www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“, kurios globojami senieji miškai iki šiol daugiausia buvo Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose, plečia saugomų miškų plotą ir išpirko pirmąjį sklypą šalies vakaruose, Šilutės rajone, teigiama pranešime spaudai.

Miškų plotų įsigijimas skirtingose vietovėse leidžia išsaugoti įvairesnių gyviesiems organizmams palankių buveinių, o naujausio išpirkto miško išskirtinumas – jam priklausantis gabalėlis upės kranto, kuris yra itin reikšmingas bioįvairovei.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Su upe besiribojantis miškas užtikrins mikrobuveinių gausą

Išpirktas 6,08 ha sklypas yra prie Veiviržo upės, netoliese Pangirių, Šilininkų kaimų Šilutės rajone. Miškas patenka į Veiviržo ir Šalpės upės slėnių teritoriją ir priklauso saugomai teritorijai – Veiviržo ichtiologiniam draustiniui. Sklypo išskirtinumas – 800 metrų besitęsianti Veiviržo upelio pakrantė, su turtingais įvairiarūšiais šlaitų lapuotynais. Nors miškui iki gūdžios sengirės dar reikės pabręsti, jau dabar matomi tokie seno miško elementai kaip stuobriai, virtėliai, šimtmetį švenčiantys ąžuolai, brandžios drebulės, liepos, beržai bei baltalksniai.

Su vandens telkiniais besiribojantys miškai išsiskiria savitų mikrobuveinių ir biologinės įvairovės gausa. Pavyzdžiui, pakrantėse esanti stambi negyva mediena gauna sąlyginai daugiau drėgmės ir saulės, o tai sudaro palankias sąlygas įsikurti išrankesnėms vabzdžių, kerpių, grybų rūšims. Pasak fondo bendraįkūrėjo, režisieriaus Mindaugo Survilos, išsaugoto miško vietoje medynas ir visa upelio pakrantė bus palikti savaiminiam vystymuisi – taip medžių virtuoliai ir šaknys taps puikia slėptuve saugomoms Veiviržo hidrologinio draustinio žuvų rūšims, ūdroms, o miško šlaituose urvus galės raustis bebrai.

„Vandens telkinių pakrantės yra reikšmingos biologinės įvairovės prasme – tai lyg savotiškos gyvybės susitelkimo oazės miškuose, ypač sausesniuose. Taip pat pakrantės užtikrina buveinių įvairovę tokiose vietose pastoviai gyvenantiems organizmams arba gali būti svarbios atskirose organizmų vystymosi stadijose. Daliai gyvūnų tai yra ir poilsio, maitinimosi, troškulio malšinimo vietos“, – dėstė gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė.

Auga verslų atsakingumas

Anot M. Survilos, verslų ekologinis sąmoningumas, noras tapti draugiškesniems gamtai ir siekis prisidėti prie apčiuopiamų iniciatyvų auga. Prie naujausio sklypo išpirkimo prisidėjo šį pavasarį fondo partneriu tapęs „Mano bankas“, įsipareigodamas šiemet skirti 20 tūkst. eurų fondo veiklai ir miško plotams įsigyti, juos apsaugant nuo iškirtimo bei žmonių ūkinės veiklos, bei leidžiant jiems pamažu virsti sengirėmis.

„Siekiame realiais veiksmais prisidėti prie senųjų Lietuvos miškų ir juose esančios bioįvairovės išsaugojimo, taip pat prie visuomenės švietimo apie tvarumo svarbą. Esame tikri, kad bet kurios veiklos tvarumui turi būti skiriamas kur kas daugiau dėmesio – nuo to priklausys ir ateinančių kartų gerovė, ir verslo įmonių konkurencingumas“, – sako „Mano bankas“ vadovė Giedrė Blazgienė.

Iš viso „Sengirės fondas“ nuo kirtimo išsaugojo jau virš 95 ha senųjų Lietuvos miškų, o šių metų tiksluose – išplėsti globojamų sklypų plotą iki 100 ha.

„Sengirės fondas“

vvkd.lt nuotr.

Kuršių mariose atvertas dar vienas kelias – pramoginei ir keleivinei laivybai pritaikytas visas vandens kelias Pakalnė-Rusnaitė-išplauka į Kuršių marias, praneša Vidaus vandens kelių direkcija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemuno delta ir Kuršių marios yra ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, skirtos buveinių ir paukščių apsaugai, kuriose saugomos Europos bendrijos svarbos buveinės ir rūšys. Jau prieš porą metų Vidaus vandens kelių direkcija ir Šilutės rajono savivaldybė siekė atverti naują maršrutą, bet trūko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos leidimo vykdyti vandens kelio valymą Rusnės žiotyse ir išplaukoje į Kuršių marias. 2023 metų pradžioje direkcija netgi dalyvavo pikete, siekdama gauti leidimą vandens kelio valymo darbams, išvalyti susikaupusias sąnašas bei įrodyti, kad žalos gamtai nebus.

2023 m. rugpjūčio mėn. Vidaus vandens kelių direkcija gavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Aplinkos apsaugos agentūros derinimus/leidimus. Valymo darbai pradėti vykdyti dar rugpjūčio mėn. 750 m ilgio vandens kelio ruože suformuotas 25 m pločio ir ne mažiau kaip 1,5-2,0 gylio laivakelis (gylius stebėti programėlėje vandens keliai Wave). Bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija, siekiant paukščių apsaugos tikslų, vandens kelio tvarkymo darbų metu iškastas smėlis buvo supiltas į atviras sąvartas.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius V. Vinokurovas džiaugiasi: „Iki šiol į Kuršių marias laivai dažniausiai plaukė Atmatos upe, nes nebuvo galimybės kitaip išplaukti į Kuršių marias. Vidaus vandens kelių direkcija kruopščiai ir planingai dirba, kad vandens kelių maršrutų daugėtų, o laivybos entuziastai ir keleiviai galėtų rinktis įvairius maršrutus. Tik sukūrus infrastruktūrą, atveriamos galimybės naujoms šakoms, šiuo atveju maršrutams Kuršių mariose“.

www.silute.lt nuotr.

Rugsėjo 14-osios vakarą 7-ąjį kartą įvykę portalo Lrytas.lt „Verslo genas“ apdovanojimai buvo sėkmingi Pamario kraštui. Laimėtojus apdovanojimų ceremonijos metu pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vicemeras Tomas Budrikis, patarėja Vaidutė Armonienė bei Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Agnė Abramovičienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vandens turizmo centro „Upaitė“ vadovė Aurelija Kalvaitienė pelnė „Lrytas.lt skaitytojų favorito“ apdovanojimą.

Šilutiškiui, robotikos laboratorijos „Tavo robotas“ įkūrėjui Eivanui Maksvyčiui įteiktas apdovanojimas „Už mokslo ir žinių įgyvendinimą versle“.

„Šeimos verslo“ apdovanojimas įteiktas Biržų krašto šeimai, užsiimančiai taktinės ekipuotės gamyba. Ji gaminama ne kur kitur, o Kintų seniūnijoje. Sveikinimai Tautvydui Matuzevičiui ir jo kolegei Monikai Dobrovolskytei.

sumin.lrv.lt inf.

Baigta keletą metų trukusi Nemuno laivybos kelio modernizacija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį lankysis Kaune, kur atidarys šį kelią ir paskelbs krovininės laivybos Nemunu startą, praneša Susisiekimo ministerija.

Atidarymas vainikuos pagrindinio Lietuvos laivybos kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda trejus metus trukusio modernizacijos projekto pabaigą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Modernizuotame 200 km Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių upės vagą reguliuos 553 bunos – statiniai iš akmens ir žvyro, įrengti statmenai upės tekėjimo srovei, kurie susiaurina upės vagą, o sustiprėjusi jos srovė išvalo laivakelį nuo sąnašų. Taip visame šiame ruože sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Šis Europos Sąjungos finansuojamas Nemuno vandens kelio strateginis projektas turėtų esmingai pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upėje. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

www.silute.lt nuotr.

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai renka konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojus. Taip, pasak Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, siekiama Šilutės krašto ūkininkus skatinti pažangiai ūkininkauti, gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skelbiame 5 geriausius Šilutės rajono savivaldybės ūkininkus, kurie išskirtinai puoselėja savo ūkius negailėdami nei laiko, nei jėgų.

1 vietos nugalėtojas – Andrius Žvirblis, turintis mėsinės gyvulininkystės ūkį Vanagių k. (Žemaičių Naumiesčio sen.), kuriame šiuo metu – net 140 galvijų. Per 5-erius metus A. Žvirblis įvykdė 4 ūkio modernizavimo projektus pasinaudodamas ES parama.

2 vieta atiteko Vilmai ir Vaidui Kvedariams iš Užpelkių k. (Usėnų sen.), kurie užsiima pienine gyvulininkyste.

3 vietą šiame konkurse užėmė Birutė Stonkutė iš Švėkšnos, puoselėjanti uogininkystės ūkį, kuriame augina šilauoges, svarainius, šaltalankius, šermukšnius ir kt.

4-5 vieta dalijasi Vaidas Vedeikis iš Galnės k. (Vainuto sen.), turintis pieninės gyvulininkystės ūkį ir Alvydas Degutis iš Laučių, auginantis mėsinius galvijus bei danielius.

Nugalėtojai ir 4-5 vietas pasidaliję ūkininkai bus pagerbti rudens šventės metu Žemaičių Naumiestyje rugsėjo 30 dieną.

Daugiau nuotraukų rasite čia: https://www.facebook.com/photo?fbid=612256734410618&set=pcb.612189494417342.

Stop kadras.

Kario noras patobulinti ekipuotę virto klestinčiu verslu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ventėje ant marių kranto esanti siuvykla „Matuza tactical“ turbūt vienintelė Lietuvoje su tokiu gražiu vaizdu. Tačiau daugiau nei 20 metų kariuomenėje tarnaujantis biržietis Tautvydas Matuzevičius pasigirti gali ne tik tuo, nes hobis virto klestinčiu verslu.

Kadangi tobulos ekipuotės negaudavo, o gal ir tokios nebūdavo, tekdavo vis šį bei tą koreguoti ar pasisiūti pačiam. Vėliau prašymų vyras ėmė sulaukti ir iš kolegų, o paklausai vis augant jis net nusprendė iš to sukurti verslą, prie kurio, pasiūliusi genialią idėją, prisijungė Monika Dobrovolskytė.

Stop kadras.

Kintų bendruomenė sunerimo dėl seno pašto pastato Kintuose. Esą Mažajai Lietuvai būdingą statinį norėta rekonstruoti į modernius svečių namus neišsaugant vokiškojo paveldo bruožų.

Daugiau - https://www.lrt.lt/mediateka…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

B. Markevičiaus nuotr.

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras – tai kelių entuziastų grupė, beprotiškai mylinti jūrą ir senuosius „tikruosius“ medinius burinius laivus. Šiuo metu rūpinamės 10 burlaivių, kurių net 9 pripažinti Lietuvos Kultūros paveldu. Daugumą šių laivų išgelbėjome nuo visiško sunaikinimo – elementaraus sudeginimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Galime valandų valandas pasakoti istorijas apie kiekvieną iš mūsų laivų (o patikėkite, yra ne viena ir dar kokių!), bet labiausiai džiaugiamės tada, kai jiems po truputį grąžiname likimo nuskriaustiems laivams buvusį jų grožį.

Šiuo metu tvarkome ir ieškome finansavimo seniausiam savo burlaiviui „Lady Sophie“, pagamintam 1911 metais. Kiti burlaiviai kol kas kantriai laukia savo eilės naujai įkurtame istorinių laivų uoste. Uostas įsikūręs Švėkšnoje ir tai turbūt pirmasis uostas Lietuvoje, kuris neturi priėjimo prie vandens.

Uosto įkūrimas Švėkšnoje – atskira istorija apie tai, kaip gana unikalūs burlaiviai (ne tik Lietuvos kontekste), prie tikrosios jūros tapo niekam nebereikalingi ir vos nevirto pelenais. Bet tuo pačiu tai ir jiems nauja pradžia.

Siekdami išgelbėti laivus nuo užmaršties ir išsaugoti marinistinio Lietuvos paveldo ryškiausius egzempliorius, Švėkšnos uoste ne tik juos saugome, restauruojame ir tikimės, kad bent dalis jų grįš ten, kur jie ir turi būti – į jūrą. Tam dedame ne tik visas pastangas, aukojame savo laisvą laiką, bet ir santaupas.

Šiandien Švėkšnos uoste be „Lady Sophie“ galite pamatyti 1906 metų gamybos jachtą „Helene“, JF Kenedžio jachtos „Victura“ vyresniąją seserį. Taip pat galite prisiliesti prie jachtos, kuria plaukiojo pirmoji pasaulyje kapitonė moteris (kilusi, beje, nuo Trakų) ir apžiūrėti, kas liko iš kitų Lietuvos marinistinio paveldo eksponatų bei išgirsti daug įdomių istorijų apie kiekvieną iš jų.

Laivai mums – tarsi žmonės, seni pažįstami, apie kuriuos vis tiek nuolat sužinome kažką naujo ir mielai tomis istorijomis dalinamės su visais norinčiais.

Švėkšnos uostas ir jame esantys laivai – tai gyvas organizmas ir uosto įkūrėjų dėka nuolat besikeičiantis. Jeigu turėtume daugiau rankų ir lėšų, galėtume atskleisti dar daugiau pamirštų istorijų apie laivus, bet kol kas Švėkšnos uostas – muziejus po atviru dangumi – tik maža mūsų „uosto“ vizijos dalis.

Šiemet prisijungėme prie Europos paveldo dienų programos ir atliepiant šių metų Europos paveldo dienų temą ” Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija” kviečiame atvykti pas mus rugsėjo 9 d. 13 val. ir susipažinti su vienu iš Švėkšnos uosto įkūrėju ir siela – Bartu Markevičiumi. Atvykite ir sužinokite daugiau apie Lietuvos marinistinį paveldą. Paveldą, kuris visiems yra (ne)svarbus

Susitikime rugsėjo 9 d. 13val. “Dailidžių dirbtuvių” aikštelėje, adresu Pavilnučio km. Bažnyčios g. 3, 99392, Švėkšna, Šilutės raj.

Daugiau informacijos tel. 860784282.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Paskelbtas Šilutės rajono savivaldybės seniūnaičių rinkimų grafikas 2023–2027 metų kadencijai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Asociacijos 'Klaipėdos regionas' nuotr.

Vizija, kuri gali tapti realybe, neabejoja darbą pradėjęs asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas, taip pat einantis ir Klaipėdos rajono mero pareigas. Pasak jo, asociacija jungia net septynias savivaldybes – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos, Neringos, Palangos, Skuodo bei Šilutės, todėl regioninis bendradarbiavimas neišvengiamas, juk dalis regiono gyventojų kasdien pervažiuoja jį visą: vienoje savivaldybėje gyvena, kitoje – dirba, trečioje – leidžia savo laiką, o ketvirtoje – veda vaikus į mokyklą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagrindas – regiono specializacija

Asociacija „Klaipėdos regionas“ buvo sukurta stiprinti ir vienyti Vakarų regioną. Per tą laikotarpį įgyvendintas ne vienas tarptautinis projektas, davęs nemažai naudos regionui. Pasak ketverių metų kadencijai išrinkto prezidento, visų savivaldybių tikslas – dirbti bendrai ir ieškoti kiekvienos savivaldybės stipriųjų pusių, kurios leistų regionui sparčiai vystytis.

Todėl svarbu toliau dirbti, įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus regiono tikslus ir siekti bendrų rezultatų, svarbių visoms savivaldybėms.

„Žinoma, viso to nepadarysime labai greitai, tačiau regioniniu mastu priimti sprendimai dažniausiai sukuria didesnę pridėtinę vertę ilgalaikėje perspektyvoje, sudaro sąlygas kiekvienai savivaldybei realizuoti savo idėjas ir įgyvendinti planuojamus tikslus“, – įsitikinęs jis.

Svarbiausias viso regiono laimėjimas, pasak B. Markausko, yra prieš dvejus metus patvirtinta Klaipėdos regiono specializacijos strategija iki 2030 m.

„Tai visų Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių, partnerių, verslo, švietimo ir mokslo sektoriaus atstovų susitarimas, kur ir kaip judėsime pirmyn. Ir tai tikrai ne dokumentas, kuris guli stalčiuje, o pagrindas mums visiems kurti, siekti ir, susitarus, – veikti“, – teigia B. Markauskas.

Anot jo, būtent specializacijos strategija yra pagrindas regiono lyderystei, mat Lietuvoje tokį dokumentą turi ir juo vadovaujasi tik Vakarų Lietuvos regionas. Tuo tarpu Europoje regionų specializavimosi procesai aktyviai vyksta jau daugiau nei dešimtmetį. Taip regionai išryškina savo stiprybes, padidina konkurencingumą ir kuria gerbūvį regionų gyventojams, verslams bei visai šaliai.

Turizmas ir jūriniai verslai

Jūriniam ir kurortiniam regionui viena svarbiausių krypčių – darnaus jūrinio ir pakrančių turizmo vystymas, svarbios infrastruktūros plėtra.

„Svarbus ne tik turizmas, bet ir patogus bei saugus viešasis transportas, kelių ir dviračių takų sistemos, jungiančios visas septynias vakarų regiono savivaldybes. Ieškosime geriausio sprendimo dėl vieningo viešojo bilieto. Būtų idealu, jeigu Skuode įlipęs gyventojas viešuoju transportu pasiektų Nidą. Ir tai tikrai yra įmanoma, reikia ne tiek ir daug“, – įsitikinęs prezidentas.

Pasako jo, artimiausiu metu regionas turės priimti svarbius sprendimus turizmo klausimais, kad galėtų tinkamai paskirstyti resursus, pritraukti vietos ir Europos Sąjungos lėšų turizmo plėtrai, regiono įvaizdžio formavimui. Todėl regiono tikslas dar aktyviau dirbti kartu, kurti Vakarų Lietuvos regiono patrauklumą bei kryptingai vykdyti turizmo rinkodarą.

B. Markauskas greta pažymi ir tvaraus pakrančių teritorijų planavimo poreikį bei visų grandžių bendradarbiavimo svarbą – kad kiekviena šioje srityje dirbanti institucija žinotų kitos institucijos veiklas ir planus, kad pakrančių organizavimo ir teritorijų planavimo darbai vyktų nuosekliai ir racionaliai.

Ne ką mažiau regionui, o ir visai Lietuvai, reikšminga bioekonomika ir jūrinė ekonomika. Naujasis asociacijos prezidentas patikina, kad šios krypties plėtra taip pat bus vienas iš jo prioritetų: „Mums, kaip jūriniam regionui, svarbus akvakultūros sektoriaus stiprinimas, mėlynosios bioekonomikos kompetencijų auginimas ir telkimas regione“.

Darželiuose ir mokyklose – vietos ūkininkų produkcija

Regione daug dėmesio skiriama sveikesniam ir tvaresniam moksleivių ir darželinukų maitinimui produktais, kuriuos užaugina vietos ūkininkai. B. Markauskas įsitikinęs – būtina skatinti savo regiono ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų vartojimą, nes taip kuriama žiedinė ekonomika ir mažinama klimato kaita.

„Tai yra vienas geriausių bendradarbiavimo pavyzdžių: vietos ūkininkai turi, kur realizuoti savo produkciją, o vaikai gauna sveiką, kokybišką maistą. Sumažėja ir transporto grandinės, o tai – jau tvarumo, kuriam irgi skiriame daug dėmesio, tema“, – sako prezidentas.

Savivaldybių rūpesčiai

Viso Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės turės toliau ieškoti sprendimų dėl daugiabučių namų renovacijos, mažiau taršaus viešojo transporto, investuoti į atsinaujinančius elektros energijos šaltinius, modernizuoti šildymo sistemas, bendrauti ir bendradarbiauti su verslu, sudarant sąlygas darniam ir tvariam vartojimui.

Pasak B. Markausko, regionas bus sėkmingas tiek, kiek kiekviena savivaldybė bus stipri. Tam svarbu skatinti regioninį bendradarbiavimą ne tik tarp savivaldybės ir jos įstaigų, bet ir gyventojų, verslų.

„Man atrodo, kad mes jau išmokome bendrauti ir bendradarbiauti, supratome to prasmę ir džiaugiamės pasiektais rezultatais. Visos septynios Vakarų Lietuvos savivaldybės, būdamos tokios skirtingos ir unikalios, geba rasti bendrus susitarimus“, – pastebi B. Markauskas.

Kadenciją pradėjęs prezidentas vienu iš savo darbų įvardija asociacijos įsipareigojimų peržiūrą, kad kiekviena partnerystė su vietos ar tarptautinėmis organizacijomis neštų didesnę vertę regionui.

„Esame pasirengę ne tik perimti patirtį, bet ir būti pavyzdžiais bei lyderiais, kurie pasiruošę dalintis“, – sako jis.

sumin.lrv.lt inf.

Pagrindiniame laivakelyje pastatyta daugiau nei 500 bunų, atnaujinami uostai, įrengtos degalinės ant vandens, sukurta pirma vandens kelių navigacijos programėlė „WAVE“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ilgą laiką Lietuvoje vandens keliai buvo užmiršti, o Nemunas atrodė tarsi apleistas, tačiau prieš porą metų pradėtas Europos Sąjungos (ES) projektas, pagal kurį reikėjo pastatyti daugiau negu 500-us pusinių užtvankų – bunų, laivybą upėje atgaivino. Į Nemuno sutvarkymą per paskutinius 2-3 metus investuota – 23,2 mln. Eur ES investicijų.

„Neseniai ES buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad laivyba žmonėms yra pats pigiausias ir patraukliausias kelias, vertinant socialinius kaštus. Pavyzdžiui, viena barža gali atgabenti tokį krovinį, kokį gali atvežti 50-90 vilkikų, todėl labai apsimoka išnaudoti mūsų turimą vandens kelią nuo Kauno iki Klaipėdos tiek krovininei laivybai, tiek keleivinei. Šio kelio pralaidumas yra praktiškai begalinis, kadangi jo užkimšti yra neįmanoma“, – pasakoja Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Pašnekovo teigimu, trejus metus trukęs ES projektas šiandien dar yra baiginėjamas, tačiau įrengtų bunų nauda matoma jau dabar – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, o laivybos mėgėjai aktyviai keliasi į Kauną.

„Nemunu plaukiančių laivų skaičius šiuo metu siekia dešimtis, tačiau jis tikrai dar nepasiekė savo piko. Pastebime augantį susidomėjimą ir norą laikyti laivus Kauno uoste. Projektas dar nėra pabaigtas, kelias ką tik įrengtas, bet žmonės, kurie laivuodavo kitur, keliasi į Kauną ir pradeda aktyviai naudotis Nemunu“, – aiškina jis.

Atveriami nauji keliai ir galimybės

V. Vinokurovas sako, kad šiuo metu Nemune galima pamatyti įvairios paskirties ir dydžio laivų – nuo krovininių baržų iki pramogai skirtų vandens motociklų.

„Nemune kursuoja puikiai žinomas ir vienas didžiausių bei greičiausių keleivinių laivų upėje – „Raketa“. Be krovininių ir keleivinių laivų Nemune galima sutikti dešimtis įvairaus dydžio motorlaivių ar katerių, kurie yra puikiai pritaikyti tiek keleivinei, tiek pramoginei laivybai bei sudaro didžiąją dalį laivų Nemune“, – teigia jis.

„Atveriame naujus kelius ir galimybes, kad vandens transportą naudotų ne tik patyrę laivybos entuziastai, bet visi besidominantys, norintys išbandyti, atrasti kitus kelius. Pirmą kartą kiekvienas galės naviguoti, susikurti maršrutus su vandens kelių “waze” programėle. Kuro pasipildyti galima be išankstinių sutarčių net neišlipus iš laivo degalinėse ant vandens. Tikrai žinome, kad to ilgai laukė laivybos entuziastai. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje”, – sako Vladimiras Vinokurovas, AB Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Dažniausiai krovinius gabenantis ir maršrutu Kaunas–Klaipėda bei Klaipėda–Kaunas plaukiantis baržos kapitonas Mantas Grabauskas sako, kad teigiami pokyčiai upės keliuose matomi jau dabar, o geriausius laivybos laikus galėsime stebėti vos už keleto metų – laivakelis taps gilesnis ir tiesesnis, o nusistovėjęs nešmenų judėjimas padės formuotis siauresnei vagai.

„Dirbu jau seniai, todėl tikrai matau, kad tiek krovininė, tiek keleivinė, tiek pramoginė laivyba turi tendencijų atsigauti. Ir praeitais, ir šiais metais teko upe gabenti Lietuvos energetikai svarbius krovinius. Dažnai gabenu ir negabaritinius krovinius, kuriuos plukdyti vandens keliu yra ypatingai patogu“, – dalinasi jis.

Pasak V. Vinokurovo, siekiant geriau pritaikyti Nemuną laivybai, Kauno žiemos uoste buvo įrengta beveik šimto vietų marina, upėje pastatyti šviečiantys ženklai, atnaujinta Nidos krantinė ir Uostadvario uostas, užbaigtos laikinos krovinių sandėliavimo vietos Raudonėje, Jurbarke ir Pagėgiuose.

„Prie šių darbų daug prisidėjo ES finansavimas – tokius didelius projektus, kaip bunų įrengimas ir modernizavimas buvo galima finansuoti tik 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo etape, todėl dar iki šios dienos sakome, kad mums labai pasisekė. Kalbant apie atliktus darbus, didžiausiu laimėjimu, kurio Lietuva laukė 30-imt metų, laikome vandens degalines. Džiaugiamės galėdami sakyti, kad tai yra mūsų išradimas – mes jį sugalvojome, padarėme brėžinius, gaminome, o dabar jau ir turime. Atplaukus prie vandens degalinės galima neišlipant į krantą prisipilti kuro, susimokėti telefonu ar kortele ir plaukti toliau. Šių dalykų visuma būtina tam, kad turėtumėme laivybą“, – sako jis.

Planuoja sujungti Vilnių ir Kauną

V. Vinokurovas teigia, kad tolesnėje strategijoje nusimato darbų dar dešimčiai metų. Šįmet planuojama pabaigti Kuršių Marių sužiedinimo projektą, kuris leis ratu apiplaukti Kuršių Marias, toliau tvarkyti Nemuną ir Aukštupį bei užbaigti įrengti mažą dalį Nevėžio link Kėdainių.

„Turime planų, kaip galėtumėme sujungti Kauną su Druskininkais, norėtumėme abi upių puses sujungti šliuzu. Šiuo metu yra pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir projektavimas. Planuojame, kad iki 2030 metų, sujungus šias dvi upes, būtų galima įlipti į laivą Nidoje ar Jurbarke, o išlipti Lenkijoje ar bet kur kitur Europoje. Šiuo metu tą patį galima padaryti plaukiant iš Kauno, tačiau norime šias galimybes praplėsti“, – pasakoja ekspertas.

Nors šiuo metu eksploatuojama 467 km ilgio vandens kelių, bet viso Lietuvoje yra apie 1000 km vandens kelių, kuriuos visus planuojama paruošti laivavedžiams.

„Šiai dienai esame nuskenavę visos Neries 3D modelį, tad už poros metų būtų galima įlipti į katerį Vilniuje ir nuplaukti į savo namus Drevernoje, Svencelėje ar net Nidoje. Sujungti Vilnių ir Kauną, turėti puikią turistinę trasą, kuri leistų atvykusiems užsieniečiams išsipirkti kruizą ir porą dienų plaukti per šalį, yra labai realu“, – sako jis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 23–24 d. hidrologiniai stebėjimai patvirtino, kad ištirpusio deguonies koncentracija išlieka mažesnė nei reikėtų vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims (<6,5 mg/L).

Žuvims ir kitiems vandens gyvūnams deguonis reikalingas jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jei deguonies koncentracija vandens telkiniuose sumažėja iki kritinio lygio, vandens gyvūnai ima dusti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nuostatos, numato paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, vandens kokybės rodiklių ribinės vertes, reikalingas lašišiniams vandens telkiniams: ≥9,0 mg/L deguonies (minimali koncentracija 6,0 mg/L) ir karpiniams vandens telkiniams ≥7,0 mg/L deguonies (minimali koncentracija 4,0 mg/L).

Pastarosiomis dienomis vyravo ramūs ir šilti orai, oro temperatūra kilo iki 21,1˚C. Ties Juodkrante, vandens temperatūra siekė 22,0 ˚C, Klaipėdos sąsiauryje – iki 22,9˚C. Esant tokioms hidrometeorologinėms sąlygoms, mažėja deguonies tirpumas vandenyje. Kylant vandens telkinio temperatūrai, susidaro palankios sąlygos fitoplanktono (vienaląsčiams dumbliams) dauginimuisi, šis procesas taip pat prisideda prie deguonies mažėjimo. Ištirpusio deguonies Kuršių mariose, staiga sušilus orams, sumažėja kasmet.

Asociatyvi nuotr.

Pradedami Pakalnės-Rusnaitės upių valymo darbai, kurie truks apie dvi savaites.

Susijęs: „Rudenį į Kuršių marias bus atvertas dar vienas vandens kelias“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O. Lidžiaus nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra pabaigė projektą, skirtą įgyvendinti paviršinių vandens telkinių valdymo reikalavimus ir taip pagerinti vandenų būklę.

Nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų ir visi tarpiniai vandenys (Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantė) neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Tai lemia didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti hidromorfologiniai pokyčiai bei sutelktoji tarša (nuotekos). Įtakos turi ir gamtiniai procesai, besikeičiančios klimatinės sąlygos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė nesiekia geros pagal 9 kokybinius rodiklius: eutrofikacijos, komerciniams tikslams naudojamų žuvų, mitybos grandinių tarp skirtingų organizmų, pavojingų medžiagų koncentracijos jūroje ir maistui vartojamuose produktuose, biologinės įvairovės, nevietinių rūšių, jūros dugno vientisumo, šiukšlių jūrinėje aplinkoje.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su partneriais – Aplinkos apsaugos politikos centro ekspertais, Gamtos tyrimų centro ir Klaipėdos universiteto mokslininkais, atnaujino ir papildė paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo sistemą, atliko paviršinių vandens telkinių būklės vertinimą, įvertino hidromorfologinių vandens telkinių charakteristikų pakeitimų poveikį paviršiniams vandens telkiniams, nustatė geros būklės neatitikimo priežastis ežerų ir tvenkinių, tarpinių, priekrantės ir upių kategorijos vandens telkiniuose, atliko vandens naudojimo ir sąnaudų susigrąžinimo ekonominę analizę, įvertino taikytų priemonių vandens telkinių būklei gerinti poveikį ir nustatė paviršinių vandens telkinių vandensaugos tikslus.

Atsižvelgiant į Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (JSPD) II-ojo etapo metu atnaujintą Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jų aplinkai įvertinimą, geros aplinkos būklės savybes ir atnaujintus aplinkos apsaugos tikslus ir susijusius rodiklius, esamų priemonių įvertinimą ir nustatytus trūkumus, trukdančius siekti jūros aplinkos apsaugos tikslų ir geros aplinkos būklės, parengta atnaujinta priemonių Baltijos jūros aplinkos būklei pagerinti programa. Projekto rezultatų pagrindu buvo parengtos ir pateiktos ataskaitos Europos Komisijai: tretieji Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planai pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD) reikalavimus ir atnaujinta priemonių gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti programa pagal JSPD reikalavimus.

Įgyvendinant projektą gauta svarbi mokslinė ir ekspertinė informacija padėjo tobulinti vandens telkinių būklės vertinimo sistemą, nustatyti poveikius ir geros būklės neatitikimo priežastis, nustatyti paviršinių vandens telkinių vandensaugos tikslus ir parengti atnaujintą priemonių gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti programą. Atnaujintų upių baseinų rajonų valdymo planų bei priemonių programų ir atnaujintos priemonių gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti programos įgyvendinimas leis pagerinti paviršinių vandens telkinių būklę. Švaresni paviršiniai vandens telkiniai sudarys palankesnes sąlygas turizmo ir rekreacijos vystymui, sukurs sveikesnę žmogaus gyvenamąją aplinką, padės išsaugoti biologinę įvairovę.

Projektas „Dokumentų, reikalingų parengti trečiuosius Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus / priemonių programas ir antrąją priemonių programą gerai Baltijos jūros būklei pasiekti, įsigijimas”. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos” 05.3.1-APVA-V-001 priemonę „Vandens išteklių valdymas ir apsauga”.

Projektas buvo skirtas įgyvendinti Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) (BVPD), Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB (JSPD) ir atitinkamų susijusių Lietuvos teisės aktuose reikalavimus dėl paviršinių vandens telkinių valdymo siekiant geros jų būklės.

Visą informaciją apie projektą rasite čia.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai rygpjūčio 14 d., kai buvo paimti bandiniai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien Gaidelių kaime (Šilutės sen.) iškilmingu kapsulės įkasimu pažymėta vėjo elektrinių parko statybų pradžia, savo feisbuko paskyroje praneša Šilutės rajono savivaldybė.

Gaideliuose iškils 4 vėjo elektrinės, kurių bendra galia sieks 8,1 MW.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vėjo jėgainių parką stato bendrovės „Inikti“ ir „Acme Solar“.

V. Ščiavinsko, bef.lt, nuotr.

Rugpjūčio 5 dieną Rupkalvių kaime įvyko vienas originaliausių vasaros renginių – Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Čia išrinkti Metų šienpjoviai, dalgiu šienaujantys greičiausiai ir kokybiškiausiai.

Daugiausiai intrigų kėlusi „Metų šienpjovio“ nominacija nustebino – titulą laimėjo vietinis Arūnas Kakta, įveikęs savo komandos draugą Kozmą Auškalnį, geriausiuoju buvusį dvejus metus iš eilės. „Metų šienpjovės“ titulą vėl iškovojo po metų pertraukos į varžytuves grįžusi Dovilė Staponkienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Čempionate visus nustebino dalyvavę net 4 geriausi šienpjoviai iš Lenkijos, kurie visus atvykusius mielai pakvietė sudalyvauti Biebžos nacionaliniame parke jau 18 kartą vyksiančiame analogiškame renginyje.

Čempionate susirungė daugiau nei 30 vyrų ir 10 moterų

Su dalgiais į Rupkalvių kaimą susirinko beveik 50 čempionato dalyvių iš Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Vilniaus ir kitų rajonų, juos atlydėjo aistringos palaikymo komandos. Ypač gausus būrys atvyko iš Kėdainių – beveik pilnas autobusas šienpjovių ir juos palaikančiųjų. Geros nuotaikos nestokojanti dzūkų komanda „Švendubrė“ šiemet ir vėl visus stebino ypatingu dėmesiu savo aprangai ir autentiškoms detalėms – pavyzdžiui, komanda varžybose rungtyniavo pasipuošę vyžomis.

„Labai džiaugiamės, kad Šienpjovių čempionatas subūrė tokį didžiulį gerbėjų ratą, kuris kasmet vis auga. Jame buvo ir tikrų šio amato profesionalų, ir visiškai naujokų, dalgius rankose laikiusių pirmą kartą. „Metų šienpjovio“ rungtyje intriga išliko iki pat paskutinių akimirkų, visi susirinkusieji nekantravo ar geriausiojo titulas atiteks į tas pačias rankas trečius metus iš eilės. Garbinga ir atkakli kova vyko visose varžytuvėse, dalyviai į rungtis žiūri tikrai rimtai ir azartiškai. Vienas laukiamiausių čempionato akcentų – dalyvius vienijanti draugiška šienpjovių pradalgė, kuri susirinkusiems parodo senosios šienapjūtės fragmentą. Joje šiemet sudalyvavo net 44 šienpjoviai“, – pasakoja Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

„Metų šienpjovio“ prizas – naujam nugalėtojui, „Metų šienpjovės“ – jau tituluotai kretingiškei

Dėl „Metų šienpjovio“ titulo varžėsi 10 geriausiųjų čempionato vyrų, tarp kurių buvo ne vienas patyręs dalgio entuziastas. Dauguma jų dalgius rankose jau nuo vaikystės, šio amato subtilybes perėmę iš senelių ir tėvų. Greičiausiojo šienpjovio titulą vietinis šilutiškis Arūnas Kakta, varžytuvėse greičiu įveikęs savo komandos draugą Kozmą Auškalnį.

„Šių metų čempionate komandinėje rungtyje varžytis buvo sudėtingiau, nes šienavome nuo pavasario nepjautoje žolėje. Renginio išvakarėse net atvykau pasitreniruoti, kaip seksis. Džiaugiuosi, kad trasą pavyko įveikti ne tik greitai, bet ir kokybiškai – mūsų komanda surinko vos vieną baudos balą“, dalinasi „Metų šienpjovys“ Arūnas Kakta.

Paklaustas ar iš draugo atimtas titulas nesugadins jų draugystės, Arūnas nusijuokė, jog nors varžybose dalyvauja nusiteikę rimtai, bet draugystė svarbiau. Jis ne tik pelnė geriausiojo titulą, iš viso ant scenos atsiimti apdovanojimų lipo net keturis kartus. Arūno komanda „Dalgio broliai“ pelnė prizus ir komandinėse rungtyse, jis gavo ir apdovanojimą specialiose varžybose įveikęs trimerį.

Dėl „Metų šienpjovės“ titulo varžėsi 3 moterys, geriausiai pasirodžiusios komandinėje rungtyje. Greičiausios šienpjovės titulas atiteko Dovilei Staponkienei, kuri „Metų šienpjove“ tituluota buvo pirmaisiais čempionato metais. Praėjusiais metais dėl šeimyninių priežasčių į varžytuves atvykti negalėjusi moteris džiaugėsi ne tik iškovotu titulu, bet ir proga pabūti bendraminčių būryje.

„Džiugu, kad šiais metais čempionatas dar didesnis, nei pirmaisiais – gausus būrys dalyvių susirenka daugiau sužinoti apie šį unikalų amatą, patobulėti, galbūt net pasidalinti paslaptimis. Varžovai atvyksta tikrai azartiški, bet šienaudama aš jaučiu didelį malonumą, tad patirtą nuovargį atperka malonios akimirkos ir puiki renginio nuotaika“, sako „Metų šienpjovė“ Dovilė Staponkienė.

Apdovanota geriausiai šienavusi komanda bei išsiaiškintas nugalėtojas dalgio ir trimerio kovoje

Visus laurus pagrindinėse komandinėse varžybose (3 m pločio ir 100 m ilgio ruože) susišlavė ir praėjusiais metais triumfavę „Dalgio broliai”. Sportiškieji Kozmas Auškalnis ir Arūnas Kakta pelnė titulą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausią šianapjūtę ir „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai atliktą rungtį.

Dalyvių dėmesį prikaustė pirmą kartą vykusi įspūdinga dalgio ir trimerio kova, kurioje siekta išsiaiškinti ar tikrai miestuose dažnai naudojama technika yra geresnė, nei šienavimas dalgiu. Iššūkį trimeriui išdrįsęs mesti „Metų šienpjovys“ Arūnas Kakta dalgiu numatytą trasą įveikė dvigubai greičiau ir kokybiškiau, nei triukšmą keliantis trimeris. Susirinkusieji garsiomis ovacijomis palaikė bendramintį šienpjovį, apgynusį šį unikalų amatą.

Taip pat apdovanotas jauniausiasis šienpjovys – 22 metų Rytis Rakauskas ir vyriausiasis – Alfonsas Maniokas, kuriam 81 metai. Specialų titulą „Stilius ir mada“ pelnė komanda „Švendubrė“.

Dėmesio sulaukė naujokų varžytuvės

Jau antrus metus iš eilės čempionate didelio susidomėjimo sulaukia čia veikianti Šienavimo mokykla, kurioje pasimokę gali varžytis „Dalgio debiuto“ rungtyje. Naujokų laukė individuali 1,5 pločio ir 50 m ilgio atkarpa. Šioje rungtyje buvo vertinamas ne tik šienavimo laikas, bet ir kokybė.

„Mūsų komandai svarbu prisidėti prie siekio puoselėti unikalų kultūrinį paveldą, mes ir patys semiamės įkvėpimo iš istorijos ir kultūros kurdami nekilnojamojo turto projektus. Nacionalinis šienpjovių čempionatas – dar viena proga įsitikinti, kad tvarios idėjos, tradicijų bei technologijų dermė yra neatsiejami nuo bet kokio progreso. O ypač tai svarbu ir gamtos bei žmogaus santarvei, kai, pavyzdžiui, šienaujamos pievos yra ir patraukli vieta perėti retiems, nykstantiems paukščiams. Tokiems, kaip meldinė nendrinukė, kuriai šiame renginyje skiriamas didelis dėmesys“, – teigia čempionatą remiančios ir dalgio naujoko titulą įsteigusios įmonės „SBA Urban“ bendrovės „Vėjo miestelį“ Svencelėje vystančios kompanijos direktorius Arnas Bušmanas.

„Ši pergalė netikėta, džiaugiuosi ne tik galėjęs paimti dalgį į rankas po daugiau nei 20 metų, bet ir parsivežti namo prizą “, – šypsosi „Dalgio debiuto“ titulą iškovojęs Vytautas Povilauskas, kuriam atiteko puikus rėmėjo „staliausirankiai.lt“ įsteigtas austriškas dalgis.

Čempionatas vyko meldinės nendrinukės perimvietėse

Kaip teigia čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas, šis unikalus ir rekordus mušantis renginys vyksta Nemuno deltoje dėl dviejų priežasčių. Pirma, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, susiformavusi dėl gamtinių sąlygų – reguliarių potvynių ir Nemuno užliejamų pievų. Dėl potvynio atnešamų natūralių trąšų pievos buvo itin derlingos: šieno derlius buvo nuimamas 3 kartus per metus, ir šienpjoviai čia pasižymėjo ypatingu šio amato meistriškumu.

„Antra, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuotos šienavimo dalgiu tradicijos, padėjusios išsaugoti paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės. Šiemet šienpjoviai ir patys turėjo galimybę šienauti lauke, kuriame saugant šiuose retus paukščius, žolė nešienauta nuo pavasario. Šioje rungtyje dalyvavau ir pats – prakaitas žliaugė“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Jo teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 4 d. Minijos kaime įsikūrusiame buriuotojų klube „Marių burės“ paminėta šio klubo 20-mečio sukaktis. Pagrindiniu šio renginio akcentu tapo simbolinis burinių jachtų paradas Nemuno deltoje.

Daugiau - https://www.15min.lt/naujiena…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silute.lt nuotr.

Pirmą kartą Šilutės rajono savivaldybės pirmokų rugsėjo 1-ąją mokyklose lauks speciali dovana – pirmokų krepšeliai su būtiniausiomis kanceliarinėmis priemonėmis. Savivaldybė 30-ies priemonių rinkiniu aprūpins 410 pirmokėlių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmoko rinkinį sudaro:
aplankalų rinkinys sąsiuviniams,
aplankalų rinkinys vadovėliams ir pratyboms,
sąsiuviniai (langeliais), 2 vnt,
sąsiuviniai (linijomis), 2 vnt,
natų sąsiuvinis,
plunksnakotis,
rašalo kapsulės,
rašiklis,
pieštukas,
trintukas,
drožtukas,
liniuotė,
žirklės,
pieštukiniai klijai,
piešimo popierius,
akvarelės sąsiuvinis,
dvipusis spalvotas popierius,
dvipusis spalvotas kartonas,
akvarelė, 12 spalvų,
guašas, 6 spalvos,
teptukai, 4 vnt,
indelis vandeniui,
paletė,
pieštukai, 12 spalvų,
flomasteriai, 12 spalvų,
plastilinas, 10 spalvų,
vaškinės kreidelės, 12 spalvų,
krepšelis sportinei aprangai,
atšvaitas,
dėklas sąsiuviniams, A5 formato.

Vieno pirmoko krepšelio vertė – beveik 35 Eur.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 17 d., kai buvo paimti bandiniai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas