www.silutesetazinios.lt archyvo.

Tvarkomas geležinkelio tiltas.

Nuo šių metų birželio 18 iki 20 dienos ir nuo liepos 2 iki 24 dienos bus vykdoma tilto rekonstrukcija Vilkyčiai–Šilutė atkarpoje, pervažos ir pralaidos remontas. Šiuo laikotarpiu traukinių eismas ruože bus sustabdytas, o keleiviai bus vežami autobusais, praneša LTG LINK.

Skaityti toliau

Dėl techninių galimybių ir blogo privažiavimo šiuo laikotarpiu autobusas negalės užsukti į Dituvos, Gružeikių ir Rimkų stoteles. Prašome informuoti atsakingus asmenis. Atsiprašome už nepatogumus.

Autobusų tvarkaraštis

Kintų prieplauka. (www.silutesetazinios.lt archyvo.)

Šilutės rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Šilutės rajono savivaldybės gamtos objektų pritaikymas lankymui“, kurio tikslas – pagerinti Šilutės rajono savivaldybės viešosios turizmo infrastruktūros, skirtos pakrančių turizmui bei gamtos ir kultūros objektų lankymui, paslaugų kokybę ir didinti šios infrastruktūros prieinamumą vietos gyventojams, vietiniams ir užsienio turistams.

Skaityti toliau

Bendra projekto vertė – 3 093 133,77 Eur. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Europos Sąjungos finansavimo suma siekia 2 629 163,70 Eur, savivaldybės biudžeto lėšos – 463 970,07 Eur. ES finansavimo intensyvumas sudaro 85 proc.

Projektas yra 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos dalis, skirtas funkcinės zonos teritorijų tarpusavio integralumui stiprinti, bendram regiono ekonominiam konkurencingumui ir patrauklumui didinti bei atvykstamajam turizmui skatinti.

Projektas apima įvairius gamtos, poilsio ir aktyvaus laisvalaikio objektus visame rajone. Numatyta įveiklinti Švėkšnos tvenkinio teritoriją, įrengiant paplūdimį ir poilsio infrastruktūrą, sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą Kintų pakrantėje bei įrengti kempingą Kuršių marių pakrantėje.

Taip pat planuojama įrengti stovyklavietes Minijos kaime (Purvalankyje), Sakučiuose ir Poviluose. Minijos kaime bus įrengta mažųjų pramoginių laivų nuleidimo vieta, o Sakučiuose – vaikų žaidimų aikštelė.

Projektas apims ir gamtos pažinimo infrastruktūros atnaujinimą. Ventės rage bei Mingės kaime planuojama atnaujinti arba rekonstruoti paukščių stebėjimo regyklas, kurios yra vieni svarbiausių gamtos turizmo objektų Pamario krašte.

Reikšmingi pokyčiai numatyti ir Šilutės mieste. Šyšos upės pakrantėje bus kuriama nauja viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra. Istorinio parko saloje planuojama įrengti OCR (kliūčių ruožo) bėgimo trasą bei modernią vaikų žaidimų erdvę su vandens pramogų elementais – purkštukais, čiuožyklomis ir kitais žaidimų įrenginiais.

Projektu taip pat numatoma plėtoti Vilhelmo kanalo pakrantės infrastruktūrą, sudarant geresnes sąlygas poilsiui, pažintiniam ir vandens turizmui.

Įgyvendinus projektą bus sukurta ir atnaujinta viešoji turizmo infrastruktūra, pagerintos sąlygos lankyti gamtos objektus, aktyviai leisti laisvalaikį bei pažinti unikalų Pamario krašto gamtinį paveldą. Projektas prisidės prie turizmo plėtros, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo ir Šilutės rajono konkurencingumo stiprinimo.

Projektas įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos investicijų programą, skirtą skatinti regionų ekonominį augimą, efektyviai panaudojant vietos gamtinius ir turizmo išteklius.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Birželio 4 d. atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tirtų Šilutės rajono maudyklų vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus: nustatyti mikrobiologiniai ir vizualiniai rodikliai nekelia pavojaus maudymuisi, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Skaityti toliau

Tyrimų rezultatai:
Žemaičių Naujamiesčio tvenkinio maudykla – žarniniai enterokokai – 9 ksv/100 ml, žarninės lazdelės – 7,5 ksv/100 ml;
Kuršių marių ties Kintais maudykla – žarniniai enterokokai – 12 ksv/100 ml, žarninės lazdelės 8,6 – ksv/100 ml;
Atmatos upės maudykla – žarniniai enterokokai – 16 ksv/100 ml, žarninės lazdelės – 3 ksv/100 ml;
Šyšos upės maudykla ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu – žarniniai enterokokai – 18 ksv/100 ml, žarninės lazdelės – 2 ksv/100 ml.

Leistinos normos:
žarniniai enterokokai – iki 100 ksv/100 ml;
žarninės lazdelės – iki 1000 ksv/100 ml.

Mėgaukitės vasara atsakingai ir rūpinkitės savo bei artimųjų saugumu prie vandens.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Siekdama užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą visiems mūsų krašto gyventojams, „Šilutės vandenų“ bendrovė kreipiasi į gyventojus su prašymu atsakingai ir saikingai naudoti vandenį.

Skaityti toliau

Atėjus vasaros karščiams ir nusistovėjus sausiems orams vandens suvartojimas piko valandomis išauga kelis kartus. Dėl šios priežasties kai kuriuose viršutiniuose namų aukštuose ar tolimesnėse gyvenviečių gatvėse krenta vandens slėgis, o kartais vandens tiekimas laikinai sutrinka.

Geriamasis vanduo pirmiausia yra skirtas žmonių gyvybiniams poreikiams – maisto gamybai, higienai ir buičiai užtikrinti.

Vandens tiekėjai labai prašo nenaudoti geriamojo vandens vejų, sodų bei daržų laistymui vakarinio piko metu – nuo 18:00 val. iki 22:00 val.

Būkime solidarūs ir supratingi savo kaimynų atžvilgiu. Atsakingas kiekvieno iš mūsų elgesys užtikrins, kad vandens stygiaus nepajustų nė viena šeima.

Praktiški patarimai, kaip sutaupyti vandenį ir išsaugoti augalus:

Jei laistyti būtina, tai darykite anksti ryte (iki 07:00 val.). Ryte vanduo garuoja lėčiau, todėl augalai jį pasisavina efektyviau, o tinklo apkrova būna minimali.

Įsirenkite talpas lietaus vandeniui nuo stogų rinkti. Tai geriausias, minkštas ir augalams labiausiai tinkantis vanduo, kuris nieko nekainuoja.

Vandens tiekėjai nuoširdžiai dėkoja už sąmoningumą ir bendradarbiavimą.

www.silute.lt nuotr.

Birželio 8-10 d. Meiželių, Paičių Krūmas, Pūzraviečių, Šiaudėnų, Gedikų, Medžioklės, Kančaičių, Bilviečio, Šiauraičių miškuose bei apylinkėse Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas.

Skaityti toliau

Pratybų tikslas – treniruoti Dragūnų bataliono vienetus planuoti ir vykdyti operacijas, kaip atsaką į nekonvencines grėsmes.

Per pratybas miške bus įrengta vadavietė, judės karinė technika, tačiau nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus vykdomi kasimo darbai. Pratybose dalyvaus apie 150 karių.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pradėta Šilutės rajono savivaldybės maudyklų vandens kokybės stebėsena, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Skaityti toliau

2026 m. gegužės 21 d. buvo atlikti pirmieji šio sezono maudyklų ir maudymosi vietų vandens mikrobiologiniai tyrimai. Tyrimus atliko „Darnaus vystymosi institutas“.

Tyrimų metu buvo vertinami:
žarniniai enterokokai;
žarninės lazdelės (E. coli);
paplūdimių smėlio kokybė;
aplinkos švara bei galimos taršos požymiai.

Nustatyta, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Atliekų, nuolaužų bei kitų plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

Paplūdimių smėlio kokybė taip pat atitiko higienos normų reikalavimus.

Mėginiai buvo paimti šiose Šilutės rajono savivaldybės maudyklose ir maudymosi vietose:
• Žemaičių Naumiesčio tvenkinyje;
• Kuršių mariose ties Kintais;
• Atmatos upėje;
• Šyšos upėje ties Darbininkų kv;
• Vilkėnų tvenkinyje;
• Ramučių tvenkinyje;
• Šylių tvenkinyje;
• Degučių tvenkinyje;
• Vainuto tvenkinyje;
• Kriauleidiškės tvenkinyje.

Informacija apie vandens kokybės tyrimų rezultatus rajono gyventojams bus teikiama reguliariai viso maudymosi sezono metu.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad poilsis prie vandens yra puikus būdas aktyviai ir sveikai leisti laiką, tačiau labai svarbu nepamiršti saugaus elgesio prie vandens.

silutesst.lt nuotr.

Kam įdomu – prašom:
karštas vanduo,
šiluma.

Skaityti toliau

D. Gailiūnienės nuotr.

Didžiausia zuikio skulptūra – 6 m aukščio ir 6 m pločio, laikanti 1,8 m ilgio morką, sudaryta iš 42 m metalinių vamzdžių, 18 vnt. betonavimo tinklo (2 m ilgio ir 1,2 m aukščio) ir dviejų lengvojo automobilio priekabų beržo šakų, praneša Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba.

Skaityti toliau

Skulptūra pastatyta 2026 m. balandžio 3 d. Švėkšnos Liepų aikštėje kaip Velykinė puošmena džiuginti gyventojus ir svečius iki rudenį numatytos moliūgų-žibintų šventės „Mes už šviesą“.

Šią skulptūrą per savaitę sukūrė 5 žmonių grupė.

Skulptūros sumanytoja – asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ ir pirmininkė Ingrita Riterienė.

Daugiau apie išskirtinius pasiekimus Šilutės rajone – https://lipt.lt/category/silutes-raj/

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Regionų administracinis teismas atmetė Pareiškėjų skundą Aplinkos apsaugos agentūrai (Agentūra), kuriuo prašė panaikinti Agentūros sprendimą dėl UAB „Pamariukas“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) – durpių gavybos – Šilutės rajono savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalyje.

Skaityti toliau

Agentūra priėmė sprendimą, kad planuojama PŪV neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms Nemuno deltoje, todėl neleistina pasirinktoje vietoje („Įmonei neleista vykdyti durpių gavybos Aukštumalos pelkėje“).

Agentūra sprendime nurodė, kad įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. PŪV planuojama Nemuno deltos regioniniame parke, todėl PŪV teritorijai taikomos Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano nuostatos.

Agentūra sprendime taip pat nurodė, kad PŪV žemės sklypui nustatytos valstybiniuose parkuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažymėjo, kad žemės sklypo, kuriame buvo planuojama durpių gavyba, pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, todėl žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Procese dalyvavo ir trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT), kuri su Pareiškėjų pateiktu skundu taip pat nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

Teismo vertinimu, Pareiškėjai objektyviais įrodymais nepaneigė Sprendime padarytos išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai. Teismas pabrėžė, kad įrodyti neigiamų padarinių nebuvimą turi būtent PŪV vykdytojas, įgyvendindamas poveikio aplinkai vertinimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, institucija turi atmesti prašymą išduoti leidimą vykdyti aptariamą planą ar projektą, kai jai kyla abejonių, ar nebus pakenkta minėtos teritorijos vientisumui, nes patvirtinimo kriterijus, numatytas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje, apima atsargumo principą ir leidžia veiksmingai užkirsti kelią numatomų planų ar projektų neigiamam poveikiui saugomos teritorijos vientisumui.

Teismas, vertindama ribojimų proporcingumą, pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Teismo nuomone, Agentūros sprendimu nebuvo ribojamas ginčo žemės sklypo naudojimas pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį.

Teismas Pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kovo 31-ąją Lietuvoje prasidėjo naujas navigacijos sezonas. Šiais metais bus eksploatuojama 500 kilometrų vidaus vandens kelių.

Skaityti toliau

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prieš prasidedant aktyviam laivybos sezonui, pažymėtas laivakelis, atlikti vandens kelių gylio matavimai bei kiti saugiai laivybai reikalingi darbai. Visame eksploatuojamame ruože šį sezoną pastatyta beveik 600 navigacinių ženklų – bujų, kurios viso sezono metu bus nuolat tikrinamos ir prižiūrimos.

Plaukiant upe žemyn, link jūros, žalios bujos žymi kairįjį, o raudonos – dešinįjį laivakelio kraštą. Tarp jų formuojamas saugus navigacinis kelias laivams ir pramoginiams laivams.

Šį sezoną užtikrinami šie minimalūs vandens kelio gyliai:

nuo Kauno iki Jurbarko – ne mažiau kaip 1,20 m,
nuo Jurbarko iki Nidos – ne mažiau kaip 1,50 m.

Visa aktuali informacija laivavedžiams pateikiama VVKD vandens kelių programėlėje „WAVE“. Joje realiu laiku galima matyti pažymėtą laivakelį, gylius, bunų vietas, uostus, prieplaukas bei planuoti maršrutus. Programėlę galima atsisiųsti čia: https://vvkd.lt/mobilioji-programele-wave/.

Šį sezoną laivus papildyti degalais ant vandens bus galima Kauno mariose, Jurbarke, Uostadvaryje, Svencelėje ir Nidoje VVKD degalinėse. 2025 m. jose laivavedžiai įsipylė daugiau nei 100 tūkst. litrų degalų. Degalinėse įrengtos kuro išsiliejimo prevencijos priemonės padeda mažinti aplinkos taršos riziką ir užtikrina saugesnį kuro tiekimą ant vandens.

VVKD taip pat tęsia sistemingą darbą gerinant navigacijos sąlygas Kuršių mariose. Direkcijos iniciatyva parengtas ir su atsakingomis institucijomis suderintas daugiametis įplaukų valymo darbų planas bei vieninga stebėsenos sistema. Ji apibrėžia aiškią tvarką, kaip turi būti vykdomi įplaukų priežiūros darbai, užtikrinant navigacijos poreikių ir aplinkosaugos reikalavimų suderinamumą.

2025 m. Kuršių mariose įgyvendinti praktiniai įplaukų valymo darbai parodė, kad planingas ir profesionalus veiklos organizavimas leidžia gerinti navigacijos sąlygas jautriose teritorijose laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų.

Su informacija apie Kuršių marių įplaukų projektą galima susipažinti čia:
https://vvkd.lt/projektai/kursiu-mariu-prieplauku-iplauku-projektas-natura-2000/.

Šį sezoną bus eksploatuojamos vidaus vandens kelių atkarpos Kuršių mariose, Nemuno upėje nuo Kauno iki žiočių, Kauno mariose, Alytuje ir Druskininkuose, Minijoje, Karaliaus Vilhelmo kanale, Pakalnėje–Rusnaitėje bei Neryje Vilniuje.

Vidaus vandens keliai – tai ne tik susisiekimas, bet ir galimybė pažinti Lietuvos gamtą iš vandens. Linkime saugaus, ramaus ir įdomaus navigacijos sezono.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą neleisti UAB „Minijos nafta“ išgauti naftos Kintuose, praneša Aplinkos apsaugos agentūra.

Skaityti toliau

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

Primename, kad Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos veikla Kintuose neleista teisėtai ir pagrįstai, nes neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūra (Agentūra) priėmė sprendimą, kad pagal parengtą ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta” naftos gavyba Kintuose – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat ir Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į visuomenės aktyvų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertinus pastabas ir PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės ribojimo (jo žodžiais – „ūkinės veiklos laisvės pažeidimo“), atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas siekia užsiimti naftos, t. y. Lietuvos žemės gelmėse glūdinčio gamtos ištekliaus, gavyba, o žemės gelmės yra ypatingas natūralios gamtinės aplinkos objektas, priklausantis išimtinai valstybei ir jokiu būdu negalintis patekti kitų asmenų nuosavybėn. Žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą užsiimti naftos gavyba reikia turėti leidimą tirti žemės gelmes ir leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes. Kadangi šių leidimų pareiškėjas neturi, jis užsiimti naftos gavyba neturi jokių teisių, todėl teigti, kad pareiškėjo ūkinė veikla yra neteisėtai ribojama ar kitaip pažeidžiama, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad poveikio aplinkai vertinimas pats savaime negali būti laikomas objektyviai konkrečiu, nes pagal galiojančioje Įstatymo redakcijoje pateiktą apibrėžimą „poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos“ (ar anksčiau galiojusioje Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo Įstatymo redakcijoje „poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla“). Kitaip tariant, poveikio aplinkai vertinimas yra prognozė, kai sprendžiama, kokį poveikį planuojama ūkinė veikla padarys aplinkai, kuri yra suprantama labai plačiai, t. y. aplinka nėra vien tik gamtos objektai, bet yra siejama ir su visuomenės gyvenamąja aplinka (žr. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme pateikiamą „aplinkos“ sąvoką). Šiuo atveju, pareiškėjas, rengdamas PAV ataskaitą, turėjo įtikinti įgaliotą valstybės instituciją – Agentūrą, kad pareiškėjo planuojamos vykdyti veiklos nepadarys neatitaisomos žalos aplinkai, tačiau to, kaip nurodyta Sprendime, neatliko.

Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Ši nutartis neskundžiama.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

2025–2026 m. centralizuoto šildymo sezonas baigiamas nuo ketvirtadienio, balandžio 30 d., praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Taip pat informuojama, kad šilumos vartotojai, pasikeitus faktinei oro temperatūrai, turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeisdami teisės aktuose nustatytų higienos normų.

www.silute.lt nuotr.

Pradedamas įgyvendinti 741 733,33 Eur vertės projektas „Minijos etnoarchitektūriniame kaime esančių gamtos ir kultūros objektų pritaikymas lankymui“, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Bus įrengtas 5,8 km pažintinis takas nuo Minijos iki Ventės kaimo apsauginių polderių pylimais palei Krokų Lanką ir Kniaupo įlanką bei atnaujintas Kniaupo įlankos paukščių stebėjimo bokštelis.

Projekte numatyti darbai turėtų būti užbaigti iki 2028 metų pavasario.

Projekto vertė – 741 733,33 Eur, iš jų 600 000,00 eurų – Europos Sąjungos lėšos, 141 733,33 eurų – Savivaldybės biudžeto lėšos.

Tikimasi, kad šis projektas prisidės prie turizmo plėtros, geresnės infrastruktūros ir didesnio krašto patrauklumo lankytojams.

www.silute.lt nuotr.

2026 m. gegužės 4–24 d. (šviesiu ir tamsiu paros metu) Kuršių mariose, visoje Klaipėdos apskrityje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Jų metu Lietuvos ir NATO šalių kariai treniruosis veikti kartu su įvairiomis valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis reaguojant į skirtingo pobūdžio karines grėsmes.

Skaityti toliau

Pratybose dalyvaujantys kariai ir pareigūnai dėvės taktines uniformas ir civilinius drabužius, su savimi turės šaunamuosius ginklus bei kitas karinės paskirties priemones. Vietovėje judės pėsčiomis ir ratinėmis transporto priemonėmis. Atskirose mokomosiose situacijose bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, aviacija, laivai ir kitos vandens transporto priemonės, imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika.

Buvęs lagerių karceris Macikuose. (H. Šojaus muziejaus nuotr.)

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos posėdyje pritarta valstybinio lygmens Macikų buv. lagerių muziejaus valdymo modeliui. Įgyvendinant šį modelį šiuo metu Šilutės Hugo Šojaus muziejaus valdomą Macikų lagerių objektų kompleksą pasiūlyta perduoti Kauno IX forto muziejui.

Skaityti toliau

Šis sprendimas reikštų svarbų žingsnį siekiant užtikrinti Macikų lagerių objektų komplekso išsaugojimą, sutvarkymą ir istorinės atminties įprasminimą nacionaliniu mastu. Perdavus kompleksą valstybės nuosavybėn, būtų sudarytos prielaidos kryptingai plėtoti šią unikalią istorinę vietą, integruojant ją į bendrą Lietuvos memorialinių vietų ir muziejų sistemą.

Pažymėtina, kad modelio įgyvendinimui būtinos teisinės ir administracinės procedūros: Šilutės rajono savivaldybės turto, susijusio su Macikų lagerių objektų kompleksu, perdavimas valstybės nuosavybėn, atskiro padalinio sukūrimas Kauno IX forto muziejuje, papildomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Primename, kad Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG`o lagerio objektų kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas saugomu valstybės. Macikų lageriuose kalėjo per 20 šalių atstovai. Ne tik Rytų Europos šalių, ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir JAV, Kanados, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių piliečiai, Sovietų Sąjungos Gulago kaliniai, tarp jų ir Lietuvos gyventojai, neįtikę sovietų valdžiai.

Macikų lagerių objektų kompleksas yra išskirtinės istorinės reikšmės objektas, liudijantis dviejų totalitarinių režimų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – vykdytus nusikaltimus. Jo integravimas į Kauno IX forto muziejaus struktūrą leis stiprinti istorinės atminties politiką, plėsti tyrimus ir edukacines veiklas, o taip pat didinti visuomenės sąmoningumą apie sudėtingą XX amžiaus istoriją Lietuvoje.

Vakarų Leituvoje. (SBA nuotr.)

Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių.

Skaityti toliau

Lietuvoje prasidėjo pirmieji miškasodžiai – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuoja iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį.

Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje pasodinta daugiau nei 10 tūkst. medelių: pušų, eglių ir beržų.

Miškasodžių svarba gamtai ir bendruomenėms

„Tokios iniciatyvos svarbios ne tik miškų atkūrimui, bet ir visuomenės sąmoningumo apie tvarumą stiprinimui. Bendradarbiaudami su socialiai atsakingomis įmonėmis galime pasiekti apčiuopiamų rezultatų – atkurti miškus, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir stiprinti žmonių ryšį su gamta“, – sako VMU Šilutės regioninio padalinio, kuriame SBA grupė pasodino daugiau nei 20 tūkst. pušų, vadovas Romas Gečas.

„Miškasodžiai mūsų komandai nėra tik vienkartinė akcija. Tai tradicija, kuri stiprėja su kiekvienais metais, nes ją kuria patys žmonės. Kuo daugiau kolegų įsitraukia, tuo didesnį poveikį galime sukurti – tiek aplinkai, tiek miestų bendruomenėms. Šiemet pasodinome rekordinį kiekį medžių – per 40 tūkst., o iš viso per penkerius metus mūsų komandos rankomis pasodinta beveik 130 000 medelių“, – „SBA Home“ vadovė Jurgita Radzevičė.

Miško sodinimui VMU naudoja kokybiškus, iš genetiškai patikimų sėklų išaugintus sodmenis, kurie yra auginami įmonės medelynuose. Kasmet VMU vidutiniškai atkuria apie 9,2 tūkst. ha miškų, o naujai įveisia dar apie 625 ha. Šiuo metu miškai sudaro apie trečdalį Lietuvos teritorijos – šalies miškingumas siekia 33,9 proc.

Miškasodžiai SBA grupėje organizuojami kasmet ir jau tapo nuoseklia socialinės atsakomybės „Savanorystės banga“ iniciatyva. Per pastaruosius penkerius metus skirtinguose Lietuvos regionuose bendrovės darbuotojai pasodino beveik 130 tūkst. medelių, tokiu būdu prisidėdami prie šalies miškų atkūrimo ir plėtros.

Ši iniciatyva išsiskiria ne tik savo mastu, bet ir geografija – vienu metu miškasodis vyksta skirtinguose šalies regionuose, kur SBA grupės darbuotojai prisideda prie miškų atkūrimo.

www.silute.lt nuotr.

Balandžio 8–25 d. (šviesiu ir tamsiu paros metu) Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Klaipėdos apskrities vidaus vandenyse vyksta karinės pratybos, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Per šias pratybas Lietuvos ir NATO šalių kariai treniruojasi vykdyti taktinius veiksmus naudojant skirtingo tipo vandens transporto priemones su benzininiais varikliais.

Garsiniai šaudmenys ir pirotechnika nebus naudojami. Saugi civilinė laivyba, gyventojų poilsis ir rutina pratybų metu nebus trikdoma.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo balandžio 1 d. atšaukta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Juknaičių, Saugų, Usėnų, Rusnės, Kintų ir Šilutės seniūnijų teritorijose, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Ekstremalioji situacija buvo paskelbta kovo 17 d. dėl gamtinio įvykio (potvynio), kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.

www.silute.lt nuotr.

Informacija dėl prašymų priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas.

Skaityti toliau

Šilutės rajono savivaldybės administracija praneša, kad nuo 2026 m. balandžio 7 d. 8.00 val. iki gegužės 12 d. 24.00 val. vyks prašymų priėmimas mokytis bendrojo ugdymo mokyklų 1, 5, 9 (I gimnazijos) ir 11 (III gimnazijos) klasėse.

Prašymai teikiami pagal nustatytą formą mokyklos direktoriui iki 2026 m. gegužės 12 d., užpildytą formą siunčiant elektroniniu paštu į mokyklos, skirtos mokinių priėmimui, el. pašto dėžutę.

Susipažinti su aktualiais dokumentais:

Mokinių priėmimo į Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas 2025–2026 metais tvarkos aprašas: https://teisineinformacija.lt/silute/document/60630.

Prašymo forma priimti į bendrojo ugdymo mokyklas: https://teisineinformacija.lt/silute/document/60631.

Mokyklų elektroninio pašto adresus, kuriais reikia pateikti prašymus: https://teisineinformacija.lt/silute/document/60632.

Bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijos: https://teisineinformacija.lt/silute/document/52847.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Šilutės rajone apsemta daugiau kaip 40 km kelių (15 ruožų), kuriuose dėl potvynio draudžiamas eismas.

Pagėgių savivaldybės teritorijoje priskaičiuojama per 13 km tokių kelių (7 ruožai).

Skaityti toliau

Apsemti kelių ruožai, kuriuose draudžiamas eismas

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 0.10 iki 14.27 km.

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 1.05 iki 5.00 km.

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 12.98 iki 13.55 km.

Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 19.70 iki 21.30 km.

Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7.25 iki 9.90 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 3.40 iki 3.50 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 4.55 iki 5.30 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 4.65 iki 4.80 km.

Užliekniai–Paleičiai, nuo 8.30 iki 8.40 km.

Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0.60 iki 5.70 km.

Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0.20 iki 2.74 km.

Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 1.36 iki 9.90 km.

Žemaitkiemis–Vabalai,nuo 5.20 iki 6.20 km.

Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 6.30 iki 6.90 km.

Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, nuo 3.50 iki 4.36 km.

Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 14.57 iki 18.05 km.

Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 23.86 iki 28.80 km.

Pagėgiai–Plaušvariai, nuo 2.10 iki 2.50 km.

Pagėgiai–Plaušvariai, nuo 3.70 iki 3.90 km.

Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 2.08 iki 3.80 km.

Plaškiai–Lazdėnai, nuo 0.00 iki 1.74 km.