www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, o juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau.

Skaityti toliau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų.

Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai, kuriuose žuvo 64 žmonės – 11 daugiau nei ankstesnį sezoną. Dar 115 žmonių patyrė traumų, 71 žmogų ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti. Tai reiškia, kad praėjusio šildymo sezono metu gaisrai vidutiniškai kas tris–keturias dienas nusinešdavo žmogaus gyvybę.

Ypač tragiškas buvo šių metų sausis – per vieną mėnesį gaisruose žuvo 18 žmonių, tai yra didžiausias sausio mėnesį gaisruose žuvusių žmonių skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Vien per 31 dieną ugnis nusinešė daugiau nei ketvirtadalį viso praėjusio šildymo sezono aukų.

Tačiau bene didžiausią nerimą kelia gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose skaičius. Nors bendras gaisrų skaičius praėjusį šildymo sezoną sumažėjo 2 proc., gyvenamuosiuose pastatuose jų padaugėjo net 18 proc. – nuo 1 561 iki 1 840. Būtent juose žuvo 50 žmonių, arba beveik 8 iš 10 visų per šildymo sezoną gaisruose žuvusių žmonių.

Ši tendencija ypač aktuali prasidėjus naujam šildymo sezonui, kai gyventojai intensyviau kūrena krosnis, židinius, naudoja katilus ir elektrinius šildytuvus. Netinkamai prižiūrimi šildymo įrenginiai, neišvalyti dūmtraukiai ir elektros instaliacijos gedimai didina gaisrų riziką namuose.

„Nors bendras gaisrų skaičius mažėja, gyvenamuosiuose pastatuose jų daugėja. Tai ypač neramina, nes būtent namuose žūsta dauguma žmonių. Praėjusio šildymo sezono statistika skaudi, tačiau už kiekvieno skaičiaus yra žmogaus gyvybė. Ugniagesiai gelbėtojai visada pasirengę skubėti į pagalbą, bet ir atvykus ne visada pavyksta žmogų išgelbėti. Todėl mūsų tikslas – kad tokių nelaimių apskritai būtų kuo mažiau. Prasidėjus šildymo sezonui raginame gyventojus neatidėlioti ir pasirūpinti savo bei artimųjų namų saugumu“, – sako PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Beveik kas trečias gaisras – dėl šildymo įrenginių ar elektros įrangos

Praėjusį šildymo sezoną dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei naudojimo pažeidimų, jų gedimų, taip pat elektros įrenginių ir instaliacijos gedimų kilo 1 668 gaisrai – beveik ketvirtadaliu daugiau nei ankstesnį sezoną. Šie gaisrai sudarė 31 proc. visų per šildymo sezoną kilusių gaisrų, juose žuvo 21 žmogus.

Vis dėlto daugiausia gyvybių nusinešė neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi – dėl šių priežasčių praėjusį šildymo sezoną žuvo 31 žmogus.

Gaisrų statistika rodo ir tai, kad ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės. PAGD duomenimis, vidutinis gaisruose žuvusių žmonių amžius pastaraisiais metais siekia 65 metus, apie 70 proc. jų gyvena kaimo vietovėse ar mažuose miesteliuose, o 60 proc. žūsta vakaro ir nakties valandomis. Todėl ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus atkreipti dėmesį ir į vyresnio amžiaus artimųjų bei kaimynų, ypač gyvenančių vienų, saugumą.

Šildymo sezono pavojai aktualūs ne tik individualių namų gyventojams

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad šildymo sezonui turi pasiruošti ne tik individualių namų gyventojai, kūrenantys krosnis ar židinius. Daugiabučiuose papildomą pavojų kelia netinkamai naudojami elektriniai šildytuvai, perkrautas elektros tinklas ir netvarkinga elektros instaliacija.

„Prieš pradedant intensyviai šildyti būstą, svarbu įsitikinti, kad šildymo įrenginiai yra tvarkingi. Individualių namų gyventojams būtina pasirūpinti krosnių, katilų ir dūmtraukių priežiūra, o naudojantiems elektrinius šildytuvus – įvertinti elektros instaliacijos būklę ir neperkrauti tinklo. Taip pat primename, kad kiekviename būste privalo būti veikiantis dūmų detektorius. Jis neapsaugo nuo paties gaisro, tačiau gali laiku perspėti apie pavojų ir suteikti brangių minučių išsigelbėti“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Svarbiausios ugniagesių gelbėtojų rekomendacijos gyventojams

Patikrinkite šildymo įrenginius ir išvalykite dūmtraukius. Dūmtraukius būtina valyti prieš šildymo sezoną, o kūrenimo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Neperkaitinkite krosnių ir saugiai tvarkykite pelenus. Nepalikite kūrenamų įrenginių be priežiūros, o pelenus laikykite nedegiose talpose.

Saugiai naudokite elektrinius šildytuvus. Junkite juos tiesiai į sieninį elektros lizdą, neuždenkite ir nepalikite be priežiūros.

Pasirūpinkite dūmų detektoriais. Patikrinkite, ar jie veikia. Būstuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorius.

Nepamirškite vyresnio amžiaus artimųjų ir kaimynų. Padėkite jiems pasirūpinti šildymo įrenginių priežiūra ir patikrinkite, ar jų namuose veikia dūmų detektoriai.

PAGD ragina gyventojus neatidėlioti šių darbų. Laiku pastebėti ir pašalinti pavojai gali padėti išvengti gaisro, o dėmesys vieniems gyvenantiems artimiesiems ar kaimynams – išgelbėti gyvybę.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Spalio 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse. Daugelis šių upių svarbios margųjų upėtakių migracijai ir nerštui, o į kai kurias iš jų atplaukia ir lašišos bei šlakiai. Draudimas galios iki gruodžio 31 d., jis taikomas ir Merkyje aukščiau Ožkelaičių tilto, todėl minėtu laikotarpiu nebus išduodamos žvejo mėgėjo kortelės margųjų upėtakių žvejybai.

Skaityti toliau

Vykstant lašišų migracijai, šiuo metu galioja specialus žvejybos reguliavimas jų apsaugai svarbiuose upių ruožuose: nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose neturint žvejo mėgėjo kortelės lašišų žvejybai. Be to, draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).

Tarp šių upių patenka ir populiariausia tarp lašišų žvejų Neris, kurios didžiojoje dalyje nurodytu laikotarpiu taip pat leidžiama žvejoti tik turint žvejo mėgėjo kortelę. Siekiant apsaugoti Vilnios upe aukštyn migruojančias žuvis, Neryje šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Žirmūnų tilto. Neries žemupyje, nuo jos žiočių iki Jonavos J. Ralio g. tilto leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą. Žvejo mėgėjo bilieto taip pat užtenka žvejojant Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste, tačiau šiame ruože nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama naudoti dirbtinius masalus ar žuvelę.

Reikalavimas įsigyti žvejo mėgėjo kortelę netaikomas nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims – asmenims iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkams ir asmenims su negalia. Tačiau neįsigijus žvejo mėgėjo kortelės taikomas apribojimas – draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus arba žuvelę.

Šiuo metu aktyviai žvejojantiems upėse reikėtų nepamiršti draudimo žvejoti upių ruožuose ties intakais, šie ruožai išvardinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.

Nemune limituota lašišų žvejyba neorganizuojama, žvejojant užtenka turėti žvejo mėgėjo bilietą, o sugavus lašišą arba šlakį – privaloma paleisti, kaip ir kitose upėse rudens sezono metu. Keturi nedideli Nemuno ruožai, kuriuose draudžiama žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. nustatyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

Primename, kad nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejoti sykus.

pagd.lrv.lt nuotr.

Bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Skaityti toliau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad didžiausių mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ metu šalyje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Sirenų tikrinimas vyks antradienį (rugsėjo 29 d.) nuo 11.52 val. Tikrinimo metu bus įjungtas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

Sirenos kauks 3 minutes (nuo 11.52 iki 11.55 val.). Joms nustojus kaukti, 11.55 val., per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija ir rekomendacijos.

Vykdant patikrinimą, gyventojams į mobiliuosius telefonus taip pat bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų perdavimas prasidės kartu su sirenų įjungimu, t. y. 11.52 val., ir tęsis iki 12.00 val.

Šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priims tik tie telefonai, kuriuose nustatyta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Daugiau informacijos, kaip konfigūruoti telefonus, pateikiama Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt.

Išgirdę sirenas, gyventojai turi nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir elgtis pagal pateiktas rekomendacijas.

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, šalies gyventojai perspėjami įjungiant sirenas ar siunčiant pranešimus į mobiliuosius telefonus, prireikus – per mobiliąsias įgarsinimo priemones ar pasiuntinius, taip pat informuojami per radiją ir televiziją.

Šis patikrinimas vykdomas pratybų „Vyčio skliautas 2026“ metu. Pratybų įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema

Departamento duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1 163 perspėjimo sirenos. Jomis perspėjama 69 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Perspėjimo sirenų žemėlapis (esamų ir planuojamų įrengti vykdant projektą) skelbiamas svetainėje lt72.lt bei mobiliojoje programėlėje „LT72“.

Įgyvendinant Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemones, Lietuvoje suplanuota įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas, o 600 esamų sirenų visoje šalyje – prijungti prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos.

2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojams perspėti bus naudojamos 1 438 sirenos, iš kurių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1 125. Planuojama, kad perspėjimo sirenomis bus galima pasiekti apie 75 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

XVIII tarptautiniame žuvienės virimo čempionate Šilutėje, panašu, buvo verdama ne tik žuvienė. Šio renginio metu buvo panaudotas „blackface“ – kai žmogus pakeičia savo veido odos spalvą tam, kad pavaizduotų juodaodį žmogų. Laikomės pozicijos, kad tokia praktika viešame renginyje nėra tinkama meninės raiškos ar pramogos forma, teigiama Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime.

Skaityti toliau

„Blackface“ nėra tiesiog veido dažymas tamsesne spalva ar nekaltas persirengimas. Šis terminas apibūdina praktiką, kurios istorija siekia XIX amžiaus JAV, kai baltaodžiai atlikėjai, pasidažę veidus juodai, scenoje vaizduodavo juodaodžius žmones, dažnai pasitelkdami perdėtus, žeminančius ir rasistinius stereotipus. Tokie pasirodymai prisidėjo prie stereotipinio juodaodžių žmonių vaizdavimo ir jų nužmoginimo. Dėl šio istorinio konteksto „blackface“ iki šiol nėra neutralus kostiumas ar pramogos forma – jis siejamas su rasistine istorija ir stereotipų atkartojimu.

Svarbu pabrėžti, kad, vertinant tokią situaciją, reikšmę turi ne vien atlikėjo ar organizatorių ketinimai. Galima neturėti tikslo ką nors įžeisti, tačiau kai žmogaus odos spalva tampa kostiumo ar personažo dalimi, o kita rasė paverčiama pramoginiu įvaizdžiu, tai gali įtvirtinti požiūrį, kad kito žmogaus rasinė tapatybė yra tinkamas objektas imitacijai ir pramogai. Todėl viešų renginių organizatoriams tenka atsakomybė įvertinti ne tik tai, ką norima pasakyti, bet ir istorinį bei socialinį pasirinktos raiškos kontekstą bei galimą jos poveikį žmonėms.

Kultūrų įvairovę galima pristatyti kūrybiškai ir pagarbiai, neimituojant kitos rasės žmonių išvaizdos. Tikimės, kad šis atvejis taps proga plačiau pasikalbėti apie rasistinių stereotipų atpažinimą, pagarbą žmogaus orumui ir atsakingą viešųjų renginių organizavimą.

am.lrv.lt nuotr.

Nuo rugsėjo 16-osiops iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.

Skaityti toliau

Išimtis taikoma asmenims, turintiems nemokamos žvejybos teisę, taip pat gaudantiems rainuotuosius ar žymėtuosius vėžius bučiukais, samteliais vėžiams gaudyti. Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. šiuose upių ruožuose turi teisę žvejoti tik nenaudojant dirbtinio masalo ar žuvelės.

Minėtuose upių ruožuose draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).

Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose.

Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę.

Net ir turint žvejo mėgėjo kortelę, rudenį privaloma paleisti visas lašišas ir šlakius. Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį sudaryta tik po neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir tik turint tuo laikotarpiu galiojančią žvejo mėgėjo kortelę.

Paleidžiant nespėjusias išneršti lašišas ir šlakius, apsaugomos ne tik suaugusios žuvys, bet ir sudaroma galimybė natūraliai atsikurti žuvų ištekliams. Tačiau svarbu žuvis paleisti taisyklingai, laikantis rekomendacijų.

Žvejojant reikėtų turėti graibštą. Jis padeda greičiau ištraukti žuvį ir jos nesužaloti. Norint, kad žuvis patirtų dar mažiau sužeidimų, pastaruoju metu vis daugiau žvejų naudoja graibštus su guminiais tinkleliais.

Imant žuvį rankos turėtų būti šlapios. Jei tai darome sausomis rankomis, rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo žuvies nubraukiamos gleivės, kurios saugo ją nuo ligų ir parazitų. Tokiu atveju paleistos žuvys dažniausiai neišgyvena dėl sužeidimų galvos srityje, todėl negalima imti žuvies už akių ar žiaunų.

Sugautą žuvį reikėtų laikyti vandenyje: graibšte ar laikant rankomis už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis besiblaškydama nusivalo gleives, patiria daugiau traumų. Reikėtų vengti laikyti žuvį ne vandenyje ilgiau kaip 5 sekundes.

Paleisti žuvį upėje reikia laikant ją prieš srovę. Jei paleidimo vietoje stipriai sukeltas dumblas – geriau paeiti iki švaraus vandens. Žuvis vis aktyviau judėdama ir stiprėdama pati parodys, kada yra pasiruošusi nuplaukti.

Primename, kad nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojai praneša gaunantys melagingas SMS žinutes apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą. Gavus žinutę apie skolą ar būtinybę skubiai atlikti mokėjimą, saugiausia nesinaudoti pateikta nuoroda. Informaciją apie įmokas, skolas ir išmokas galima pasitikrinti savarankiškai prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Skaityti toliau

Šiuo metu platinamose SMS žinutėse rašoma: „Sodra informuoja: iki 2026 09 09 nesumoketa mokesciu 329,88 Eur skola bus perduota isieskojimui“. Toliau pateikiama nuoroda, kurią paspaudus neva galima sužinoti daugiau.

Tai – sukčių siunčiamos žinutės. Sukčiai dažnai mėgina sukurti skubos jausmą: praneša apie skolą, gresiantį išieškojimą ar kitą problemą ir ragina nedelsiant paspausti nuorodą. Tokia nuoroda gali nuvesti į svetainę, vizualiai panašią į oficialią įstaigos svetainę. Joje prašoma prisijungti prie elektroninės bankininkystės, pateikti kortelės duomenis ar kitą jautrią informaciją.

Net jei SMS ar elektroninis laiškas atrodo įtikinamai, saugiau ne spausti pateiktą nuorodą, o pačiam atsidaryti interneto naršyklę, įvesti www.sodra.lt ir iš oficialios svetainės prisijungti prie savo paskyros. Joje galima patikrinti aktualią informaciją ir įsitikinti, ar iš tiesų yra skola arba kitas pranešime minimas įsipareigojimas. Jeigu žinutė kelia įtarimų, nereikėtų skubėti.

Į ką atkreipti dėmesį

Oficiali „Sodros“ interneto svetainė yra www.sodra.lt, gyventojų paskyra – https://gyventojai.sodra.lt, draudėjų – https://draudejai.sodra.lt. Oficialūs „Sodros“ elektroninio pašto adresai baigiasi @sodra.lt.

„Sodra“ SMS žinutėmis neprašo pateikti banko kortelės duomenų, PIN kodų, patvirtinti banko operacijų ar skubiai pervesti pinigų. Įtarimą turėtų kelti ir neįprastas interneto adresas, papildomi žodžiai ar simboliai jame, taip pat žinutės iš užsienio telefono numerių.

Gavus įtartiną SMS žinutę ar elektroninį laišką „Sodros“ vardu, apie bandymą sukčiauti galima pranešti el. paštu info@sodra.lt. Gyventojų siunčiama informacija padeda greičiau pastebėti naujus sukčiavimo būdus ir apie juos įspėti kitus.

lb.lt.

Lietuvos paštas įspėja apie sukčių naudojamas manipuliacijas.

Skaityti toliau

Pinigų perlaidos yra patogus būdas greitai ir patogiai pervesti lėšas, tačiau ši paslauga kartais tampa ir sukčių įrankiu. Lietuvos pašto darbuotojai susiduria su atvejais, kai žmonės pinigus siunčia visiškai nepažįstamiems asmenims, patikėję jų istorijomis, pažadais apie meilę, sveikatą, finansinę sėkmę ar tariamą išskirtinę pagalbą.

„Sukčių naudojamos istorijos būna labai skirtingos, tačiau jas sieja vienas vardiklis – žmogus prašomas pervesti pinigus asmeniui, kurio niekada nėra sutikęs. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pažadus apie stebuklingą išgijimą, finansinę sėkmę ar kitą išskirtinę naudą. Tokiose situacijose emocijos gali nustelbti kritinį vertinimą, todėl prieš siunčiant pinigus verta tiesiog sustoti ir savęs paklausti – ar tikrai pažįstu žmogų, kuriam juos siunčiu?“, – sako Lietuvos pašto Verslo atsparumo departamento vadovė Monika Sernovaitė.

Anot jos, sukčiai dažnai apsimeta žinomais žmonėmis, gydytojais, įvairių sričių specialistais, parapsichologais ar dvasiniais konsultantais. Vienu atveju garbaus amžiaus moteris kartu su dukra iš pašto skyriaus siuntė nemažas pinigų sumas į Vokietiją ir Rusiją asmenims, prisistačiusiems parapsichologijos specialistais. Moterys tikėjo, kad už pinigus įsigys magiškų amuletų, užkeikimų ir kitų tariamų antgamtinių paslaugų, kurios neva padės išgydyti šeimos narius.

Kitame pašto skyriuje garbaus amžiaus moteris norėjo išsiųsti kelis šimtus eurų amerikiečių dainininkui ir dainų autoriui Steve’ui Perry. Darbuotojams pasiteiravus apie perlaidos tikslą, ji teigė kasdien su atlikėju bendraujanti, esą buvo su juo susitikusi gyvai, o atlikėjas netrukus ketina atvykti gyventi į Lietuvą.

Vykdydami sukčiavimo prevenciją, Lietuvos pašto darbuotojai gali laikinai sustabdyti įtartinos perlaidos siuntimą ar išmokėjimą ir užduoti klientui papildomų klausimų apie perlaidos tikslą, ryšį su gavėju bei kitas su operacija susijusias aplinkybes. Tokiu būdu siekiama padėti klientui laiku atpažinti galimą sukčiavimą ir išvengti finansinių nuostolių.

Pasak M. Sernovaitės, kartais keli paprasti klausimai gali padėti žmogui sustoti ir dar kartą įvertinti situaciją.

Lietuvos paštas primena: jei pinigų prašo žmogus, kurio niekada nesate sutikę, o už juos žadamas stebuklingas išgijimas, išskirtinė paslauga ar kita neįtikėtina nauda, neskubėkite atlikti perlaidos.

aad.lrv.lt nuotr.

Kaip ir kasmet, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys „Saugom lašišą“ reidus, kurie vyks rugsėjo 1 d.–lapkričio 20 d. Visoje Lietuvoje aplinkos apsaugos pareigūnai vykdys žuvitakių priežiūrą, siekdami užtikrinti sąlygas lašišoms ir šlakiams migruoti bei neršti. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį.

Skaityti toliau

Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį išliks tik po šių žuvų neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

2025 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 207 reidus, kurių metu patikrino 1 847 žvejus mėgėjus ir 14 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 129 pažeidimų didžiausią dalį sudaro mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, iš kurių – 32 proc. šiurkščių pažeidimų. Bendra aplinkai padaryta žala 2025 m. siekė 47 560 eurų.

Kasmet atliekamų reidų rezultatai rodo, kad lašišų ir šlakių apsauga – būtina, ypač jų migracijos ir neršto laikotarpiu. Žvejybos apribojimai taikomi, norint išsaugoti lašišų ir šlakių išteklius. Lašišos ar šlakio patelių žūtys migracijos ar neršto metu gali stipriai sumažinti šių žuvų populiaciją. Migruodamos šios žuvys susiduria su daug kliūčių, pvz., užtvankomis ir hidroelektrinėmis. Be to, lašišos saugodamos savo nerštavietes yra labai pažeidžiamos, nes yra linkusios iš jos nesitraukti.

Pareigūnai rudenį organizuos reidus, tęs verslinės žvejybos priežiūrą ir tikrins žvejus mėgėjus. Pareigūnai stabdys ir tikrins asmenų, kurie įtariami pažeidę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemones.

„Šiurkštūs žvejybos pažeidimai nėra tik taisyklių nepaisymas. Tai – žala mūsų upėms, ežerams ir žuvų ištekliams, kuriuos turime išsaugoti ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms. Todėl tokiems pažeidimams skirsime ypatingą dėmesį. Pareigūnai stebės galimas neteisėtos žvejybos vietas, pasitelks dronus ir termovizorius. Bus tikrinama, ar nenaudojami draudžiami žvejybos būdai ir įrankiai, ar nežvejojama draudžiamose vietose ir neleistinu laikotarpiu“, – teigia Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Kaip pažymi M. Ramanauskienė: „Kiekviena sugauta žuvis turi savo vietą gamtoje. Gamtos ištekliai nėra neišsemiami. Tai, ką prarandame šiandien, rytoj gali nebesugrįžti. Saugokime mūsų vandenis, kad juose gyvybė išliktų ne tik mums, bet ir tiems, kurie bus po mūsų.“

Žvejams – konsultacijos bei informacija apie lašišų ir šlakių apsaugą

Reidų metu aplinkosaugininkai sieks ne tik išsiaiškinti pažeidėjus ir sustiprinti pažeidimų prevenciją – Aplinkos apsaugos departamentas reguliariai informuos visuomenę apie žvejybos taisykles, lašišų ir šlakių žvejybai taikomus ribojimus, draudimus ir reikalavimus.

Žvejai kilusiais klausimais skatinami konsultuotis su Aplinkos apsaugos departamento specialistais bendruoju konsultavimo telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. Svarbiausią informaciją taip pat galima rasti Aplinkos apsaugos departamento interneto svetainėje – žvejybos atmintinėse.

Kaip saugiai paleisti sugautą žuvį

Rugsėjo 1 d.–spalio 15 d. galioja principas „pagavai – paleisk“. Svarbu tinkamai paleisti žuvį atgal į tą patį vandens telkinį, kad ji turėtų kuo didesnes galimybes išgyventi ir sėkmingai tęsti migraciją bei nerštą.

Paleisdami žuvį naudokite graibštą – jis padeda žuvies nesužaloti. Norint, kad žuvis patirtų dar mažiau sužeidimų, naudokite graibštą su guminiu tinkleliu.

Imkite žuvį tik šlapiomis rankomis. Jei žuvis liečiama sausomis rankomis, rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo kūno nubraukiamos gleivės, kurios saugo nuo ligų ir parazitų. Negalima imti žuvų už akių ar žiaunų – paleistos žuvys dažnai neišgyvena ir dėl sužeidimų galvos srityje.

Sugautą žuvį laikykite vandenyje – graibšte arba švelniai laikant už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis, besiblaškydama, nusivalo gleives ir patiria daugiau traumų. Venkite laikyti žuvį ne vandenyje ilgiau kaip 5 sekundes.

Paleiskite žuvį prieš srovę. Jei paleidimo vietoje vanduo drumstas, geriau nueiti iki švaresnio vandens. Žuvis, vis aktyviau judėdama, pati parodys, kada yra pasiruošusi nuplaukti.

Svarbios datos lašišų ir šlakių žvejybai

Rugsėjo 1 d. – spalio 15 d. žvejai privalo pagautus lašišą arba šlakį paleisti atgal į tą patį vandens telkinį.

Rugsėjo 16 d. – spalio 15 d. žvejybos metu privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę, o sugautą laimikį būtina paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Žvejyba leidžiama tik tam tikruose vandens telkiniuose, kurie nurodyti Limituotos žvejybos tvarkos aprašo 1 priede.

Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.

Liepos 1 d. – gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.
Spalio 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius.

Spalio 1 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse.

Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišoms ir šlakiams.

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. mėgėjų žvejyba draudžiama Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede nurodytų upių ruožuose.

Atsakomybė

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad gali būti paimtas ir konfiskuotas automobilis, kuris buvo panaudotas draudžiamų žvejybos įrankių ir neteisėtai sugautų žuvų gabenimui.

Visą svarbiausią informaciją apie lašišų ir šlakių žvejybą rasite atmintinėje „Lašišos ir šlakiai“.

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų SMS žinučių, kurias sukčiai siunčia „Sodros“ vardu. Svarbu nespausti žinutėse esančių nuorodų ir neteikti jokios asmeninės ar finansinės informacijos.

Skaityti toliau

„Sodros“ klientai praneša, kad į savo telefonus gauna SMS žinutes, parašytas be lietuviškų rašmenų, kuriose pranešama apie tariamą socialinio draudimo įmokų skolą. Pavyzdžiui: „Issiustas pranesimas del Jusu socialinio draudimo imoku velavimo. Detalesne informacija: (fiktyvus interneto svetainės adresas)“.

Sukčių siunčiamos nuorodos dažnai vizualiai primena oficialią įstaigų informaciją, tačiau nukreipia į sukčių sukurtus puslapius, kuriuose bandoma išvilioti prisijungimo prie asmeninių paskyrų, elektroninės bankininkystės ar kitus jautrius duomenis. Todėl gyventojai turėtų atidžiai įvertinti kiekvieną „Sodros“ vardu gautą laišką ar SMS žinutę.

Svarbu prisiminti:
• oficialūs „Sodros“ el. pašto adresai visada baigiasi @sodra.lt;
• oficialus „Sodros“ interneto svetainės adresas yra www.sodra.lt;
• gyventojų paskyros adresas yra https://gyventojai.sodra.lt, o draudėjų – https://draudejai.sodra.lt;
• jei nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online, interneto adrese naudojamas papildomas brūkšnys, kitos raidės ar žodžiai, pavyzdžiui, esodra, tai nėra „Sodros“ interneto svetainė;
• „Sodra“ nesiunčia SMS žinučių iš užsienio telefono numerių;
• „Sodra“ SMS žinutėmis neprašo pervesti pinigų, patvirtinti banko operacijų, pateikti banko kortelės duomenų, suvesti PIN kodų ar priimti skubių finansinių sprendimų.

Gavus įtartiną pranešimą nereikėtų spausti jame pateiktų nuorodų, atidaryti prisegtų failų ar dalintis asmenine bei finansine informacija.

Visuomet savarankiškai patikrinkite informaciją

Jeigu kyla abejonių, ar gautas pranešimas tikras, neskubėkite atlikti jame nurodytų veiksmų. Interneto naršyklėje savarankiškai įveskite oficialų „Sodros“ adresą www.sodra.lt ir iš jo prisijunkite prie savo paskyros.

Pastebėjote sukčiavimą? Praneškite

Jeigu gavote įtartiną SMS žinutę ar elektroninį laišką „Sodros“ vardu, apie bandymą sukčiauti kviečiame pranešti el. paštu info@sodra.lt. Tai padeda greičiau nustatyti naujus sukčiavimo atvejus.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vakar pasauliui minėjus 87-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Rusijoje ši data nuosekliai stumiama į šalį, dėmesį perkeliant į 1941 m. birželio 22-ąją – nacistinės Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą. Taip Kremliaus propagandistai kuria alternatyvią tikrovę, kurioje kažkur dingsta beveik dveji metai – nuo 1939-ųjų rugsėjo iki 1941-ųjų birželio. Anot „Debunk.org“, pašalinus juos iš istorijos, SSRS nejučia tampa „nekalta auka, kurią klastingai užpuolė hitlerinė Vokietija“.

Skaityti toliau

Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ atliko tyrimą, kurio duomenimis, šiais metais Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbti 192 turinio vienetai apie Molotovo-Ribbentropo paktą, iš kurių net 169-iuose paktas buvo vaizduojamas teigiamai. Palyginti su 2025-aisias, bendras turinio kiekis sumažėjo daugiau nei du kartus (t. y. pernai – 481 turinio vienetas, iš kurių 403 – teigiami). Anot „Debunk.org“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, tai gali būti sietina su keletu priežasčių.

„Viena vertus, pernai minėtos 80-osios Pergalės dienos metinės sukėlė didelį ažiotažą Antrojo pasaulinio karo tema. Kita vertus, šiemet minimos 85-osios SSRS ir Vokietijos karo pradžios metinės – data, kurią Rusijos propaganda skelbia neva tikrąja karo pradžia, taip slėpdama Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų reikšmę“, – teigia analitikas.

Dažniausiai šiais metais kartotas naratyvas Molotovo-Ribbentropo paktą pristato kaip priverstinį, gynybinį žingsnį. Esą SSRS jį pasirašė tik todėl, kad Vakarų valstybės ir Lenkija atsisakė derėtis dėl bendro fronto prieš Hitlerį.

„Tai klasikinis Kremliaus bandymas SSRS iš agresorės paversti karo auka. Pats paktas nėra neigiamas – neigiama Sovietų Sąjungos atsakomybė už jo pasirašymą. Neva Stalinas buvo priverstas sudaryti šį susitarimą, esą siekdamas apsiginti, o ne sąmoningai pasirinkęs jį pasirašyti. Tačiau tikrąją atsakomybę atskleidžia slaptieji protokolai, todėl jie Kremliaus propagandai lieka didžiausia rakštis“, – aiškina A. Kazlauskas.

Kitas populiarus naratyvas – 1939 m. Molotovo-Ribbentropo paktą pasitelkti kaip šiandienos Rusijos veiksmų pateisinimą, tiek dabartinėms Rusijos ir JAV deryboms, įskaitant Trumpo ir Putino susitikimą Alaskoje, tiek karui Ukrainoje. Esą, kaip 1939 m. susitarimas leido SSRS „nusipirkti laiko“, taip ir šiandien Rusija neva priversta strategiškai derėtis su Vakarais, siekti buferinių zonų ir susitarimų su „agresoriumi“.

„Praeitis paverčiama dabarties alibi. Paktas jau nebevertinamas kaip istorinis faktas – jis tapo pavyzdžiu, esą įrodančiu pasirinktos strategijos sėkmę. Būtent šiuo pavyzdžiu dabar aiškinami ir šiandienos Rusijos veiksmai“, – teigia analitikas.

Analizėje pastebima, kad svarbiais dezinformacijos taikiniais Molotovo-Ribbentropo pakto kontekste išlieka Lenkija ir Baltijos šalys. Lenkija iš Antrojo pasaulinio karo aukos paverčiama agresore, esą pati susitarusi su Hitleriu dalyvavo Čekoslovakijos padalijime, todėl neturinti moralinės teisės kaltinti SSRS.

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių okupacija neigiama dvejaip: viena vertus, esą Stalinas iš geros valios atidavė Vilniaus ir Klaipėdos kraštus; kita vertus, primenamas neva pačių kolaboravimas su naciais.

„Ir Lenkijos, ir Baltijos šalių atveju Kremliaus propaganda veikia pagal mafijos logiką – sutepama auka, kad agresoriaus nusikaltimas imtų atrodyti tik kaip dviejų nusikaltėlių ginčas“, – sako A. Kazlauskas.

Apie „Debunk.org“

Lietuvoje įsikūręs dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ yra nepriklausoma technologijų organizacija ir NVO, tirianti dezinformaciją, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija (FIMI) bei vykdanti edukacines medijų raštingumo programas 22 šalyse. Kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis įstaigomis, rinkimų metu „Debunk.org“ vykdo stebėseną bei analizę visoje Europoje, taip pat Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.

2025 m. „Debunk.org“ pradėjo rengti internetinius mokymus FIMI analitikams ir specialistams, kuriuose naudojamos pažangios priemonės bei metodikos darbui šioje srityje – „Debunk.org Academy“ (https://academy.debunk.org/).

„Debunk.org“ analizės ne kartą cituotos tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „The Economist“, „Deutsche Welle“, „The Times“, „Der Spiegel“, „The Financial Times“ ir kt.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kai Rusiją užklumpa netikėta krizė, jos propagandos sistema kurį laiką veikia nesuderintai: oficialūs kanalai delsia, „Telegram“ erdvėje konkuruoja skirtingos įvykių versijos, o bendras Kremliaus naratyvas susiformuoja tik vėliau. Pirmosiomis 18 valandų sistema pažeidžiamiausia, rodo naujas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro tyrimas „Crisis, Control, Crusade: Russia’s Propaganda Architecture“, kurį atliko naratyvų analitikos bendrovė „Repsense”, bendradarbiaujant su politikos mokslų tyrėjais.

Skaityti toliau

Tai vienas išsamiausių iki šiol atliktų Rusijos dezinformacijos sistemos vertinimų: autoriai išanalizavo apie 3,13 mln. Rusijos žiniasklaidos ir socialinių tinklų įrašų per 15 mėnesių – nuo valstybinių svetainių ir televizijos iki „Telegram“ kanalų. Kiekvieną tirtą krizę Rusijos propaganda apdoroja ta pačia eilės tvarka, todėl jos veiksmus galima numatyti iš anksto.

„Daugelis ikišiolinių Rusijos informacinės erdvės studijų tiria propagandos turinį. Šio tyrimo apimtis ir metodika leidžia atsakyti ir į kitą klausimą – kaip ji veikia. O veikia ji pagal grafiką: kol Kremlius per vidutiniškai 18 valandų suderina oficialią poziciją, informacinė erdvė lieka be šeimininko. Vakarams tai reiškia paprastą dalyką: atsakymo greitis svarbesnis už jo išsamumą, nes po paros auditorija jau būna apsisprendusi“, – teigia „Repsense“ vadovas, vienas tyrimo autorių Mykolas Katkus.

„Kremliaus propagandos strateginis tikslas nėra įtikinti auditoriją kiekvienu atskiru teiginiu – ji siekia nustatyti ribas, kaip įvykiai turi būti suprantami ir interpretuojami. Šis tyrimas parodo, kaip tokia sistema veikia krizės metu: iš pradžių skirtinguose kanaluose ima konkuruoti įvairios įvykio versijos, o vėliau viena kryptis įtvirtinama kaip Kremliui naudingas tikrovės aiškinimas. Todėl silpniausia sistemos vieta yra perėjimas iš chaoso į kontrolę – kol jis neįvyko, dar galimos informacinės intervencijos ir faktais paremti įvykio aiškinimai“, – teigia VU TSPMI doc. dr. Nerijus Maliukevičius.

Tyrimą atliko naratyvų analitikos bendrovės „Repsense“ komanda – Marius Balodis, Vincenta Maniokaitė, Aurelija Katkuvienė, Alfredas Chmieliauskas ir Mykolas Katkus – kartu su propagandos ir informacinių karų ekspertu doc. dr. Nerijumi Maliukevičiumi ir Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentėmis Auguste Kaunaite bei Austėja Dūdonyte.

Kol Kremlius tyli, versijas kuria „Telegram“

Pasikartojančią seką tyrėjai vadina 3C modeliu – krize, kontrole ir „kryžiaus žygiu“ (angl. Crisis, Control, Crusade). Pirmosiomis valandomis po įvykio valstybinė žiniasklaida arba tyli, arba skelbia prieštaringus dalykus, o skirtingi kanalai bando skirtingus paaiškinimus ir žiūri, kuris prigyja. Maždaug per parą įsitvirtina viena versija, kurią vienu metu ima kartoti valstybinės svetainės, televizija ir „Telegram“ kanalai. Galiausiai konkretus įvykis pateikiamas kaip didesnės kovos dalis: esą Rusija ginasi nuo Vakarų ir saugo savo vertybes.

Aiškiausiai šią seką parodė Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį 2024 m. rugpjūčio 6 d. – pirmas didelis Ukrainos veiksmas Rusijos teritorijoje nuo plataus masto karo pradžios. Septynias valandas valstybinė žiniasklaida apie jį nerašė, o suderintos Kremliaus pozicijos teko laukti 18 valandų. Visą tą laiką apie įvykius pasakojo ne valstybė, o „Telegram“ kanalai ir kariniai tinklaraštininkai.

Būtent šį langą – kol sistema dar nesusiderinusi – ataskaita įvardija kaip silpniausią jos vietą: tuo metu įsitvirtinusi versija vėliau sunkiai beišstumiama.

Tyrimo metu „Telegram“ platformoje ataskaitoje skiriamas ypatingas vaidmuo. Kanalai, kurie prisistato kaip nepriklausomi, dažnai skelbia beveik vienodus tekstus be jokio laiko skirtumo: iš išorės atrodo, kad nuomonių daug, nors iš tikrųjų jos suderintos. Šį prieštaravimą – spontaniškumo įvaizdį su sinchronizuotu turiniu – tyrėjai vadina vienu iš skiriamųjų sistemos bruožų. Jau po tyrimo Rusijoje „Telegram“ pradėtas aktyviai keisti valstybiniu „Max“.

Versijos išbandomos kaip prekės – kuri prigis, ta taps oficialia

Kaip toks versijų bandymas atrodo iš arti, parodė užpernai Maskvoje įvykusi tragedija. 2024 m. kovo 22 d. ginkluoti vyrai įsiveržė į „Crocus City Hall“ koncertų salę prie Maskvos, ėmė šaudyti, o paskui padegė pastatą. Žuvo 145 žmonės – tai vienas kruviniausių šio amžiaus išpuolių Rusijoje. Atsakomybę netrukus prisiėmė „Islamo valstybės“ padalinys Afganistane.

Tačiau jau praėjus valandai po išpuolio 16 proc. viso Rusijos žiniasklaidos turinio šia tema minėjo Ukrainą – dar be jokių duomenų ir be oficialios Kremliaus pozicijos. Užpuolikai iš įvykio vietos pasitraukė automobiliu ir buvo sulaikyti netoli Ukrainos sienos. Rusijos žiniasklaidai sulaikymo vieta tapo pakankamu pagrindu skelbti, kad vyrai bėgo į Ukrainą. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad tuo pačiu keliu jie galėjo trauktis ir į Baltarusiją, tačiau apie šią galimybę Rusijos viešojoje erdvėje nebuvo užsiminta.

Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į kitą momentą: išpuolis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po prezidento rinkimų, per kuriuos Vladimiras Putinas laimėjo penktą kadenciją, o opozicija buvo surengusi protesto akciją „Vidudienis prieš Putiną“. Kremliaus komunikacijoje tragedija suveikė kaip naratyvo „perkrovimas“ – dėmesys nuo rinkimų pasipiktinimo persikėlė į gedulą, vienybę ir išorės priešą.

Vienas Nausėdos įrašas virto septyniomis melo linijomis

Tas pats mechanizmas suveikė ir Lietuvą palietusiame epizode. 2025 m. sausio 8 d. Prezidentas Gitanas Nausėda platformoje „X“ sukritikavo lietuviškų kultūros objektų pervadinimą Kaliningrado srityje. Rusijos informacinė erdvė šį įrašą pavertė teiginiu, kad Lietuva reiškia teritorines pretenzijas į Kaliningradą.

Iš vieno įrašo tyrėjai suskaičiavo septynias naratyvų linijas: nuo „Stalinas padovanojo Vilnių lietuviams“ iki „Nausėda provokuoja karinį konfliktą“ ar „rusai pasirengę susigrąžinti Baltijos šalis“. Istorija pasiekė 30 pasaulio regionų – nuo Italijos iki Vietnamo. Ir čia pasikartojo pažįstamas grafikas: „Telegram“ kanalai apie temą aktyviausiai rašė dviem–keturiomis valandomis anksčiau, nei pasirodė oficialūs Valstybės Dūmos pareiškimai. Iš to ataskaitoje daroma išvada, kad ta pati schema veikia ne tik Rusijos vidaus krizėse, bet ir užsienio politikos incidentuose.

Branduolinis gąsdinimas – irgi pagal grafiką

Po įsiveržimo į Kursko sritį Rusijos žiniasklaidoje staiga padaugėjo kalbų apie branduolinę grėsmę. Iš pradžių skelbta, kad ukrainiečiai esą taikosi į netoliese veikiančią Kursko atominę elektrinę, o patys ukrainiečiai vadinti „branduoliniais teroristais“. Rudenį Kremlius žengė dar toliau – atnaujino branduolinę doktriną ir sumažino ribą, nuo kurios grasina panaudoti branduolinį ginklą.

Tyrėjų vertinimu, pirmoji banga siekė delegitimizuoti Ukrainos operaciją ir pakirsti Vakarų paramą jai, o rudens doktrinos pakeitimas rodė kitą tikslą – atgrasyti nuo bet kokio panašaus incidento pasikartojimo ateityje. Tiesa, patys rusakalbiai socialinių tinklų komentatoriai naująją doktriną vertino skeptiškai.

Pagrindinė auditorija – ne Vakarai, o patys rusai

Rusijos bandymai savo versijas perduoti užsienio auditorijoms, ataskaitos duomenimis, davė ribotą rezultatą. Ukrainą kaltinusios versijos po „Crocus City Hall“ išpuolio Vakarų antraštėse dažniausiai atsidūrė kartu su paneigimais, o Kaliningrado istorijoje daugelis leidinių Rusijos pareigūnus citavo kritiškai arba pateikė lietuvišką atsakymą. Tyrėjų vertinimu, šios kampanijos pirmiausia skirtos patiems Rusijos gyventojams, o užsienyje turinys efektyviau plinta ne oficialiais kanalais, bet per komentarų skiltis, botus, trolius ir simpatizuojančius vietos veikėjus. Užsienyje naudojama kita propagandos infrastruktūra.

Tyrėjai kasdien matavo ir Rusijos žiniasklaidos toną – kiek teigiamai ar neigiamai skamba jos tekstai. Per visus 15 mėnesių niūriausiai Rusijos medija skambėjo „Crocus City Hall“ išpuolio dieną, antroje vietoje – Kursko įsiveržimo diena, o pozityviausia diena buvo Donaldo Trumpo išrinkimas. Ataskaitoje siūloma staigius tono pokyčius naudoti kaip signalą: jie parodo momentus, kai propagandos sistema patiria didžiausią įtampą ir atveria galimybių langą alternatyviam pasakojimui.

Tyrimas apima laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.

„Repsense“ jau rengia šio tyrimo tęsinį, kuriame Rusijos ir Baltarusijos informacinei erdvei analizuoti pasitelkiamas gerokai didesnis duomenų rinkinys: greta „Telegram“ stebimi ir kiti Rusijoje populiarūs socialiniai tinklai „VKontakte“ bei „Odnoklassniki“, siekiant aprėpti daugiau visuomenės grupių. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama koordinuotų tinklų ir naratyvų analizei.

Apie „Repsense“

„Repsense“ – naratyvų analitikos (angl. Narrative Intelligence) technologijų įmonė, kurianti dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus reputacijos valdymui, dezinformacijos studijoms ir viešosios erdvės analizei. Įmonės platforma realiu laiku apdoroja tūkstančius šaltinių, padėdama verslui ir viešajam sektoriui suprasti vyraujančias tendencijas, identifikuoti komunikacijos rizikas bei tiksliai matuoti savo poveikį informacinėje erdvėje. Daugiau informacijos: repsense.io.

LTG nuotr.

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio linijoje sėkmingai baigė naujo geležinkelio tilto statybą ir atliko jo bandymus. Naujasis 40,65 metro ilgio statinys pakeitė iki tol eksploatuotą tiltą, kuris buvo pastatytas dar 1873 metais.

Skaityti toliau

Senasis tiltas buvo išardytas vos per 11 valandų, o jo vietoje iškilo naujas modernus statinys, kurio projektą parengė UAB „Tyrens Lietuva“. Projektas buvo rengiamas vadovaujantis BIM (statinio informacinio modeliavimo) reikalavimais. Statybos darbus atliko UAB „Švykai“.

„Imamės ne tik kelių transportui skirtų tiltų ir viadukų remonto – geležinkelio tiltai taip pat yra itin svarbi mūsų šalies susisiekimo infrastruktūros dalis. Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip per itin trumpą laiką, sutelkus resursus ir pritaikius modernius sprendimus, galima pastatyti naują saugų tiltą, užtikrinant nepertraukiamą ir saugų traukinių judėjimą”, – sako susisiekimo viceministrė Živilė Poželienė.

Pasak „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, projektas tapo puikiu efektyvaus planavimo ir sklandaus bendradarbiavimo pavyzdžiu.

„Per trumpą laiką buvo išardytas daugiau nei 150 metų tarnavęs tiltas, pastatytas naujas statinys ir atlikti jo bandymai. Tai tapo įmanoma dėl kruopštaus pasirengimo, profesionalaus projektuotojų, rangovų ir „LTG Infra“ specialistų darbo bei šiuolaikinių projektavimo sprendimų. Pirminiai bandymų rezultatai patvirtino, kad naujasis tiltas yra tvirtas ir saugus eksploatuoti“, – sako V. Žalimas.

Statant naująjį tiltą buvo įrengta 40 polių. Jų įrengimui per 54 valandas sunaudotas 51 kubinis metras betono. Tarpinėms atramoms įrengti panaudota 150 kubinių metrų betono ir apie 19 tonų armatūros, o krantinės atramoms – 95 kubiniai metrai betono ir apie 16 tonų armatūros.

Tilto perdangą sudaro plieninės sijos, kurių bendras svoris siekia apie 51 toną, ir gelžbetoninė plokštė, kurios įrengimui panaudota 47 kubiniai metrai betono bei 15 tonų armatūros. Perdangos montavimo darbams buvo pasitelkti du kranai, kurių keliamoji galia siekė 240 ir 300 tonų.

Naujojo tilto patikimumas buvo įvertintas atliekant statinius ir dinaminius bandymus. Jų metu naudotas 120 tonų sveriantis lokomotyvas, kuris buvo sustabdytas kiekvieno tarpatramio viduryje, taip pat važiavo per tiltą įvairiais greičiais nuo 10 iki 80 km/val. Pirminiai bandymų rezultatai parodė, kad tiltas yra tvirtas ir juo saugu naudotis.

Intensyviausiu darbų laikotarpiu objekte vienu metu dirbo nuo 25 iki 48 darbuotojų. Projektas išsiskyrė ne tik darbų tempu, bet ir sklandžia skirtingų komandų koordinacija, leidusia efektyviai atnaujinti svarbų geležinkelių infrastruktūros objektą.

RRT.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos ryšio operatorių blokuotų skambučių skaičius antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 kartus (79,9 proc.) iki 2,78 mln., o blokuotų apgaulingų trumpųjų žinučių (SMS) skaičius – 42,1 proc. iki 1,22 mln.

Skaityti toliau

Nors antrąjį ketvirtį blokuotų skambučių ir SMS skaičius sumažėjo, tai nereiškia, kad buvo mažiau blokuojama ar neveikė prevencinės priemonės, pažymi RRT ekspertai, bei ragina gyventojus ir verslą toliau išlikti budriais.

„Dėl sėkmingai veikiančių operatorių įdiegtų filtravimo priemonių sukčiams nebeapsimoka generuoti apgaulingus skambučius su užkeistais lietuviškais numeriais – tai lėmė reikšmingą sukčiavimo telefonu ir blokuojamų skambučių srauto praėjusį ketvirtį sumažėjimą. Tačiau sukčiavimas neišnyko – sukčiai prisitaiko, nuolat keičia sukčiavimo metodus“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Augo apgaulingų skambučių su latviškais, estiškais ar kitų šalių numeriais. Skambinama numeriais, kurie nesikartoja ir yra atsitiktiniai, todėl operatoriai neturi galimybių juos identifikuoti kaip apsimestinius skambučius ir juos blokuoti. Gyventojai, gaunantys skambučius su užsienio numeriais, turėtų išlikti itin budrūs, o, nesant poreikio atsiliepti, paprasčiausiai nekelti ragelio, pataria RRT ekspertai.

Gavus įtartiną žinutę, svarbiausia nespausti joje pateiktų nuorodų, neatidaryti įtartinų priedų, neatskleisti asmens, elektroninės bankininkystės ar kitų prisijungimo duomenų ir netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių pats vartotojas neinicijavo. Taip pat reikėtų užblokuoti siuntėją ir pažymėti žinutę kaip šlamštą ar sukčiavimą pačioje susirašinėjimo programėlėje. Žinutėje pateiktą nuorodą reikėtų patikrinkti savarankiškai – apsilankyti oficialioje įstaigos interneto svetainėje ar programėlėje arba susisiekti oficialiai nurodytu telefono numeriu.

Apie įtartiną žinutę ar joje pateiktą galimai kenkėjišką nuorodą rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Jei vartotojas jau atskleidė prisijungimo ar mokėjimo duomenis, patvirtino mokėjimą ar pervedė pinigus, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją. Apie kitą galimai neteisėtą ar žalingą turinį internete galima pranešti RRT administruojamai interneto karštajai linijai https://www.svarusinternetas.lt/ .

RRT tai pat nurodo, kad sukčiavimams SMS žinutėmis palaipsniui tampa vis labiau nebepopuliarus – jas keičia išplėstinės komunikacijos paslaugų žinutės (angl. Rich Communication Services, RCS), kai galima siųsti ne tik tekstą, bet ir nuotraukas, vaizdo įrašus ir pan., taip pat – susirašinėjimo programėlės, kaip Viber, WhatsApp, Messenger, Google Meet ar kitos. Jose pateikiamos nuorodos į įvairius suklastotus interneto puslapius, taip siekiant iš vartotojų perimti tam tikrų paskyrų ar bankinių prisijungimų duomenis. Tokiais atvejais operatoriai neturi galimybės jų kontrolei ir blokavimui.

Tos pačios SMS siuntimo tendencijos

RRT duomenimis, antrąjį ketvirtį išliko tos pačios tendencijos, kai dažniausiai SMS gaunamos ne lietuviškais numeriais – dominuoja užsienio kodai +44, +63, +91, +212 ir kiti. Žinutės pavadinimo laukelyje nurodomas keturženklis trumpasis numeris arba tiesiog elektroninio pašto adresas.

Žinutėse gyventojai raginami susimokėti baudas už kelių eismo pažeidimus, greičio viršijimą, netinkamą automobilio parkavimą, atnaujinti ar pratęsti elektroninio parašo, „Smart ID“, telefoninio ryšio paslaugas. Dažnai grasinama antstoliais už laiku nesumokėtas baudas. RRT ragina gyventojus itin kritiškai vertinti gaunamų SMS turinį, nors jos ir parašytos lietuvių kalba – tai padės išvengti asmeninių duomenų praradimų ir finansinių nuostolių.

SMS turinio siuntėjų vardo apsauga

RRT taip pat primena ir kviečia įmones bei organizacijas, kurios bendrauja su klientais SMS, pasinaudoti galimybe apsaugoti savo įmonės ar organizacijos pavadinimą, kad jis nebūtų naudojamas sukčiavimo žinutėse. Dėl SMS identifikacinių požymių suderinimo įmonės turėtų kreiptis tiesiogiai į mobiliojo ryšio operatorius.

Nuo 2023 metų liepos mobiliojo ryšio operatoriai privalo sudaryti galimybę vardinių SMS siuntėjams suderinti tokių žinučių identifikacinius požymius. Tokiu būdu žinutė, neatitikusi suderintų identifikacinių požymių, nors ir su pranešimo pavadinimo laukelyje įrašytu tikros įmonės pavadinimu, būtų blokuojama ir nepasiektų vartotojo.

Iki 2026 metų birželio pabaigos su „Telia Lietuva” SMS siuntimo identifikacinius požymius buvo susiderinusios 12 įmonių (1 įmone daugiau nei pirmojo ketvirčio pabaigoje), su „Tele2″ – 8 įmonės (skaičius nesikeitė), o su „Bitė Lietuva” – 10 įmonės (4 įmonėmis daugiau).

Per 2026 metų antrąjį ketvirtį operatoriai, turintys pareigą taikyti apsimestinių trumpųjų žinučių blokavimo priemones, užblokavo per 8 tūkst. identifikacinių požymių neatitikusias SMS – 3,8 karto mažiau nei šių metų sausį-kovą.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rugpjūčio 3–16 d. vykdys sustiprintus patikrinimus Kuršių mariose, siekdami užtikrinti, kad verslinė žvejyba tinklais būtų vykdoma laikantis visų nustatytų reikalavimų. Šiuo laikotarpiu planuojama surengti apie 10 reidų, kurių metu žvejai verslininkai bus tikrinami žuvų iškrovimo vietose ir žvejybos metu.

Skaityti toliau

Sezono metu pareigūnai ypatingą dėmesį skirs verslinės žvejybos įmonių kontrolei – bus tikrinama žvejybos žurnalų pildymo tvarka, sugautų laimikių sudėtis bei naudojami žvejybos įrankiai. Taip pat bus stebima, ar laikomasi nustatyto žvejybos režimo, ypač tamsiuoju paros metu, kai svarbu užtikrinti, kad tinklai būtų statomi ir išimami laiku.

Verslinės žvejybos reikalavimai

Nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 31 d. leidžiama žvejyba 70–80 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais tik tamsiuoju paros metu. Žvejybą galima pradėti ne anksčiau kaip likus dviem valandoms iki saulės nusileidimo, o baigti – ne vėliau kaip 9 val. ryto. Žvejybos pradžia laikomas momentas, kai pradedami statyti ar tikrinti žvejybos įrankiai, o pabaiga – kai, išėmus ar patikrinus įrankius, plaukiojimo priemonė pasiekia žuvų iškrovimo vietą.

Taip pat primenama, kad nuo liepos 15 d. iki spalio 31 d. galioja papildomi žvejybos apribojimai. Draudžiama naudoti statomuosius tinklaičius, stambiaakes ir marines gaudykles dviejų kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto ruože tarp Klaipėdos ir Atmatos kairiojo kranto. Tokie pat ribojimai taikomi ir žvejybos baruose nuo 6 iki 12, esančiuose tarp vakarinio marių kranto ir farvaterio.

Atsakomybė

Verslinės žvejybos tvarkos pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę. Už pažeidimą gali būti skiriama bauda iki 350 eurų, o už šiurkščius pažeidimus –  iki 1750 eurų.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Transporto žalų sukčiavimas, siekiant pasipelnyti gaunant neteisėtas draudimo išmokas, neretai gali priminti detektyvą. Draudikams kasdien tenka tirti inscenizuotus fiktyvius eismo įvykius ir galimai suklastotas žalas. Ekspertų teigimu, tokių tyrimų tikslas yra ne tik užkirsti kelią sukčiautojams, bet ir apsaugoti sąžiningus vairuotojus.

Skaityti toliau

„Kai kalbame apie sukčiavimą transporto žalų srityje, daugelis greičiausiai įsivaizduoja bandymą nuslėpti tikrąsias automobilio apgadinimo aplinkybes ar siekį gauti didesnę išmoką. Tačiau realybėje nemaža dalis sukčiavimo schemų yra kur kas įmantresnės ir neretai į jas sąmoningai įtraukiami niekuo dėti vairuotojai“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

Dažnas sukčių taikinys – atsargūs vairuotojai

Ekspertas pabrėžia, kad viena dažniausiai pasitaikančių schemų – tyčia sukeliami eismo įvykiai, kai sukčiai siekia netvarkytą ar anksčiau apgadintą automobilį suremontuoti draudimo bendrovės sąskaita.

Pasak A. Juodeikio, tokiais atvejais į inscenizuojamus eismo įvykius įtraukiami niekuo dėti eismo dalyviai. Pavyzdžiui, kelių sukčiai specialiai sukelia situaciją, kurios metu kitas vairuotojas, atlikdamas įprastą manevrą, kliudo sukčių transporto priemonę. Po tokio incidento tariamas kaltininkas dažnai būna nuoširdžiai nustebęs, kad manevruodamas nepastebėjo kito automobilio.

Draudikų praktikoje pasitaiko ir kurioziškų atvejų. „Viename iš tirtų įvykių pirminėje jo versijoje vienas vairuotojas neva nepraleido kito pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Visgi išsamesnio tyrimo metu paaiškėjo, kad vienos iš transporto priemonių techninė būklė buvo tokia prasta, kad automobilis apskritai nebūtų galėjęs važiuoti – dėl susidėvėjimo jo kuro bake buvo atsivėrusi skylė. Tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, siekiant gauti išmoką už kitą, taip pat techniškai netvarkingą automobilį“, – sako A. Juodeikis.

Kokie požymiai išduoda sukčiavimą

Pasak eksperto, kiekvienas draudikas turi vidines rizikos vertinimo sistemas ir kriterijus, padedančius identifikuoti galimus sukčiavimo atvejus. Jie gali skirtis priklausomai nuo draudimo paslaugos, žalos pobūdžio ar konkretaus įvykio aplinkybių. Vis dėlto, dažnai nesąžiningą veiklą indikuoja pasikartojantys požymiai, pavyzdžiui, neįprastai dažni eismo įvykiai, pasikartojančios panašios jų aplinkybės.

„Kartais fiksuojame tam tikrą elgsenos modelį – tie patys asmenys, panašūs scenarijai, pasikartojančios transporto priemonės ar analogiškos žalos. Tokie sutapimai savaime dar nieko neįrodo, tačiau jie tampa signalu atlikti išsamesnį tyrimą, aiškintis detales ir įvykio aplinkybes“, – sako A. Juodeikis.

Tyrėjams padeda ne tik vaizdo įrašai

Tiriant eismo įvykius, pirmiausia vertinami vairuotojų surinkti įrodymai – kuo išsamiau būna užfiksuota eismo įvykio vieta ir aplinkybės, tuo paprasčiau bei tiksliau galima įvertinti situaciją.

„Tyrimą reikšmingai palengvina tiksliai ir aiškiai užfiksuota transporto priemonių padėtis po susidūrimo, ant kelio likę stabdymo ar slydimo pėdsakai, taip pat surinkti liudininkų parodymai ir kontaktiniai duomenys. Didelę vertę turi ir automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai, miestų vaizdo kamerų įrašai, kurių medžiaga padeda atkurti įvykio eigą ir aplinkybes“, – sako A. Juodeikis.

Pasak jo, šiandien pasitelkiamos ir technologijos – automobilių diagnostinė ir kompiuterinė įranga, leidžianti analizuoti transporto priemonių techninius duomenis bei atlikti eismo įvykio eigos rekonstrukciją.

Ekspertas paaiškina, kodėl kartais žalos administravimo procesas trunka ilgiau nei klientai tikėtųsi: „Išsamesnis tyrimas užtrunka tais atvejais, kai draudikui reikia patikrinti didesnės apimties informaciją ir surinkti papildomus duomenis iš susijusių institucijų, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijų. Tyrimo trukmė taip pat priklauso nuo to, kaip greitai gaunami reikalingi dokumentai, ekspertų išvados ar kita svarbi informacija“.

Pasak jo, vertinant įvykio aplinkybes, neretai analizuojami ir ankstesni eismo įvykiai – ypač tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo schemų, užfiksavus, kad tas pats asmuo ar transporto priemonė į panašius incidentus patenka pakartotinai. Jei kyla įtarimų dėl sisteminio sukčiavimo, į tyrimą dažnai įsitraukia ir policija.

Sukčiavimo mastai auga

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2025 m. buvo nustatyta beveik 3 tūkst. fiktyvių ar tikrovės neatitinkančių transporto priemonių žalų, kurių bendra suma viršijo 5 mln. eurų. Didžiausia pernai užfiksuota įtartina žala siekė 120 tūkst. eurų.

Palyginimui, 2024 m. buvo nustatyta daugiau nei 2 tūkst. tokių atvejų, o jų suma viršijo 4 mln. eurų.

Anot A. Juodeikio, kiekvienas atskleistas sukčiavimo atvejis reiškia ne tik užkirstą kelią neteisėtam pasipelnymui, bet kartu apsaugo sąžiningus klientus. Mat nuolat peržiūrimoms draudimo kainoms, be kitų veiksnių, įtaką daro ir bendrų žalų dažnio tendencijos ir sumos.

„Draudimo sukčiavimas nėra vien nusikaltimas prieš draudimo bendrovę. Galutines jo pasekmes vienaip ar kitaip pajunta visi klientai. Todėl investicijos į profesionalius tyrimus pirmiausia yra investicijos į sąžiningų klientų apsaugą“, – reziumuoja „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

VMU nuotr.

Birželio 24-ąją visoje Lietuvoje minima viena laukiamiausių vasaros švenčių – Joninės, dar vadinamos Rasomis. Vasaros saulėgrįžos tradicijos kasmet suburia žmones į gamtą: pinami vainikai, kuriami laužai, ieškoma legendinio paparčio žiedo. Tačiau Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad nesilaikant saugaus elgesio miške taisyklių šventinis džiaugsmas gali virsti nelaime.

Skaityti toliau

Dažniausiai gaisro kaltininkas – žmogus

VMU specialistų teigimu, didžioji dalis miško gaisrų kyla dėl žmonių neatsargumo. Siekiant išsaugoti miškus ir užtikrinti visų poilsiautojų saugumą, laužus, net ir Joninių naktį, miškininkai rekomenduoja kurti tik tam specialiai įrengtose vietose. Šventės metu ugnis turi būti nuolat prižiūrima, o prieš išvykstant – visiškai užgesinta.

Taip pat svarbu vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti gaisrą: gamtoje nemėtyti cigarečių nuorūkų ar degtukų, nepalikti miške stiklo atliekų, į mišką įvažiuoti tik techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Statistika nedžiugina

VMU duomenimis, šiemet iki birželio 22 d. Lietuvos miškuose užfiksuoti 83 miško gaisrai, kurių metu išdegė 31,89 ha miško. Palyginimui, 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo registruoti 80 miško gaisrų, per kuriuos išdegė 36,78 ha miško. Iki šios datos VMU priešgaisrinės komandos ir miškininkai, reaguodami į pranešimus apie gaisrus, į įvykio vietas vyko 282 kartus.

Ką daryti pastebėjus gaisrą?

Nedidelį gaisro židinį galima bandyti gesinti paprastomis priemonėmis – liepsną plakant medžių šakomis, užpilant ją žemėmis ar vandeniu arba užtrypiant kojomis. Tačiau jei matote, kad ugnis sparčiai plinta ir jos suvaldyti nepavyks, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112 arba informuoti vietinius miškininkus. Traukiantis iš pavojingos vietos, rekomenduojama judėti prieš vėjo kryptį, o ne bėgti pavėjui.

Miškininkai linki smagiai ir saugiai praleisti Jonines bei atsakingai mėgautis gamta – jei taip elgsimės, galbūt pavyks rasti ir paparčio žiedą.

Užupis Vilniuje.( O. Lidžiaus nuotr.)

Apie tai, ką būtina žinoti prieš leidžiantis į keliones po Lietuvą.

Skaityti toliau

Vasaros atostogų metu šalies keliuose daugėja automobilių, o prieš šventes eismo intensyvumas dar labiau išauga. Artėjant Joninėms, „Via Lietuva“ ragina vairuotojus neprarasti budrumo, tinkamai įvertinti eismo ir oro sąlygas bei atsakingai pasiruošti kiekvienai kelionei.

„Artėjant Joninėms daugelis leisis į kelią pas artimuosius, važiuos sveikinti Jonų, Janinų ir Rasų ar tiesiog išnaudos ilgesnį savaitgalį poilsiui ir kelionėms po Lietuvą. Kviečiu visus neskubėti, būti atidesnius ir kantresnius vieni kitiems, nes šventiniu laikotarpiu keliuose bus kur kas daugiau žmonių. Svarbiausia, kad po švenčių galėtume džiaugtis ne tik gražiais prisiminimais, bet ir tuo, jog visi saugiai sugrįžome namo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Vasaros atostogų metu ar savaitgaliais keliuose daugiau ne tik lengvųjų automobilių, bet ir motociklų, dviratininkų, transporto priemonių su priekabomis. Didesni srautai dažniau lemia spūstis, staigius greičio pokyčius ir rizikingus manevrus.

Šiltuoju metų laiku, kai matomumas dažniausiai būna geras, o kelio danga sausa, dalis vairuotojų tampa mažiau atsargūs – pervertina savo galimybes, viršija leistiną greitį ar nesilaiko saugaus atstumo. Toks atsipalaidavimas kartu su neatsakingu lenkimu išlieka viena pagrindinių sunkių eismo įvykių priežasčių.

Papildomų iššūkių vasarą kelia ir sparčiai besikeičiančios oro sąlygos. Staigios liūtys gali akimirksniu pabloginti matomumą ir sumažinti padangų sukibimą su kelio danga. Važiuojant per susidariusias vandens sankaupas kyla akvaplanavimo pavojus, kai transporto priemonė trumpam praranda kontaktą su kelio paviršiumi ir tampa sunkiau valdoma. Esant karštiems orams, aukšta temperatūra automobilio salone mažina vairuotojo koncentraciją, lėtina reakciją, didina mieguistumą ir nuovargį, todėl išauga klaidų bei eismo įvykių rizika.

Kaip įprasta, vasaros metu taip pat vyksta daugiau kelių remonto darbų, todėl vairuotojai dažniau susiduria su laikinais eismo organizavimo pakeitimais – susiaurintomis važiuojamosios dalies juostomis, greičio ribojimais ar apylankomis. Šiemet didžiausi remonto darbai vyksta automagistralėse A1 ir A2, tebevyksta A14 kelio rekonstrukcijos darbai. Kelių tinklo atnaujinimai organizuojame ir kituose krašto bei rajoniniuose keliuose. Remontuojamose atkarpose būtina itin atidžiai stebėti kelio ženklus ir laikytis nustatytų ribojimų.

„Skubėjimas ir kintančių eismo sąlygų pervertinimas kelyje kartais kainuoja labai brangiai, nepriklausomai nuo metų laiko. Artėjant Joninių savaitei, kai automobilių srautai bus didesni, kviečiame kiekvieną vairuotoją tinkamai pasiruošti kelionėms, pasirinkti saugų greitį, neignoruoti kelio ženklų remonto zonose ir visada išlikti maksimaliai susikoncentravus prie vairo“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Tam, kad kelionės vasarą būtų saugios, vairuotojams būtina pasirūpinti technine automobilio būkle: patikrinti padangas, stabdžius, žibintus, skysčius bei kondicionierių. Taip pat svarbu pakeisti nusidėvėjusius valytuvus ir naudoti kokybišką langų plovimo skystį, kuris šviečiant saulei nepaliktų matomumą bloginančių dryžių. Pakuojant daiktus, sunkius nešulius bagažinėje reikėtų dėti žemai, neperkrauti automobilio, o smulkius objektus salone tvirtai pritvirtinti.

Vežant dviračius, būtina naudoti patikimus laikiklius, neuždengti valstybinių numerių bei žibintų ir vairuoti atsargiau dėl pakitusios aerodinamikos bei ilgesnio stabdymo kelio. Keliaujant su augintiniais, juos privaloma gabenanti specialiose transportavimo dėžėse arba prisegtus saugos diržais su petnešomis, neleisti jiems laisvai judėti po saloną ar kišti galvos pro langą, o ilgų kelionių metu tinkamai suplanuoti sustojimus. Į kiekvieną išvyką su savimi rekomenduojama pasiimti vandens, užkandžių, telefono įkroviklį.

Vairuojant būtina laikytis saugaus greičio ir atstumo (lenkiant dviratininkus užmiestyje išlaikyti bent 2 metrų atstumą), vengti naudotis telefonu, o pajutus nuovargį – sustoti pailsėti. Visi keleiviai privalo segėti saugos diržus, o vaikai turi būti vežami jų amžių ir ūgį atitinkančiose kėdutėse. Kelyje taip pat svarbu išlikti dėmesingiems labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviratininkams.

RRT nuotr.

Lietuvos gyventojai, keliaudami Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, ir toliau mobiliojo ryšio paslaugomis galės naudotis pagal principą „mokėk kaip namuose“ (angl. roam like at home). Tai reiškia, kad skambučiai, SMS žinutės ir mobilieji duomenys minėtose šalyse paprastai apmokestinami tiek pat, kiek Lietuvoje, taikant sąžiningo naudojimosi taisykles, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Skaityti toliau

„Galimybė keliaujant ES naudotis mobiliuoju ryšiu tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvoje jau tapo savaime suprantama paslauga. Vartotojai jautrūs kainai, o principas „mokėk kaip namuose“ užtikrina elektroninių ryšių paslaugų kainų stabilumą vidaus rinkose“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Papildomų priemokų savo klientams ir toliau netaikys trys didieji mobiliojo ryšio operatoriai „Telia Lietuva“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“.

Vienintelė išimtis bus taikoma virtualiajam mobiliojo ryšio operatoriui „Teledema“. RRT, įvertinusi šios bendrovės prašymą, leido „Teledemai“ ir toliau taikyti papildomas mažmenines tarptinklinio ryšio priemokas savo klientams, keliaujantiems ES ir EEE šalyse. Toks leidimas suteikiamas tik tada, kai operatorius pagrindžia, kad dėl tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo patiria finansinių nuostolių, galinčių turėti poveikį nacionalinių tarifų tvarumui.

RRT pažymi, kad leidimas nereiškia, kad priemokos bus taikomos automatiškai. „Teledema“ pati spręs, ar jas taikyti ir kokio dydžio jos bus, tačiau priemokos negalės viršyti RRT nustatytų maksimalių ribų.

RRT sprendimas dėl „Teledemos“ priemokų galios nuo 2026 m. birželio 15 d. ir vienerius metus.

Didžiausios „Teledema“ galimos taikyti priemokos, keliaujant ES ir EEE šalyse, iki 2027 m. birželio 14 d.:

Prieš kelionę RRT rekomenduoja vartotojams pasitikrinti savo operatoriaus taikomas tarptinklinio ryšio sąlygas, ypač jei keliaujama už ES ir EEE ribų arba kelionės metu naudojamasi dideliais mobiliųjų duomenų kiekiais.

Sukčių žinutė.

Sukčiavimai, vykdomi Lietuvos pašto vardu, neslūgsta. Gyventojai vis dar viliojami į netikras svetaines, raginami atlikti mokėjimus ar atskleisti jautrią informaciją. Pastaruoju metu sukčiai tam aktyviai pasitelkia ne tik SMS žinutes ar el. laiškus, bet ir skambučius, kuriuose prisistato Lietuvos pašto darbuotojais.

Skaityti toliau

Dažniausiai gyventojai gauna žinutes apie neva nepavykusį siuntos pristatymą, neteisingą adresą ar būtinybę sumokėti nedidelį mokestį, kad siunta nebūtų grąžinta. Tokiuose pranešimuose daromas spaudimas veikti „čia ir dabar“, o pateiktos nuorodos nukreipia į svetaines, imituojančias Lietuvos pašto ar kitų pristatymo bendrovių puslapius. Jose prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis, asmens kodą ar kitą jautrią informaciją.

„Kartu su Lietuvos paštu primename, kaip svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti kiekvieną skambutį ar žinutę. Jei kas nors, prisidengdamas Lietuvos pašto vardu, ragina sprendimą priimti čia ir dabar, tai vienas aiškiausių signalų suklusti“, – teigia susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė.

„Sukčiai nuolat keičia taktikas ir naudojasi tuo, kad žmonės pasitiki žinomais prekių ženklais. Gavus netikėtą žinutę ar skambutį, svarbiausia neskubėti ir įvertinti informaciją kritiškai ir pasitikrinti jos tikrumą. Kartais užtenka kelių sekundžių, kad būtų išvengta finansinių nuostolių ar duomenų vagystės“, – sako Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė Monika Sernovaitė.

Lietuvos paštas primena, kad tikruose bendrovės arba LP EXPRESS pranešimuose nėra matomas siuntos numeris – vietoje jo nurodomas siuntėjas LPASTAS arba LP_EXPRESS. Bendrovė niekada neprašo SMS žinutėse suvesti banko kortelių ar asmens duomenų, o atsiskaitymai už paslaugas galimi tik prisijungus prie oficialios savitarnos.

Ypač budriems reikėtų būti ir sulaukus skambučio, kuriame tariamas Lietuvos pašto darbuotojas prašo pateikti prisijungimo ar kitus asmens duomenis. Tikri įmonės atstovai telefonu tokios informacijos neprašo. Jei pokalbis kelia įtarimų, rekomenduojama jį nedelsiant nutraukti.

Gyventojai, gavę įtartiną žinutę ar skambutį, kviečiami informuoti Lietuvos paštą el. paštu prevencija@post.lt. Apie visus incidentus, kai pasitelkiamas bendrovės vardas, Lietuvos paštas informuoja Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir kitas atsakingas institucijas.

Organizatorių.

Dėl nenumatytų aplinkybių DYNORO atšaukė savo pasirodymą Šilutės miesto šventėje. Tačiau šventės scena neliks tuščia, praneša Šilutės kultūros centras.

Skaityti toliau

Šeštadienį Šilutės šventės scenoje pasirodys vienas ryškiausių Baltijos šalių elektroninės muzikos atlikėjų – LUCKY LUKE. Milijoninės perklausos, tarptautiniai hitai, pasirodymai didžiausiuose regiono festivaliuose ir energija, kuri nepalieka abejingų.

„Šilutės kultūros centro tikslas išlieka tas pats – padovanoti miestui stiprią, kokybišką ir įsimintiną šventę. Todėl į situaciją reagavome nedelsdami ir užtikrinome atlikėją, kuris yra vertas pagrindinės vakaro scenos“, – teigiama išplatintame pranešime.