Studija 501.

Pakartotinai skelbtas apžvalgos bokšto Nemuno deltos regioniniame parke įrengimo darbų rangovo konkursas įvyko, tačiau jo ir vėl niekas nelaimėjo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiame bokšto įrengimo darbų rangovo konkurse, kaip ir anksčiau skelbtame, dalyvavo dvi įmonės, tačiau jų abiejų pasiūlymai buvo atmesti dėl tos pačios priežasties – dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

sumin.lt nuotr.

Penktadienį Šilutės rajone lankysis susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tęsdamas vizitus Lietuvos regionuose, penktadienį, gegužės 5 d., susisiekimo ministras Marius Skuodis lankysis Šilutės rajone, kur apžiūrės šio rajono kelius, dviračių takus, vidaus vandenų kelius, su savivaldybės vadovais aptars šiam rajonui aktualius susisiekimo klausimus.

Vizito metu ministras su Šilutės rajono savivaldybės vadovais aptars kelių finansavimo, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo prioritetus bei kitus Susisiekimo ministerijos kompetencijos klausimus.

Pakeliui iš Šilutės į Ventės ragą ministras apžiūrės pėsčiųjų ir dviračių takus, vykdamas į Rusnę, apžiūrės kelio Šilutė–Rusnė ruožo būklę. Rusnės saloje ministras taip pat apsilankys Uostadvaryje.

Vizito pabaigoje numatoma apsilankyti Švėkšnoje ir apžiūrėti kelio Švėkšna–Daukšaičiai–Veiviržėnai ruožą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija kviečia teikti paraiškas paramai gauti pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023‒2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

Paraiškų priėmimo pradžia – gegužės 4 d.
Paraiškų priėmimo pabaiga – gegužės 15 d.

Daugiau – https://www.silute.lt/…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

sumin.lrv.lt nuotr.

Antroje metų pusėje eilės laukia dar 38 km.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klaipėdos apskritis dar 2023 m. taps patogesnė ir saugesnė pėstiesiems bei dviratininkams – net penkiose šios apskrities savivaldybėse – Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Šilutėje ir Neringoje – įsibėgėja šalia valstybinės reikšmės rajoninių ir krašto kelių besidriekiančių dviračių takų įrengimo bei rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu tvarkomi beveik 18 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Antrojoje šių metų pusėje darbai persikels į kitus – beveik 38 – Klaipėdos apskrities takų kilometrus.

„Vienas iš mūsų prioritetų – skatinti visuomenę naudotis bemotoriu transportu. Pirmą kartą ėmėmės šią infrastruktūrą plėtoti sistemiškai. Vienas iš mūsų naudojamų įrankių – nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapis, kurį pristatėme praėjusiais metais. Dedame dideles pastangas, siekdami atliepti Lietuvos žmonių poreikį – gerinti dviračių takų būklę, rekonstruoti juos ir tiesti naujus“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija tvarko dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą tarp miestų ir netoli, t. y. iki 6–7 km nuo jų nutolusių gyvenviečių. Tokie sprendiniai skatina rinktis automobiliams alternatyvų transportą.

Klaipėdos rajono savivaldybėje šiuo metu tvarkomas pėsčiųjų ir dviračių takas kelyje Nr. 168 Klaipėda–Kretinga. Šis takas driekiasi palei Kalotės gyvenvietę, kuri yra tankiai apgyvendinta individualių namų teritorija uostamiesčio prieigose. Pačioje gyvenvietėje tokių takų nėra, todėl vietos gyventojams buvo itin nesaugu eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu kelkraščiais. Vėlesniu projektu bus įrengiama trūkstama tako tarp Klaipėdos ir Kalotės atkarpa, kuri užtikrins susisiekimą tarp uostamiesčio ir gyvenvietės dviračiais bei pėsčiomis.

Šilutės rajone įrengiamas 1,56 km dviračių tako ruožas kelyje Nr. 4217 Šilutė–Rūgaliai–Povilai (Šilutės miesto Aukštumalės gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Klaipėdos gatve iki Šilutės miesto pabaigos). Šis takas užtikrins ne tik saugias ir patogias dviračių bei pėsčiųjų eismo sąlygas Aukštumalės gatvėje, tačiau turės teigiamos įtakos Šilutės miesto šiaurės vakaruose esančios miesto dalies pasiekiamumui pėstiesiems ir dviratininkams.

Kretingos rajone jau atlikti paruošiamieji darbai kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai ruožo rekonstrukcijai. Šiuo metu baigiama įrengti žemės sankasa, numatoma pradėti ir tako dangos konstrukcijos įrengimą. Atnaujinta minima atkarpa sujungs Kretingos miestą su Padvarių gyvenviete.

Pagrindinis dėmesys jau nuo šių metų pradžios skiriamas Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstrukcijai. Kritinės būklės takas sparčiai tvarkomas dviejuose ruožuose – atkarpoje nuo 2,1 km iki 15,567 km. Šią vasarą iš pagrindų atnaujintas takas jau leis pėstiesiems ir dviratininkams komfortiškai iš Naujosios perkėlos Smiltynėje pasiekti Juodkrantę.

Antroje 2023 m. pusėje naujų infrastruktūros atnaujinimo etapų pradžia numatoma likusiose tako Smiltynė–Nida dalyse. Galutinai užbaigus šio tako rekonstrukciją, saugiai ir patogiai keliauti dviračiais bus galima per visą Kuršių neriją – nuo Smiltynės perkėlos iki pat Nidos.

Planuojama, kad, įsibėgėjus šiems metams, pėsčiųjų ir dviračių įrengimo bei rekonstrukcijos darbai persikels ir į kitus Klaipėdos apskrities kelius bei atskirus jų ruožus.

Klaipėdos rajono savivaldybėje šiemet ketinama pradėti dar trijų pėsčiųjų ir dviratininkų takų su apšvietimu tiesimą ir įrengimą. Daugiau nei 6 km naujo tako atkarpa numatoma kelyje Nr. 2212 Klaipėda-Radailiai-Kretinga bei po maždaug 1 km atkarpą keliuose Nr. 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ir kelyje Nr. 168 Klaipėda–Kretinga.

Trys projektai įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus šių metų viduriui numatomi ir Kretingos rajono savivaldybėje. Du iš jų bus itin svarbūs visai Klaipėdos apskričiai, kadangi nauji pėsčiųjų ir dviračių takai planuojami kelyje A11 Šiauliai–Palanga, šio kelio atkarpoje tarp 133 ir 141 km. Ši infrastruktūra turėtų būti išvystyta iki 2024 m. vasaros ir leistų dviračiais keliauti iš Kretingos į Palangą.

Šių metų pabaigoje planuojama ir nauja 1,6 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių eismui pritaikyta atkarpa Kretingos rajono savivaldybėje esančiame kelyje Nr. 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai.

Primename, kad 2022 m. Susisiekimo ministerija pristatė nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapį su sistemingai atnaujinama informacija apie esamus, šiuo metu tiesiamus ir rekonstruojamus bei apie būsimus takus. Žemėlapį rasti galite čia.

vvkd.lt nuotr.

Nuo balandžio skelbiama navigacijos pradžia visuose eksploatuojamuose Lietuvos vidaus vandens keliuose. Navigacija tęsis iki lapkričio 27 d. Šiais metais eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis sieks 467 km, t. y. 17 km daugiau nei 2022 metais. Šiemet navigacijos sezoną vidaus laivyba pasitinka su atnaujinta infrastuktūra, pirmąja Lietuvos vandens kelių navigacine programelė ir degalinėmis ant vandens.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujam navigacijos sezonui paruošti visi eksploatuojami vandens keliai: pažymėtas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai. Visas vandens kelias nuo Kauno iki Klaipėdos pirmą kartą yra pažymėtas jau šviečiančiais navigaciniais ženklais-bujomis, tad galima plaukti ir naktį.

„Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Todėl tikrai džiugina, kad naująjį laivybos sezoną šioje didžiausioje šalies upėje pradedame su daug naujienų, naujovių, o laivyba kasmet aktyvėja. Jau metų viduryje baigsime esminius Nemuno vagos tvarkymo darbus, kurie padės pagrindus laivybai dešimtmečiams į priekį”, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak ministro, augantis laivybos potencialas pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje (Prienuose, Birštone ir Druskininkuose), bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau įgyvendinami projektai, sudaromos kuo geresnės sąlygos laivybai.

Šiuo metu vykdomas baigiamasis darbų etapas svarbiame Nemuno kelio E-41 modernizacijos projekte. Upėje šiai dienai pastatyta jau beveik 500 bunų, visi projekto darbai bus baigti liepos mėnesį.

Naujame sezone bus eksploatuojamos vidaus vandens kelių atkarpos Kuršių mariose: Kintai – Ventė, Dreverna – Juodkrantė. Tokiu būdu šiemet bus naviguojamas jau visas rytinės Kuršių marios pakrantės laivakelis. Taip formuojamas žiedinis maršrutas visomis Kuršių mariomis, sujungiant vakarinės ir rytinės pakrantės vandens kelius.

“Šį sezoną atveriame naujus kelius ir galimybes, kad vandens transportą naudotų ne tik patyrę laivybos entuziastai, bet visi besidominantys, norintys išbandyti, norintys atrasti kitus kelius, o kartu ir gamtą, upių grožį. Pirmą kartą kiekvienas galės naviguoti, susikurti maršrutus su vandens kelių programėle. Kuro pasipildyti kiekvienas galės be išankstinių sutarčių net neišlipęs iš laivo degalinėse ant vandens. Tikrai žinome, kad to ilgai laukė laivybos entuziastai. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje”, – sako Vladimiras Vinokurovas, AB Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

VVKD užsakymu surinktais ir koordinuojamais duomenimis sukurta vandens kelių navigacijos programėlė „VANDENS KELIAI“. Kiekvienas besidominantis laivyba, kviečiamas įsidiegti programėlę savo telefone. Joje laivavedžiai ras visą reikalingą informaciją – navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir vandens kelių gylius, uostų, prieplaukų ir degalinių vietas, tiltus, turės galimybę susikurti maršrutus. Vartotojams programėlė bus pasiekiama jau gegužės mėnesį.

Kauno žiemos uoste paruošta daugiau negu 80 vietų pramoginiams laivams. Taip pat baigti atnaujinti Uostadvario ir Nidos uostai. Nidoje dėmesys buvo skiriamas krantinės kokybei ir švartavimosi saugumui, nes čia atplaukia ir pakankamai dideli keleiviniai laivai. Nidoje, Svencelėje, Jurbarke ir Kaune įrengtos degalinės ant vandens.

Svarbi naujiena yra tai, kad jau atliktos teisės aktų pakeitimų korekcijos, reglamentuojančios mažmeninę prekybą degalais vandens keliuose, taigi šį sezoną kiekvienas degalų galės pasipildyti neišlipęs iš laivo ir be papildomų sutarčių, o tiesiog atsiskaitant bankine kortele.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Švėkšnos dvaro parkas tapo Prancūzijos kultūros ministerijos inicijuojamo renginio „Rendez-vous aux jardins“ („Susitikime parkuose“) oficialiu dalyviu, feisbuke pranešė Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyrius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginiu siekiama supažindinti visuomenę su parkų istorija, jų vertingosiomis savybėmis, čia esančiu kultūros paveldu, kūrimu ir planavimu, augalija ir jos priežiūra, jų sukūrimą finansavusiomis asmenybėmis, kūrėjais.

„Rendez-vous aux jardins“ – tai renginys, kuriuo siekiama pabrėžti parkų – istorinių ir šiuolaikinių – turtingumą ir įvairovę.

Birželio 2-4d. visų laukiame atvykstant į Švėkšnos dvaro parką.

Daugiau apie renginį Švėkšnoje (anglų kalba): https://openagenda.com/…/discover-the-park-of-sveksna

Plačiau apie renginius “Susitikime parkuose” lietuvių kalba: https://kpd.lrv.lt/…/susitikime-parkuose-vel-kviecia…

Studija 501.

Apžvalgos bokšto Nemuno deltos regioniniame parke įrengimo darbų rangovo konkursas įvyko, tačiau jo niekas nelaimėjo.

Bokšto įrengimo darbų rangovo konkurse dalyvavo dvi įmonės, tačiau, kaip teigiama šio viešojo pirkimo ataskaitoje, jų abiejų pasiūlymai buvo atmesti „dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O vos prieš kelias savaites Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė naujienų agentūrai BNS teigė, kad apžvalgos bokštas „Burė“ Nemuno deltos parke turėtų iškilti iki šių metų pabaigos…

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1946945/apzvalgos-bokstas-bure-nemuno-deltos-parke-turetu-iskilti-iki-metu-pabaigos

Žemaičių Naumiesčio bendruomenės nuotr.

Balandžio 12 dieną Žemaičių Naumiestyje pirmą kartą buvo minima Liūto diena. Ši diena pasirinkta dėl to, kad 1792 metų balandžio 12 dieną Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis savo dekretu Naumiesčiui suteikė Magdeburgo – miesto – teises ir herbą kartu su tuo. O jame pagrindinis veikėjas – liūtas su ginklu nasruose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įdomiausiai minėti tokią dieną su moksleiviais. Tačiau ši savaitė – velykinė moksleivių atostogų savaitė. Dėl to nei Žemaičių Naumiesčio pradinės mokyklos – darželio, nei Žemaičių Naumiesčio gimnazijos moksleivių mokyklose šią dieną nebuvo. Tačiau sutiko į šią šventę ateiti darželinukai. Jie atėjo pasiruošę – su savimi atsinešė spalvingus miestelio herbukus.

Atėjusius prie Žemaičių krašto etnokultūros centro darželinukus su auklėtojomis pasitiko šio centro darbuotojos Indrė Tomsonaitė ir Ornela Gudavičė bei Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis. Jis papasakojo mažiesiems naumiestiškiams apie žvėrių valdovą liūtą, jiems suprantamais žodžiais paaiškino apie herbą. Kolegės iš etnokultūros centro papasakojo apie svarbiausią tuo metu miestelio vietą – turgų. O ir „pardavė“ už „pinigus“ darželinukams obuolių. Kadangi ir žuvis turguje pardavinėjo – sužaidė visi drauge ir žaidimą „Upytėlė teka“. Dar darželinukai pabandė pagal muziką kaip liūtai pašokinėti. O viskas baigėsi Žemaičių Naumiesčio muziejuje, kur mažieji naumiestiškiai tarp eksponatų ieškojo paslėptų beigelių (barankų), kurie anksčiau turguose gausiai pardavinėjami buvo. Tiems, kurie juos surado, buvo leista pasinešti į darželį ir drauge su kitais draugais juos suvalgyti.

O ši diena miesteliui išties istorinė. Mat XVIII a. pabaiga Lietuvai, o drauge ir Lenkijai, nebuvo rami: po 1772 m., kai Abiejų tautų respublikos po kąsnelį „atsikando“ Prūsija, Rusija ir Austrija, grėsė dar vienas toks „atkandimas“. Todėl Naumiesčiui, kuris vos už trejeto kilometrų nuo sienos su Rytų Prūsija, ir buvo suteiktas herbas su pavaizduotu žvėrių valdovu liūtu, kad bent jau simboliškai gintų vakarinį valstybės kraštą. O kad būtų įtikinamiau ir ginklą – pistoletą – į nasrus liūtui įdėjo. Tad išties yra pagrindo minėti Liūto dieną Žemaičių Naumiestyje, nes nuo to laiko miestelį išties saugo herbe pavaizduotas liūtas. Gaila, jis neišgelbėjo, ir 1793 m. įvyko Antras Abiejų tautų padalinimas. O po trečiojo – 1795 m. Lietuvos neliko – ją pasigrobė carinė Rusija ir pavadino Šiaurės vakarų kraštu. Tokiu ji išbuvo iki 1918 m. vasario 16 d.

Liūto dieną Žemaičių Naumiestyje surengė Žemaičių krašto etnokultūros centras drauge su Žemaičių Naumiesčio muziejumi.

www.vmu.lt nuotr.

Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į „Nacionalinį miškasodį“ – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 26-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 29 d. Šiais metais miškininkai įveis rekordinį skaičių naujų miškų – net 800 ha, kuriuose pasodins tiek medelių, kiek Lietuvoje gyventojų – 2,8 mln., tad kur oš tavo miškas?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) ir Aplinkos ministerijos organizuojama šventė bendram tikslui sutelkia įvairių sričių žmones, įmones, organizacijas, bendruomenes ir visus mylinčius gamtą bei norinčius prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, kuris šiuo metu siekia 33,8 % šalies ploto.

„Miškasodis mums, miškininkams yra vienas svarbiausių metų darbų ir ypatinga šventė, kuomet bendram tikslui visi sutelkiame jėgas, o taip pat susitinkame su kolegomis, šventės dalyviais, kurių šiais metais, tikimės, bus rekordiškai daug. Kiekvienais metais miškasodis sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio, žmonės mato vertę ir naudą – sodindami naujus medelius, prisidėdami prie miškingumo didinimo ir sužinodami iš miškininkų naudingos informacijos apie miško sodmenų išauginimo technologijas, medžio gyvavimo ciklus, miškininko darbą ir bendrai apie miškininkystę Lietuvoje“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Nacionalinis miškasodis vyks visoje Lietuvoje, 26 VMU regioniniuose padaliniuose ir beveik 40-tyje skirtingų sodinimo vietų balandžio 29 d. 10 val. Norint dalyvauti šventėje – privaloma registracija: https://registracija.vmu.lt/.

Nacionalinis miškasodis – tai dešimtmečius gyvuojanti ir tradicija tapusi medžių sodinimo šventė, kuomet miškininkai kviečia visuomenę susipažinti su medžių sodinimo technologijomis, sužinoti apie miškininko darbą bei savo rankomis prisidėti prie šalies miškų atkūrimo ir įveisimo.

„Praėjusiais metais Nacionaliniame miškasodyje dalyvavo apie 1500 žmonių ir daugiau nei šimtas įvairių įmonių bei organizacijų. Šiemet tikimės suburti dar daugiau žmonių, kad Lietuvoje oštų miškai, žaliuotų girios, kurios yra mūsų lietuviškos tapatybės dalis, į kurią kviečiame atsisukti, nes miškai ne tik valo orą, apsaugo augmeniją, žvėris, bet ir gerina mūsų visų sveikatą ir savijautą“, – į šių metų miškasodį kviečia jungtis Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Šie metai pirmieji, kai visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema, tokiu būdu bus pasodinta apie 4 mln. sodmenų. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas.

Tokiu būdu išauginami labai geros kokybės sodmenys per du kartus trumpesnį sodmenų auginimo laiką, sėjimo procesas vykdomas specialios įrangos pagalba, todėl vertingų sėklų sunaudojama 3 kartus mažiau. Iš konteinerių persodinti sėjinukai nejaučia persodinimo streso, o suteikiant geras augalų priežiūros sąlygas, auga labai greitai.

Tauragės AVPK nuotr.

Balandžio 7 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras už indėlį į saugios aplinkos kūrimą, nuolatinį bendradarbiavimą nustatant teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas Kintų seniūnijos seniūnui, ilgamečiam policijos rėmėjui Antanui Kliženčiui įteikė padėką.

Pareigūnai džiaugiasi, kad Kintų seniūnas A. Kližentis kartu su policijos pareigūnais nuolat dalyvauja visuomenės švietimo, saugios aplinkos kūrimo prevenciniuose renginiuose, padeda vykdyti vagysčių, eismo saugumo pažeidimų prevenciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai pažymi, kad Kintų seniūnas buvo vienas pirmųjų aktyvių Kintų miestelio gyventojų, kurie 2002 m. Kintų seniūnijoje susijungė į savanorių policijos rėmėjų grupę, kuri stebėjo aplinką, bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir taip saugojo tiek vietos gyventojų, tiek atvykstančių į Pamario kraštą poilsiautojų turtą nuo tuo metu itin dažnai įvykdomų vagysčių.

Policijos bendruomenė dar kartą sveikina A. Kližentį jubiliejaus proga ir linki kuo didžiausios sėkmės!

Saugų seniūnijos nuotr.

Saugiškiai vėl sukūrė reginį ne tik saviems, bet ir visiems, kurie važiuos pro šalį. Tai milžiniška pintinė su margučiais, kurią su pagalbininkais sumeistravo vietos menininkas Rimantas Pilibavičius.

Pintinės aukštis – 8,18 m, plotis – 3,5 m, ilgis – 7 m, svoris – 1,5 tonos. Krepšelyje sudėta 40 įspūdingo dydžio margučių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasidžiaugti reginiu saugiškiai kviečia vaikus, mamytes ir močiutes, tėvelius ir senelius, visiems linkėdami smagių šv. Velykų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Velykų dienomis – balandžio 9 ir 10 d. – priemiesčio ir miesto autobusų eismas vyks sekmadienio tvarkaraščiu, praneša UAB „Šilutės autobusų parkas“.

Tolimojo susisiekimo autobusų eismas per šventes nesikeis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Autobusų stoties darbo laikas per Velykas

'Švėkšnos naujienų' nuotr.

Asociacija „Švėkšniškių sambūris“ šiemet ne tik papuošė Velykų medį, bet ir išdabino visą miestelį. Taip Švėkšna tapo tikru Velykų miesteliu.

Jeigu netikite, spauskite „Skaityti toliau“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

zuv.lt nuotr.

Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 metų planą, praėjusią savaitę Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos specialistai baigė vėgėlių jauniklių įveisimo neišnuomotose šalies vandens telkiniuose darbus. Nemuno deltos upės ir ežeras Aukštaitijoje papildyti 6,38 mln. vnt. vėgėlių jauniklių.

Dėl gero apvaisinimo ir mažo neapvaisintų ikrų kiekio inkubacijos laikotarpiu žuvų išleista 1,58 mln. vnt. daugiau.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vėgėlės dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje – Rusnėje. Vėgėlių dirbtinio veisimo ciklas buvo pradėtas dar pernai, kai atvėsus orams, gavus specialiosios žvejybos leidimus, buvo vykdomi šių žuvų reproduktorių gaudymo darbai. Iš nerštui pasiruošusių žuvų patelių ir patinų buvo paimti ir apvaisinti ikrai. Vėliau reproduktoriai buvo paleisti atgal į upę, kur buvo sugauti.

Dirbtinis vėgėlių veisimas yra vienas efektyviausių šių žuvų išteklių palaikymo ir didinimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų. Vėgėlių jauniklių išleidimui buvo pasirinktos optimaliausios gamtos sąlygos, kurios yra ypač reikšmingos vėgėlių jauniklių adaptacijai naujuose gyvenamuosiuose plotuose. Vandens temperatūra įveisimo metu siekė 10,0–10,2 °C.

Praėjusiais metais, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 m. planu, vandens telkiniai gausiai praturtinti plėšriosiomis žuvys. Jos sudarė apie 80–85 proc. viso įveisimui skirto žuvų kiekio. Pernai į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius įžuvinta virš 2,6 mln. vnt. lydekų, beveik 1,6 mln. vnt. sterkų, 4,8 mln. vnt. vėgėlių, 81,5 tūkst. vnt. šamų ir kitų plėšriųjų žuvų jauniklių.

vvkd.lt nuotr.

Modernizuojant laivybos kelią didžiausioje Lietuvos upėje – Nemune pradedamas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose bus įrengtos upės tėkmę reguliuojančios bunos, leisiančios užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį.

Šių metų liepą baigus trejų metų trukmės projektą, Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių laivybos kelias bus pritaikytas krovininei ir keleivinei laivybai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nemuno laivybos kelio modernizavimas stipriai pagerins sąlygas keleiviniams laivams ir krovinių baržoms – tikiu, kad jau šią vasarą matysime gerokai intensyvesnę laivybą svarbiausia mūsų šalies upe, kuri yra ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias. Turime išties puikią galimybę nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Neabejoju, kad atgims ir keleivinė, pramoginė laivyba Nemunu“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Tvarkant Nemuno vagą iš viso bus pastatyta ar rekonstruota daugiau kaip 500 bunų – tai minimalus bunų skaičius siekiant užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Pastačius bunas upės vaga taps tiesesnė, sumažės krantų ir dugno erozija. Sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis, laivakelio priežiūra taps gerokai paprastesnė, o laivyba nesutriks ir sausmečio laikotarpiu.

„Galime pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje. Dirbame, kad būtų paruoštas kelias, sukurta reikiama vidaus vandenų laivybos infrastruktūra, žmonės galėtų laisvai keliauti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja infrastruktūrą, stato baržas ir ruošia perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto“ – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Nemuno laivybos kelio modernizavimas pradėtas 2021 m. – tuo metu buvo atlikti darbai Kaune ir Kauno rajone, vėliau – antrame ruože Šakių ir Jurbarko rajonuose. Praėjusiais metais šiame ruože vyko intensyviausi laivybos gerinimo darbai. Čia sausmečiu Nemuno laivakelio situacija būdavo itin sudėtinga. Upės vaga užsinešdavo nešmenimis, o susidariusios seklumos kėlė grėsmę ne tik ant jų užplaukusiems laivams, bet ir vandens transporto naudotojų saugumui. Todėl čia pastatyta daugiausiai bunų. Užbaigiant metus Nemune jau buvo 424 bunos.

Vidaus vandens kelių direkcija jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie esminius pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje tapo patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis. Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.

„Laivas „Raketa“ šiemet pradės savo ketvirtąjį sezoną. Džiaugiamės vis gerėjančiomis sąlygomis vandens kelyje Kaunas-Nida. Gyliai užtikrinami visus metus, o vandens kelio duomenys jau pilnai pasiekiami el. versijoje. Be Vidaus vandens kelių direkcijos indėlio atgaivinat laivybą ir vykdant Nemuno modernizacijos projektą, būtume neišdrįsę atkurti unikalų net istorinį maršrutą Lietuvoje. Sujunkime krantus“ – sako VšĮ Vandens kelias prezidentas Nerijus Šilgalis.

Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuojamas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,3 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicijos.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, 1997 m. jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Vandenų kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Neatkreipęs dėmesio į pakabintą įspėjamąjį eismo ženklą, ribojantį po Švėkšnos viaduku pravažiuojančių automobilių aukštį, Lenkijos pilietis kliudė į Kultūros vertybių registrą įrašytą statinį, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Lenko vairuojamo sunkiasvorio automobilio konstrukcija nuo smūgio buvo stipriai pažeista, dėl to jis nebegalėjo tęsti kelionės.

Daugiau – https://www.sveksnosnaujienos.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Gausiausiai paukšteliais papuoštas „Gyvybės medis“, sukurtas Švėkšnoje 2022 m. Velykų proga – tai naujas Lietuvos rekordas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Džiugia žinia apie gautą užregistruoto Lietuvos rekordo diplomą savo feisbuko paskyroje vakar pasidalino Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyrius.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Naujųjų savininkų vizijoje – visų dvaro pastatų remontas, išlaikant XIX a. tradicijas, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Esą dvaras ir parkas turėtų tapti patraukliu kultūros centru.

Daugiau – https://www.sveksnosnaujienos.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

zum.lrv.lt nuotr.

Praėjusiais metais, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 m. planu, į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius įžuvinta 12 885,214 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Vandens telkiniai gausiai praturtinti plėšriomis žuvys. Jos sudarė apie 80–85 proc. viso įžuvinimui skirto žuvų kiekio. Kita dalis išleistų žuvų – saugomos ir retos rūšys: aštriašnipiai eršketai, ūsoriai, skersnukiai ir ežeriniai sykai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Po ilgos pertraukos žuvivaisos specialistams sėkmingai pavyko išveisti ir į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius įvėžinti 2 tūkst. vnt. ant išnykimo ribos atsidūrusių plačiažnyplių vėžių.

Žuvivaisą valstybiniuose vandens telkiniuose organizuoja Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žuvys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.).

Žuvivaisos darbus, remiantis Žuvų ir vėžių valstybinių vandens telkinių įveisimo ir Žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai planais, organizuoja ir koordinuoja įstaigos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai. Planus kasmet pagal mokslininkų teikiamas rekomendacijas sudaro ir, suderinusi su Aplinkos ministerija, tvirtina Žemės ūkio ministerija. Vadovaujantis patvirtintais planais, kiekvienais metais vidutiniškai įžuvinama 230–240 vandens telkinių, iš kurių 134–140 yra ežerai, 70 – upės, 30–33 – tvenkiniai.

2022 m. valstybiniai (neišnuomoti) vandens telkiniai gausiai įžuvinti šiomis įvairaus amžiaus žuvimis: lydekomis (2 639,63 tūkst. vnt.), starkiais (1561,00 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (4 800 tūkst. vnt.), lašišomis (141 tūkst. vnt.), šlakiais (178,06 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (215 tūkst. vnt.), skersnukiais (30,78 tūkst. vnt.), ūsoriais (6 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais (31 tūkst. vnt.), unguriais (1 702 tūkst. vnt.), lynais (25,2 tūkst. vnt.), Vištyčio ežero sykais (436,5 tūkst. vnt.), seliavomis (1 000 tūkst. vnt.), šamais (81,5 tūkst. vnt.), auksiniais karosais (6,9 tūkst. vnt.), karpiais (26,8 tūkst. vnt.) ir pačiažnypliais vėžiais (2 tūkst. vnt.).

Dalies lydekų (130,6 tūkst. vnt.), baltųjų amūrų (0,9 tūkst. vnt.) ir margųjų plačiakakčių (0,95 tūkst. vnt.) įveisimas vykdytas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstaiga nuo 2018 m. žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria po 300 tūkst. eurų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Žuvys veisiamos ir vandens telkiniai įžuvinami ne vien dėl žvejų mėgėjų poreikių tenkinimo, yra labai svarbi gamtosauginė funkcija, turinti neįkainojamą šių žuvų populiacijų atkuriamąją ir išliekamąją vertę, užtikrinant bioįvairovę. Nustatyta, kad dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų. Negausinant papildomai, kai kurios žuvų rūšys tiesiog išnyktų.

Dirbtinio veisimo dėka Lietuvos upėse atsistato lašišų, šlakių, margųjų upėtakių populiacijos. Taip pat pastebimas ungurių vandens telkiniuose pagausėjimas. Įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“, vykdomi reguliarūs šių žuvų įveisimo darbai. Tai užtikrina, kad itin vertingi unguriai šalies upėse ir ežeruose neišnyktų, o subrendę galėtų migruoti į nerštavietes.

Šiemet į valstybinius vandens telkinius planuojama išleisti apie 12 mln. vnt. įvairių rūšių žuvų.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Pirmąją vasario dieną Švėkšnoje net dviejuose vietose gamta parodė savo galią. Ties Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia nuvirto dalis šlaitą prilaikančios akmeninės sienos. Tą pačią dieną dar viena nuošliauža pastebėta vos pravažiavus kelio sankryžą Švėkšna-Skomantai.

Daugiau – https://www.sveksnosnaujienos.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas