www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Gaisras per 3 val. sunaikino 30 metų kauptas vertybes: kviečia nelikti abejingais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Švėkšnos kraštas turėjo unikalią lankytiną vietą – iniciatyvaus kraštiečio, pedagogo Mindaugo Nogaičio privačioje sodyboje Vilkų Kampo kaime įkurtą muziejų. Nors daugybę įvairių eksponatų įsigyta asmeninėmis lėšomis, Mindaugas visada mielai priimdavo lankytojus iš visos Lietuvos apžiūrėti jo gausią ir turiningą muziejinių vertybių kolekciją. Deja, sausio 15 d. naktį kilęs gaisras negailestingai sunaikino ne tik savo rankomis išpuoselėtą ūkinį pastatą, bet ir per 30 metų renkamus įvairiausius eksponatus, praneša portalas sveksnosnaujienos.lt.

Žinoma, muziejinių retenybių mes negrąžinsime, bet galime prisidėti prie pastato atstatymo. Kviečiame nelikti abejingais ir pagal galimybes paaukoti nukentėjusiam nuo gaisro – LT167300010030101099, Mindaugas Nogaitis.

Daugiau – https://www.sveksnosnaujienos.lt/aktualijos/gaisras-per-3-val-sunaikino-30-metu-kauptas-vertybes-kvieciame-nelikti-abejingais

kam.lt nuotr.

Sausio 15–18 d. Klaipėdos, Tauragės, Šilutės, Šilalės rajonų ir miestų savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ karinės lauko taktinės pratybos „BRAVE GRIFFIN 24-I“, praneša Lietuvos kariuomenė.

Pratybose dalyvaus brigada „Žemaitija“ ir jos padaliniai, Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 3 ir 6 rinktinės bei sąjungininkai iš Jungtinių Amerikos valstijų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

,,BRAVE GRIFFIN 24-I“ – tai suplanuotos brigados lygmens lauko taktinės pratybos, kurių pagrindinis tikslas – patikrinti brigados „Žemaitija“ gebėjimą vykdyti štabo ir padalinių perdislokavimą į numatytus rajonus. Tuo pačiu pratybų metu bus tikrinamas vienetų reagavimą į parengties lygius bei budrumo lygių procedūras, vadaviečių išskleidimą, ryšių patikrinimą, be to, bus vykdomas taktinis žygis, demonstruojant brigados mobilumą.

Informuojama, jog pratybų laikotarpiu (šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu) minėtose teritorijose judės karinė technika ir kariai su ginklais. Šaunamosios ir pirotechninės imitacinės priemonės bei karinės inžinerinės priemonės nebus naudojamos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Stichinis vandens lygis ir toliau stebimas Leitės upėje ties Kūlynais ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne. Apsemta per 47 km kelių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Priekulė–Stragnai, II nuo 0,48 iki 1,18 km, vandens gylis – iki 40 cm.
Sakūčiai–Žemaitkiemis, nuo 1,05 iki 3,40 km, vandens gylis – 25 cm.
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, nuo 3,52 iki 7,90 km, vandens gylis – iki 35 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 1,05 iki 5,70 km, vandens gylis – iki 25 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 19,00 iki 20,00 km, vandens gylis – 30 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7,30 iki 9,90 km, vandens gylis – 50 cm.
Rusnė–Bevardis upelis, nuo 3,20 iki 5,00 km, vandens gylis – iki 20 cm.
Pakalnė–Naujoji Skirvytė, nuo 3,20 iki 7,71 km, vandens gylis – iki 20 cm.
Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 15,40 iki 18,23 km, vandens gylis – iki 45 cm.
Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 23,82 iki 23,92 km, vandens gylis – iki 35 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 2,08 iki 3,69 km, vandens gylis – iki 30 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0,70 iki 2,30 km, vandens gylis – 50 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,00 iki 2,74 km, vandens gylis – iki 25 cm.
Rusnė–Senoji Skirvytė, nuo 2,00 iki 2,34 km, vandens gylis – iki 20 cm.
Plaškiai–Lazdėnai, nuo 0,00 iki 6,21 km, vandens gylis – iki 35 cm.
Mociškiai–Vėžininkai–Nausėdai, nuo 1,85 iki 1,88 km, vandens gylis – iki 35 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 2,00 iki 9,00 km, vandens gylis – 25 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,30 iki 7,00 km, vandens gylis iki – 20 cm.
Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr. 2, nuo 1,10 iki 2,24 km, vandens gylis – 40 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Dituva–Priekulė–Dreižiai, nuo 6,83 iki 6,98 km, vandens gylis – iki 10 cm.
Žemaičių Naumiestis–Teneniai–Pajūralis, nuo 15,59 iki 15,59, km vandens gylis – iki 7 cm.
Povilai–Minija, nuo 0,88 iki 0,92 km, vandens gylis – 10 cm.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Trečiadienį Šilutės ugniagesiai gelbėtojai vėl skubėjo į Sakūčius, kur į vandens ir ledų spąstus buvo pakliuvęs automobilis su 4 žmonėmis.

Daugiau – https://www.lrytas.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Anot Aplinkos ministerijos, Šilutės rajono savivaldybėje šios atliekos bus atskirai renkamos nuo gegužės mėnesio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.

Daugumoje savivaldybių maisto ir virtuvės atliekos bus pradėtos rinkti atskirai nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip tai ir numato Atliekų pagrindų direktyvos reikalavimai. Tačiau kai kurios savivaldybės tai pradės daryti vėliau. Tai lėmė savivaldybių pasirengimas: užtruko surinkimo priemonių įsigijimas, sutarčių su surinkimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis pasirašymas.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras išrūšiuotas maisto atliekas Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje pradės rinkti nuo 2024 m. vasario 5 d. Palangoje šios atliekos bus atskirai renkamos nuo balandžio, Šilutės savivaldybėje – nuo gegužės.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono) išrūšiuotas maisto atliekas rinks nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Rietavo savivaldybė, kurioje dominuoja kaimiškos vietovės, skatins namudinį kompostavimą, t. y. gyventojai buityje susidarančias biologines atliekas mes į tam specialiai skirtas dėžes, esančias gyvenamojoje valdoje. Marijampolės regione planuojama, kad atliekos bus atskirai surenkamos nuo 2024 m. liepos 1 d.

Visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.

Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai).

Kol kas dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekos, jų kaulai, vėžiagyvių kiautai, pieno produktų atliekos), kadangi ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti gyvūninės kilmės maisto atliekoms. Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje turi pateikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechanino–biologinio apdorojimo įrenginius. Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos. Tokia maisto atliekų apdorojimo grandinė veiks Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Telšių savivaldybėse.

Pagal Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planą, savivaldybės iki 2024 m. turi aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų daugiau nei 2000, arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose. Planuojama, kad iš viso apie 71 000 maisto ir virtuvės atliekų konteinerių ir apie 46 000 kompostinių bus pastatyta gyventojams iki šių metų pabaigos. Šių priemonių įsigijimui buvo skirta 8,3 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.

Kiekviena savivaldybė nustato savo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir rūšiavimo tvarką.

Vilniaus savivaldybė nusprendė rinkti maisto atliekas oranžiniuose plastikiniuose maišuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o po to atskiriami. Tauragės regione pereinamuoju laikotarpiu, kol bus baigti statyti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai, iš daugiabučių maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos taip pat maišais metant juos į mišrių atliekų konteinerius.

Kitų regionų savivaldybėse maisto ir virtuvės atliekos bus renkamos individualiais ar bendrais konteineriais. Maisto ir virtuvės atliekos į tuos konteinerius galės būti išmetamos plastikiniuose maišuose, kurie bus atskirti ir perdirbami, popieriniuose maišeliuose arba be maišelių – tiesiog jas tiesiai išmetant į konteinerį.

Šiuo metu atskirai maisto ir virtuvės atliekos surenkamos Alytaus ir Panevėžio regiono savivaldybėse, Molėtų, Utenos, Anykščių, Skuodo, savivaldybėse. Šiaulių mieste šiemet vyko bandomasis projektas, kurio metu rugsėjo mėn. buvo surinkta apie 2 600 kg maisto atliekų.

Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius jos dažnai užteršia tuose pačiuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma. Mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti. Jeigu biologines atliekas rūšiuotume iš karto, jos būtų daug švaresnės ir gautą kompostą ar raugą galima būtų panaudoti tręšimui.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto (87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.). Tačiau per metus surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų.

O. Lidžiaus nuotr.

Šalies upėse ir toliau stebimas vandens lygio kilimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per ilgąjį kalėdinį savaitgalį (gruodžio 23–26 d.) daugiausia kritulių (šlapdriba, lietus) iškrito Plungėje (34,6 mm), Skuode (31,2 mm), Švenčionyse (28,2 mm) ir Rietave (27,3 mm). Mažiausiai kritulių tuo pačiu laikotarpiu buvo išmatuota Joniškyje (8,6 mm), Marijampolėje (9,1 mm) ir Akmenėje (9,9 mm).

Anot hidrologų, šalyje ir toliau stebimas vandens lygio kilimas. Stichinis vandens lygis stebimas Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (296 cm), Minijoje ties Priekule (571 cm), Šyšoje ties Šilute (313 cm), Leitėje ties Kūlynais (261 cm). Pavojingi vandens lygiai stebimi Kražantėje ties Pluskiais (173 cm), Minijoje ties Kartena (512 cm), Minijoje ties Lankupiais (806 cm) ir Tenenyje ties Miestaliais (260 cm).

Artimiausią parą vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, numatomi trumpi negausūs krituliai.
Vyraus vakarų, šiaurės vakarų vėjai. Numatomas nedidelis vandens lygio svyravimas.

Skaičiuojama, kad iki šios savaitės pabaigos daugiausia kritulių (iki 15–30 mm) iškris Vakarų Lietuvoje, todėl toks nemažas kritulių kiekis ir toliau neleis staigiau pasitraukti potvyniui.

Orų prognozė

Apsemti keliai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Brangsta ir karštas vanduo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2024 m. sausio mėnesį kainuos 8,94 ct (su 9 proc. PVM) – 0,35 ct brangiau nei šį gruodį, o karšto vandens kubinis metras brangsta 0,74 Eur – iki 9,17 Eur (su 9 peoc. PVM).

Kiti vartotojai už centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandę mokės 9,80 ct (su 21 proc. PVM) , o karštas vanduo jiems kainuos 9,90 Eur/m3 (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2023 m. sausį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 9,87 ct (su 0 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,89 Eur (su 0 proc. PVM).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šyšos ir Leitės upėse pasiektas stichinis vandens lygis.

Prognozuojama, kad šeštadienį stichinis vandens lygis bus pasiektas ir Minijos upėje ties Kartena.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalyje ir toliau stebimas vandens lygio kilimas. Situacijai sparčiau pagerėti neleidžia Vakarų Lietuvoje iškrentantis nemažas kritulių kiekis (apylinkėse apie Kretingą, Plungę, Rietavą ir Gargždus).

Stichinis vandens lygis jau pasiektas Šyšoje ties Šilute – 306 cm ir Leitėje ties Kūlynais – 245 cm.

Pavojingi vandens lygiai ir toliau stebimi Akmenoje-Danėje ties Kretinga (383 cm), Minijoje ties Lankupiais (761 cm) ir Minijoje ties Priekule (556 cm). Minijoje ties Priekule greitu laiku taip pat bus pasiektas stichinis vandens lygis – 560 cm (liko 4 cm).

Remiantis hidrologinio modelio duomenimis, gruodžio 23 dieną stichinis vandens lygis bus pasiektas ir Minijoje ties Kartena (520 cm).

Naujausius vandens lygių (bei temperatūros) matavimų duomenis rasite new.meteo.lt svetainės skyrelyje „Dabar“, „Vandens telkiniai“. Žemėlapyje pasirinkite normą tašką ir paspauskite „30 dienų vandens lygis“, kad pamatumėte kreivę.

Apsemti kelių ruožai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kai kurie kelių ruožai neišvažiuojami.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Priekulė–Stragnai II, nuo 0,48 iki 1,18 km, vandens gylis – iki 40 cm.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,30 iki 7,00 km, vandens gylis – iki 20 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Nemunėlio Radviliškis–Pučiakalnė–Juozeliškiai, nuo 3,32 iki 3,34 km, vandens gylis – iki 20 cm.

Žemaičių Naumiestis–Teneniai–Pajūralis, nuo 15,59 iki 15,59 km, vandens gylis – iki 7 cm.

Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,60 iki 2,50 km, vandens gylis – iki 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Stichinis vandens lygis netrukus gali būti pasiektas ir Leitės bei Minijos upėse.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalyje ir toliau stebimas vandens lygio kilimas (1–88 cm per parą). Pavojingo vandens lygio reikšmė – 279 cm šiandien priešpiet pasiekta Šyšoje ties Šilute (stichinis lygis – 305 cm), Leitėje ties Kūlynais – 233 cm (stichinis vandens lygis 245 cm), taip pat Minijoje ties Priekule – 503 cm (stichinis vandens lygis 560 cm).

Kritinis vandens lygis tebestebimas Mūšoje ties Ustukiais 161 cm (pavojingas vandens lygis – 280 cm), Mūšoje ties Žilpamūšiu – 264 cm (pavojingas – 270 cm) ir pamažu kyla toliau.

Artimiausių dienų orus lems žemo slėgio sūkurys, numatomi krituliai. Gruodžio 21-ąją didesnių kritulių kiekių sulauksime vakarinėje šalies dalyje (vietomis iki 15 mm), vyraus vakarų, pietvakarių krypties vėjai. Numatoma, kad Kuršių mariose vandens lygis pakils 35–45 cm, susidarys patvanka, vandens lygis kils toliau. Pavojingo vandens lygio reikšmės gali būti pasiektos Akmenoje-Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Kartena.

Stop kadras.

Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo jau antrą kartą sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ši aplinkos ministro Simono Gentvilo iniciatyva skirta savivaldybių lyderystei aplinkosaugos srityje įvertinti ir pamatuoti. Reitingas sudarytas stiprinant savivaldybių konkurencingumą bei skatinant Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

„Reitingas sudarytas iš 48 vertinimo kriterijų. Akivaizdu, kad tai byloja, jog aplinkos saugojimas susijęs su visomis mūsų gyvenimo sritimis. Turime mažiau sukurti atliekų, neteršti oro, vandens, miškų, šildytis ir elektrą gamintis iš atsinaujinančių resursų. O savivaldybių išsimatavimas šioje srityje visada joms bylos, kad negalima sustoti, nukrypti nuo šio kelio”, – Aplinkosaugos indekso pristatyme pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pirmosios vietos nugalėtoja Utenos rajono savivaldybė iš 10-os vietos praėjusių metų reitinge pakilo į pirmąją. Šioje savivaldybėje vienam gyventojui tenka nedidelis mišrių komunalinių atliekų kiekis, taip pat atliekos yra paruošiamos pakartotiniam naudojimui, didelė dalis šilumos energijos yra pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Utena taip pat išsiskyrė didelėmis investicijomis į energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo projektus, joje kruopščiai vykdomi aplinkos kokybės bei triukšmo monitoringai ir sužymima daugiausiai naminių gyvūnų.

Utenos savivaldybė taip pat išsiskyrė žaliųjų visuomeninių iniciatyvų, bendruomenės įtraukties didinimo priemonių gausa.

Antrosios vietos nugalėtoja Vilniaus miesto savivaldybė buvo lyderė klimato kaitos valdymo ir politikos, aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto temose. Savivaldybė aukštus balus surinko statybų ir teritorijų planavimo, susisiekimo bei biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio grupėse. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat parodė lyderystę įvardydama daug įvairių vykdomų žaliųjų ir bendruomenės įtraukimo ir informavimo iniciatyvų ir priemonių. Ji – viena iš kelių Lietuvos savivaldybių, pasitvirtinusių miesto pievų šienavimo pagal žydėjimo ciklus taisykles, siekiant palaikyti biologinę įvairovę ir vėsinti miestą karštomis vasaros dienomis.

Trečios vietos nugalėtoja Klaipėdos miesto savivaldybė daugiausiai lyderystės parodė atliekų, susisiekimo, klimato kaitos politikos ir vandens kokybės srityse. Ši savivaldybė yra vienintelė savivaldybė Lietuvoje, parengusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą.

Klaipėdos mieste yra daug dviračių takų, daug lėšų skiriama želdinių ir želdynų gausinimui, atnaujinimui ir priežiūrai. Savivaldybė gerai rūpinasi vandens kokybe, į paviršinius vandenis patenka nedaug nevalytų ir nepakankamai išvalytų nuotekų, didžioji dalis gyventojų yra prijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo.

Toliau savivaldybių aplinkosaugos reitingo dešimtuke rikiuojasi Druskininkų, Panevėžio, Alytaus ir Kauno miestų, Jonavos rajono, Šiaulių miesto ir Kėdainių rajono savivaldybės.

Paskutiniame reitingo dešimtuke – Šakių, Alytaus rajonų, Ignalinos, Pasvalio rajonų, Pagėgių, Jurbarko rajono, Rietavo, Panevėžio rajono, Skuodo ir Šalčininkų rajonų savivaldybės.

Šilutė – 42-oje vietoje.

Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas 2023 remiasi įvairių aplinkosaugos tikslų – prisitaikymo prie klimato kaitos, poveikio klimatui švelninimo, oro taršos mažinimo, atliekų prevencijos ir tvarkymo, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, vandens kokybės ir tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir efektyvumo, urbanizuotų teritorijų tvarumo, biologinės įvairovės darnaus judumo, energinio efektyvumo, gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo – vertinimu.

Šio reitingo kriterijus kūrė Aplinkos ministerijos specialistai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinta ekspertų komisija.

Buvo vertinami ne vien savivaldybių aplinkosauginiai duomenys, tačiau ir energetika, statyba ir teritorijų planavimas, susisiekimas, klimato kaitos valdymas, aplinkos ir vandens kokybė, biologinė įvairovė, aplinkosauginis sąmoningumas. Didelė duomenų dalis, atspindinti savivaldybių parengtas strategijas, taikomas praktikas ir iniciatyvas, buvo surinkta apklausus savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais rezultatais, buvo surinkta iš valstybinių įstaigų ir įmonių.

Su Lietuvos savivaldybių apsaugos reitingu galima susipažinti čia.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiama šiluma Šilutės rajono vartotojams brangs nuo gruodžio 1 d., o geriamasis vanduo ir nuotekų tvarkymas – nuo 2024-ųjų pradžios.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilumos kilovatvalandė gventojams pabrangs 0,58 cento, kitiems vartotojams – 0,64 ct, o vanduo ir nuotekų tvarkymas – vidutiniškai 18 proc.

Naujas šilumos ir karšto vandens kainas rasite čia: https://silutesst.lt/.
Naujos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos

Gruodis prasidės karinėmis pratybomis.

Gruodžio 2–8 d. Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Šakių r. sav. ir Pagėgių sav. vyks Sausumos pajėgų informacinių veiksmų specialistų pratybos „Pasitikėjimas“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pratybos orientuotos į pasirengimą atremti hibridines grėsmes ir treniruoti karius veikti civilinėje aplinkoje. Šiose pratybose bendradarbiaudami su civilinėmis institucijomis Sausumos pajėgų vienetų kariai pagal nustatytas procedūras treniruosis planuoti ir vykdyti informacinių veiksmų užduotis. Pratybose taip pat bus siekiama įvertinti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Nekinetinių operacijų kuopos Civilių ir kariškių bendradarbiavimo būrio pasirengimą budėti NATO pasirengimo iniciatyvoje 2024 metais. Mokymuose iš viso dalyvaus apie 200 Lietuvos karių, taip pat kariai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Pratybos bus vykdomos imituojant tarptautinio konflikto situaciją, kurioje iš anksto sudarytos karių specialistų grupės paskirtuose atsakomybės rajonuose vertins civilinę aplinką ir jos įtaką karinėms operacijoms, suplanuos ir vykdys informacinius veiksmus. Kariai tobulins bendravimo su svarbiais asmenimis, civilinių institucijų ir organizacijų atstovais, vietiniais gyventojais įgūdžius, rengs informacinius pranešimus, treniruosis reaguoti į įvairius incidentus. Pratybose kariai naudos karinę techniką. Imitaciniai šaudmenys ir pirotechninės priemonės nebus naudojamos.

www.silute.lt nuotr.

2023 m. lapkričio 13 d. Šilutės rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos:
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
Vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:
Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių);
Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos;
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu, iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų, palankiomis sąlygomis (sumokant atliekų tvarkytojui) bus galima priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas.

Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite www.mesrusiuojam.lt.

Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2023 m. lapkričio 9 d. registruotis e-paštu atliekos@atc.lt arba telefonu 8 5 206 09 01.

Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, turėtų rašyti e-paštu info@autotvarkymas.lt arba skambinti telefonu 8 600 900 30.

Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.

inkagency.lt nuotr.

Iškart bus tvarkomi du kelio ruožai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pradedamas tvarkyti ilgiausias ir vienas vaizdingiausių Lietuvos krašto kelių Panemune, jungiantis Kauną su Klaipėda per Jurbarką ir Šilutę. Kelią dviejuose ruožuose tvarkys tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, iš viso už beveik 9 mln. eurų suremontuosianti virš 8 kilometrų ilgio atkarpas.

Krašto kelias Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda yra vienas seniausių šalyje, įrengtas dar XIX amžiuje. Jis yra ilgiausias krašto kelias Lietuvoje, vairuotojų dažnai pasirenkamas kaip alternatyva automagistralei A1.

Šis kelias – populiarus ir intensyviai naudojamas. Pradedama remontuoti atkarpa nuo 191,6 iki 195,4 kilometro per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 6 tūkst. automobilių. Antrame planuojamame tvarkyti ruože nuo 222,6 iki 227,2 kilometro, transporto intensyvumas yra daugiau nei dvigubai didesnis.

Pirmojoje atkarpoje kelio plotis yra nevienodas, asfalto danga suaižėjusi, yra atsiradusių provėžų, dėl ko paviršinis lietaus vanduo nuo kelio nuteka į aplinkines teritorijas bei melioracijos tinklus. Tolimesnės kelio tvarkomos atkarpos būklė dar prastesnė. Kelias vietomis provėžuotas, turi skersinius ir išilginius įtrūkimus, jo kraštai – nutrupėję. Dėl to pavasarį ir rudenį atsiranda duobės, jos formuoja transporto spūstis, apgadina automobilius.

Tokia situacija po remonto gerokai pasikeis – bus atnaujintas kelio asfaltas, visas remontuojamų ruožų dangos plotis suvienodintas iki 8 metrų. Taip pat įrengtos 14 nuovažų, dvi tarpmiestinių autobusų sustojimo stotelės, saugumo salelės sankryžų vietose su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis. Suplanuoti ir nauji kelkraščiai, ir horizontalus kelio ženklinimas.

„Kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda yra strategiškai svarbus šalies susisiekimui. Jis jungia didžiuosius Lietuvos miestus, regionų centrus. Visgi dabartinė šios transporto arterijos būklė nėra nei saugi, nei kokybiška. Ji neatitinka ir valstybės išsikeltų prioritetinių kokybės reikalavimų šalies keliams. Tačiau tai jau netrukus gerokai pasikeis. Susisiekimas keliu artimiausiu metu bus patogesnis, sklandesnis ir saugesnis. Šiuos pokyčius užtikrins mūsų turima patirtis bei taikomi tvarūs sprendimai“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Atliekant remonto darbus, eismas kelyje nebus stabdomas, o antrojoje rekonstruojamoje atkarpoje transporto srautus reguliuos laikinieji šviesoforai. Todėl K. Vanagas vairuotojų prašo kantrybės, didesnio susitelkimo ir supratingumo. Kelio darbus atliekantys specialistai, jo teigimu, imsis visų saugos priemonių, kad užtikrintų saugų eismą vykstant remontui.

Stop kadras.

Švėkšniškių nupintą 720 m ilgio vainiką Agentūra „Factum“ pripažino ilgiausiu Lietuvoje, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Pasiekimo aprašymas: „Didžiausias vainikas – 720 m ilgio – supintas iš laukų žolynų, ąžuolo lapų, javų ir gėlių „Švėkšnos sambūrio“ pynėjų pagal jų vadovės Ingritos Riterienės sumanymą Švėkšnos 520 m. sukakties proga apjuosti vainiku Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šventorių (Šilutės r.) 2023 m. rugpjūčio 15 d.”

Daugiau – https://www.sveksnosnaujienos.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VE.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras gegužės 30–birželio 6 ir rugsėjo 25–28 dienomis Šilutės rajono savivaldybės 19-oje mokyklų atliko narkotinių medžiagų pėdsakų patikrinimus. Tyrimai buvo atliekami mokyklose, vykdančiose bendrojo lavinimo ugdymą, ir neformaliojo švietimo įstaigose – sporto ir meno mokyklose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimai buvo atliekami, naudojant vienkartinius narkotinių medžiagų aptikimo testus „iDenta“, kuriais aplinkoje galima aptikti heroiną, amfetaminą, metamfetaminą, ekstazį, ketaminą, metadoną, PCP, PMA, DMT, kitus sintetinės kilmės (iš viso 21 narkotinę medžiagą) ir augalinės kilmės narkotikus – marihuaną, hašišą.

Tyrimų eigą stebėjo mokymo įstaigų atstovai. Mėginiai buvo paimami nuo vaikinų ir merginų tualetų rankenų, palangių, šviesos jungiklių, pirmo aukšto koridorių turėklų ir palangių, rūbinių ir kitų vietų, kur dažniausiai susirenka mokiniai. Kai tiriama aplinka, o ne patys mokiniai, tokie tyrimai gali parodyti, kad tam tikroje aplinkoje yra narkotinių medžiagų pėdsakų, bet tai dar nereiškia, jog mokiniai vartoja narkotines medžiagos mokymo įstaigos patalpose. Ugdymo įstaigose iš viso buvo atlikti 507 narkotinių medžiagų testai.

Tiek pavasarį, tiek rudenį sintetinių narkotinių medžiagų pėdsakų – kokaino arba kreko – buvo rasta 11-oje, nebuvo rasta 8-iose švietimo įstaigose. Rudens tyrimo rezultatai parodė, kad šių medžiagų aptikimo rezultatai išlieka tokie patys, bet jau kitose ugdymo įstaigose. Pavasarį marihuanos arba hašišo pėdsakų buvo rasta 2 švietimo įstaigose, rudenį nebuvo rasta.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, plinta elektroninių cigarečių rūkymas, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, piktnaudžiavimas jomis. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Tačiau kuo skiriasi tradiciniai ir nauji (elektroniniai) tabako gaminiai?

Tradiciniai tabako gaminiai: dega chemikaluose mirkyti džiovinti ir smulkinti tabako lapai, žmogus įkvepia jų dūmus.

Nauji elektroniniai gaminiai: kaitinamas tabakas arba skystis, susidaro aerozolis, kurį žmogus įkvepia.

Elektroninė cigaretė: būdas perduoti į organizmą bet kokią medžiagą, priklausomai nuo to, kuo ji užpildoma. Elektroninė cigaretė gali būti užpildyta vaistais, vitaminais, narkotinėmis medžiagomis. Elektroninių cigarečių vartotojai gali patys bandyti pakeisti šio skysčio sudėtį ar mėginti jį pasigaminti. Taip pat svarbu paminėti, kad asmenys, rūkydami elektronines cigaretes, gali patys to nežinodami vartoti narkotinių medžiagų mišinius. Naudodami elektronines cigaretes jaunuoliai rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe. Su aerozoliu į organizmą patenka toksiškos medžiagos.

Naujosios psichoaktyvios medžiagos (toliau – NPS) dažniausiai įsigyjamos internetu ir parduodamos kaip maisto papildai, vaistai, buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams, augalų trąšos ar teisėtos prekės, tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti. Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Vartojant nežinomas medžiagas ir nežinomais kiekiais, galimi rimti sveikatos sutrikimai (širdies ritmo, kvėpavimo, haliucinacijos, traukuliai ir kt.), perdozavimas ar net mirtis.

Lietuvoje taip pat plinta sintetiniai narkotikai, tokie kaip amfetaminas ir metamfetaminas, ekstazis. Jie dažniausiai vartojami savaitgalio pramogų metu, su draugais namuose, lankantis naktiniuose klubuose, baruose, kitose jaunimo pasilinksminimo vietose. Sintetiniai narkotikai stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Jų pavartojęs žmogus gali elgtis labai aktyviai ir nepavargdamas šokti valandų valandas. Fiziniai apsvaigimo nuo sintetinių narkotikų požymiai yra šie: išsiplėtę akių vyzdžiai, patankėjęs, nereguliarus pulsas, aukšta kūno temperatūra ir prakaitavimas, išdžiūvusi burna, konvulsijos ir epilepsijos priepuoliai (perdozavus), drebulys, raumenų trūkčiojimas, iškreipta veido mimika, negalėjimas ramiai išbūti vienoje vietoje. Paprastai apsvaigimo nuo sintetinių narkotikų požymiai tėvų yra sunkiai užfiksuojami, nes tęsiasi vos kelias valandas. Vartojant sintetinius narkotikus, ilgainiui atsiranda didelis nuovargis, nervingumas, irzlumas, nepastovus minčių srautas, nenuosekli kalbėsena, nerimas ir panika.

Pabandyti kito narkotiko – kanapių – skatina plačiai tarp jaunų žmonių paplitęs klaidingas mitas, kad „kanapės – lengvas narkotikas“. Iš tiesų kanapės stipriai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, tad jį vartojantys žmonės gali elgtis labai aktyviai.

Asmuo, pavartojęs ekstazio, tampa daug emocingesnis, jaučia stiprų norą bendrauti, ilgai ir intensyviai šokti. Vartojant šį narkotiką padidėja perkaitimo ir dehidratacijos tikimybė. Ekstazio vartojimas gali sukelti kepenų, inkstų ir širdies ligas. Vartojant reguliariai gali pasireikšti nerimas, panikos priepuoliai, paranoja, išsivystyti depresija ir asmenybės pasikeitimai.

Metamfetaminas – stipresnį poveikį turinti amfetamino atmaina. Tikimybė, kad pirmą kartą jo pavartojęs žmogus taps priklausomas, iš visų narkotinių medžiagų didžiausia. Metamfetaminas nualina žmogaus organizmą, žmogus praranda apetitą, jį kankina nemiga, išsivysto psichozė. Apsvaigę nuo metamfetamino asmenys gali tapti itin agresyvūs ir pavojingi aplinkiniams. Su šio narkotiko vartojimu yra siejama nemažai žmogžudysčių ir savižudybių.

Vartojant kokainą euforija apima jau po kelių minučių, todėl kokainu gundomi net paaugliai (ypač turtingų tėvų atžalos, nes toks pomėgis svaigintis nėra pigus). Po pirmos dozės „palaima“ trunka apie 20–30 min. Įkvėpus net ir nedaug kokaino, suaktyvėja žmogaus elgesys, judesiai tampa koordinuotesni. Padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas. Pasibaigus narkotiko poveikiui žmogus jaučiasi labai pavargęs, prislėgtas. Norėdamas nugalėti blogą nuotaiką, jis turi didinti kokaino dozę. Gali kamuoti drebulys, nevalingi judesiai, apimti nerimas, depresija, kankinti galvos skausmai. Perdozavus sutrinka psichika, žmogų kankina persekiojimo manija, gali sustoti širdis, prasidėti konvulsijos ar kvėpavimo takų paralyžius.

Paaugliams sunkiau nei suaugusiesiems (ypač jei auga nepalankioje aplinkoje ir mato suaugusiųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimą) pasakyti, kad jiems reikia pagalbos. Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichinę sveikatą veikiančių medžiagų vartojimo. Efektyvus pirminės prevencijos būdas – suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui priimti teisingus sprendimus ir suvokti, kad tiek fizinė, tiek psichinė priklausomybės, kurias ypač sunku pagydyti, griauna žmonių gyvenimus. Įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ugdymo įstaigose, svarbu į prevencinę veiklą kiek įmanoma daugiau įtraukti vaikų tėvus – organizuoti tėvų švietimą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos klausimais, skatinti dalyvauti prevencinėje ugdymo įstaigos veikloje. Tėvai apie tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo paplitimą ir šio vartojimo pasekmes turi žinoti dar iki tol, kol jų vaikai nepradėjo šių medžiagų vartoti. Labai svarbūs apsauginiai veiksniai:

stiprūs tėvų ir vaikų emociniai ryšiai;

gebėjimas tinkamai spręsti problemas ir konfliktus šeimoje;

tėvai, skiriantys daug dėmesio, bendraujantys ir prižiūrintys savo vaikus;

neigiamo vaikų požiūrio į psichoaktyvių medžiagų vartojimą formavimas;

sveiko gyvenimo būdo skatinimas šeimoje;

pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis;

teigiamos tėvų nuostatos ir asmeninis blaivaus laisvalaikio praleidimo kultūros pavyzdys.

kpd.lrv.lt nuotr.

Dar visai neseniai Vilkėno dvaro sodyba Šilutės rajone buvo apleista ir vandalų niokojama. Šis nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas, susidedantis iš aštuonių kompleksinių dalių, atrodė, pasmerktas pražūčiai. Savaiminiais želdiniais apaugęs kadaise ištaigingas buvęs parkas dvelkė niūruma, aptrupėję, pajuodę rūmų fasadai, byrantis tinkas patalpų viduje prašyte prašėsi restauravimo darbų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) administracinės pastangos užsandarinti ir nuo prašalaičių niokojimo bent kažkiek apsaugoti šį vertingą objektą, iš esmės nuo nykimo jo negelbėjo. Akivaizdu buvo, kad daug dėmesio reikalaujantis savo architektūriniu, dailės, inžineriniu, istoriniu, kraštovaizdžio, želdynų vertingųjų savybių pobūdžiu reikšmingas objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 666) atgimti ir suklestėti gali tik turėdamas šeimininkus.

Esminis posūkis dvaro istorijoje įvyko 2022 metais, dvaro sodybą įsigijus naujiems valdytojams. Tai, ką jie jau suspėjo padaryti per metus, ir apskritai jų požiūris į valdomą turtą nepalieka abejingų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2023–2024 šildymo sezonas Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų gyventojams ir kitiems šilumos vartotojams pradėtas nuo 2023 m. spalio 16 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusių metų rudenį šildymo sezonas Šilutės rajone prasidėjo spalio 21 d., centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė gyventojams tuomet kainavo 8,27 ct (su 0 proc. PVM). Šį spalį šiluma gyventojams kainuoja 8,01 ct/kWh (su 9 proc. PVM).

Šilumos tiekėjai primena, kad nešylant radiatoriams ar pastebėjus kitų šildymo sistemos sutrikimų daugiabučiuose namuose, apie tai reikėtų pranešti daugiabučio namo šildymo sistemos prižiūrėtoją (daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2023–2024 metų šildymo sezonas savivaldybės švietimo, socialinių paslaugų ir gydymo įstaigose pradedamas nuo 2023 m. spalio 10 d., praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Mero potvarkis

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas