www.silutesetazinios.lt archyvo.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio vandenyje aptiktas padidėjęs žarninių lazdelių kiekis.

Skaityti toliau

Atlikus Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudyklos vandens tyrimus, nustatytas padidėjęs žarninių lazdelių (E. coli) kiekis – 2400 KSV/100 ml. Higienos normoje nustatyta privaloma vertė – ne daugiau kaip 1000 KSV/100 ml, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Iki atskiro pranešimo Ž. Naumiesčio tvenkinyje maudytis nerekomenduojama.

Bus atliekami papildomi vandens kokybės tyrimai. Apie jų rezultatus ir galimybę vėl saugiai maudytis visuomenė bus informuota papildomai.

Gyventojų ir miestelio svečių prašoma laikytis rekomendacijų.

72h.lt.

Oro pavojus Lietuvoje yra viena iš situacijų, kuriai verta pasiruošti iš anksto. Tokiu atveju svarbiausia išlikti ramiems, žinoti, kur yra artimiausia priedanga, ir suprasti, kaip veikia gyventojų perspėjimo sistema. Tinkamas pasiruošimas padeda greičiau priimti sprendimus ir apsaugoti save bei artimuosius.

Skaityti toliau

Lietuvoje gyventojai apie galimą pavojų gali būti perspėjami keliais būdais. Vienas iš jų – civilinės saugos sirenos. Taip pat informacija siunčiama į mobiliuosius telefonus, perduodama per radiją ir televiziją bei skelbiama oficialiuose informacijos šaltiniuose.

Šiuo metu naudojamos keturios oro pavojaus perspėjimų kategorijos: geltona, geltona po raudonos, raudona ir balta. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, raudona – oro pavojų, o balta informuoja, kad oro pavojaus nebėra.

Svarbu ne tik išgirsti sireną, bet ir išklausyti oficialų pranešimą. Jame gali būt pateikiama konkreti informacija apie situaciją, teritoriją ir veiksmus, kurių turi imtis gyventojai.

Ką daryti paskelbus oro pavojų?

Gavus perspėjimą apie oro pavojų, pirmiausia reikėtų išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą. Jei netoliese yra priedanga, rekomenduojama nedelsiant joje pasislėpti.

Jeigu priedanga per toli, galima pasirinkti kitą saugesnę vietą. Tai gali būti rūsys, požeminė patalpa arba pastato dalis be langų ir su tvirtesnėmis sienomis bei lubomis. Jei oro pavojaus signalas užklumpa žmogų lauke, rekomenduojama kuo greičiau susirasti priedangą, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą tinkamą vietą.

Paskelbus oro pavojų nereikėtų vaikščioti atvirose teritorijose ar be būtinos priežasties palikti saugios vietos. Taip pat svarbu sekti oficialius pranešimus ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

Ką verta pasiruošti iš anksto?

Pasiruošimas prasideda dar iki perspėjimo. Kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kur yra artimiausia priedanga ir kaip ją pasiekti. Pravartu iš anksto susitarti, kaip šeima palaikys ryšį, jei įprastas bendravimas būtų apsunkintas.

Namuose naudinga turėti pagrindinių būtinų daiktų rinkinį. Jame gali būti dokumentai, pirmosios pagalbos priemonės, reikalingi vaistai, žibintuvėlis, atsarginės baterijos, radijo imtuvas, telefonas ir įkrovimo priemonės. Toks pasiruošimas praverčia ne tik oro pavojaus, bet ir kitų ekstremaliųjų situacijų metu.

Daugiau informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, išgyvenimo reikmenis ir pasiruošimą 72 valandoms galima rasti 72h.lt.

Svarbiausia – žinoti, ką daryti

Oro pavojus nėra situacija, kurioje verta veikti spontaniškai. Iš anksto žinodami perspėjimo signalų reikšmes, artimiausią saugią vietą ir pagrindinius veiksmus, žmonės gali greičiau bei ramiau reaguoti į oficialius nurodymus.

Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia klausytis oficialios informacijos, pasitraukti į saugią vietą ir laukti tolesnių nurodymų. Apie pavojaus pabaigą taip pat informuojama atskiru pranešimu.

.

.

.

Užsakymo Nr. 260811

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kai Rusiją užklumpa netikėta krizė, jos propagandos sistema kurį laiką veikia nesuderintai: oficialūs kanalai delsia, „Telegram“ erdvėje konkuruoja skirtingos įvykių versijos, o bendras Kremliaus naratyvas susiformuoja tik vėliau. Pirmosiomis 18 valandų sistema pažeidžiamiausia, rodo naujas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro tyrimas „Crisis, Control, Crusade: Russia’s Propaganda Architecture“, kurį atliko naratyvų analitikos bendrovė „Repsense”, bendradarbiaujant su politikos mokslų tyrėjais.

Skaityti toliau

Tai vienas išsamiausių iki šiol atliktų Rusijos dezinformacijos sistemos vertinimų: autoriai išanalizavo apie 3,13 mln. Rusijos žiniasklaidos ir socialinių tinklų įrašų per 15 mėnesių – nuo valstybinių svetainių ir televizijos iki „Telegram“ kanalų. Kiekvieną tirtą krizę Rusijos propaganda apdoroja ta pačia eilės tvarka, todėl jos veiksmus galima numatyti iš anksto.

„Daugelis ikišiolinių Rusijos informacinės erdvės studijų tiria propagandos turinį. Šio tyrimo apimtis ir metodika leidžia atsakyti ir į kitą klausimą – kaip ji veikia. O veikia ji pagal grafiką: kol Kremlius per vidutiniškai 18 valandų suderina oficialią poziciją, informacinė erdvė lieka be šeimininko. Vakarams tai reiškia paprastą dalyką: atsakymo greitis svarbesnis už jo išsamumą, nes po paros auditorija jau būna apsisprendusi“, – teigia „Repsense“ vadovas, vienas tyrimo autorių Mykolas Katkus.

„Kremliaus propagandos strateginis tikslas nėra įtikinti auditoriją kiekvienu atskiru teiginiu – ji siekia nustatyti ribas, kaip įvykiai turi būti suprantami ir interpretuojami. Šis tyrimas parodo, kaip tokia sistema veikia krizės metu: iš pradžių skirtinguose kanaluose ima konkuruoti įvairios įvykio versijos, o vėliau viena kryptis įtvirtinama kaip Kremliui naudingas tikrovės aiškinimas. Todėl silpniausia sistemos vieta yra perėjimas iš chaoso į kontrolę – kol jis neįvyko, dar galimos informacinės intervencijos ir faktais paremti įvykio aiškinimai“, – teigia VU TSPMI doc. dr. Nerijus Maliukevičius.

Tyrimą atliko naratyvų analitikos bendrovės „Repsense“ komanda – Marius Balodis, Vincenta Maniokaitė, Aurelija Katkuvienė, Alfredas Chmieliauskas ir Mykolas Katkus – kartu su propagandos ir informacinių karų ekspertu doc. dr. Nerijumi Maliukevičiumi ir Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentėmis Auguste Kaunaite bei Austėja Dūdonyte.

Kol Kremlius tyli, versijas kuria „Telegram“

Pasikartojančią seką tyrėjai vadina 3C modeliu – krize, kontrole ir „kryžiaus žygiu“ (angl. Crisis, Control, Crusade). Pirmosiomis valandomis po įvykio valstybinė žiniasklaida arba tyli, arba skelbia prieštaringus dalykus, o skirtingi kanalai bando skirtingus paaiškinimus ir žiūri, kuris prigyja. Maždaug per parą įsitvirtina viena versija, kurią vienu metu ima kartoti valstybinės svetainės, televizija ir „Telegram“ kanalai. Galiausiai konkretus įvykis pateikiamas kaip didesnės kovos dalis: esą Rusija ginasi nuo Vakarų ir saugo savo vertybes.

Aiškiausiai šią seką parodė Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį 2024 m. rugpjūčio 6 d. – pirmas didelis Ukrainos veiksmas Rusijos teritorijoje nuo plataus masto karo pradžios. Septynias valandas valstybinė žiniasklaida apie jį nerašė, o suderintos Kremliaus pozicijos teko laukti 18 valandų. Visą tą laiką apie įvykius pasakojo ne valstybė, o „Telegram“ kanalai ir kariniai tinklaraštininkai.

Būtent šį langą – kol sistema dar nesusiderinusi – ataskaita įvardija kaip silpniausią jos vietą: tuo metu įsitvirtinusi versija vėliau sunkiai beišstumiama.

Tyrimo metu „Telegram“ platformoje ataskaitoje skiriamas ypatingas vaidmuo. Kanalai, kurie prisistato kaip nepriklausomi, dažnai skelbia beveik vienodus tekstus be jokio laiko skirtumo: iš išorės atrodo, kad nuomonių daug, nors iš tikrųjų jos suderintos. Šį prieštaravimą – spontaniškumo įvaizdį su sinchronizuotu turiniu – tyrėjai vadina vienu iš skiriamųjų sistemos bruožų. Jau po tyrimo Rusijoje „Telegram“ pradėtas aktyviai keisti valstybiniu „Max“.

Versijos išbandomos kaip prekės – kuri prigis, ta taps oficialia

Kaip toks versijų bandymas atrodo iš arti, parodė užpernai Maskvoje įvykusi tragedija. 2024 m. kovo 22 d. ginkluoti vyrai įsiveržė į „Crocus City Hall“ koncertų salę prie Maskvos, ėmė šaudyti, o paskui padegė pastatą. Žuvo 145 žmonės – tai vienas kruviniausių šio amžiaus išpuolių Rusijoje. Atsakomybę netrukus prisiėmė „Islamo valstybės“ padalinys Afganistane.

Tačiau jau praėjus valandai po išpuolio 16 proc. viso Rusijos žiniasklaidos turinio šia tema minėjo Ukrainą – dar be jokių duomenų ir be oficialios Kremliaus pozicijos. Užpuolikai iš įvykio vietos pasitraukė automobiliu ir buvo sulaikyti netoli Ukrainos sienos. Rusijos žiniasklaidai sulaikymo vieta tapo pakankamu pagrindu skelbti, kad vyrai bėgo į Ukrainą. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad tuo pačiu keliu jie galėjo trauktis ir į Baltarusiją, tačiau apie šią galimybę Rusijos viešojoje erdvėje nebuvo užsiminta.

Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į kitą momentą: išpuolis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po prezidento rinkimų, per kuriuos Vladimiras Putinas laimėjo penktą kadenciją, o opozicija buvo surengusi protesto akciją „Vidudienis prieš Putiną“. Kremliaus komunikacijoje tragedija suveikė kaip naratyvo „perkrovimas“ – dėmesys nuo rinkimų pasipiktinimo persikėlė į gedulą, vienybę ir išorės priešą.

Vienas Nausėdos įrašas virto septyniomis melo linijomis

Tas pats mechanizmas suveikė ir Lietuvą palietusiame epizode. 2025 m. sausio 8 d. Prezidentas Gitanas Nausėda platformoje „X“ sukritikavo lietuviškų kultūros objektų pervadinimą Kaliningrado srityje. Rusijos informacinė erdvė šį įrašą pavertė teiginiu, kad Lietuva reiškia teritorines pretenzijas į Kaliningradą.

Iš vieno įrašo tyrėjai suskaičiavo septynias naratyvų linijas: nuo „Stalinas padovanojo Vilnių lietuviams“ iki „Nausėda provokuoja karinį konfliktą“ ar „rusai pasirengę susigrąžinti Baltijos šalis“. Istorija pasiekė 30 pasaulio regionų – nuo Italijos iki Vietnamo. Ir čia pasikartojo pažįstamas grafikas: „Telegram“ kanalai apie temą aktyviausiai rašė dviem–keturiomis valandomis anksčiau, nei pasirodė oficialūs Valstybės Dūmos pareiškimai. Iš to ataskaitoje daroma išvada, kad ta pati schema veikia ne tik Rusijos vidaus krizėse, bet ir užsienio politikos incidentuose.

Branduolinis gąsdinimas – irgi pagal grafiką

Po įsiveržimo į Kursko sritį Rusijos žiniasklaidoje staiga padaugėjo kalbų apie branduolinę grėsmę. Iš pradžių skelbta, kad ukrainiečiai esą taikosi į netoliese veikiančią Kursko atominę elektrinę, o patys ukrainiečiai vadinti „branduoliniais teroristais“. Rudenį Kremlius žengė dar toliau – atnaujino branduolinę doktriną ir sumažino ribą, nuo kurios grasina panaudoti branduolinį ginklą.

Tyrėjų vertinimu, pirmoji banga siekė delegitimizuoti Ukrainos operaciją ir pakirsti Vakarų paramą jai, o rudens doktrinos pakeitimas rodė kitą tikslą – atgrasyti nuo bet kokio panašaus incidento pasikartojimo ateityje. Tiesa, patys rusakalbiai socialinių tinklų komentatoriai naująją doktriną vertino skeptiškai.

Pagrindinė auditorija – ne Vakarai, o patys rusai

Rusijos bandymai savo versijas perduoti užsienio auditorijoms, ataskaitos duomenimis, davė ribotą rezultatą. Ukrainą kaltinusios versijos po „Crocus City Hall“ išpuolio Vakarų antraštėse dažniausiai atsidūrė kartu su paneigimais, o Kaliningrado istorijoje daugelis leidinių Rusijos pareigūnus citavo kritiškai arba pateikė lietuvišką atsakymą. Tyrėjų vertinimu, šios kampanijos pirmiausia skirtos patiems Rusijos gyventojams, o užsienyje turinys efektyviau plinta ne oficialiais kanalais, bet per komentarų skiltis, botus, trolius ir simpatizuojančius vietos veikėjus. Užsienyje naudojama kita propagandos infrastruktūra.

Tyrėjai kasdien matavo ir Rusijos žiniasklaidos toną – kiek teigiamai ar neigiamai skamba jos tekstai. Per visus 15 mėnesių niūriausiai Rusijos medija skambėjo „Crocus City Hall“ išpuolio dieną, antroje vietoje – Kursko įsiveržimo diena, o pozityviausia diena buvo Donaldo Trumpo išrinkimas. Ataskaitoje siūloma staigius tono pokyčius naudoti kaip signalą: jie parodo momentus, kai propagandos sistema patiria didžiausią įtampą ir atveria galimybių langą alternatyviam pasakojimui.

Tyrimas apima laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.

„Repsense“ jau rengia šio tyrimo tęsinį, kuriame Rusijos ir Baltarusijos informacinei erdvei analizuoti pasitelkiamas gerokai didesnis duomenų rinkinys: greta „Telegram“ stebimi ir kiti Rusijoje populiarūs socialiniai tinklai „VKontakte“ bei „Odnoklassniki“, siekiant aprėpti daugiau visuomenės grupių. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama koordinuotų tinklų ir naratyvų analizei.

Apie „Repsense“

„Repsense“ – naratyvų analitikos (angl. Narrative Intelligence) technologijų įmonė, kurianti dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus reputacijos valdymui, dezinformacijos studijoms ir viešosios erdvės analizei. Įmonės platforma realiu laiku apdoroja tūkstančius šaltinių, padėdama verslui ir viešajam sektoriui suprasti vyraujančias tendencijas, identifikuoti komunikacijos rizikas bei tiksliai matuoti savo poveikį informacinėje erdvėje. Daugiau informacijos: repsense.io.

LTG nuotr.

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio linijoje sėkmingai baigė naujo geležinkelio tilto statybą ir atliko jo bandymus. Naujasis 40,65 metro ilgio statinys pakeitė iki tol eksploatuotą tiltą, kuris buvo pastatytas dar 1873 metais.

Skaityti toliau

Senasis tiltas buvo išardytas vos per 11 valandų, o jo vietoje iškilo naujas modernus statinys, kurio projektą parengė UAB „Tyrens Lietuva“. Projektas buvo rengiamas vadovaujantis BIM (statinio informacinio modeliavimo) reikalavimais. Statybos darbus atliko UAB „Švykai“.

„Imamės ne tik kelių transportui skirtų tiltų ir viadukų remonto – geležinkelio tiltai taip pat yra itin svarbi mūsų šalies susisiekimo infrastruktūros dalis. Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip per itin trumpą laiką, sutelkus resursus ir pritaikius modernius sprendimus, galima pastatyti naują saugų tiltą, užtikrinant nepertraukiamą ir saugų traukinių judėjimą”, – sako susisiekimo viceministrė Živilė Poželienė.

Pasak „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, projektas tapo puikiu efektyvaus planavimo ir sklandaus bendradarbiavimo pavyzdžiu.

„Per trumpą laiką buvo išardytas daugiau nei 150 metų tarnavęs tiltas, pastatytas naujas statinys ir atlikti jo bandymai. Tai tapo įmanoma dėl kruopštaus pasirengimo, profesionalaus projektuotojų, rangovų ir „LTG Infra“ specialistų darbo bei šiuolaikinių projektavimo sprendimų. Pirminiai bandymų rezultatai patvirtino, kad naujasis tiltas yra tvirtas ir saugus eksploatuoti“, – sako V. Žalimas.

Statant naująjį tiltą buvo įrengta 40 polių. Jų įrengimui per 54 valandas sunaudotas 51 kubinis metras betono. Tarpinėms atramoms įrengti panaudota 150 kubinių metrų betono ir apie 19 tonų armatūros, o krantinės atramoms – 95 kubiniai metrai betono ir apie 16 tonų armatūros.

Tilto perdangą sudaro plieninės sijos, kurių bendras svoris siekia apie 51 toną, ir gelžbetoninė plokštė, kurios įrengimui panaudota 47 kubiniai metrai betono bei 15 tonų armatūros. Perdangos montavimo darbams buvo pasitelkti du kranai, kurių keliamoji galia siekė 240 ir 300 tonų.

Naujojo tilto patikimumas buvo įvertintas atliekant statinius ir dinaminius bandymus. Jų metu naudotas 120 tonų sveriantis lokomotyvas, kuris buvo sustabdytas kiekvieno tarpatramio viduryje, taip pat važiavo per tiltą įvairiais greičiais nuo 10 iki 80 km/val. Pirminiai bandymų rezultatai parodė, kad tiltas yra tvirtas ir juo saugu naudotis.

Intensyviausiu darbų laikotarpiu objekte vienu metu dirbo nuo 25 iki 48 darbuotojų. Projektas išsiskyrė ne tik darbų tempu, bet ir sklandžia skirtingų komandų koordinacija, leidusia efektyviai atnaujinti svarbų geležinkelių infrastruktūros objektą.

RRT.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos ryšio operatorių blokuotų skambučių skaičius antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 kartus (79,9 proc.) iki 2,78 mln., o blokuotų apgaulingų trumpųjų žinučių (SMS) skaičius – 42,1 proc. iki 1,22 mln.

Skaityti toliau

Nors antrąjį ketvirtį blokuotų skambučių ir SMS skaičius sumažėjo, tai nereiškia, kad buvo mažiau blokuojama ar neveikė prevencinės priemonės, pažymi RRT ekspertai, bei ragina gyventojus ir verslą toliau išlikti budriais.

„Dėl sėkmingai veikiančių operatorių įdiegtų filtravimo priemonių sukčiams nebeapsimoka generuoti apgaulingus skambučius su užkeistais lietuviškais numeriais – tai lėmė reikšmingą sukčiavimo telefonu ir blokuojamų skambučių srauto praėjusį ketvirtį sumažėjimą. Tačiau sukčiavimas neišnyko – sukčiai prisitaiko, nuolat keičia sukčiavimo metodus“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Augo apgaulingų skambučių su latviškais, estiškais ar kitų šalių numeriais. Skambinama numeriais, kurie nesikartoja ir yra atsitiktiniai, todėl operatoriai neturi galimybių juos identifikuoti kaip apsimestinius skambučius ir juos blokuoti. Gyventojai, gaunantys skambučius su užsienio numeriais, turėtų išlikti itin budrūs, o, nesant poreikio atsiliepti, paprasčiausiai nekelti ragelio, pataria RRT ekspertai.

Gavus įtartiną žinutę, svarbiausia nespausti joje pateiktų nuorodų, neatidaryti įtartinų priedų, neatskleisti asmens, elektroninės bankininkystės ar kitų prisijungimo duomenų ir netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių pats vartotojas neinicijavo. Taip pat reikėtų užblokuoti siuntėją ir pažymėti žinutę kaip šlamštą ar sukčiavimą pačioje susirašinėjimo programėlėje. Žinutėje pateiktą nuorodą reikėtų patikrinkti savarankiškai – apsilankyti oficialioje įstaigos interneto svetainėje ar programėlėje arba susisiekti oficialiai nurodytu telefono numeriu.

Apie įtartiną žinutę ar joje pateiktą galimai kenkėjišką nuorodą rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Jei vartotojas jau atskleidė prisijungimo ar mokėjimo duomenis, patvirtino mokėjimą ar pervedė pinigus, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją. Apie kitą galimai neteisėtą ar žalingą turinį internete galima pranešti RRT administruojamai interneto karštajai linijai https://www.svarusinternetas.lt/ .

RRT tai pat nurodo, kad sukčiavimams SMS žinutėmis palaipsniui tampa vis labiau nebepopuliarus – jas keičia išplėstinės komunikacijos paslaugų žinutės (angl. Rich Communication Services, RCS), kai galima siųsti ne tik tekstą, bet ir nuotraukas, vaizdo įrašus ir pan., taip pat – susirašinėjimo programėlės, kaip Viber, WhatsApp, Messenger, Google Meet ar kitos. Jose pateikiamos nuorodos į įvairius suklastotus interneto puslapius, taip siekiant iš vartotojų perimti tam tikrų paskyrų ar bankinių prisijungimų duomenis. Tokiais atvejais operatoriai neturi galimybės jų kontrolei ir blokavimui.

Tos pačios SMS siuntimo tendencijos

RRT duomenimis, antrąjį ketvirtį išliko tos pačios tendencijos, kai dažniausiai SMS gaunamos ne lietuviškais numeriais – dominuoja užsienio kodai +44, +63, +91, +212 ir kiti. Žinutės pavadinimo laukelyje nurodomas keturženklis trumpasis numeris arba tiesiog elektroninio pašto adresas.

Žinutėse gyventojai raginami susimokėti baudas už kelių eismo pažeidimus, greičio viršijimą, netinkamą automobilio parkavimą, atnaujinti ar pratęsti elektroninio parašo, „Smart ID“, telefoninio ryšio paslaugas. Dažnai grasinama antstoliais už laiku nesumokėtas baudas. RRT ragina gyventojus itin kritiškai vertinti gaunamų SMS turinį, nors jos ir parašytos lietuvių kalba – tai padės išvengti asmeninių duomenų praradimų ir finansinių nuostolių.

SMS turinio siuntėjų vardo apsauga

RRT taip pat primena ir kviečia įmones bei organizacijas, kurios bendrauja su klientais SMS, pasinaudoti galimybe apsaugoti savo įmonės ar organizacijos pavadinimą, kad jis nebūtų naudojamas sukčiavimo žinutėse. Dėl SMS identifikacinių požymių suderinimo įmonės turėtų kreiptis tiesiogiai į mobiliojo ryšio operatorius.

Nuo 2023 metų liepos mobiliojo ryšio operatoriai privalo sudaryti galimybę vardinių SMS siuntėjams suderinti tokių žinučių identifikacinius požymius. Tokiu būdu žinutė, neatitikusi suderintų identifikacinių požymių, nors ir su pranešimo pavadinimo laukelyje įrašytu tikros įmonės pavadinimu, būtų blokuojama ir nepasiektų vartotojo.

Iki 2026 metų birželio pabaigos su „Telia Lietuva” SMS siuntimo identifikacinius požymius buvo susiderinusios 12 įmonių (1 įmone daugiau nei pirmojo ketvirčio pabaigoje), su „Tele2″ – 8 įmonės (skaičius nesikeitė), o su „Bitė Lietuva” – 10 įmonės (4 įmonėmis daugiau).

Per 2026 metų antrąjį ketvirtį operatoriai, turintys pareigą taikyti apsimestinių trumpųjų žinučių blokavimo priemones, užblokavo per 8 tūkst. identifikacinių požymių neatitikusias SMS – 3,8 karto mažiau nei šių metų sausį-kovą.

Metų šienpjovė S. Bukauskienė. (Ž. Morkvėno nuotr.)

Rugpjūčio 8-ąją Rupkalvių pievose vyko jau penktasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Dalyviai iš visos Lietuvos čia susitiko ne tik išsiaiškinti, kas greičiausiai ir meistriškiausiai valdo dalgį, bet ir drauge puoselėti gyvą šienavimo dalgiu tradiciją. Čempionato svarbiausius titulus šiemet pelnė Metų šienpjovys Liudas Tauginas ir Metų šienpjovė Seda Bukauskienė.

Skaityti toliau

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kasmet į vieną pievą suburia patyrusius šienavimo meistrus, pradedančiuosius ir visus, norinčius geriau pažinti senąją šienpjovystės tradiciją. Čempionate svarbus ne tik greitis – dalyvių darbas vertinamas pagal šienavimo kokybę, tikslumą, pradalgės švarumą ir gebėjimą taisyklingai valdyti dalgį.

Daugiausiai apdovanojimų pelnė moteris

Viena ryškiausių šių metų čempionato dalyvių tapo Seda Bukauskienė. Ji ne tik iškovojo Metų šienpjovės titulą, bet ir triumfavo „Dailiojo šienavimo“ rungtyje bei kartu su Tadu Suraučiumi, komandoje „SeDas“, pelnė apdovanojimą už greičiausią pasirodymą komandinėse varžybose.
Po apdovanojimų nugalėtoja į savo pergales pažvelgė su humoru.

„Nesiilsėsiu, kol nenušienausiu visų Rupkalvių pievų“, – juokavo Metų šienpjove tapusi Seda Bukauskienė.

Renginio organizatoriai su šypsena teigė, kad renginio dalyvių energija ir stiprybė liudija, kad šienavimas dalgiu – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis.

„Šiandien čia susirinko tiek linksmai nusiteikusių energingų dalyvių iš visos Lietuvos. Matome, kad entuziazmas šienauti dalgiu niekur nedingsta, o priešingai – tik auga. Smagu matyti, kad azartiškai nusiteikę dalyviai sugrįžta, o kelią į čempionatą randa ir tie, kurie dalgio rankoje dar nėra laikę“, – teigia viena renginio organizatorių, Baltijos aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė.

Šių metų Nacionalinio šienpjovių čempionato apdovanojimus pelnė:
● Metų šienpjovys – Liudas Tauginas;
● Metų šienpjovė – Seda Bukauskienė;
● „Dalgio mostas“, 50 metrų rungtis – Kęstutis Marcinkus;
● „Dalgio debiutas“, 30 metrų naujokų rungtis – Dominykas Šinkonis;
● „Dailusis šienavimas“ – Seda Bukauskienė;
● Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausiai šienavusią komandą pelnė „SeDas“ – Seda Bukauskienė ir Tadas Suraučius;
● Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai šienavusią komandą pelnė „Galim dar geriau“ – Žygimantas Jėcka ir Justinas Kairys.

Šienavimas, padedantis išsaugoti gyvas pievas

Rupkalvių pievos šiam čempionatui pasirinktos neatsitiktinai. Šienavimas dalgiu čia susijungia ir su gamtosauga. Dirbdamas rankiniu būdu šienpjovys gali pastebėti pievoje esančius paukščių lizdus ar kitus gyvūnus ir juos apeiti, o tinkamai prižiūrimos šlapios pievos išlieka svarbiomis retų rūšių buveinėmis.

Rupkalvių pievos ypač reikšmingos meldinei nendrinukei – vienai rečiausių Europos paukščių giesmininkių. Todėl čempionatas primena, kad tradicinis šienavimas gali reikšti ne tik pagarbą praeities amatui, bet ir atidesnį žmogaus santykį su šiandienos kraštovaizdžiu.

Penktasis čempionatas dar kartą įrodė, kad dalgis Lietuvos pievose nėra vien praeities simbolis. Tai įrankis, aplink kurį ir šiandien gali susitikti žmonės, meistrystė, gyva tradicija ir rūpestis gamta.

Nugalėtojų prizus įsteigė čempionato partneris „Staliaus įrankiai“, renginio partneris – Šilutės rajono savivaldybė.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Rečiausio žemyninės Europos giesmininko apsauga: tarptautinė iniciatyva siekiant meldinių nendrinukių populiacijų atsikūrimo“ („LIFE4AquaticWarbler“, Nr. LIFE23-NAT-LT-LIFE4AquaticWarbler). Projektą finansuoja ES LIFE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kiti rėmėjai ir projekto partneriai.

BMX dviračiai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti.

BMX dviračiai iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti: nedidelis rėmas, viena pavara, kompaktiški ratai ir nedaug papildomų detalių. Tačiau net nedideli geometrijos, svorio ar komponentų skirtumai aiškiai pakeičia važiavimo pojūtį. Per ilgas rėmas apsunkina triukus, per trumpas sumažina stabilumą, o netinkamas ratų dydis vaikui trukdo saugiai valdyti dviratį.

Skaityti toliau

Todėl BMX dviratis neturėtų būti pasirenkamas vien pagal spalvą, prekės ženklą ar kainą. Svarbu įvertinti važiuotojo ūgį, patirtį, važiavimo stilių, rėmo viršutinio vamzdžio ilgį ir techninę būklę. BMX dviračiai vaikams taip pat nėra tik sumažintos suaugusiųjų modelių kopijos. Jų dydis, svoris ir valdymas turi atitikti vaiko fizines galimybes dabar.

Kuo BMX dviračiai skiriasi nuo įprastų modelių

BMX dviračiai kuriami trumpiems ir intensyviems važiavimams, triukams, šuoliams, treniruotėms parke, gatvėje arba specialioje trasoje. Jie paprastai turi tvirtą rėmą, žemą balnelį, vieną pavarą ir kompaktiškus ratus.

Tokia konstrukcija padeda greitai keisti kryptį, pakelti priekinį ratą ir kontroliuoti dviratį ore. Vis dėlto ji nėra pati patogiausia ilgiems kasdieniams maršrutams. Jei pagrindinis tikslas yra važiuoti į mokyklą ar darbą, praktiškesnis dažnai būna miesto, hibridinis arba kalnų dviratis.

BMX dviratis labiausiai tinka norint mokytis technikos, važinėti rampomis, atlikti šuolius ar treniruotis BMX trasoje. Gatvei, parkui ir lenktynėms skirti modeliai atrodo panašiai, tačiau jų geometrija, svoris ir BMX dalys skiriasi.

Viršutinio rėmo vamzdžio ilgis

Vienas svarbiausių pasirinkimo rodiklių yra viršutinio rėmo vamzdžio ilgis. Techniniuose aprašymuose jis dažniausiai nurodomas coliais ir parodo atstumą tarp balno vamzdžio bei vairo kolonėlės.

Trumpesnis rėmas paprastai būna manevringesnis, todėl tinka mažesniam arba triukams daugiau dėmesio skiriančiam važiuotojui. Ilgesnis rėmas suteikia daugiau stabilumo važiuojant greičiau ar atliekant didesnius šuolius.

Vienos universalios dydžių lentelės nėra. Ūgis yra pradinis orientyras, tačiau pasirinkimą lemia ir rankų bei kojų ilgis, važiavimo stilius, patirtis ir individualus patogumas. Prieš perkant verta išbandyti kelis modelius ir įvertinti, ar patogu pasiekti vairą, išlaikyti pusiausvyrą bei valdyti dviratį stovint ant pedalų.

Ką lemia BMX dviračio kaina

BMX dviračio kainą lemia ne vien rėmo medžiaga ar gamintojo vardas. Didelę reikšmę turi ratų, stebulių, švaistiklių, vairo kolonėlės, grandinės ir stabdžių kokybė. Pradinio lygio modeliai dažniausiai skirti mokytis pagrindinių judesių ir važinėti parke, o brangesni BMX dviračiai turi tvirtesnius komponentus, mažesnį svorį ir geresnį atsparumą pasikartojančioms smūginėms apkrovoms.

Vertinant kainą svarbu žiūrėti į visą komplektaciją. Pigus BMX dviratis, kuriam netrukus reikės naujų padangų, grandinės, guolių ar ratų remonto, gali kainuoti daugiau nei iš pradžių brangesnis, bet techniškai tvarkingas modelis. Pradedančiajam nebūtina rinktis aukščiausios klasės dalių, tačiau nereikėtų taupyti rėmo, šakės, ratų ir stabdžių sąskaita. Šios dalys tiesiogiai susijusios su valdymu, patvarumu ir saugumu.

Kaip rinktis BMX dviračius vaikams

BMX dviračiai vaikams turi būti parenkami taip, kad vaikas lengvai pasiektų pedalus ir stabdžių rankenėlę, galėtų pasukti vairą bei saugiai sustoti. Per didelį modelį sunkiau valdyti, pakelti ir išlaikyti stabilų.

Mažesniems vaikams skirti modeliai dažniausiai turi 12, 14, 16 arba 18 colių ratus. Vyresni paaugliai ir suaugusieji įprastai renkasi 20 colių BMX dviračius, tačiau tikslus dydis priklauso nuo ūgio ir rėmo geometrijos.

Prieš perkant svarbu patikrinti, ar vaikas stabiliai stovi virš rėmo, pats pakelia bei pasuka dviratį ir jo svoris nėra per didelis. Pedalai ir rankenos turi turėti gerą sukibimą. Vaikui taip pat reikalingas tinkamo dydžio šalmas. Mokantis triukų naudinga dėvėti kelių, alkūnių ir riešų apsaugas, o pirmąsias treniruotes pradėti nuo transporto eismo atskirtoje vietoje.

Gatvei, parkui ir trasai skirti modeliai

Gatvės stiliui skirti BMX dviračiai dažnai turi tvirtesnius ratus, atsparias stebules ir smūginėms apkrovoms pritaikytas dalis. Parko modeliai paprastai būna lengvesni ir manevringesni, nes rampose svarbu greitai valdyti dviratį ore.

Lenktyniniai BMX dviračiai kuriami greičiui specialioje trasoje. Jie turi kitokią geometriją, lengvesnius komponentus ir pavaros santykį, padedantį greitai startuoti bei išlaikyti tempą tiesiojoje.

Pradedančiajam nebūtina iš karto rinktis labai specializuoto modelio. Universalus BMX dviratis leidžia išbandyti skirtingus važiavimo būdus ir vėliau suprasti, kokios savybės iš tiesų reikalingos.

Kokios BMX dalys svarbiausios

BMX dalys patiria didesnes smūgines apkrovas nei įprasto miesto dviračio komponentai. Todėl svarbūs ne tik jų svoris ir išvaizda, bet ir medžiagos, konstrukcija bei suderinamumas.

Pirmiausia verta įvertinti padangas, pedalus, rankenas, grandinę, žvaigždes, ratus, stebules ir stabdžius. Pedalai bei rankenos turi užtikrinti sukibimą, tačiau agresyvūs metaliniai pedalų kaiščiai pradedančiajam padidina blauzdų sužalojimo riziką. Kokybiški kompozitiniai pedalai dažnai yra praktiškesnis pradinis pasirinkimas.

BMX dalys neturėtų būti keičiamos vien dėl išvaizdos. Prieš perkant kitą žvaigždę, švaistiklius, vairą ar stebulę reikia patikrinti matmenis ir suderinamumą. Netinkami komponentai gali pabloginti grandinės darbą, valdymą ar patvarumą, todėl techninius pakeitimus saugiau derinti su specialistu.

Pavaros santykis ir važiavimo pojūtis

BMX dviratis dažniausiai turi vieną pavarą. Pavaros santykis nurodo priekinės žvaigždės ir galinio krumpliaračio dantukų skaičių, pavyzdžiui, 25/9. Jis lemia, kaip lengvai dviratis įsibėgėja ir kokį greitį galima pasiekti minant.

Pradedančiajam svarbiau tinkamas rėmo dydis, patikima grandinė ir gera techninė būklė nei skubus pavaros santykio keitimas. Šis parametras tampa reikšmingesnis, kai važiuotojas jau aiškiai jaučia, kad esamas derinys neatitinka jo stiliaus.

Kaip vertinti naudotus BMX dviračius

Naudoti BMX dviračiai dažnai pasirenkami dėl mažesnės kainos, tačiau jie gali būti patyrę daug smūgių ir kietų nusileidimų. Tvarkingi dažai dar neparodo tikrosios techninės būklės.

Prieš perkant reikėtų apžiūrėti rėmo suvirinimo vietas, šakę, vairo kolonėlę, švaistiklius ir galinę šakę. Taip pat svarbu patikrinti, ar ratai sukasi tiesiai, guoliai nekliba, grandinė nepraslysta, o stabdžiai veikia tolygiai.

Plonos linijos ties suvirinimo siūlėmis, deformacijos, stiprūs įlenkimai ar perdažytos vietos rodo galimą ankstesnį pažeidimą. Įtartiną modelį prieš pirkimą saugiausia parodyti dviračių specialistui.

Naudoti BMX dviračiai taip pat dažnai pareikalauja naujų padangų, grandinės, guolių, stabdžių dalių ar ratų remonto. Šias išlaidas būtina pridėti prie pirkimo kainos, ypač ieškant pagal frazes BMX 50 ar BMX 100.

Dažniausios pasirinkimo klaidos

Dažna klaida yra pirkti per didelį BMX dviratį tikintis, kad vaikas jį išaugs. Per didelis rėmas apsunkina valdymą, mažina pasitikėjimą ir lėtina mokymąsi.

Taip pat nereikėtų rinktis vien pagal mažą svorį arba manyti, kad brangesnės BMX dalys automatiškai pagerins važiavimą. Daugiausia naudos suteikia tinkamas dydis, tvarkingi komponentai ir reguliarios treniruotės.

Dar viena klaida yra specializuoto modelio pasirinkimas nežinant mėgstamo važiavimo stiliaus. Pradedančiajam universalesnis BMX dviratis suteikia daugiau galimybių saugiai išbandyti skirtingas disciplinas.

Kaip priimti galutinį sprendimą

Prieš perkant reikia žinoti, kas važiuos dviračiu, kur jis bus naudojamas ir kokia yra važiuotojo patirtis. BMX 50 ir BMX 100 paieškos pirmiausia parodo numatytą biudžetą, todėl galutinį sprendimą turi lemti ratų dydis, rėmo geometrija, viršutinio vamzdžio ilgis ir techninė būklė.

BMX dviračiai vaikams turi būti lengvai valdomi dabar. Paaugliui ar suaugusiajam svarbu įvertinti, ar pasirinktas modelis pritaikytas parkui, gatvei, trasai ar universalioms treniruotėms.

Tinkamai parinktas BMX dviratis leidžia saugiau mokytis, lengviau valdyti dviratį ir palaipsniui tobulinti techniką. Geras pasirinkimas prasideda nuo tinkamo dydžio, patikimos konstrukcijos ir aiškios naudojimo paskirties. Skaityti daugiau: https://mankius.lt/247-dviraciai-bmx.

.

.

Užsakymo Nr. 260806

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pakanka pateikti vieną prašymą visam laikui.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti. Trečiadienį „Sodra“ beveik 28 tūkstančiams gyventojų į jų asmenines paskyras ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus, kviesdama pateikti prašymą skirti ligos išmoką.

Skaityti toliau

Vieną kartą pateiktas prašymas galioja neterminuotai. Vėliau susirgus, slaugant šeimos narį ar patyrus traumą, naujo prašymo teikti nebereikia – ligos išmoka skiriama automatiškai, jei žmogus atitinka nustatytas sąlygas.

Išmoką dar galima gauti ir už ankstesnį laikotarpį

Prašymas skirti ligos išmoką galioja ir atgaline tvarka. Jei žmogus sirgo, tačiau tuo metu nebuvo pateikęs prašymo, ligos išmoka gali būti išmokėta, jeigu nuo nedarbingumo pabaigos nėra praėję daugiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdžiui, jei gyventojas sirgo 2025 metų lapkritį, tačiau prašymo nepateikė, jis tai gali padaryti dabar ir gauti jam priklausančią ligos išmoką.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turės teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais pateikus prašymą sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, kurie dėl laikinojo nedarbingumo praranda darbo pajamas.

Pirmąją nedarbingumo dieną reikia būti sukaupus ne mažesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Pagrindas skirti išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Kaip mokama ligos išmoka?

Už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jo mokama išmoka negali būti mažesnė kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ji sudaro 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Slaugant šeimos narį ligos išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“, o jos dydis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Jeigu žmogus tapo laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą, iš darbo ar profesinės ligos, pripažintų draudžiamuoju įvykiu, nuo pirmos laikino nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“ nepriklausomai nuo įgyto darbo stažo.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt ir pasirinkus prašymo formą GPS1. Didžioji dalis asmens duomenų jame užpildyti automatiškai, tereikia nurodyti sąskaitos numerį, į kurią pageidaujate gauti ligos išmoką.

Jei asmeninės sąskaitos numeris ateityje pasikeis, reikės patikslinti prašymą ir išsaugoti pakeitimus. Jokiais kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia – jis galioja neterminuotai.

Asmeninėje paskyroje taip pat galima stebėti, ar jau priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Nurodžius elektroninio pašto adresą, informacija apie sprendimą bus siunčiama ir el. paštu.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vasarą sušilus Baltijos jūros vandeniui susidaro palankesnės sąlygos daugintis Vibrio genties bakterijoms. Daugumai žmonių maudynės Baltijos jūroje išlieka saugios, tačiau tam tikroms gyventojų grupėms šios bakterijos gali sukelti sunkią infekciją – vibriozę. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kaip sumažinti užsikrėtimo riziką ir kada reikėtų būti ypač atsargiems.

Skaityti toliau

Baltijos jūroje Vibrio bakterijų aptinkama dažniau

Vibrio genties bakterijos natūraliai gyvena sūrokame pakrančių vandenyje, kuriame susimaišo jūros ir gėlas vanduo. Joms palankiausios sąlygos susidaro šiltuose, mažesnio druskingumo vandenyse – pakrančių zonose, upių žiotyse, kur susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, taip pat kai kuriuose vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose. Atviruose vandenynų vandenyse šių bakterijų dauginimuisi sąlygos paprastai nėra tokios palankios dėl didesnio druskingumo, žemesnės temperatūros ir mažesnio maistinių medžiagų kiekio. Baltijos jūra dėl palyginti nedidelio druskingumo ir šiltuoju metų laiku kylančios vandens temperatūros sudaro palankesnes sąlygas Vibrio bakterijoms daugintis, todėl vasarą, kai jūros vandens temperatūra pasiekia apie 20 °C, jų aptinkama dažniau.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį, kad dėl klimato kaitos ir ilgėjančio šiltojo sezono palankios sąlygos Vibrio bakterijoms susidaro vis dažniau. ELPKC interaktyviame „Vibrio Viewer“ žemėlapyje galima stebėti aplinkos sąlygas, palankias šioms bakterijoms daugintis Europos pakrančių vandenyse, bei penkių dienų rizikos prognozę.

Kaip užsikrečiama vibrioze?

Vibriozė – tai Vibrio bakterijų sukelta infekcija. Dažniausiai užsikrečiama dviem būdais: valgant žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, arba bakterijoms patekus į organizmą per atvirą žaizdą maudantis šiltame jūros ar kitame sūriame vandenyje. Nuo žmogaus žmogui ši infekcija neplinta.

Su maistu susijusi infekcija dažniausiai pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, kartais karščiavimu. Jei bakterijos patenka per odos pažeidimą, gali atsirasti paraudimas, tinimas, stiprus skausmas, pūslės ar pūliavimas. Retais atvejais infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti gyvybei pavojingą ligą (septicemiją).

„Daugumai žmonių maudynės Baltijos jūroje išlieka saugios. Vis dėlto žmonėms, turintiems atvirų žaizdų ar kitų odos pažeidimų, taip pat neseniai atlikus operaciją, pasidarius tatuiruotę ar įsivėrus auskarus, rekomenduojama būti atsargesniems. Tokiais atvejais Vibrio bakterijos į organizmą gali patekti per pažeistą odą ir sukelti infekciją“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė.

Didžiausia sunkios vibriozės rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis kepenų ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl ligų ar gydymo. Šiems žmonėms infekcija gali progresuoti greičiau ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.

Kaip apsisaugoti?

Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama:

nevalgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių;
ruošiant jūros gėrybes kruopščiai plauti rankas, naudoti atskiras pjaustymo priemones ir vengti kryžminės taršos;
jei yra atvirų žaizdų, įpjovimų, nubrozdinimų, neseniai atlikta operacija, pasidaryta tatuiruotė ar įverti auskarai – vengti maudynių jūroje arba žaizdą patikimai uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu;
po sąlyčio su jūros vandeniu ar žaliomis jūros gėrybėmis žaizdas kruopščiai nuplauti vandeniu ir muilu.
„Po maudynių svarbu stebėti žaizdos būklę. Jei atsiranda paraudimas, stiprėjantis skausmas, tinimas, pūliavimas, pakyla temperatūra ar pablogėja savijauta, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Anksti pradėtas gydymas padeda išvengti sunkių komplikacijų, ypač žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą“, – pabrėžia A. Valaikienė.

Daugiau informacijos apie vibriozę galima rasti čia.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rugpjūčio 3–16 d. vykdys sustiprintus patikrinimus Kuršių mariose, siekdami užtikrinti, kad verslinė žvejyba tinklais būtų vykdoma laikantis visų nustatytų reikalavimų. Šiuo laikotarpiu planuojama surengti apie 10 reidų, kurių metu žvejai verslininkai bus tikrinami žuvų iškrovimo vietose ir žvejybos metu.

Skaityti toliau

Sezono metu pareigūnai ypatingą dėmesį skirs verslinės žvejybos įmonių kontrolei – bus tikrinama žvejybos žurnalų pildymo tvarka, sugautų laimikių sudėtis bei naudojami žvejybos įrankiai. Taip pat bus stebima, ar laikomasi nustatyto žvejybos režimo, ypač tamsiuoju paros metu, kai svarbu užtikrinti, kad tinklai būtų statomi ir išimami laiku.

Verslinės žvejybos reikalavimai

Nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 31 d. leidžiama žvejyba 70–80 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais tik tamsiuoju paros metu. Žvejybą galima pradėti ne anksčiau kaip likus dviem valandoms iki saulės nusileidimo, o baigti – ne vėliau kaip 9 val. ryto. Žvejybos pradžia laikomas momentas, kai pradedami statyti ar tikrinti žvejybos įrankiai, o pabaiga – kai, išėmus ar patikrinus įrankius, plaukiojimo priemonė pasiekia žuvų iškrovimo vietą.

Taip pat primenama, kad nuo liepos 15 d. iki spalio 31 d. galioja papildomi žvejybos apribojimai. Draudžiama naudoti statomuosius tinklaičius, stambiaakes ir marines gaudykles dviejų kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto ruože tarp Klaipėdos ir Atmatos kairiojo kranto. Tokie pat ribojimai taikomi ir žvejybos baruose nuo 6 iki 12, esančiuose tarp vakarinio marių kranto ir farvaterio.

Atsakomybė

Verslinės žvejybos tvarkos pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę. Už pažeidimą gali būti skiriama bauda iki 350 eurų, o už šiurkščius pažeidimus –  iki 1750 eurų.

VMU nuotr.

Mažoji Lietuva išsiskiria kraštovaizdžių įvairove – čia susitinka Baltijos jūra, Kuršių marios, kopos, pušynai ir pelkės. Valstybinių miškų urėdija (VMU) šiame regione prižiūri dešimtis rekreacinių objektų. Atrinkome keletą vietų pajūryje ir pamaryje, kurios geriausiai atskleidžia šio krašto gamtos ir istorijos savitumą.

Skaityti toliau

Pajūrio miškai: nuo Nemirsetos iki Zuikynės

Lankantis Lietuvos pajūryje verta skirti laiko ne tik poilsiui prie jūros, bet ir netoliese esantiems gamtos objektams. Vos keli kilometrai į šiaurę nuo Palangos įsikūręs Nemirsetos pažintinis kompleksas – viena tų vietų, kur galima atrasti išskirtinį Mažosios Lietuvos pajūrio kraštovaizdį. Miško takai čia veda link Baltijos jūros, o pakeliui atsiveria pušynai, kopos ir vaizdinga pakrantė, kviečianti sustoti ir pasimėgauti gamta.

Komplekse įrengti mediniai takai, laiptai ir apžvalgos vietos su suoliukais, iš kurių galima pasigrožėti kopomis ir jūra. Šalia driekiasi ir Pajūrio regioninio parko įrengtas botaninis pažintinis takas, supažindinantis su šio unikalaus pajūrio augalija.

Netoli Nemirsetos verta užsukti ir į Kukuliškius, kur gamtos grožį papildo turtinga pajūrio istorija. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinyje įrengtas takų tinklas veda per brandų pajūrio mišką, šaltiniuotas griovas ir upokšnius, o mediniai laiptai leidžia patogiai nusileisti link Baltijos jūros. Pakeliui galima išvysti retų skroblų ir bukų alėjas bei pasigrožėti pajūrio kraštovaizdžiu.

Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad būtent šioje vietovėje prieš tūkstančius metų kūrėsi vienos pirmųjų įtvirtintų gyvenviečių ant kalvų – piliakalniai. Todėl apsilankymas Kukuliškių piliakalnio apylinkėse leidžia ne tik pasimėgauti gamta, bet ir susipažinti su viena seniausių Lietuvos pajūrio istorijos liudytojų.

Tęsiant kelionę Lietuvos pajūriu, lankantis Kuršių nerijoje, verta stabtelėti ir Zuikynėje. Pajūrio pušyno apsuptyje įrengta atokvėpio vieta – puiki stotelė keliaujantiems pėsčiomis ar dviračiais. Čia, šalia dviračių ir pėsčiųjų takų sankryžos bei laiptų į paplūdimį, įrengta pavėsinė, lauko baldai ir laužavietė, todėl galima patogiai atsikvėpti prieš tęsiant kelionę. Jei Zuikynėje miško gaisrams pavojingu laikotarpiu (vasaros metu) planuojate naudotis laužaviete, kviečiame iš anksto susisiekti su budinčiu miškininku telefonu +370 614 53606.

Kelionė po Pamarį: nuo Tyrų pelkės iki Kintų

Nuo Baltijos pakrantės verta pasukti ir į kitą Vakarų Lietuvos gamtos pusę – pamarį. Čia kraštovaizdis keičiasi: vietoje kopų ir jūros bangų atsiveria pelkės, užliejamos pievos, miškai ir Kuršių marių pakrantės, kuriose gausu paukščių bei išskirtinių gamtos buveinių.

Viena geriausių vietų atrasti šį unikalų kraštą – Tyrų pelkės takas. Maždaug 3 kilometrų ilgio maršrutas driekiasi per seną Tyrų mišką, aukštapelkę ir užmirkusias pamario pievas, leisdamas iš arti susipažinti net su trimis skirtingomis ekosistemomis. Kelionės pabaigoje lankytojų laukia apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsiveria Kuršių marių pakrantė ir paukščių migracijos keliai.

Norint dar intensyviau patirti Pamario pelkių pasaulį, verta užsukti ir į Kliošių kraštovaizdžio draustinį. Pažintinis takas kviečia pažinti šio krašto gamtą. Pakeliui įrengti informaciniai stendai pasakoja, kodėl pelkėje pušys užauga žemesnės, kuo ypatingi čia augantys augalai ir gyvenantys gyvūnai, taip pat atskleidžia kitus įdomius Pamario gamtos faktus. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, paukščių stebėjimui ir pažinčiai su viena vertingiausių Lietuvos pelkių ekosistemų.

Toliau keliaujant Pamario kraštu verta stabtelėti Mikytų poilsiavietėje, kurią rasite trumpam poilsiui važiuojant keliu Klaipėda–Šilutė. Čia įrengta erdvi pavėsinė ir poilsio zona, o vos už 400 metrų stūkso Būbliškės piliakalnis – archeologinis paminklas, menantis žmonių gyvenvietę nuo I tūkstantmečio iki XIII amžiaus.

Toliau maršrutas veda į Kintus, kur Kuršių marių pakrantėje įrengtas 2,3 kilometro ilgio pažintinės rekreacijos takas. Jis driekiasi palei nendrėmis apaugusią pakrantę, o atsiveriančiose properšose galima grožėtis plačiomis Kuršių marių vandens platybėmis ir kitapus esančia Kuršių nerija. Takas puikiai tinka ieškantiems ramaus poilsio gamtoje, norintiems stebėti paukščius ar tiesiog neskubant pasivaikščioti marių pakrante. Kintų apylinkės garsėja išskirtine gamta ir paukščių migracijos keliais, todėl šis maršrutas lankytojus vilioja visais metų laikais.

Apsilankius Kintuose verta užsukti ir į atrasti taką „Prie tujos“. Vos 600 metrų ilgio maršrutas veda prie išskirtinio gamtos paminklo – Didžiosios Kintų tujos, didžiausios Lietuvoje ir, kaip manoma, antros pagal dydį Europoje. Įspūdingas medis siekia beveik 20 m aukštį, o jo amžius, manoma, siekia daugiau nei šimtą metų – spėjama, kad tuja buvo pasodinta XX a. pr., pastačius Kintų girininkijos pastatą. Pakeliui įrengti keturi pažintiniai stendai supažindina su Kintų mišku, raudonuoju ąžuolu, Didžiąja tuja ir Kintų girininkijos istorija, todėl net trumpas pasivaikščiojimas tampa įdomia pažintimi su Pamario gamta ir miškininkystės paveldu.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiandien „Sodra“ pradeda mokėti vaiko išlaikymo išmokas. Nors nuo šių metų liepos 1 dienos maksimalus išmokos dydis padidėjo, gavėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad liepą į jų sąskaitas dar bus pervedamos ankstesnio dydžio išmokos.

Skaityti toliau

Taip yra todėl, kad vaiko išlaikymo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. Liepą mokamos išmokos už birželį, todėl didžiausia galima suma dar sieks 133,20 euro. Padidintos išmokos gavėjus pasieks rugpjūtį – tuomet už liepą bus mokama iki 185 eurų vienam vaikui.

Vaiko išlaikymo išmoką kas mėnesį vidutiniškai gauna apie 17 tūkstančių žmonių.

Valstybės pagalba, kai vaikas negauna priteisto išlaikymo

Vaiko išlaikymo išmoka – tai valstybės pagalba vaikui, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo sprendimo ir ilgiau nei mėnesį nemoka priteisto išlaikymo.

Pirmiausia dėl skolos išieškojimo reikia kreiptis į antstolį. Kai antstolis pradeda vykdymo bylą arba atsisako ją pradėti, nes išlaikymą turintis mokėti asmuo gyvena užsienyje, praėjus mėnesiui galima kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko išlaikymo išmokos.

Prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt, bet kuriame klientų aptarnavimo skyriuje arba paštu. Dėl kiekvieno vaiko teikiamas atskiras prašymas.

Kas gali gauti išmoką?

Dėl vaiko išlaikymo išmokos gali kreiptis:
• vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas pagal teismo sprendimą arba tėvų susitarimą;
• vaiko globėjas ar rūpintojas;
• pilnametis vaikas, kuriam nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis, jei negalia buvo nustatyta iki pilnametystės.

Teisę į išmoką turi vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jeigu jo deklaruota gyvenamoji vieta yra užsienyje. Jeigu dėl išmokos kreipiasi užsienietis arba asmuo be pilietybės, pareiškėjas arba vaikas turi nuolat gyventi ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Išmoka gali būti pervedama į pareiškėjo arba vaiko banko sąskaitą Lietuvoje ar užsienyje.

Nuo liepos padidėjo maksimalus išmokos dydis

Iki šių metų birželio pabaigos didžiausia galima vaiko išlaikymo išmoka siekė 133,20 euro per mėnesį vienam vaikui – tai sudarė 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Tokio dydžio išmokos už praėjusį mėnesį bus išmokėtos liepą.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka – maksimali išmoka padidinta iki 2,5 BSI. Todėl už liepą didžiausia galima suma sieks 185 eurus vienam vaikui. Ji bus išmokėta rugpjūtį.

Per mėnesį šioms išmokoms skiriama apie 2 mln. eurų. 2025 metais išmokėta daugiau kaip 23,4 mln. eurų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – apie 12 mln. eurų.

Išmokėtas lėšas „Sodra“ išieško iš skolininkų

Valstybės išmokėtos vaiko išlaikymo išmokos nėra dovana skolininkams. „Sodra“ jas išieško iš tėvų, nevykdančių teismo sprendimų dėl vaiko išlaikymo.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30,7 tūkstančio asmenų, turinčių skolų dėl vaiko išlaikymo išmokų. Bendra jų įsiskolinimo suma siekia 188 mln. eurų. Tarp skolininkų yra ir asmuo, kuris nevykdo pareigos išlaikyti aštuonių savo vaikų.

Apie skirtą ir išmokėtą išmoką „Sodra“ informuoja ir išmokos gavėją, ir asmenį, kuris nemoka alimentų. Skolininkams pirmiausia siunčiami raginimai geranoriškai padengti skolą. Taip pat galima sudaryti susitarimą ir skolą grąžinti dalimis. Jei į raginimus nereaguojama, „Sodra“ taiko priverstinio išieškojimo priemones – teikia mokėjimo nurodymus bankams, išieškojimą nukreipia į darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas, o prireikus perduoda skolą išieškoti antstoliams.

Svarbu pranešti, jei alimentai vėl mokami

Kol mokama vaiko išlaikymo išmoka, vienas iš tėvų ar globėjas privalo informuoti „Sodrą“, jei gauna vaiko išlaikymui skirtų lėšų iš skolininko, jo darbdavio, antstolio ar kitų asmenų. Apie tai reikia pranešti per 3 darbo dienas nuo pinigų gavimo, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Jeigu skolininkas pradeda reguliariai mokėti visą teismo nustatytą išlaikymą, vaiko išlaikymo išmokos mokėjimas iš valstybės biudžeto nutraukiamas.

Jei išmokos gavėjas nepraneš apie gaunamas lėšas arba praneš per vėlai, gali paaiškėti, kad jis gavo per didelę išmoką. Tokiu atveju išmokos permoką reikės grąžinti „Sodrai“.

Organizatorių.

Rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose, Šilutės rajone, vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Tradicija tampančiame renginyje laukiami ne tik patyrę šienpjoviai, bet ir žmonės, norintys pirmą kartą išbandyti dalgį. Čempionatu siekiama įvertinti ir apdovanoti patyrusius šienpjovius, taip pat supažindinti su šiuo amatu naujokus, norinčius tęsti šienpjovystės tradicijas.

Skaityti toliau

Išmokti šienavimo amato niekada nevėlu

Nuo 10 val. čempionate veiks šienpjovių mokykla. Joje patyrę meistrai pristatys pagrindinius dalgio paruošimo ir šienavimo principus, padės pasirinkti tinkamą laikyseną, parodys taisyklingus judesius ir suteiks galimybę visa tai išbandyti praktiškai.

Į renginį kviečiami atvykti ir tie, kurie dalgį iki šiol yra matę tik senelių sodyboje ar muziejuje. Susipažinę su šienpjovystės menu, naujokai galės išbandyti savo jėgas „Dalgio debiuto“ rungtyje. Dalyvauti varžybose nebūtina – galima stebėti patyrusių šienpjovių darbą, mokytis ir susipažinti su gyva šienavimo dalgiu tradicija.

„Artėjant čempionatui norime dar kartą priminti, kad tai nėra vien tik profesionalų varžybos. Tai susitikimas, kuriame vienoje pievoje telpa patirtis, smalsumas, bendruomeniškumas ir pagarba gamtai. Kviečiame atvykti šeimas, jaunus žmones, ūkininkus ir visus, kuriems įdomu savo akimis pamatyti, kaip sena tradicija gyvuoja šiandien. Rupkalvių pievose bus svarbus ne vien rezultatas – svarbu pajusti darbo ritmą, pabūti gamtoje ir suprasti, kodėl šios pievos bei jose klestinti gyvybė yra vertos mūsų dėmesio“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas ir čempionato organizatorius Žymantas Morkvėnas.

Čempionato dalyviai varžysis komandinėse šienpjovių varžybose, mėgėjams skirtoje rungtyje „Nuo stalo prie dalgio“, pradedančiųjų varžybose „Dalgio debiutas“ ir dailiojo šienavimo rungtyje. Pievoje bus vertinamas ne tik greitis, bet ir šienavimo kokybė, tikslumas bei gebėjimas taisyklingai valdyti dalgį. Geriausiai pasirodę dalyviai kovos dėl Metų šienpjovio ir Metų šienpjovės titulų.

Patyręs šienpjovys: išmokti šienauti galima gana greitai

Čempionatui ruošiasi ir ilgametis šienpjovys, šienavimo dalgiu entuziastas Arūnas Kakta. Dalgį kasdieniame gyvenime naudojantis vyras ne vienus metus dalyvauja varžybose, o per pastaruosius čempionatus Metų šienpjovio titulą iškovojo net 2 kartus. Jis noriai dalijasi savo patirtimi su kitais ir skatina šį amatą išbandyti jaunesnius žmones.

„Dalgį į rankas pirmą kartą paėmiau būdamas 14–15 metų. Tėtis man pagamino asmeninį dalgį, kad galėtume šienauti kartu. Nuo tada su šiuo įrankiu nesiskiriu. Turiu sodybą, tad joje be dalgio niekaip neišsiversčiau. Kažkur kampe mėtosi ir trimeris, bet su juo man dirbti ir lėčiau, ir sunkiau. Šienauti dalgiu daug patogiau ir greičiau. Dalyvauju ne tik Lietuvoje organizuojamame čempionate – esu varžęsis ir Lenkijoje, ir Latvijoje. Esu pelnęs geriausio šienpjovio bei dailiausio ir švariausio šienavimo apdovanojimų. Man šie renginiai yra proga pasivaržyti, pajusti azartą, bet kartu ir pamokyti kitus. Tai nykstantis amatas, renginiuose susirenka vis mažiau dalyvių, todėl man labai svarbu skleisti žinią, mokyti kitus ir tęsti tradicijas“, – pasakoja A. Kakta.

Pasak Arūno, daugelis galvoja, kad šienauti labai sudėtinga, tačiau turint gerą mokytoją, techniką galima perprasti gana greitai.

Šventė visai šeimai

Čempionato programoje numatytos ne tik varžybos ir šienpjovių mokykla. Renginio dalyvių ir žiūrovų lauks grupės „Gobšūs Opršūs“ koncertas, gardus maistas ir edukacinės veiklos visai šeimai.

Renginį užbaigs „Draugiška šienpjovių pradalgė“ – simbolinis bendras šienavimas greta, skirtas seniesiems šienpjoviams, jų žinioms ir iš kartos į kartą perduodamai tradicijai pagerbti.

Šienavimas dalgiu yra ne tik kultūros paveldo dalis. Jis primena apie atidesnį žmogaus santykį su kraštovaizdžiu ir gyvybės kupinomis pievomis. Tinkamai prižiūrimos šlapios pievos yra ypač svarbios retoms paukščių rūšims, tarp jų – meldinei nendrinukei, vienai rečiausių Europos paukščių giesmininkių.

Renginys vyks rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose, Šilutės rajone. Renginio laikas – 10.00–16.30 val.

Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija svetainėje www.meldine.lt/sienpjoviu-cempionatas/.

Nugalėtojų laukia partnerio „Staliaus įrankiai“ įsteigti prizai. Renginio partnerė – Šilutės rajono savivaldybė.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Rečiausio žemyninės Europos giesmininko apsauga: tarptautinė iniciatyva siekiant meldinių nendrinukių populiacijų atsikūrimo“ („LIFE4AquaticWarbler“, Nr. LIFE23-NAT-LT-LIFE4AquaticWarbler). Projektą finansuoja ES LIFE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kiti rėmėjai ir projekto partneriai.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pastaruoju metu pasitaiko bandymų išvilioti gyventojų pinigus prisidengiant „Sodros“ vardu. Sukčiai siunčia el. laiškus ir trumpąsias žinutes, kurios atrodo panašios į oficialius „Sodros“ pranešimus, tačiau jų tikslas – atskleisti prisijungimo duomenis arba patvirtinti banko operacijas.

Skaityti toliau

Neseniai į „Sodrą“ kreipėsi klientė, kuri pasakojo gavusi el. laišką su nuoroda į tariamą „Sodros“ paskyrą. Paspaudusi nuorodą ji suvedė elektroninio parašo PIN1 kodą. Ekrane pasirodė pranešimas apie neva neteisingą kodą ir buvo paprašyta suvesti PIN2. Tai padariusi moteris netrukus pastebėjo, kad nuo jos banko sąskaitos nurašyta didelė pinigų suma.

Šis atvejis dar kartą primena, kad sukčiai vis dažniau kuria itin įtikinamai atrodančias interneto svetaines ir pranešimus.

Kaip atpažinti sukčių siunčiamus pranešimus?

Gyventojai turėtų atidžiai įvertinti kiekvieną gautą laišką ar SMS žinutę.

Svarbu prisiminti, kad:
• oficialūs „Sodros” el. pašto adresai visada baigiasi @sodra.lt;
• „Sodros” interneto svetainės adresas yra www.sodra.lt;
• jei nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online arba interneto adrese naudojamas papildomas brūkšnys, tai nėra „Sodros” svetainė;
• „Sodra” nesiunčia SMS žinučių iš užsienio telefono numerių.

Sukčių siunčiamos nuorodos dažnai vizualiai labai primena oficialų interneto svetainės adresą, tačiau nukreipia į jų sukurtus puslapius, kuriuose bandoma išvilioti prisijungimo ar bankinius duomenis.

„Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma:
• pervesti pinigus;
• patvirtinti banko operacijas;
• pateikti banko kortelės duomenis;
• suvesti PIN kodus;
• priimti skubius finansinius sprendimus.

Gavus tokį pranešimą nereikėtų spausti jokių nuorodų, atidaryti prisegtų failų ar dalintis savo asmenine informacija.

Kaip įsitikinti, ar laiškas tikras?

Visi oficialūs „Sodros“ pranešimai, siunčiami elektroniniu paštu, taip pat yra matomi asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Jeigu kyla bent menkiausia abejonė dėl gauto laiško, rekomenduojama nesinaudoti jame esančia nuoroda, o savarankiškai prisijungti prie paskyros adresu https://gyventojai.sodra.lt/ arba https://draudejai.sodra.lt/, naudojantis elektroniniu parašu arba elektroninės bankininkystės priemonėmis. Taip galima palyginti, ar toks pranešimas iš tiesų buvo išsiųstas.

Pastebėjote sukčiavimą? Praneškite

„Sodra“ ragina gyventojus išlikti budriems ir visuomet pasitikrinti įtartiną informaciją. Apie bandymus sukčiauti prisidengiant „Sodros“ vardu kviečiama pranešti elektroniniu paštu info@sodra.lt.

shutterstock.

Žmogaus organizme natūraliai gyvena daugybė mikroorganizmų, kurie sudaro mikrobiotą ir yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama probiotikams – gyviems mikroorganizmams, kurių galima rasti kai kuriuose maisto produktuose ir maisto papilduose. Norint juos pasirinkti tinkamai, svarbu suprasti, kas yra probiotikai, kuo jie skiriasi ir kaip juos vartoti atsakingai – pasidomėkime plačiau.

Skaityti toliau

Kas yra probiotikai?

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, tam tikrais kiekiais suvartojami su maistu arba maisto papildais. Dažniausiai tai yra įvairios bakterijų kultūros, pavyzdžiui, laktobakterijos ar bifidobakterijos. Mikroorganizmai natūraliai gyvena žmogaus organizme ir sudaro žarnyno mikrobiotą – mikroorganizmų visumą, kuri yra įprasta žmogaus biologinės sistemos dalis. Daugiau informacijos apie sveikatos ir geros savijautos temas galima rasti CAMELIA.LT – „Camelia“ yra vaistinių tinklas, kuriame teikiamos farmacijos paslaugos ir konsultacijos bei siūlomas įvairių kasdienės sveikatos priežiūros prekių pasirinkimas. Na, o probiotikų šaltiniai gali būti įvairūs – nuo fermentuotų maisto produktų iki specialiai sukurtų maisto papildų.

Kodėl žmonės renkasi probiotikus?

Žmonės probiotikus renkasi dėl skirtingų priežasčių, dažniausiai siekdami papildyti savo kasdienę mitybą gyvais mikroorganizmais ir pasirūpinti įvairesne mityba. Susidomėjimą probiotikais gali lemti gyvenimo būdo pokyčiai, mitybos įpročiai ar noras įtraukti daugiau produktų, kurių sudėtyje yra naudingų mikroorganizmų. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir nepamiršti, kad subalansuota mityba, įvairūs maisto produktai bei sveiki kasdieniai įpročiai išlieka svarbia visavertės rutinos dalimi.

Kaip vartoti probiotikus?

Vartojant probiotikus svarbu atidžiai susipažinti su konkretaus produkto informacija ir laikytis gamintojo pateiktų vartojimo rekomendacijų. Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį, mikroorganizmų rūšis, jų kiekį bei papildomas sudedamąsias dalis. Taip pat svarbu įvertinti laikymo sąlygas – kai kuriems produktams gali būti reikalinga tam tikra temperatūra ar apsauga nuo drėgmės, todėl rekomenduojama perskaityti etiketėje pateiktą informaciją.

Probiotikai gali būti įtraukiami į kasdienę mitybą kaip vienas iš pasirinkimų, bet jų vartojimas turėtų būti derinamas su visapusiškai subalansuota rutina. Įvairūs maisto produktai, pakankamas fizinis aktyvumas, poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas yra svarbios sveikos gyvensenos dalys. Jei kyla klausimų dėl tinkamiausio pasirinkimo, galima pasitarti su vaistininku ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis probiotikus?

Kaip minėta, renkantis probiotikus svarbu įvertinti produkto paskirtį, sudėtį ir informaciją, pateiktą ant pakuotės. Taip pat verta atkreipti dėmesį į nurodytas mikroorganizmų rūšis, jų kiekį, galiojimo laiką bei laikymo rekomendacijas. Skirtingų produktų sudėtis ir vartojimo sąlygos gali skirtis, todėl pasirinkimas turėtų būti apgalvotas.

Probiotikai – sąmoningas pasirinkimas kasdienėje rutinoje

Taigi, probiotikai yra viena iš galimybių papildyti kasdienę mitybą ir įtraukti į ją įvairių mikroorganizmų šaltinių. Renkantis svarbu atsakingai vertinti produkto informaciją, perskaityti pakuotėje pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgti į savo individualius poreikius bei gyvenimo būdą.

.

.

Užsakymo Nr. 260720

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Gyventojams kylant klausimų dėl mokėjimo už sveikatos priežiūrą paslaugas, Valstybinė ligonių kasa primena galiojančią tvarką. Jei paslaugą apmoka ligonių kasa, apdraustieji ją turi gauti nemokamai tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasa.

Skaityti toliau

Mokėti gali būti prašoma tik dviem atvejais – kai pacientas pasirenka brangesnę medicinos priemonę iš patvirtinto sąrašo arba nemedicininę komforto paslaugą.

„Svarbu, kad pacientai aiškiai žinotų, kada paslaugos jiems priklauso nemokamai ir kada jie gali savo noru rinktis papildomas mokamas galimybes“, – sako Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.

Ji paaiškina, kad visos paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ar valstybės biudžeto, turi būti suteikiamos be jokių mokesčių. Į paslaugų kainą jau įskaičiuota viskas, ko reikia: tyrimai, gydymas ir medicinos priemonės. Medicininė paslauga negali būti išskaidyta ir papildomai apmokestinta.

Mokėti kainų skirtumą pasirinkus brangesnę priemonę

Mokėti gali tekti tik tuomet, kai pacientas savo noru pasirenka brangesnę medicinos priemonę nei ta, kuri kompensuojama. Tuomet jis moka ne visą brangesnės priemonės kainą, o tik kainų skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos brangesnės. „Pacientui būtinai turi būti pasiūlyta ir kompensuojama priemonė, o pasirinkimas mokėti galimas tik jam pačiam nusprendus“, – pabrėžia Valstybinės ligonių kasos atstovė.

Svarbu tai, kad brangesnę priemonę gydymo įstaiga gali pasiūlyti tik tada, kai ji priklauso medicinos priemonių tipui, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Tai gali būti:
• endoprotezas (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnario);
• intraokulinis lęšis;
• klausos implantas;
• artroskopinių operacijų metu naudojamas implantas;
• robotinės chirurgijos priemonė;
• tinklelis išvaržų operacijoms.

Gydymo įstaiga turi raštu suprantamai paaiškinti, kuo skiriasi siūlomi pasirinkimai, o pacientas – raštu patvirtinti, kad atsisako kompensuojamos priemonės ir renkasi brangesnę alternatyvą.

Brangesnės priemonės kaina privalo būti pagrįsta priemonės įsigijimo kaina ir administravimo išlaidomis, kurios negali viršyti 20 procentų įsigijimo kainos.

Papildomas komfortas – tik pasirinkus

Antra išimtis – nemedicininės, vadinamosios komforto, paslaugos. Tai – ne gydymui reikalingos paslaugos, o papildomi patogumai. Pavyzdžiui:
• vienvietė palata;
• individualus maitinimas;
• paciento artimųjų apgyvendinimas ar maitinimas;
• antros ar vėlesnės sveikatos dokumentų kopijos;
• asmeninio asistento paslaugos.

Tokias paslaugas gydymo įstaiga gali siūlyti tik tada, kai pacientas gali nemokamai gauti visą jam reikalingą gydymą. „Negali būti taip, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus, norėdamas gauti reikiamą gydymą, privalo papildomai susimokėti už komfortą“, – pažymi J. Valienė.

Pavyzdžiui, jei pacientui skiriama vienvietė palata, nes kitos galimybės nėra arba ši palata žmogui reikalinga dėl jo sveikatos būklės ar infekcijų kontrolės, tai ji turi būti nemokama. Nemokamas yra ir individualus maitinimas, jeigu jo reikia dėl žmogaus sveikatos būklės, arba asistento paslaugos, jei dėl paciento riboto judumo jomis užtikrinamas sveikatos priežiūros prieinamumas. Visais atvejais pacientas moka, tik kai pats, turėdamas nemokamą alternatyvą, pasirenka papildomą patogumą.

Kaip ir renkantis brangesnę medicinos priemonę, pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako nemokamų paslaugų ir pasirenka mokamas. Šiuo atveju mokama visa komforto paslaugos kaina.

Svarbu žinoti

Primename, kad kompensuojamas paslaugas gali gauti tik gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi galiojantį siuntimą, kai jo reikia, ir kreipiasi į gydymo įstaigą, dėl reikiamos paslaugos sudariusią sutartį su ligonių kasa. Jų sąrašą galima rasti čia.

meteo.lt.

Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau.

Skaityti toliau

Tačiau žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Mokslininkai vis dažniau naudoja UTCI (angl. Universal Thermal Climate Index) – universalų šiluminio komforto indeksą, kuris įvertina oro temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir Saulės spinduliuotę. Būtent šis rodiklis geriau parodo, kokį šilumos stresą patiria žmogaus organizmas.

Neseniai žurnale Nature Climate Change paskelbtas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio daugelyje pasaulio regionų reikšmingai išaugo ne tik karščio bangų dažnis, bet ir jų sukeliamas šiluminis stresas, vertinamas pagal UTCI. Tyrėjai nustatė, kad ilgėja laikotarpiai, kai gyventojai patiria stiprų ar net labai stiprų karščio stresą, o tokių reiškinių geografinė aprėptis plečiasi.

Nustatyta, kad sudėtiniai reiškiniai, kai kelias dienas iš eilės laikosi karščio stresas, o naktimis vyrauja tropinės naktys, dažnėja ir ilgėja visuose žemynuose, o didžiausi pokyčiai stebimi Europoje: nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio 73 % padaugėjo vienadienių sudėtinių karščio reiškinių, kai po dienos, per kurią fiksuojamas karščio stresas, seka tropinė naktis.

Nors Baltijos jūros regionas išlieka gerokai vėsesnis nei Pietų Europa, klimato kaita didina tikimybę, kad ir Lietuvoje karščio bangos bus dažnesnės, ilgesnės bei intensyvesnės. Tokiais laikotarpiais svarbu stebėti ne tik termometrų rodmenis, bet ir šiluminio komforto indeksus, kurie geriau atspindi galimą poveikį žmonių sveikatai.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja nedarbo išmokų naujovės: keičiasi nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarka bei minimalus ir maksimalus dydžiai. Kartu, prasidėjus trečiajam metų ketvirčiui, perskaičiuojamos ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų „grindys“ ir „lubos“.

Skaityti toliau

Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas. Įstatymai nustato šių išmokų minimalias ir maksimalias ribas, kurios kiekvieną ketvirtį perskaičiuojamos pagal šalies vidutinį darbo užmokestį. Trečiąjį 2026 metų ketvirtį išmokų ribos apskaičiuojamos pagal 2 542,80 euro vidutinį darbo užmokestį, taikytą pirmąjį 2026 metų ketvirtį.

Nedarbo išmokų naujovės: mažėja pastovioji, didėja nuo pajamų priklausanti išmokos dalis

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiasi tiek pastoviosios, tiek kintamosios išmokos dalies apskaičiavimo tvarka. Šie pokyčiai aktualūs tiems gavėjams, kurie bedarbio statusą įgis liepos 1 d. ir vėliau. Anksčiau paskirtos išmokos toliau bus mokamos sena tvarka.

Nuo liepos 1 d. pastovioji nedarbo išmokos dalis lygi 15 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). 2026 metais MMA yra 1 153 eurai, todėl pastovioji nedarbo išmokos dalis siekia 172,95 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Ji apskaičiuojama pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas per 24 mėnesius iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Apskaičiuojant kintamąją dalį, į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuojamos gautos nedarbo išmokos.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis sudaro:
• pirmą–trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 45 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų;
• ketvirtą–šeštą mėnesį – 35 proc.;
• septintą–devintą mėnesį – 25 proc.

Pavyzdžiui, jei žmogus Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 metų liepą, jo pastovioji nedarbo išmokos dalis sieks 172,95 euro, o kintamoji dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2024 metų birželio 1 d. iki 2026 metų gegužės 31 d.

Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 500 eurų neatskaičius mokesčių, kintamoji nedarbo išmokos dalis sudarys:
• 1–3 mokėjimo mėnesį – 675 eurus (1 500 × 45 proc.);
• 4–6 mėnesį – 525 eurus (1 500 × 35 proc.);
• 7–9 mėnesį – 375 eurus (1 500 × 25 proc.).

Tuomet bendra nedarbo išmoka būtų:
• 2026 m. liepos–rugsėjo mėnesiais – 847,95 euro (172,95 + 675);
• 2026 m. spalio–gruodžio mėnesiais – 697,95 euro (172,95 + 525);
• 2027 m. sausio–kovo mėnesiais – 547,95 euro (172,95 + 375).

Nauji minimalūs ir maksimalūs nedarbo išmokų dydžiai

Nuo liepos 1 d. keičiasi minimalus nedarbo išmokos dydis. Jis negali būti mažesnis nei 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai, todėl minimali mėnesio nedarbo išmoka sieks 370 eurų. Ši riba bus taikoma visiems, kurių pagal apskaičiavimą priklausanti nedarbo išmoka būtų mažesnė. Taip pat ji bus automatiškai pritaikyta žmonėms, kuriems iki liepos 1 d. paskirta mažesnė nei 370 eurų nedarbo išmoka. Jei ji ir toliau bus mokama arba jos mokėjimas bus atnaujintas – papildomo prašymo teikti nereikės.

Nuo liepos 1 d. keičiasi ir maksimalaus nedarbo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka. Žmonėms, bedarbio statusą įgijusiems nuo šios datos, maksimali mėnesio nedarbo išmoka negalės viršyti 70 proc. atitinkamų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti.

Žmonėms, įgijusiems bedarbio statusą 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau, maksimali nedarbo išmoka siekia 1 618,51 euro per mėnesį. Šis dydis apskaičiuojamas bedarbio statuso įgijimo dieną ir nesikeičia visą paskirtos nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį.

Išmokos auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams. Taip užtikrinama, kad šios išmokos nebūtų mažesnės už išmokos mokėjimo metu galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį. Jei teisė į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyjama 2026 m. trečiąjį ketvirtį, minimali šių išmokų riba ir toliau siekia 592 eurus, nes bazinės socialinės išmokos dydis nesikeitė.

Kai vienas iš tėvų teisę į vaiko priežiūros išmoką įgyja 2026 m. trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius siekia 3 966,77 euro per mėnesį. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, ji padidėjo 44,77 euro.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali mėnesio išmoka padidėjo nuo 3 016,92 euro iki 3 051,36 euro, arba 34,44 euro.

Pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 262,69 euro iki 2 288,52 euro, o antraisiais – nuo 1 508,46 euro iki 1 525,68 euro. Tai yra atitinkamai 25,83 euro ir 17,22 euro daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos siekia 3 945,41 euro. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, ji padidėjo 44,53 euro.

Vaiko išlaikymo išmokų pokyčiai

Nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 2,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Taigi, naujas vaiko išlaikymo išmokos dydis sieks 185 eurus. Palyginti su iki šiol galiojusiu dydžiu, išmoka padidėja 51,80 euro.

Išmokos sergantiems ir slaugantiems

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. minimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 295,98 euro per mėnesį – tai 3,34 euro daugiau nei antrąjį metų ketvirtį. Minimali dienos išmoka padidėjo nuo 14 eurų iki 14,16 euro. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas gaunantiems žmonėms, kurių pagal draudžiamąsias pajamas apskaičiuota išmoka nesiekia nustatytos minimalios ribos.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos. Todėl nuo liepos maksimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 3 156,12 euro – tai 35,62 euro daugiau nei antrąjį metų ketvirtį. Šis pokytis aktualus didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį arba prižiūrint vaiką padidėjo nuo 3 315,60 euro iki 3 353,44 euro, o dienos – nuo 158,64 euro iki 160,45 euro.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Transporto žalų sukčiavimas, siekiant pasipelnyti gaunant neteisėtas draudimo išmokas, neretai gali priminti detektyvą. Draudikams kasdien tenka tirti inscenizuotus fiktyvius eismo įvykius ir galimai suklastotas žalas. Ekspertų teigimu, tokių tyrimų tikslas yra ne tik užkirsti kelią sukčiautojams, bet ir apsaugoti sąžiningus vairuotojus.

Skaityti toliau

„Kai kalbame apie sukčiavimą transporto žalų srityje, daugelis greičiausiai įsivaizduoja bandymą nuslėpti tikrąsias automobilio apgadinimo aplinkybes ar siekį gauti didesnę išmoką. Tačiau realybėje nemaža dalis sukčiavimo schemų yra kur kas įmantresnės ir neretai į jas sąmoningai įtraukiami niekuo dėti vairuotojai“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

Dažnas sukčių taikinys – atsargūs vairuotojai

Ekspertas pabrėžia, kad viena dažniausiai pasitaikančių schemų – tyčia sukeliami eismo įvykiai, kai sukčiai siekia netvarkytą ar anksčiau apgadintą automobilį suremontuoti draudimo bendrovės sąskaita.

Pasak A. Juodeikio, tokiais atvejais į inscenizuojamus eismo įvykius įtraukiami niekuo dėti eismo dalyviai. Pavyzdžiui, kelių sukčiai specialiai sukelia situaciją, kurios metu kitas vairuotojas, atlikdamas įprastą manevrą, kliudo sukčių transporto priemonę. Po tokio incidento tariamas kaltininkas dažnai būna nuoširdžiai nustebęs, kad manevruodamas nepastebėjo kito automobilio.

Draudikų praktikoje pasitaiko ir kurioziškų atvejų. „Viename iš tirtų įvykių pirminėje jo versijoje vienas vairuotojas neva nepraleido kito pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Visgi išsamesnio tyrimo metu paaiškėjo, kad vienos iš transporto priemonių techninė būklė buvo tokia prasta, kad automobilis apskritai nebūtų galėjęs važiuoti – dėl susidėvėjimo jo kuro bake buvo atsivėrusi skylė. Tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, siekiant gauti išmoką už kitą, taip pat techniškai netvarkingą automobilį“, – sako A. Juodeikis.

Kokie požymiai išduoda sukčiavimą

Pasak eksperto, kiekvienas draudikas turi vidines rizikos vertinimo sistemas ir kriterijus, padedančius identifikuoti galimus sukčiavimo atvejus. Jie gali skirtis priklausomai nuo draudimo paslaugos, žalos pobūdžio ar konkretaus įvykio aplinkybių. Vis dėlto, dažnai nesąžiningą veiklą indikuoja pasikartojantys požymiai, pavyzdžiui, neįprastai dažni eismo įvykiai, pasikartojančios panašios jų aplinkybės.

„Kartais fiksuojame tam tikrą elgsenos modelį – tie patys asmenys, panašūs scenarijai, pasikartojančios transporto priemonės ar analogiškos žalos. Tokie sutapimai savaime dar nieko neįrodo, tačiau jie tampa signalu atlikti išsamesnį tyrimą, aiškintis detales ir įvykio aplinkybes“, – sako A. Juodeikis.

Tyrėjams padeda ne tik vaizdo įrašai

Tiriant eismo įvykius, pirmiausia vertinami vairuotojų surinkti įrodymai – kuo išsamiau būna užfiksuota eismo įvykio vieta ir aplinkybės, tuo paprasčiau bei tiksliau galima įvertinti situaciją.

„Tyrimą reikšmingai palengvina tiksliai ir aiškiai užfiksuota transporto priemonių padėtis po susidūrimo, ant kelio likę stabdymo ar slydimo pėdsakai, taip pat surinkti liudininkų parodymai ir kontaktiniai duomenys. Didelę vertę turi ir automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai, miestų vaizdo kamerų įrašai, kurių medžiaga padeda atkurti įvykio eigą ir aplinkybes“, – sako A. Juodeikis.

Pasak jo, šiandien pasitelkiamos ir technologijos – automobilių diagnostinė ir kompiuterinė įranga, leidžianti analizuoti transporto priemonių techninius duomenis bei atlikti eismo įvykio eigos rekonstrukciją.

Ekspertas paaiškina, kodėl kartais žalos administravimo procesas trunka ilgiau nei klientai tikėtųsi: „Išsamesnis tyrimas užtrunka tais atvejais, kai draudikui reikia patikrinti didesnės apimties informaciją ir surinkti papildomus duomenis iš susijusių institucijų, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijų. Tyrimo trukmė taip pat priklauso nuo to, kaip greitai gaunami reikalingi dokumentai, ekspertų išvados ar kita svarbi informacija“.

Pasak jo, vertinant įvykio aplinkybes, neretai analizuojami ir ankstesni eismo įvykiai – ypač tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo schemų, užfiksavus, kad tas pats asmuo ar transporto priemonė į panašius incidentus patenka pakartotinai. Jei kyla įtarimų dėl sisteminio sukčiavimo, į tyrimą dažnai įsitraukia ir policija.

Sukčiavimo mastai auga

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2025 m. buvo nustatyta beveik 3 tūkst. fiktyvių ar tikrovės neatitinkančių transporto priemonių žalų, kurių bendra suma viršijo 5 mln. eurų. Didžiausia pernai užfiksuota įtartina žala siekė 120 tūkst. eurų.

Palyginimui, 2024 m. buvo nustatyta daugiau nei 2 tūkst. tokių atvejų, o jų suma viršijo 4 mln. eurų.

Anot A. Juodeikio, kiekvienas atskleistas sukčiavimo atvejis reiškia ne tik užkirstą kelią neteisėtam pasipelnymui, bet kartu apsaugo sąžiningus klientus. Mat nuolat peržiūrimoms draudimo kainoms, be kitų veiksnių, įtaką daro ir bendrų žalų dažnio tendencijos ir sumos.

„Draudimo sukčiavimas nėra vien nusikaltimas prieš draudimo bendrovę. Galutines jo pasekmes vienaip ar kitaip pajunta visi klientai. Todėl investicijos į profesionalius tyrimus pirmiausia yra investicijos į sąžiningų klientų apsaugą“, – reziumuoja „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

www.silute.lt.

Skelbiamas 2026 m. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkiu patvirtintas Šilutės rajono savivaldybei reikalingų specialybių prioritetinis sąrašas.

Skaityti toliau

Remiantis šiuo potvarkiu ir Šilutės rajono savivaldybės studentų rėmimo tvarkos aprašu š. m. rugsėjo–spalio mėn. vyks studentų rėmimo konkursas. Finansinė parama bus skiriama Šilutės rajono savivaldybės gyventojams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose pirmosios (bakalauro, profesinio bakalauro), antrosios (magistrantūros) pakopų nuolatinėse, ištęstinėse ar perkvalifikavimo studijose ir medicinos rezidentūros studijose.

Finansinės paramos rūšys:

1.kainos, sumokėtos už studijas, kompensacija studijuojant tik Lietuvos aukštosiose mokyklose;
2.studijų stipendija studijuojant tiek Lietuvos, tiek užsienio aukštosiose mokyklose.

Studentas gali pretenduoti tik į vieną finansinės paramos rūšį.

Kompensuojama 100 proc. metinės studijų kainos už studijas, jeigu studentas pateikia Administracijai studijų išlaidas patvirtinančius dokumentus ir, sudaręs dvišalę sutartį, įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Kompensacija skiriama visą studijų programos laikotarpį, išskyrus akademines atostogas.

Studijų stipendijos dydis – 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį. Stipendija mokama visą studijų programos laikotarpį, išskyrus akademines atostogas.

Studentas, kuriam skiriama finansinė parama, turi per metus nuo studijų baigimo datos (skaičiuojant nuo diplomo gavimo dienos) įsidarbinti pagal įgytą kvalifikaciją Šilutės rajono savivaldybės įstaigoje, kurios steigėja (dalininkė) Savivaldybė yra, ir atidirbti tiek laiko, kiek Savivaldybė teikė studentui paramą. Darbo krūvis turi siekti ne mažiau kaip vieną etatą.

Šilutės rajono savivaldybės studentų rėmimo programos tvarkos aprašas: https://teisineinformacija.lt/silute/document/60878.

Kilus papildomų klausimų prašome kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorę el. p. rimante.ciutiene@silute.lt, tel. +370 656 84 935.