VMU nuotr.

Šiltas ilgasis savaitgalis į Lietuvos miškus pritraukė gausų lankytojų srautą, tačiau kartu atnešė ir skaudžių pasekmių – miškuose fiksuotas išaugęs gaisrų skaičius. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, vien per šį ilgąjį savaitgalį kilo net 16 miško gaisrų, kurių metu išdegė beveik 6,5 ha ploto.

Skaityti toliau

Daugiausiai miško gaisrų praėjusį ilgąjį savaitgalį kilo VMU Šalčininkų regioninio padalinio teritorijoje. Siautėjanti ugnis miškuose dar kartą priminė, kokią didelę grėsmę kelia neatsargus žmonių elgesys gamtoje.

Miškininkų teigimu, pirmadienį ir antradienį daugelyje Lietuvos rajonų numatomas didelis miškų gaisrų pavojus – vyraus IV gaisringumo klasė. Didelis miškų gaisrų pavojus buvo fiksuotas ir sekmadienį.

VMU duomenimis, šiemet iki gegužės 4 d. Lietuvos miškuose kilo 50 gaisrų, kurie apėmė 14,4 ha plotą, iš jų – 4,9 ha privačių miškų. Daugiausiai miško gaisrų šiais metais kilo VMU Nemenčinės, Šilutės, Šalčininkų ir Varėnos regioninių padalinių miško plotuose. Didžiausias gaisras šiemet kilo Jurbarko rajone, Jūravos girininkijoje, kuomet ugnis miške įsiplieskė dėl nutrūkusio aukštos įtampos laido. Šio gaisro metu ugnis sunaikino 2,1 ha miško.

Anot miškininkų, dažniausia gaisrų kilimo priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys. Todėl miškininkai ragina gyventojus važinėti techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti miškuose stiklo šukių. Taip pat miškininkai primena laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą nuolat prižiūrėti, o išvykstant iš miško – visiškai užgesinti.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų, artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi lietūs, tačiau prognozuojama, jog jų nepakaks, kad gaisrų tikimybė sumažėtų, todėl saugoti miškus nuo gaisrų privalo kiekvienas gyventojas.

Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis ar užpilant vandeniu. Visgi jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vietos miškininkams ir kuo greičiau pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui!

VMU nuolat organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų židinių stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Prašome elgtis miške atsakingai ir saugiai!

ena.lt nuotr.

Lietuvoje pirmadienio rytą, palyginti su ketvirtadieniu prieš ilgąjį savaitgalį, vidutinės dyzelino, benzino ir SND kainos sumažėjo atitinkamai 1,2 proc., 0,1 proc. ir 0,1 procento.

Skaityti toliau

Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai gegužės 4 d. pateikė 68 degalais prekiaujančios įmonės iš 752 degalinių. Degalus parduodančios įmonės kiekvieną darbo dieną pateikia LEA informaciją apie savo degalinėse parduodamų degalų kainas iki 10 valandos. Pateiktos kainos paskelbiamos interneto svetainėje ena.lt. Tačiau degalinėse kainos per dieną keičiamos ne vieną kartą.

Gegužės 4 d. iki 10 val. iš degalinių gauti degalų kainų duomenys rodo, kad mažiausia dyzelino kaina buvo 1,885 Eur/l „Bonsa“ degalinėje Tauragės r., Tauruose.

Didžiausia dyzelino kaina – 2,149 Eur/l – buvo dvidešimtyje „Viada“ degalinių, devyniose „Circle K“ degalinėse ir „Degta“ (Elektrėnų sav.) degalinėje.

Dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 1,859 Eur/l iki 2,149 Eur/l, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 1,994 Eur/l, arba 1,2 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (balandžio 30 d.), kai vidutinė dyzelino kaina degalinėse buvo 2,019 Eur/l.

Mažiausia benzino kaina pirmadienio rytą buvo trijose „Baltic Petroleum“ degalinėse (Lazdijuose, Alytaus r. Likiškėlių k. ir Kupiškio r. Noriūnų k.) bei EMSI degalinėje Lazdijų r. – 1,669 Eur/l.

Didžiausia benzino kaina – 1,899 Eur/l buvo devyniose Circle K“, dvidešimt vienoje „Viada“ degalinėje bei „Degta“ degalinėje Elektrėnų savivaldybėje.

Benzino kainos pirmadienio rytą degalinėse svyravo nuo 1,669 Eur/l iki 1,899 Eur/l, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,777 Eur/l, arba 0,1 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (balandžio 30 d.), kai benzino kainų vidurkis degalinėse buvo 1,778 Eur/l.

Mažiausia SND kaina pirmadienio rytą buvo 0,79 Eur/l – „Madalva“ degalinėje, esančioje Tauragės r. savivaldybėje (Žygaičių k.).

Didžiausia SND kaina buvo Circle K“ tinklo šešiose degalinėse ir „Šventosios investicijos“ degalinėje (Palangos m. savivaldybė, Šventoji) – 0,999 Eur/l.

SND kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 0,79 Eur/l iki 0,999 Eur/l, o vidutinė SND kaina buvo 0,919 Eur/l, t. y. 0,1 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (balandžio 30 d.), kai SND kainų vidurkis degalinėse buvo 0,920 Eur/l.

Balandžio 30 d. Lietuvoje didmeninė benzino kaina buvo 1,69 Eur/l, dyzelino – 1,86 Eur/l.

Brent naftos kaina rinkoje gegužės 1 d. buvo 108,17 USD/bbl (balandžio 30 d. – 114,01 USD/bbl).

Už informaciją apie degalų kainas atsakingos ją pateikiančios degalines valdančios įmonės.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros degalų kainų apžvalgose: https://www.ena.lt/degalu-kainos-degalinese/.

lrv.lt nuotr.

Nespėjusieji kreiptis kompensacijos už praėjusį šildymo sezoną, tai gali dar padaryti iki balandžio 30 d. ir gauti kompensaciją nuo šildymo sezono pradžios. Tai nesunkiai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o kompensacija skiriama visam šildymo sezonui.

Skaityti toliau

„Pažeidžiami šalies gyventojai gauna ir gaus būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taigi gali jaustis finansiškai saugūs. Liko kelios dienos iki šildymo sezono pabaigos, todėl nespėjusius arba pavėlavusius raginu kreiptis ir pasinaudoti šia pagalba“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Jei kreipiamasi pasibaigus šildymo sezonui (pavyzdžiui, gegužės mėnesį), kompensacija skiriama ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius.

Prognozuojama, kad 2026 m. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms teikti prireiks apie 80 mln. Eur, kompensacijas gaus apie 190 tūkst. asmenų (gavėjų skaičius, palyginti su 2025 m. išaugs apie 38 proc.).

2025 m. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo apie 138 tūkst. asmenų, išlaidos kompensacijoms mokėti sudarė apie 59 mln. Eur.

2026 m. sausio-kovo mėn., palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, pateikta apie 8 tūkst. prašymų daugiau (2026 m. sausio-kovo mėn. – apie 125 tūkst., 2025 m. sausio-kovo mėn. – apie 117 tūkst. prašymų, besikreipiančiųjų skaičius išaugo apie 7 proc.).

2026 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžete piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams užtikrinti (būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms teikti ir (ar) socialinei pašalpai mokėti) papildomai numatyta 48,4 mln. Eur. Taigi savivaldybėms, kurioms nepakaks skirtų lėšų šiai paramai teikti vykdant savarankiškąją funkciją, bus skiriamas papildomas finansavimas piniginei socialinei paramai teikti.

Kaip apskaičiuojama kompensacija?

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia universalus principas, – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 466 Eur), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 699 Eur).

Į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.

Kur kreiptis?

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Gyventojai, norėdami sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti www.spis.lt esančia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

VMU nuotr.

Vyko nacionalinis miškasodis Prezidento V. Adamkaus 100-mečiui.

Balandžio 25 d. daugiau nei 4 tūkst. žmonių dalyvavo Nacionaliniame miškasodyje – vienoje didžiausių kasmetinių aplinkosauginių iniciatyvų Lietuvoje. Ją organizavo Valstybinių miškų urėdija (VMU), Aplinkos ministerija ir sambūris „Gerumo ąžuolas“.

Skaityti toliau

Šių metų miškasodis skirtas Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui paminėti. Ta proga Lietuvoje buvo sodinami ąžuolai – stiprybės ir valstybingumo simbolis.

Nacionalinis miškasodis – ilgametė tradicija

2016 m. atgaivintas Nacionalinis miškasodis per dešimtmetį tapo prasminga pavasario tradicija, kasmet suburiančia šeimas su vaikais, moksleivius, bendruomenes ir įmonių kolektyvus.

„Miškasodžio metu kartu pasodinome daugiau nei 155 tūkstančius ąžuolų. Tai mūsų visų pažadas kurti žalesnę aplinką rytojaus kartoms ir įsipareigojimas puoselėti Prezidento Valdo Adamkaus vertybes: pagarbą gamtai, atsakomybę už ateitį ir meilę Lietuvai. Už Lietuvą, kuri žaliuos per amžius!“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Balandžio 25 d. Nacionalinis miškasodis vyko 48 girininkijose visoje Lietuvoje. Miškų sodinimas truko visą mėnesį – per balandį surengta per 150 miško sodinimų. VMU generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės teigimu, pavasaris miškininkams yra intensyviausias metų laikotarpis, todėl džiugu, kad prie miškų atkūrimo kasmet vis aktyviau prisideda ir visuomenė.

„Džiaugiamės, kad per balandį prie miškasodžių visoje šalyje prisijungė daugiau nei 12 tūkstančių žmonių. Tai rodo, kad rūpinimasis mūsų miškais tampa vis stipresne bendruomenine vertybe. Kiekvienas pasodintas medis yra ne tik indėlis į šalies miškų atkūrimą, bet ir aiški žinutė apie visuomenės atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename“, – teigia jis.

Miškasodžių metu pasodinta daugiau nei 2,5 mln. įvairių medžių rūšių sodinukų.

Prezidento jubiliejui skirtas miškasodis

Šių metų miškasodyje ypatingas dėmesys skirtas ąžuolų sodinimui – Šakių r. pasodinta ąžuolų giraitė. Tai gyvas pagarbos ženklas Prezidentui Valdui Adamkui ir jo indeliui į aplinkosaugą.

„Valdo Adamkaus 100-mečiui skirtas miškasodis – tai ne tik simbolinis ąžuolų sodinimas, bet ir gyvas Prezidento puoselėtų vertybių įprasminimas. Savo darbais įtvirtiname meilę gamtai, atsakomybę už valstybę ir paliekame simbolišką ženklą ateities Lietuvai“, – sako sambūrio „Gerumo ąžuolas“ viceprezidentas Juozas Dainelis.

Be ąžuolų, buvo pasodinti ir Lietuvos kraštovaizdžiui būdingi medžiai – eglės, pušys, juodalksniai, bukai ir kitos rūšys.

Per šių metų miškasodžius Lietuvoje apsodinta daugiau nei 9 tūkst. ha plotų – tai reikšmingas indėlis į šalies miškų atkūrimą ir biologinės įvairovės išsaugojimą.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) primena, kad šiemet turto deklaracijas reikia pateikti iki gegužės 4 d. Naujausiais duomenimis, turto deklaracijas Klaipėdos apskrityje pateikė per 6,1 tūkst. gyventojų, o dar apie 4,9 tūkst. tai turi padaryti iki kito pirmadienio.

Skaityti toliau

„Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti praėjusių metų pabaigoje turėtą nekilnojamąjį ir kitą registruojamą turtą, taip pat tam tikros vertės paskolas, vertybinius popierius, pinigines lėšas bei kitą įstatyme numatytą turtą. Turto deklaravimas daugeliui gyventojų yra paprastas ir nesudėtingas procesas “, – sako Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

Pareiga deklaruoti turtą nustatyta politikams, valstybės tarnautojams, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių, valstybės įmonių vadovams ir jų pavaduotojams, teisėjams, notarams bei kitiems Gyventojų turto deklaravimo įstatyme išvardintiems asmenims, taip pat jų šeimos nariams.

Turto deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Instrukcijos, kaip tai padaryti, skelbiamos čia.

Daugiau informacijos apie turto deklaravimą bei sąrašą asmenų, kuriems ši prievolė taikoma, galima rasti www.vmi.lt skiltyje „Turto deklaravimas“. Konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 260 5060. Primename, kad atvykimui į VMI aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lietuvoje pirmadienio rytą, palyginti su penktadieniu, vidutinės dyzelino ir SND kainos sumažėjo atitinkamai 1,1 proc., 0,1 proc., o benzino vidutinė kaina išaugo 0,1 procento. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) balandžio 27 d. pateikė 54 degalais prekiaujančios įmonės iš 738 degalinių.

Skaityti toliau

Degalus parduodančios įmonės kiekvieną darbo dieną pateikia LEA informaciją apie savo degalinėse parduodamų degalų kainas iki 10 valandos. Pateiktos kainos paskelbiamos interneto svetainėje ena.lt. Tačiau degalinėse kainos per dieną keičiamos ne vieną kartą.

Balandžio 27 d. iki 10 val. iš degalinių gauti degalų kainų duomenys rodo, kad mažiausia dyzelino kaina buvo 1,829 Eur/l „Baltic Petroleum“ degalinėje Klaipėdos mieste.

Didžiausia dyzelino kaina – 2,119 Eur/l buvo „Emsi“ degalinėje Vilniaus r. savivaldybėje (Medininkų k.).

Dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 1,829 Eur/l iki 2,119 Eur/l, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 1,965 Eur/l, arba 1,1 proc. mažesnė nei penktadienį (balandžio 24 d.), kai buvo 1,987 Eur/l.

Vidutinės dyzelino ir suskystintų naftos dujų kainos sumažėjo, o benzino – kilo
Mažiausia benzino kaina pirmadienio rytą buvo dviejose „Baltic Petroileum“ degalinėse (Klaipėdos m. ir Kauno m.) – 1,629 Eur/l.

Didžiausia benzino kaina – 1,829 Eur/l – buvo „Cirkle K“ penkiose degalinėse.

Benzino kainos pirmadienio rytą degalinėse svyravo nuo 1,629 Eur/l iki 1,829 Eur/l, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,718 Eur/l, arba 0,1 proc. didesnė nei penktadienį (balandžio 24 d.), kai benzino kainų vidurkis degalinėse buvo 1,717 Eur/l.

Mažiausia SND kaina pirmadienio rytą buvo 0,79 Eur/l – „Madalva“ degalinėje, esančioje Tauragės r. savivaldybėje (Žygaičių k.).

Didžiausia SND kaina buvo Cirkle K“ tinklo šešiose degalinėse ir „Šventosios investicijos“ degalinėje (Palangos m. savivaldybė, Šventoji) – 0,999 Eur/l.

SND kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 0,79 Eur/l iki 0,999 Eur/l, o vidutinė SND kaina buvo 0,922 Eur/l, arba 0,1 proc. mažesnė nei penktadienį (balandžio 24 d.), kai SND kainų vidurkis degalinėse buvo 0,923 Eur/l.

Balandžio 24 d. Lietuvoje didmeninė benzino kaina buvo 1,61 Eur/l, dyzelino – 1,82 Eur/l.

Brent naftos kaina rinkoje balandžio 24 d. buvo 105,33 USD/bbl.

LEA primena, kad už informaciją apie degalų kainas atsakingos ją pateikiančios degalines valdančios įmonės.

Daugiau informacijos skelbiama skirsnyje “Degalų kainos Lietuvos degalinėse”.

[bneris=60]

USAD nuotr.

Vienas gyventojas per taromatą paaukoja pusę euro, o kitas – net 20 ar 30 eurų. Šią aukojimo organizacijai „Blue/Yellow“ statistiką atspindi VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenys. Greta didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių esantys taromatai prieš septynis mėnesius Lietuvoje tapo dar vienu paramos Ukrainai šaltiniu ir suteikė dar vieną priežastį, kodėl gėrimų pakuotes grąžinti verta.

Skaityti toliau

„Žmonės savanoriškai aukoja visuose Lietuvos regionuose ir vietovėse, kuriose veikia šią funkciją užtikrinantys taromatai. Tai rodo, kad gyventojams rūpi ne tik švaresnė aplinka ir tvarumas, bet ir Ukrainos kova už laisvę. Aukojimas per taromatus yra vienas paprasčiausių būdų prisidėti“, – teigia Gintaras Varnas, USAD generalinis direktorius.

USAD galimybę aukoti užstato lėšas organizacijai „Blue/Yellow“ su partneriais atvėrė praėjusių metų rugsėjį. Iki šiol per taromatus surinkta 41 556 eurai paramos. Visos surinktos lėšos virsta išminavimo įranga, šalmais, neperšaunamomis liemenėmis, elektros generatoriais, taip pat perkamos antidronų sistemos, apranga, automobiliai ir kitos Ukrainos gynėjams reikalingos priemonės, padedančios išsaugoti gyvybes.

Svarbų paramos Ukrainai srautą šiuo metu užtikrina ir galimybė skirti 1,2 proc. GPM – paramą nukreipiant viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“.

Galimybe aukoti naudojasi ne tik didžiųjų miestų gyventojai

USAD duomenimis, vidutinė per taromatus paaukojamo užstato suma siekia apie 1,7 euro. „Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nedidelė suma, tačiau užstato sistemą Lietuvoje palaiko ir ja naudojasi 9 iš 10 gyventojų. Jeigu galimybe aukoti pasinaudotų kiekvienas, šalies visuomenė dar stipriau paremtų Ukrainos kovą. Matome, kad „Blue/Yellow“ yra žinoma ir palaikoma visoje mūsų šalyje – nuo Kalvarijos iki Biržų“, – sako G. Varnas, įsitikinęs, jog kiekvienas gyventojų paaukotas užstatas yra pilietinės pozicijos išraiška.

USAD generaliniam direktoriui pritaria „Blue/Yellow“ vadovė Laura Paukštė. Pasak jos, fronte mažos paramos tiesiog nebūna. „Kiekviena pakuotė ir jos užstatas, paaukotas Ukrainai, virsta realia jėga – antidronais, generatoriais ar gyvybes gelbstinčia įranga. Mums be galo svarbus šis nuoseklus, kasdienis Lietuvos žmonių palaikymas. Turime įrodymą, kad net ir paprasti buitiniai įpročiai gali tapti įrankiu kovoje už laisvę ir pergalę. Lietuviai tą žino ir sugeba“, – sako L. Paukštė.

Didžiausios paramos Ukrainai sumos susidaro vietovėse, kur grąžinamų pakuočių srautai yra gausiausi – t. y. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tačiau mažesnių miestų ir vietovių gyventojai taip pat naudojasi taromatų funkcija, kai galima paaukoti visą užstatą, kad ir kiek pakuočių grąžinama. Pavyzdžiui, Telšiuose gyventojų per taromatus paaukota suma siekia beveik 220, Biržuose – 210, Tauragėje – 190, Molėtuose – 260, Utenoje – 360, Palangoje – 500 eurų.

USAD duomenimis, didžiausias vienu kartu paaukotas užstatas siekė beveik 40 eurų. Taigi, maždaug 400 pakuočių į taromatą atgabenęs vilnietis ar vilnietė tiesiog paspaudė mygtuką „Aukoti“. Iš viso Vilniuje nuo 2025 metų rugsėjo mėnesio per taromatus gyventojai „Blue/Yellow“ paaukojo daugiau negu 20 tūkst. eurų (t. y. 200 tūkst. pakuočių) užstatą, Kaune ir Kauno rajone – per 7,8 tūkst. eurų (78 tūkst. pakuočių) užstatą.

vmu.lt. nuotr.

Dar visai neseniai susitikimas su rudąja meška Lietuvos miške skambėjo kaip retenybė ar net sensacija. Šiandien tokie pasakojimai vis dažniau pasiekia miškininkus ir gamtininkus – pėdsakai smėlyje, vaizdo kamerose užfiksuoti kadrai ar net susidūrimai su jomis miško takeliuose rodo, kad šie gyvūnai sugrįžta į mūsų kraštą.

Skaityti toliau

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai pastebi, kad rudosios meškos vis dažniau fiksuojami skirtinguose Lietuvos regionuose. Tai kelia klausimą – ar meškos Lietuvoje jau įsikūrė visam laikui?

Bando įsitvirtinti

Gamtininko, aplinkosaugininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus teigimu, šiandien galima kalbėti apie naują etapą – dalis meškų į Lietuvą jau ne tik užklysta, bet ir pasilieka ilgesniam laikui. Pasak jo, šiemet Aukštaitijoje fiksuotos bent dvi žiemojusios rudosios meškos, o tai rodo, kad jie teritoriją renkasi ne atsitiktinai.

„Šiuo metu jau galime sakyti, kad meškos iš dalies yra mūsų rūšis“, – sako S. Paltanavičius.
Vis dėlto, anot gamtininko, galutinai apie jų sugrįžimą bus galima kalbėti tuomet, kai Lietuvoje bus užfiksuoti ir jaunikliai.

Jauni klajūnai ieško naujų namų

Lietuvoje pastebimos meškos dažniausiai yra jauni, iš savo teritorijų išvaryti gyvūnai. Į mūsų šalį jos atkeliauja iš kaimyninių regionų – Latvijos, Baltarusijos, o į Latviją patenka ir iš Estijos, kur meškų populiacija yra gerokai gausesnė.

Tokie jauni žvėrys per parą gali įveikti net 20–30 kilometrų, todėl valstybių sienos jiems nėra kliūtis.

Sugrįžimas, kuris vyksta be žmogaus pagalbos

Nors meškų pasirodymas kai kuriems gyventojams kelia nerimą, specialistai ragina į situaciją žvelgti kaip į natūralų procesą.

„Meškos į Lietuvą neateina – jos grįžta namo. Tai savotiškas istorinės neteisybės atstatymas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.

Jo teigimu, prieš daugiau nei šimtmetį šie gyvūnai Lietuvoje buvo įprasti, tačiau ilgainiui išnyko dėl žmogaus veiklos. Dabar jų sugrįžimas vyksta natūraliai, be žmogaus įsikišimo.

Miško „tvarkytoja“, o ne tik plėšrūnė

VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialisto Kornelijaus Aleknos teigimu, meškos mūsų miškų ekosistemai nėra svetimos – priešingai, jos atlieka svarbų vaidmenį.

„Rudoji meška – didžiausias mūsų plėšrusis žvėris, kurio mityba itin plati: nuo augalų iki smulkių gyvūnų ar kritusių žvėrių“, – sako K. Alekna.

Jis pabrėžia, kad meškos prisideda prie natūralaus miško balanso: surenka maitą, reguliuoja kai kurių gyvūnų populiacijas, o jų platus mitybos spektras leidžia lengvai prisitaikyti prie aplinkos.

Susitikimas su meška: ką svarbu žinoti

Susidūrimo su meška tikimybė Lietuvoje išlieka nedidelė, tačiau specialistai primena, kad miške svarbu elgtis atsakingai. Pamatę mešką, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti – staigūs judesiai gali sukelti gyvūnui stresą ar gynybinę reakciją.

Rekomenduojama išlikti ramiems, lėtai atsitraukti ir neatsukti gyvūnui nugaros. Taip pat svarbu leisti meškai žmogų išgirsti – judant miške patariama kalbėtis ar skleisti kitus garsus, kad gyvūnas būtų įspėtas iš anksto ir galėtų pasitraukti.

Laukiniai gyvūnai paprastai vengia žmogaus, todėl daugeliu atvejų iš anksto jį išgirdę, patys pasitraukia.

Ar meškos taps įprastu vaizdu?

Gamtininkų vertinimu, meškų Lietuvoje artimiausiais metais gali daugėti. S. Paltanavičiaus teigimu, po dešimties–penkiolikos metų meška gali tapti įprasta, nors ir negausia, mūsų miškų rūšimi.

Tai reiškia, kad ateityje šie gyvūnai anksčiau ar vėliau taps natūralia Lietuvos gamtos dalimi – tokia, kokia buvo kadaise.

www.silute.lt nuotr.

2026 m. gegužės 4–24 d. (šviesiu ir tamsiu paros metu) Kuršių mariose, visoje Klaipėdos apskrityje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Jų metu Lietuvos ir NATO šalių kariai treniruosis veikti kartu su įvairiomis valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis reaguojant į skirtingo pobūdžio karines grėsmes.

Skaityti toliau

Pratybose dalyvaujantys kariai ir pareigūnai dėvės taktines uniformas ir civilinius drabužius, su savimi turės šaunamuosius ginklus bei kitas karinės paskirties priemones. Vietovėje judės pėsčiomis ir ratinėmis transporto priemonėmis. Atskirose mokomosiose situacijose bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, aviacija, laivai ir kitos vandens transporto priemonės, imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika.

M. Vitėno nuotr.

Savaitgalį visoje Lietuvoje vykusioje jubiliejinėje, 40-ojoje „Maisto banko“ akcijoje gyventojai paaukojo 316 426 vienetus ilgiau galiojančių maisto produktų, kurių preliminari vertė viršija pusę milijono eurų. Nors iki išsikelto 350 tūkst. vienetų tikslo šiek tiek pritrūko, ši akcija tapo viena didžiausių pavasarinių akcijų per visą jų organizavimo istoriją.

Skaityti toliau

Prie bendro rezultato prisidės ir dar prieš akciją vykusi iniciatyva „Pasirašyk geriems darbams“, kurios metu mokyklose ir darželiuose surinkta 50 548 vienetai maisto produktų. Svarų indėlį į bendrą paramos kiekį įneš ir du prekybos tinklai, skirsiantys po 10 proc. nuo jų parduotuvėse klientų suaukoto maisto.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, kad nors pavasarinėse akcijose įprastai aukojama mažiau nei rudenį, šių metų rezultatas išsiskiria tiek žmonių dosnumu, tiek verslo įsitraukimu. „Ši akcija dar kartą parodė, kiek daug galime kartu. Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam žmogui, kuris stabtelėjo prie savanorių ir pasirinko padėti. Taip pat esame labai dėkingi visiems savanorius priėmusiems prekybos tinklams, kurie prisidės papildoma parama. Bendras rezultatas pranoks žiemą vykusios kalėdinės akcijos metu gyventojų parodytą dosnumą. Tai mums labai svarbus pasitikėjimo ženklas. O pridėjus dar prieš akciją mokyklose surinktą paramą, būsime pranokę savo tikslą“, – sako S. Gurevičius. Jis priduria, jog didžioji dalis surinkto maisto artimiausiu metu pasieks Lietuvos regionus, kur skurdo situacija šiandien yra ypač sudėtinga ir ženkliai skiriasi nuo didmiesčių.

„Maisto banko“ akcijoje iš viso aukojo beveik 89 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, vidutinė vieno aukoto krepšelio vertė siekė 5,64 euro. Šiemet gyventojai dažniausiai rinkosi aukoti makaronus, kruopas, aliejų, mėsos ir žuvies konservus.

„Labai džiaugiamės, kad visuomenė mus girdi, kasmet vis daugiau aukojama būtent tų produktų, kurie yra svarbiausi maisto gamybai ar pilnavertei mitybai. Mėsos ir žuvies konservai leidžia užtikrinti, kad paramos gavėjus pasiektų bent minimalus baltymų kiekis, reikalingas kasdieniam maitinimuisi, aliejaus dėka žmonės gali išsikepti maisto, tai vienas labiausiai prašomų produktų“, – teigia „Maisto banko“ vadovas.

Šiais metais, vertinant ne didžiuosius miestus, dosniausiai aukojo Alytaus, Marijampolės, Utenos, Vilkaviškio, Mažeikių, Kėdainių, Kretingos, Anykščių, Tauragės ir Ukmergės gyventojai.

Akcija vyko 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, joje dalyvavo daugiau nei 7000 savanorių, kurie penktadienį ir šeštadienį kvietė žmones prisidėti prie pagalbos stokojantiems.

Tie, kurie neturėjo galimybės dalyvauti akcijoje, vis dar gali prisidėti – aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba iki gegužės 4 d. skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

„Maisto bankas“ už kiekvieną paaukotą produktą, skirtą laiką ir pasirinkimą padėti nuoširdžiai dėkoja kiekvienam žmogui, savanoriui ir partneriui, prisidėjusiam prie šios akcijos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje penktadienio rytą, palyginti su ketvirtadieniu, sumažėjo atitinkamai 1 proc. ir 2 procentais, o vidutinė SND kaina nepakito. Per šią savaitę, balandžio 17 d., palyginti su balandžio 10 d., dyzelino kaina nukrito 0,10 Eur/l, praneša Lietuvos energetikos agentūra.

Skaityti toliau

Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) šiandien pateikė 56 degalais prekiaujančios įmonės iš 739 degalinių. Degalus parduodančios įmonės kiekvieną darbo dieną pateikia LEA informaciją apie savo degalinėse parduodamų degalų kainas iki 10 valandos. Pateiktos kainos paskelbiamos interneto svetainėje ena.lt. Tačiau degalinėse kainos per dieną keičiamos ne vieną kartą.

Balandžio 17 d. iki 10 val. iš degalinių gauti degalų kainų duomenys rodo, kad mažiausia dyzelino kaina buvo 1,960 Eur/l „Jozita“ tinklo 25 degalinėse.

Didžiausia dyzelino kaina – 2,249 Eur/l yra „Narjanta“ (Anykščių r. savivaldybė, Pumpučiai), ‚Tomega (Šalčininkų r. savivaldybė, Dumblės k.) ir „Emsi“ (Vilniaus r. savivaldybė, Medininkų k.) degalinėse.

Dyzelino kainos degalinėse penktadienio rytą svyravo nuo 1,960 Eur/l iki 2,249 Eur/l, o vidutinė dyzelino kaina buvo 2,075 Eur/l, arba 1,9 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (balandžio 16 d.), kai siekė 2,115 Eur/l.

Vidutinė dyzelino kaina per šią savaitę sumažėjo 10 centų

Mažiausia benzino kaina penktadienio rytą buvo „Baltic Petroleum“ degalinėje, esančioje Klaipėdoje – 1,609 Eur/l.

Didžiausia benzino kaina – 1,859 Eur/l buvo „Cirkle K“ tinklo degalinėje Palangoje.

Benzino kainos penktadienio rytą degalinėse svyravo nuo 1,609 Eur/l iki 1,859 Eur/l, o vidutinė benzino kaina buvo 1,724 Eur/l, arba 1 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (balandžio 16 d.), kai vidurkis degalinėse siekė 1,742 Eur/l.

Mažiausia SND kaina penktadienio rytą buvo 0,790 Eur/l – „Madalva“ degalinėje, esančioje Tauragės r. savivaldybėje (Žygaičių k.).

Didžiausia SND kaina buvo „Cirkle K“ tinklo degalinėje (Jonava) – 1,019 Eur/l.

SND kainos degalinėse penktadienio rytą svyravo nuo 0,790 Eur/l iki 1,019 Eur/l, o vidutinė SND kaina buvo 0,929 Eur/l, arba tokia pati kaip ir ketvirtadienį.

Didmeninė benzino kaina balandžio 16 d. Lietuvoje buvo 1,57 Eur/l, dyzelino – 1,81 Eur/l. Palyginti su balandžio 15 d. kainomis, didmeninės benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 0,01 Eur/l ir 0,05 Eur/l (benzino kaina buvo 1,58 Eur/l, dyzelino – 1,86 Eur/l).

Nuo vakar, balandžio 16 d., didmeninėms dyzelino kainoms 0,05 Eur/l sumažintas akcizas.

Brent naftos kaina rinkoje balandžio 16 d. buvo 99,39 USD/bbl (balandžio 15 d. – 94,93 USD/bbl).

Primename, kad už informaciją apie degalų kainas atsakingos ją pateikiančios degalines valdančios įmonės.

Daugiau informacijos skelbiama skirsnyje Degalų kainos Lietuvos degalinėse.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Glutinė kuro kaina vartotojams gali sumažėti apie 6 ct už litrą.

Skaityti toliau

Seimas skubos tvarka priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis sutarta laikinai sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Pagal priimtas pataisas, iki 2026 m. birželio 15 d. bus sumažinta akcizų tarifo pastovioji dalis tiek įprastam, standartiniu akcizų tarifu apmokestinamam, dyzeliniam kurui, tiek žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui. Įprastam dyzelinui ji mažės nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.

Tokiu būdu kartu su kintamosiomis dalimis – CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja – įprastam dyzeliniam kurui bus taikomas 503,60 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, ūkininkų naudojam žymėtam dyzelinui – 35 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

Skaičiuojama, kad dėl mokestinių pakeitimų galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM).

Pristatymo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra minėjęs, kad gazoliams akcizas bus sumažintas ta dalimi pajamų, kurios yra surenkamos papildomai iš padidėjusios pridėtinės vertės mokesčio dalies. „Suprantame, kad toks mažinimas dabartiniame fone nėra galbūt itin reikšmingas, bet tai tokia priemonė, kuri parodo valstybės solidarumą. Valstybė atsisako papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų tam, kad kainų šokas būtų šiek tiek lengvesnis ir turėtų mažesnę neigiamą įtaką mūsų ekonomikai“, – yra sakęs finansų ministras.

Įstatymo pakeitimai parengti reaguojant į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose.

Už šias pataisas balsavo 98 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.

Vakarų Leituvoje. (SBA nuotr.)

Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių.

Skaityti toliau

Lietuvoje prasidėjo pirmieji miškasodžiai – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuoja iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį.

Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje pasodinta daugiau nei 10 tūkst. medelių: pušų, eglių ir beržų.

Miškasodžių svarba gamtai ir bendruomenėms

„Tokios iniciatyvos svarbios ne tik miškų atkūrimui, bet ir visuomenės sąmoningumo apie tvarumą stiprinimui. Bendradarbiaudami su socialiai atsakingomis įmonėmis galime pasiekti apčiuopiamų rezultatų – atkurti miškus, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir stiprinti žmonių ryšį su gamta“, – sako VMU Šilutės regioninio padalinio, kuriame SBA grupė pasodino daugiau nei 20 tūkst. pušų, vadovas Romas Gečas.

„Miškasodžiai mūsų komandai nėra tik vienkartinė akcija. Tai tradicija, kuri stiprėja su kiekvienais metais, nes ją kuria patys žmonės. Kuo daugiau kolegų įsitraukia, tuo didesnį poveikį galime sukurti – tiek aplinkai, tiek miestų bendruomenėms. Šiemet pasodinome rekordinį kiekį medžių – per 40 tūkst., o iš viso per penkerius metus mūsų komandos rankomis pasodinta beveik 130 000 medelių“, – „SBA Home“ vadovė Jurgita Radzevičė.

Miško sodinimui VMU naudoja kokybiškus, iš genetiškai patikimų sėklų išaugintus sodmenis, kurie yra auginami įmonės medelynuose. Kasmet VMU vidutiniškai atkuria apie 9,2 tūkst. ha miškų, o naujai įveisia dar apie 625 ha. Šiuo metu miškai sudaro apie trečdalį Lietuvos teritorijos – šalies miškingumas siekia 33,9 proc.

Miškasodžiai SBA grupėje organizuojami kasmet ir jau tapo nuoseklia socialinės atsakomybės „Savanorystės banga“ iniciatyva. Per pastaruosius penkerius metus skirtinguose Lietuvos regionuose bendrovės darbuotojai pasodino beveik 130 tūkst. medelių, tokiu būdu prisidėdami prie šalies miškų atkūrimo ir plėtros.

Ši iniciatyva išsiskiria ne tik savo mastu, bet ir geografija – vienu metu miškasodis vyksta skirtinguose šalies regionuose, kur SBA grupės darbuotojai prisideda prie miškų atkūrimo.

www.silute.lt nuotr.

Balandžio 8–25 d. (šviesiu ir tamsiu paros metu) Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Klaipėdos apskrities vidaus vandenyse vyksta karinės pratybos, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Per šias pratybas Lietuvos ir NATO šalių kariai treniruojasi vykdyti taktinius veiksmus naudojant skirtingo tipo vandens transporto priemones su benzininiais varikliais.

Garsiniai šaudmenys ir pirotechnika nebus naudojami. Saugi civilinė laivyba, gyventojų poilsis ir rutina pratybų metu nebus trikdoma.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Informaciją apie kainas jau teikia daugiau nei 700 degalinių.

Skaityti toliau

Siekiant skelbti vartotojams kuo aktualesnius degalų kainų duomenis, Lietuvos energetikos agentūra nuo balandžio 8 d. kiekvieną darbo dieną iki 10 val. surenka informaciją iš visų degalinių apie parduodamų degalų kainas ir jas paskelbia savo interneto svetainėje. Skelbiamos degalinėse nurodytą dieną vartotojams parduodamų degalų kainos, taip pat jų vidurkiai bei mažiausios ir didžiausios kainos. Vartotojai gali rasti informaciją apie kainas pasirinktose įmonėse bei konkrečiose degalinėse pagal jų vietą konkrečioje savivaldybėje ir gyvenvietėje. Tai padės vartotojams gauti patikimą aktualią informaciją.

Balandžio 9 d. duomenis apie degalų kainas LEA pateikė 42 įmonės iš 711 degalinių.

LEA skelbiami degalų kainų duomenys rodo, kad balandžio 9 d. Lietuvoje mažiausia dyzelino kaina buvo 2,09 Eur/l „Eniris“ degalinėje, esančioje Kelmės r. savivaldybėje (Užventis).

Didžiausia dyzelino kaina – 2,359 Eur/l yra degalinių tinklo „Baltic Petroleum“ degalinėse, esančiose Druskininkų savivaldybėje (Druskininkai ir Leipalingis) ir Varėnos r. savivaldybėje (Merkinė).

Tinkluose dyzelino kainos svyruoja nuo 2,09 Eur/l iki 2,359 Eur/l, o vidutinė dyzelino kaina sudaro 2,232 Eur/l.

Lietuvoje mažiausia benzino kaina balandžio 9 d. buvo „Madalva“ degalinėje, esančioje Tauragės r. savivaldybėje, Žygaičiuose – 1,64 Eur/l.

Didžiausia benzino kaina – 1,899 Eur/l – degalinių tinklo „Cirkle K“ degalinėse, esančiose Palangoje ir Druskininkuose.

Benzino kainos tinkluose svyruoja nuo 1,64 Eur/l iki 1,899 Eur/l, o vidutinė benzino kaina sudaro 1,798 Eur/l.

Balandžio 9 d. Lietuvoje mažiausia SND kaina buvo 0,790 Eur/l – „Madalva“ degalinėje esančioje Tauragės r. savivaldybėje, Žygaičiuose. Didžiausia SND kaina – 1,039 Eur/l yra degalinių tinklo „Cirkle K“ degalinėje, esančioje Panevėžio r. savivaldybėje (Ūtos k.).

SND kainos tinkluose svyruoja nuo 0,790 Eur/l iki 1,039 Eur/l, o vidutinė SND kaina sudaro 0,938 Eur/l.

Lietuvoje balandžio 8 d. vidutinės benzino kainos degalinėse sudarė 1,832 Eur/l, dyzelino – 2,300 Eur/l, SND – 0,941 Eur/l.

Daugiau informacijos skelbiama skirsnyje Degalų kainos Lietuvos degalinėse.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad pajamas regione jau deklaravo per 131 tūkst. Klaipėdos apskrities, apie 33 tūkst. Tauragės apskrities ir per 51 tūkst. Telšių apskrities gyventojų. Pajamų mokesčio permokos jau grąžintos per 37 tūkst. šio krašto gyventojų, į jų sąskaitas VMI pervedė beveik 22 mln. eurų.

Skaityti toliau

„Pajamas, kaip ir kasmet, aktyviausiai deklaruoja klientai, kurie tikisi mokesčių permokos, o paraginti tenka dirbančius pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu. Šie gyventojai savo pajamas turi deklaruoti kasmet. Pernai Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse savarankišką veiklą vykdė 161,7 tūkst. gyventojų, iš jų pajamų deklaracijas pateikė apie 79 tūkst. gyventojų“, – sako Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Laimutė Mačernienė, pabrėždama, kad svarbu ne tik laiku pateikti deklaraciją, bet ir joje nurodyti visas pajamas.

Pasak L. Mačernienės, VMI klausimų klientams gali turėti tuomet, kai deklaruojama tik dalis gautų pajamų arba nedeklaruojama nieko, kai iš nuolat vykdomos veiklos deklaruojamos pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos, o kitų pajamų šalinių nėra. Apie 10 tūkst. individualią veiklą 2024 m. vykdžiusių klientų, kurių pajamų deklaracijose buvo nurodyti abejotini veiklos rezultatai, šiemet gavo ir VMI laiškus.

Klaipėdos AVMI taip pat informuoja, kad gyventojai jau gali deklaruoti savo investicinę sąskaitą, pajamų mokesčio deklaracijoje užpildydami vedlio H dalis. Jei gyventojo 2025 m. pajamos jau deklaruotos, bet liko nenurodyti investicinės sąskaitos duomenys, juos bus galima papildomai įrašyti patikslinant anksčiau pateiktą deklaraciją.

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams, deklaruojantiems investicinę sąskaitą, ilgėja pajamų mokesčio deklaracijų teikimo ir pajamų mokesčio sumokėjimo terminas, jis pratęstas iki birželio 1 d. Pajamų mokesčio permokos visiems bus grąžintos laiku – iki liepos 31 d Svarbu tai, kad pratęstas deklaravimo terminas netaikomas paramos skyrimui – prašymus skirti dalį GPM paramai gyventojams visais atvejais reikia pateikti iki gegužės 4 d. Turto deklaracijos VMI taip pat teikiamos iki gegužės 4 d.

keliuprieziura.lt nuotr.

Pradedami vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja didžiausi krovininio transporto srautai. Šiemet darbai bus vykdomi 90-yje krašto kelių visoje Lietuvoje, apimant visas savivaldybes, kuriose nustatytos šio tipo pažaidų turinčios atkarpos.

Skaityti toliau

„Ne visi vairuotojai yra girdėję apie „dešiniojo rato“ programą, bet tikrai visi yra patyrę ką reiškia važiuoti keliu, kurio kraštas ištrupėjęs ir duobėtas. Šį sezoną imamės dar nematyto masto darbų – sutvarkysime per 2 000 km krašto kelių. Darbams bus naudojama nauja technologija, kuri leis keliams tarnauti trigubai ilgiau, o vairuotojams važiuoti saugiau ir patogiau“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Iš viso šį sezoną planuojama tvarkyti daugiau nei 1 746 km krašto kelių tinklo, o šiems darbams skirta 13,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. „Dešiniojo rato“ programos metu bus sutvarkyta apie 408 tūkst. kv. metrų dangos pažaidų. Darbai koncentruojami į labiausiai deformuotas vietas, kuriose dangos pažaidos daro didžiausią įtaką eismo saugumui.

„Kelių priežiūroje“ šiemet dirbama dar tiksliau ir kryptingiau – pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai leidžia greičiau įvertinti kelių būklę ir nukreipti darbus ten, kur jų reikia labiausiai. Siekiama ne tik pašalinti pavienes pažaidas, bet ir sistemiškai stabdyti dangos irimą, kad kiekvienas sutvarkytas ruožas realiai pagerintų eismo sąlygas ir prisidėtų prie ilgesnio kelių tarnavimo laiko. Šalies mastu darbai vykdomi didesniu tempu, platesnėmis apimtimis ir taikant tvaresnius sprendimus, kurie užtikrina saugesnį judėjimą“, – teigia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Didžiausias dėmesys skiriamas dešiniojo rato riedėjimo trajektorijai – kelio dangos zonai ties kelkraščiu, kur dėl nuolatinės sunkiasvorio transporto apkrovos susiformuoja giliausios provėžos ir pavojingiausios deformacijos. Šiose vietose eismo dalyviai patiria didžiausią neigiamą poveikį: didėja vibracijos, susidaro akvaplanavimo rizika, ilgėja stabdymo kelias, o dangos būklė sparčiau blogėja.

Darbai atliekami pagal AB „Via Lietuva“ sudarytą krašto kelių būklės prioritetinį sąrašą, įvertinus suminį dangos būklės indeksą ir papildomus struktūrinių deformacijų kriterijus. Programos įgyvendinimui pasitelkiamos pažangios technologijos – skaitmenizuotas defektų nustatymas, technologų-ekspertų parengtos metodikos ir aiškiai apibrėžtos technologinės kortelės, leidžiančios tiksliai ir efektyviai tvarkyti kritines dangos vietas.

Ekspertų vertinimu, tokio pobūdžio kryptingi ir periodiniai darbai yra vienas efektyviausių būdų sustabdyti dangos degradaciją dar ankstyvoje stadijoje. Laiku tvarkant struktūrines pažaidas, mažinamas duobių formavimasis ir išvengiama spartaus dangos irimo, todėl reikšmingai mažėja ilgalaikiai kelių atnaujinimo kaštai.

„Dešiniojo rato“ programa yra nuosekli kelių priežiūros dalis, orientuota į saugesnį eismą ir patikimesnį susisiekimą visoje Lietuvoje. Pernai šios programos rėmuose jau buvo sėkmingai sutvarkyti virš 400 km kelių dangos. Ši remonto praktika yra taikoma ir daugelyje kitų Europos šalių, tokių kaip Lenkija, Danija, Švedija, kt.

kariuomene.lt nuotr.

Priešišką informacinę veiklą stebinčio Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis girdimi pareiškimai iš oficialių priešiškos valstybės pareigūnų laikytini aktyvia informacine veikla, nukreipta prieš Lietuvą ir mūsų artimiausius partnerius. Naudojama viena iš gerai žinomų taktikų – visuomenės bauginimas.

Skaityti toliau

Pastaruoju metu Rusijos ir Baltarusijos režimai skleidžia melagingą informaciją apie Baltijos šalių oficialų sprendimą leisti naudotis savo oro erdve Ukrainai, rengiant dronų atakas prieš Rusiją. Ši informacija skleidžiama plačiai – nuo pranešimų socialiniuose tinkluose iki aukšto rango Rusijos pareigūnų pasisakymų, o tai leidžia numanyti, kad Kremlius vykdo koordinuotą informacinę ataką.

Taip siekiama didinti emocinį krūvį ir gąsdinti mus tikinant, kad Rusija yra pasiruošusi numušinėti taikinius virš Baltijos valstybių oro erdvės ar net smūgiuoti į šių šalių teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad bauginimas, grasinimai panaudoti kinetines priemones, ultimatumų kėlimas, raudonųjų linijų braižymas yra gerai žinomas ir jau ne kartą po pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą naudotas propagandos metodas. Neabejotina, kad tokiu būdu siekiama mažinti mūsų visuomenės valią gintis, mažinti palaikymą gynybos stiprinimui ir paramą Ukrainai.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Reaguodamas į pastaruoju metu kylančias kuro kainas, susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su LTG grupei priklausančia keleivių vežimo bendrove „LTG Link“ priėmė sprendimą sumažinti visų kelionių traukiniais bilietų kainas Lietuvoje.

Skaityti toliau

„Augančios kuro kainos šiandien paliečia kiekvieną žmogų, todėl Vyriausybės atsakas turi būti konkretus ir greitas. Sprendimas perpus sumažinti traukinių bilietų kainas – tai reali pagalba gyventojams ir aiškus signalas, kad ieškome alternatyvų brangstančiam kurui“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Nuo balandžio iki vasaros pradžios keleiviai galės įsigyti 50 procentų pigesnius bilietus kelionėms vietinio susisiekimo maršrutais. Tai reiškia, kad nuolaida bus taikoma kelionėms traukiniais nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d.

„Aštrėjant naftos krizei, imamės realių sprendimų. Kuro kainoms mušant rekordines aukštumas, suteikiame galimybę gyventojams perpus pigiau važiuoti traukiniais. Pigesnes keliones pajus visi – nuo šeimų, senjorų iki studentų – žmonės neturi tapti augančių kainų įkaitais“, – pažymi ministras J. Taminskas.

„Kelionių traukiniais bilietų kainų mažinimas yra kryptingas žingsnis siekiant stiprinti viešojo transporto patrauklumą ir suteikti žmonėms realią alternatyvą augant individualių kelionių kaštams. Esame įsitikinę, kad patogi ir ekonomiška kelionės patirtis formuoja tvarų įprotį rinktis geležinkelį, o tai ilgalaikėje perspektyvoje prisideda prie mūsų tikslo tapti šalies susisiekimo stuburu“, – teigia „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įmonės bei akcinės bendrovės šiuo metu vertina galimą poveikį sektoriui tuo atveju, jei dėl geopolitinės situacijos dar reikšmingai išaugtų energijos kainos. Galimos priemonės ir įmonių pasirengimas įvairiems scenarijams buvo aptarti praėjusią savaitę ministro J. Taminsko inicijuotame susitikime.

Tikimasi, kad ilguoju laikotarpiu sumažinti iškastinio kuro poreikį padės jau šį rudenį „LTG Link“ riedmenų parką papildysiantys naujieji traukiniai.

Iš viso „LTG Link“ parką papildys 15 naujų traukinių – 9 elektriniai ir 6 bateriniai. Šiuo metu į Lietuvą jau atvyko ir yra testuojami 6 nauji riedmenys.

Praėjusiais metais „LTG Link“ pervežė 5,9 mln. keleivių – tiek keliaujančius vietiniais, tiek tarptautiniais maršrutais, taip pat ir tuos, kurie traukinį rinkosi kasdienėms kelionėms.

Vištytgirio miškas. (fabula.lt nuotr.)

Iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“, kurią palaikantys gyventojai taromatuose aukoja užstato lėšas gamtos išsaugojimui, jau pasiekė aiškiai išmatuojamą rezultatą – per 64 hektarus apsaugotų miškų. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiuoja, kad senųjų miškų išpirkimui „Sengirės fondas“ panaudojo beveik 85 proc. surinktų lėšų, o likusias 15 proc. fondas šiemet planuoja skirti naujai išperkamiems miškams įsigyti.

Skaityti toliau

„Pradėdami iniciatyvą nesitikėjome, kad tiek daug gamtą mylinčių žmonių palaikys mūsų idėją ir nuosekliai aukos užstatą taromatuose. Jau dabar gyventojų dėka apsaugota daugybė svarbių buveinių su tūkstančiais jose gyvenančių rūšių. O artėjant vasarai stiprėja tikimybė, kad aukojamų lėšų dar pagausės, nes šiltuoju metų laiku grąžinama pastebimai daugiau pakuočių. Patirtis rodo, kad dalis jų užstato yra paaukojama mūsų iniciatyvoms“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Taromatai padeda išsaugoti įspūdingus gamtos turtus

Už saugoti gamtą kviečiančios kampanijos metu surinktas lėšas 2024–2025 metais išpirkti šeši vertingi miško sklypai Druskininkų, Raseinių, Vilkaviškio ir Trakų rajonuose. Iš viso apsaugota 64,06 ha plotų, o bendra šių išpirkimų vertė siekia beveik 251 tūkst. eurų. „Sengirės fondo“ duomenimis, brandiems miškams išpirkti išleista 8,5 iš 10 taromatuose paaukotų eurų. Likę pinigai dar laukia savo progų.

Naujausias išpirkimas – Pauliškių miškas Trakų rajone. Už gyventojų taromatuose paaukotas lėšas čia išpirktas 27,5 ha brandaus miško sklypas, tapęs didžiausiu per visą „Šlamančių“ iniciatyvą apsaugotu mišku. Šio miško išpirkimui skirta 90,3 tūkst. eurų. Pauliškių miškas, esantis netoli Angelų kalvos, svarbus ne tik gamtiniu, bet ir vietos kraštovaizdžio atžvilgiu. Mišrus ir įvairus miškas priklauso dideliam vientisam miškų masyvui. Jame gausu guobų ir liepų, dalis teritorijos yra pelkėta, greta telkšo Purvio ežeras. Gamtininkų teigimu, apylinkėse stebėtos retos ir saugomos rūšys.

„Nuosekliai išperkami „Šlamančių“ miškai tampa gyvais įrodymais, kad turint tikslą ir veikiant nuosekliai galima nuveikti labai daug. Kiekvienas žmogus, aukojantis užstato lėšas taromatuose, palaiko ir leidžia toliau gyvuoti mūsų iniciatyvai, kuri sustiprina „Sengirės fondo“ veiklas“, – pabrėžia G. Varnas.

Per kampaniją išpirkti miškai saugomi nuo kirtimų ir kitos intensyvios žmogaus veiklos, kad ir toliau galėtų natūraliai bręsti ir ilgainiui tapti sengirėmis. Tarp jau apsaugotų plotų – miško sklypai Raigardo apylinkėse Druskininkų rajone, Kaulakiuose Raseinių rajone, Vištytgiryje Vilkaviškio rajone, Rusakalnyje ir Pauliškiuose Trakų rajone.

Daugiau negu 3 mln. pakuočių

„Sengirės fondas“ pabrėžia, kad prioritetas teikiamas biologinei įvairovei svarbiems seniems miškams. Tokie miškai Lietuvoje yra reti, tačiau jų reikšmė ekosistemų stabilumui, kraštovaizdžio vientisumui ir rūšių apsaugai yra itin didelė.

„Ši iniciatyva įvairiapusiškai svarbi Lietuvai – tai ir galimybė išsaugoti senuosius miškus šimtams metų, ir tą padaryti susitelkiant visai visuomenei. Kiekvienas, net mažiausias jos narys, gali tiesiogiai prisidėti prie miškų, gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos“, – dėkodama kiekvienam prisidedančiam sako fondo vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė.

Vertinama, kad kampanijos lėšomis jau apsaugotas 64,06 ha senųjų miškų plotas kasmet sugeria apie 400 tonų CO2, o juose sukaupta anglis gali siekti apie 25 624 tonas. Skaičiuojama, kad kiekvienas panaudotas paramos euras leido išsaugoti vidutiniškai apie 2,55 kv. metro miško.

Iniciatyvą „Keisk tarą į šlamančius“ įgyvendina USAD, sudarydamas gyventojams galimybę taromatuose aukoti už užstato pakuotes atgaunamą sumą „Sengirės fondui“. Šis fondas išperka vertingus miškus ir užtikrina jų ilgalaikę apsaugą.

„Sengirės fondo“ duomenimis, nuo iniciatyvos pradžios 2023 metų lapkritį iki 2026 metų kovo 1 dienos per taromatus buvo paaukota per 301,6 tūkst. eurų. Tai – užstatas už daugiau negu 3 mln. pakuočių.