Atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. (VMU nuotr.)

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą.

Skaityti toliau

Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje

Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas – 1902 m. vokiečių botanikas ir pelkėtyrininkas Carlas Albertas Weberis paskelbė Aukštumalai skirtą monografiją, tapusią reikšmingu atspirties tašku tolesnei pelkėtyros raidai.

Išsamiai tyrinėdamas Aukštumalą, mokslininkas aprašė aukštapelkės augaliją, sandarą ir jos formavimosi procesus. Šis veikalas laikomas pirmąja pasaulyje moksline monografija, skirta vienai aukštapelkei.

Aukštumalos takais: nuo kūlgrindos iki ežerokšnių

Norint pajusti Aukštumalos išskirtinumą, nebūtina būti mokslininku – vienas geriausių būdų ją patirti yra leistis pažintiniu taku, kuris visai neseniai buvo atnaujintas. Taką prižiūri Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Medinis takas lankytojus veda į aukštapelkės gilumą ir leidžia iš arti pamatyti vietas, kurios kitu atveju būtų sunkiai pasiekiamos. Čia verta neskubėti ir atidžiau apsidairyti. Kiminų kilimai, žemos pušelės, atviros pelkės platybės ir tarp jų tyvuliuojantys ežerokšniai kuria Aukštumalai būdingą kraštovaizdį. Keičiantis metų laikams kinta pelkės spalvos ir augalija, todėl kiekvienas apsilankymas gali atskleisti vis kitokį jos veidą.

Dalis pažintinio tako driekiasi senąja kūlgrindos trasa, menančia laikus, kai pelkė buvo ne lankytinas gamtos objektas, o vietos žmonių kasdienės aplinkos dalis.

Savitas gyvybės pasaulis

Iš pirmo žvilgsnio Aukštumala gali atrodyti tyli ir skurdi, tačiau jos gyvybės pasaulis kur kas turtingesnis, nei išduoda santūrus pelkės kraštovaizdis. Sąlygos organizmams čia neįprastos: nors vandens gausu, aplinka rūgšti, o maisto medžiagų – nedaug. Todėl aukštapelkėje įsitvirtino augalai ir gyvūnai, gebantys prisitaikyti prie tokių sąlygų.

Vieni būdingiausių aukštapelkės augalų – kiminai, kurių čia aptinkama virš 20 rūšių. Šios samanos geba sukaupti daug vandens ir padeda palaikyti pelkei būdingą drėgmę. Pelkėje galima išvysti saulašarių, spanguolių, viržių ir retų bei saugomų augalų rūšių – tyrulinių erikų bei šukelinių kiminų.

Aukštumala svarbi ir paukščiams. Čia pastebimos tokios paukščių rūšys, kaip jūriniai ereliai, balinės pelėdos, dirviniai sėjikai, tetervinai, plėšriosios medšarkės, tikučiai ar didžiosios kuolingos.

Ką slepia Aukštumalos gelmės?

Po Aukštumalos paviršiumi slypi tūkstančius metų besiformavę durpių klodai. Pelkėje augančių augalų liekanos dėl vandens pertekliaus ir deguonies stokos yra labai lėtai ir nevisiškai – ilgainiui iš jų formuojasi durpės.

Dėl šios priežasties pelkės yra savotiški gamtos archyvai. Durpių sluoksniuose išlieka žiedadulkių ir kitų organinių liekanų, padedančių mokslininkams atkurti, kokia augalija čia vyravo ir kaip aplinka keitėsi prieš šimtus ar net tūkstančius metų.

Durpynai yra ir svarbios anglies saugyklos. Kol pelkė išlieka šlapia, didelė dalis organinės anglies lieka sukaupta durpėse. Dėl to geros būklės, vandens prisotintos pelkės svarbios ir klimato kaitos kontekste.

Žmogaus pėdsakai Aukštumaloje

Aukštumala nėra visiškai žmogaus nepaliesta teritorija. Pelkė buvo sausinama, dalyje jos vyko ir tebevyksta durpių gavyba. Sausinimo kanalai pakeitė natūralų vandens režimą – vandens lygiui nukritus, aukštapelkė ima sausėti, keičiasi jai būdinga augalija, sparčiau auga medžiai ir krūmai, intensyviau skaidosi durpės.

Šiandien Aukštumala yra ne tik lankoma, bet ir saugoma gamtinė teritorija. Jos vakarinė dalis priklauso Aukštumalės telmologiniam draustiniui. Aukštumalos pelkė taip pat patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ saugomas teritorijas, o Nemuno delta pripažinta tarptautinės svarbos šlapžeme pagal Ramsaro konvenciją.

VMU miškininkai prisideda prie Aukštumalos išsaugojimo

Aukštumalos pelkė plyti VMU Šilutės regioninio padalinio Kintų girininkijos teritorijoje, tad šio padalinio miškininkai rūpinasi ir vertingų pelkės buveinių išsaugojimu.

Vienas svarbiausių uždavinių – padėti išlaikyti pelkei būtiną vandens režimą. Siekiant mažinti ankstesnio sausinimo poveikį, vykdomi gamtotvarkinai darbai – šalinama dalis sumedėjusios augalijos. Šie gamtotvarkos darbai padeda sudaryti palankesnes sąlygas aukštapelkei būdingoms buveinėms išlikti ir atsikurti.

Kaip elgtis lankantis?

Pažintinis takas suteikia galimybę Aukštumalą pažinti iš arti, kartu apsaugant jautriausias pelkės vietas. Lankytojams svarbu nenukrypti nuo įrengto tako, neskinti augalų, netrikdyti gyvūnų ir nepalikti atliekų. Pelkės augalija atsikuria lėtai, todėl net ir nedidelis nukrypimas nuo tako gali palikti ilgai išliekančių pėdsakų.

Aukštumala – vieta, kurioje verta sulėtinti žingsnį ir atidžiau apsidairyti. Kelionė pažintiniu taku leidžia ne tik pasigrožėti išskirtiniu pamario kraštovaizdžiu, bet ir geriau suprasti, kiek daug gyvybės ir sudėtingų gamtos procesų slypi iš pirmo žvilgsnio ramioje pelkėje.

kariuomene.lt nuotr.

Spalio 22–25 d. Klaipėdoje, Gargžduose, Šilutėje ir jų apylinkėse vyks didžiausios Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamos komendantinės pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“.

Skaityti toliau

Pratybose kariai, šauliai, pareigūnai ir civilinių institucijų atstovai treniruosis saugoti svarbius objektus, vykdyti komendantines užduotis ir koordinuotai reaguoti į imituotus incidentus. Didelis dėmesys bus skiriamas ir gyventojų informavimui – siekiama, kad žmonės žinotų, kas vyksta jų aplinkoje, kokių veiksmų gali tikėtis ir kur rasti aktualią informaciją.

Kur vyks pratybos ir ką matys gyventojai?

Pratybų metu miestuose ir jų apylinkėse bus galima pamatyti patruliuojančius karius ir šaulius, karinį bei specialiųjų tarnybų transportą. Kai kuriose vietose vyks imituotų incidentų valdymo ir reagavimo veiksmai.

Klaipėdoje pratybų dalyviai veiks prie miesto savivaldybės, vandenviečių, centrinės katilinės, geležinkelio mazge „Draugystė“ ir Jūrininkų prospekto atkarpoje.

Gargžduose veiksmai vyks Klaipėdos, Tilto ir Gamyklos gatvėse, prie rajono savivaldybės ir apylinkėse.

Šilutėje pratybų dalyviai veiks prie rajono savivaldybės, miesto prieigose ir kitose rajono vietose.

Spalio 23 d. – sužeistųjų evakuacijos pratybos ir galimi eismo magistralėje A1 ribojimai

Spalio 23 d. Klaipėdoje bus treniruojamasi suteikti pagalbą sužeistiesiems ir juos evakuoti. Sužeistuosius vaidinantys pratybų dalyviai iš 3-iosios vandenvietės bus gabenami sausumos transportu ir Karinių oro pajėgų sraigtasparniu į Respublikinę Klaipėdos ligoninę.

Tą pačią dieną magistralėje A1, ties Dirvupiais, įvažiuojant į Klaipėdą, veiks jungtinis kontrolės postas „RECO17“. Pratybų metu šioje kelio atkarpoje galimi laikini eismo ribojimai, transporto srauto sulėtėjimas ir spūstys. Suprantame, kad tai gali sukelti nepatogumų, todėl iš anksto informuojame gyventojus ir visus, planuojančius keliones į Klaipėdą ar per šią miesto prieigą.

Vairuotojams rekomenduojama įvertinti galimus laikinus eismo ribojimus, transporto srauto sulėtėjimą ir nukreipimą apylankomis. Esant galimybei, verta rinktis alternatyvų maršrutą ir kelionei numatyti daugiau laiko.

Spalio 24 d. – imituoti incidentai Klaipėdoje

Klaipėdoje bus treniruojamasi reaguoti į imituotas riaušes prie miesto savivaldybės, diversiją geležinkelio mazge „Draugystė“ ir gaisrą centrinėje katilinėje. Šiose veiklose dalyvaus įvairių institucijų atstovai, medikai ir gelbėtojai.

Gyventojai gali matyti gausesnes tarnybų pajėgas, specialųjį transportą ir imituojamų incidentų valdymo veiksmus. Tai planuotos mokomosios situacijos, skirtos institucijų bendradarbiavimui ir pasirengimui stiprinti.

Naktį – komendanto valandos imitavimas

Dalis pratybų vyks naktį. Jų metu bus imituojama komendanto valanda:

Klaipėdos pietinėje dalyje, Gargžduose ir jų prieigose – naktimis iš spalio 23 į 24 d. ir iš spalio 24 į 25 d., nuo 22 iki 6 val.

Šilutėje ir jos apylinkėse – naktį iš spalio 24 į 25 d., nuo 22 iki 6 val.

Gyventojams nerimauti nereikėtų – tai planinės pratybos, vyksiančios nakties metu, todėl kasdienės veiklos jos neturėtų sutrikdyti.

Kaip gyventojai bus informuojami apie pratybas?

Siekiant, kad informacija apie pratybų eigą gyventojus pasiektų laiku ir būtų lengvai suprantama, bus naudojami keli informavimo būdai – pranešimai gatvėse ir radijo transliacijos.

Spalio 23 d. Klaipėdos ir Gargždų gatvėmis judės Lietuvos kariuomenės automobilis su garsiakalbiais. Iš jo bus transliuojami pranešimai apie pratybų metu treniruojamas procedūras, numatomus ribojimus ir kitą gyventojams aktualią informaciją.

Klaipėdos gyventojai kviečiami irgi tapti pratybų dalyviais – spalio 23 d. nuo 12 iki 22 val. informacija bus transliuojama viešuoju FM radijo 99,0 MHz dažniu, kiekvienos valandos pradžioje. Gyventojai gali pasinaudodami namuose turimais radijo imtuvais, juos įsijungti ir pasitikrinti ir taip kartu su šimtais šaulių ir karių tapti dalimi šių didžiausių komendantinių pratybų.

Svarbu žinoti: radijo pranešimų transliavimas yra pratybų dalis. Jų tikslas – treniruotis operatyviai ir aiškiai perduoti gyventojams aktualią informaciją. Išklausius pranešimus, papildomų veiksmų imtis nereikia.

Ką svarbu žinoti gyventojams?

Pratybų metu matomi kariai, šauliai, specialiųjų tarnybų transportas ir imituojamų incidentų veiksmai yra planuotų mokymų dalis. Gyventojų prašoma išlikti ramiems, atkreipti dėmesį į pateikiamą informaciją.

Pratybų tikslas – stiprinti institucijų pasirengimą veikti kartu ir užtikrinti, kad krizinėse situacijose gyventojus pasiektų aiški, laiku pateikta ir patikima informacija.

Spalio 25 d. – pratybų uždarymas

Spalio 25 d. Klaipėdoje, Gargžduose ir Šilutėje vyks pratybų uždarymo ceremonijos. Jų metu kariai ir šauliai padėkos gyventojams už supratingumą, kantrybę ir bendradarbiavimą.

Pratybų uždarymo ceremonijos:

11 val. Gargžduose – Gargždų savivaldybės aikštėje.
11 val. Šilutėje – Senojoje turgaus aikštėje.
13 val. Klaipėdoje – Klaipėdos universiteto aikštėje, H. Manto g. 84.

Dėkojame gyventojams už supratingumą pratybų metu. Jūsų informuotumas ir bendradarbiavimas yra svarbi bendro pasirengimo dalis.

kariuomene.lt inf.

www.silute.lt nuotr.

Spalio 23–25 dienomis Šilutės rajone vyks karinės pratybos „Perkūno bastionas 2026 / Juodasis vanagas 2026“, kuriose dalyvaus apie 400 šaulių.

Pratybos vyks civilinėje aplinkoje, todėl gyventojai gali pastebėti ginkluotus, uniformuotus šaulius, bepiločius orlaivius bei suaktyvėjusį karinių pajėgų judėjimą.

Skaityti toliau

Pratybų metu bus vykdomos strateginių objektų apsaugos, patruliavimo, judėjimo kontrolės ir kitos krizių bei karo padėties valdymo užduotys.

Svarbu! Spalio 23 d. vyks gyventojų evakavimo pratybos.

Pratybose aktyviai dalyvaus Šilutės rajono savivaldybės administracija, jai pavaldžios įstaigos ir įmonės bei kitos atsakingos institucijos. Bus tikrinamas jų pasirengimas ir tarpusavio sąveika ekstremaliųjų situacijų metu.

Prašome gyventojų išlikti ramiems ir supratingiems. Prašome laikytis pratybose dalyvaujančių pareigūnų nurodymų.

Tai – planinės pratybos, skirtos mūsų visų saugumui stiprinti.

kariuomene.lt asociatyvi nuotr.

Vyks Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės lauko pratybos.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai spalio 2–4 d. vykdys lauko pratybas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagrindinis karinių pratybų tikslas – tobulinti karių įgūdžius, vykdant užduotis, orientuotas į gynybines operacijas.

Skaityti toliau

Per karines pratybas, šviesiu ir tamsiu paros metu, ginkluoti kariai judės pėsčiomis arba naudos karinį transportą, imitacinius šaudmenis ir sprogmenis.

Teigiama, kad pratybos neturi sąsajų su geopolitine situacija.

Gyventojų iš anksto atsiprašoma už nepatogumus ir dėkojama už supratingumą bei bendradarbiavimą.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija praneša, kad pradedami įgyvendinti potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimo Uostadvario žiemos ir vasaros polderių, taip Skirvytės žiemos, Pakalnės vasaros polderių ir Macikų lagerio komplekso teritorijose projektai.

Daugiau – https://www.silute.lt/projektas…
Taip pat: https://www.silute.lt/projektas…

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Rugsėjo mėnesį vyks Nemuno deltos regioniniame parke esančio Aukštumalos pažintinio tako atnaujinimo darbai, praneša Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Skaityti toliau

Remonto darbai truks nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. Bus atnaujintas medinis pėsčiųjų takas, vedantis per Aukštumalos aukštapelkę, todėl remonto laikotarpiu lankytojai trasa naudotis negalės.

Atnaujinimo darbus vykdys UAB „Enila“. Tako atnaujinimo darbų užsakovas – Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija. Projekto vertė – 76 133 Eur.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija Atsiprašo lankytojų už nepatogumus ir tikimsi visų sulaukti atnaujintame take dar šių metų spalio pradžioje.

lrkm.lrv.lt nuotr.

Tikslas – deramai įprasminti istorinę atmintį.

Kultūros ministras Lukas Alsys, antradienį darbo vizitu lankydamasis Šilutės rajone, su vietos savivaldos atstovais bei muziejų vadovais aptarė unikalios istorinės vietos – Macikų lagerių komplekso – išsaugojimą, teritorijos tvarkymą bei pasirengimą pereiti prie valstybinio valdymo modelio.

Skaityti toliau

Susitikimuose Šilutės rajono savivaldybėje bei pačioje Macikų lagerių komplekso teritorijoje ministras, kartu su kultūros viceministre Lina Baubliene, ministerijos kancleriu Evaldu Raistenskiu ir kitais ministerijos atstovais, savivaldybės vadovais bei Šilutės Hugo Šojaus ir Kauno IX forto muziejų direktoriais, vertino esamą išlikusių paveldo objektų būklę. Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniams žingsniams įgyvendinant Macikų lagerių objektų komplekso sutvarkymo priežiūros komisijos rekomendacijas. Vadovaujantis jomis, numatoma šią teritoriją iš Šilutės rajono savivaldybės (Šilutės Hugo Šojaus muziejaus) žinios perduoti valstybės dispozicijai – priskiriant ją Kauno IX forto muziejui.

„Macikų lagerių kompleksas yra išskirtinės svarbos objektas, kurio priežiūra ir įveiklinimas reikalauja valstybės lygmens dėmesio bei kompleksinių sprendimų. Šios dienos susitikimuose su Šilutės rajono savivaldybės ir muziejų vadovais išgryninome tolesnių veiksmų planą – aiškiai matome vieni kitų atsakomybių sritis pereinamuoju laikotarpiu, žinome, kokius teisinius ir administracinius žingsnius turime žengti. Sklandus valstybės ir savivaldos bendradarbiavimas yra raktas į tai, kad ši memorialinė vieta būtų deramai sutvarkyta ir taptų jautria, istorinės atminties išsaugojimui bei visuomenės edukacijai atverta erdve“, – teigia kultūros ministras L. Alsys.

Pasibaigus turto perdavimo ir kitoms teisinėms procedūroms, tvarkybos ir įveiklinimo darbams kompleksas ateityje turėtų veikti kaip Kauno IX forto muziejaus padalinys – lankytojams ir edukacijai pritaikyta memorialinė vieta, kurioje bus užtikrinama derama pagarba istorinei atminčiai.

Macikų lagerių objektų kompleksas yra išskirtinės istorinės reikšmės objektas, liudijantis dviejų totalitarinių režimų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – vykdytus nusikaltimus. Jo integravimas į Kauno IX forto muziejaus struktūrą leis stiprinti istorinės atminties politiką, plėsti tyrimus ir edukacines veiklas, taip pat didinti visuomenės sąmoningumą apie sudėtingą XX amžiaus istoriją Lietuvoje.

LHMT.

Šeštadienį Šilutėje iškrito 93 proc. mėnesio kritulių normos, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Leitės upėje ties Kūlynais fiksuojamas stichinis vandens lygis.

Skaityti toliau

Katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus (intensyvumas >80 mm per ≤12 val. laikotarpį) – pasiektas Šilutėje: 82,5 mm (net 93 % rugpjūčio mėn. normos).

Stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus (intensyvumas 50–79,9 mm per ≤12 val. laikotarpį) – buvo užfiksuotas Mažeikiuose – 74,1 mm (94 % mėnesio normos), Šiauliuose – 62 mm (93 %), Kretingoje – 60,7 mm (63 %), Skuode – 59,8 mm (65 %), Rietave – 58,6 mm (64 %), Klaipėdoje – 58,3 mm (68 %), Laukuvoje (Šilalės r.) – 58,3 mm (65 %), Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – 57,4 mm (62 %) ir Plungėje – 50,1 mm (56 %).

Artimiausių dienų orų prognozė

Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Vėjas – pietvakarių, vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, 7–12 m/s, kai kur gūsiai – 15 m/s. Temperatūra – 17–21 laipsnis šilumos.

Antradienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Naktį kai kur suboluos rūkas. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, naktį – 3–8 m/s, dieną – 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, pajūryje – 14–16 laipsnių šilumos, dieną – 17–22 laipsniai.

Trečiadienį lietaus nenumatoma. Naktį kai kur tvyros rūkas. Vėjas daugiausia pūs iš šiaurės, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, Kuršių nerijoje – 12–14 laipsnių šilumos, dieną – 18–23 laipsniai.

Hidrologinė situacija

Rugpjūčio 24 d. didžiojoje šalies dalyje ir toliau stebimas vandens lygio kilimas. Didžiausias kilimas stebimas vakarinėje dalyje: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 185 cm, Minijoje ties Priekule – iki 135 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 117 cm, Ventoje ties Papile – iki 113 cm, Jūroje ties Taurage – iki 104 cm, Tenenyje ties Miestaliais – iki 90 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais (stichinio vandens lygio riba 245 cm.).

Daugelyje upių vandens lygis pamažu kris, kilimas dar tikėtinas pietvakarinėje dalyje.

Vandens temperatūra upėse 12–22, ežeruose – 16–19, Kuršių mariose – 17–18, Baltijos jūroje – 18–19 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio vandenyje aptiktas padidėjęs žarninių lazdelių kiekis.

Skaityti toliau

Atlikus Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudyklos vandens tyrimus, nustatytas padidėjęs žarninių lazdelių (E. coli) kiekis – 2400 KSV/100 ml. Higienos normoje nustatyta privaloma vertė – ne daugiau kaip 1000 KSV/100 ml, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Iki atskiro pranešimo Ž. Naumiesčio tvenkinyje maudytis nerekomenduojama.

Bus atliekami papildomi vandens kokybės tyrimai. Apie jų rezultatus ir galimybę vėl saugiai maudytis visuomenė bus informuota papildomai.

Gyventojų ir miestelio svečių prašoma laikytis rekomendacijų.

kam.lt asociatyvi nuotr.

Rugpjūčio 20–21 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ orientavimosi pratybos.

Pratybos vyks Meškinės, Šiuraičių, Parubežio, Aukštosios, Būdviečių, Žagatpurvių, Begėdžių ir Jurkaičių miškuose.

Skaityti toliau

Kariai orientavimosi užduotis vykdys tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu.

Per pratybas nebus naudojami imitaciniai šaudmenys, sprogmenys ar kita pirotechnika.

Pratybos yra suplanuotos ir vykdomos siekiant palaikyti Lietuvos kariuomenės pasirengimą.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus reikalavimus, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (ŠRSVSB).

Skaityti toliau

Liepos 30 d. atlikti Šilutės rajono maudyklų vandens kokybės tyrimai. Vandens mėginiai buvo paimti šiose maudymosi vietose:
Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykloje;
Kuršių marių ties Kintais maudykloje;
Atmatos upėje;
Šyšos upėje ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu.

Atlikus mikrobiologinius tyrimus nustatyta, kad žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekiai visose tirtose maudymosi vietose neviršijo leistinų normų:
Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykloje – 48 žarniniai enterokokai ir 80 žarninių lazdelių (ksv/100 ml);
Kuršių marių ties Kintais maudykloje – 61 žarninis enterokokas ir 170 žarninių lazdelių (ksv/100 ml);
Atmatos upėje – 49 žarniniai enterokokai ir 120 žarninių lazdelių (ksv/100 ml);
Šyšos upėje ties Darbininkų kvartalu – 65 žarniniai enterokokai ir 88 žarninės lazdelės (ksv/100 ml).

Remiantis gautais tyrimų rezultatais, tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus reikalavimus, todėl maudytis jose galima.

ŠRSVSB primena, kad vandens kokybė gali keistis dėl gausių kritulių, aukštos oro temperatūros ar kitų aplinkos veiksnių.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su Liepojos miesto savivaldybe pradeda įgyvendinti projektą „Tvarūs sprendimai ekosistemų ir vandens telkinių atkūrimui“.

Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti Kalės tvenkinio Švėkšnoje ir Zvejnieku alėjos tvenkinio Liepojoje ekologinę būklę.

Skaityti toliau

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2026 m. liepos 1 d. – 2028 m. birželio 30 d.

Bendra projekto vertė – 698 998,25 Eur, projektui skirta parama iš Europos regioninės plėtros fondo sudaro (ERPF) – 559 198,60 Eur.

Daugiau – https://www.silute.lt/naujienos/pradedamas-igyvendinti-projektas-tvarus-sprendimai-ekosistemu-ir-vandens-telkiniu-atkurimui-rewater/13428

Telšių vyskupijos.

Liepos 26 d. Švėkšnos bažnyčioje vyko tituliniai šventojo apaštalo Jokūbo atlaidai ir viso Šilutės dekanato Šimtmečio šventė. Ta proga Telšių vyskupas, atsižvelgdamas į daug metų puoselėjamą ypatingą pagarbą šventajam apaštalui Jokūbui Vyresniajam ir į besiplečiančią Šv. apaštalo Jokūbo Vyresniojo draugijos veiklą bei didėjančius šv. Jokūbo piligrimų kelio srautus, paskelbė Švėkšnos bažnyčią šventojo apaštalo Jokūbo Vyresniojo sanktuariumu.

Skaityti toliau

Sanktuariumo rektoriumi paskirtas parapijos klebonas kun. Julius Meškauskas. Tai didis įvykis, nes Švėkšnos parapijos bažnyčia tampa tarptautinio Santjago de Kompostela (Ispanija) kelio objektu, kuriuo domisi viso pasaulio piligrimai, praneša Telšių vyskupija.

Pamaldų pradžioje vyskupas palaimino didžiulį smilkytuvą, kuris liudys apie sanktuariumo dvasinę giminystę su Santjago de Kompostela sanktuariumu, kur taip pat yra įrengtas panašaus dydžio smilkytuvas. Po palaiminimo maldos draugijos nariai atnešė žarijų, o vyskupas gausiai įbėrė smilkalų. Smilkytuvo valdymas buvo patikėtas šešiems stipriems draugijos nariams, kurie jį įsiūbavo ir iškėlė į reikiamą aukštį. Smilkalų dūmai, simbolizuojantys mūsų maldas, dar ilgai kilo į aukštybes ir kreipė tikinčiųjų širdis link Dievo.

Homilijoje vysk. Algirdas priminė vyskupijos istoriją, ypač apsistodamas ties vyskupu Pranciškumi Ramanausku. Dešimtmetį praleidusiam tremtyje vyskupui Pranciškui buvo uždrausta gyventi Telšiuose, o kiti žmonės vengė priimti pas save tremtinius. Didžiulę drąsą 1957 m. parodė Švėkšnos klebonas kun. Stanislovas Mažeika, išdrįsęs mesti iššūkį sovietams ir priimti pas save gyventi vyskupą tremtinį. Tai didžiulė garbė šiai parapijai, kad joje kelis metus gyveno vyskupas tremtinys!

Vyskupas Algirdas atskleidė kai kurias charakteringas Šilutės dekanato istorijos detales: „Dalis dabartinių Šilutės dekanato parapijų iki 1923 metų priklausė Vokietijai, todėl įkūrus Telšių vyskupiją reikėjo naujai sudaryti bažnytines struktūras. Antrasis Pasaulinis karas dar kitaip suformavo šio krašto veidą. Vyskupijos užduotimi buvo skleisti ne tik tikėjimą, bet ir puoselėti lietuvišką kultūrą. Džiugu, kad iškilo nauja bažnyčia Pagėgiuose, o kai kur maldos namais dalijamasi su liuteronais. Tai liudija apie ekumeninį bendradarbiavimą. Džiugina pokyčiais Šilutės šv. Kryžiaus parapija, nes per pastarąjį dešimtmetį tiek pati bažnyčia, tiek jos prieigos nepaprastai išgražėjo ir tai dar ne pabaiga.“

Daugiausia dėmesio Telšių vyskupas skyrė apibrėždamas Švėkšnos bažnyčios misiją: „Sanktuariumo pašaukimas – būti šuliniu, prie kurio sustoja piligrimai atsigaivinti. Švėkšnos bažnyčia priklauso oficialiam šv. Jokūbo keliui, kuris driekiasi per visą Europą iki pat Ispanijoje esančio šv. Jokūbo kapo – Santjago de Kompostela. Šio piligrimų kelio dėka Švėkšnos parapija bei parapijoje veikianti šv. Jokūbo draugija tampa didelės tarptautinės bendruomenės nariais.“

Po šv. Mišių įvyko įspūdinga procesija, kurios priešakyje ėjo savo uniformomis pasidabinę Švėkšnos parapijos šv. Jokūbo draugijos nariai, Šv. Jono Pauliaus II Didžiojo riterių ordino nariai, Šilutės dekanato kunigai bei svečiai, patarnautojai, adorantės bei kiti Dievo tautos nariai.

Pasibaigus liturgijai sveikinimo žodį tarė pirmojo Lenkijoje šv. Jokūbo sanktuariumo Jokūbavo parapijoje klebonas kan. Stanisław Czerwiński. Savo kalboje jis prisiminė pirmąjį savo vizitą į Švėkšnos bažnyčią, kuomet buvo sužavėtas Dievo namų grožiu ir spontaniškai bažnyčios pastatą dėl jo išskirtinio grožio pavadino Lietuvos Notre-Dame. Tuomet jam kilo mintis siūlyti aktyviau prisijungti prie tarptautinio piligrimų tinklo ir tapti sanktuariumu. Svečias sveikino švėkšniškius pasiekus šį tikslą ir pakvietė į tampresnį bendradarbiavimą.

Telšių vyskupas Algirdas apdovanojo keliasdešimt dekanato parapijų atstovų Telšių vyskupijos Šimtmečiui skirtu šv. Justino medaliu. Padėkos žodį taręs sanktuariumo rektorius kun. Julius atlaidų dalyvius pakvietė į šventės tęsinį klebonijos kieme. Ten svečius sveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos atstovai bei kiti svečiai.

Šventės dalyviai vaišinosi koše, klausėsi Vytauto Šiškausko dainų, kepė paršelį ir džiaugėsi bendryste. Paskelbus sanktuariumą Švėkšnos parapija tampa dvasine versme, kuri kviečia piligrimus pailsėti, atsigaivinti ir keliauti toliau.

www.silute.lt.

Pradedamas įgyvendinti projektas „Atmatos upės pakrantės pritaikymas lankymui“, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Planuojama Rusnės miestelyje rekonstruoti krantinę (ją išdidinant ir pritaikant mažųjų laivų švartavimuisi), įrengti slipą, atvesti visas reikalingas komunikacijas (elektrą, vandenį, nuotekas). Taip pat bus įrengtas automobilių privažiavimas ir sustojimo vietos.

Bendra projekto vertė – 9 132 450,16 Eur. Europos Sąjungos finansavimo suma siekia 7 409 335,60 Eur, savivaldybės biudžeto lėšos – 1 723 114,56 Eur.

Daugiau – https://www.silute.lt/naujienos/pradedamas-igyvendinti-projektas-atmatos-upes-pakrantes-pritaikymas-lankymui/13417,

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Informacija apie Šilutės rajono maudyklų vandens kokybę.

Liepos 16 d. atlikti Šilutės rajono maudyklų vandens kokybės tyrimai. Visose tirtose maudyklose mikrobiologiniai rodikliai neviršijo nustatytų normų, vanduo skaidrus, matomos taršos nenustatyta praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Skaityti toliau

Maudytis galima:
Žemaičių Naumiesčio tvenkinyje;
Kuršių mariose ties Kintais;
Atmatos upėje;
Šyšos upėje ties Darbininkų kvartalu.

Vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad birželio 18 d. atlikus Šilutės rajono maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog tirtų maudyklų vandens mikrobiologiniai rodikliai atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus.

Skaityti toliau

Žemaičių Naujamiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu maudyklose vandens kokybė buvo gera – mikrobiologinės taršos nenustatyta – maudytis galima, teigiama Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pranešime.

www.silute.lt.

Šilutės rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti projektą „Viešosios infrastruktūros atnaujinimas Žemaičių Naumiesčio miestelyje, diegiant sumanius sprendimus“.

Skaityti toliau

Planuojama sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę, atvesti reikalingas inžinerines komunikacijas bei įrengti išmanųjį LED apšvietimą su judesio ir šviesos jutikliais. Taip pat ketinama pastatyti savaime išsivalantį tualetą su dušais, ant kurio bus įrengti karšto vandens gamybai skirti saulės kolektoriai, įrengti automatizuotą laistymo sistemą.

Bendra projekto vertė – 319 875,23 Eur.

Planuojama projekto veiklų vykdymo pabaiga – 2027 m. balandžio 30 d.

Daugiau – https://www.silute.lt/pradedamas-igyvendinti-projektas-viesosios-infrastrukturos-atnaujinimams-zemaiciu-naumiescio-miestelyje-diegiant-sumanius-sprendinius/13371

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Liepos 7–9 d. Šilutės rajone vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ karinės pratybos.

Pratybos vyks Bumbuliškės kaimo miškų teritorijoje.

Skaityti toliau

Per pratybas (15.00–19.00 val.) bus naudojami imitaciniai šaudmenys bei kitos pirotechninės priemonės.

Pratybos organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu.

Gyventojų prašoma išlikti ramiems – pratybos yra suplanuotos, o jų metu naudojamos priemonės yra skirtos karių rengimui.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) birželio 19 d. pradeda seklumų šalinimo darbus valstybinės reikšmės vidaus vandens kelyje – Atmatos upėje ties Rusne. Darbus vykdys žemsiurbė „Upyna“ ir aptarnaujantis laivas „Jogaila“.

Skaityti toliau

Atmatos upė yra svarbi Nemuno deltos vandens kelių sistemos dalis, todėl nuolatinė jos priežiūra būtina siekiant užtikrinti saugią ir sklandžią laivybą. Dėl natūralių hidrologinių procesų laivakelyje kaupiasi sąnašos, formuojasi seklumos, kurios mažina vandens kelio pralaidumą ir apsunkina laivų judėjimą.

Planuojama iš laivakelio pašalinti apie 18 tūkst. m³ sąnašinio grunto. Darbai bus vykdomi iki 2 metrų gylio ir 60 metrų vandens kelio pločio ruože. Šalinamas smėlis bus pilamas į pakrantę ties kranto linija dešiniajame Atmatos krante Šilutės seniūnijos teritorijoje ir kairiajame krante Rusnės seniūnijos teritorijoje. Pirmiausia gruntas bus pilamas Šilutės seniūnijos pusėje, vėliau darbai persikels į Rusnės seniūnijos pusę.

Darbai suderinti su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, o informacija apie juos nustatyta tvarka perduota Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentui.

VVKD prašo pakrantėse vaikštančių ar poilsiaujančių žmonių būti atidžiais – neiti pernelyg arti darbų vietų ir nelipti ant ką tik supilto grunto, nes pradžioje susiformavusios sampylos gali būti klampios ir pavojingos. Konkrečios gruntų pylimo vietos bus pažymėtos ir aptvertos įspėjamąja juosta, o informacija apie vykdomus darbus pateikiama vietoje.

Vykdomi darbai ne tik pagerins laivybos sąlygas Atmatos upėje, bet ir papildys pakrančių teritorijas smėlio sąnašomis, kurios gali būti naudojamos rekreacinėms ir poilsio reikmėms.

Laivybos keliai yra tarsi sausumos keliai – juos būtina prižiūrėti, kad jie išliktų saugūs ir patogūs. VVKD tikslas – užtikrinti, kad laivai galėtų sklandžiai judėti, o žmonės, bendruomenės ir verslai galėtų pasinaudoti visomis vandens kelių galimybėmis.

VVKD veikloje jau yra pavyzdžių, kai dirbtinai suformuotos smėlio salos tapo buveinėmis paukščiams bei kitai gyvajai gamtai – tai patirtis, kurią visuomet turime omenyje planuodami darbus.

vvkd.lt nuotr.

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) atliko valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio valymo darbus ties Lankupių šliuzu – vietoje, kur Minijos upė jungiasi su Karaliaus Vilhelmo kanalu. Šis ruožas yra viena svarbiausių vandens kelių sistemos jungčių, per kurią laivai iš Minijos pasiekia Kuršių marias.

Skaityti toliau

Dėl natūralaus sąnašų kaupimosi ties įplaukimu į kanalą reguliariai formuojasi seklumos, mažinančios laivakelio pralaidumą ir apsunkinančios saugią laivybą. Užsinešus įplaukimui, laivų eismas šiame maršrute tampa sudėtingas, o tam tikrais atvejais ir neįmanomas. Siekdama užtikrinti reikiamus laivybos parametrus, VVKD šiame ruože nuolat vykdo stebėsenos ir priežiūros darbus.

Šiemet darbai atlikti žemsiurbe „Nemunaitis“. Iš kanalo pašalinta apie 3 400 m³ sąnašinio grunto. 410 metrų ilgio ruože atkurtas 10–15 metrų pločio laivakelis, o jo gylis padidintas iki 1,7 metro. Tai leidžia užtikrinti saugų laivų eismą net ir sumažėjus vandens lygiui sausros laikotarpiu.

Svarbus šių metų pokytis – pirmą kartą pilnu, apie 9 metrų pločiu, atverti abu Lankupių šliuzo vartai. Platesnis praplaukimo plotis gerina laivybos sąlygas ir didina šio svarbaus vandens kelių mazgo pralaidumą.

Įplaukimas į Karaliaus Vilhelmo kanalą yra vienas svarbiausių vidaus vandens kelių sistemos mazgų, todėl čia būtina nuolatinė būklės stebėsena ir priežiūra. VVKD kasmet atlieka batimetrinius matavimus, analizuoja vagos būklę, vertina augmenijos plitimą bei krantų stabilumą ir, esant poreikiui, organizuoja laivybos sąlygų gerinimo darbus.

Nuosekli vidaus vandens kelių priežiūra leidžia užtikrinti saugią ir nenutrūkstamą laivybą svarbiausiais Lietuvos vandens maršrutais bei išlaikyti patikimą susisiekimą tarp Minijos, Karaliaus Vilhelmo kanalo ir Kuršių marių.

vvkd.lt inf.