Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus nuotr.

Jau trejus metus Ventės rage kas naktį šviečia vienas seniausių švyturių Lietuvoje. Ši sėkmės istorija atskleidžia ir kitą, daug liūdnesnį faktą – likę švyturiai Kuršių mariose užgesę. Ventės rago švyturys po ilgos pauzės buvo vėl įžiebtas entuziastų pastangomis, minint Lietuvos ir Ukrainos laisvę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių metų kovo 11-ąją suėjo lygiai trys metai, kuomet Ventės rago ornitologinėje stotyje kas naktį įsižiebia švyturio spindulys. 2022-aisiais minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, buvo iškilmingai įjungtas restauruotas Fresnelio lęšių mechanizmas, kuris šiltos šviesos spinduliu naktinius Ventės lankytojus ir kito kranto gyventojus džiugina iki šiol. Kol kas tai vienintelis nuolat veikiantis švyturys Kuršių mariose.

Prūsijos karalystės laikus menantis švyturys

Mūrinis, raudonų plytų švyturys Ventės rage pastatytas dar 1863 m. Tuo metu Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijos karalystei, o visai greta, Rusijos imperijos okupuotoje Lietuvoje tais pačiais metais prasidėjo sukilimas. Ir tai bus ne paskutinis šio švyturio ir laisvės siekio sutapimas. Tarpukariu Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, čia švyturininku pradėjo dirbti Mikas Posingis. Būtent jis atkreipė dėmesį, kad pro švyturį migruoja daugybė paukščių, kurie žymaus gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva netrukus pradėti Ventės rage sistemingai žieduoti. Antrojo pasaulinio karo metu švyturys išliko, o pokariu švietė toliau. Nenutrūko ir paukščių žiedavimas: visą sovietmetį jų kojas padabinant žiedais, ant kurių buvo iškalta ne „Lietuvos TSR“, o „Lituania“. Simboliška, kad nuo šio švyturio ant laisvai skrajojančių sparnuočių, po pasaulį keliavo ir laisvos Lietuvos vardas.

Švyturių gesimo ir atgimimo metas

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva atgavo ir sovietinės kariuomenės valdytus švyturius. Daug kas prisimena jų spindulius, romantiškai besisukančius virš kopų ir marių. Ventės švyturys buvo paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo technikos paminklu. Nepaisant to, tyliai ir nepastebimai per pastarąjį dešimtmetį Kuršių marių švyturiai vienas po kito užgeso. Priežastis – brangus įrangos išlaikymas ir remontavimas, bei laivybos saugumui užtikrinti naudojamos naujos technologijos. Užgeso ir Ventės rago švyturio spindulys, bokšte neišliko net elektros tiekimo. Šie pokyčiai patraukė inžinieriaus Tomo Jačionio dėmesį, kuris su bendraminčiais surado, nupirko ir suderino senovinį Fresnelio lęšių žibintą ir sėkmingai jį instaliavo Ventės rago švyturyje. Šis švyturys priklauso ornitologijos stočiai, o pastaroji – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui, todėl buvo svarbus ir šios institucijos palaikymas. Kaip akcentuoja muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis, T. Jačionio iniciatyva buvo labai svarbi, kadangi muziejus nei kompetencijų, nei atitinkamo profilio specialistų neturi ir savo jėgomis grąžinti švyturiui šviesą nebūtų pajėgęs.

Spindulys, sujungęs Ventės ragą su Gyvačių sala

2022 m. vasario 24-ąją pasaulį šokiravo žinia apie pradėtą Rusijos karą prieš Ukrainą. Pačią pirmąją karinių veiksmų dieną išgarsėjo Gyvačių sala Juodojoje jūroje, kurios gynėjai pasiuntė rusų karo laivą tolima kryptimi. Tuo metu manyta, kad visi saloje buvę žmonės žuvo. Netrukus išaušusi kovo 11-oji, Ventės rago švyturio atgaivintojų buvo pasirinkta kaip tinkama diena ne tik atgimusiu spinduliu pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, bet ir pagerbti ukrainiečių kovą dėl savo laisvės Gyvačių saloje. Todėl įžiebimo renginys buvo pavadintas „Laisvės švyturiai negęsta“ vardu. Mat šioje Ukrainos saloje taip pat buvo dar XIX a. statytas švyturys, kuris, kaip ir esantis Ventės rage, švietė 1,5 sekundės trukmės šviesos blyksniais. Be to, į Ventės švyturį naujai įstatyto žibinto optika buvo irgi pagaminta Ukrainoje.

Šiandien, praėjus trejiems metams, vilties spindulys tebešviečia: Gyvačių sala išlaisvinta, žuvusiais laikyti gynėjai grįžo iš nelaisvės, o Ventės rago švyturys toliau sėkmingai įsižiebia kiekvieną naktį. Kaip teigė Ventės švyturio atgaivinimo iniciatorius T. Jačionis, šiuo tamsiu metu šviesos spindulys yra kaip niekad reikalingas kas vakarą sujaukti tamsos planus.

kam.lt nuotr.

Kovo 22–23 dienomis Šilutės rajono savivaldybės Žąsyčių, Medžioklės ir Kelvėtų miškuose vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopos karinės pratybos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai suplanuoto karinio rengimo ciklo pratybos, kurios neturi sąsajų su geopolitine situacija. Pagrindinis karinių pratybų tikslas – tobulinti karių įgūdžius, rinktinės operacijų rajone, vykdant užduotis, orientuotas į gynybines operacijas.

Vykdant karines pratybas, šviesiu ir tamsiu paros metu, ginkluoti kariai judės pėsčiomis arba važiuos civiliniu ir kariniu transportu, nenaudos imitacinių šaudmenų.

vvkd.lt nuotr.

Šiemet dėl neįprastai šiltos žiemos krovininė laivyba buvo sustabdyta vos 3 savaites. Iš viso per žiemos sezoną Nemunu ir Kuršių mariomis tarp Kauno ir Klaipėdos perplukdyta iš viso 9 tūkst. tonų krovinių.

Daugiau – https://vvkd.lt/rekordine-ziema-nemune-pergabenta-9000-tonu-kroviniu/#

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

kratc.lt nuotr.

Kaip ir kiekvieną pavasarį, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pradeda komposto dalinimo sezoną.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiesa, šįkart KRATC kompostavimo aikštelių lankytojų laukia dvi naujovės. Pirmoji -  kompostas simboliškai apmokestintas: 10 kilogramų derlingo juodžemio kainuos 6 centus, o tona – 6,05 euro (kainos su PVM). Minimalus perkamas kiekis yra 10 kg, o maksimalus – neribojamas. Atsiskaityti aikštelėse bus galima tik banko kortele. Perkant didesnį kiekį galimas išankstinis apmokėjimas bankiniu pavedimu.

Antroji naujiena – populiariausioje KRATC kompostavimo aikštelėje Glaudėnuose (Kaukėnų g. 21, Glaudėnų kaimas, Klaipėdos r.) nuo šiol suteikiama pakrovimo paslauga. Kaip ir anksčiau pagamintą kompostą galima pasikrauti savo jėgomis, arba, perkant didesnį kiekį, užsisakyti pakrovimo paslaugą KRATC krautuvu. Viena tona komposto su pakrovimo paslauga kainuoja 7,87 euro (kaina su PVM).

„Komposto paruošimui reikalinga technika, kuras, patiriamos elektros sąnaudos, mokamas darbo užmokestis darbuotojams, sumokami veiklos mokesčiai valstybei. Mūsų bendrovė liko paskutinė Lietuvoje, kuri iki šiol dalino kompostą nemokamai. Tačiau dėl kylančių sąnaudų priimtas sprendimas simboliškai apmokestinti šią paslaugą. Mūsų žiniomis, KRATC siūlomo komposto kaina yra mažiausia Lietuvoje“, – sakė Ramunė Šličienė, KRATC direktorės pavaduotoja.

Kompostas parduodamas tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims. Prieš vykstant į aikštelę rekomenduojama susisiekti su vadybininku, pasitikslinti, ar norimas komposto kiekis aikštelėje yra, bei rezervuoti pakrovimo laiką.

Neribotais kiekiais kompostą įsigyti galima visose KRATC administruojamose aikštelėse Klaipėdos regione:

Klaipėdos miesto savivaldybėje, Kaukėnų g. 21, Glaudėnų kaimas, Klaipėdos r., tel. +370 633 25887.

Neringos savivaldybėje, Nidos-Smiltynės pl. 12, tel. +370659 29420.

Palangos miesto savivaldybėje, Jurgučio g. 13, Joskaudų kaimas, Darbėnų sen., tel. +370 630 08992.

Kretingos rajono savivaldybėje, Sodžiaus g. 86, Ankštakių kaimas, Kretingos sen., tel. +370 630 08993.

Šilutės rajono savivaldybėje, Šyšos g. 1a., Rumšų kaimas, Šilutės r., tel. +370 630 08994.

Skuodo rajono savivaldybėje, Piliakalnio g. 20, Puodkalių kaimas, Skuodo r., +370 630 08936.

O. Lidžiaus nuotr.

Nors nuo kranto gali atrodyti, kad ledas tvirtas, storas ir saugus, pasieniečiai įspėja, kad toks įspūdis gali būti klaidinantis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai kviečia ant Kuršių marių planuojančius lipti žvejus būti atsargius. Kartu pasieniečiai yra pasirengę užtikrinti asmenų saugumą ant marių ledo ir prireikus vykdyti gelbėjimo darbus. Minėtoje rinktinėje iš anksto buvo parengtas veiksmų planas ekstremalioms situacijoms.

Praėjusį savaitgalį, esant gražiam žiemos orui, ant Kuršių marių ledo buvo daug poledinės žūklės mėgėjų. Pasieniečiai čia stebėjo žvejų iš įvairių Lietuvos vietų antplūdį. Manoma, kad panaši situacija gali kartotis ir šį savaitgalį, kai oro sąlygos, tikėtina, saugumo požiūriu jau gali būti ne tokios palankios.

Žiemos sezono metu Nidos uoste prisišvartavusio VSAT laivo ant oro pagalvės „Christina“ įgula yra pasirengusi atskubėti žvejams į pagalbą. Pasieniečių įgula turi specialias priemones, pritaikytas gelbėti žmones ant ledo (gelbėjimo rogės, hidrokostiumai, gelbėjimo liemenės, radijo ryšio priemonės ir kt.).

Nors nuo kranto gali atrodyti, kad ledas tvirtas, storas ir saugus, pasieniečiai įspėja, kad toks įspūdis gali būti klaidingas. Maždaug už 800 metrų nuo kranto ledas Kuršių mariose tampa plonesnis, jame gausu properšų, kurios susidaro net ir esant šalčiui. Tam didelę įtaką daro vėjas, srovės ir besikeičiantis vandens lygis. Tolstant nuo kranto pavojus didėja, ypač esant prastam matomumui – tvyrant rūkui, sningant ar krentant šlapdribai.

VSAT primena, kad suaugusį žmogų saugiai išlaiko bent 10–12 cm storio ledas, tačiau net ir tokiu atveju būtina laikytis saugumo reikalavimų. Žvejai ir žiemos pramogų mėgėjai neturėtų rizikuoti savo ar kitų gyvybe, užšalusiu vandens telkiniu negalima važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, nesaugu ant ledo lipti apsvaigus nuo alkoholio ir pan. Svarbu įvertinti ne tik ledo storį, bet ir jo būklę – įtrūkimus, properšas bei oro sąlygas.

Pasieniečiai, kaip ir kitos institucijos, poledinės žūklės mėgėjus ragina iš anksto pasirūpinti specialiais smaigais, kurie itin praverčia įlūžus ir atsidūrus lediniame vandenyje. Tokia atsargumo priemonė neretai išgelbėja gyvybę.

VSAT pareigūnai poledinės žūklės mėgėjus ragina ant užšalusių vandens telkinių elgtis atsakingai – pasirūpinti ne tik smaigais, bet ir ryškiomis liemenėmis, šviesos šaltiniais, turėti įkrautus mobilaus ryšio telefonus.

Hidrometeorologijos tarnyba nurodo, kad Kuršių mariose ledo storis ties Nida yra 16 cm, o ties Vente – 9 cm, vandens temperatūra – apie 0 laipsnių. Marių ledo būklė yra netolygi, yra ledo nesukaustytų atvirų vietų bei stebimas priekrantės ledas, ižas, kai kur susidariusi ištisinė ledo danga.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko patikrinimus ir nustatė kraštovaizdžio bei reljefo pažeidimus Nemuno deltos regioniniame parke ir Seredžiaus kraštovaizdžio draustinyje. Buvo fiksuoti neleistini kasimo darbai, sunaikinta žolinė augmenija ir pašalinti saugotini želdiniai. Dėl aplinkai padarytos žalos, atsakingiems asmenims teks atlyginti žalą aplinkai, kuri siekia beveik 8 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pažeidimai Nemuno deltos regioniniame parke

Šyšos kaime, Šilutės rajone, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, asmuo, nesuderinęs veiklos su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija ir pažeisdamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, iškasė 897,54 m² ploto nepratekamą dirbtinį vandens telkinį ir sunaikino žolinę augmeniją 335,81 m² plote. Kasimo darbai buvo vykdomi Atmatos upės pakrantės apsaugos juostoje.

Už šiuos pažeidimus asmeniui gresia administracinė atsakomybė nuo 150 iki 400 eurų ir apskaičiuota žala aplinkai – 3 076 eurai. Asmuo žalą atlygino ir jam buvo taikyta administracinė atsakomybė.

Pažeidimai Seredžiaus kraštovaizdžio draustinyje

Jurbarko rajono Belvederio kaimo ribose, Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritorijoje asmuo, nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, iš augimo vietos pašalino saugotinus želdinius ir nufrezavo žolinę augmeniją, įskaitant ir pakrantės apsaugos juostoje esančius plotus. Pažeidimai užfiksuoti keturiuose privačiuose žemės ūkio paskirties sklypuose ir nesuformuotame valstybinės žemės sklype.

Daliai sklypų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – natūralios pievos ir ganyklos. Už padarytus saugomų teritorijų režimo pažeidimus atsakingam asmeniui taikoma administracinė atsakomybė nuo 150 iki 400 eurų, taip pat turės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri siekia 4554 eurus.

Šios vietovės yra jautrios dėl savo gamtinės ir kultūrinės vertės, todėl siekiant išsaugoti jų unikalumą ir biologinę įvairovę jos yra priskirtos saugomoms teritorijoms. Pavyzdžiui, Šyšos kaimas, esantis Šilutės rajone, priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Ši teritorija išsiskiria unikalia gamta – gausiu vandens telkinių tinklu, pelkėmis ir turtinga biologine įvairove. Dėl savo jautrumo žmogaus veiklai čia taikomos griežtos apsaugos priemonės, siekiant išlaikyti natūralias ekosistemas.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad bet kokie kraštovaizdžio ir reljefo pakeitimai saugomose teritorijose turi būti derinami su atsakingomis institucijomis. Neteisėti veiksmai daro žalą vertingam šalies kraštovaizdžiui.

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

O. Lidžiaus nuotr.

Užbėgdami už akių galimiems nuogąstavimams, užtikriname, kad situacija yra visapusiškai kontroliuojama ir grėsmės nei dirbančioms įguloms, nei gabenamiems kroviniams ar aplinkai šiuo metu nėra.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasario 12 d. rytą pakrauta barža pajudėjo iš Marvelės krovininės prieplaukos Kaune. Greitesnei kelionei į Klaipėdą buvo pasitelkti du stumiantys laivai – „Vitingas“ ir „Skalvis“. Per dieną įveikta 140 km.

Vasario 13-ąją junginys toliau sėkmingai judėjo žemyn upe, bet už maždaug 54 km įsirėmė į susiformavusią ledų sangrūdą. Rusnėje krovinį pasitiko laivas „Žuvintas“, laužęs besiformavusius ledus ir formavęs praėjimą.

Vis dėlto meteorologinės sąlygos ėmė prastėti greičiau nei prognozuota. Iššūkių buvo galima tikėtis Kuršių mariose, tačiau jie užklupo Nemune.

15min.lt: ties Rusnės sala upių leduose įstrigo krovinius gabenę laivai (nuotr.)

Nuspręsta baržą pristatyti prie Rusnės krantinės. Vykdant darbus, susidurta su „Žuvinto“ techniniu gedimu. Narai laivą operatyviai suremontavo.

Laivai yra manevringi, įgulos turi galimybes priplaukti prie kranto, išlipti Rusnės prieplaukoje ir pasikeisti. Pirmadienį visi trys – „Skalvis“, „Vitingas“ ir „Žuvintas“ – tęsė krovinio pristatymą iš Kauno į Klaipėdą.

Dėl nepalankių orų darbai vyksta lėčiau nei planuota, tačiau judama tikslo link. Ledų sangrūdoje kol kas įstrigusi tik viena barža, judėjusi iš Kauno į Klaipėdą.

Atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir prognozes (didesnio kritulių kiekio nežadama ir stipresni potvyniai negresia), patyrę VVKD laivybos specialistai nusiteikę su užduotimis sėkmingai susidoroti jau artimiausiu metu. Esame dėkingi rusniškiams už geranorišką rūpestį.

Svarbu pažymėti, kad dėl šiltesnės nei įprasta šiųmetės žiemos laivyba Nemunu iki vasario vidurio nenutrūkstamai vyko nuo pat praėjusių metų sezono pradžios – dėl vyravusių palankių oro sąlygų jis nebuvo stabdomas.

vmvt.lrv.lt nuotr.

Ekstremalioji situacija, kuri buvo paskelbta Saugų seniūnijoje dėl „Vilkyčių paukštyne“ nustatyto paukščių gripo, atšaukta, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. bus skaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtą Vietinės rinkliavos už komunalines atliekas mokestį, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Delspinigių dydis bus apskaičiuojamas pagal finansų ministro nustatytą delspinigių dydį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką (tarybos sprendimo V sk.) rasite čia: https://teisineinformacija.lt/silute/document/51852.

vmvt.lrv.lt nuotr.

Gyventojai raginami saugoti naminius paukščius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vištų dedeklių ūkyje Šilutės rajone šiandien baigiamas likviduoti pavojingo paukščių gripo viruso židinys. Saugiai nugaišinti visi jame laikyti paukščiai, sunaikinti bus ir ūkyje buvę kiaušiniai, pašarai ir pakratai. Ūkis atnaujinti veiklą galės tik po visų dezinfekcijos, valymo ir plovimo darbų, kurie gali užtrukti ir iki mėnesio. Tik po to, kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai įvertins, jog ūkyje nebeliko viruso šaltinių, apribojimai ūkiui bus nuimti. Šiuo metu vykdoma tolesnė kontaktinių paukštininkystės ūkių stebėsena, kol kas naujų įtarimų apie viruso išplitimą nėra.

Pasak Lietuvos Respublikos vyriausiojo veterinaro Vaidoto Kiudulo, pirminiais vertinimais, virusas į ūkį galėjo patekti per prekybinius judėjimus iš jau užkrėstų teritorijų Lenkijoje, kurioje iki šios dienos jau žinoma apie patvirtintus 14 labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkių.

Šiuo metu Šilutės rajone 10 km spinduliu aplink užkrėstą ūkį yra nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos: į jas patekusiems paukštininkystės ūkiams draudžiama išvežti ar į kitą vietą pervežti gyvus paukščius, paukščių gaišenas ar paukštienos produkciją be atskiro VMVT Klaipėdos apygardos leidimo.

„Rinkoje šiuo metu esantys kiaušinių produktai gali būti vartojami įprastai. Vartotojai, viešojo maitinimo įstaigos ir maisto gamintojai turėtų naudoti ir vartoti kiaušinius ar kitus paukštienos produktus laikydamiesi tinkamos higienos bei maistą ruošiant laikytis elementarių maisto saugos taisyklių“, – informavo VMVT Gyvūninių produktų skyriaus vedėjas Deividas Kalinauskas. Jis priminė, kad po kiekvieno sąlyčio su žaliais kiaušiniais būtina plauti rankas muilu ir karštu vandeniu, valyti paviršius ir indus. Mikroorganizmai yra jautrūs karščiui, todėl žalią paukštieną, taip pat ir kiaušinius reikia apdoroti ne mažesnėje nei 60 °C temperatūroje ir virti bent 5 minutes. Maisto saugos specialistai pataria visuomet vengti vartoti žalią arba nepilnai išvirtą mėsą ar kiaušinius.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, žmonėms, kurie turi tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais, rizika yra vidutinė, o visai visuomenei – maža. Šiuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prevenciškai stebi darbuotojus, turėjusius sąlytį su sergančiais paukščiais Vilkyčių ūkyje. Jie informuoti apie prevencines priemones bei veiksmus, kurių reikėtų imtis, jei pasireikštų simptomai.

Žmonėms rizika užsikrėsti paukščių gripu kyla tiesioginio kontakto su užkrėstais paukščiais ar jų išskyromis metu, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra registruota paukščių gripo atvejų tarp žmonių. Įrodymų, kad šis virusas gali būti perduodamas tarp žmonių, taip pat nėra.

Prevenciškai stebimi ir migruojantys laukiniai paukščiai, kurie yra pagrindiniai LPPG viruso pernešėjai. Gyventojai raginami savo laikomus naminius paukščius saugoti nuo bet kokio galimo kontakto su laukiniais paukščiais: aptverti ir apdengti naminių paukščių laikymo ar buvimo vietas, nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti, laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose, kad jis netaptų laukinių paukščių viliojimo vieta. VMVT perspėja gyventojus nesilankyti vietose, pažymėtose specialiu ženklu „LPPG židinys“, nelesinti laukinių paukščių ir vengti bet kokio kontakto su jais.

Einant į ūkį ar prie savo auginamų naminių paukščių griežtai laikytis asmens higienos. Paukščių gripo užkratą galima parsinešti ir įsigijus jau sergančių naminių paukščių iš neregistruoto, neatsakingo augintojo ar prekybininko, todėl gyventojai raginami naminius paukščius pirkti tik iš legalių pardavėjų. Pastebėjus paukščių sveikatos pakitimus prašoma kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar užpildžius VMVT anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108.

vmvt.lrv.lt nuotr.

Ekstremalioji situacija paskelbta dėl „Vilkyčių paukštyne“ nustatyto paukščių gripo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybė praneša, kad paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Šilutės rajono savivaldybės Saugų sen. Pangirių k., Sakūtėlių k., Grumblių k., Šilininkų k., Čiūtelių k., Mantvydų k., Bundalų k., Stankaičių k., Vilkmedžių k., Begėdžių k., Kebelių k., Lankupių k. ir Vilkyčių k. dėl nustatyto labai patogeniško paukščių gripo A tipo H5N1 UAB „Vilkyčių paukštynas“ Šilutės rajono savivaldybės Saugų seniūnijos Sakūtėlių kaime.

Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta Vilma Stungurienė, patarėja parengties pareigūnė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras apsemtų kelių ruožų ilgis padidėjo iki 10,84 km.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 4,50 iki 4,70 km, vandens gylis 25 cm.

Sausgalviai–Žalgiriai nuo, 1,10 iki 1,30 km, vandens gylis 25 cm.

Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,00 iki 2,74 km, vandens gylis 30 cm.

Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 3,90 iki 9,90 km, vandens gylis 30 cm.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,30 iki 7,00 km, vandens gylis 20 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7,80 iki 7,90 km, vandens gylis 10 cm.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,65 iki 4,75 km, vandens gylis 10 cm.

Povilai–Minija, nuo 0,80 iki 0,90 km, vandens gylis 10 cm.

Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr. 2, nuo 0,50 iki 2,05 km, vandens gylis 12 cm.

vmvt.lrv.lt nuotr.

Pranešama, kad Vilkyčių paukštyne jau nugaišo 30 tūkst. vištų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša apie pirmąjį šiemet labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkį komerciniame ūkyje. UAB ,,Vilkyčių paukštynas“ Šilutės r., kuriame buvo laikoma virš 246 tūkst. dedeklių vištų, vakar, sausio 27 d., ūkio atstovai pranešė VMVT apie masiškai gaištančias vištas. Paėmus mėginius, šiandien Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta – ūkyje išplito LPPG virusas. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, todėl 10 km spinduliu aplink ją gyvų paukščių ir jų produkcijos judėjimas be atskiro VMVT Klaipėdos apygardos leidimo yra uždraustas. Ribojimai bus taikomi mažiausiai 30 d. po pirminės dezinfekcijos atlikimo. Ar šį terminą pratęsti, bus sprendžiama įvertinus epidemiologinę situaciją.

VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas informuoja, kad bus aiškinamasi, kaip virusas pateko į paukščių laikymo vietą, o šiuo metu aktyvuojamos apsaugos ir ribojimo zonų įvedimo ir židinio likvidavimo procedūros. Į ribojimų zonas patenkančius ūkius vyks VMVT inspektoriai, informuos ūkių savininkus apie įvestus ribojimus, bus vertinama laikomų paukščių sveikatos būklė, atlikta paukščių inventorizacija.

„Labai didelė tikimybė, kad virusas pateko dėl problemos, susijusios su biosauga. Kur konkrečiai ji buvo pažeista, aiškinsimės. Dabar svarbiausia saugiai likviduoti židinį bei apsaugoti aplinkinių teritorijų paukščių laikytojus ir užkirsti tolimesnį viruso plitimą. Įspėjame visus, laikančius naminius paukščius: šiltas oras labai palankus plisti gyvūnų užkrečiamoms ligoms. Paukščių gripas platinamas per laukinius vandens paukščius ir išplinta žaibiškai, o dažniausiai jį perneša žmogus. Biosaugos laikymasis – tai ne rekomendacija, o kiekvieno gyvūno laikytojo prievolė!“ – įspėjo Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

Ūkiui nurodyta sunaikinti gaišenas, pakratus ir pašarus bei dezinfekuoti visą teritoriją ir paukštides. Į apsaugos zoną, 2 km atstumu nuo židinio, patenka vienas laikytojas, ūkyje auginantis 100 vištų dedeklių savo reikmėms, o į priežiūros zoną – 10 naminių paukščių ūkių, laikančių virš 400 naminių paukščių savo reikmėms.

Apie atvejį informuota Europos Komisija bei Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija.

VMVT toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną. Paukščių laikytojai raginami pastebėjus paukščių sveikatos pakitimus kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108. Gyventojai, pastebėję nugaišusius paukščius, taip pat prašomi apie tai pranešti užpildant anketą ar aukščiau nurodytais telefonais.

kam.lt nuotr.

2025 m. sausio 29–30 d. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės ir pavaldaus vieneto kariai Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių civilinėse teritorijose vykdys lauko taktikos pratybas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pratybos vyks Priekulės, Vilkyčių ir Saugų miesteliuose bei jų prieigose, Ažpurvių, Stonaičių, Bilviečio, Parubežio, Žagatpurvių, Jomantų ir Kalniškės miškuose bei jų prieigose šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu.

Pratybų metu nurodytose teritorijose keliais judės 9 transporto priemonės: 1 vnt. MB UNIMOG U5000, 2 vnt. MB GD 290, 3 vnt. HMMWV ir 3 vnt. JLTV. Bus naudojami imitaciniai šaudmenys (išskyrus ramybės valandomis), dūminė pirotechnika. Karinės inžinerinės priemonės nebus naudojamos, žemės kasimo darbai nebus vykdomi.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras kelių ruožų, kuriuose dėl potvynio eismas draudžiamas, ilgis padidėjo iki 7,95 km.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 4,50 iki 4,70 km, vandens gylis 25 cm.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,65 iki 4,75 km, vandens gylis 20 cm.

Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 1,10 iki 1,30 km, vandens gylis 25 cm.

Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,00 iki 2,74 km, vandens gylis 30 cm.

Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 8,40 iki 9,90 km, vandens gylis 20 cm.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 0,02 iki 0,04 km, vandens gylis 20 cm.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,30 iki 7,00 km, vandens gylis 20 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7,80 iki 7,90 km, vandens gylis 10 cm.

Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr. 2, nuo 0,50 iki 2,05 km, vandens gylis 12 cm.

Povilai–Minija, nuo 0,80 iki 0,90 km, vandens gylis 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras kelių ruožų, kuriuose dėl potvynio eismas draudžiamas, ilgis siekia daugiau kaip 6,5 km.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Priekulė–Stragnai II, nuo 0.51 iki 1.17 km.

Rusnė–Galzdonai–Plaškiainuo, 4.50 iki 4.70 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 4.65 iki 4.75 km.

Sausgalviai–Žalgiriai. nuo 1.10 iki 1.30 km.

Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0.60 iki 2.74 km,

Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 8.40 iki 9.90 km.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 0.02 iki 0.04 km.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5.30 iki 7.00 km.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7.80 iki 7.90 km.

Povilai–Minija, nuo 0.80 iki 0.90 km.

Pakalnė–vandens kėlimo stotis Nr. 2, nuo 0.50 iki 2.05 km.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vietos valdžios vyrų ir moterų 2024 metų veiklos ataskaitos rajono seniūnijų bendruomenėms bus teikiamos nuo vasario 3 d.

Pristatant atskaitas dalyvaus UAB „Šilutės autobusų parkas“, UAB „Šilutės vandenys“, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ ir Šilutės r. policijos komisariato vadovai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šyšoje ties Šilute - stichinis vandens lygis. (O. Lidžiaus nuotr.)

Stichinis vandens lygis tebestebimas Leitėje ties Kūlynais – 247 cm (stichinio riba – 245 cm) ir Šyšoje ties Šilute – 310 cm (stichinio riba – 305 cm), praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pavojingas vandens lygis išlieka Minijoje ties Priekulė – 516 cm (stichinio riba – 560 cm; pavojingo riba – 500 cm).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Artimiausiu metu vakariniuose rajonuose numatomas nedidelis vandens lygio kilimas, vėliau vandens lygis pamažu kris.

Upių vandens lygio ir temperatūros kaitą galite stebėti meteo.lt svetainės skiltyje „Dabar“ /„Vandens telkiniai“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Eismas draudžiamas 7-iuose apsemtuose kelių ruožuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 4,50 iki 4,70 km, vandens gylis 25 cm.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,65 iki 4,75 km, vandens gylis 20 cm.

Povilai–Minija, nuo 0,80 iki 0,90 km, vandens gylis 25 cm.

Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 1,10 iki 1,30 km, vandens gylis 25 cm.

Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,60 iki 2,74 km, vandens gylis 17 cm.

Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 8,40 iki 9,90 km, vandens gylis 20 cm.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,30 iki 7,00 km, vandens gylis 20 cm.

am.lrv.lt nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl žaliojo kurso reikšmės sprendžiant leidimo išgauti naftą Kintuose klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. sausio 8 d. priimta nutartimi išnagrinėjo ginčą tarp uždarosios akcinės bendrovė „Minijos nafta“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius bendrovei išdavimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendrovė, siekdama išgauti ir naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius (naftą) Šilutės rajono savivaldybėje, prašė kompetentingų valstybės institucijų išduoti tam reikalingus dokumentus. Ministerija priėmė sprendimą atsisakyti išduoti šį leidimą teigdama, jog didžiąją bendrovės nurodytos teritorijos ploto dalį sudaro saugomos teritorijos, teritorijos plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės, o angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos žaliuoju kursu ir Lietuvos Respublikos tikslu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Ministerija taip pat teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą bendrovės nurodytoje teritorijoje yra numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą, taigi teritorijoje galbūt bus siekiama kurortinės teritorijos statuso. Bendrovė nesutiko su ministerijos pozicija ir teigė, jog ministerija pažeidė bendrovės teisėtus lūkesčius ir diskriminavo bendrovę, taip pat vilkino atlikti veiksmus ir nepagrįstai neteikė Vyriausybei nutarimo projekto dėl leidimo išdavimo. Bendrovės teigimu, ministerija šiuo atveju nepriėmė motyvuoto atsisakymo išduoti bendrovei leidimą.

LVAT, remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Seimo priimtais teisės aktais, visų pirma pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos pasirinktas žaliasis kursas aplinkos apsaugos srityje yra nuosekli valstybės pozicija ir jos veiklos gairės, kurią patvirtinta Vyriausybės programų turinys ir Europos Sąjungos teisės raidos tendencijos. Dėl to konstatuota, jog sprendžiant dėl ūkinės veiklos plėtros sprendimų priėmimo turi būti integruojami žaliojo kurso principai. LVAT vertinimu, nagrinėtu atveju pareiškėjo privatus interesas išplėsti ekologiškai grėsmingą ūkinę veiką ir ją vykdyti besiribojančiame gretutiniame plote nevertintinas kaip prioritetinis ar svarbesnis negu ministerijos ir pagal jos kreipimąsi veikusių kitų valstybės institucijų užtikrinamas viešasis interesas. Seimas ir Vyriausybė, taip pat byloje ginčytą sprendimą priėmusi ministerija gali pagal savo įgaliojimus koreguoti energetikos politiką ir naftos išgavimo, kaip ūkinės veiklos, reguliavimo prioritetus žaliojo kurso kontekste. Dėl naftos išgavimo veiklos specifiškumo, klimato kaitos ir kitų veiksnių šios ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas, o draudimų ir leidimų santykis gali kisti.

Įvertinęs nagrinėtoje byloje susiklosčiusią situaciją ir bendrovės ginčytą ministerijos sprendimą, LVAT nenustatė, jog šiuo atveju priimant sprendimą buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, bendrovės teisės ar teisėti interesai. Kartu byloje pažymėta, kad bendrovė turėjo rūpestingai susieti savo socialinę atsakomybę su atitinkamos gyvenamosios vietovės bendruomenės galimu nepasitenkinimu ir priešiškumu, ką byloje atskleidė asociacijos „Kintų bendruomenė“ raštas. LVAT vertinimu, šiuo atveju ministerija tinkamai atliko Konstitucijoje įtvirtintų teisinių ir ekologinių vertybių balansavimą, deramai paisius Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiamo konstitucinio socialinės darnos imperatyvo (asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimosi kontekste), teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų (Nemuno deltos regioninis parko ir Kuršių marių biosferos poligono kontekste). Dėl šių priežasčių byloje bendrovės argumentai buvo atmesti, o ministerijos sprendimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu.