www.silutesetazinios.lt archyvo.

Brangsta ir karštas vanduo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams lapkričio mėnesį kainuos 10,21 ct (su 21 proc. PVM) – 0,17 ct brangiau nei spalį.

Skaityti toliau

Karšto vandens kubinis metras gyventojams lapkričio mėnesį kainuos 10,74 Eur (su 21 proc. PVM) – 8 ct brangiau nei spalį.

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuoja 10,21 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 10,47 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. lapkritį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,74 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,68 Eur (su 9 proc. PVM)

www.silute.lt nuotr.

Tarptautinės mokytojų dienos proga Šilutės rajono savivaldybė pagerbia pedagogus, savo profesionalumu, atsakingu darbu ir atsidavimu prisidedančius prie jaunosios kartos ugdymo. Šiemet ypatingas įvertinimas skirtas Šilutės Pamario progimnazijos pradinio ugdymo mokytojai ekspertei Irmai Kelpšienei – jai suteiktas 2026 metų Šilutės rajono savivaldybės Metų mokytojos vardas.

Daugiau – https://www.silute.lt/naujienos…

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Per metus penki darbuotojai pasirinko tarnybą Šilutės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (PGT) ir pasinaudojo Šilutės rajono savivaldybės taikoma finansine skatinimo priemone, skirta naujiems pareigūnams pritraukti. Tarp jų – ir pareigūnas, į Šilutės PGT persikėlęs iš Vilniaus.

Skaityti toliau

Šilutės PGT tarnybą pradėjo vyresnysis specialistas Marius Macikas, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas Žilvinas Venckus ir ugniagesiai gelbėtojai Rapolas Paulauskas, Dovydas Lengvinas bei Simonas Michailiukas, kuris į Šilutės PGT persikėlė iš Vilniaus PGV 6-osios komandos vyriausiojo ugniagesio pareigų.

Šilutės rajono savivaldybės finansinė paskata naujiems pareigūnams pritraukti pradėta taikyti praėjusių metų rugsėjį, kai savivaldybės taryba priėmė atitinkamą sprendimą. 2025 m. lapkričio 21 d. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, įvertindami priešgaisrinės, civilinės saugos ir gelbėjimo funkcijas atliekančių specialistų trūkumą Šilutės rajono savivaldybėje bei siekdami pritraukti daugiau pareigūnų į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.

„Gal kiek sunkiau buvo užpildyti priežiūros pareigūnų pareigybes, o budinčių pamainų pareigūnų pareigybės natūraliai yra daugiau ar mažiau „migruojančios“. Į savivaldybės siūlomą paskatą pretenduos dar vienas naujas pareigūnas – ugniagesys gelbėtojas Henrikas Pakalniškis“, – apie tai, kaip sekėsi formuoti tarnybos komandą pasakoja Šilutės PGT viršininkas Tomas Nausėdas.

Asmeniui, siekiančiam užimti laisvą pareigybę Šilutės PGT, pagal Šilutės rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Trūkstamų statutinių pareigūnų pritraukimo į Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančias statutines įstaigas tvarkos aprašą, skiriama 6000 eurų vienkartinė finansinė skatinamoji išmoka arba 20 000 eurų išlaidoms, susijusioms su būsto įsigijimu Šilutės rajono savivaldybėje, kompensuoti. Pasinaudoję šia priemone darbuotojai įsipareigoja Šilutės PGT dirbti trejus arba, atitinkamai, penkerius metus.

„Nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų žmogaus pasirinkimą. Tai labai gražus savivaldybės žingsnis ir, manau, kad tokia paskata jaunam žmogui leidžia lengviau apsispręsti rinktis mūsų tarnybą, o tarnybai – greičiau užpildyti trūkstamas pareigybes ir taip stabiliau užtikrinti tarnybos parengtį ne trumpesniam kaip trejų ar penkerių metų laikotarpiui. Šiuo metu Šilutės PGT yra daugiau norinčių pasilikti ar persikelti į šią tarnybą, nei turime pareigybių“, – pažymi T. Nausėdas.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams šių metų spalio mėnesį kainuos net 2,39 ct brangiau nei prieš metus – 10,04 ct (su 21 proc. PVM).

Gerokai brangiau teks mokėti ir už karštą vandenį – 10,66 Eur (su 21 proc. PVM) už kub. m. Praėjusių metų spalį karšto vandens kubinis metras kainavo 8,63 Eur (su 9 proc. PVM).

Skaityti toliau

Kitiems vartotojams centralizuotai tiekiamo karšto vandens kubinis metras kainuos 10,37 Eur (su 21proc. PVM), o šilumos kilovatvalandė – 10,04 ct (su 21 proc. PVM).

Viena tilto arka jau visiškai suremontuota. (www.silute.lt nuotr.)

Tilto per Šušos upę remontininkų teigimu, dedamos visos pastangos, kad tiltas į savo nuolatinę vietą būtų grąžintas ir pėsčiųjų eismas juo atnaujintas iki šių metų gruodžio 15 d., praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Daugiau – https://www.silute.lt/naujienos…

Skaityti toliau

www.silute.lt nuotr.

Spalio 22–25 d. Šilutės mieste ir rajone vyks Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos organizuojamų pratybų „Perkūno bastionas 2026“ aktyvioji fazė. Ji vyks sąveikoje su Lietuvos šaulių sąjungos pratybomis „Juodas vanagas 2026“, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Per pratybas bus vykdomos objektų apsaugos, patruliavimo, judėjimo kontrolės ir kitos karinio rengimo užduotys.

Skaityti toliau

Spalio 24–25 d. nuo 22.00 iki 06.00 val. numatytuose kontrolės postuose Šilutės mieste ir rajone taip pat planuojama vykdyti komendanto valandos pratybų epizodą.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje stebėtas spartus vandens lygio kilimas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Žymesnis kilimas stebėtas: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą.

Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais, paskutiniais duomenimis jis siekia 259 cm (stichinio riba – 245 cm).

Pavojingas vandens lygis pasiektas Minijoje ties Kartena – 501 cm (pavojingo riba – 500 cm) ir Šyšoje ties Šilute – 292 cm (pavojingo riba – 255 cm, stichinio – 305 cm).

Šiuo metu daugelyje Vakarų Lietuvos upių vandens lygis pamažu krenta. Kilimas vis dar išlieka Šyšoje ties Šilute, o dėl vandens sutekėjimo iš aukštesnių vietų, popietinėmis valandomis galimas vandens lygio pakilimas iki stichinės reikšmės.

Artimiausiomis dienomis numatomi ramesni orai, žymesnių kritulių kiekių nenumatoma, todėl vandens lygis daugelyje upių ir toliau kris.

Elektrostatinis filtras. (silutesst.lt nuotr.)

Miesto katilinėje įrengta moderni kietųjų dalelių išmetimą mažinanti įranga: prie biokuro katilo įrengtas elektrostatinis filtras, kurio išvalymo efektyvumas siekia 99,5 proc.

Daugiau – https://silutesst.lt/news…

Skaityti toliau

silutesst.lt nuotr.

Kam įdomu – prašom:
karštas vanduo,
šiluma.

Skaityti toliau

KPD.

Atnaujinti pėsčiųjų eismą tiltu planuojama iki žiemos technologinės pertraukos, o transporto priemonėms jis bus atvertas tik kitąmet, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Anot savivaldybės administracijos, tilto konstrukciją į Šilutę planuojama atgabenti lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje, o iškart po to turėtų prasidėti ir jos montavimo darbai.

Atnaujinti pėsčiųjų eismą tiltu planuojama iki žiemos technologinės pertraukos.

Transporto eismą tiltu planuojama atnaujinti po žiemos technologinės pauzės, kai oro sąlygos leis užbaigti važiuojamosios dalies įrengimo darbus ir pakloti numatytą akmens dangą. Po rekonstrukcijos tiltu galės vykti transporto eismas, numatant 30 tonų svorio ribojimą.

Visas pranešimas

silutesst.lt nuotr.

Kam įdomu – prašom:
karštas vanduo,
šiluma.

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo šių metų spalio UAB „Šilutės šilumos tinklai“ nebesiųs popierinių sąskaitų, rašoma įmonės pranešime.

Skaityti toliau

Būdai, kuriais bus galima peržiūrėti ir apmokėti sąskaitas

Elektroniniu paštu. Jei pageidaujate sąskaitas gauti šiuo būdu, atnaujinkite savo kontaktinius duomenis telefonu +370 441 75001, +370 441 62146 arba el. paštu apskaita2@silutesst.lt, apskaita@silutesst.lt.

Savitarnos svetainėje. Sąskaitas rasite ir apmokėsite adresu www.silutesst.lt, pasirinkę skiltį „Savitarna“.

SMS pranešimu. Atnaujinę savo kontaktus aukščiau nurodytais telefonais arba el. paštu, gausite SMS pranešimą su mokėtina suma ir nuoroda apmokėjimui.

Kliento kortele. Gyventojams, kurie neturi galimybės naudotis internetu ar iš-maniaisiais telefonais, išduosime specialią kliento kortelę. Su ja už paslaugas galėsite atsiskaityti prekybos centrų „Maxima“ kasose ir „Perlo“ terminaluose.‘

Anot pranešimo, taip siekdama prisidėti prie gamtos išteklių išsaugojimo.

www.silute.lt.

Pradedamas įgyvendinti projektas „Socialinio būsto plėtra Šilutės rajono savivaldybėje“.

Projekto tikslas – išplėsti Šilutės rajono savivaldybės socialinio būsto fondą daugiavaikėms šeimoms ir asmenims su negalia, kuriems reikalingas specialus aplinkos pritaikymas, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Bus nugriautas garažo pastatas Tulpių g. 16, Šilutėje, o jo vietoje pastatytas naujas A++ energinio naudingumo klasės 12 butų savivaldybės socialinis daugiabutis. Pastate bus įrengti 6 vieno kambario butai, pritaikyti asmenims su įvairiomis negaliomis, ir 6 trijų kambarių butai, skirti daugiavaikėms šeimoms.

Planuojama projekto veiklų vykdymo pabaiga – 2029 m. liepos 31 d.

Projekto vertė – 1 774 108,80 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 1 507 992,48 Eur, Savivaldybės biudžeto lėšos – 266 116,32 Eur.

Daugiau – https://www.silute.lt/es-projektai/pradedamas-igyvendinti-projektas-socialinio-busto-pletra-silutes-rajono-savivaldybeje/13375.

KPD.

Šilutės tilto rekonstrukcija atskleidė daugiau, nei buvo galima matyti iš pirmo žvilgsnio, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Nukėlus tiltą ir pradėjus darbus paaiškėjo, kad jo techninė būklė yra prastesnė, nei buvo vertinta iki rekonstrukcijos pradžios. Kai kurios konstrukcijos, ypač sijos, yra labiau paveiktos korozijos, todėl dabar būtina tikslinti techninius sprendinius ir numatyti papildomus darbus.

Skaityti toliau

Dabar konstruktoriai atlieka skaičiavimus, rengia brėžinius ir ieško geriausių sprendimų, kad atnaujintas tiltas būtų ne tik gražus, bet pirmiausia – saugus ir ilgaamžis.

„Puikiai suprantame, kad apylankos ir laikini nepatogumai nėra malonūs, – teigiama savivaldybės administracijos pranešime. – Dėkojame gyventojams už kantrybę – rangovai planuoja tiltą iki žiemos grąžinti saugiam pėsčiųjų eismui.“

Rekonstrukcijos metu šalia tilto buvo aptikti istorinio grindinio fragmentai. Jie nebus prarasti – kartu su Kultūros paveldo departamentu tikslinami sprendiniai, kad ši miesto istorijos dalis būtų išsaugota ir tinkamai pristatyta ateityje.

Daugeliui šilutiškių šis tiltas yra žinomas kaip geltonasis miesto simbolis. Vis dėlto, anot pranešimo, įvertinus paveldo reikalavimus, priimtas kompromisinis sprendimas – tiltui bus sugrąžinta istorinė pilka spalva, o jo geltonasis charakteris išliks per apšvietimą: sutemus tiltas švies geltonai.

Tai bus tiltas, kuriame susitiks miesto istorija, paveldas ir šiuolaikiniai sprendimai.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolingi vietinės rinkliavos mokėtojai raginami iki liepos 1 d. padengti susidariusius įsiskolinimus arba kreiptis dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo. Mat vėliau dėl nesumokėtų skolų bus pradėtas skolų išieškojimo procesas.

Daugiau – https://www.silute.lt/naujienos…

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Siekdama užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą visiems mūsų krašto gyventojams, „Šilutės vandenų“ bendrovė kreipiasi į gyventojus su prašymu atsakingai ir saikingai naudoti vandenį.

Skaityti toliau

Atėjus vasaros karščiams ir nusistovėjus sausiems orams vandens suvartojimas piko valandomis išauga kelis kartus. Dėl šios priežasties kai kuriuose viršutiniuose namų aukštuose ar tolimesnėse gyvenviečių gatvėse krenta vandens slėgis, o kartais vandens tiekimas laikinai sutrinka.

Geriamasis vanduo pirmiausia yra skirtas žmonių gyvybiniams poreikiams – maisto gamybai, higienai ir buičiai užtikrinti.

Vandens tiekėjai labai prašo nenaudoti geriamojo vandens vejų, sodų bei daržų laistymui vakarinio piko metu – nuo 18:00 val. iki 22:00 val.

Būkime solidarūs ir supratingi savo kaimynų atžvilgiu. Atsakingas kiekvieno iš mūsų elgesys užtikrins, kad vandens stygiaus nepajustų nė viena šeima.

Praktiški patarimai, kaip sutaupyti vandenį ir išsaugoti augalus:

Jei laistyti būtina, tai darykite anksti ryte (iki 07:00 val.). Ryte vanduo garuoja lėčiau, todėl augalai jį pasisavina efektyviau, o tinklo apkrova būna minimali.

Įsirenkite talpas lietaus vandeniui nuo stogų rinkti. Tai geriausias, minkštas ir augalams labiausiai tinkantis vanduo, kuris nieko nekainuoja.

Vandens tiekėjai nuoširdžiai dėkoja už sąmoningumą ir bendradarbiavimą.

silutesst.lt nuotr.

Kam įdomu – prašom:
karštas vanduo,
šiluma.

Skaityti toliau

Kairėje viršuje – prieš išvežant restauruoti geltonai pokariu nudažytas tiltas; senieji atvirukai. (KPD)

Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su Kultūros paveldo departamentu (KPD) suderintą projektą, tiltui bus grąžinta jo autentiška pilka spalva.

Skaityti toliau

Atrodytų, viskas teisingai. Tačiau vietiniai gyventojai, per savo gyvenimą jį matę tik geltonai sovietmečiu perdažytą, yra įsitikinę, kad tiltas turi likti geltonas. Kai kurių nuomone, spalva nėra vertingoji savybė, kurią reikia saugoti, tai tik emocija. Kiti, suvokiantys paveldo vertę, ragina nebandyti paveldo objektui primesti savo supratimo, pripratimo, o džiaugtis, kad jam grąžinama autentiška spalva.

„Žmogus per trumpai gyvena, kad atsimintų jo pirmines spalvas. Ir nebūtinai tai, ką jūs visada matėte, yra autentika. Kas būtų, jei visi paveldą bandytume „tampyti“ tik pagal savo prisiminimą. Paveldo objektai egzistuoja daug ilgiau, nei mes juos prisimename. Paveldo objektui galioja kiti reikalavimai, neprimeskime savo emocijų, čia neturėtume taikyti argumento „juk geltona gražiau, šviesiau“, – sakė vienas nenorėjęs prisistatyti praeivis. – Jei jau mums rūpi paveldas, tai turi rūpėti ir jo autentika“.

Pilka spalva – protestantiškos kultūros atspindys

„Autentiškumą sudaro ne tik paveldo objekto statybai panaudotos medžiagos, jo išraiška, architektūrinė forma, bet ir spalvinis sprendimas, taip pat vizualinis vaizdas aplinkoje“, – žiniasklaidoje komentavo KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Gečienė.

„Nieko keisto, kad daugelis tiltą prisimena tik geltonai perdažytą. Dauguma dabartinės Šilutės gyventojų tėvai ar seneliai atvykę po Antrojo pasaulinio karo iš kitų Lietuvos regionų, todėl jie atsimena tik pokarinę tilto spalvą. Tačiau senieji gyventojai prisimena pilką spalvą, – sakė Klaipėdos universiteto docentė, dr. Silva Pocytė, Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pirmininkė. – Tiltai yra strateginiai objektai, suprantama, kodėl juos anksčiau dažydavo taip, kad susilietų su landšaftu. Šiais laikais, kai viską gali rasti GoogleMaps, šis argumentas mažiau aktualus, nei prieš šimtą metų. Tačiau, kita vertus, jei pažiūrėtume viso Prūsijos regiono ar tik Klaipėdos krašto senas nuotraukas, atvirutes, kuriose matyti senieji tiltai, tai nebuvo kitokios spalvos, kaip tik įvairaus atspalvio pilka. Objektai įsiliedavo į aplinką, susiliedavo su kraštovaizdžiu, neišsiskirdavo ryškiomis spalvomis. Apskritai, tai yra protestantiško krašto santūrumas, paprastumas. Tokios spalvos – protestantiškos kultūros atspindys. O geltona, kiek esame diskutavę Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje, sovietmečiu tiesiog buvo pasirinkta atsitiktinai, nesigilinant į istoriją, tradiciją, kokią turėjo spalvą, tokia ir nudažė. Būtų turėję mėlyną, būtų nudažę mėlynai. Pažiūrėkime į Priekulės tiltą – lygiai toks pats, su tokiom pat arkom – gal prieš kokius dešimt metų restauravo, nudažė gražia pilka spalva. Kiek iš vaikystės atsimenu, irgi buvo pilkas. Šilutė, manau, tai puikiai žino, turi žinių apie savo paveldą, juk tiek paskaitų vyksta, renginių kultūros įstaigose, ir man pačiai ne kartą teko paskaitą skaityti apie paveldą. Bet kaip žinia, ne visiems Klaipėdos krašto paveldas yra svarbus ir suvokiamas kaip neatsiejama regiono tapatybė.“

Tipiškas Prūsijos kelių inžinerijos statinys

Šyšos tiltas yra dviejų tarpatramių kniedyta metalinė arkinė konstrukcija – kniedyta metalinė arka – būdinga Prūsijos kelių inžinerijai XIX a.pb.–XX a.pr. Kai tiltas čia buvo pastatytas, Šilutė tuo metu priklausė Vokietijos imperijos Rytprūsių provincijai. Šilutėje gyvenantis architektas Egidijus Vidrinskas atkreipia dėmesį, kad konstrukcija atitinka tipinius Preußische Normalbrücke tipo tiltus, statytus Vokietijos imperijoje XIX a. pabaigoje. 40 m ilgio, 5 m pločio valstybės lėšomis pastatytas tiltas atspindi to šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto tradiciją, madas. Analogiškas sprendimas buvo naudotas 1886 m. pastatytame Priekulės tilte per Miniją.

Jūratė Mičiulienė, KPD

Apie Šilutės tilto autentiškumą KPD kviečia pasikalbėti feisbuke.

Organizatorių.

Šilutė, nors ir turi turizmui itin palankią geografinę padėtį, susiduria su vienais griežčiausių aplinkosauginių ribojimų Lietuvoje. Ketvirtadienį Šilutėje vyko diskusija, kurioje politikai ir vietos bendruomenės ieškojo sprendimų, kaip suderinti unikalios gamtos apsaugą ir verslo plėtrą.

Skaityti toliau

Renginyje dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Nijolė Remeikaitė-Nikienė, politikai Audrius Petrošius, Tomas Tomilinas ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Zigmantas Merliūnas, kurie diskutavo su vietos bendruomenių atstovais.

Siūlo atsiriboti nuo draudimų

„Lietuvoje turime sisteminę problemą – turime mažą pajūrio zoną ir norime ją labai apsaugoti. Iš to didelio noro, saugome viską ir visaip – neleidžiame įrengti dviračių takų pajūrio zonoje, statyti darželių ir viešbučių. Saugoti reikia, tačiau turime susitarti dėl bendros vizijos ir pradėti atlaisvinti ribojimų vadeles”, – sako Seimo narys A. Petrošius.

Seimo narys mini Neringos pavyzdį ir sako, kad jeigu ten dėl apribojimų negalime statyti viešbučių, reikėtų susitelkti į kitą kryptį ir sutvarkyti prieplaukas.

„Per pandemijos metus Lietuvoje dvigubai padaugėjo pramoginių laivų, tai reiškia, kad mes artėjame prie jūrinės valstybės statuso. Prieplaukų tvarkymas galėtų spręsti ir viešbučių problemą. Turime sukurti veikiančius mechanizmus ir atsiriboti nuo draudimų”, – sako A. Petrošius.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Z. Merliūnas mano, kad reguliavimas regione yra itin nepalankus.

„Šilutės rajono marių pakrantėje negalime daryti nieko, nes ten yra gamtos draustinis. Tačiau Klaipėdos rajone – Svencelėje ir Drevernoje – situacija kardinaliai skiriasi ir turizmas klesti. Mes to neturime, turime tik šūsnį draudimų ir apribojimų, tad reikia ieškoti originalių sprendimų, kaip monetizuoti šią teritoriją”, – sako Z. Merliūnas.

Ragina peržiūrėti finansines priemones

Tuo tarpu Seimo narys T. Tomilinas ragina peržiūrėti saugomų teritorijų koncepciją, tačiau ir nepamiršti, kad susiduriame su platesnio masto poveikiu.

„Kuršių marių prasta ekologinė būklė susijusi su tarša visame Nemune – nuo Baltarusijos iki Lietuvos vidurio regionų. Didelė dalis taršos susidaro žemės ūkio teritorijose, o Šilutėje matome visos šios taršos pasekmes. Jeigu šis regionas kenčia labiausiai, čia turėtų būti skiriama daugiausiai investicijų ir pagalbos”, – sako T. Tomilinas.

Pasak jo, sprendžiant šias problemas reikia pasitelkti rimtesnes priemones: „Galime daug kalbėti apie sprendimus, tačiau jeigu nesumažės taršos srautai, nebus apskaitos ir didesnio pesticidų ribojimo, po 10 metų kalbėsime apie tą patį”.

Diskusijos dalyviai ir vietos bendruomenių atstovai sutarė, kad nepaisant didelio saugomų teritorijų reguliavimo, regionui svarbu stiprinti vietinį turizmo verslą ir atrasti savo unikalų identitetą.

Ieško racionalių aplinkosaugos sprendimų

Šis renginys yra dalis nevyriausybinės organizacijos „Baltijos lizdas” su Europietiškos dešinės institutu rengiamo projekto, kuris skatina racionalių aplinkos išsaugojimo sprendimų dialogą visoje Lietuvoje.

„Siekiame, kad skirtingų sričių atstovai – nuo vietos bendruomenių iki politikų ir ekspertų – ne tik išsakytų savo pozicijas, bet ir kartu ieškotų realiai įgyvendinamų sprendimų. Norime, kad šios diskusijos neliktų vienkartiniais pokalbiais, o virstų konkrečių sprendimų pradžia. Diskusijų metu išgrynintos įžvalgos ir pasiūlymai bus apibendrinti ir pateikti sprendimų priėmėjams“, – sako organizacijos „Baltijos lizdas” vadovė Teresė Škutaitė.

Lietuvos miestuose organizuojamas renginių ciklas „Aplinkos dialogai“, kuriame vietos bendruomenės, ekspertai ir sprendimų priėmėjai diskutuos apie konkrečius vietos iššūkius įvairiuose šalies regionuose.

„Aplinkosaugos klausimai savaime yra vieni esminių ir aktualiausių šiandienos Vakarų politikoje. Tuo tarpu Lietuvoje rimtų, tęstinių diskusijų šiais klausimais stinga. Ir čia slypi paradoksas – didžiuojamės savo gamtiniais ir kultūriniais turtais, bet rimtai, politiškai, analitiškai ir intelektualiai apie tai nediskutuojame. Pradėjome nuo renginio Šilutėje, bet su didele intriga laukiu pokalbių visoje Lietuvoje – nuo Kėdainių ir Palangos iki Anykščių“, – sako Europietiškos dešinės instituto vadovas Teodoras Žukas.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

2025–2026 m. centralizuoto šildymo sezonas baigiamas nuo ketvirtadienio, balandžio 30 d., praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Taip pat informuojama, kad šilumos vartotojai, pasikeitus faktinei oro temperatūrai, turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeisdami teisės aktuose nustatytų higienos normų.