www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras ruožų, kuriuose dėl potvynio eismas draudžiamas, ilgis siekia beveik 7 km.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Dituva–Priekulė–Dreižiai, nuo 6,70 iki 6,89 km, vandens gylis 35 cm.

Žvelsėnai–Pikteikiai, nuo 2,20 iki 2,60 km, vandens gylis 40 cm.

Privažiuojamasis kelias prie Rudaičių, nuo kelio Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena nuo 0,03 iki 0,15 km, vandens gylis 40 cm.

Priekulė–Stragnai II, nuo 0,48 iki 1,18 km, vandens gylis 40 cm.

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 4.50 iki 4.70 km, vandens gylis 25 cm.

Atmatos upės, krantas–Tulkiaragė, nuo 0,60 iki 2,74 km, vandens gylis 17 cm.

Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 8,40 iki 9,90 km, vandens gylis 20 cm.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,30 iki 7,00 km, vandens gylis 20 cm.

Apsemtas kelio ruožas, kuriame eismas leidžiamas

Kartena–Kūlupėnai–Salantai, nuo 13,90 iki 14,20 km, vandens gylis 4 cm, ribojamas greitis – 50,00 km/val.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Vakarinėje šalies dalyje toliau stebimas vandens lygio kilimas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Stichinis vandens lygis jau viršytas Minijoje ties Kartena – 535 cm (stichinė riba – 520 cm), o artimiausiu metu bus pasiektas Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 418 cm (stichinė riba – 420 cm).

Pavojingas vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais – 219 cm (stichinio riba – 245 cm) ir Minijoje ties Priekule – 495 cm (stichinio riba – 560 cm).

Upių vandens lygio ir temperatūros kaitą galite stebėti meteo lt svetainėje, skiltyje „Dabar“ - „Vandens telkiniai“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė nukrito iš 49 vietos 2022 m. į 54 vietą 2023 m.

Be to, Šilutės viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksas yra vienas žemiausių Lietuvoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas 2023 m. duomenimis papildytas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI). Pagal bendrą gyvenimo kokybę 2023 m., kaip ir 2022 m., pirmose pozicijose rikiuojasi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, toliau – Neringos ir Kauno r. savivaldybės. TOP 5 naujovė – į 4 vietą iš 8-os pakilusi Neringos savivaldybė.

GKI sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2023 m.

TOP 5 savivaldybės pagal aukščiausią GKI ir sub-indeksus

2023 m., kaip ir 2022 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,03 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,59. Lyginant su 2022 m. duomenimis, TOP 5 išliko beveik tos pačios savivaldybės, tik lyderių gretas papildė Neringos savivaldybė, 2022 m. buvusi 8-toje pozicijoje. 2023 m. 2-oje vietoje išliko Kauno m. savivaldybė (0,82), 3-oje – Klaipėdos m. (0,79), 4-oje – Neringos (0,79) ir 5-oje – Kauno r. (0,77) savivaldybė (2022 m. Kauno r. savivaldybė buvo 4-toje pozicijoje). 2022 m. Palangos m. kurortinė savivaldybė buvusi 5-oje pozicijoje, 2023 m. nusileido į 8-tą.

Vertinant savivaldybes pagal atskiras sritis tarp lyderių patenka ir žemesnes pozicijas užimančios savivaldybės. Materialinės gyvenimo sąlygos 2023 m. geriausios buvo: 1 vieta – Vilniaus m. (0,38), 2 vieta – Kauno m. (0,35), 3 vieta – Kauno r. (0,35), 4 vieta – Klaipėdos m. (0,33), pakilusi iš 7 pozicijos ir 5 vieta – Klaipėdos r. (0,32), pakilusi iš 6 pozicijos. 2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Vilniaus m. (0,38), Kauno r. (0,35), Kauno m. (0,34), Vilniaus r. (0,33) ir Birštono (0,32).

Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso reikšmes, 1-ą vietą nuo 2013 m. stabiliai ir toliau užima Vilniaus m. (0,32) savivaldybė, toliau, kaip ir 2022 m., taip ir 2023 m., rikiuojasi Mažeikių r. (0,22), Neringos (0,2), Klaipėdos m. (0,16) ir Kauno m. (0,16) savivaldybės.

Pagal sveikatos paslaugų sub-indekso reikšmes 2023 m. lyderio poziciją užėmė Birštono (0,08) savivaldybė, pakilusi iš 5-tos pozicijos, toliau rikiuojasi Kauno m. (0,08), Šiaulių m. (0,07), Klaipėdos m. (0,07) ir Vilniaus m. (0,07) savivaldybės. 2022 m. lyderio pozicijas užėmė Palangos m. (0,09), 2023 m. užima 7-ą poziciją, toliau rikiavosi Šiaulių m. (0,08), Kauno m. (0,07), Klaipėdos m. (0,07) ir Birštono (0,07) savivaldybės.

Pagal švietimo paslaugų sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: 1-ą poziciją užima Vilniaus m. (0,07) savivaldybė, pakilusi iš 5-os vietos, Kauno m. (0,07), 2022 m. užėmęs lyderio pozicijas, nusileido į 2-ąją vietą, 3-ioje vietoje – Panevėžio m. (0,06) savivaldybė, pakilusi iš 7-os pozicijos, 4-oje – Klaipėdos m. (0,06) savivaldybė, pakilusi iš 6-os pozicijos, ir į 5-ąją vietą iš 3-ios nusileidusi Marijampolės (0,06) savivaldybė. 2022 m. Kauno m. (0,06) užėmė 1 vietą, toliau rikiavosi Pakruojo r. (0,06), Marijampolės (0,06), Birštono (0,06), bei Vilniaus m. (0,06) savivaldybės.

Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: 1-oje vietoje – Kauno r. (0,14), pakilęs iš 2-os vietos, 2-oje vietoje – Klaipėdos r. (0,13), 3-oje vietoje – Utenos r. (0,12), pakilęs iš 18-tos vietos, 4-oje vietoje – Neringa (0,12) bei 5-oje vietoje – Vilniaus r. (0,11) savivaldybė.2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Klaipėdos r. (0,14), Kauno r. (0,13), Vilniaus r. (0,13), Trakų r. (0,12) ir Neringos (0,12).

Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso reikšmes 2023 m. pirmose trijose aukščiausiose pozicijose yra kurortinės savivaldybės. Lyderio poziciją užima Birštonas (0,13), į 2-ąją vietą nusileido Neringos (0,13) savivaldybė, pirmavusi nuo 2014 m. iki 2022 m., 3-ąją vietą, kaip ir 2022 m., užima Druskininkai (0,1), 4-oje vietoje, kaip ir 2022 m. – Rietavas (0,1), o 5-tą vietą užima Visaginas (0,09), pakilęs iš 6 vietos. 2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Neringos (0,13), Birštono (0,13), Druskininkų (0,1), Rietavo (0,09), Klaipėdos m. (0,09).

Žemiausią GKI ir sub-indeksus turinčios savivaldybės

Žemiausias bendras GKI rodiklis 2023 m. buvo nustatytas Lazdijų r. (0,46) savivaldybėje. Toliau seka Vilkaviškio r. (0,47), Skuodo r. (0,47), Kalvarijos (0,47) ir Ignalinos r. (0,48) savivaldybės. 2022 m. pagal žemiausią GKI buvo beveik visos tos pačios savivaldybės, tik keitėsi jų eiliškumas: žemiausią GKI turėjo Skuodo r. (0,45), tuomet sekė Kalvarijos (0,46), Vilkaviškio r. (0,46), Lazdijų r. (0,47) ir Kelmės r. (0,47) savivaldybės. Kelmės r. savivaldybė 2023 m. iš 56-os vietos pakilo į 53-ią vietą.

Vertinant savivaldybes, esančias žemiausiose GKI pozicijose pagal atskiras sritis tarp visų savivaldybių, matyti, kad Lazdijų r. savivaldybė užima gana aukštą – 25 vietą – pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą, Vilkaviškio r. – pagal tą patį sub-indeksą – 32 vietą. Skuodo r. savivaldybė užima 16-ą vietą pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą, 21-ą vietą pagal švietimo paslaugas. Kalvarijos savivaldybė užima 21-ą vietą pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą. Ignalinos r. savivaldybė yra 18-oje vietoje pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą, 25-oje vietoje – pagal sveikatos paslaugas tarp visų savivaldybių.

Pagal materialinių gyvenimo sąlygųsub-indeksą žemiausias vietas 2023 m. užima šios savivaldybės: Lazdijų r. (0,22), Neringos (0,23), Kalvarijos (0,23), Šalčininkų r. (0,24), Vilkaviškio r. (0,24).

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso apačioje yra šios savivaldybės: Skuodo r. (0,01), Zarasų r. (0,02), Lazdijų r. (0,02), Vilkaviškio r. (0,02), Šalčininkų r. (0,02).

Sveikatos paslaugų sub-indekso žemiausias 4-ias vietas 2023 m., kaip ir 2022 m., tuo pačiu eiliškumu užima šios savivaldybės: Skuodo r. (0,03), Pagėgių (0,03), Kazlų Rūdos (0,03), Alytaus r. (0,03). 2023 m. 5-tą vietą nuo sub-indekso apačios užima Švenčionių r. (0,04) savivaldybė.

Švietimo paslaugų sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Pagėgių (0,03), Panevėžio r. (0,03), Trakų r. (0,03), Šalčininkų r. (0,03), Vilniaus r. (0,03). Verta paminėti, kad Neringos savivaldybė, 2022 m. buvusi 60-oje vietoje, 2023 m. pakilo į 46-tą vietą.

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Ignalinos r. (0,03), Skuodo r. (0,04), Kelmės r. (0,04), Panevėžio m. (0,04), Rokiškio r. (0,04).

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Kalvarijos (0,06), Mažeikių r. (0,06), Radviliškio r. (0,07), Šilutės r. (0,07), Kaišiadorių r. (0,07). Verta paminėti, kad 2023 m. Akmenės r. savivaldybė sugebėjo pakilti iš 58-os vietos į 51-ą vietą.

Didžiausi GKI pozicijų šuoliai

Pastebimai pagerėjęs bendras GKI užfiksuotas šiose savivaldybėse:

Akmenės r. savivaldybė – pakilo per 12 pozicijų (iš 43 vietos 2022 m. į 31 vietą 2023 m.).
Utenos r. savivaldybė – pakilo per 9 pozicijas (iš 23 vietos 2022 m. į 14 vietą 2023 m.).
Telšių r. savivaldybė – pakilo per 9 pozicijas (iš 41 vietos 2022 m. į 32 vietą 2023 m.).
Varėnos r. savivaldybė – pakilo per 9 pozicijas (iš 54 vietos 2022 m. į 45 vietą 2023 m.).
Pasvalio r. savivaldybė – pakilo per 8 pozicijas (iš 50 vietos 2022 m. į 42 vietą 2023 m.).

Pastebimai nukritęs bendras GKI reitingas:

Kaišiadorių r. savivaldybė – nukrito per 20 pozicijų (iš 27 vietos 2022 m. į 47 vietą 2023 m.).
Visagino savivaldybė – nukrito per 14 pozicijų (iš 34 vietos 2022 m. į 48 vietą 2023 m.).
Šilutės r. savivaldybė – nukrito per 5 pozicijas (iš 49 vietos 2022 m. į 54 vietą 2023 m.).
Pagėgių savivaldybė – nukrito per 5 pozicijas (iš 35 vietos 2022 m. į 40 vietą 2023 m.).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Brangsta ir karštas vanduo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams gruodžio mėnesį kainuos 7,07 ct (su 9 proc. PVM) – 0,22 ct brangiau nei lapkritį, o karšto vandens kubinis metras brangsta 0,13 Eur – iki 8,34 Eur (su 9 proc. PVM).

Kiti vartotojai už centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandę mokės 7,72 ct (su 21 proc. PVM), o karštas vanduo jiems kainuos 9,00 Eur/m3 (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2023 m. gruodį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 7,88 ct (su 0 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 7,73 Eur (su 0 proc. PVM).

vmvt.lrv.lt nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus inspektoriams atlikus veisėjos R. R. patikrinimą Šilutės rajone, nuspręsta stabdyti jos veiklą. Nors augintinių veisimo veiklą ji buvo užregistravusi, tačiau veisėjams privalomų pareigų nevykdė – nuolat pažeidinėjo keliamus reikalavimus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Veterinarijos inspektoriai po pakartotinio patikrinimo, atlikto spalio 17 d., aptiko nemažai pažeidimų, kurie kartojosi nebe pirmą kartą.

„Pažeidimų pas šią veisėją apstu ir, deja, bet kartojasi tie patys pažeidimai, kurie mūsų inspektorių buvo fiksuojami prieš keletą mėnesių, daugiausia – dėl ženklinimo, registravimo ir jauniklių vadų atsekamumo, privalomos jų vakcinacijos. Per patikrinimą buvo rasta katė ir dešimt šunų, tarp kurių – Labradoro retriveriai ir toy veislės pudeliai. Taip pat tyrimo metu su kolegomis išaiškinome, kad ši veisėja šiurkščiai pažeidė veisėjams taikomus gyvūnų augintinių apskaitos reikalavimus. Didelį skaičių laikytų šunų Gyvūnų augintinių registre žymėdavo kaip dingusius, nors galimai neteisėtai juos realizuodavo. Taip pat buvo nustatyta, kad keli jos šunys po 2–3 metų atsirado skirtingose gyvūnų globos įstaigose, tačiau veisėja noro juos susigrąžinti neturi, o tai tik patvirtina jos neatsakingumą ir nenorą rūpintis savo gyvūnais“, – atvejį komentuoja VMVT Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas.

Anot M. Kašinsko, inspektoriams veisėja per patikrinimą aiškino, kad, neva, jos šuniukus jauniklius priglaudę laikytojai neatliko prievolės gyvūnus persiregistruoti. O pasiteiravus, ar ketina atsiimti jai priklausančius gyvūnus iš globos įstaigos, kur jie šiuo metu yra, gyvūnų savininkė teigė papildomo „vargo“ nenorinti ir priimti atgal atsisako.

Per patikrinimą dar gegužės mėnesį šios veisėjos valdose VMVT inspektoriai taip pat fiksavo gyvūnų augintinių ženklinimo, vakcinavimo ir duomenų apskaitos pažeidimus. Tąkart jai buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 1 d. Pažeidimams kartojantis, šio patikrinimo metu veisėjos veiklą buvo nuspręsta stabdyti.

VMVT atidžiai stebės situaciją, nes, kaip įtariama, šiuo metu R. R. nori išregistruoti veislyną taip bandydama išvengti rinkliavos po veiklos sustabdymo. Neatmetama, kad noras laikyti gyvūnus augintinius nedings ir ateityje šią veiklą ji gali mėginti atnaujinti.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Regionų administracinis teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą neleisti UAB „Minijos nafta“ išgauti naftos Kintuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, lapkričio 14 d. sprendimu pripažino, kad UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Kintuose neleista teisėtai ir pagrįstai, nes neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūra (Agentūra) priėmė sprendimą, kad pagal parengtą ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta” naftos gavyba Kintuose – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat ir Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į visuomenės aktyvų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertinus pastabas ir PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai.

Pareiškėja mano, kad toks Agentūros sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Teigia, kad išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas Kintų objekte prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, yra nepagrįsta, nes visos trys numatytos ūkinės veiklos alternatyvos būtų vykdomos sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis ir būdas – žemės ūkio paskirties. Pabrėžė, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodė poveikį aplinkai mažinančias priemones, tokias kaip pylimus, naftos transportavimo stabdymą ar gavybą, taip pat turimi žemės gelmių tyrimo duomenys leidžia jai iš anksto planuoti fluido išgavimą iš eksploatuojamo gręžinio; fluido separavimą; atskirtų naftos dujų šalinimą deginant fakele arba naftos dujų panaudojimą elektros energijos gavybai; naftos saugojimą; naftos realizavimą.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, nurodė, kad atsakovė tinkamai ir išsamiai motyvavo savo sprendimą neleisti naftos gavybos Kintuose. Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas Kintų objekte prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, kadangi planuojamos ūkinės veiklos aikštelės patenka į siūlomas miestelio kurortinės teritorijos ribas.

Nors pareiškėja skunde nurodo, kad PAV ataskaitoje yra pateikti turimi žemės gelmių tyrimo duomenys, leidžiantys iš anksto planuoti fluido išgavimą iš eksploatuojamo gręžinio; fluido separavimą; atskirtų naftos dujų šalinimą deginant fakele arba naftos dujų panaudojimą elektros energijos gavybai; naftos saugojimą; naftos realizavimą (pakrovimą ir išvežimą), tačiau teismo posėdyje pareiškėjos atstovas atsakydamas į klausimą, koks bus išgaunamas angliavandenilių kiekis, paaiškino, kad negali atsakyti, nes tai neįmanoma. Taigi sutiktina su Agentūros padarytomis išvadomis, kad, neturint tikslių duomenų apie fluido sudėtį ir angliavandenilių kiekį, negalima objektyviai įvertinti, kokį poveikį aplinkai gali daryti planuojamos ūkinės veiklos II etapas, kurio metu numatoma naftos gavyba.

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Kintų miestelis dėl reljefo patenka į potvynių grėsmės teritoriją. Tokiu atveju išlieka tikimybė, kad planuojamos ūkinės veiklos avarijos atveju dirvožemis ir gruntinis vanduo gali būti užterštas ne tik planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Be to, planuojamos ūkinės veiklos gretimoje aplinkoje yra saugomos teritorijos, kuriose yra aptinkamos (veisimosi ir migracijos metu) europiniu ir nacionaliniu mastu saugomos gyvūnų rūšys.

Taigi, teismas konstatavęs, kad Aplinkos apsaugos agentūra priėmė motyvuotą sprendimą, kad pareiškėjos planuojama vykdyti ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, gyvūnijai ir kt., atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

SBA nuotr.

„Šilutės baldų“ bendrovės savanorių komanda jau įrodė, kad, kaip ir dera, yra puikūs medžio darbų meistrai. Šiemet prieš vasaros sezoną vyrukai suremontavo ir atnaujino Aukštumalos pažintinio tako atkarpą. O šį kartą, pasibaigus intensyviam lankymo sezonui, prireikė suremontuoti Naikupės apžvalgos bokštelį Rusnės saloje, praneša SBA grupė savo feisbuko paskyroje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per ilgą tarnavimo laiką ir dėl gamtos poveikio bokštelio mediena pradėjo trūnyti, todėl jis tapo nesaugus lankytojams.

Tad „Šilutės baldų“ I cecho antros pamainos komanda – 5 vyrukai su pamainos vadovu Dominyku Jaku priešakyje – griebė įrankius ir suskubo į pagalbą. Savanoriai nuardė susidėvėjusią medieną bei sudėjo naujus atraminius balkius, grindis. Darbas nelengvas, tad užtruko daugiau nei 6 valandas.

Baigę darbą ir atidžiai apžiūrėję bokštelį, įmonės darbuotojai pastebėjo, kad dar reikėtų pakeisti ir apžvalgos bokštelio stogą. Tad šis darbas liko kitam kartui. O dabar pakilę į „Šilutės baldų“ savanorių atnaujintą Naikupės apžvalgos bokštelį lankytojai galės vėl saugiai stebėti paukščius, unikalią Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato augaliją ir gyvūniją.

vmvt.lrv.lt nuotr.

Per patikrinimą aptikta įvairių pažeidimų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus inspektoriai, lapkričio 5 d. atlikę planinį patikrinimą Šilutės rajono Švėkšnos lopšelio-darželio maisto ruošimo patalpose, nustatė, kad galimai vaikų maistui skirti kiaušiniai buvo pasisavinti ir nepanaudoti ruošiant maistą darželinukams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patikrinę virtuvės personalo persirengimo patalpą tarp asmeninių daiktų spintelėje VMVT inspektoriai surado septynis vištų kiaušinius – jų išvaizda ir ženklinimas sutapo su darželio virtuvės šaldytuve buvusiais kitais kiaušiniais. Virtuvės darbuotojos aiškinimu, tarp daiktų surasti kiaušiniai buvo „pasiskolinti“ asmeniniam naudojimui.

Patikrinimo metu rasta ir daugiau pažeidimų: neužtikrintas atsekamumas maisto gaminimo etapuose, pavyzdžiui, nefiksuotos mėsos produktų užšaldymo datos, produktų sandėlyje nekontroliuotos maisto laikymo sąlygos ir temperatūros.

Tarp kitų pažeidimų nustatyta ir tai, kad į jau panaudotas maisto produktų pakuotes buvo perdedami kito maisto likučiai, kaip antai: tikrinimo metu rasta šaldyta kiauliena, kuri buvo supakuota nuo duonos likusiame, jau panaudotame maišelyje, o birių kruopų likučiai buvo perpilti į nuo makaronų likusius, panaudotus maišelius.

Be to, buvo užfiksuota, kad dezinfekciniai skysčiai, galimai norint sutaupyti, buvo perpilstomi į kitų gamintojų pakuotes, kas yra draudžiama, o gamybinio inventoriaus dezinfekcija apskritai nepasirūpinta – nors tai yra privalomi reikalavimai maisto saugai užtikrinti. Vartojimui nebetinkami šalutiniai gyvūniniai produktai nebuvo reguliariai išvežami – nustatyta, jog iš viso per 2024 metus jie išvežti vos 3 kartus ir labai mažais kiekiais.

Už šiuos pažeidimus atsakingam asmeniui taikyta administracinė atsakomybė pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą – skirta 150 eurų bauda.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministerija teikia derinimui Plėtros programos pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklos „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą. Šis dokumentas nustatys projektų finansavimo sąlygas savivaldybėms, siekiančioms įgyvendinti potvynių rizikos valdymo priemones Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis planuojama skirti 34 mln. eurų potvynių prevencijai. Lėšos bus nukreiptos į projektus, kurie padės savivaldybėms apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir turtą nuo vis dažnėjančių potvynių.

„Ši finansavimo tvarka yra ypač svarbi savivaldybėms, kurios vienos nepajėgtų pakankamai investuoti į efektyvias potvynių prevencijos priemones. Pasinaudojus ES fondų parama, regionai taps atsparesni klimato pokyčiams, o gyventojų gyvenimo kokybė žymiai pagerės,“ – sako aplinkos viceministras Justas Ruškys.

Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, todėl potvynių rizika nuolat didėja. Ypač didelę žalą potvyniai daro Vakarų Lietuvos regionui, kur kyla grėsmė tiek aplinkai, tiek žmonių turtui.

Į šias investicijas galės pretenduoti 12 savivaldybių, esančių Nemuno ir Lielupės upių baseinų rajonuose. Šios savivaldybės, tarp jų Klaipėdos ir Kauno miestų bei rajonų, Kretingos, Kėdainių, Jurbarko, Šilutės, Ukmergės, Panevėžio rajonų, Marijampolės bei Pagėgių savivaldybės, planuoja įgyvendinti 43 potvynių riziką mažinančias priemones. Daugiausia dėmesio bus skiriama naujų pylimų statybai ir esamų paaukštinimui, taip pat kelių paaukštinimui.

Savivaldybės ir apsaugos nuo potvynių priemonės yra numatytos Nacionaliniame vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano 4 priede.

Savivaldybės galės padengti iki 85 proc. išlaidų ES fondų lėšomis, o likusią dalį turės prisidėti pačios.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki lapkričio 6 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Spalio 11 d., penktadienį, Šilutės rajono savivaldybėje pradedamas 2024–2025 metų šildymo sezonas daugiabučių namų gyventojams ir kitiems šilumos vartotojams.

Nuo spalio 7 d. jau šildomos švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusių metų rudenį šildymo sezonas prasidėjo spalio 16 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Skelbiama šildymo sezono pradžia savivaldybės švietimo, socialinių paslaugų ir gydymo įstaigose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2024–2025 metų šildymo sezono pradžia savivaldybės švietimo, socialinių paslaugų ir gydymo įstaigose skelbiama nuo 2024 m. spalio 7 d., praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilumos kainos

Karšto vandens kainos

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

KASP nuotr.

Spalio 1 – 6 d. Vakarų Lietuvoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės atsakomybės rajone, vyks pratybos „Tvirtas skydas 3“, kuriose Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai treniruosis planuoti ir vykdyti gynybos operacijas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kariai treniruosis Tauragės, Šilalės, Šilutės, Plungės, Kretingos, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijose. Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu: kariai judės pėsčiomis arba ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis bei sprogstamuosius užtaisus, specialiąsias priemones, dūminius paketus. Didelė dalis užduočių bus vykdoma civilinėse teritorijose, kurių naudojimas karinių pratybų tikslais yra iš anksto suderintas su vietos savivaldos institucijomis ir jų savininkais.

„Vertinamosios pratybos „Tvirtas skydas 3“ yra rinktinės trejų metų karinio rengimo ciklo finalinė dalis ir kartu puiki proga pasitikrinti kaip Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai pasirengę savo krašto gynybai ir taip pat, kaip yra pasiruošę pateisinti dalinio šūkį: „Tas laisvės nevertas, kas negina jos!” – kalbėjo KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas plk. ltn. Ramūnas Jankauskas.

Pratybose bus vertinami KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės štabo ir pėstininkų kuopų skyrių įgūdžiai planuoti, vykdyti karines operacijas realioje vietovėje, realiu laiku bei vykdyti bendrų veiksmų koordinavimą ir sąveiką su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais. Kartu su rinktinės kariais treniruosis ir kitų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetai, Lietuvos Šaulių sąjungos šauliai, NATO sąjungininkų kariai iš Jungtinės Karalystės, Latvijos, Danijos. Pratybose dalyvauja apie 1000 karių.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja daugiau nei 5000 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl kariai savanoriai gali suderinti tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Didžioji jų dalis – Vakarų Lietuvos regionui.

Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimus, į kuriuos įrašyta 14 papildomų apsaugos nuo potvynių priemonių. Didžioji šių priemonių dalis skirta Vakarų Lietuvos regionui, kuriame potvynių problema tampa vis aktualesnė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Klimato kaita sukelia vis dažnesnius ir intensyvesnius potvynius, kurie tampa rimtu iššūkiu, ypač vakarų Lietuvos regionams. Intensyvūs krituliai ir audros, kaip pernai lapkritį Kretingoje, sukelia didelę žalą, užliedami gatves ir kiemus. Turime atsakingai ruoštis tokiems ekstremaliems reiškiniams ir užtikrinti veiksmingą potvynių prevenciją. Šiuo metu suplanuotos 14 naujų prevencinių priemonių, kurios bus įrengtos rizikingose Lietuvos zonose, o net 85 proc. šių projektų įgyvendinimo kaštų bus finansuojami ES lėšomis“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Atnaujintame plane numatytos naujos priemonės Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos, Kaišiadorių, Šilutės, Jurbarko rajonų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose.

Numatyta paaukštinti esamus pylimus ir rekonstruoti siurblinę Stragnų kaime (Klaipėdos r.), įrengti naują pylimą ir rekonstruoti senąjį Stragnų II kaime (Klaipėdos r.), Drevernoje ir Kumponių kaime (Kretingos r.) planuojama paaukštinti esamus pylimus, sustiprinti krantą Danės upėje ir apsodinti apsauginį pylimą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu, įrengti apsaugos priemones sodų bendrijoje „Laistai“ Klaipėdos miesto teritorijoje.

Jurbarko mieste ketinama atlikti kranto tvarkymo darbus, Uostadvario ir Pakalnės vasaros polderiuose (Šilutės r.) – pylimo ir krantinės rekonstrukcijas, ties Kartenos piliakalniu (Kretingos r.) bus įgyvendinamas vagotvarkinis projektas, Strėvos upės ruože ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.) – planuojama parinkti ir įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, Puskelniuose (Marijampolės r.) atlikti nuvedamojo griovio remontą, vagos ir šlaitų tvirtinimą, šliuzo reguliatoriaus rekonstravimą.

Plano pakeitimą inicijavo savivaldybės. Jų teigimu, esančių priemonių nepakanka, jų reikia daugiau, todėl pateikė ministerijai pasiūlymus dėl papildomų priemonių įtraukimo. Pateiktus pasiūlymus pagal nustatytus kriterijus vertino Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslo ekspertais.

Pagal šį planą savivaldybėms skiriamas finansavimas potvynių rizikos mažinimo priemonėms įgyvendinti: 85 proc. finansuojama iš ES lėšų, o likusią sumą skiria savivaldybės.

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, o tai didina potvynių tikimybę ir mastą. Vis dažnėjantys potvyniai, ypač Vakarų Lietuvoje, pastaraisiais metais daro žalą tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimui ir turtui. Lietuvoje potvynių problema tampa vis aktualesnė dėl specifinių gamtinių ir klimato sąlygų, kurios gali sukelti staigius ir gausius vandens lygio pakilimus upėse bei kituose vandens telkiniuose.

SBA nuotr.

„Šilutės baldų“ bendrovės komanda su šeimų nariais tęsia iniciatyvą „Užmirštos kapinaitės”.

Per pusšimtį savanorių susirinko Gaidelių kaime ir ėmėsi tvarkyti apleistas kapinaites, praneša SBA grupė savo feisbuko paskyroje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Mus pasitiko krūmynais ir kemsynais apaugusi teritorija. Iš po prikritusių šakų ir senų lapų kai kurių kapų nebuvo net matyti. Įrankiais apsiginklavusiems savanoriams įžengus į kapinaites, net akyse pradėjo šviesėti, gražėti. Augo tik iškirstų krūmų krūvos. Smagu, kad šią tradiciją tęsiame ne vienerius metus ir į ją įsitraukia vis daugiau įmonės savanorių su vaikais. Malonus jausmas širdžiai, kai darome gerus darbus“, – sako „Šilutės baldų“ savanorystės ambasadorė Milda Liepė.

Stop kadras.

„Kam gimti ir nieko nepadaryti? Mes paliksime tą pėdą išeinantys, sanatoriją paliksime kitiems“, – sako verslininkė Virginija Aleknienė, su grupele bendraminčių pamažu atstatanti sudegusią Juknaičių sanatoriją.

Daugiau – https://www.lrt.lt/mediateka…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

kam.lt nuotr.

Rugsėjo 9–17 dienomis Šilutės ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijose, o rugsėjo 17–19 dienomis Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės žemo intensyvumo karinio rengimo pratybos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiose pratybose kariai nenaudos sunkiosios karinės technikos, imitacinių ir pirotechnikos priemonių. Gyventojų poilsis ir rutina nebus trikdomi.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį Kuršių marių vandenyje ties Kintais užfiksuotas 2,4 karto normą viršijantis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

Maudytis Kintų maudykloje kol kas nerekomenduojama.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 28-29 d. vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ orientacinis žygis Šilutės rajono Jurkaičių, Žagatpurvių, Parubežio, Šiuraičių, Būdviečių, Aukštosios, Begėdžių, Stemplių, Žaliosios, Stigrėnų, Barsukinės ir Padviečio miškuose, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Svencelės pelkė. (vmu.lt nuotr.)

Šilutės ir Klaipėdos rajonuose plytinčio Svencelės telmologinio draustinio plotas padidintas beveik 200 hektarų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyriausybė patvirtino Svencelės valstybinio telmologinio draustinio ir Kučiuliškės valstybinio herpetologinio draustinio ribų planus, kuriuose numatyta praplėsti šių saugomų teritorijų ribas.

Įvertinus Kučiuliškių herpetologiniame draustinyje, įsteigtame išsaugoti balinių vėžlių populiacijoms, aptinkamų saugomų rūšių ir buveinių apsaugos poreikius, jo plotą planuojama padidinti 69,52 ha (nuo 80 ha iki 149,52 ha). Draustinyje taip pat saugomi skiauterėtieji tritonai, raudonpilvės kūmutės, Europos Bendrijos svarbos gamtines buveinės Natūralūs distrofiniai ežerai, Tarpinės pelkės ir liūnai, Vakarų taiga, Pelkiniai miškai.

Siekiant išsaugoti Svencelės telmologiniame draustinyje esančią aukštapelkę, siūloma jo plotą padidinti 197,5 ha (nuo 1204 ha iki 1401,5 ha). Draustinyje saugomi ir dirviniai sėjikai, Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės Natūralūs distrofiniai ežerai, Aktyvios aukštapelkės, Pelkiniai miškai.

Taip pat bus nustatytos naujos minėtų draustinių buferinės apsaugos zonos, keičiamos miškų grupės bei specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kad draustiniuose esančios gamtos vertybės būtų efektyviai apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio draustinių viduje ir išorėje.

Vyriausybės programoje numatytas tikslas, kad ketvirtadalyje šalies saugomų teritorijų būtų taikomas griežtos apsaugos režimas, tai yra, gali būti vykdoma tik gyvosios gamtos išsaugojimui reikalinga veikla, naudojamos gamtai palankios tvarkymo priemonės.

Šiuo metu griežtos apsaugos režimas taikomas apie 16 proc. bendro visų šalies saugomų teritorijų ploto. Minėtoms teritorijoms priskiriami: gamtiniai rezervatai, rezervatinės apyrubės, dalies draustinių vandens telkiniai, kertinės miško buveinės valstybiniuose miškuose, dalis natūralių ganyklų ir pelkių plotų, kuriems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.