Kairėje viršuje – prieš išvežant restauruoti geltonai pokariu nudažytas tiltas; senieji atvirukai. (KPD)

Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su Kultūros paveldo departamentu (KPD) suderintą projektą, tiltui bus grąžinta jo autentiška pilka spalva.

Skaityti toliau

Atrodytų, viskas teisingai. Tačiau vietiniai gyventojai, per savo gyvenimą jį matę tik geltonai sovietmečiu perdažytą, yra įsitikinę, kad tiltas turi likti geltonas. Kai kurių nuomone, spalva nėra vertingoji savybė, kurią reikia saugoti, tai tik emocija. Kiti, suvokiantys paveldo vertę, ragina nebandyti paveldo objektui primesti savo supratimo, pripratimo, o džiaugtis, kad jam grąžinama autentiška spalva.

„Žmogus per trumpai gyvena, kad atsimintų jo pirmines spalvas. Ir nebūtinai tai, ką jūs visada matėte, yra autentika. Kas būtų, jei visi paveldą bandytume „tampyti“ tik pagal savo prisiminimą. Paveldo objektai egzistuoja daug ilgiau, nei mes juos prisimename. Paveldo objektui galioja kiti reikalavimai, neprimeskime savo emocijų, čia neturėtume taikyti argumento „juk geltona gražiau, šviesiau“, – sakė vienas nenorėjęs prisistatyti praeivis. – Jei jau mums rūpi paveldas, tai turi rūpėti ir jo autentika“.

Pilka spalva – protestantiškos kultūros atspindys

„Autentiškumą sudaro ne tik paveldo objekto statybai panaudotos medžiagos, jo išraiška, architektūrinė forma, bet ir spalvinis sprendimas, taip pat vizualinis vaizdas aplinkoje“, – žiniasklaidoje komentavo KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Gečienė.

„Nieko keisto, kad daugelis tiltą prisimena tik geltonai perdažytą. Dauguma dabartinės Šilutės gyventojų tėvai ar seneliai atvykę po Antrojo pasaulinio karo iš kitų Lietuvos regionų, todėl jie atsimena tik pokarinę tilto spalvą. Tačiau senieji gyventojai prisimena pilką spalvą, – sakė Klaipėdos universiteto docentė, dr. Silva Pocytė, Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pirmininkė. – Tiltai yra strateginiai objektai, suprantama, kodėl juos anksčiau dažydavo taip, kad susilietų su landšaftu. Šiais laikais, kai viską gali rasti GoogleMaps, šis argumentas mažiau aktualus, nei prieš šimtą metų. Tačiau, kita vertus, jei pažiūrėtume viso Prūsijos regiono ar tik Klaipėdos krašto senas nuotraukas, atvirutes, kuriose matyti senieji tiltai, tai nebuvo kitokios spalvos, kaip tik įvairaus atspalvio pilka. Objektai įsiliedavo į aplinką, susiliedavo su kraštovaizdžiu, neišsiskirdavo ryškiomis spalvomis. Apskritai, tai yra protestantiško krašto santūrumas, paprastumas. Tokios spalvos – protestantiškos kultūros atspindys. O geltona, kiek esame diskutavę Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje, sovietmečiu tiesiog buvo pasirinkta atsitiktinai, nesigilinant į istoriją, tradiciją, kokią turėjo spalvą, tokia ir nudažė. Būtų turėję mėlyną, būtų nudažę mėlynai. Pažiūrėkime į Priekulės tiltą – lygiai toks pats, su tokiom pat arkom – gal prieš kokius dešimt metų restauravo, nudažė gražia pilka spalva. Kiek iš vaikystės atsimenu, irgi buvo pilkas. Šilutė, manau, tai puikiai žino, turi žinių apie savo paveldą, juk tiek paskaitų vyksta, renginių kultūros įstaigose, ir man pačiai ne kartą teko paskaitą skaityti apie paveldą. Bet kaip žinia, ne visiems Klaipėdos krašto paveldas yra svarbus ir suvokiamas kaip neatsiejama regiono tapatybė.“

Tipiškas Prūsijos kelių inžinerijos statinys

Šyšos tiltas yra dviejų tarpatramių kniedyta metalinė arkinė konstrukcija – kniedyta metalinė arka – būdinga Prūsijos kelių inžinerijai XIX a.pb.–XX a.pr. Kai tiltas čia buvo pastatytas, Šilutė tuo metu priklausė Vokietijos imperijos Rytprūsių provincijai. Šilutėje gyvenantis architektas Egidijus Vidrinskas atkreipia dėmesį, kad konstrukcija atitinka tipinius Preußische Normalbrücke tipo tiltus, statytus Vokietijos imperijoje XIX a. pabaigoje. 40 m ilgio, 5 m pločio valstybės lėšomis pastatytas tiltas atspindi to šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto tradiciją, madas. Analogiškas sprendimas buvo naudotas 1886 m. pastatytame Priekulės tilte per Miniją.

Jūratė Mičiulienė, KPD

Apie Šilutės tilto autentiškumą KPD kviečia pasikalbėti feisbuke.

Organizatorių.

Šilutė, nors ir turi turizmui itin palankią geografinę padėtį, susiduria su vienais griežčiausių aplinkosauginių ribojimų Lietuvoje. Ketvirtadienį Šilutėje vyko diskusija, kurioje politikai ir vietos bendruomenės ieškojo sprendimų, kaip suderinti unikalios gamtos apsaugą ir verslo plėtrą.

Skaityti toliau

Renginyje dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Nijolė Remeikaitė-Nikienė, politikai Audrius Petrošius, Tomas Tomilinas ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Zigmantas Merliūnas, kurie diskutavo su vietos bendruomenių atstovais.

Siūlo atsiriboti nuo draudimų

„Lietuvoje turime sisteminę problemą – turime mažą pajūrio zoną ir norime ją labai apsaugoti. Iš to didelio noro, saugome viską ir visaip – neleidžiame įrengti dviračių takų pajūrio zonoje, statyti darželių ir viešbučių. Saugoti reikia, tačiau turime susitarti dėl bendros vizijos ir pradėti atlaisvinti ribojimų vadeles”, – sako Seimo narys A. Petrošius.

Seimo narys mini Neringos pavyzdį ir sako, kad jeigu ten dėl apribojimų negalime statyti viešbučių, reikėtų susitelkti į kitą kryptį ir sutvarkyti prieplaukas.

„Per pandemijos metus Lietuvoje dvigubai padaugėjo pramoginių laivų, tai reiškia, kad mes artėjame prie jūrinės valstybės statuso. Prieplaukų tvarkymas galėtų spręsti ir viešbučių problemą. Turime sukurti veikiančius mechanizmus ir atsiriboti nuo draudimų”, – sako A. Petrošius.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Z. Merliūnas mano, kad reguliavimas regione yra itin nepalankus.

„Šilutės rajono marių pakrantėje negalime daryti nieko, nes ten yra gamtos draustinis. Tačiau Klaipėdos rajone – Svencelėje ir Drevernoje – situacija kardinaliai skiriasi ir turizmas klesti. Mes to neturime, turime tik šūsnį draudimų ir apribojimų, tad reikia ieškoti originalių sprendimų, kaip monetizuoti šią teritoriją”, – sako Z. Merliūnas.

Ragina peržiūrėti finansines priemones

Tuo tarpu Seimo narys T. Tomilinas ragina peržiūrėti saugomų teritorijų koncepciją, tačiau ir nepamiršti, kad susiduriame su platesnio masto poveikiu.

„Kuršių marių prasta ekologinė būklė susijusi su tarša visame Nemune – nuo Baltarusijos iki Lietuvos vidurio regionų. Didelė dalis taršos susidaro žemės ūkio teritorijose, o Šilutėje matome visos šios taršos pasekmes. Jeigu šis regionas kenčia labiausiai, čia turėtų būti skiriama daugiausiai investicijų ir pagalbos”, – sako T. Tomilinas.

Pasak jo, sprendžiant šias problemas reikia pasitelkti rimtesnes priemones: „Galime daug kalbėti apie sprendimus, tačiau jeigu nesumažės taršos srautai, nebus apskaitos ir didesnio pesticidų ribojimo, po 10 metų kalbėsime apie tą patį”.

Diskusijos dalyviai ir vietos bendruomenių atstovai sutarė, kad nepaisant didelio saugomų teritorijų reguliavimo, regionui svarbu stiprinti vietinį turizmo verslą ir atrasti savo unikalų identitetą.

Ieško racionalių aplinkosaugos sprendimų

Šis renginys yra dalis nevyriausybinės organizacijos „Baltijos lizdas” su Europietiškos dešinės institutu rengiamo projekto, kuris skatina racionalių aplinkos išsaugojimo sprendimų dialogą visoje Lietuvoje.

„Siekiame, kad skirtingų sričių atstovai – nuo vietos bendruomenių iki politikų ir ekspertų – ne tik išsakytų savo pozicijas, bet ir kartu ieškotų realiai įgyvendinamų sprendimų. Norime, kad šios diskusijos neliktų vienkartiniais pokalbiais, o virstų konkrečių sprendimų pradžia. Diskusijų metu išgrynintos įžvalgos ir pasiūlymai bus apibendrinti ir pateikti sprendimų priėmėjams“, – sako organizacijos „Baltijos lizdas” vadovė Teresė Škutaitė.

Lietuvos miestuose organizuojamas renginių ciklas „Aplinkos dialogai“, kuriame vietos bendruomenės, ekspertai ir sprendimų priėmėjai diskutuos apie konkrečius vietos iššūkius įvairiuose šalies regionuose.

„Aplinkosaugos klausimai savaime yra vieni esminių ir aktualiausių šiandienos Vakarų politikoje. Tuo tarpu Lietuvoje rimtų, tęstinių diskusijų šiais klausimais stinga. Ir čia slypi paradoksas – didžiuojamės savo gamtiniais ir kultūriniais turtais, bet rimtai, politiškai, analitiškai ir intelektualiai apie tai nediskutuojame. Pradėjome nuo renginio Šilutėje, bet su didele intriga laukiu pokalbių visoje Lietuvoje – nuo Kėdainių ir Palangos iki Anykščių“, – sako Europietiškos dešinės instituto vadovas Teodoras Žukas.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

2025–2026 m. centralizuoto šildymo sezonas baigiamas nuo ketvirtadienio, balandžio 30 d., praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Taip pat informuojama, kad šilumos vartotojai, pasikeitus faktinei oro temperatūrai, turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeisdami teisės aktuose nustatytų higienos normų.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Karštas vanduo pinga.

Skaityti toliau

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams gegužės mėnesį kainuos 10,13 ct (su 21 proc. PVM) – tiek pat, kaip balandžio mėnesį.

Užtat karšto vandens kubinis metras gyventojams kainuos 62 ct pigiau – 10,08 Eur (su 21 proc. PVM).

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 10,13 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 9,83 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. gegužę šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,02 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,29 Eur (su 9 proc. PVM).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

LRT: dėl geltonojo Šilutės tilto perdažymo gyventojai žada piketus.

Kam įdomu – prašom: https://www.lrt.lt/…

Skaityti toliau

Sutvarkytas Šilutės parapinės mokyklos pastatas. KPD (Ingridos Gečienės) nuotrauka. Taip pastatų kompleksas (iš kairės: Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia, našlaičių globos namai, parapinė mokykla) atrodė XX a.pradžioje.

Šilutės mieste sėkmingai užbaigti dar vieno paveldo objekto tvarkybos darbai, praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Skaityti toliau

KPD sudaryta Tvarkybos darbų priėmimo komisija oficialiai priėmė baigtus Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų komplekso parapinės mokyklos (unikalus kodas KVR – 30365) tvarkybos darbus. Įgyvendinti sprendiniai užtikrina objekto vertingųjų savybių išsaugojimą ir jų perdavimą ateities kartoms. Taip pat džiugu, kad buvęs parapinės mokyklos pastatas šiandien atlieka svarbią bendruomeninę funkciją – jame įsikūrusi Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonija.

Komplekso istorija

Buvusi Šilutės parapinė mokykla (Katalikų Bažnyčios g. 5), kaip ir kiti komplekso statiniai (bažnyčia ir našlaičių globos namai) yra neatsiejamas Šilutės miesto istorinės dalies elementas. Visas kompleksas mena tos laikus, kai Šilutė (Šilokarčema, vok. Haydekrug) priklausė Prūsijos kunigaikštystei.

1850 m. rytinėje Šilutės dalyje Katalikų Bažnyčios gatvėje buvo įkurta katalikų parapija. 1854 m. vietoj laikinos medinės bažnyčios pastatyta mūrinė neogotikinė Šv. Kryžiaus bažnyčia. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Po dešimtmečio, 1864 m. liepos 10 d., prie bažnyčios buvo įsteigta parapinė mokykla. Pirmasis mokytojas – Hermanas Kžyminskis (Hermann Krzyminski). Apskritai, parapinės mokyklos šiame krašte pradėtos kurti dar Kryžiuočių ordino laikais (po Melno Taikos sutarties Klaipėdos kraštas atiteko Vokiečių ordinui). Parapinių mokyklų gerokai padaugėjo XVI a. Prūsijos karalystėje (Šilutė nuo 1525 m. priklausė Prūsijos kunigaikštystei). Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1900 m. šią mokyklą lankė 72 mokiniai.

1888 m. prie Šilutės bažnyčios buvo įsteigta katalikų našlaičių prieglauda. Prūsijos vyriausybė prieglaudai kasmet skirdavo pašalpą. 1904–1905 m. buvo pastatytas naujas erdvus 3 a. prieglaudos pastatas. Juose prieglobstis teiktas tėvų netekusiems našlaičiams bei vaikams, kurių tėvai neįstengė išmaitinti. Prieglaudai vadovavo vokietės vienuolės elzbetietės. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolės pasitraukė į Vakarus, pastatas nyko. Restauruotas, sutvarkytas 2021 m.

Meistrystė ir autentiškumo išsaugojimas

Parapinės mokyklos pastato tvarkybos darbai vykdyti pagal UAB „TS Projects“ parengtą paveldo tvarkybos (remonto, restauravimo) projektą. Laikantis paveldosaugos principų – maksimaliai išsaugoti autentiškas medžiagas ir konstrukcijas, o pažeistas vietas tvarkyti taikant suderinamas medžiagas ir technologijas – darbus atliko UAB “Pamario restauratorius”.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas pastato išorės tvarkybai. Restauruojant fasadus atkurta neogotikai ir neoromanikai būdinga raudonų plytų mūro faktūra, sutvarkytos siūlės, restauruotas dekoras, pašalinti drėgmės ir laiko pažeidimai.

Tvarkant stogą sustiprintos medinės konstrukcijos, atnaujinta danga, užtikrintas pastato sandarumas ir apsauga nuo kritulių poveikio.

Išsaugotas pastato mastelis, proporcijos, arcitektūrinė raiška, taip pat autentiški elementai, istorinės architektūrinės detalės, būdingos Mažosios Lietuvos regiono XIX a. pabaigos – XX a. pradžios mūriniams pastatams.

Paveldo pritaikymas šiandienai

Kultūros paveldo specialistai pabrėžia, kad sėkmingas paveldo objekto išsaugojimas neatsiejamas nuo jo naudojimo. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios komplekso pastatai yra puikus pavyzdys, kaip istoriniai statiniai gali būti pritaikomi šiuolaikinėms reikmėms, išlaikant jų kultūrinę, istorinę ir dvasinę vertę.

Atlikti darbai ne tik sustabdė pastato būklės blogėjimą ir užtikrino vertingųjų savybių apsaugą, bet ir sustiprino viso komplekso architektūrinį vientisumą. Atnaujintas pastatas organiškai įsilieja į Šilutės miesto istorinės dalies urbanistinę aplinką ir prisideda prie vietos identiteto išsaugojimo bei puoselėjimo.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Brangsta ir karštas vanduo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams balandžio mėnesį kainuoja 10,13 ct (su 21 proc. PVM) – 0,72 ct brangiau nei kovą.

Skaityti toliau

Karšto vandens kubinis metras gyventojams dabar kainuoja 10,64 Eur (su 21 proc. PVM) – 38 ct brangiau nei kovo mėnesį.

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuoja 10,13 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 10,36 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. balandį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,28 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,44 Eur (su 9 proc. PVM).

silutes-vandenys.lt.

Per 2025 metus Šilutės mieste, naudojantis UAB „Biomotorai“ įrengtais panaudoto aliejaus surinkimo konteineriais, buvo surinkti net 455 litrai panaudoto aliejaus, praneša UAB „Šilutės vandenys“.

Anot vandens tiekėjų, tai – labai svarbus rezultatas mūsų aplinkai. Jei panaudotas aliejus patenka į nuotekų sistemas, jis gali užkimšti vamzdynus, apsunkinti nuotekų valymo procesą ir didinti aplinkos taršą.

Skaityti toliau

Dar svarbiau – surinktas aliejus nebus išmestas veltui. Iš jo bus gaminamas biodyzelinas, kuris yra atsinaujinantis kuras ir padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Šilutės vandens tiekėjai kviečia ir toliau atsakingai rūšiuoti bei panaudotą aliejų pristatyti į tam skirtus konteinerius. Net ir nedidelis kiekis, surinktas kiekvieno iš mūsų, kartu sukuria reikšmingą pokytį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Brangsta ir karštas vanduo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kovo mėnesį kainuoja 9,41 ct (su 21 proc. PVM) – 0,38 ct brangiau nei vasarį.

Skaityti toliau

Karšto vandens kubinis metras gyventojams dabar kainuoja 10,26 Eur (su 21 proc. PVM) – 19 ct brangiau nei vasario mėnesį.

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuoja 9,41 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 9,99 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. kovą šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,34 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,47 Eur (su 9 proc. PVM).

lrv.lt nuotr.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) nustačius UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos gamybos pajamų lygį, vartotojams nežymiai keičiasi šildymo kaina.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vartotojams projekcinė šilumos kaina, palyginti su dabar galiojančia, didėja 0,05 ct/kWh. Kaina didėja dėl perskaičiuotos pastoviosios dedamosios.

Skaityti toliau

VERT pateiktos projekcinė šilumos kaina skirta tik pokyčiui palyginti. Tiekėjai, apskaičiuodami kiekvieno mėnesio galutinę paslaugų kainą, atsižvelgia į kuro, elektros energijos ir kitų sąnaudų pokytį, todėl galutinė vartotojams taikoma mėnesio kaina gali nesutapti su palyginimui pateiktomis projekcinėmis kainomis. Taikydami galutines kainas, tiekėjai negali viršyti VERT apskaičiuoto metinio pajamų lygio.

Naujos kainos UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos vartotojams bus taikomos nuo balandžio 1 d.

VRK nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu dėl Šilutės rajono savivaldybės valdomos VšĮ „Šilutės sportas“ vadovo galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Įtarimai dėl galimo turto iššvaistymo (184 str.) ir piktnaudžiavimo (228 str.) šiame tyrime pareikšti dar vienam asmeniui – dabartiniam žemės ūkio viceministrui Arūnui Jagminui.

Skaityti toliau

Tyrimo duomenimis, A. Jagminas būdamas vienos įmonės vadovu, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą įmonei priklausantį didelės vertės turtą.

Asmeniui kaip kardomoji priemonė yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos VšĮ „Šilutės sportas“

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Brangsta ir karštas vanduo.

Skaityti toliau

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams vasario mėnesį kainuos 9,03 ct (su 21 proc. PVM) – 0,49 ct brangiau nei sausį.

Karšto vandens kubinis metras gyventojams kainuos 10,07 Eur (su 21 proc. PVM) – 46 ct brangiau nei sausio mėnesį.

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 9,03 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 9,79 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. sausį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,07 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,23 Eur (su 9 proc. PVM).

Organizatorių nuotr.

Sausio 12–13 dienomis Šilutėje vyko Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai, pažymintys Sausio 13-osios įvykių 35-ąsias metines. Šių metų tema – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“, kviečianti nepamiršti 1991-ųjų sausio įvykių ir perduoti patirtis bei istorines pamokas jaunajai kartai.

Skaityti toliau

Pagrindiniu atminimo renginių akcentu tapo meninė–edukacinė iniciatyva „14 Laisvės žingsnių Šilutėje – kelias į laisvą žmogų“. Tai iniciatyva skirta Laisvės gynėjų dienos jubiliejinei sukakčiai paminėti, kuri kvietė šilutiškius ir miesto svečius į simbolinį atminties kelią. Šilutės kultūros centras bendradarbiaudamas su Šilutės Hugo Šojaus muziejumi įrengė 14 istorinių atminimo stotelių, kuriose pasakojama apie Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Atminimo kelias tapo patrauklia veikla Šilutės jaunimui – jau pirmąją dieną į istorinį kelią leidosi per 150 moksleivių ir pavienių lankytojų. Po sausio 13-osios kelias bus tęsiamas skaitmeniniu būdų – vietoje stendų stotelėse rasite QR kodus, kuriuos nuskenavę galėsite dalyvauti iniciatyvoje iki vasario 1-osios.

Sausio 13-osios rytą Šilutės bendruomenė tradiciškai prisijungė prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“, uždegdama atminimo žvakeles namų ir įstaigų languose. Vakarinėje programoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas gyvai atminčiai ir Sausio įvykių aukų atminimui. Prie Šilutės kultūros centro liepsnojo atminties aukurai, simboliškai sujungiantys skirtingas kartas – juos uždegė Lietuvos šaulių sąjungos Šilutės 308 kuopa kartu su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais ir Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniais. Šiuo simboliniu veiksmu buvo kviečiama įsiklausyti į lemtingos 1991-ųjų sausio nakties dalyvių atsiminimus – gyvus liudijimus apie laisvės kainą.

Vakarą užbaigė iškilmingas muzikinis akcentas – Šilutės kultūros centre žiūrovai rinkosi į Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestro ir džiazo solistės Editos Bodravaitės–Rukienės koncertą. Šį vakarą muzika tapo kvietimu džiaugtis vieningos Tautos iškovota laisve, ją švęsti ir branginti. Dirigento ir muzikanto Egidijaus Mikniaus vadovaujamas orkestras, kurį su mūsų miestu sieja artima draugystė ir bendradarbiavimas, šilutiškiams padovanojo prasmingą muzikinę programą.

Laisvės gynėjų dienos minėjimus organizuoja Šilutės kultūros centras, renginius finansuoja LR kultūros ministerija ir Šilutės rajono savivaldybė. Partneriai: Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Šilutės kamerinis dramos teatras, Lietuvos šaulių sąjungos Šilutės 308 kuopa, Šilutės Vydūno gimnazija ir Šilutės seniūnija.

O. Lidžiaus nuotr.

Dėl intensyvaus snygio Šilutėje šiuo metu neįmanoma vienu metu visose miesto vietose išvalyti gatvių, šaligatvių ir daugiabučių kiemų, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Visa turima sniego valymo technika dirba visu pajėgumu. Pirmiausia valomos pagrindinės gatvės, viešojo transporto maršrutai ir intensyviausiai naudojami pėsčiųjų takai.

Skaityti toliau

Daugiabučių kiemuose yra likę daug stovinčių automobilių, todėl sniego valymo technika neturi galimybės privažiuoti ir išvalyti viso kiemo ploto.

Dėl šios priežasties dalis sniego kiemuose negali būti nuvalyta mechanizuotai, todėl prašoma gyventojų, esant galimybei, prisidėti prie kiemų tvarkymo bendromis pastangomis.

Nors žiema kartais iškrečia savų pokštų, kaimyniškumas ir bendros pastangos padeda greičiau susidoroti su kasdieniais nepatogumais.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šilutės rajono savivaldybė, kaip ir kasmet, kviečia gyventojus nupuoštas kalėdines eglutes palikti tvarkingai – tam skirtose surinkimo vietose. Prašoma nemesti eglių ir jų šakas prie (ar į ) mišrių komunalinių atliekų konteinerių ir nepalikti jų kiemuose.

Skaityti toliau

Nuo sausio 2 d. iki sausio 16 d. Šilutės mieste bus pastatyti didelės talpos konteineriai, skirti kalėdinėms eglutėms ir jų šakoms surinkti. Eglutes ir jų šakas galėsite palikti šiose vietose:

Šilutė, Parko g. 2 (prie pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės);
Šilutė, Pelkių g. 3 (prie pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės);
Šilutė, Geležinkelio g. 7A (kitoje gatvės pusėje, prie kalnelio);
Šilutė, Jaunimo al. 2 (prie namo galo).

Prašoma eglučių ir jų šakas nepakuoti į plastikinius maišus. Eglutes ir jų šakas palikite be plastikinių maišų, vazonų ir kitų atliekų. Prieš išmesdami nuimkite visas dekoracijas: žaisliukus, girliandas ir blizgučius.

Eglutes taip pat galima nemokamai palikti Šilutės rajono didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje, adresu Šyšos g. 1A, Rumšų k., Šilutės r.

Darbo laikas:

II–V – 9.00–18.00 val.
VI – 10.00–14.00 val.

Tinkamai rūšiuodami atliekas ne tik prisidedame prie aplinkos tausojimo, bet ir mažiname atliekų tvarkymo kaštus.

Šilutės rajono savivaldybė dėkoja už supratingumą ir atsakingą elgesį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2026 m. sausio mėnesį kainuos 8,54 ct. (su 21 proc. PVM) – 0,84 ct brangiau nei 2025-ųjų gruodį. Šildymas brangsta dėl nuo 9 iki 21 proc, augančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tiek pat už šildymą mokės ir kiti vartotojai.

Skaityti toliau

Dėl didėjančio PVM brangsta ir karštas vanduo. 2026 m. sausį karšto vandens kubinis metras gyventojams kainuos 9,61 Eur (su 21 proc. PVM) – 0,96 Eur brangiau nei šį mėnesį.

Kitiems vartotojams karšto vandens kubinis metras kainuos 9,35 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. sausį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,05 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,32 Eur (su 9 proc. PVM).

vmvt.lrv.lt nuotr.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) nustatė geriamojo vandens kainas bendrovės „Šilutės vandenys“ vartotojams. Naujos kainos įsigalios nuo kitų metų vasario mėnesio.

Skaityti toliau

Naujo geriamojo vandens kainos bendrovės „Šilutės vandenys“ paslaugas gaunantiems vartotojams nustatytos gruodžio 4 d. VERT posėdyje. Atsiskaitantys už paslaugas bute, už vandenį mokės 3,48 Eur/m3 (be PVM), o individualių namų gyventojams paslaugų kaina sieks 3,43 Eur/m3 (be PVM). Kainos, palyginti su dabar galiojančiomis, tiek butuose, tiek individualiuose namuose didėja 16 ct/m3.

Anot VERT, „Šilutės vandenų“ ir kitų bendrovių – „Kelmės vandenų“, „Anykščių vandenų“ ir „Šilalės vandenų“ – kainų pokyčius lėmė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų realizacijos pokyčiai, darbo užmokesčio ir nusidėvėjimo sąnaudų augimas, taip pat investicijų grąžos augimas, įvykdžius investicijų projektus.

Geriamojo vandens kainos gyventojams yra galutinės ir įsigalios nuo 2026 m. vasario mėn.

vmvt.lrv.lt nuotr.

Šilutės, Traksėdžių bei Grabupių vandens kokybės tyrimai atitinka reikalavimus, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos skyrius 2025 12 05 panaikino sprendimą dėl tiekiamo geriamojo vandens vartojimo apribojimo, praneša UAB „Šilutės vandenys“.

Skaityti toliau

Anot bendrovės, vandens kvapo bei skoninės savybės po vykusio dezinfekavimo atsistatys, kai visose tinklo dalyse bus nuleistas vanduo.

„Intensyviai plauname tinklus, vykdome vandens išleidimą per hidrantus, kad kuo greičiau pašalintume užsistovėjusį vandenį tose tinklo atšakose, kur mažesnis suvartojimas, – teigiama UAB „Šilutės vandenys“ pranešime. – Jeigu kvapas ar skonis išlieka, kviečiame susisiekti su UAB „Šilutės vandenys“ telefonu: +370 441 62262“.

Bendrovė atsiprašo dėl dar kurį laiką galimų laikinų nepatogumų ir dėkoja už supratingumą.

Organizatorių nuotr.

Penktadienio vakarą bus įžiebta Kalėdų eglė, atidaryta ledo čiuožyklą.

Skaityti toliau

Magišką besibaigiančių metų švenčių laukimą pradedantys šilutiškiai ir miesto svečiai kviečiami sutikti „Žvaigždėtas Kalėdas“. Ir išties – Šilutė šiemet švęs kaip tikra žvaigždė – skambiai, ryškiai ir su užburiančia energija!

Šįvakar, gruodžio 5 d., 17.30 val., prie pagrindinės miesto gatvės oficialiai bus įžiebta išskirtinė – pačių šilutiškių užauginta – eglė, kuri jau yra perrengta šventiniu rūbu. Žiūrovams tradiciškai rengiama bendra Šilutės kamerinio dramos teatro ir Šilutės kultūros centro programa. Pasibaigus šiam toną gražiausių žiemos švenčių atidarymui užduosiančiam renginiui, šilutiškiai ir miesto svečiai kviečiami į iškilmingą kvapą gniaužiančios ledo čiuožyklos atidarymą, kuriame – speciali populiaraus Vilniaus DJ Tomo Boo ir Klaipėdos dailiojo čiuožimo klubo „Speigas“ programa.

Pasakiška vieta įsimintiniems susitikimams

Šilutiškių ledo čiuožykla – neabejotinai didžiausia visoje Vakarų Lietuvoje, gali būti, jog didesnės už ją šiemet nėra ir visoje šalyje. Čiuožyklos plotas – 940 kv. m (arba šiek tiek daugiau nei dvi krepšinio aikštės), ją dengia 1200 kv. m ploto stogas, po kuriuo įrengtas žvaigždėtą dangaus skliautą primenantis apšvietimas – apie 1800 jaukią geltoną šviesą skleidžiančių lempučių. Iš visų pusių naująją ledo čiuožyklą, įkurtą Šilutės Hugo Šojaus dvaro vidiniame kieme Lietuvininkų g. 4, supa pastatai – saugi užuovėja nuo nedraugiškų žiemos vėjų.

Vis dėlto ne rekordų siekimas, o noras suburti vietos bendruomenę ir padovanoti jai daugybę džiaugsmingų emocijų lėmė Šilutės savivaldybės valdžios sprendimą šiemet mieste įrengti išskirtinę „Šilutės ledo arena“ pavadintą ledo čiuožyklą. Kaip sakė Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, labiausiai jos pageidavo iniciatyvus vietos jaunimas, dar pernai įtikinamai parodęs, kokia reikalinga yra tokia laisvalaikio praleidimo vieta Šilutėje. Per nepilnus tris praėjusių metų mėnesius ledo čiuožykloje apsilankė apie 20 tūkst. lankytojų. Iškalbingas faktas ir įtikinanti paraiška, turint galvoje, kad Šilutėje gyvena mažiau nei 17 tūkst. žmonių.

Nuo seno ledo įveiklinimu pramogoms garsėjęs pamarys šiemet sudarė puikias sąlygas visiems čiuožimo ant ledo profesionalams bei mėgėjams. Prie ledo arenos įrengta lankytojams ir laukiantiesiems patogi infrastruktūra: šildomi nameliai, mokinių ir ledo ritulininkų komandų persirengimui skirtos patalpos (nameliai). Čiuožėjams parūpinta daugiau nei 400 porų naujų pačiūžų. Sukurta net speciali erdvė gražiausiems vaizdams nuotraukose įamžinti! Ji yra 200 kv. metrų ploto terasoje, dalis jos įrengta po stogu. Atsižvelgiant į praeitų metų patirtį, sukurta daugiau patogumų jaunoms šeimoms (terasa pritaikyta vaikų vežimėliams, atskirtos erdvės patogesniam judėjimui ir kt.).

Prie ledo arenos įsikūrė kalėdiniai prekybiniai nameliai, kuriuose galima įsigyti karštų gėrimų bei skanėstų, lauktuvių.

Čiuožykla lankytojams bus atvira kasdien. Vieno čiuožimo seanso trukmė 60 min. (pernai – 45 min.). Čiuožimo ir pačiūžų nuomos kaina vietoje – suaugusiems 5 eurai, vaikams ir mokiniams – 2 eurai. Gruodžio savaitgaliais čiuožykla dirbs nuo 11 iki 23 val. vakaro (kitomis dienomis iki 20 val.). Bilietus galima įsigyti prie įėjimo į čiuožyklą. Atidarymo dieną čiuožimo seanso trukmė 30 min., atitinkamai perpus pigesni ir bilietai.

Gruodžio mėnesį įvairiose Šilutės vietose ir ledo čiuožykloje vyks daugybė renginių – koncertai, parodos, kalėdinė mugė, šeimų savaitgaliai su animatoriais, dailiojo čiuožimo klubų pasirodymai, čiuožimo pamokos su treneriu, diskotekos ant ledo ir kt.

Pernai ledo čiuožykloje Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva vyko kūno kultūros pamokos miesto ir rajono mokyklų mokiniams. Ši pasiteisinusi praktika bus tęsiama ir šiemet. Planuojama, kad sausį ir vasarį daugiau laiko arenoje bus skirta ledo ritulininkų klubų ir mokinių fizinio aktyvumo skatinimo veikloms.

Nuolat atnaujinamą kalėdinių-naujametinių renginių Šilutėje kalendorių rasite čia: Šilutės rajono savivaldybės renginių kalendoriuje: https://www.silute.lt/renginiu-kalendorius/5781, Šilutės kultūros centro interneto svetainėje https://siluteskc.lt/renginiai/ bei „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/siluteskulturoscentras.

Kalėdinių-naujametinių renginių organizatorius – Šilutės kultūros centras.
Renginius finansuoja Šilutės rajono savivaldybė.
Partneriai: Šilutės turizmo informacijos centras, Šilutės kamerinis dramos teatras.

vmvt.lrv.lt nuotr.

UAB „Šilutės vandenys“ laukia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo.

Gruodžio mėn. 1 d. UAB „Šilutės vandenys“ pateikė prašymą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kad būtų panaikintas sprendimas apriboti geriamojo vandens tiekimą Šilutėje, Traksėdžiuose ir Grabupiuose.

Skaityti toliau

Prašymas pateiktas, nes gruodžio mėn. 1 d. buvo gauti savikontrolei paimtų tiekiamo geriamojo vandens mėginių tyrimų rezultatai, kurie mikrobiologinio užterštumo neberodo. Tam, kad būtų leidžiama tiekti vandenį be apribojimų, jį turi ištirti ir sprendimus priimti VMVT.

Vandens tiekėjai primena, kad, kol VMVT nepanaikino apribojimų, geriamasis vanduo Šilutėje, Traksėdžiuose bei Grabupiuose ir toliau tinkamas vartoti tik virintas.

Pasikeitus situacijai bus nedelsiant pranešta vartotojams.

Įmonė atsiprašo už nepatogumus.