padidėja tikimybė patekti į eismo įvykį. „Via Lietuva“ primena vairuotojams, ką reiktų prisiminti sėdant prie automobilio vairo, esant permainingam orui.

Skaityti toliau

Žiemą pasikeičia vairavimo sąlygos, todėl, prieš pradedant kelionę šiuo metų laiku, būtina nustatyti kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga, t. y. važiuojant paspausti stabdžius, žinoma, įsitikinus, kad tai daryti saugu. Vairuotojai turėtų atsiminti, kad kelių pabarstymas yra tik papildoma, nors ir labai svarbi, pagalba. Vis dėlto kelionių saugumą lemia vairuotojų veiksmai.

Važiuojant žiemą, reiktų rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ir slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti 25 metrai, t. y. 2 sekundės, tačiau, kaip minėta, žiemą reikia palikti didesnį atstumą, t. y. apie 40 metrų.

Kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį.

Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledas, todėl artėjant prie sankryžų žiemą reiktų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.

Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Be to intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei ir nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.

Automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių. Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą. Jei automobilyje nėra ABS, važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Taip pat automobilio stabilumą važiuojant slidžiu keliu pagerina stabdymas įjungiant žemesnę pavarą ir tokiu būdu neblokuojant ratų.

Itin pavojingi žiemą yra sniego „koše“ padengti ruožai. Būtent juose dažniausiai kyla automobilio sumėtymo pavojus. Atminkite, kad šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Specialistai sako, kad saugiausia važiuoti susigulėjusiu puriu sniegu, vis dėlto toks sniegas kai kur gali slėpti gryną ledą, todėl reiktų būti itin atsargiems.

„Via Lietuva“ planuojantiems bet kokias keliones žiemą primena, kad kelionės gali trukti ilgiau. Iškritus dideliam sniego kiekiui ar pašalus, vairuotojams prieš važiuojat tenka ilgiau užtrukti valant nuo šerkšno ar sniego automobilių langus. Dėl nenuvalytų langų žiemą išauga avarijų tikimybė, nes vairuotojams sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius ir išvengti rizikingų situacijų. Taip pat derėtų kruopščiai nuvalyti ne tik priekinius ir galinius žibintus bet ir sniegą nuo viso automobilio.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nors visuomenės požiūris į pirotechnikos naudojimą per Naujųjų metų sutikimą pamažu keičiasi, vis dar įprasta susprogdinti daug įvairių pirotechninių gaminių.

Skaityti toliau

Ši pramoga daro neigiamą poveikį ir žmonių sveikatai, ir aplinkai: sprogdamos pirotechnikos priemonės labai padidina triukšmo lygį, jų degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę, į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai ir pan.

Dėl fejerverkų sprogdinimo padidėjusi kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis. Dėl pirotechnikos priemonių keliamos aplinkos taršos bei triukšmo kenčia naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta.

Oro užterštumas Naujųjų metų naktį gali padidėti ir kelis kartus

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų aplinkos ore labiausiai padidėja kietųjų dalelių (KD10, KD2,5) koncentracijos, tačiau išauga ir kitų teršalų (sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO) vertės.

Duomenys rodo, kad teršalų koncentracijos per pirmąją Naujųjų Metų valandą staiga išauga kelis ar net keliolika kartų, santykinai didesnės KD₁₀ koncentracijos Naujųjų metų naktį susiformuoja miestų vadinamuose miegamuosiuose rajonuose.

Svarbu pabrėžti, kad oro kokybė Naujųjų metų naktį labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų, o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, fejerverkų sąlygotas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali staiga padidėti net ir keliolika kartų.

Ramiu, be vėjo ir kritulių oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų, pavyzdžiui, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto bus stebima padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams, sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikysis trumpiau ir bus išsklaidytas per 1-2 valandas.

Vis tik sprogus pirotechnikos priemonėms išmesti teršalai niekur nedingsta – aplinkos ore sukelia trumpalaikius, iki kelių valandų trukmės kenksmingų teršalų koncentracijos padidėjimus, o vėliau patenka į paviršinius vandenis, dirvožemį ir čia gali išlikti ilgą laiką. Tad fejerverkų naudojimas turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį aplinkos, ekosistemų būklei ir žmogaus sveikatai.

Europos šalyse ir JAV pripažįstama, kad tai yra jau atgyvenusi ir kenkianti aplinkai pramoga, kuriai ieškoma kitų, aplinkai palankesnių alternatyvų, gyventojai skatinami jų naudoti kuo mažiau, o fejerverkus pakeičia lazerių, muzikos, šviesų ar dronų šou.

vmu.lt. nuotr.

Jau devynioliktus metus Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia gyventojus į kasmetinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Kalėdos – artumo, bendrumo ir rūpestingumo šventė, todėl miškininkai nemokamai dalins eglių ir pušų šakas.

Skaityti toliau

Kai tradicija virsta atsakomybe

Visos šakos surenkamos atsakingai, nepažeidžiant miško ekosistemos, todėl tūkstančiai namų prisipildo natūralaus miško kvapo. Eglės ar pušies šaka namuose suteikia ypatingumo ir įkvepia tvariai pasitikti gražiausias metų šventes.

„Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ jau 19 metų simboliškai pradeda žiemos švenčių laiką. Tai priminimas sustoti, pabūti su artimaisiais ir į savo namus įsileisti miško dvasią. Miškininkai kasmet su atsakomybės jausmu paruošia eglės ir pušies šakas – mažus, bet labai prasmingus švenčių simbolius. Kviečiu visus atvykti į akcijos vietas ir parsinešti šią miško dovaną į savo namus“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Ši tradicija prasidėjo Šiaulių krašte prieš beveik du dešimtmečius ir ilgainiui tapo visos Lietuvos iniciatyva. Akcija skatina ne tik dalintis šventine nuotaika, bet ir primena – nekirskime jaunų eglučių, nelaužykime šakų miškuose. Tai paprastas būdas prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

„Kalėdos yra laikas, kai prisimename svarbiausias vertybes – artumą, bendrumą ir atsakomybę. Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ puikiai atspindi šias idėjas, nes ji jungia šventinį džiaugsmą su pagarba gamtai. Miškininkai, dalydami eglės ir pušies šakas, kviečia šventės sutikti ne tik gražiai, bet ir tvariai“ – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Šiemet – ypatinga akcija su skautais

Šiemet akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ bus ypatinga – prie miškininkų prisijungia Lietuvos skautija. Atvykę pasiimti eglės ar pušies šakelės, gyventojai galės parsinešti ir Betliejaus Taikos ugnį – taikos, vilties ir bendrystės simbolį. Skautai šią ugnį iš Austrijos parsiveža kiekvienais metais ir paskleidžia po Lietuvos miestus, parapijas, mokyklas, ligonines, bendruomenes.

„Džiaugiamės, kad šiemet Betliejaus Taikos ugnį dalinsime kartu su Valstybinės miškų urėdijos miškininkais. Kaip ir kasmet siekiame, kad Betliejaus Taikos ugnį į savo namus parsineštų kuo daugiau žmonių, kurie toliau ja dalintųsi su aplinkiniais ir skleistų viltį, taiką, šviesą ir šilumą. Šių metų akcijos šūkis – „Į ateitį su viltimi!“. Tikėkime gerumu, darykime geruosius darbus ir šventes pasitikime pilni vidinės šviesos!“ – teigia Betliejaus Taikos ugnies akcijos koordinatorė Lietuvoje skautė Viltė Rabazauskaitė.

Gyventojams, norintiems pasipuošti Kalėdų eglutę ar kitą medelį, miškininkai rekomenduoja rinktis vazonuose augančius medelius. Toks medelis papuoš namus šventiniu laikotarpiu, o pavasarį jį bus galima persodinti šalia namų ir suteikti jam antrą gyvenimą.

Kasmet prieš šventes VMU miškininkai nemokamai išdalina daugiau nei 100 tūkst. eglišakių visoje Lietuvoje.

Informacija gyventojams

Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ vyks gruodžio 19 d., nuo 12 val., 60 vietų visoje Lietuvoje.

Rekomenduojame atsinešti maišelį ar virvelę patogiam šakų parsinešimui bei žvakutę ugnelei prisidegti.

Po švenčių šakas patariame kompostuoti arba priduoti į žaliųjų atliekų aikšteles.

Eglišakių dalijimo vietų adresus rasite čia.

Artimiausius VMU regioninius padalinius, prekiaujančius įvairių rūšių kalėdiniais medeliais, rasite čia.

Organizatorių.

LRT kartu su partneriais – Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija – pradeda visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“. Kampanijos tikslas – padėti gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias apgaules, laiku sustabdyti sukčių spaudimą ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis.

Skaityti toliau

Pastaraisiais metais sukčiai vis dažniau taikosi į žmonių emocijas: skubina, gąsdina, apsimeta pareigūnais ar bankų darbuotojais, vilioja „neįtikėtinomis“ investicinėmis galimybėmis, o romantinių apgavysčių atvejais kuria tariamą artimą ryšį. Kampanijos platformoje išskiriamos keturios ypač paplitusios schemos: romantiniai sukčiai, investiciniai pažadai, netikri pareigūnai ir skambučiai iš „banko“.

Kampanijos rengimo metu buvo konsultuojamasi su psichologais, siekiant suprasti, kas padeda žmogui ištrūkti iš sukčių kuriamo spaudimo. Kampaniją konsultavo psichologė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė ir psichologas Arūnas Norkus, kurie padėjo išgryninti pagrindinę įžvalgą: reikia pauzės.

Jei skambutis ar žinutė kelia šoką, spaudimą ar verčia skubėti – nutraukite pokalbį. Sukčiai dažnai siekia išprovokuoti emocinę reakciją, kad žmogus nebespėtų kritiškai vertinti situacijos. Būtent todėl pagrindinis patarimas – padėti ragelį ir patiems susisiekti su institucija oficialiais kanalais.

„Už kiekvienos sukčiavimo istorijos yra realūs žmonės, praradę santaupas, saugumo jausmą ir pasitikėjimą. LRT misija – padėti visuomenei atpažinti grėsmes ir sustiprinti atsparumą. „Padėk ragelį“ primena: jei kažkas skubina, gąsdina ar vilioja per gerai skambančiais pažadais, sustokite – nutraukite pokalbį ir pasitikrinkite.

Sukčiavimo mastas rodo, kad vieno sprendimo nepakanka – reikalingas institucijų, žiniasklaidos ir visuomenės susitelkimas. Džiaugiamės galėdami kartu su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija kalbėti vienu balsu ir suteikti žmonėms konkrečius įrankius, kaip apsisaugoti“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Akcentuojamos rizikos ir patarimai

Romantiniai sukčiai aukų ieško socialiniuose tinkluose ir pažinčių programėlėse, ilgainiui įgyja pasitikėjimą, o vėliau prašo pinigų ar „pagalbos“ įvairiomis istorijomis. Kampanija primena, kad net ir didelę gyvenimišką patirtį turintys žmonės gali tapti taikiniu.

Investicinių pažadų schemose sukčiai vilioja pradėti nuo nedidelių sumų, gali sukurti „sėkmės“ iliuziją, o vėliau skatina investuoti vis daugiau, net skolintis. Bandant atsiimti tariamą pelną, reikalaujama papildomų mokesčių.

„Apgavikų pasitelkti socialinės inžinerijos metodai suklaidina net labai blaiviai mąstančius ir finansiškai raštingus žmones. Todėl įtarus, kad susidūrėte su sukčiais, kalba turi būti trumpa. Džiaugiamės, kad tai akcentuojanti iniciatyva išaugo į jungtinį projektą ir sutelkė rimtas pajėgas. Lietuvos bankų asociacijai priklausančios šalies finansų ir kredito įstaigos nuolat informuoja visuomenę apie finansinių sukčių keliamas grėsmes, bet susitelkę įgyjame galimybę kalbėti vienu balsu ir pasiekti daug daugiau žmonių“, – akcentuoja dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Ji atkreipia dėmesį, kad finansiniai sukčiai nuolat naudojasi aktualiomis temomis, siekdami suklaidinti žmones ir paskatinti juos atiduoti savo pinigus ir asmeninius duomenis. Sausio 1 dieną Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.

Specialistai jau dabar stebi sukčių suaktyvėjimą, kuriant naujus su šia tema susijusius scenarijus. Jie skambina kviesdami pasiskolinus „investuoti“ dabar, o grąžinti skolą – atgavus sukauptas lėšas, ragina „pasitikrinti“, kiek lėšų atgausite, netikrose interneto svetainėse, vilioja atsiimti sukauptas lėšas kriptovaliuta ir pan.

Netikri pareigūnai ar tarpininkai gali prisistatyti policijos, finansų ar kitų institucijų darbuotojais, raginti perduoti pinigus „saugoti“, atskleisti informaciją ar įsidiegti programas. Kampanija pabrėžia: institucijos neprašo perduoti lėšų ar slaptų duomenų telefonu ir nevykdo tokių „procedūrų“ per pokalbių programėles.

„Policijos pareigūnai neskambina žmonėms ir neprašo asmens duomenų ar prisijungimo slaptažodžių. Tirdami tokio pobūdžio nusikalstamas veikas pastebime, kad kuo ilgiau žmogus kalba su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė, kad jis padarys klaidą ir bus apgautas. Sukčiai turi gebėjimų įkalbėti, įtikinti auką, tad streso būsenoje žmogus gali padaryti neapgalvotą žingsnį, kuris kainuos labai brangiai. Todėl siūlome nesivelti su nepažįstamais asmenimis į diskusijas, o kuo skubiau baigti pokalbį ar nutraukti susirašinėjimą“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Skambučio iš „banko“ atveju pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti prisijungimus, PIN ar kitus identifikavimo duomenis. Patarimas vienareikšmis: neatskleiskite duomenų, neatlikite mokėjimų, o padėję ragelį patys paskambinkite į banką oficialiu numeriu.

„Šia kampanija parodome, kad Lietuvos institucijos ir finansų įstaigos siekia bendro tikslo – apsaugoti žmonių pinigus nuo sukčių. „Padėk ragelį“ – tai paprastas, bet labai efektyvus patarimas. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai žmonės atpažino sukčius, bet žodis po žodžio pasidavė jų įkalbinėjimams ir parado pinigus. Dėl to, kilus bent menkiausiam įtarimui, nutraukite pokalbį. Pinigus prarasti lengva, o atgauti sunku arba iš viso neįmanoma. Dalinkimės šiuo patarimu su savo artimaisiais, draugais, ir nesuteikime sukčiams nė menkiausios progos. O Lietuvos bankas sieks stiprinti visas įmanomas užkardas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė.

Ji pridūrė, kad Lietuvos bankas kovai su sukčiavimu visada skyrė didelį dėmesį – tiek prižiūrėdamas finansų rinkos dalyvius, tiek skatindamas gyventojų finansinį raštingumą.

Lietuvos bankas buvo vienas iš pirmųjų Europos centrinių bankų, ėmusių blokuoti neteisėtai finansines paslaugas teikiančias interneto svetaines, skelbiantis „juoduosius sąrašus“, kur įtraukiamos vartotojų nusiskundimų dėl sukčiavimo sulaukusias bendrovės.

Įtarus sukčiavimą ar tapus jo auka, gyventojai raginami nedelsti ir pranešti telefonu 112.

aad.lrv.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. įsigaliojo vėgėlių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki 2026 m. sausio 31 d., praneša Aplinkos ministerija.

Skaityti toliau

Siekiant užtikrinti neršiančių vėgėlių apsaugą, nuo 2025 m. gruodžio 15 d. taip pat įsigalioja draudimas žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo. Šis draudimas taip pat galios iki 2026 m. sausio 31 d.

Draudimai žvejoti galios ir kai kurioms kitoms žuvims. Iki 2026 m. balandžio 1 d. draudžiama gaudyti šamus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. – marguosius upėtakius ir sykus. Taip pat galioja lašišinių žuvų apsaugai skirti draudimai iki 2025 m. gruodžio 31 d. žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 prieduose nurodytose upėse ar jų ruožuose.

pagd.lrv.lt nuotr.

Šalyje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Daugiau – https://pagd.lrv.lt/lt/naujienos…

Skaityti toliau

vialietuva.lt. nuotr.

Kasmet valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“ ir bendrovė „Kelių priežiūra“, kuri yra atsakinga už kokybišką šių kelių priežiūrą, gauna apie 100 pranešimų dėl kelio dangos taršos. Sudėtingiausia padėtis rudenį ir pavasarį fiksuojama tose vietovėse, kur valstybinės reikšmės keliai kerta dirbamus laukus arba yra šalia žvyro karjerų.

Skaityti toliau

Ant kelio dangos patenkantis purvas, žemės ar žvyras mažina padangų sukibimą su danga, ilgina stabdymo kelią ir didina eismo įvykių riziką, ypač posūkiuose. Be to, užteršta kelio danga prastina horizontalaus ženklinimo matomumą, o ilgainiui tai gali lemti ir pačios dangos pažeidimus.

„Nuo žemės ūkio ar sunkiasvorės technikos ant kelio dangos iškritę nešvarumai mažina transporto priemonių valdomumą ir stabdymo efektyvumą, o tai gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis. Visus ūkininkus, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojus, karjerų valdytojus bei rangovus raginame elgtis atsakingai – pasirūpinti švariais ratais ir taip prisidėti prie saugesnių kelionių visoje Lietuvoje“, – akcentuoja „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Dažnai žemdirbiai, išvažiuodami iš laukų, dirbamų teritorijų net nesusimąsto, kad užteršdami kelio dangą kelia tiesioginį pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo metu žvyro karjeruose teršimas dažnai kyla dėl nevalytų ratų ar netinkamai uždengtų birių medžiagų krovinių.

Užteršta danga tampa slidžia, didina dulkėtumą šiltuoju metų laiku ir sudaro sąlygas nelaimingiems atsitikimams. Be to, užteršus žvyrkelius padidėja kelio dangos nuvalymo kaštai, nes, nustūmus žemių ir purvo sluoksnį, dažnu atveju kelią tenka papildomai žvyruoti ir profiliuoti.

Ypač sudėtinga situacija fiksuojama tose Lietuvos vietovėse, kur keliai ribojasi su intensyviai dirbamais laukais ar karjerais. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Trakų rajone esantis A16 kelio ruožas ties 20,84 km, kur danga nuolat užteršiama transportui išvažiuojant iš vietinės reikšmės kelio, vedančio į žvyro karjerą.

Pagal Kelių eismo taisykles, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir pan.

Už kelio dangos teršimą numatytos administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 9 punktu, kelio dangos užteršimas gali užtraukti baudą nuo 300 iki 560 eurų. Šis straipsnis taikomas ir kitais atvejais, kai keliamas pavojus eismui ar gadinami kelio statiniai bei įrenginiai.

Žvyro karjerų valdytojai taip pat turi pareigą užtikrinti, kad iš teritorijos išvykstanti technika nekeltų pavojaus eismui – transporto priemonės turi išvažiuoti švarios, o ratų plovimas yra viena veiksmingiausių priemonių tai užtikrinti. Tas pats galioja ir ūkininkams: iš laukų išvykstanti technika turi būti tokia, kad nekeltų papildomos rizikos kitiems eismo dalyviams.

„Via Lietuva“ pabrėžia, jog transporto priemonių vairuotojai privalo pasirūpinti, kad į kelią išvažiuotų švariais ratais ir neterštų dangos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas draudžia bet kokius darbus keliuose ar jų juostose be kelio savininko sutikimo, tačiau esant poreikiui galima gauti leidimą valymo darbams atlikti.

Policijos nuotr.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Tokiems Susisiekimo ministerijos parengtiems Kelių eismo taisyklių pakeitimams šiandien pritarė Vyriausybė.

Skaityti toliau

„Dviratininko, riedlentininko, paspirtukininko ar motociklininko šalmas buvo privalomas tik asmenims iki 18 metų ir tiems, kurie juda važiuojamąja kelio dalimi. Norime užtikrinti, kad kelionės būtų dar saugesnės, tad nuo kitų metų jokių išimčių neliks, ir šalmas bus privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas ir priduria, kad šis pokytis padės išvengti traumų bei sužalojimų, išsaugos šimtus gyvybių kasmet.

Kaip ir anksčiau, važiuoti bus leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone.

Važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priemonės priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais yra privaloma, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).

keliuprieziura.lt nuotr.

Permainingi orai ir dažnai besikeičiančios oro sąlygos daro didelę įtaką eismo saugumui – neįvertinus kelio būklės, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar saugaus atstumo nuo kitų automobilių – padidėja tikimybė patekti į eismo įvykį. „Via Lietuva“ primena vairuotojams, ką reiktų prisiminti sėdant prie automobilio vairo, esant permainingam orui.

Skaityti toliau

Žiemą pasikeičia vairavimo sąlygos, todėl, prieš pradedant kelionę šiuo metų laiku, būtina nustatyti kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga, t. y. važiuojant paspausti stabdžius, žinoma, įsitikinus, kad tai daryti saugu. Vairuotojai turėtų atsiminti, kad kelių pabarstymas yra tik papildoma, nors ir labai svarbi, pagalba. Vis dėlto kelionių saugumą lemia vairuotojų veiksmai.

„Žiemą oro sąlygos ir kelio būklė gali pasikeisti akimirksniu. Todėl išvažiuojant į žiemos kelią visada labai svarbu įvertinti ir kelio dangos, ir automobilio būklę. Esant nepastoviam orui, saugesnis vairavimas reikalauja papildomo pasirengimo ir atsargumo. Primename, kad labai svarbu kiekvieno mūsų priimti sprendimai – pasirinktas saugus važiavimo greitis, saugus atstumas, saugus stabdymas. Žiema tik prasideda, išbandymų tikrai dar bus, važiuokime saugiai“, – apie žiemos išbandymus kelyje kalbėjo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Važiuojant žiemą, reiktų rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ir slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti 25 metrai, t. y. 2 sekundės, tačiau, kaip minėta, žiemą reikia palikti didesnį atstumą, t. y. apie 40 metrų.

Kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį.

Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledas, todėl artėjant prie sankryžų žiemą reiktų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.

Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Be to intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei ir nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.

Automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių. Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą. Jei automobilyje nėra ABS, važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Taip pat automobilio stabilumą važiuojant slidžiu keliu pagerina stabdymas įjungiant žemesnę pavarą ir tokiu būdu neblokuojant ratų.

Itin pavojingi žiemą yra sniego „koše“ padengti ruožai. Būtent juose dažniausiai kyla automobilio sumėtymo pavojus. Atminkite, kad šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Specialistai sako, kad saugiausia važiuoti susigulėjusiu puriu sniegu, vis dėlto toks sniegas kai kur gali slėpti gryną ledą, todėl reiktų būti itin atsargiems.

„Via Lietuva“ planuojantiems bet kokias keliones žiemą primena, kad kelionės gali trukti ilgiau. Iškritus dideliam sniego kiekiui ar pašalus, vairuotojams prieš važiuojat tenka ilgiau užtrukti valant nuo šerkšno ar sniego automobilių langus. Dėl nenuvalytų langų žiemą išauga avarijų tikimybė, nes vairuotojams sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius ir išvengti rizikingų situacijų. Taip pat derėtų kruopščiai nuvalyti ne tik priekinius ir galinius žibintus bet ir sniegą nuo viso automobilio.

vmu.lt. nuotr.

Jau devynioliktus metus Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia gyventojus į kasmetinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Kalėdos – artumo, bendrumo ir rūpestingumo šventė, todėl miškininkai nemokamai dalins eglių ir pušų šakas.

Skaityti toliau

Kai tradicija virsta atsakomybe

Visos šakos surenkamos atsakingai, nepažeidžiant miško ekosistemos, todėl tūkstančiai namų prisipildo natūralaus miško kvapo. Eglės ar pušies šaka namuose suteikia ypatingumo ir įkvepia tvariai pasitikti gražiausias metų šventes.

„Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ jau 19 metų simboliškai pradeda žiemos švenčių laiką. Tai priminimas sustoti, pabūti su artimaisiais ir į savo namus įsileisti miško dvasią. Miškininkai kasmet su atsakomybės jausmu paruošia eglės ir pušies šakas – mažus, bet labai prasmingus švenčių simbolius. Kviečiu visus atvykti į akcijos vietas ir parsinešti šią miško dovaną į savo namus“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Ši tradicija prasidėjo Šiaulių krašte prieš beveik du dešimtmečius ir ilgainiui tapo visos Lietuvos iniciatyva. Akcija skatina ne tik dalintis šventine nuotaika, bet ir primena – nekirskime jaunų eglučių, nelaužykime šakų miškuose. Tai paprastas būdas prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

Šiemet – ypatinga akcija su skautais

Šiemet akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ bus ypatinga – prie miškininkų prisijungia Lietuvos skautija. Atvykę pasiimti eglės ar pušies šakelės, gyventojai galės parsinešti ir Betliejaus Taikos ugnį – taikos, vilties ir bendrystės simbolį. Skautai šią ugnį iš Austrijos parsiveža kiekvienais metais ir paskleidžia po Lietuvos miestus, parapijas, mokyklas, ligonines, bendruomenes.

„Džiaugiamės, kad šiemet Betliejaus Taikos ugnį dalinsime kartu su Valstybinės miškų urėdijos miškininkais. Kaip ir kasmet siekiame, kad Betliejaus Taikos ugnį į savo namus parsineštų kuo daugiau žmonių, kurie toliau ją dalintųsi su aplinkiniais ir skleistų viltį, taiką, šviesą ir šilumą. Šių metų akcijos šūkis – „Į ateitį su viltimi!“. Tikėkime gerumu, darykime geruosius darbus ir šventes pasitikime pilni vidinės šviesos!“ – teigia Betliejaus Taikos ugnies akcijos koordinatorė Lietuvoje skautė Viltė Rabazauskaitė.

Gyventojams, norintiems pasipuošti Kalėdų eglutę ar kitą medelį, miškininkai rekomenduoja rinktis vazonuose augančius medelius. Toks medelis papuoš namus šventiniu laikotarpiu, o pavasarį jį galima bus persodinti šalia namų ir suteikti jam antrą gyvenimą.

Kasmet prieš šventes VMU miškininkai nemokamai išdalina daugiau nei 100 tūkst. eglišakių visoje Lietuvoje.

Informacija gyventojams

Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ vyks gruodžio 19 d., nuo 12 val., 59 vietose visoje Lietuvoje.

Rekomenduojame atsinešti maišelį ar virvelę patogiam šakų parsinešimui bei žvakutę ugnelei prisidegti.

Po švenčių šakas patariame kompostuoti arba priduoti į žaliųjų atliekų aikšteles.

Eglišakių dalijimo vietų adresus rasite šioje nuorodoje: https://vmu.lt/parsinesk-kaledas-2025/.

Artimiausius VMU regioninius padalinius, prekiaujančius įvairių rūšių kalėdiniais medeliais, rasite čia.

USAD.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) kartu su partneriais aktyviai atnaujina taromatų įrangą. Šimtai naujų taromatų pagreitins pakuočių grąžinimo procesą ir suteiks daugiau patogumo gyventojams, kurie prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo.

Skaityti toliau

„Beveik dešimtmetį Lietuvoje gyvuojančią užstato sistemą šiandien palaiko 9 iš 10 gyventojų. Šis pasitikėjimas mus skatina tobulėti ir užtikrinti taromatų tinklo veiklos kokybę. Įvertinę vartotojų patirtį, atrinkome pažangius technologijų sprendimus ir įrenginius, kurie geriausiai dera su prekybos vietų sąlygomis ir yra patogūs ne tik tarą grąžinantiems žmonėms, bet ir taromatus prižiūrintiems darbuotojams“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas ir pažymi, kad taromatų modernizacija yra ilgalaikis projektas, įgyvendinamas etapais.

USAD duomenimis, per pirmąjį etapą bus atnaujinta kiek daugiau negu 300 taromatų įranga. Maždaug pusė šio tikslo jau yra pasiekta – nauja „Tomra“ gamintojos įranga veikia 140 taromatų visoje Lietuvoje.

Greitesni ir patogesni

G. Varnas pastebi, kad daugiausia naujovių šiame etape yra susiję su mažų ir vidutinių parduotuvių taros surinkimu. Dalis gyventojų jau pastebėjo, kad senesnio modelio UNO taromatus prie nedidelių parduotuvių pakeitė modernūs H11 įrenginiai. Jame – didesnis liečiamas ekranas, pakuočių priėmimas ir nuskaitymas vyksta greičiau, o talpa – dviem trečdaliais didesnė lyginant su prieš tai buvusių UNO.

Vidutinėms parduotuvėms skirtas T70 pakuotes presuojantis taromatas atskleidžia „TOMRA Flow Technology“ technologijos privalumus. Tara atpažįstama akimirksniu ir be sukimosi. Dėl to pakuotės juda 50 proc. greičiau, lyginant su pirmtako T63 mechanizmu. Naują taromatą išbandę prekybininkai pastebi, jog aptarnavimo ir priežiūros darbus atlikti tapo paprasčiau.

Taip pat Lietuvoje sėkmingai testuojami ir naujos kartos B7 taromatai, skirti vidutinio dydžio parduotuvėms. Šio modelio taromatas užima vos 1,3 kv. m. plotą, yra lengvai valdomas ir efektyviai prižiūrimas. Modernieji B7 taromatai yra įtraukti į USAD planus.

Vienu ypu – daugiau negu 100 plastiko butelių ir skardinių

Svarbia naujiena G. Varnas vadina ir sprendimą plėsti galingus R1 tipo taromatus, kurie vienu metu gali priimti ir apdoroti didelį kiekį PET plastiko ir metalinių pakuočių kiekį. Pirmasis šio tipo taromatas prieš porą metų buvo įrengtas Vilniuje, Žirmūnuose, ir sulaukė išties didelio dėmesio. O antrasis R1 taromatas 2025 metų sausį pradėjo veikti Šiauliuose.

Per plačią angą į R1 taromatą vienu kartu galima sukrauti per 100 skardinių ir PET plastiko butelių. Greičiau negu per minutę įranga užstato pakuotes nuskenuoja ir suskaičiuoja, o tada atspausdina kvitą. Greta veikia ir įprastas „Tomra T9“ taromatas, į kurį gyventojai gali grąžinti stiklo butelius, o taip pat PET ir metalines pakuotes mažesniais kiekiais.

Kartu su partneriais USAD planuoja dar šiemet Lietuvoje įrengti keturis R1 taromatus: po vieną Alytuje, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.

„Mums svarbiausia yra užtikrinti gerą patirtį žmonėms, kurie grąžina tarą. Kartu siekiame, kad naujosios technologijos palengvintų darbą prekybininkams, kurie rūpinasi, kad taros surinkimas vyktų sklandžiai. Tad įgyvendindami projektą daug dėmesio skirsime sistemos naudotojams ir grįžtamajam ryšiui, kuris visada padeda tobulėti“, – apibendrina USAD vadovas G. Varnas. Iš viso Lietuvoje veikia apie 1300 taromatų tinklas.

vialietuva.lt. nuotr.

Lietuvos vairuotojų šią žiemą magistralėje A1 Vilnius–Kaunas ir A5 automagistralėje nuo Garliavos iki Marijampolės laukia naujovė – dinaminis padidinto greičio režimas. Esant palankioms oro sąlygoms, čia bus galima važiuoti greičiau – iki 130 km/val. vietoj dabar galiojančio 110 km/val. greičio.

Skaityti toliau

Šiuo metu 130 km/val. greičio režimas galioja tik šiltuoju laikotarpiu (nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d.), tačiau Susisiekimo ministerija ir AB „Via Lietuva“ siekia, kad vairuotojai galėtų važiuoti pagal realias eismo sąlygas ir padidinti greitį tuomet, kai kelias sausas, temperatūra teigiama, o matomumas geras.

„Kelių infrastruktūra tampa vis išmanesnė: magistralėse turime modernias eismo valdymo technologijas, kurios leidžia greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų. Dabar žiemos švelnesnės, todėl jas galime išnaudoti koreguojant greičio apribojimus be jokių papildomų kaštų. Jei oro sąlygos geros, vairuotojai galės važiuoti greičiau ir sutrumpinti kelionės laiką tarp dviejų didžiausių šalies miestų. Tai pilotinis projektas, ir šią naujovę vairuotojai galės išbandyti jau nuo lapkričio 1 d.“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Leistinas greitis būtų dinaminis – jį reguliuos intelektinės transporto sistemos: kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai ir vaizdo kameros. Surinkti duomenys realiu laiku leist automatiškai nustatyti optimalų greitį pagal oro ir kelio būklę. Kintantis greičio ženklas bus atvaizduojamas keliuose esančiuose ekranuose.

Jeigu sąlygos būtų palankios – kelio danga būtų sausa, o oro temperatūra teigiama – būtų leidžiama važiuoti iki 130 km/val. Tačiau esant blogesnėms oro sąlygoms – jei snigtų, danga taptų slidi ar temperatūra kristų žemiau nulio – greitis būtų mažinamas iki 110 km/val. ar dar labiau. Lietuvos policija palaiko šią iniciatyvą, tačiau primena, kad saugumas kelyje pirmiausia priklauso nuo pačių vairuotojų elgesio, o ne tik nuo greičio apribojimų.

,,Primename vairuotojams, kad siūlomas leidimas važiuoti iki 130 km/val. greičiu žiemos metu jokiu būdu nereiškia pareigos taip važiuoti. Kai net moderniai įrengtuose kai kuriuose magistralinių kelių ruožuose toks greitis būtų leidžiamas, svarbiausi yra vairuotojų atidumas ir atsakomybė. Visada raginame vairuotojus įvertinti realias eismo ir oro sąlygas, kelio dangos būklę bei matomumą – jei sąlygos prastos, greitį būtina sumažinti, net ir esant aukštesnei leistinai ribai. Be to, esant tam tikroms oro sąlygoms turi būti galimybė ženkliai sumažinti važiuojančiųjų greitį, o mes, policija, tokiose vietose vykdysime policijos kontrolės priemones”, – sako Policijos departamento viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Tokia dinaminė greičio reguliavimo sistema sėkmingai taikoma Vokietijoje. „Via Lietuva“ bendradarbiaujant su Vokietijos ekspertais parengtos rekomendacijos, kokiomis sąlygomis ir pagal kokius kriterijus galima didinti ar mažinti leistiną greitį. Informacija iš kelių oro sąlygų stotelių bus atnaujinama kas 5–10 minučių – jei bent vienas parametras neatitiks reikalavimų, maksimalus greitis automatiškai bus sumažintas siekiant užtikrinti maksimalų eismo saugumą.

„Via Lietuva“ teigia, kad sistema visiškai paruošta diegimui – apmokyti specialistai ir sukurti algoritmai, leidžiantys greitai reaguoti į kintančias sąlygas. „Mes žengėme dar vieną žingsnį į išmanesnę kelių infrastruktūrą. Pirmą kartą Lietuvoje žiemos metu vairuotojai galės važiuoti greičiau, kai tai leidžia oro ir eismo sąlygos. Šiuolaikinės technologijos leis greitį pritaikyti prie realios situacijos: kai kelias sausas ir matomumas geras, bus galima važiuoti iki 130 km/val., o esant prastesnėms sąlygoms – saugiau ir lėčiau. Vis dėlto tikimės, kad vairuotojai visada rinksis saugų greitį. Raginame būti atidžius, neskubėti keliuose ir saugoti save bei kitus – atsakingas elgesys kelyje išlieka svarbiausias“, – teigia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Šiuo metu galimybė taikyti tokį dinaminį greičio reguliavimą egzistuoja magistralėje A1 tarp Vilniaus ir Kauno bei A5 ruože nuo Garliavos iki Marijampolės. Ateityje planuojama dinaminį greičio reguliavimą diegti toliau – iki Klaipėdos bei iki Lenkijos sienos. Iki metų pabaigos „Via Lietuva“ parengs planą, kuriuose kelių ruožuose ir kiek tokių intelektinių transporto sistemų turėtų atsirasti.

Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 170 kelių oro sąlygų stotelių, kurios realiu laiku renka ir perduoda duomenis apie oro sąlygas ir kelio dangos būklę. Šių stotelių tinklas – svarbi eismo saugos ir kelių priežiūros sistemos dalis, leidžianti tiek kelių priežiūros specialistams, tiek vairuotojams tinkamai pasiruošti kelionėms ir sumažinti rizikas kelyje.

Šiuo metu magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda įrengti 49 KIŽ postai, A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai – 25, A17 Panevėžio aplinkkelyje – 24. KIŽ, veikiančiuose kaip vaizdo ekranai, atvaizduojami greičio ribojimų ir įspėjamieji kelio ženklai, kurių vairuotojai paisyti privalo. Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Be abejo, visais atvejais vairuotojai patys turi atsakingai vertinti eismo sąlygas bei pasirinkti saugų važiavimo greitį, kuris yra mažesnis už leistiną maksimalų važiavimo greitį arba lygus jam.

vialietuva.lt.

„Via Lietuva“ primena apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas.

Skaityti toliau

Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.

„Via Lietuva“ primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.

„Raginame vairuotojus visada rinktis saugų važiavimo greitį. Jį lemia daugybė veiksnių – vairuotojo patirtis, savijauta, oro sąlygos, automobilio techninė būklė, padangų ir kelio dangos būklė. Todėl saugus greitis dažnai gali būti gerokai mažesnis už leistiną maksimalų. Kiekvienas iš mūsų kelyje yra atsakingas ne tik už save, bet ir kitus eismo dalyvius, todėl vairuokime atsakingai, geriau važiuokime lėčiau, bet saugiau“, – kalbėjo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Mažesnis maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose – ne vienintelis sezoninis pasikeitimas. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

Mopedais, motociklais, triračiais, visų rūšių keturračiais su vasarinėmis padangomis draudžiama važiuoti gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemiančių jo padarinius. Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važinėti. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad jos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, būtų ne mažesnis nei 3 mm. Turint omenyje dažnai dėl orų prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm.

Padangos yra viena iš pagrindinių automobilio dalių, nuo kurių priklauso saugumas keliuose ir važiavimo kokybė. Vertėtų prisiminti, kad naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą arba kurių protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimų, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.

Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Primename, kad dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Eismo sąlygos vėlyvą rudenį ar žiemos sezonu būna permainingos, todėl prieš kelionę būtina pasitikrinti, ar tinkamai veikia vairavimo sistema, stabdžiai, žibintų šviesos, stiklo valytuvai, ar yra plovimo skysčio ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. Transporto priemonėje būtina turėti sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jos prireiks, jei sustojus teks išlipti iš transporto priemonės tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus, kurias privačios žemės savininkai – įmonės ir gyventojai – gali peržiūrėti prisijungę prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) ir apie tai sulauks VMI pranešimų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai arba šiomis paslaugomis naudojasi, tačiau nenurodė savo el. pašto adreso, žemės mokesčio deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 17 d.

Apie 61 mln. eurų – tiek už šiuos metus turės sumokėti privačios žemės savininkai: 50 mln. eurų apskaičiuota sumokėti 790 tūkst. gyventojų, o beveik 11 mln. eurų – per 17 tūkst. įmonių.

„Popierines deklaracijas klasikiniu paštu išsiųsime maždaug 150 tūkst. žemės savininkų. Atkreipiame dėmesį į būtinybę gyventojams nurodyti teisingą savo gyvenamosios vietos adresą su pašto kodu, kad deklaracijos juos pasiektų laiku. Adresą galima pasitikrinti savo seniūnijose arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų. Tačiau yra viena išimtis – jei apskaičiuota mokėtina žemės mokesčio suma yra 2 eurai arba mažiau, tuomet žemės mokesčio deklaracija nesiunčiama ir žemės mokesčio mokėti nereikia“, – teigia VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Pernai, už 2024 m., buvo apskaičiuota apie 60,8 mln. eurų žemės mokesčio, kurį turėjo sumokėti 787 tūkst. žemės savininkų: maždaug 50,4 mln. eurų – gyventojai ir 10,4 mln. eurų – įmonės.

Paprasčiausias būdas sumokėti mokestį – per Mano VMI. Taip pat galima atlikti mokėjimą bankiniu pavedimu nurodant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose bei kitose mokėjimų įstaigose. Jei mokestį už kitą asmenį moka kitas žmogus, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą 3011.

Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai, paskambinę telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkę žemės mokesčio temą, gali sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą automatiniu pranešimu, nelaukdami eilėje. Norintiems apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060. Individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo taip pat teikiamos šiuo telefonu.

Visą aktualią informaciją apie žemės mokestį galima rasti interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“.

aad.lrv.lt nuotr.

Pagal Kelių eismo taisykles iki lapkričio 10 d. vasarinės padangos turės būti pakeistos į žiemines. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gyventojai susidariusias atliekas – padangas gali priduoti nemokamai, kaip ir kitas automobilių dalis.

Keičiant padangas autoservise galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama. Sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą padangomis.

Skaityti toliau

Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus. Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų – apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria ir nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl ragina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais.

Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas

Keičiant automobilių padangas autoservisuose, juose galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia.

Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.

Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste kur gyventojas yra registruotas. Kitų regionų gyventojams šių atliekų surinkimas yra mokamas. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.

Neribotais kiekiais automobilines atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.

Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.

Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Atsakomybė

Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo ANK 247 straipsnio pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 000 eurų.

Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

Daugiau informacijos apie transporto priemonių ir jų dalių tvarkymą galima rasti Aplinkos apsaugos departamento paruoštoje atmintinėje „Transporto priemonių ir jų dalių tvarkymas“.

Žieminės padangos