lrv.lt nuotr.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) nustačius UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos gamybos pajamų lygį, vartotojams nežymiai keičiasi šildymo kaina.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vartotojams projekcinė šilumos kaina, palyginti su dabar galiojančia, didėja 0,05 ct/kWh. Kaina didėja dėl perskaičiuotos pastoviosios dedamosios.

Skaityti toliau

VERT pateiktos projekcinė šilumos kaina skirta tik pokyčiui palyginti. Tiekėjai, apskaičiuodami kiekvieno mėnesio galutinę paslaugų kainą, atsižvelgia į kuro, elektros energijos ir kitų sąnaudų pokytį, todėl galutinė vartotojams taikoma mėnesio kaina gali nesutapti su palyginimui pateiktomis projekcinėmis kainomis. Taikydami galutines kainas, tiekėjai negali viršyti VERT apskaičiuoto metinio pajamų lygio.

Naujos kainos UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos vartotojams bus taikomos nuo balandžio 1 d.

www.silute.lt nuotr.

Vasario 27 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Klaipėdos ir Šilutės rajonuose esančiuose Šernų, Butkų, Bobės, Ažupurvių, Stonaičių, Begėdžių, Žagatpurvių, Parubežio, Kalkiškės, Bilviečio, Šiuraičių, Pilikalnio, Aisėnų, Ganyklų, Padumblės, Liekno, Aukštosios, Ažuolijos, Maciuičių, Baičių, Lėbartų miškuose Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai vykdys orientacinį žygį.

Skaityti toliau

Žygio metu nebus naudojamos jokios mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), kariai ginklų su savimi neturės. Bus naudojamos transporto priemonės.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiuo metu situacija yra stabili, tačiau vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Anot vietos valdžios, situacija stebima, tačiau gyventojus raginame būti budrius ir pasirengusius, laikytis pateiktų rekomendacijų. Panikuoti nereikia, tačiau svarbu įvertinti galimas rizikas, ypač gyvenantiems ar dirbantiems šalia upės.

Skaityti toliau

Pastebėjus spartų vandens lygio kilimą, ledo judėjimą ar gresiantį užliejimą, prašome nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Naujausius vandens lygių ir temperatūros duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje: „Dabar“ → „Vandens telkiniai“ (pasirinkus tašką žemėlapyje – „30 dienų vandens lygis / temperatūra“).

Rekomendacijas, kaip elgtis ir pasiruošti galimam potvyniui, rasite čia: https://www.silute.lt/naujienos/rekomendacijos-gyventojams-kaip-elgtis-per-potvyni/12991

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Brangsta ir karštas vanduo.

Skaityti toliau

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams vasario mėnesį kainuos 9,03 ct (su 21 proc. PVM) – 0,49 ct brangiau nei sausį.

Karšto vandens kubinis metras gyventojams kainuos 10,07 Eur (su 21 proc. PVM) – 46 ct brangiau nei sausio mėnesį.

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 9,03 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 9,79 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. sausį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,07 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,23 Eur (su 9 proc. PVM).

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vietos valdžios vyrų ir moterų 2025 metų veiklos ataskaitos rajono seniūnijų bendruomenėms bus teikiamos nuo vasario 2 d.

Skaityti toliau

Šilutės r. sav. inf.

www.silute.lt nuotr.

Sausio 27–28 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ orientavimosi pratybos.

Imitaciniai šaudmenys ar kitos pirotechninės priemonės naudojamos nebus.

Skaityti toliau

Pratybos vyks šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2026 m. sausio mėnesį kainuos 8,54 ct. (su 21 proc. PVM) – 0,84 ct brangiau nei 2025-ųjų gruodį. Šildymas brangsta dėl nuo 9 iki 21 proc, augančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tiek pat už šildymą mokės ir kiti vartotojai.

Skaityti toliau

Dėl didėjančio PVM brangsta ir karštas vanduo. 2026 m. sausį karšto vandens kubinis metras gyventojams kainuos 9,61 Eur (su 21 proc. PVM) – 0,96 Eur brangiau nei šį mėnesį.

Kitiems vartotojams karšto vandens kubinis metras kainuos 9,35 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. sausį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,05 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,32 Eur (su 9 proc. PVM).

aad.lrv.lt nuotr.

Gamtai padarytą žalą turės atlyginti Šilutės rajono savivaldybė ir UAB „Bioauga“, kuri pašalino 339 saugotinus želdinius nepasitikrinusi, ar seniūnija turi teisę tokius darbus vykdyti, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.

Skaityti toliau

Šiemet lapkričio 24 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai priėmė sprendimą dėl neteisėto 339 saugotinų želdinių iškirtimo Rusnės saloje, Atmatos upės pakrantės apsaugos juostoje. Šilutės rajono savivaldybės administracija ir darbus atlikusi uždaroji akcinė bendrovė turės atlyginti padarytą 44 410,13 eurų žalą aplinkai. Teismo sprendimas gali būti ginčijamas.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai 2021 m. vasarį gavo pranešimą dėl kertamų želdinių Rusnės saloje, Atmatos upės pakrantės apsaugos juostoje. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Rusnės seniūnija be privalomo savivaldybės išduoto leidimo organizavo medžių ir krūmų kirtimo darbus Atmatos upės pakrantėje.

Darbus vykdė UAB „Bioauga“, kuri pašalino želdinius nepasitikrinusi, ar seniūnija turi teisę tokius darbus vykdyti. Aplinkosaugininkai atlikę tyrimą nustatė, kad iš viso buvo nupjauti 339 saugotini želdiniai (uosiai, klevai, guobos, juodalksniai, liepos, gluosniai). Želdiniams padaryta žala sudaro 44 410,13 Eur.

Aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis atlikto tyrimo duomenimis 2023–2024 m. kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją ir UAB „Bioauga“, siūlydamas geranoriškai atlyginti padarytą žalą aplinkai. Savivaldybė ir įmonė atsisakė tai padaryti, todėl buvo kreiptasi į teismą.

Šiemet lapkričio mėn. 24 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai pripažino, kad tiek Šilutės rajono savivaldybės administracija, tiek įmonė veikė neteisėtai, o jų veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala aplinkai.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lapkričio 18 d. Šilutės rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija.

Skaityti toliau

Iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos:

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
Vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos.

Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:

Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių);
Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos;
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu, iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų, palankiomis sąlygomis (sumokant atliekų tvarkytojui) bus galima priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas.

Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite www.mesrusiuojam.lt.

Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2025 m. lapkričio 16 d. registruotis e-paštu atliekos@atc.lt arba telefonu +370 5 206 09 01.

Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, turėtų rašyti e-paštu info@autotvarkymas.lt.

Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Lapkritį bus pradėtas tvarkyti 2,2 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Vilkyčiuose (Šilutės r. sav., krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožas nuo 202,914 iki 205,170 km), praneša „Via Lietuva“.

Skaityti toliau

Bus įrengta nauja 2,5 m pločio  konstrukcija su asfalto danga ir kelkraščiais, sutvarkomos esamos autobusų sustojimo aikštelės ir nuovažos.

Taip pat planuojama įrengti saugų pėsčiųjų praėjimą su kryptiniu apšvietimu ties 204,09 km (atnaujinama esama perėja tarp autobusų stotelių Vilkyškių gyvenvietėje).

Iki kitų metų rudens Lietuvoje planuojama atnaujinti ir sutvarkyti iš viso apie 21,3 km takų.

Daugiau – https://vialietuva.lt/naujienos/via-lietuva-skelbia-kur-dar-siemet-vyks-darbai-pesciuju-ir-dviraciu-takuose

www.nzt.lrv.lt nuotr.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad patikslinus gyventojams pritaikytas lengvatas apie 16 tūkst. Šilutės rajono savivaldybėje žemės turinčių gyventojų VMI gaus naujai suformuotus pranešimus apie mokėtiną žemės mokestį.

Skaityti toliau

„Daliai pranešimus gavusių gyventojų naujai apskaičiuotos žemės mokesčio sumos nekito, jie negaus ir pranešimų. Tad jei jie jau sumokėjo už žemę, nieko daryti nereikia. Tie gyventojai, kurie žemės mokestį jau sumokėjo, tačiau jiems apskaičiuota suma pagal naujai gautą pranešimą yra didesnė, turėtų sumokėti tik trūkstamą sumą“,- pasakoja VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis, primindamas, kad žemės mokestį šiemet sumokėti reikia iki lapkričio 17 dienos.

Pasitikrinti, ar nepasikeitė mokėtina suma, privačios žemės savininkai – įmonės ir gyventojai – gali peržiūrėti prisijungę prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) arba Mano VMI. Tie žemės savininkai, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai arba šiomis paslaugomis naudojasi, tačiau nenurodė savo el. pašto adreso, patikslintus pranešimus gaus jiems įprastu klasikiniu paštu.

Paprasčiausias būdas sumokėti mokestį – per Mano VMI. Taip pat galima atlikti mokėjimą bankiniu pavedimu nurodant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose bei kitose mokėjimų įstaigose. Jei mokestį už kitą asmenį moka kitas žmogus, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą 3011.

Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai, paskambinę telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkę žemės mokesčio temą, gali sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą automatiniu pranešimu, nelaukdami eilėje. Norintiems apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060. Individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo taip pat teikiamos šiuo telefonu.

Visą aktualią informaciją apie žemės mokestį galima rasti interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“.

www.silute.lt nuotr.

Spalio 30 d. nuo 08.00 val. iki 17.00 val. Naujininkų, Žąsyčių, Medžioklės, Kančaičių ir Kelvėtų miškuose Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai vykdys orientacinį žygį.

Skaityti toliau

Žygio metu nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus vykdomi kasimo darbai.

mlietuva.lrv.lt nuotr.

Spalio 11 d. Nemuno deltos regioniniame parke vyko renginys „Muzika ir pašnekesiai: aukštapelkė gamtai ir žmogui“, kurio dalyviai galėjo ne tik daugiau sužinoti apie aukštapelkių formavimosi procesus ir istoriją, išgirsti vietinių gyventojų pasakojimus apie gyvenimą šalia aukštapelkės, bet ir pasimėgauti akustine muzika bei sudalyvauti įdomiose ekskursijose.

Daugiau – https://mlietuva.lrv.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

A. Mažūno nuotr.

Lietuvos jūrų muziejus į 12 hektarų Dumblio ežerą Šilutės rajone išleido du tūkstančius vijūnų jauniklių. Šios į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos žuvies jaunikliai buvo išperinti ir auginti muziejaus laboratorijoje ir į natūralų vandens telkinį išleisti jau antrą kartą. Pirmą kartą šis ežeras buvo įžuvintas 1000 jauniklių prieš dvejus metus. Vijūnai – reta ir saugoma mūsų vandenų žuvis. Ji balansuoja ties išnykimo riba jau daugiau kaip 20 metų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Idėja padėti gamtai atkurti populiaciją kilo muziejaus vyresniajam ichtiologui Tadui Poškiui daugiau nei prieš dešimt metų tarptautinėje konferencijoje išgirdus apie šios žuvies populiacijos atkūrimo projektą. Po akvariumo rekonstrukcijos liko laisvų patalpų su įranga, tad čia buvo galima pradėti veisimą.

,,Pradžia buvo labai sudėtinga, – pasakoja Tadas. – Reikėjo suformuoti motininę bandą. Pirmieji vijūnai buvo paimti iš mano privataus telkinio, bet pasirodė, kad visi jie – patelės. Vėliau gavome patinų ir po kelių metų bandymų 2023 metais išveisėm pirmuosius žuviukus. Dumblio ežere vijūnams palankios sąlygos, nes jiems tinka dumblėti, seklūs vandens telkiniai, kur kitoms žuvims sunku išgyventi. Anksčiau vijūnai veisėsi kiekviename melioracijos griovyje ar balose.“

Manoma, kad šios žuvies populiacijos pokyčius lėmė klimato kaita, 7–8 dešimtmečiais vykdyta melioracija, kurios metu buvo nusausinti potencialūs vijūnams tinkami vandens telkiniai. Dabar didžiausia vijūnų populiacija yra Nemuno deltoje, jų yra polderiuose, Rusnėje. Dar neseniai vijūnas Lietuvoje buvo dažna žuvis, paplitusi ežeruose, upėse ir kūdrose.

Tadas Poškys pasakoja, kad kiekviena rūšis mūsų ekosistemai yra labai svarbi, nes joje atlieka tam tikrą funkciją. Anksčiau vijūnų buvo gausu pelkėtose, uždumblėjusiose kūdrose, kur kitos žuvys sunkiai išgyvena. Tokiems telkiniams patvinus ir išsiliejus, vijūnai patekdavo ir į kitus vandens telkinius. Juose tapdavo maistu plėšrioms žuvims, ir taip pernešdavo energiją iš vienų buveinių į kitas, užtikrinant mitybinę bazę ir plėšriosioms žuvims.

,,Matant, kai nyksta viena ar kita žuvis, turėtume suklusti ir susimąstyti, ką mes darome blogai – sako ichtiologas. – Turime daryti viską, kad ekosistema būtų sveika ir puikiai funkcionuojanti.“

www.silutesetazinios.lt archyvo.

2025–2026 šildymo sezonas Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų gyventojams ir kitiems šilumos vartotojams pradedamas nuo 2025 m. spalio 2 d., praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo spalio 2 d. jau šildomos švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigos.

Praėjusių metų rudenį šildymo sezonas prasidėjo spalio 11 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Skelbiama šildymo sezono pradžia savivaldybės švietimo, socialinių paslaugų ir gydymo įstaigose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2025–2026 metų šildymo sezono pradžia savivaldybės švietimo, socialinių paslaugų ir gydymo įstaigose skelbiama nuo 2025 m. spalio 1 d., praneša UAB „Šilutės šilumos tinklai”.

www.silute.lt nuotr.

Nuo spalio 6 d. iki spalio 24 d. (šviesiu ir tamsiu paros metu) Kuršių mariose, Šilutės rajono savivaldybės, Neringos savivaldybės, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose vyks karinės pratybos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pratybų metu Lietuvos kariuomenės kariai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai treniruosis vykdyti taktinius veiksmus judėdami pėsčiomis, naudodami skirtingo tipo ratines ir vandens transporto priemones, sraigtasparnius bei bepiločius orlaivius. Atokiose nuo pagrindinių gyvenviečių vietovėse arba iš anksto su teritorijų valdytojais suderintuose objektuose gali būti imituojami asmenų patikrinimo ir sulaikymo veiksmai, naudojami garsiniai šaudmenys ir pirotechnika.

kam.lt nuotr.

Spalio 6–24 d. Klaipėdos ir Šilutės rajonų teritorijose vyks tarpinstitucinės karinės pratybos, praneša Lietuvos kariuomenė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Per pastarąsias dienas labai daug lietaus iškrito vakariniuose šalies rajonuose. Ten jau pasiekta viso rugsėjo mėnesio kritulių norma. Dėl to lietaus vanduo pradėjo kauptis žemesnėse vietose. Taip pat kyla vandens lygis vietinėse upėse, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo rugsėjo 10 d. 21 val. ir rugsėjo 18 d. ryto (t. y. per kiek daugiau nei savaitę) daugiausia palijo:
Nidoje – 120,4 mm;
Klaipėdoje – 118,8 mm;
Ventėje – 111,1 mm;
Palangoje – 110,8 mm;
Šilutėje – 109 mm;
Pagėgiuose – 98,3 mm;
Kretingoje – 93,2 mm.

Rugsėjo mėnesio norma vakariniuose rajonuose siekia apie 80–90 mm. Įprastai per rugsėjo 2-ąjį dešimtadienį iškrenta iki 25–32 mm. Taigi, kritulių kiekis už įprastinį yra kelis kartus didesnis.

Vis dėlto labai drėgna ne visur. Dalyje Suvalkijos, Joniškio–Pakruojo apylinkėse ir šiaurės rytuose kritulių kiekis per tą patį laikotarpį neviršijo 15–20 mm.

Ateinančiomis dienomis atšils ir bus daug sausiau (trumpai ir nedaug gali palyti tik vietomis).

„Via Lietuva“ nuotr.

Susisiekimas su vienu unikaliausių Lietuvos kaimų – Minija, dar vadinama Mažąja lietuviškąja Venecija, tampa patogesnis. Vairuotojai jau gali naudotis rekonstruotu valstybinės reikšmės rajoninio kelio Povilai–Mingė ruožu – nuo jo pradžios iki 5,5 kilometro. Šio etapo darbai jau artėja prie pabaigos, praneša bendrovė „Via Lietuva“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu kelio dangoje įrengtas dvigubo paviršiaus apdaras, kuris papildomai tankinamas, o po dviejų savaičių jau bus pasiektas reikiamas atsparumas ir ilgaamžiškumas. Artimiausiu metu bus įrengiami kelkraščiai, atliekami dangos ženklinimo darbai, montuojami kelio ženklai bei apsauginiai atitvarai. Tikimasi, kad visas projektas bus baigtas iki šių metų spalio vidurio.

Nors kelias jau yra pravažiuojamas, vairuotojai raginami laikytis laikinų saugumo reikalavimų – visame ruože iki darbų pabaigos galios 50 km/val. greičio ribojimas.

„Rekonstruojamas kelias – ne tik svarbi jungtis su Klaipėdos rajone esančiu Minijos kaimu, bet ir reikšmingas turistinis maršrutas. Artėjant rudeniui, kai regionas ypač patrauklus gamtos stebėtojams, geresnis susisiekimas su Minija prisidės prie didesnio turistų srauto, vietos verslų ir bendruomenės. Šis kelias atnaujinamas pasitelkiant specialią dvigubo paviršiaus apdaro technologiją dėl jos ekonomiškumo ir atsparumo aplinkos poveikiui. Tikimės, kad iki spalio vidurio visi darbai bus baigti, o gyventojai bei svečiai galės saugiai ir patogiai keliauti“, – sako „Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

Dvigubo paviršiaus apdaro sprendimas – tai ekonomiška ir efektyvi technologija, ypač tinkama mažo eismo intensyvumo ruožams. Jos esmė – dviejų etapų danga: pirmiausia ant kelio paviršiaus purškiama bituminė emulsija, tuomet beriama skalda, o visa struktūra sutankinama. Taip sukuriamas atsparus ir elastingas sluoksnis, geriau atlaikantis deformacijas ir tinkamas naudoti vietovėse, kurias gali periodiškai užlieti potvyniai.

Kelio atnaujinimas yra svarbus žingsnis siekiant geresnio turistinio prieinamumo. Minijos kaimas, esantis šalia Minijos upės žiočių, garsėja unikaliu upiniu kraštovaizdžiu, etnine medine architektūra ir autentiška aplinka. Tai – viena iš patraukliausių vietų Vakarų Lietuvoje vandens turizmo ir poilsio mėgėjams: čia galima leistis į pasiplaukiojimus Minijos upe, pažinti Nemuno deltos regioninio parko gamtą, stebėti paukščius ar tiesiog atsipalaiduoti ramybėje, toli nuo miesto šurmulio.